Bylos Nr. 1S-111-380/2019

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. B. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2019-10-24 B. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl V. B. ir kitų su juo susijusių asmenų galbūt nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pareiškime nurodė, jog Palangos m. notarės S. Ž. kontoroje ji pasirašė įgaliojimą, kurio prasmė jai nebuvo paaiškinta, po įgaliojimo pasirašymo V. B. jai padavė 8000 Eur, o likusius 6000 Eur jai turėjo sumokėti suradęs pirkėją, nes buvo sutarta, kad už žemės sklypą ji nori gauti 14 000 Eur. Pareiškėja teigė, kad 2017-12-29 Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties su V. B. dėl žemės sklypo nepasirašė, kad ši sutartis yra suklastota, įtaria, jog V. B. tarp pas notarą pasirašomų dokumentų jai padavė ir šį Preliminariosios sutarties blanką, kuris buvo neužpildytas, jį pridėjo tarp įgaliojimo lapų ir ji ant tuščio blanko netyčia pasirašė, o vėliau jis buvo užpildytas. Teigia, jog būtina atlikti Preliminariosios sutarties ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, ar šioje sutartyje jos parašas yra įkeltas techninėmis priemonėmis, ar sutartis nėra pasirašyta pirmiau, negu išspausdintas tekstas. Teigia, kad V. B., siekdamas nusipirkti jai priklausantį žemės sklypą, žinodamas, kad ji sutinka jį parduoti už 14 000 Eur, apgaulės būdu, pasinaudodamas jos patiklumu ir sunkia psichologine būsena po artimo žmogaus mirties, teigdamas, kad padės parduoti tetos paliktą žemės sklypą už 14 000 Eur, t. y. suras pirkėją bei padės sutvarkyti visus reikiamus dokumentus sandoriui įforminti, suklaidino ją ir ji pasirašė įgaliojimą, kuriuo V. B. įgaliojo savo nuožiūra nustatyta kaina ir kitomis sąlygomis parduoti visą jai priklausančią žemės dalį.

2.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorė Irina Paulauskienė 2019-11-05 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl B. B. pareiškimo nesant duomenų, jog padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Prokurorė nutarime nurodė, jog ginčas dėl tos pačios Preliminariosios sutarties, kurios pasirašymą neigia B. B., pripažinimo negaliojančia išspręstas civilinio proceso tvarka. Teismas padarė išvadą, jog sutartis sudaryta nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, o dėl B. B. parašo tikrumo teismas taip pat pasisakė sprendime, abejonių dėl parašo nekilo. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimas civilinėje byloje priimtas 2019-09-17 ir tik po nepalankaus teismo sprendimo B. B. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neva iš jos apgaulės būdu įgyto turto. Prokurorė sprendė, jog tai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja ir pati buvo įsitikinusi, jog su V. B. ją sieja civiliniai teisiniai santykiai. Šį prokurorės nutarimą B. B. apskundė.

3.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Elena Bartulienė 2019-11-26 nutartimi B. B. skundo netenkino. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad B. B. pareiškimo medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad V. B. ir kitų su juo susijusių asmenų veiksmuose galbūt yra BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.       Skundu pareiškėja B. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-11-26 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2019-11-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

4.1.        Pareiškėja teigia, kad nesutinka su nepagrįstais ir neteisėtais skundžiamos nutarties motyvais, todėl ši nutartis naikintina. Nurodo, jog 2019-10-24 pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. B. ir kitų su juo susijusių asmenų galbūt nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pareiškime nurodė, jog V. B. iš anksto žinodamas, kad jis yra tikrasis miško pirkėjas, tačiau siekdamas išvengti mokėti pareiškėjos prašomą 14 000 Eur kainą už mišką, pasinaudodamas jos sunkia psichologine būsena, ją suklaidindamas ir apgaudamas, savo veiksmais imituodamas, kad padeda jai surasti miško – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (toliau – Žemės sklypas) pirkėją už jos prašomą kainą, elgdamasis nesąžiningai, pareiškėjos nuomone, ir nusikalstamai, įgijo jai priklausantį Žemės sklypą už jam palankią kainą. Tiek prokurorė 2019-11-05 nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje nurodo, kad Preliminariojoje sutartyje įtvirtinta, kad V. B. sumoka 8000 Eur avansą ir jokių kitų mokėtinų sumų ateityje nėra numatyta, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog visą sutartą sumą V. B. sumokėjo iš karto. Tačiau tiek prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja tokią išvadą daro iš Preliminariosios sutarties teksto, po kuriuo pareiškėja niekada nepasirašė ir su kuriuo nesutiko. Todėl pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą būtina atlikti Preliminariosios sutarties ekspertizę, kad neginčytinai būtų nustatytas sutarties suklastojimo faktas.

