Civ. byla Nr. e2-2137-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16080-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,
sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,
dalyvaujant ieškovo ŽŪK „Pienas LT“ atstovui adv. Algirdui Goštautui,
atsakovo ERGO Incurance SE atstovui adv. Dariui Butvilavičiui,
trečiojo asmens UAB „Autokausta“ atstovui adv. Arūnui Virkučiui,
trečiojo asmens UAB „Bendrieji statybos projektai“ atstovui adv. Irmantui Dobilui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ŽŪK „Pienas LT“ patikslintą ieškinį atsakovui ERGO Incurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Autokausta“, UAB „Bendrieji statybų projektai“,
n u s t a t ė :
1. Ieškovas ŽŪK „Pienas LT“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui ERGO Incurance SE (toliau – ir atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 73 293,33 Eur draudimo išmoką.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ (toliau – ir Autokausta) 2013 m. gegužės 15 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. EF/G-20130515 (toliau – ir Rangos sutartis), kuria Autokausta įsipareigojo pastatyti ieškovui pieno perdirbimo gamyklą (toliau – ir Gamykla). 2016 m. birželio 14 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė statinio perdavimo-priėmimo aktą. Be kitų statybos darbų, Autokausta įrengė Gamyklos priešgaisrinės apsaugos sistemos vamzdyną (toliau – ir priešgaisrinis vamzdynas).
3. Atsakovas 2016 m. birželio 16 d. išdavė ieškovui garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. GA 72036 (toliau – ir Laidavimo raštas), kuriuo įsipareigojo, gavęs raštišką pagrįstą ieškovo reikalavimą, sumokėti ieškovui ne daugiau kaip 449 190,25 Eur, jei Autokausta neįvykdys savo garantinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį.
4. Po statinio perdavimo-priėmimo akto pasirašymo paaiškėjo, kad priešgaisrinis vamzdynas įrengtas nekokybiškai – per vamzdyno suvirinimo siūles prateka vanduo (toliau – ir Defektai). Ieškovas kreipėsi į Autokaustą su reikalavimu ištaisyti Defektus. Tarp ieškovo ir Autokaustos nekilo ginčas dėl Defektų fakto ir apimties, tačiau kilo ginčas dėl Autokaustos kaltės dėl Defektų.
5. Autokaustai atsisakius ištaisyti Defektus, teigiant, kad Defektai atsirado ne dėl Autokaustos kaltės, ieškovas 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. 127 pranešė atsakovui, kad Autokausta nevykdo garantinio laikotarpio įsipareigojimų, t. y. nepašalina Defektų, ir paprašė atsakovą kompensuoti Defektų ištaisymo išlaidas.
6. Atsakovas 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. GA 72036 atsisakė tenkinti ieškovo prašymą kompensuoti Defektų ištaisymo išlaidas, nurodydamas, kad nėra nustatyta Autokaustos kaltė dėl Defektų.
7. Ieškovas teigia, atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką iš esmės remiasi tik atsakovo pasirinkto eksperto V. B. E. atlikta ekspertize, kuri yra prieštaringa, neatitinka prie ekspertizės akto pridėtos ir kitos Defektų atsiradimo priežasčių nagrinėjimo metu surinktos medžiagos. Pats faktas, kad naujai įrengtas nerūdijančio plieno priešgaisrinis vamzdynas per suvirinimo siūles leidžia vandenį ir jau daug kartų dėl to buvo remontuotas, suponuoja nekokybišką Autokaustos darbą įrengiant priešgaisrinį vamzdyną.
8. Ieškovas ir UAB „Enerstena“ 2017 m. liepos 14 d. sudarė rangos sutartį Nr. ENR17-184, kurios pagrindu UAB „Enerstena“ pašalino Defektus. Už Defektų pašalinimo darbus ieškovas sumokėjo UAB „Enerstena“ 73 293,33 Eur. Todėl ieškovui turi būti išmokėta 73 293,33 Eur draudimo išmoka.
