Administracinė byla Nr. A-1872-552/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00569-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 74
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. B. (V. B.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 7–11), kurį patikslino (t. II, b. l. 1‑5, 6‑8), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilutės skyriaus (toliau – ir NŽT Šilutės skyrius, Šilutės skyrius) vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl pardavimui numatyto suprojektuoto valstybinės žemės 17,28 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) pažymėto Nr. 99, suformavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui; 2) įpareigoti NŽT Šilutės skyrių patikslinti NŽT Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projektų rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“ rengiamame projekte patvirtintą asmenų, padavusių prašymus įsigyti valstybinės žemės, sąrašą, įtraukiant pareiškėją į jį pagal jo prašymo padavimo datą; 3) įpareigoti NŽT Šilutės skyrių patikslinti asmenų, kuriems NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projektų rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“ rengiamame projekte suprojektuoti žemės sklypai įsigijimui nuosavybėn sąrašą, nustatant, kad Žemėtvarkos projekte suprojektuotas 17,28 ha ploto žemės sklypas, Žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 99, suprojektuotas įsigijimui pareiškėjui V. B..
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad su 2004 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas parduoti 300 ha valstybinės žemės Šilutės rajone. Vykdant (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjo pasirinkimu buvo suformuoti ir 2011 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimis jam parduoti 241,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą pareiškėjas įsigijo tik 241,92 ha žemės iš prašyto 300 ha ploto, jis 2012 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą norėdamas dalyvauti NŽT Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėtame rengti Žemėtvarkos projekte. Šio projekto apimama teritorija ribojasi su pareiškėjo prieš tai įsigytais žemės sklypais, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą jam turi būti suteikta pirmumo teisė prieš kitus žemę pirkti pageidaujančius asmenis.
Atsakovas 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 17SD‑(14.17.31)‑542 nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl žemės pirkimo, nurodydamas, kad jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymas iš dalies patenkintas ir jo nagrinėjimo administracinė procedūra yra baigta. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 šis raštas buvo panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. raštu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, prašydamas remtis jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymu ir įtraukti jį į (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės valstybinę žemę pirkti pageidaujančių asmenų eilę bei suteikti galimybę rinktis žemės sklypus, tačiau paaiškėjo, jog ginčijamu atsakovo Įsakymu Žemėtvarkos projektas jau yra patvirtintas.
2013 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė skundą NŽT dėl Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 panaikinimo.
Po minėto skundo pateikimo gavo atsakovo 2013 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 17SD-(14.17.32)-1916, kuriame nurodyta, jog jis bus įtrauktas tik į (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris bus rengiamas ateityje.
NŽT direktorius 2013 m. gegužės 23 d. raštu Nr. ISS-(7.5)-1088 pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, jog teismas jo prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino, todėl, atsakovo teigimu, Žemėtvarkos projektas buvo tęsiamas ir vėliau patvirtintas teisėtai. Šį atsakovo sprendimą gavo 2013 m. gegužės 27 d., todėl termino kreiptis į teismą nepraleido.
Nors nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-586-162/2012 teismas nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių ir žemėtvarkos projekto rengimo procedūros nesustabdė, ši procedūra vis tiek negalėjo būti tęsiama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 dalį, nes dėl jos teisėtumo vyko teisminis ginčas. Ginčijamu administraciniu aktu buvo pažeista pareiškėjo teisė pasinaudoti teisės aktų suteikiama pirmumo teise įsigyti valstybinės žemės sklypą.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, su kuriais ribojosi trys į Žemėtvarkos projektą patekusios laisvos valstybinės žemės fondo teritorijos, kuriose buvo galima rinktis ir formuoti žemės sklypus. Jei Šilutės skyrius nebūtų priėmęs neteisėtą sprendimą nenagrinėti jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo, būtų turėjęs pirmumo teisę prieš kitus pretendentus pasirinkti ir vėliau įsigyti šiuos žemės plotus – tiek dėl jų ribojimosi su jau turimais sklypais, tiek kaip jaunasis ūkininkas iki 40 metų.