4.2.        Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad nei prokurorė, nei ikiteisminio tyrimo teisėja visiškai nenagrinėjo jos pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo aprašytų V. B. veiksmų ir nesiaiškino prieš B. B. panaudotos veiksmų schemos tikslingumo – kam buvo reikalinga Preliminarioji sutartis, įgaliojimas, perįgaliojimas, kodėl nei apie perįgaliojimą, nei apie miško pardavimą pareiškėja nebuvo informuota, kodėl Preliminariojoje sutartyje nurodyta suma buvo sumokėta kaip avansas už perkamą turtą (nes tai neatitinka Preliminariosios sutarties paskirties). Priešingai, tiek nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek teismo nutartyje analizuojami ir vertinami tik pareiškėjos veiksmai, tačiau dėl asmenų, kurie galbūt prieš ją įvykdė nusikalstamą veiką, veiksmų tiek prokurorės nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nutylima. BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata atspindi asmens teisę būti ginamam įstatymo, kai yra požymių, kurie rodo, jog buvo pasikėsinta į žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti pagrįstus ir motyvuotus sprendimus tais atvejais, kada gali būti atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pareiškėja pažymi, kad, prieš priimant byloje vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai ištirtos, todėl atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu galima tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis.

4.3.        Skunde nurodoma, jog tiek prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje konstatuotos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, t. y. jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pripažinta, kad prieš pareiškėją nebuvo sukčiauta, naudota apgaulė ar suklastoti dokumentai. Tačiau tokios prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjos išvados procesiniuose sprendimuose turi būti motyvuotos aiškiai ir suprantamai, remiantis medžiagoje nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjos nuomone, šioje medžiagoje kol kas nepakanka duomenų konstatuoti, kad prieš B. B. nebuvo įvykdyta nusikalstama veika. Prokurorės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pagrįstų ir objektyvių duomenų, jog V. B. ar kitų su juos susijusių asmenų veiksmuose būtų nustatyta tyčia apgaule įgyti svetimą turtą ar buvo vengimo įvykdyti piniginę prievolę, negauta. Tačiau tokios išvados padarytos neatsižvelgus ir neįsigilinus į pareiškėjos prašyme ir skunde nurodytas aplinkybes bei nesurinkus ir neįvertinus visų galimų ir reikšmingų teisingam ir pagrįstam procesiniam sprendimui priimti duomenų.

4.4.        Skunde teigiama, jog neabejotinai nustatytos aplinkybės, kad V. B. pažadėjo jai parduoti tetos paliktą žemės sklypą už jos prašomą kainą, t. y. kad suras pirkėją bei padės sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pirkimo–pardavimo sandoriui įforminti, šiam tikslui jo naudai ir buvo išduotas įgaliojimas, tačiau nei prokurorė, nei ikiteisminio tyrimo teisėja nesuprato ir nekreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prašė įvertinti baudžiamosios teisės prasme šiuos V. B. veiksmus: pirmiausiai susitikimo pas notarę metu pareiškėjai pateikiamas pasirašyti įgaliojimas ir perduodami 8000 Eur, teigiant, kad likusi 6000 Eur suma bus perduota tada, kai jis suras pirkėją ir bus pasirašyta Pagrindinė pirkinio–pardavimo sutartis. Vėliau V. B. sukuria netikrą dokumentą – Preliminariąją sutartį, kurioje įrašo miško kainą 8000 Eur, t. y. būtent tą sumą, kurią B. B. perdavė įgaliojimo pasirašymo metu, tada tą pačią dieną perįgalioja S. K. atstovauti pareiškėjos interesams ir tą pačią dieną su S. K. pasirašo Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir B. B. priklausantį Žemės sklypą nuperka už 8000 Eur, t. y. už tą pačią sumą, kuri nurodyta Preliminariojoje sutartyje. Pareiškėjos nuomone, jeigu jie (šalys) būtų sutarę ir ji būtų sutikusi parduoti Žemės sklypą už 8000 Eur, jie būtų sudarę tik Preliminariąją sutartį, o sutvarkius paveldėjimo dokumentus būtų sudarę pagrindinę šio turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau V. B. puikiai žinojo, kad pareiškėja už 8000 Eur šio sklypo neketina parduoti, todėl sugalvojo ir įgyvendino šią, pareiškėjos manymu, nusikalstamos veikos schemą. Nei prokurorės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nei  skundžiamoje nutartyje nėra įvertinta tokių V. B. veiksmų atitiktis BK 182 straipsniui ar kitiems straipsniams, o apsiribota tik konstatavimu, kad nenustatyta apgaulė, prieš pareiškėją nebuvo sukčiauta ar suklastoti dokumentai. Todėl pareiškėjos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir po to ėjęs skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. B. kitiems su juo susijusiems asmenims nėra tinkamai ištirti bei teisiškai įvertinti.