9. Atsakovas ir Autokausta su ieškiniu nesutiko.
10. Atsakovas ir Autokausta nurodė, kad ginčas tarp šalių visų pirma kilo dėl to, ar yra Autokaustos kaltė dėl Defektų.
11. Gamykla buvo pripažinti tinkama naudoti 2015 m. balandžio 28 d. statybos užbaigimo aktu ir 2015 m. balandžio 30 d. faktiškai buvo perduota ieškovui. 2015 m. spalio 13 d. ir 2016 m. birželio 6 d. buvo atlikti priešgaisrinio vamzdyno hidrauliniai išbandymai. Stiprumo kontrolinio patikrinimo metu, dirbtinai pakėlus vamzdyne slėgį, vamzdyno plyšimų ir vandens pratekėjimų nebuvo pastebėta.
12. Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių atsirado priešgaisrinio vamzdyno nesandarumas, Autokausta kreipėsi į specialistą – prof. dr. G. M.. Jo pateiktoje 2017 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad pagrindinė vamzdyno nesandarumo priežastis yra korozija, kurią sąlygojo netinkamas vamzdyno eksploatavimas, t. y. į vamzdyną pateko užterštas vanduo, kuris vamzdyne yra stovintis, tai sąlygojo intensyvius vamzdyno korozijos procesus, dėl kurių atsirado vamzdyno nesandarumas.
13. Ieškovui nesutinkant su šia išvada, atsakovas pasiūlė ieškovui samdyti teismo ekspertą Defektų atsiradimo priežastims nustatyti. Priešingai nei teigia ieškovas, ekspertas V. B E. nebuvo vienašališkai pasirinktas atsakovo. Iš dviejų atsakovo ieškovui pasiūlytų ekspertų kandidatūrų ieškovas pasirinko, kad ekspertizę atliktų ekspertas V. B E..
14. Eksperto V. B. E. pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad vamzdyno siūlių suvirinimai yra atlikti pagal patvirtintas suvirinimo procedūras, suvirinimo siūlių fizinės charakteristikos atitinka projektinę D klasę, o vamzdyno siūlių sandarumo trūkumai atsidaro dėl elektrocheminės pitinginės korozijos, kurią sąlygojo aukšta priemaišų koncentracija vandenyje, priešgaisriniame vamzdyne užsistovėjęs vanduo, kas sudarė palankias sąlygas nusėsti elektrocheminės korozijos procesus skatinančioms nuosėdoms suvirinimo siūlių paviršiuje.
15. Kad iš magistralinio vandentiekio į Gamyklos vidaus inžinerinius tinklus (priešgaisrinis vamzdynas yra šių tinklų dalis) pateko užterštas vanduo, patvirtina UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. lapkričio 6 d. aktai, kuriuose nurodyta, kad vamzdyne yra aptikta stambių ir smulkių grunto ir kitų liekanų, 2015 m. lapkričio 19 d. ieškovo pretenzija UAB „Kauno vandenys“.
16. Nenustačius Autokaustos kaltės dėl Defektų, atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
17. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką ir dėl to, kad ieškovas neįrodė Defektų šalinimo išlaidų pagrįstumo.
18. Defektų šalinimo išlaidas ieškovas grindžia UAB „Enerstena“ sąmata 73 293, 33 Eur sumai. Autokausta 2019 m. birželio 14 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė aplinkybes, kodėl nėra pagrindo vadovautis šia sąmata. Be kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad 2017 m. vasario 24 d. komerciniame pasiūlyme UAB „Enerstena“ nurodė, jog priešgaisrinio vamzdyno montavimo darbai atliekami pagal pateiktą projektą, tačiau byloje nėra duomenų, apie kokią projektą kalbama, kokia jo apimtis, kas šį projektą rengė. Sąmatoje nurodyta, kad demontuota 790 metrų 89 mm skersmens vamzdynų ir sumontuota 1 012 metrų 89 mm skersmens vamzdynų, taip pat demontuota 498 metrai 57 mm skersmens vamzdynų ir sumontuota 615 metrų 57 mm skersmens vamzdynų, tačiau nėra aišku, kodėl buvo sumontuota žymiai daugiau vamzdynų nei demontuota. Ieškovas dėl šių ir kitų 2019 m. birželio 14 d. papildomuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių jokių paaiškinimų nepateikė.