Pareiškėjas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį, jog Žemėtvarkos projekto naikinimas dalyje dėl pardavimui numatytų suprojektuotų valstybinės žemės sklypų patvirtinimo turėtų įtakos į Žemėtvarkos projektą įtrauktų ir sklypus pirkimui pasirinkusių trečiųjų asmenų teisėms ir interesams, todėl juos būtina įtraukti į šią administracinę bylą, ir siekdamas neapsunkinti bylos proceso įtraukiant daugybę trečiųjų asmenų, siaurino savo reikalavimus ir ginčija Žemėtvarkos projektą tik dalyje dėl su jo turimu žemės sklypu besiribojančio, Žemėtvarkos projekte trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. suformuoto 17.28 ha ploto žemės sklypo, Žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 99.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šilutės skyriaus, atsiliepimuose (t. I, b. l. 35–37, t. II, b. l. 14–16) prašė atmesti pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog skundžiamu Įsakymu buvo patvirtinti Žemėtvarkos projekto sprendiniai. Skundžiamu Įsakymu patvirtintas pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai Žemėtvarkos projekte sąrašas, kurio 8 pozicijoje yra 12 eiliškumo grupės pretendentas V. B., kuriam suprojektuotas žemės sklypas Nr. 817 (laisvos valstybinės žemės plane Nr. LVŽ-99). Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. buvo 12 eilės pretendentas, t. y. jis ne mažiau kaip vienerius metus naudojosi ginčo sklypu, tuo tarpu V. B. geriausiu atveju, t. y. jei jis nuosavybės teise turėtų su ginčo sklypu besiribojantį žemės sklypą, būtų 13 eiliškumo grupėje. V. B. buvo aukštesnėje eiliškumo grupėje.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 NŽT buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti V. B. 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, t. y. šio prašymo pagrindu įtraukti jį į Žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę sąrašą. Pažymėjo, jog teismas nenurodė, kad V. B. prašymas turi būti nagrinėjamas įtraukiant jį į jau patvirtintą projektą, dėl šios priežasties Šilutės skyrius V. B. pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą įtraukė į pirmą po teismo sprendimo įsiteisėjimo rengiamo Žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašą. V. B. buvo įtrauktas į pretendentų, kurie pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus, pirkti ir nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, taip pat suformuoti žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Šilutės rajone, sąrašą patvirtintą Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1341, 6 pozicijoje pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą. Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-2189 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ buvo patvirtintas pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašas, kurio 3 pozicijoje yra pretendentas V. B., kuriam suprojektuoti keturi žemės sklypai.
Pareiškėjas įgyvendino savo, kaip pretendento, teises 2013 metų projekte, taip užbaigdamas 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą. Nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą nagrinėti jau patvirtintame 2012 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą administracinių aktų, kurie skundžiami tiesiogiai teismui, todėl klausimą dėl NŽT Šilutės skyriaus Įsakymo dalies panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija – NŽT. Pareiškėjo skundas neišnagrinėtas ikiteismine tvarka, todėl administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Įsakymo dalį turi būti nutraukta. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra išvestiniai iš minėto reikalavimo, todėl nutraukus bylą dėl minėto administracinio akto dalies panaikinimo, iš jo kildinami reikalavimai turi būti atmesti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo V. B. skundą: panaikino NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 dalyje dėl pardavimui numatyto suprojektuoto valstybinės žemės 17,28 ha ploto žemės sklypo, Žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 99, suformavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B.; įpareigojo NŽT Šilutės skyrių patikslinti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projektų rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“ parengtame projekte patvirtintą asmenų, padavusių prašymus įsigyti valstybinės žemės, sąrašą, įtraukiant pareiškėją V. B. į jį pagal jo prašymo 2004 m. lapkričio 10 d. padavimo datą; įpareigojo NŽT Šilutės skyrių patikslinti asmenų, kuriems Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projektų rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“ parengtame projekte suprojektuoti žemės sklypai įsigijimui nuosavybėn sąrašą, nustatant, kad žemėtvarkos projekte suprojektuotas 17,28 ha ploto žemės sklypas, žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 99, suprojektuotas įsigijimui pareiškėjui V. B..
Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, jog byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo įrašyti pareiškėją į pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)‑1809, sąrašą. Pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Šilutės skyrių patikslinti minėtą sąrašą, įtraukiant jį į tą sąrašą pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo padavimo datą ir nustatyti, kad minėtame žemėtvarkos projekte suprojektuotas 17,28 ha ploto žemės sklypas, žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 99, suprojektuotas įsigijimui pareiškėjui V. B..
Teismas nurodė, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. B. 2004 m. lapkričio 10 d. prašymu „Dėl valstybinės žemės pirkimo“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas suformuoti ir parduoti 300 ha valstybinės žemės sklypą (prijungta administracinė byla Nr. I-586-162/2012, b. l. 11). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog 2011 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos valstybės įsigijo 241,9262 ha žemės (prijungta administracinė byla Nr. I-586-162/2012, b. l. 83–106). NŽT Šilutės skyrius 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 konstatavo, kad administracinė procedūra dėl pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo buvo užbaigta ir nusprendė, jog pareiškėjas V. B., rengiant naują žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebegali būti įtrauktas į asmenų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemės sklypus iš valstybės, sąrašus.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 NŽT Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į Žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę sąrašą 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo pagrindu (prijungta administracinė byla Nr. I-586-162/2012, b. l. 118–124). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-394/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą (prijungta administracinė byla Nr. I-586-162/2012, b. l. 165–173).
Teismas pažymėjo, jog iš V. B. skundų turinio (tiek pateikto administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012, tiek nagrinėjamoje byloje) akivaizdu, jog pareiškėjas siekė dalyvauti rengiant 2012 m. vasario 22 d. inicijuotą Žemėtvarkos projektą, kurio metu buvo suformuoti su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai. Tuo tarpu atsakovas, tebevykstant apeliaciniam procesui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, Įsakymu patvirtino parengtą Žemėtvarkos projektą ir sąrašą pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai Žemėtvarkos projekte, į kurį pareiškėjas nebuvo įtrauktas.
