Nuorašas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Jūratės Damanskienės,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,

gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

n u s t a t ė :

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams. Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-07-29 nutartimi V. K. paskirta bausmė BK 63 str. 9 d. pagrindu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. K. nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Bausmės pradžia: 2008-10-09. Bausmės pabaiga: 2012-10-07. 2/3 bausmės V. K. atliko 2011-06-09.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-29 nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų teikimo dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-29 nutartį ir tenkinti Vilniaus pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatas, jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, BVK 160 str. pagrindu jam paskiriant šiame straipsnyje numatytą griežčiausią priemonę. Pažymi, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose, dirba ir įvykdė visus jo atžvilgiu priimtus vykdomuosius raštus, be to, turi norą ir galimybę dirbti, būdamas laisvėje.

Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 str. 2 d., nuteistasis pažymi, kad teikimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo išnagrinėtas, nedalyvaujant gynėjui. Prašo atsižvelgti į šią aplinkybę ir nurodytą trūkumą pašalinti, nagrinėjant jo skundą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė V. K. skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 str. nuostatas, teismas gali, o ne privalo, priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Kaip matyti iš teismui pateiktos pataisos namų administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos, nuteistasis V. K. formaliai atitinka BVK 157 str. nurodytus kriterijus: laikomas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, raštu įsipareigojęs įrodyti savo doru elgesiu ir stropiu darbu pasitaisymą, dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

Tačiau formalus nuteistojo atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams dėl lygtinio paleidimo yra nepakankamas pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t.y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.

Analizuojant nuteistojo V. K. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, jog pataisos namų administracija kreipėsi į teismą su teikimu dėl V. K. lygtinio paleidimo, vadovaudamasi įstatymo normomis. Tai yra pataisos įstaigos pareiga – nuteistasis V. K. formaliai atitiko sąlygas, numatytas BVK 157 str. 3 d. 3 p. Tačiau Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į tai, kad pastarasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė septynis kartus, drausmine tvarka baustas penkis kartus, mano, kad taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą nėra tikslinga.

Iš teismui pateiktos nuteistąjį V. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad, pastarasis Vilniaus pataisos namuose įdarbintas kepykloje, už gerą darbą buvo vieną kartą skatintas, Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, pagal vykdomuosius dokumentus skolą padengė (asmens byla, b. l. 103, 115; teikimo medžiaga, b. l. 3-4, 7). Tačiau pataisos namų administracija, pateikdama teismui teikimą dėl V. K. lygtinio paleidimo, nuteistąjį charakterizuoja patenkinamai ir dėl jo lygtinio paleidimo netarpininkauja. Iš teismui pateiktos nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos taipogi matyti, kad, šis, nors pastaruoju metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu darė kartotinius nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus ir už tai ne kartą buvo baustas. Todėl, nors viena nuobaudų pastarajam ir buvo panaikinta prieš laiką, toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad pastarasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad V. K. atžvilgiu lygtinis paleidimas jau buvo ne kartą taikytas, tačiau pastarasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pareiškėjas bausmę atlieka už ne vieną nusikaltimą nuosavybei. Ir nors, sprendžiant iš psichologinės išvados, pripažįsta įvykdęs nusikaltimus, visgi dėl jų kaltina aplinkybes, be to, nuteistasis linkęs save pateisinti ir atsakomybę perkelti aplinkiniams, stresinėje situacijoje gali turėti emocijų valdymo sunkumų, gali elgtis lengvabūdiškai ir paviršutiniškai vertinti situaciją, o tam tikrais atvejais gali ir manipuliuoti (teikimo medžiaga, b.l. 5). Nustatytos aplinkybės, įvertinus ir tai, kad V. K. anksčiau padarytais nusikaltimais taipogi pasikėsinta į svetimą nuosavybę, leidžia daryti išvadą, jog pastarojo rašytinis įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, tėra deklaratyvus.

Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, siejama su jo ateities planais, t. y. tai, kad jis turi norą ir galimybę dirbti, vertinama teigiamai, tačiau negali būti priešpastatoma viešajam interesui bei turėti lemiamos įtakos, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo V. K. skundą nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi BVK 157 str., BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                      Audronė Kartanienė

Teisėjai                                                                                                                                          Arūnas Kisielius

     Jūratė Damanskiene

Nuorašas tikras :

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                      Audronė Kartanienė