4.5.        B. B. teigia, kad apie jos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galbūt nusikalstamų V. B. ir su juo susijusių asmenų nusikalstamų veiksmų nebuvo apklausta nei ji, nei V. B. ir kiti su juo susiję asmenys. Taip pat neatlikta Preliminariosios sutarties ekspertizė, nesiaiškintos aplinkybės, kodėl V. B., siekiant įsigyti pareiškėjai priklausantį Žemės sklypą, buvo reikalingas įgaliojimas ir Preliminarioji sutartis, kodėl V. B. apie tai, kad sudaryta Pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėjos neinformavo ir šios sutarties sąlygų su ja nederino, nors pats buvo šios žemės sklypo pirkėjas, o svarbiausia, nebuvo tirta ir domėtasi, kodėl V. B. vengė su B. B. tiesiogiai sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu jie, kaip teigia prokurorė ir ikiteisminio tyrimo teisėja, sklypo kainą ir kitas sklypo pardavimo aplinkybes buvo sutarę Preliminariojoje sutartyje. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atskleidus visas skunde paminėtas aplinkybes galbūt būtų nustatyti tikrieji V. B. ketinimai – apgaule įgyti jai priklausantį turtą už jam palankią kainą.

4.6.        Pareiškėjos nuomone, tik surinkus visą galimą teisingam ir pagrįstam procesiniam sprendimui priimti informaciją bei visus galimus duomenis ir juos atitinkamai įvertinus būtų galima spręsti, ar prieš ją nebuvo sukčiauta, naudota apgaulė ar suklastoti dokumentai. Tačiau kol kas tokios išvados daryti negalima, nes to neleidžia nurodytos aplinkybės. Todėl konstatavus, kad aplinkybės, nurodytos jos pareiškime bei skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, išsamiai netirtos, nebuvo išnaudotos visos galimybės objektyviems ir neginčytiniems duomenims apie nusikalstamos veikos padarymą ar nepadarymą nustatyti, surinkti ir įvertinti, skundžiama nutartis ir prokurorės 2019-11-05 nutarimas negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl turi būti panaikinti.

5.       Atsiliepimų į pareiškėjos B. B. skundą negauta.

6.       Skundas atmestinas.

7.       Apygardos teismas patikrina ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo dėl skundo teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 214 straipsnio 4 dalis).

8.       Išnagrinėjęs pareiškėjos B. B. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2019-11-26 nutartis ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės 2019-11-05 nutarimas, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.

9.       Nagrinėjamu atveju prokurorė ir apylinkės teismas savo procesiniuose sprendimuose pripažino, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad V. B. ir kitų su juo susijusių asmenų veiksmuose galbūt yra BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Su šiomis išvadomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas ir, priešingai, nei nurodoma B. B. skunde apygardos teismui, konstatuoja, kad iš esmės visos B. B. pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės tiek prokurorės, tiek apylinkės teismo buvo įvertintos, priimti procesiniai sprendimai, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pakankamai aiškiai, išsamiai ir motyvuotai argumentuoti, pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis. Iš skundo apygardos teismui turinio matyti, kad siekdama pagrįsti V. B. ir kitų su juo susijusių asmenų veiksmuose esant nusikalstamų veikų požymių, pareiškėja jokių naujų aplinkybių nenurodo, o iš esmės prašo iš naujo įvertinti jau anksčiau nurodytas ir ikiteisminio tyrimo subjektų bei teismo nustatytas aplinkybes (įskaitant ir pareiškėjos ypač akcentuojamas Preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, kurios, jos nuomone, įrodo V. B. galbūt nusikalstamą veiką), kurių kitaip vertinti ar daryti kitokias išvadas, nei jas savo sprendimuose padarė prokurorė ir apylinkės teismas, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Vien tai, kad surinktų duomenų vertinimas pareiškėjos netenkina ir neatitinka jos interesų, nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir 2019-11-05 prokurorės nutarimą.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – kriminalinės bausmės; dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Baudžiamoji teisė laikytina paskutine teisine priemone (ultima ratio), taikoma tik išimtiniais atvejais; esant galimybei kilusį ginčą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, baudžiamosios atsakomybės klausimas nesvarstomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318-489/2018).