Teismas pasisakė, jog siekiant įvertinti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Įsakymo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo stabdyti administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Teismas konstatavo, jog atsakovas, kaip bet kuris viešojo administravimo subjektas, turi paisyti ir Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, taip pat ir šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pažymėjo, jog viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų laikymasis turi užtikrinti, kad nebūtų vienu metu nagrinėjamas tapatus klausimas viešojo administravimo institucijoje ir teisme, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomi.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas 2013 m. vasario 28 d. nutartyje teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-586-162/2012 ginčas buvo kilęs dėl pareiškėjo teisės dalyvauti būtent 2012 m. vasario 22 d. pradėtame rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl atsakovo argumentai, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. pateikto prašymo tęstinumo, nesiejant jo su konkrečiu žemėtvarkos projektu, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 iš esmės buvo nagrinėjami tiesiogiai susiję klausimai, atsakovas turėjo sustabdyti administracinę procedūrą, tai, kad administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus laikyti teisėtais, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kai Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kaip jau buvo minėta, siekiama neleisti susidaryti teismo sprendimo ir institucijos administracinio akto kolizijai. Be to, atsakovas priėmė Įsakymą ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o jau po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, toks atsakovo elgesys pažeidžia ne tik Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, tačiau ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.
Teismas konstatavo, jog atsakovui priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei paties įsakymo pagrįstumą. Akivaizdu, jog situacija, kuomet yra priimti viešojo administravimo subjekto ir teismo privalomi bei vykdytini sprendimai, kurių turinys yra skirtingas ir prieštaraujantis vienas kitam, negali būti laikoma teisėta. Minėtas pažeidimas, teismo vertinimu, laikytinas esminiu.
Teismas analizavo Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas (13 p., 9 ir 28–31, 85 p.) ir pažymėjo, jog žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultate asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos, įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais.
Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog minėtame Žemėtvarkos projekte suprojektuotą 17,28 ha ploto žemės sklypą, Žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 99, kuris galėjo būti priskirtas pareiškėjui, pretendavo įsigyti trečiasis suinteresuotas asmuo V. B.. Nustatyta, jog V. B. dėl žemės sklypų suteikimo kreipėsi tik 2009 m. ir vėliau (prijungta administracinė byla Nr. I-586-162/2012, b. l. 39, 40–42). Atsakovo atstovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog V. B. ginčo žemės sklypu naudojosi daugiau kaip vienerius metus žodiniu NŽT Šilutės skyriaus vedėjo leidimu, kad jis turi pirmenybę prieš pareiškėją. Teismas pažymėjo, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė teismui duomenų apie teisėtą V. B. naudojimąsi ginčo žemės sklypu daugiau kaip vienerius metus, atsakovo atstovė pripažino, kad V. B. žemės nuomos mokestį už ginčo žemės sklypą mokėjo trumpiau nei už vienerius kalendorinius metus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. neturėjo pirmumo teisės prieš pareiškėją įsigyti ginčo žemės sklypą.
Teismas pažymėjo, kad 2013 m. liepos 11 d. nutartimi buvo uždrausta atsakovui parduoti minėtu projektu suformuotą 17,28 ha žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės fondo patvirtintame Žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 99 (t. I, b. l. 31–32).
Dėl trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjo skundas neišnagrinėtas privaloma, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismas, išanalizavęs ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 8 punkto, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas bei NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punkto 30.1–30.5 punktų nuostatas, pabrėžė, jog nei Žemės reformos įstatyme, nei Taisyklėse apie skundo padavimo termino praleidimo pasekmes nepasisakyta – nėra nurodyta, ar skundas paliekamas nenagrinėtu, ar atsisakoma priimti tokį skundą, jei jis paduodamas praleidus padavimo terminą arba NŽT direktoriui pripažinus, kad priežastys, dėl kurių praleistas šis terminas, yra nesvarbios.
Teismas išnagrinėjo NŽT 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1088 (I t., b. l. 20–23) turinį ir pažymėjo, jog šiame sprendime nenurodyta, ar tenkinamas pareiškėjo 2013 m. balandžio 8 d. prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ar jis netenkinamas, t. y., ar pripažįstamos pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys svarbiomis ir atnaujinamas šį terminą ar ne, taip pat nenurodyta, kad pareiškėjo 2013 m. balandžio 9 d. skundas dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo paliekamas nenagrinėtu (kaip ankstesniu atveju) ar kad atsisakoma jį priimti. Šiame NŽT sprendime taip pat konkrečiai nesuformuluotas nei vienas Taisyklių 30.1–30.5 punktuose numatytų galimų sprendimų. Tačiau NŽT šiame sprendime pasisakė, kad tiek Įsakymas, tiek Šilutės skyriaus 2013m. balandžio 8 d. raštas Nr. 17SD-(14.17.32)1916 pagrįsti, atsižvelgdamas į tai teismas vertino, jog pareiškėjo skundai iš esmės buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.