19. Trečiasis asmuo UAB „Bendrieji statybų projektai“ ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
20. Ieškinys atmetamas.
21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir Autokausta 2013 m. gegužės 15 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. EF/G-20130515 (Rangos sutartis), kuria Autokausta įsipareigojo pastatyti ieškovui pieno perdirbimo gamyklą (Gamykla). Be kitų statybos darbų, Autokausta įrengė Gamyklos priešgaisrinės apsaugos sistemos vamzdyną Priešgaisrinis vamzdynas).
22. Atsakovas 2016 m. birželio 16 d. išdavė ieškovui garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. GA 72036 (Laidavimo raštas), kuriuo įsipareigojo, gavęs raštišką pagrįstą ieškovo reikalavimą, sumokėti ieškovui ne daugiau kaip 449 190,25 Eur, jei Autokausta neįvykdys savo garantinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį.
23. Gamyklos eksploatavimo eigoje paaiškėjo, kad per priešgaisrinio vamzdyno suvirinimo siūles prateka vanduo (Defektai). Autokausta iš pradžių Defektus taisė, tačiau vėliau atsisakė tai daryti, teigdama, kad Defektai atsirado ne dėl jos kaltės.
24. Ieškovas 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. 127 pranešė atsakovui, kad Autokausta nevykdo garantinio laikotarpio įsipareigojimų, t. y. nepašalina Defektų, ir paprašė atsakovą kompensuoti Defektų ištaisymo išlaidas. Atsakovas 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. GA 72036 atsisakė tenkinti ieškovo prašymą kompensuoti Defektų ištaisymo išlaidas, nurodydamas, kad nėra nustatyta Autokaustos kaltė dėl Defektų.
25. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktą laidavimo draudimas yra viena iš ne gyvybės draudimo šakų grupių. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137/2019). Laidavimo draudimo sutartį galima būtų apibrėžti kaip sutartį, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja trečiajam asmeniui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę, kartu ir naudos gavėjui) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007.
26. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 73 293,33 Eur draudimo išmoką grindė atsakovo išduotu Laidavimo raštu, kuriuo atsakovas įsipareigojo, gavęs raštišką pagrįstą ieškovo reikalavimą, sumokėti ieškovui ne daugiau kaip 449 190,25 Eur, jei Autokausta neįvykdys savo garantinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, ir aplinkybe, kad Autokausta neįvykdė savo garantinių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį – nepašalino garantiniu laikotarpiu atsiradusių Defektų.
27. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Remiantis šia teisės norma, taip pat Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktu, 98 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui.
28. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 (toliau – ir Taisyklės) 5.4 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis išduodant garantinio laikotarpio draudimo polisą ir atsakomybės dokumentą pagal draudimo sutarties 1 priedą yra draudėjo neįvykdyti įsipareigojimai užsakovui per rangos sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį.
29. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.
30. Rangos sutarties 31.1 punkte nustatyta, kad Gamyklos statybos darbų garantinis laikotarpis yra 5 metai, paslėptų Gamyklos statybos darbų – 10 metų, tyčia paslėptų Gamyklos statybos darbų defektų – 20 metų. Garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo Gamyklos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Rangos sutarties 31.4 punktu Autokausta įsipareigojo remontuoti ir/arba per įmanomai trumpiausią laiką pakeisti tinkama tą statybos darbų dalį, kuri neatlaiko eksploatacijos išbandymų ir kitokiu būdu pagrįstai nustatoma ieškovo kaip neatitinkanti Rangos sutarties dokumentų ir Rangos sutarties 31 skyriuje išdėstytų garantijų, Autokausta taip pat įsipareigojo garantiniu laikotarpiu savo lėšomis remontuoti arba pakeisti tinkama trūkumų turinčią statybos darbų dalį ir atsakyti už bet kokią žalą, kurią gali tiesiogiai ar netiesiogiai sukelti trūkumai arba jų atitaisymas kitoms statybos darbų dalims ar ieškovui, ar trečiosioms šalims, ar jų turtui, su sąlyga, kad statybos darbų naudotojai laikosi nustatytų eksploatavimo taisyklių, ir išaiškėję defektai atsirado dėl priežasčių, priklausančių nuo Autokaustos ar jos pasitelktų subrangovų, o ne dėl netinkamos eksploatacijos.