11.       Kaip jau minėta, dėl iš esmės visų skunde apygardos teismui nurodomų aplinkybių jau buvo išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje bei prokurorės 2019-11-05 nutarime. Nagrinėjamu atveju aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog B. B. ir V. B. sieja civiliniai teisiniai santykiai (tarp jų yra kilęs civilinis teisinis ginčas sutarties pagrindu), nes nustatyta, jog būtent dėl pareiškime bei skunduose apylinkės ir aukštesniajam teismui nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėja jau gina savo, jos manymu, pažeistas teises teisme civilinio proceso tvarka. 2019-09-17 Plungės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-358-514/2019, kurioje B. B. prašė pripažinti negaliojančia 2017-12-29 Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį tarp V. B. ir B. B., Plungės r. 3-iojo notaro biuro notarės A. V. 2018-04-12 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria S. K., atstovaudamas B. B., pardavė, o V. B. nupirko už 8000 Eur žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagal kitus iš to išeinančius reikalavimus, priimtas sprendimas atmesti ieškovės B. B. ieškinį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl minėto Plungės apylinkės teismo 2019-09-17 sprendimo 2019-11-11 Klaipėdos apygardos teisme gautas B. B. apeliacinis skundas, kurio esmė (nurodomos faktinės aplinkybės) ir prašymai yra iš esmės analogiški nagrinėjamame skunde nurodomoms aplinkybėms. Procesinis sprendimas dėl minėto apeliacinio skundo civilinėje byloje dar nėra priimtas, tačiau pareiškėja siekia remdamasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo pačiu pagrindu inicijuoti baudžiamąjį procesą paraleliai jau vykstančiam civiliniam procesui. Be to, 2019-10-24 su pareiškimu į Klaipėdos prokuratūrą pareiškėja kreipėsi tik po to, kai civilinėje byloje Nr. e2-358-514/2019 dėl tų pačių aplinkybių jai buvo priimtas nepalankus sprendimas, o tai reiškia, kad iki Plungės apylinkės teismo 2019-09-17 sprendimo pati B. B. tarp jos ir V. B. susiklosčiusius santykius vertino kaip civilinius. Duomenų, kad B. B. būtų apsunkintos galimybės ginti savo, jos nuomone, pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju pareiškėja apygardos teismui nepateikė, taip pat jų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje. Civilinio proceso metu pareiškėja neabejotinai turi galimybę ginti savo galbūt pažeistus interesus, atlikti dokumentų ekspertizes, teikti prašymus ir paaiškinimus, tam nėra būtinos baudžiamojo proceso priemonės.

12.       Nors skunde teigiama, kad apie pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galbūt nusikalstamų V. B. ir su juo susijusių asmenų veiksmų nebuvo apklausta nei B. B., nei V. B. ir kiti su juo susiję asmenys, neatlikta Preliminariosios sutarties ekspertizė, nesiaiškintos kitos faktinės aplinkybės (preliminariosios sutarties bei įgaliojimo sudarymo tikslas ir kt.), o prokurorė ir ikiteisminio tyrimo teisėja dėl to priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau su tokiais argumentais apygardos teismas negali sutikti. Pareiškėjos nurodytus veiksmus (B. B., V. B. ir kitų asmenų apklausas) galima atlikti tik tada, jeigu iš pateikto pranešimo apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką nėra aišku, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Aplinkybėms patikslinti įstatymų leidėjas numatė galimybę atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju gavus pranešimą apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką būtina atlikti BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Šiuo atveju ir be minėtų patikslinimo veiksmų pateikti duomenys leidžia daryti aiškią ir neabejotiną išvadą, jog B. B. nenurodė objektyviais duomenimis pagrįstų faktų apie veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, iš Plungės apylinkės teismo 2019-09-17 sprendimo matyti, kad pareiškėjai civilinio proceso metu buvo siūloma atlikti ekspertizę, siekiant nustatyti jos parašo tikrumą, tačiau ji pati tokio tyrimo nepageidavo.

13.       Pareiškėja, nors ir kritikuodama 2019-11-05 prokurorės nutarimą bei skundžiamos nutarties išvadas ir teigdama, kad buvo netinkamai išnagrinėti jos pateikti duomenys, jokių naujų (dar neišnagrinėtų) esminių pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir skunduose nenurodytų aplinkybių, išskyrus savo subjektyvų situacijos vertinimą, apygardos teismui pateiktame skunde nenurodė. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų galbūt padarytų nusikalstamų veikų požymius.

14.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo 2019-11-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjos B. B. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                               Aurelija Sadauskaitė