Pažymėta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-959-342/2013 (I t., b. l. 78–82) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo NŽT papildyti Įsakymą, įtraukiant pareiškėją į pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai Žemėtvarkos projekte, sąrašą pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1072/2014 (I t., b. l. 115–122), kuria panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-959-342/2013, nurodė, kad teismas, priimdamas šį sprendimą nusprendė dėl kitų asmenų teisių, kurių neįtraukė į šios bylos nagrinėjimą, todėl tai, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra besąlyginė vada naikinti šį sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, jog pareiškėjas, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nebūtų įgijęs teisės teisme ginčyti NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Įsakymo ar jo dalies, nes pareiškėjo skundas neišnagrinėtas privaloma, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kad administracinė byla, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 8 punktu, nutrauktina.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Šilutės skyriaus, padavė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 88–92), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą ir bylą nutraukti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas tebevykstant teisminiams ginčams šioje byloje, pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą dalyvavo Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-972 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projekto rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone” pradėtame rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-2186. Šiame Žemėtvarkos projekte pareiškėjas pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą susiprojektavo ir 2014 m. rugsėjo 25 d. (pirkimo–pardavimo sutartis reg. Nr. 9532) privačios nuosavybės teise įsigijo 5,50 ha valstybinės žemės, t. y. žemės sklypai, kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) kaimuose, Šilutės rajone. Pagal Metodikos 85 punkto 4 pastraipą, patvirtinus žemėtvarkos projektą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta. Ši Metodikos redakcija įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. todėl vadovaujantis ja, V. B. 2004 m. lapkričio 10 d. prašymas negali būti nagrinėjamas du kartus, t. y. tiek 2012 metų tiek 2013 metų Žemėtvarkos projektai buvo rengiami pagal šią Metodikos redakciją, todėl Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr.17VĮ-(14.17.2.)-2186 patvirtinus 2013 metų Žemėtvarkos projektą V. B. 2004 m. lapkričio 10 d. prašymas laikytinas išnagrinėtu. Iš šios situacijos matyti, kad V. B. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia dvigubo interesų gynimo. 2013 m. lapkričio 6 d. Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-2189 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone” buvo patvirtintas pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Žemėtvarkos projekte, sąrašas, kurio 3 eilėje įtrauktas V. B. pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą. Be to, pareiškėjas 2014 m. lapkričio 27 d. reikšdamas patikslintą skundą jau buvo nusipirkęs iš valstybės 2013 metų Žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, dėl ko 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra buvo baigta.
2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. 1-586-162/2012 nagrinėjimo dalyku buvo tęstinio prašymo nagrinėjimo klausimas, kuris neabejotinai turi lemiamą įtaką pareiškėjo dalyvavimui rengiamuose Žemėtvarkos projektuose. Tokią bylos esmę patvirtina ir ta aplinkybė, jog nebuvo taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir projektavimo eiga nebuvo stabdoma. 2012 m. sausio 6 d. NŽT Šilutės skyriuje gautas 2012 m. sausio 4 d. V. B. prašymas įtraukti jį „į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo Šilutės rajone pretendentų sąrašus pagal mano pateiktą ankstesnį prašymą, nes iš leidžiamų 300 ha įsigijau 220 ha”. Kaip matyti, prašyme nėra nurodyta, kokiame konkrečiai žemėtvarkos projekte pareiškėjas nori dalyvauti, net nenurodo žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo kadastro vietovės. NŽT gavus V. B. skundą dėl Šilutės skyriaus 2012 m. vasario 10 d. rašte Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 pateikto atsisakymo įrašyti pareiškėją į numatomą rengti Žemėtvarkos projekto papildymo projektą pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, buvo pradėta administracinė procedūra dėl V. B. 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo tęstinio nagrinėjimo, kadangi tik šis klausimas turi lemiamą įtaką pareiškėjo dalyvavimui tolesniuose žemėtvarkos projektuose pagal 2004 m. prašymą. V. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Šilutės skyriaus 2012 m. vasario 10 d. rašto Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 panaikinimo ir įpareigojimo NŽT atklikti veiksmus. Taigi, pradėjus teisme nagrinėti administracinę bylą Nr. 1-586-162/2012, V. B. prašymo nagrinėjimo procedūra NŽT buvo sustabdyta, t. y. pareiškėjas pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą nebuvo įtrauktas į rengiamą Žemėtvarkos projektą. Vieno asmens skundo nagrinėjimo administracinė procedūra negali daryti įtakos viso Žemėtvarkos projekto rengimo procedūrai. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai nurodė, jog NŽT nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, turėjo pati stabdyti 2012 m. vasario 22 d. pradėto rengti Žemėtvarkos projekto eigą.
