Pranešėjas Alvydas Žerlauskas                                                               Civilinė byla Nr. 2S-1189-265/2016

Teisėja Daiva Jazbutienė                                                                    (Proceso Nr. 2-43-3-02944-2015-9)

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:  

(S)

                                                                                                              3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Sauliaus transporto sistemos“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 4 065,31 Eur dydžio žalą bei procesines palūkanas. Nurodė, kad dėl atsakovo A. D., kuomet jis dirbo UAB „Sauliaus transporto sistemos“, neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta 4 065,31 Eur dydžio žala.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-16 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Nurodė, jog darbo ginčams dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tokius ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Konstatavo, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėjo, jog DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau šis  nagrinėjamas ginčas teisme į DK 299 str. 2 d. numatytas išimtis nepatenka.

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad į teismą kreipėsi su ieškiniu, kai išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo konstatuota, jog šis ginčas kilęs iš materialinės atsakomybės ir darbo santykių. Žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, tačiau pažymi, kad atsakovas nebėra ieškovės darbuotojas, todėl mano, jog ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu turėjo spręsti ieškinio priėmimo stadijoje, o ne išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. Darbo kodekse buvo pakeista individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, ir nuo tos dienos Darbo ginčų komisijoje, o ne teisme yra nagrinėjami ir po darbuotojo atleidimo kilę ginčai, atsiradę dėl atleisto darbuotojo materialinės atsakomybės.

            Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

            Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar darbdavio ieškiniui dėl buvusio darbuotojo dar vykdant darbo funkcijas padarytos žalos atlyginimo taikytina išankstinė ginčo sprendimo tvarka (ginčo nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje).

          Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

          Darbo kodekso (toliau – DK) 287 str. 1 d. įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, t. y. dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 299 str. 2 d. nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Pastebėtina, kad iki 2013-01-01 galiojusioje DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, todėl pagal DK 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis, baigiami nagrinėti būtent iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai. Kadangi šioje byloje ieškinys dėl individualaus darbo ginčo pareikštas jau po 2013-01-01, jam nebetaikoma iki šios datos galiojusi išimtis (galiojusi DK 295 str. 2 d. 5 p.), kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.

            Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės prašomą priteisti sumą sudaro reikalavimas dėl 4 065,31 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovė žalos atsiradimą kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su darbine veikla, reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas darbo kodekso normomis (DK 245 str., 246 str.), prašoma atsakovui taikyti visišką materialinę atsakomybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pirmiausia šis ginčas turi nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.

           Apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos ieškinį palikti nenagrinėtu ieškinio priėmimo stadijoje atmestini kaip nepagrįsti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; įstatyme nėra numatytos teismo pareigos ieškinį palikti nenagrinėtu būtent ieškinio priėmimo stadijoje. CPK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1,2,3,7,8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog nors iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė praleido terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją, tačiau šis terminas yra procedūrinis ir ji turi teisę nustatyta tvarka prašyti šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad pašalinus nurodytas aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

           Atsižvelgiant į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi tinkamai taikė LR DK bei CPK normas ir pagrįstai apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtu, atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                   Alvydas Žerlauskas