31. Taigi, draudžiamasis įvykis pagal Laidavimo rašto ir Taisyklių 5.4 punkto sąlygas būtų, jei Defektai būtų atsiradę dėl Autokaustos atliktų Rangos sutarties sąlygų neatitinkančių darbų, ir Autokausta šių Defektų savo lėšomis neištaisytų/netaisytų.
32. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas vykdė Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti.
33. Atsakovas 2017 m. vasario 2 d. raštu, atsižvelgdamas į tai, kad tarp Autokaustos ir ieškovo kilo ginčas dėl Defektų atsiradimo priežasčių, kad Autokausta ir ieškovas teikė atsakovui prieštaringus Defektų atsiradimo priežastis pagrindžiančius dokumentus, kreipėsi į ieškovą su siūlymu samdyti nepriklausomą ekspertą, kurio išvadų pagrindu atsakovas priimtų sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Ieškovas 2017 m. vasario 15 d. raštu sutiko su atsakovo siūlymu samdyti nepriklausomą ekspertą, kurio išvadų pagrindu atsakovas priimtų sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, taip pat nurodė, kad ieškovui yra priimtina eksperto V. B. E. kandidatūra. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, ekspertas V. B. E. nebuvo vienašališkai pasirinktas atsakovo.
34. Eksperto V. B. E. pateikto ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad:
1) nerūdijančio plieno vamzdyno bandinių metalo cheminės sudėties analizės rezultatai patvirtina gamintojo atitikties sertifikate esančius duomenis, plienui atitinkant 1.4307 markės plieno rodiklius; vamzdynas įrengtas vadovaujantis projekte numatyta suvirinimo kokybei keliamų reikalavimų klase D;
2) nerūdijančio plieno priešgaisrinio vamzdyno suvirinimas yra atliktas vadovaujantis patvirtintomis suvirinimo procedūromis 141 ir 111, o suvirinimo siūlių fizinės charakteristikos atitinka projektinei D klasei;
3) siūlių sandarumo trūkumai vamzdyno trumpalaikio naudojimo eigoje atsirado dėl elektrocheminės pitinginės korozijos, kurią sąlygojo aukšta koncentracija priemaišų (Cl, Fe) vandenyje, užsistovėjęs priešgaisrinėje sistemoje vanduo, suteikiantis palankias sąlygas nusėsti elektrocheminės korozijos procesus skatinančioms nuosėdoms suvirinimo siūlių paviršiuje.
35. Ekspertas V. B. E. ekspertizės metu vadovavosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Suvirinimo tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorijoje 2017 m. kovo 31 d. atlikta priešgaisrinės sistemos vamzdyno kiauryminių defektų priežasčių tyrimo ekspertize (toliau – ir VGTU ekspertizės aktas).
36. VGTU ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad suvirinimo technologijos pažeidimų neaptikta, o suvirinimo siūlės tenkina minimalius reikalavimus pagal EN ISO 5817 standarto D kokybės lygmenį. Iš VGTU ekspertizės akto dalies Virintinio vamzdžio žiedinės suvirinimo siūlės apžiūrimoji kontrolė matyti, kad buvo nustatyti suvirinimo siūlių defektai, aprašyti 3 lentelėje. Iš 2 ir 3 lentelių duomenų matyti, kad nustatyti defektai tenkina minimalius D lygio reikalavimus pagal LST EN ISO 5817 (LST EN ISO 5817:2014. Suvirinimas. Plieno, nikelio titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Kokybės lygiai defektų atžvilgiu.), o dalis defektų tenkina aukštesnio C ir B lygio reikalavimus pagal minėtą standartą.
37. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal Gamyklos projektinę dokumentaciją leistinas suvirinimo siūlių kokybės lygis defektų atžvilgiu turi būti aukštesnis nei D, kaip nurodyta VGTU ekspertizės akte.
38. Ieškovas pateikė Inspecta, UAB 2016 m. gruodžio 13 d. radiografinio bandymo protokolą Nr. 16.41-116 ir 2016 m. gruodžio 27 d. radiografinio bandymo protokolą Nr. 16.47-83 bei šių protokolų išaiškinimus. Radiografinio bandymo protokolų išiaiškinimuose nurodyta, kad demontuoto priešgaisrinio vamzdyno fragmento suvirinimo siūlių radiografinis bandymas buvo atliktas pagal standartą LST EN ISO 17636-1:2013, klasę B, ir pagal standarto LST EN ISO 10675-1:2013 priėmimo kriterijus nustatyti defektai nėra leistini.
39. Tačiau byloje nėra duomenų, kad, nustatant leistinus suvirinimo siūlių defektus, turi būti taikomi Inspecta, UAB radiografinio bandymo protokolų išiaiškinimuose nurodyta B klasė pagal standartą LST EN ISO 17636-1:2013.
40. Be to, Inspecta, UAB radiografinės kontrolės būdu nustatė vamzdyno suvirinimo siūlių defektus, tačiau netyrė, dėl kokių priežasčių atsirado nesandarumas vamzdyno suvirinimo siūlėse, t. y. nenustatė, kad nesandarumo vamzdyno suvirinimo siūlėse priežastis yra būtent radiografinės kontrolės būdu nustatyti vamzdyno suvirinimo siūlių defektai.
41. VGTU ekspertizės akte nustatyta, kad vamzdyno suvirinimo siūlės yra paveiktos pitinginės (taškinės) korozijos (VGTU ekspertizės akto dalis Makroskopiniai pitinginės korozijos židinių tyrimai). VGTU ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad, atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, jog tirto vamzdžio lokalios pitinginės korozijos suvirinimo siūlės srityje priežastimi tapo pirmoje eilėje aukšta koncentracija priemaišų (Cl, Fe) vandenyje, užsistovėjęs priešgaisrinėje sistemoje vanduo, suteikiantis palankias sąlygas nusėsti elektrocheminės korozijos procesus skatinančioms nuosėdoms suvirinimo siūlių paviršiuje.
42. Nors VGTU ekspertizės akte nurodyta, kad pradiniais pitinginiais korozijos žininiais tapo vamzdyno suvirinimo siūlėse nustatytų defektų (metalinių ir nemetalinių intarpų, įdubų, įpjovų, kraterinių subėgimų, kurie yra priimtini pagal EN ISO 5817 standarto D kokybės lygmenį) vietos, tačiau iš VGTU ekspertizės akto išvadų matyti, kad šių defektų vietos yra tik pradiniai, bet ne vieninteliai galimi pitinginės korozijos židiniai. Kaip nurodyta VGTU ekspertizės akto išvadose, virintinės siūlės dėl siūlės metalo neišvengiamo cheminio nevienodumo, siūlės ir pagrindinio metalo mikrostruktūros skirtumų, siūlės ir pagrindinio metalo elektrocheminių potencialų skirtumo, didesnio siūlės paviršiaus šiurkštumo, pasyvuoto paviršiaus pažeidimų terminio poveikio zonos yra viena iš silpnesnių ir prastesniu atsparumu korozijai pasižyminčių suvirinto vamzdyno sričių. Suvirintos iš plieno 1.4307 konstrukcijos, ypač kuriose užsistovi vanduo, yra didelė koncentracija priemaišų ir nuosėdų, inicijuojančių elektrocheminės korozijos procesus, kaip taisyklė yra pažeidžiamos elektrocheminės korozijos suvirinimo siūlių srityje. Šiurkštus mechaniškai neapdirbtas ar nepasyvuotas siūlių paviršius vamzdžio viduje (to neįmanoma atlikti po vamzdžių suvirinimo) yra mažiau atsparus korozijai, nei gamykloje pagaminti vamzdžiai. Taip pat po suvirinimo siūlėje susiformavę dispersiniai chromo karbidai, kurie išsiskiria palei austenito grūdų ribas, irgi mažina šios srities atsparumą pitinginei korozijai. T. y. ne gamykliniu būdu suvirintos siūlės objektyviai yra viena iš silpnesnių ir prastesniu atsparumu korozijai pasižyminčių suvirinto vamzdyno sričių.
43. Dėl ieškovo teiginių, kad nėra aišku, kas ir kokį vamzdyno fragmentą pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Suvirinimo tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorijai ekspertizei atlikti, byloje yra G. M. 2019 m. kovo 7 d. raštas Autokaustai, kuriame nurodyta, kad, G. M. rengiant specialisto išvadą dėl priešgaisrinio vamzdyno nesandarumo priežasčių, G. M. buvo nuvykęs į Gamyklą, kur apžiūrėjo vamzdynus. Po apžiūros buvo išpjautos ir G. M. perduotos priešgaisrinio vamzdyno dalys, kurios po specialisto išvados pateikimo liko pas G. M.. Atsakovui užsakius atlikti ekspertizę, šias vamzdyno dalis G. M. perdavė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Suvirinimo tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorijos darbuotojui.
44. Byloje yra G. M. pateikta 2017 m. sausio 4 d. specialisto išvada Priešgaisrinės apsaugos sistemos vamzdyno nesandarumo priežasčių nustatymas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad priešgaisrinio vamzdyno fragmentas nebuvo ir negalėjo būti išpjautas ir perduotas tretiesiems asmenims tyrimui atlikti. Pagal bylos duomenis, priešgaisrinis vamzdynas specialisto tyrimo atlikimo metu nebuvo naudojamas, todėl buvo galimybė išpjauti ir tyrimui perduoti šio vamzdyno fragmentą. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Enerstena“ 2017 m. liepos 14 d. sutarties pagrindu atlikus priešgaisrinio vamzdyno remontą, ieškovas neišsaugojo priešgaisrinio vamzdyno sujungimo fragmentų, kad būtų galima atlikti pakartotinę ekspertizę, nekeliant abejonių dėl tyrimui pateiktų tyrimo objektų autentiškumo, nors ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl draudimo išmokos išmokėjimo dar nebuvo išspręstas.
45. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. balandžio 30 d., po 2015 m. balandžio 28 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo, Gamykla faktiškai buvo perduota ieškovui. Ginčas dėl šios aplinkybės byloje nekilo. Iš 2015 m. spalio 13 d. slėginio vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo akto matyti, kad buvo atlikti priešgaisrinio vamzdyno stiprumo ir sandarumo bandymai, bandymo metu pakėlus vandens slėgį vamzdyne, vamzdyno plyšimų ir pratekėjimų nepastebėta, konstatuota, kad priešgaisrinis vamzdynas išlaikė stiprumo ir sandarumo bandymus.
46. Iš ieškovo 2015 m. lapkričio 6 d. pranešimo, UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. lapkričio 6 d. pažeidimo aktų matyti, kad iš magistralinio vandentiekio į Gamyklos vidaus inžinerinius tinklus pateko užterštas vanduo (smėlis, gruntas, metalo drožlės ir kt.). Iš UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. spalio 31 d. geriamojo vandens tyrimo protokolo matyti, kad nustatytas geležies kiekis (15450 mato vienetų) daugiau kaip 70 kartų viršija leistiną normą (200 mato vienetų). Žymus leistinos geležies normos viršijimas nustatytas ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2016 m. gruodžio 25 d. cheminių tyrimų protokole.