3. V. B. 2012 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į Šilutės skyrių prašydamas jį įtraukti į pretendentų sąrašus pagal ankstesnį prašymą. Pirmas Žemėtvarkos projektas po šio prašymo gavimo ir buvo 2012 m. vasario 22 d. Kai teisminiai ginčai buvo baigti ir teismas nustatė, kad NŽT privalo taikyti tęstinį 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo nagrinėjimą, NŽT atnaujino V. B. prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą ir pareiškėją, pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą įtraukė į pirmo pradėto rengti Žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašą. Teismas išnagrinėjęs administracinę byla Nr. 1-586-162/2012 įsiteisėjusiame 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime nenurodė NŽT, į kurį Žemėtvarkos projektą V. B. pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą turi būti traukiamas, nepanaikino nei vieno su jau patvirtintu Žemėtvarkos projektu susijusio sprendimo. Dėl šios priežasties NŽT, vykdydama teismo įpareigojimą, įtraukė V. B. pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą į pirmą po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos rengtą Žemėtvarkos projektą, tokiu būdu tęsdama prašymo nagrinėjimo procedūrą. NŽT neturėjo jokio teisinio pagrindo pati savo iniciatyva keisti patvirtinto Žemėtvarkos projekto sprendinius ir kitus su projektavimo eiga susijusius administracinius aktus. Šilutės skyrius tinkamai vykdė 2012 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime nurodytus įpareigojimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B., atsiliepime į atsakovo NŽT apeliacinį skundą prašo nurodytą apeliacinį skundą tenkinti (t. II, b. l. 98–100).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B., padavė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 76–82), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dalyje dėl NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Įsakymo dalies, kuria pardavimui numatytas suprojektuotas valstybinės žemės 17,28 ha ploto žemės sklypas, Žemėtvarkos projekto Nr. 99 trečiajam suinteresuotam asmeniui, panaikinimo nutraukti, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti arba atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nėra ginčo, jog pareiškėjo 57,6 ha apimtimi dalis atsiradusios subjektinės teisės pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą įsigyti valstybinės žemės nebuvo įgyvendinta, rengiant ankstesnius žemėtvarkos projektus, tačiau bylos esmė yra ta, kad pareiškėjo 2012 m. sausio 6 d. prašymas įgyvendinti 2004 m. lapkričio 10 d. prašymu atsiradusią subjektinę teisę, buvo išnagrinėtas NŽT Šilutės skyriaus 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 17SD-(14.17.32)-1916, kuriuo buvo atsisakyta jį įtraukti į 2012 m. Žemėtvarkos projektą ir šis NZT Šilutės skyriaus sprendimas yra galiojantis, teismas nagrinėti jo teisėtumą ir pagrįstumą atsisakė, o pareiškėjas atsisakymo neskundė.
2. Pareiškėjas atskiro prašymo įtraukti jį į 2013 metais rengiamą Žemėtvarkos projektą 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo pagrindu nerašė, tačiau NŽT Šilutės skyrius 2013 m. įtraukė pareiškėją į projektą pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo likusią dalį, vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime nustatytą įpareigojimą, o pareiškėjas tam neprieštaravo, kas reiškia, jog sutiko, kad jo subjektinė teisė pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą būtų įgyvendinta būtent šiame projekte ir administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą baigta (Metodikos 85 p.). Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusio 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymo veiksmų pareiškėjas neskundė ir teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas pagal Metodikos 85 p. Teismas sprendimu įpareigoja dar kartą vykdyti jau įvykdytą to paties teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. nebegaliojantį prašymą, nes jo išnagrinėjimo procedūra jau užbaigta 2013 m. Žemėtvarkos projektu. Pagal NŽT 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 17SD-(14.17.32)-1916 ir Metodikos 85 p. pilnai įvykdžius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir visiškai užbaigus pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo išnagrinėjimo procedūrą neliko pareiškėjo skundo pagrindo – 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo, kurio pagrindu pareiškėjas prašo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus.
3. Teismo įpareigojimai nesuderinami tarpusavyje, nes įpareigojime Nr. 1 yra nurodyta bendrai įtraukti pareiškėją į asmenų, padavusių prašymus įsigyti valstybinės žemės sąrašą, pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo datą (pirminį projekto etapą), o įpareigojime Nr. 2 jau nustatytas konkretus įpareigojimas įtraukti į suprojektuotų sklypų sąrašą (baigiamąjį projekto etapą), nustatant, kad konkretus žemės sklypas yra suprojektuotas įsigijimui pareiškėjui. Dėl įpareigojimo Nr. 2 pažymėtina, kad NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Įsakymu buvo pradėtas rengti Žemėtvarkos projektas ir patvirtintas sąrašas asmenų pageidaujančių įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, tai yra buvo tik atliekami parengiamieji darbai, po ko sekė pretendentų eiliškumo nustatymas bei žemės sklypų projektavimas ir formavimas dalyvaujant didžiuliam skaičiui pretendentų, todėl šiame parengiamųjų darbų etape nustatyti faktą, kad, vėliau suformuotas žemės sklypas yra suprojektuotas būtent pareiškėjui, yra visiškai nelogiškas ir ydingas teisinės technikos prasme. Be to, pirmos instancijos teismo sprendimas ydingas ir ta prasme, kad teismas sprendimu atėmė teisę iš V. B. ir ją perdavė pareiškėjui, kai V. B. byloje yra tik trečiasis suinteresuotas asmuo, tokiu būdu teismas peržengė skundo ribas.
