Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-09-22][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-92-211-2017].docx
Bylos nr.: AN2-92-211/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius 191008196 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti (ANK 424 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

Adm

                                                                                       Nuorašas

Administracinė byla Nr. AN2-92-211/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01088-2017-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

16.9.8; 16.9.3; 21.11.10.

 

             

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. (toliau – apeliantas) atstovo adv. B. C. (toliau – advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 4 dalį 1100 eurų bauda su transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 eurų dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskiriant galutinę administracinę nuobaudą – 1100 eurų dydžio baudą su transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

n u s t a t ė :

D. S. teismo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį bei 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 16 d., apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais D. S. pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovas adv. B. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio  15 d. nutarimą ir administracinio teisės nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, tyrimas atliktas taip pat su pažeidimais, nevisapusiškai, neobjektyviai, kas sukliudė teismui priimti teisingą ir teisėtą sprendimą byloje. Skunde teigiama, kad buvo pažeisti ANK 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 567, 569, 593 straipsnių reikalavimai, kadangi, pasak advokato, apelianto kaltė padarant nusižengimus nėra įrodyta, išvados dėl kaltumo grindžiamos tik prielaidomis. Advokatas nurodo, kad apeliantas teismo metu savo kaltės nepripažino bei davė paaiškinimus, kad jis automobilio nevairavo, o tik padėjo jį išstumti iš balos, vairavo asmuo vardu A., ką patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. N.. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kritiškai, neva jis yra apelianto draugas, todėl duoda nubaustajam palankius parodymus.

Skunde nurodoma ir tai, kad policijos pareigūnų parodymai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, nes jų paaiškinimai yra išvestiniai iš liudytojo E. K. parodymų, automobilio vairavimo fakto jie patys nematė. Taip pat gynėjas nurodo, kad apelianto kaltei įrodyti nustatytas tik vienas įrodymas, tai E. K. paaiškinimai, tačiau teigia kylant pagrįstų abejonių, kaip minėtas liudytojas, įvardydamas apeliantą, kaip automobilį vairavusį asmenį, nurodė, kad pastarasis yra nedidelio ūgio, jeigu liudytojas apeliantą matė už vairo. Be to, advokato teigimu, priekinių dantų nebuvimas paprastai nėra pripažintinas kaip asmens apibūdinimo išskirtinis bruožas.

Taip pat skunde teigiama kad buvo padarytas pažeidimas ir atpažįstant apeliantą salėje, kadangi atpažinti liudytojui buvo parodytas tik jis, kaip asmuo, kuris galima padarė nusižengimus.

Advokatas nurodo ir tai, kad nei administracinius nusižengimus tiriantis pareigūnas, nei teismas nesiėmė jokių priemonių nustatyti ir apklausti nei liudytojo A. N. nurodytą asmenį, vardu A., kuris ir vairavo automobilį, nei kitų asmenų, kurie buvo tą dieną apelianto kompanijoje, nors apeliantas minėjo galįs pateikti tų asmenų duomenis. Advokato teigimu, tai šiurkščiai pažeidžia ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl skunde prašoma jį nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti minėtą asmenį (A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), vairavusį automobilį.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

D. S. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 16 d., apie 18.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog ne jis vairavo automobilį, o jo pažįstamas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, priešingai nei teigiama skunde, juos tinkamai įvertino.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2017 m. balandžio 16 d., apie 18.37 val., Parko gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, o jo keliama versija, kad tai ne jis įvykio metu vairavo automobilį, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. L., I. L., G. G., vykę pagal pranešimą apie įvykį, paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Chrysler“ važinėja veja tarp namų, vairuotojas galimai neblaivus. Kontaktuojant su pranešėju, pastarasis nurodė vairavusio asmens požymius, kad tai buvo 40 metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų, mažo ūgio, su ruda striuke asmuo, jam trūko kelių dantų. Privažiavus, automobilis „Chrysler“ buvo įklimpęs, o pareiškėjo nurodytais požymiais buvo nustatytas automobilį vairavęs asmuo D. S., kurio požymiai visiškai atitiko pranešėjo apibūdinimą. Kiti trys vyrai buvo aukštesnio ūgio, tik vienas D. S. buvo be priekinių kelių dantų. Jis paaiškino, kad automobilio nevairavo. (b.l. 25-26).

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūno A. B., patruliavusio kartu su pareigūnu P. L. tarnybiniame panešime (b.l. 6).

Teisme liudytoju apklaustas E. K. paaiškino, kad 2017-04-16 dienos metu jis pėsčiomis ėjo link turgelio bei matė kaip iš pažiūros girtų vyrų kompanija Parko g. įsėdo į automobilį „Chrysler Voyager“ bei nuvažiavo per šaligatvius, per žaliąją veją. Minėtą automobilį vairavo  vyras, kurio kaip skiriamasis požymis buvo tai, kad jis neturėjo priekinių kelių dantų. Šį vyrą jis gerai įsidėmėjo. Teismo posėdyje liudytojas tvirtai  pažymėjo, kad teismo salėje sėdintis vyras (D. S.) yra būtent tas asmuo, kuris nurodytą dieną iš vairavo automobilį (b.l. 35-36).

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir liudytojo E. K. paaiškinime (b. l. 7).

Pagrįstai teismas vadovavosi šiais liudytojų parodymais, kadangi jie nuoseklūs bei neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims bei vieni kitiems. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų siekę apkalbėti apeliantą ar suinteresuoti bylos baigtimi.

Teisme liudytoju apklaustas A. N. nurodė, kad automobilį vairavo ne D. S., o kas būtent vairavo automobilį liudytojas nurodyti negalėjo, jo vardas A., kitų duomenų bei gyvenamosios vietos nežinojo. Automobiliui užstrigus purve, A. nieko nesakęs išėjo (b.l. 17).

Vertinant šiuos parodymus, matyti, kad jų nepatvirtina nei aukščiau aptartų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, nei pranešėjo E. K. policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės. Be to pats liudytojas A. N. patvirtino, kad D. S. yra jo pažįstamas kaimynas, kuris gyvena šalia, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo parodymais nesivadovavo, kaip suinteresuoto duoti palankius parodymus pažįstamam kaimynui.

Nors skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų parodymai, kurie yra tik išvestiniai iš E. K. parodymų, nes jie patys nematė vairavimo fakto, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas E. K., pranešdamas policijai tiksliai apibūdino vairuotoją, nusakė jo ypatingą bruožą – neturint keletą priekinių dantų. Apeliacinės instancijos teismas, tikslu išsamiai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, iškvietė ir apklausė apelianto nurodytą asmenį, neva vairavusį automobilį, A. V., kuris teismo posėdyje pripažino vairavęs automobilį, tačiau teigė neturintis tik galinių dantų, o priekinius turįs. Be to liudytojas posėdyje teismui išsižiojo ir parodė dantis, teismas konstatavo, kad visi liudytojo priekiniai dantys yra.

Akivaizdu, kad apelianto versija buvo paneigta, be to, ir pats nubaustasis D. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jis neturi kelių priekinių dantų (b.l. 16-17).

Skunde nurodoma, kad buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymo atpažinti procedūra, kadangi teismo salėje liudytojui E. K. buvo parodytas tik vienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (D. S.). Pažymima, kad nustačius, jog renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus ANK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu, kad asmens atpažinimas buvo padarytas nesilaikant esminių reikalavimų, keliamų atitinkamo procesinio veiksmo atlikimui, tačiau, kita vertus, įvertinus tai, kad liudytojas E. K., dar iki pažeidėją jam parodant teismo salėje, policijos pareigūnams nurodė esminius pastarojo bruožus, t.y. jo dar nematęs, konstatuojama, kad šis pažeidimas nesutrukdė tai vertinti kaip įrodymo.

Vertinant liudytojo A. V. parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad jis tik patvirtino faktą, kad neva vairavo D. S. automobilį, tačiau paties įvykio aplinkybių detaliai nurodyti negalėjo, jas nurodė tik abstrakčiai. Skundą nagrinėjantis teismas tokiais šio liudytojo parodymais netiki, juos vertina tik kaip norą pagelbėti nubaustajam D. S.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. N., tvirtinęs, kad D. S. nevairavo automobilio, apie vairuotoją nieko konkretaus negalėjo nurodyti. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo šio liudytojo parodymais.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. S. administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nubaustasis, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 2 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje liudytojas A. V., sutikęs laisva valia duoti parodymus apie nagrinėjamą administracinį nusižengimą ir, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia, nepaisydamas teismo posėdyje 2017-09-15 davė tiesos neatitinkančius, t. y. melagingus parodymus, kuriuos išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas paneigė. Liudytojas A. V. administracinio nusižengimo byloje melagingai tvirtino, kad 2017 m. balandžio 16 d., apie 18.37 val., Parko gatvėje, Vilniuje, automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo jis, paprašytas apelianto D. S.. D. S. automobilio nevairavo, nes buvo neblaivus.

Įvertinus tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 224 straipsnio 2 dalimi, 581 straipsnio 4 dalimi, praneština prokurorui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. V., gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dėl melagingų parodymų davimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas, vadovaudamasis ANK 224 straipsnio 2 dalimi, 581 straipsnio 4 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. S. atstovo adv. B. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Pranešti prokurorui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. V., gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dėl melagingų parodymų davimo administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėja                                 (parašas)                                                                     Laureta Ulbienė                                                                                                                      

Nuorašas tikras:

 

Teisėja                                                                                                                          Laureta Ulbienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2AT-18-942/2015