47. Atsakovas nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ tiekiamu vandeniu užpildomi Gamyklos vidaus inžineriniai tinklai, taip pat ir priešgaisrinis vamzdynas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad priešgaisrinio vandentiekio vamzdynas užpildomas kitu, ne UAB „Kauno vandenys“ teikiamu, vandeniu.
48. Ieškovas su 2019 m. vasario 18 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo pateikė UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. gruodžio 29 – gegužės 18 d. geriamojo vandens tyrimų protokolus, teigdamas, kad pagal šių protokolų duomenis visi vandens rodikliai atitinka leistinas normas. Tačiau iš šių protokolų matyti, kad geležies kiekis nebuvo tirtas, o, kaip matyti iš VGTU ekspertizės akto ir eksperto V. B. E. ekspertizės akto, aukšta geležies priemaišų koncentracija vandenyje yra viena iš pitinginės korozijos priežasčių.
49. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad vanduo priešgaisriniame vamzdyne yra stovintis, o stovintis vanduo pagal VGTU ekspertizės aktą ir eksperto V. B. E. ekspertizės aktą sudaro palankesnes sąlygas nusėsti elektrocheminės korozijos procesus skatinančioms nuosėdoms suvirinimo siūlių paviršiuje.
50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas padaryti išvadą, kad Defektų atsiradimo priežastis yra elektrocheminė pitinginė korozija, kurią sąlygojo aukšta priemaišų (Fe, Cl) koncentracija vandenyje ir priešgaisrinėje sistemoje užsistovėjęs vanduo, suteikiantis palankias sąlygas elektrocheminės korozijos procesus skatinančias nuosėdas nusėsti suvirinimo siūlių paviršiuje, t. y. Defektai atsirado ne dėl Autokaustos netinkamų darbų atlikimo pagal Rangos sutartį.
51. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
52. Be to, ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti 73 293,33 Eur draudimo išmokos pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
53. Ieškovas 73 293,33 Eur išlaidas Defektams pašalinti grindė UAB „Enerstena“ lokaline sąmata 73 293,33 Eur sumai. Autokausta 2019 m. birželio 14 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė aplinkybes, kodėl nėra pagrindo vadovautis šia sąmata. 2017 m. vasario 24 d. komerciniame pasiūlyme UAB „Enerstena“ nurodė, kad priešgaisrinio vamzdyno montavimo darbai atliekami pagal pateiktą projektą, tačiau byloje nėra duomenų, apie kokią projektą kalbama, kokia jo apimtis, kas šį projektą rengė. Sąmatoje nurodyta, kad demontuota 790 metrų 89 mm skersmens vamzdynų ir sumontuota 1 012 metrų 89 mm skersmens vamzdynų, taip pat demontuota 498 metrai 57 mm skersmens vamzdynų ir sumontuota 615 metrų 57 mm skersmens vamzdynų, tačiau nėra aišku, kodėl buvo sumontuota žymiai daugiau vamzdynų nei demontuota. Atsakovas ir Autokausta taip pat nurodė, kad pagal pateiktą sąmatą buvo ne šalinami Defektai, t. y. ne iš naujo suvirinami priešgaisrinio vamzdyno sujungimai, bet iš naujo įrengtas visas priešgaisrinis vamzdynas.
54. Ieškovas jokių paaiškinimų dėl šių aplinkybių nepateikė.
55. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas, gavęs 2017 m. sausio 19 d. pretenziją, prie kurios buvo pridėta UAB „Enerstena“ sąmata, jokių prieštaravimų ieškovui dėl darbų atlikimo pagal šią sąmatą nepareiškė, todėl ieškovas pagrįstai atliko Defektų šalinimo darbus pagal UAB „Enerstena“ sąmatą.
56. 2017 m. sausio 19 d. pretenzijoje ieškovas nenurodė atsakovui, kad UAB „Enerstena“ sąmata yra pateikta atsakovui suderinti, ir, atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl darbų atlikimo pagal šią sąmatą, darbai bus atlikti. Šią sąmatą ieškovas pridėjo tik nuostoliams dėl Autokaustos garantinių įsipareigojimų nevykdymo pagrįsti.
57. 2017 m. liepos 14 d. rangos sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir UAB „Enerstena“, nurodyta, kad UAB „Enerstena“ įsipareigoja atlikti pilną priešgaisrinio vamzdyno remontą, naujai suvirinant visus vamzdyno sujungimus, pakeičiant naujomis vamzdyno fasonines dalis (alkūnės trišakiai), sumontuojant papildomas uždarymo sklendes, darbų kaina – 73 293,33 Eur. UAB „Enerstana“ 2017 m. vasario 24 d. komerciniame pasiūlyme 73 293,33 Eur sumai nurodyta, kad komercinis pasiūlymą sudaro esamo vamzdyno demontavimo darbai, įskaitant medžiagų utilizavimo kaštus, vamzdyno išbandymo ir dezinfekavimo darbus, numatyti bendrastatybiniai, apdailos darbai (susiję su vamzdyno demontavimo/montavimo darbais), darbų apimtys vertinamos pagal pateiktą projektą „Gamyklos ir pramonės paskirties pastato (pieno perdirbimo gamyklos) (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas.
58. Ieškovas nepateikė projekto, pagal kurį buvo pateiktas UAB „Enerstena“ 2017 m. vasario 24 d. komercinis pasiūlymas.
59. Iš UAB „Enerstena“ 2017 m. vasario 24 d. komercinio pasiūlymo, projekto, pagal kurį buvo pateiktas pasiūlymas, pavadinimo (iš projekto pavadinimo negalima teigti, kad projektas parengtas priešgaisrinio vamzdyno suvirinimo siūlių remontui, priešingai, iš projekto pavadinimo galima spręsti, kad tai yra projektas, pagal kurį buvo statoma Gamykla, kartu ir įrengiamas priešgaisrinis vamzdynas), lokalinėje sąmatoje 73 293,33 Eur sumai nurodytų darbų pavadinimų ir apimčių daroma išvada, kad UAB „Enerstena“ 2017 m. liepos 14 d. rangos sutarties pagrindu už 73 293,33 Eur sumą ne pašalino Defektus, o demontavo ir iš naujo sumontavo visą priešgaisrinį vamzdyną. Ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl, šalinant Defektus, buvo būtina demontuoti ir iš naujo sumontuoti visą priešgaisrinį vamzdyną, jei vamzdyno nesandarumas buvo nustatytas tik suvirinimo siūlų vietoje (Defektai).
60. Todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti 73 293,33 Eur draudimo išmokos pagrįstumo.
61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys atmetamas.
62. Atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą – ieškinys atmestas, iš ieškovo kitų dalyvaujančių byloje asmenų naudai priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
63. Atsakovas pateikė įrodymus, kad, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas patyrė 1 452 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Trečiasis asmuo UAB „Bendrieji statybų projektai“ pateikė įrodymus, kad, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo patyrė 1 347,64 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
64. Atsakovas pateikė įrodymus, kad, bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovas patyrė 789,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
65. Atsakovas pateikė įrodymus, kad, bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, atsakovas patyrė 2 117,50 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
66. Todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos 4 359 Eur išlaidos už advokato pagalbą, trečiojo asmens UAB „Bendrieji statybos projektai“ naudai – 1 347,64 Eur išlaidos už advokato pagalbą.
67. Ieškovas 1 324 Eur žyminiu mokesčiu apmokėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį panaikino dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl ieškovui grąžinamas 1 324 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą 2020 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 07211119 Šiaulių banke (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ŽŪK „Pienas LT“ atsakovo ERGO Incurance SE naudai 4 359 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo ŽŪK „Pienas LT“ trečiojo asmens UAB „Bendrieji statybos projektai“ 1 347,64 Eur Eur bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui ŽŪK „Pienas LT“ 1 324 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2020 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 07211119 Šiaulių banke
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Burdulienė