4. Nepanaikinus NŽT Šilutės skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 17SD-(14.17.32)-1916 ir pagal jį atliktų procedūrų, kuriose sudalyvavo pareiškėjas 2013 m. Žemėtvarkos projekte bei nepanaikinus visų su tuo susijusių administracinių aktų, teisinės technikos prasme nėra įmanomas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Įsakymo dalies naikinimas, nes pareiškėjui dėl to nekiltų jokių realių teisinių pasekmių, kadangi procedūros dėl jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo užbaigtos kartu su paskesniu 2013 m. Žemėtvarkos projektu.
5. Byloje buvo pateikti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, jog žemė buvo naudojama daugiau nei metus NŽT skyriaus žodiniu leidimu, NŽT Šilutės skyriaus vedėjo Įsakymu V. B. buvo įtrauktas į dvyliktą pretendentų eilę, tai yra kaip ne mažiau kaip metus naudojantis ginčo žemės sklypą. Įsakymas dėl pretendentų eilės taip pat patvirtina, jog V. B. teisėtai naudojosi žeme daugiau, kaip metus. V. B. išduotame Leidime naudotis žemės ūkio paskirties žeme Nr. 138 yra nurodytas laikotarpis nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., kuris reiškia žemės ūkio veiklos sezoną – metus, t. y. iš esmės tai reiškė leidimą naudotis žemės sklypu 2011 metais. Šį faktą patvirtina ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos pažyma, pagal kurią, už valstybinės žemės nuomą 2011 metų mokestiniu laikotarpiu V. B. neskolingas. Ši pažyma paneigia pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes apie nuomos mokesčio mokėjimą už neva nevisus metus.
6. Nors pareiškėjas ir pateikia savo samprotavimus dėl galimos pirmumo teisės prieš V. B. įsigyti šį žemės sklypą, tačiau NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-329, kuriuo patvirtintas pretendentų sąrašas, neginčija, todėl visi pareiškėjo pateikti argumentai šiuo klausimu yra nereikšmingi, o teismas, nesant reikalavimo panaikinti minėto administracinio akto, kuriuo nustatytas pretendentų eiliškumas, neturėjo jų vertinti ir tuo labiau konstatuoti trečiojo suinteresuoto asmens V. B. pirmumo teisės prieš pareiškėją buvimą.
Pareiškėjas V. B. atsiliepime į apeliacinius skundus (II t., b. l. 101–104) nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Metodikos 85 punkto 4 pastraipos nuostatos įsigaliojo tik 2012 m. sausio 1 d. paskelbus Metodikos pakeitimus. Taigi, šis teisės aktas negali atgaline data reglamentuoti pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. paduoto prašymo įsigyti valstybinės žemės nagrinėjimo procedūros. Tokia Metodikos nuostata jau galiojo ir ja NŽT rėmėsi apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. A492-394/2013, tačiau, nežiūrint naujų Metodikos nuostatų ir fakto, kad pareiškėjas jau buvo įsigijęs žemės pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą kituose žemėtvarkos projektuose, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Faktas, kad jis įsigijo žemės vėliau rengtame kitame Žemėtvarkos projekte, negali būti pateisinimu teismų jau nustatytoms aplinkybėms, kad pradėjus rengti Įsakymu patvirtintą Žemėtvarkos projektą nepagrįstai į jį pareiškėjas nebuvo įtrauktas pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, dėl to nepagrįstai nebuvau įtrauktas sudarant pretendentų įsigyti žemės eilę ir jo teisės rinktis žemės sklypą, į kurį turėjo pirmumo teisę, buvo pažeistos.
2. Dėl V. B. apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 17SD-(14.17.32)-1916, kuriuo atsisakyta pareiškėją įtraukti į šioje byloje iš dalies ginčijamu Įsakymu patvirtintą Žemėtvarkos projektą, teismo nebuvo panaikintas, pažymi, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 panaikintas analogiškas NŽT Šilutės skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. l7SD-(14.17.31)-542 „Dėl valstybinės žemės pardavimo”, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėją įtraukti būtent į 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 patvirtintą Žemėtvarkos projektą, motyvuojant, kad pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymas yra iš dalies patenkintas ir jo nagrinėjimo administracinė procedūra yra baigta.
3. Pareiškėjas nemano, jog jam neprašius pašalinti V. B. iš pretendentų įsigyti žemės eilės, teismas išėjo už skundo reikalavimų ribų. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo keliamus klausimus teigiamai, padarė pagrįstas išvadas, kad Žemėtvarkos projekto rengimo procedūra ir pareiškėjo teisės yra pažeistos, todėl Žemėtvarkos projektas iš dalies (neišeinant už skundo ribų) naikintinas, o pareiškėjo teisės turi būti apgintos.
4. Pareiškėjas nesutinka su V. B. nurodytomis aplinkybėmis kaip įrodančiomis, jog V. B. ginčo žemę naudojo ilgiau kaip metus.
5. Tai, jog neginčijo NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-329, nepaneigia pareiškėjo teisės iš dalies ginčyti patį sprendimą dėl Žemėtvarkos projekto patvirtinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl asmens subjektinės teisės įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą įgyvendinimo procedūros žemės reformos metu teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo svarstyti pareiškėjo 2004 metais pateiktą prašymą įtraukti į pretendentų įsigyti žemę sąrašus, prieš tvirtindama 2012 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tuo remdamasis, tenkino pareiškėjo skundą.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai grindžiami trimis pagrindiniais argumentais: apeliantai teigia, kad pareiškėjas, 2013 metais dalyvavęs tuo metu rengtame žemėtvarkos projekte, jau realizavo savo subjektinę teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę; pareiškėjas nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka; be to, pareiškėjas neturi pirmumo teisės prieš tretijį suinteresuotą asmenį įsigyti ginčo žemės sklypą.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas V. B. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą „Dėl valstybinės žemės pirkimo“, kuriame išreiškė valią įsigyti 300 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir kituose kaimuose, Ž. Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone. Jam 2006-2008 metais buvo suprojektuoti 7 žemės sklypai ir 2011 m. vasario 24 d. sudarytomis sutartimis šie bendro 241,9262 ha ploto žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje buvo parduoti pareiškėjui. Pareiškėjas, manydamas, kad likusiam žemės plotui suformuoti ir įsigyti tebegalioja jo 2004 metų prašymas, 2012 m. sausio 6 d. šiuo klausimu raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kurį apskundė teismui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 (įsiteisėjusiu po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo) atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti V. B. 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, t. y. šio prašymo pagrindu įtraukti jį į Žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę sąrašą. Vienok atsakovas įtraukė V. B. tik į 2013 metais rengto žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje rengimą, nurodęs, kad 2012 m. vasario 22 d. Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėto rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto darbai jau baigti.
Dėl pareiškėjo teisės dalyvauti 2012 m. rengtame žemės reformos žemėtvarkos projekte
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2013 m. vasario 28 d. nutartyje, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, gero viešo administravimo, protingumo bei teisingumo principus, konstatavo, kad atsakovas, organizuodamas naujojo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, turėjo pareigą įsitikinti, ar pareiškėjas, kuris ankstesnio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese buvo išreiškęs valią įsigyti valstybinės žemės, tačiau jo prašymas buvo tenkintas nevisa apimtimi, bei kurio žemė ribojasi su žeme, kurią naujai rengiamu žemės reformos žemėtvarkos projektu ketinama parduoti (turi pirmumo teisę), nepakeitė savo valios ir siekia įsigyti 2004 m. lapkričio 10 d. prašyme nurodytą žemę. Tik pareiškėjui aiškiai išreiškus valią nebedalyvauti naujame ginčo kadastrinės vietovės planavimo procese, atsakovas turėjo teisę nebesvarstyti pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakeitęs savo valią dėl 300 ha valstybinės žemės įsigijimo. Be to, 2012 m. sausio 6 d. pareiškėjas Tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriui buvo pateikęs prašymą, kuriuo patvirtino 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktame prašyme išreikštą valią dėl siekiamos įsigyti žemės kiekio ir vietos.
Taip pat teisėjų kolegija šioje nutartyje akcentavo, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartyje atsakovui buvo aiškiai suformuluotas įpareigojimas įtraukti pareiškėją į 2012 m. vasario mėn. pradėtą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas tiek 2012 - 2013 m. vykusio proceso administraciniuose teismuose metu, tiek ir vėliau gynė tą pačią subjektinę teisę dalyvauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip pretendentas įsigyti iki 300 ha valstybinės žemės paskirties žemės sklypus. Įsiteisėjus teismų sprendimams, ši jo pagrįsta subjektinė teisė ir turėjo būti realizuota.
Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjas, padavęs 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, įgijo teisėtus lūkesčius, kad valstybė sudarys jam sąlygas lygiomis teisėmis su kitais asmenimis pretenduoti įsigyti iki 300 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.
Konstitucinio Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad konstitucinis teisinės valstybės principas apima ir teisėtų lūkesčių principą, kitaip tariant, nors šis principas nėra pažodžiui įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau yra neatsiejama kitų konstitucinių normų turinio dalis. Pradinis šio principo turinys, t. y. teisėtų lūkesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Tuo pačiu pažymima, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad teismai ankstesniuose sprendimuose nenurodė, jog V. B. prašymas turi būti nagrinėjamas įtraukiant jį į jau 2012 metais patvirtintą žemėtvarkos projektą, jog pareiškėjas neginčijo atsakovo veiksmų, vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir sutiko su tuo, kad jam bus suteikiami žemės sklypai tik 2013 m. rengtame žemėtvarkos projekte. Nors apeliantai teigia, kad pareiškėjas 2013 metais jau realizavo savo subjektinę teisę įsigyti papildomus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir jo prašymo nagrinėjimas yra baigtas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, rengiant tuometinį žemėtvarkos projektą V. B. buvo suprojektuoti tik bendro 5,50 ha ploto 4 žemės sklypai, t.y., jo 2004 metų prašymas liko patenkintas tik iš dalies.
Taip pat atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad prašymų nagrinėjimo tęstinumas nenumatytas galiojančioje Metodikos redakcijoje. Atsakovas remiasi tuo metu galiojusios Metodikos redakcijos 85 punkto 4 pastraipa, nustatančia, kad patvirtinus žemėtvarkos projektą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai buvo įtraukti į Pretendentų sąrašą ir jų prašymai buvo nagrinėjami šios Metodikos nustatyta tvarka Panašiai šį klausimą reglamentuoja ir šiuo metu galiojančios Metodikos redakcijos 90 punktas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši teisės norma skirta atvejams, kai tarp administracinės procedūros dalyvių nekyla ginčų, kai asmens prašymas pirkti ar nuomoti žemės sklypus yra patenkinamas ar pagrįstai atmetamas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas teismo sprendimu buvo įpareigotas įtraukti pareiškėją į 2012 metais rengto žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašą, todėl šią prievolę privalo įvykdyti. Tai, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėtas ir iš dalies patenkintas rengiant 2013 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nepaneigia pareiškėjo galimybių reikalauti iš atsakovo atlikti veiksmus, kuriuos jis privalėjo atlikti ir 2012 metais.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2004 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo prašymo dalis, kuri liko neišnagrinėta (nebuvo patenkinta ar atsisakyta ją tenkinti), turėjo būti nagrinėjama rengiant 2012 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o dėl vykstančių teisminių ginčų atsakovui nesustabdžius šio projekto rengimo procedūros Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies tvarka, pareiškėjas įgijo teisę ginčyti teisme tuos atsakovo sprendimus, priimtus minėto žemėtvarkos projekto rengimo metu, kurie, jo manymu, pažeidžia jo subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Dėl proceso dalyvių pirmumo teisės įsigyti žemės sklypus
Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus.
Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11–18 punktai (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) nustatė, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta eilės tvarka:
dvyliktąja eile parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus;
tryliktąja eile parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu;
keturioliktąja eile parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnis numato teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turinčius asmenis. Teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose numatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – ne mažiau kaip metus savo naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (3 p.); asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – nuosavybės teise turintys žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (4 p.).
Byloje nėra ginčo, kad tiek pareiškėjas, tiek tretysis suinteresuotasis asmuo yra valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, be to, yra jaunieji ūkininkai iki 40 metų. Todėl jų pirmumo teisė nustatytina pagal tai, ar jie iki 2012 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne mažiau kaip metus naudojo žemės sklypą, kurį pretenduoja įsigyti; ar jų nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su pretenduojamu įsigyti žemės sklypu ir tik nesant tokių duomenų, kreipiamas dėmesys į prašymų pateikimo datą.
Pasisakydama dėl V. B. ir V. B. teisės įsigyti 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 17,28 ha žemės sklypą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis žemės sklypas ribojasi su nuosavybės teise pareiškėjo valdomais žemės sklypais, t.y. jis gali pretenduoti įsigyti žemę tryliktąja eile. Tuo tarpu trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. B. šis žemės sklypas buvo suprojektuotas kaip dvyliktos eilės pretendentui, t.y. kaip asmeniui, kuris ne mažiau kaip metus naudojosi šiuo žemės sklypu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112, įsigaliojo 2012 m. kovo 23 d. Iki šio laiko valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis tvarka teisės aktuose reglamentuota nebuvo. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Taigi, kaip matyti pagal šį apibrėžimą, žemės naudotojui nustatyti esminė aplinkybė yra teisinis naudojimo pagrindas. Žodinis atsakovo teritorinio skyriaus pareigūno leidimas naudotis žemės sklypu negali būti laikomas tokiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad V. B. atitiko dvyliktos eilės pretendentui keliamus reikalavimus – jis ginčo žemės sklypu teisėtai naudojosi tik nuo 2011 m. kovo 31 d. ir žemėtvarkos projekto rengimo pradžiai negalėjo būti laikomas dvyliktos eilės pretendentu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas, kaip tryliktos eilės pretendentas, turėjo pirmumo teisę prieš trečiąjį suinteresuotąjį asmenį, kuris galėjo teisėtai pretenduoti įsigyti šį žemės sklypą tik kaip keturioliktos eilės pretendentas – jaunasis ūkininkas.
Atsakydama į trečiojo suinteresuoto asmens argumentus dėl pasinaudojimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytam atsakovo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr.1SS-(7.5)-1088 vertinimui. Šio sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, išreiškė savo valią, netenkindama pareiškėjo prašymo, todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens V. B. (V. B.) apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas