Civilinė byla Nr. e3K-3-443-1075/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15119-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 2.1.5.1.2.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbų rezultato kokybės garantiją pagal įstatymą, sutartinę garantiją ir teisių gynimo būdus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.664 ir 6.665 straipsniuose, ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl atliktų darbų rezultato trūkumo, paaiškėjusio garantiniu laikotarpiu, pareikšti, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9031 Eur išlaidų už statybos rangos darbų defektų taisymą atlyginimo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. su atsakove sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą parengti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo Švenčionių mieste, tarp Mažosios ir Rymo gatvių teritorijos, rekonstravimo darbų projektą, atlikti ir perduoti sutartyje nustatytus darbus, ištaisyti defektus.
4. Vejos atnaujinimo darbai (atnaujinta 16 345 kv. m vejos) baigti 2015 m. gegužės 14 d. Įvykdytų darbų apžiūros metu nustatyta ir 2015 m. birželio 30 d. projekto įvykdytų darbų apžiūros akte nurodyta, kad dalyje teritorijos neišdygo žolė, dalyje teritorijos žolė reta, yra daug piktžolių, todėl atsakovei buvo nurodyta šiuos defektus per nustatytą terminą pašalinti.
5. Kadangi atsakovė defektų nepašalino, tai ieškovė viešo konkurso būdu išrinko kitą darbų rangovą ir šis už 9031 Eur nurodytus darbus atliko. Dėl to ieškovė prašo šią už defektų šalinimą sumokėtą sumą priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. statybos darbų rangos sutartimi rangovė (atsakovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti projekto „Kompleksiškai tvarkyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Švenčionių mieste, tarp Mažosios ir Rymo gatvių teritoriją“ teritorijos rekonstravimo darbų projektą, atlikti darbus ir juos perduoti, ištaisyti defektus; užsakovė (ieškovė) įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas atlikti darbus, priimti darbų rezultatą, sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutartyje aptariant rangovės teises nustatyta, kad darbų pabaiga bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje nurodyti darbai, ištaisyti defektai, pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas bei statybos užbaigimo aktas, užsakovei bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai. 2015 m. gegužės 14 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad visi statybos darbai, kuriuos atsakovė įsipareigojo atlikti pagal rangos sutartį, yra tinkamai atlikti; šį aktą, be šalių atstovo, pasirašė ir techninės priežiūros vadovas V. P.
8. 2015 m. birželio 30 d. darbų apžiūros aktu nustatyti atliktų darbų defektai: dalyje teritorijos neišdygo žolė, dalyje teritorijos žolė reta, yra daug piktžolių; neprigijo pasodintos eglės (7 vnt.). Statybos darbų rangos sutarties 8.2.1 punktu nurodyta rangovei pašalinti iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. šiuos defektus (išrauti piktžoles, pagal poreikį iš naujo užsėti žemės plotus); iki 2015 m. spalio 15 d. pasodinti naujus medelius. 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu ieškovė priminė atsakovei, kad teritorijos dalyje (prie sporto aikštelės, gyvenamųjų namų Mažoji g. 20, 22) vis dar neišdygo pasėta žolė, auga piktžolės, todėl prašė atsakovės pašalinti šiuos trūkumus. Ieškovė 2016 m. balandžio 14 d. raštu nurodė, kad atsakovė nustatytu terminu nepašalino defektų, todėl ieškovė numato pradėti procedūras defektų pašalinimo darbams pirkti; taip pat informavo, jog, iki 2016 m. balandžio 29 d. atsakovei nepašalinus defektų, bus reikalaujama atlyginti jų šalinimo išlaidas pagal pirkimo laimėtojo pasiūlytą kainą už atliktus darbus.
9. 2016 m. liepos 12 d. darbų apžiūros akte komisija, sudaryta iš ieškovės atstovų, nurodė, kad, išduodant objektui statybos darbų užbaigimo aktą, buvo užfiksuoti atliktų darbų defektai, nurodytas terminas jiems ištaisyti; apžiūros metu nustatyta, kad iki 2016 m. liepos 8 d. nepašalinti vejos atnaujinimo darbų defektai, kad oro sąlygos žolei augti yra palankios.
10. 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartimi ieškovė susitarė su UAB „Vladislavas ir Ko“ dėl defektų taisymo A. Rymo g. kvartale (atnaujinti veją už 9031 Eur); 2016 m. liepos 29 d. ieškovė priėmė šiuos darbus ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. už juos sumokėjo.
11. Įvertinęs 2015 m. gegužės 14 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, teismas sprendė, kad šių darbų priėmimo metu nebuvo užfiksuota jokių (nei akivaizdžių, nei neakivaizdžių) darbų trūkumų. Šie defektai užfiksuoti 2015 m. birželio 30 d. šalims apžiūrėjus teritoriją. Kadangi darbų priėmimo metu trūkumai buvo neakivaizdūs, jie paaiškėjo po 1,5 mėn., tai dėl šių darbų trūkumų negali būti taikoma CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata.
12. Įvertinęs ieškovės pateiktas 2016 m. liepos 21 d. nuotraukas, kuriomis buvo įrodinėjama, kokio dydžio akmenis ir statybines atliekas bei kokiais kiekiais naujoji rangovė išvežė šalindama atsakovės darbų trūkumus, taip pat argumentus, kad tik po žiemos pasimatė neakivaizdūs trūkumai, teismas sprendė, kad darbų perdavimo–priėmimo metu (2015 m. gegužės 14 d.) tokie trūkumai negalėjo būti nematomi, todėl turėjo būti aptarti perdavimo–priėmimo akte. Tokios nuostatos įtvirtintos ir šalių pasirašytos rangos sutarties 8.2.1 punkte. Dėl to užsakovė, priėmusi savo nepatikrintą darbą, neteko teisės remtis šio darbo trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Teismas pažymėjo, kad ieškovė naujai nustatytus darbų trūkumus (statybinių šiukšlių ir akmenų neišrinkimą) užfiksavo tik savo atstovų sudarytos komisijos 2016 m. liepos 12 d. apžiūros aktu ir nepranešė atsakovei apie šiuos trūkumus. Teismas laikė, kad šių darbų trūkumų ieškovė neprašė atsakovės pašalinti ir nepagrįstai šiuos darbus numatė įtraukė į naujo rangovo atliktinų darbų sąmatą.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei 2015 m. birželio 30 d. apžiūros aktu buvo pareikšta tik dėl tam tikrame plote neišdygusios žolės. Šis plotas yra daug mažesnis už tą, kuriame darbus atliko naujoji rangovė, o tai reiškia, kad darbų trūkumų ištaisymo kaina turėtų būti atitinkamai mažesnė. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nenustatyta užsakovės teisė pačiai pašalinti atliktų darbų trūkumus ar dėl jų pašalinimo pasitelkti trečiuosius asmenis, todėl ieškovė neturėjo teisės naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu.
14. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė laikėsi nuostatos, kad ieškinio senatis sustojo 2016 m. gegužės 31 d. – 2016 m. birželio 15 d. laikotarpiu įvykus nepaprastajam įvykiui – sausringam laikotarpiui aktyviosios augalų vegetacijos metu, po jo praėjo šeši mėnesiai, taigi terminas nepraleistas. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas nepaprastasis įvykis niekaip nesusijęs su ieškinio pareiškimu ir negali būti vertinamas kaip sukliudęs pareikšti ieškinį. Ieškovė, 2016 m. balandžio 14 d. raštu įspėjusi atsakovę apie numatomas pradėti procedūras, jei ši iki 2016 m. balandžio 29 d. nepašalins atliktų darbų trūkumų, tik 2016 m. liepos 12 d. sudarė komisiją, nustačiusi defektus sudarė vejos atnaujinimo sąmatą ir jau 2016 m. liepos 20 d. su naująja rangove UAB „Vladislavas ir Ko“ pasirašė statybos rangos sutartį, nustatydama, jog darbai turi būti atlikti per 7 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. Darbai buvo pradėti 2016 m. liepos 21 d. ir tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš atsakovės už statybos darbų defektų šalinimą patirtų išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas nenustatė pagrindo jį atnaujinti.
15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą.
16. Kolegija nurodė, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė konkrečių defektų dydžio ir atitinkamai jiems taisyti reikalingų lėšų dydžio. 2015 m. birželio 30 d. apžiūros akte nebuvo konkrečiai nurodyta, kokiame plote nesudygo ar retai sudygo žolė, kur yra piktžolių. Toks nekonkretus aktas nėra tinkamas įrodymas reiškiant pretenziją rangovui dėl užsakovo patirtų išlaidų taisant defektus. Ieškovė defektų taisymo mastą konkretizavo 2016 m. liepos 12 d. apžiūros akte; jame užfiksuota daugiau įvairių trūkumų nei 2015 m. birželio 30 d. akte (pvz., augalinio grunto nebuvimas, akmenys, šiukšlės, piktžolės, reta žolė ir pan.; akte nurodyta ir tai, kad 2038 kv. m plote reikia išrinkti akmenis, šiukšles, užvežti gruntą ir užsėti žolę, 500 kv. m plote – atlikti žolės įsėlį). Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. liepos 12 d. apžiūros akte užfiksuotas plotas, kuriame reikia iš naujo pasėti (atsėti) nesudygusią žolę (500 kv. m), neatitinka ploto, pavesto pagal sutartį sutvarkyti atsakovei (2038 kv. m). Be to, 2015 m. birželio 30 d. akte apskritai neužfiksuoti nesudygusios žolės plotai, o fotonuotraukos nėra tinkamas įrodymas plotams apskaičiuoti.
17. Nesant defektų dydžio įrodymų, negalima tiksliai nustatyti lėšų, reikalingų tiems defektams ištaisyti. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad akmenys ir šiukšlės buvo paslėpti darbų defektai, išryškėję tik po vienerių metų, nes įvairios šiukšlės galėjo būti numestos per vienerius metus po darbų atlikimo, o gruntas negalėjo būti supurentas taip, kad būtų buvę paslėpti nuotraukose matomo dydžio akmenys ir plytos.
18. Ieškovė nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą nebuvo pareiškusi reikalavimo sumažinti darbų kainą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti kainos sumažinimą.
19. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. CK 6.667 straipsnio 3 dalies norma yra specialioji CK 1. 125 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, ieškinio senaties termino pradžia siejama su objektyviuoju kriterijumi – pranešimu apie trūkumus, bet ne sužinojimu apie pažeistą teisę. Šalių surašytame 2015 m. birželio 30 d. akte aiškiai užfiksuotas atliktų darbų trūkumų faktas, nors ir nenurodant konkrečių plotų. Toks aktas laikytinas tinkamu pranešimu rangovui apie trūkumus, juolab kad jame nurodyta pareiga rangovui tuos trūkumus ištaisyti. Pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas 2016 m. liepos 21 d., todėl kolegija pripažino, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Nagrinėjamu atveju sutartyje nebuvo aptarta ieškovės, t. y. užsakovės, teisė jai pačiai taisyti atliktų darbų defektus, todėl teismai padarė išvadą, jog ieškovė negalėjo naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu teisių gynimo būdu. Teismai nepagrįstai vadovavosi šia norma, nes atliktų darbų defektai užfiksuoti 2015 m. birželio 30 d., t. y. po to, kai šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Šiuo aktu nurodyta, kad rangovė pašalins defektus dėl vejos iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., o dėl medelių – iki 2015 m. spalio 15 d. Tai reiškia, kad ieškovė įgyvendino sutarties 11.1 punkto nuostatą, t. y. garantiniu laikotarpiu pranešė apie trūkumus rangovei. Pažymėtina, kad ieškinį ieškovė pareiškė ne dėl darbų priėmimo metu nustatytų trūkumų, bet dėl garantinio termino metu nustatytų trūkumų; savo reikalavimą grindė ne CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bet CK 6.664 straipsnio 3 dalimi, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti alternatyvūs užsakovo teisių gynimo būdai: šalinti darbų trūkumus pačiam arba pasitelkti darbų trūkumams šalinti trečiuosius asmenis ir reikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo. Dėl to teismai be pagrindo netaikė CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyto gynybos būdo.
20.2. Pagal savo esmę CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti skirtingi institutai ir taikomi jie esant skirtingomis aplinkybėmis: CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta gynybos priemonė taikoma darbų priėmimo metu ir tik tuo atveju, jeigu nurodyta sutartyje; CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo gynybos priemonių alternatyva (reikalauti atlyginti netinkamos kokybės darbų šalinimo nuostolius arba reikalauti neatlygintinai juos pašalinti) taikoma būtent po darbų priėmimo, garantijos galiojimo laikotarpiu. Šioje nuostatoje, priešingai nei CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra reikalavimo sutartyje nustatyti užsakovo teisę reikalauti atlyginti netinkamos kokybės darbų šalinimo nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutarties 11.2 punkto nuostatą, be pagrindo garantijos institutą sutapatino su darbų priėmimo institutu. Sutartis neriboja užsakovo teisės reikalauti nuostolių dėl netinkamos kokybės darbų garantiniu laikotarpiu atlyginimo.
20.3. Ieškovės teigimu, net jei būtų pagrindas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalį, teismai netinkamai aiškino ieškovės pasirinktą gynybos priemonę. Įstatymas įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio (pagal pareigas) atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Šiuo atveju teismai privalėjo savarankiškai nustatyti teisinį ieškinio pagrindą ir spręsti, kad iš esmės ieškovė reiškė reikalavimą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. sumažinti 9031 Eur suma darbų kainą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Ieškovės teigimu, teismai nepagrįstai nevertino jos reikalavimo kaip prašymo taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę.
20.4. Teismas neteisingai taikė CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Byloje nustatyta, kad šalys (ieškovė ir atsakovės atstovas) pasirašė 2015 m. birželio 30 d. apžiūros aktą, kuriame konstatuoti trūkumai, atsakovė juos pripažino (pripažino prievolę) ir pasirašydama aktą įsipareigojo nustatytu terminu juos pašalinti. Pažymėta, kad apžiūros akte atsakovė nenurodė, jog nesutinka su trūkumais, jiems prieštarauja. Tai reiškia, kad, pasirašius tokį aktą, nutrūko ieškinio senaties terminas. Šis terminas galėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo 2015 m. spalio 16 d., t. y. nuo pirmos dienos, kai atsakovė praleido trūkumų ištaisymo terminą, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju yra 2016 m. spalio 15 d. Tai įrodo, kad terminas byloje nėra praleistas.
20.5. CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma tik tuo atveju, kai yra pateikiama pretenzija rangovui. Teismai netinkamai aiškino minėtą normą, nes 2015 m. birželio 30 d. apžiūros aktas nelaikytinas pretenzija. Pretenzija yra vienašališkas reikalavimas rangovui ištaisyti jo darbų trūkumus, šiuo atveju apžiūros aktas yra sudarytas abiejų šalių (dvišalis sandoris), jo pagrindu atsakovės atstovai faktiškai pripažino darbų trūkumus ir įsipareigojo juos ištaisyti. Pretenziją ieškovė išsiuntė atsakovei 2016 m. balandžio 14 d., kai vienašališkai pareikalavo ištaisyti trūkumus, o tai reiškia ieškinio senaties pradžią.
20.6. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Nagrinėjamu atveju darbai buvo skirti Švenčionių miesto gyventojų interesams ir gerovei užtikrinti, sutarties pagrindu savivaldybė iš esmės atstovavo gyventojams, todėl byloje pagrindžiamas viešojo intereso buvimas. Kadangi ieškinys pareikštas siekiant apginti savivaldybės gyventojų interesus, tai teismas neturėtų atmesti ieškinio vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
21. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Ieškovė prašė priteisti išlaidų, patirtų šalinant darbų defektus, kurie buvo akivaizdūs darbų perdavimo–priėmimo metu, atlyginimą. Tačiau byloje neįrodyti konkretūs atsakovės darbų defektai bei jiems ištaisyti reikalingos lėšos. Byloje konstatuota, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl statybinių šiukšlių ir neišrinktų akmenų pašalinimo, todėl, pasirinkusi naują rangovę šiems defektams defektų ištaisyti, ji nepagrįstai pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti šių darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
21.2. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrosios ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančių taisyklių. Tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Tokiu atveju svarbus tik objektyvusis (užsakovo pareiškimo apie trūkumus) momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Atsakovei apie darbų trūkumus pranešta 2015 m. birželio 30 d., todėl ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškovė šio termino eigos pradžią įrodinėja aplinkybėmis, susijusiomis su subjektyviuoju kriterijumi (užsakovės (ne)galėjimu suprasti apie savo teisių pažeidimą dėl tam tikrų rangovės veiksmų), tačiau tokios aplinkybės neturi reikšmės šio ieškinio senaties termino eigos pradžiai. Pažymėtina, kad iki kasaciniame skunde akcentuojamo termino (2015 m. spalio 15 d.) buvo pareikalauta pasodinti naujus medelius, tačiau ieškiniu neprašoma priteisti išlaidų, patirtų šalinant medelių sodinimo darbų trūkumus, atlyginimo. 2016 m. balandžio 14 d. raštas nelaikytinas pretenzija, nes jame tik nurodyta, kad ieškovė numato procedūras atliktų darbų trūkumams ištaisyti, pranešta apie trūkumus, kurie vėliau naujosios rangovės nebuvo taisomi (dekoratyvinių eglių, tujų ir krūmų neprigijimas).
21.3. Kasaciniame skunde nenurodoma svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Dėl to teismai pagrįstai atmetė ieškinį kaip pateiktą praleidus šį terminą.
21.4. Sutartyje nenustatyta ieškovės teisė pačiai šalinti atliktų darbų trūkumus ar dėl jų pašalinimo pasitelkti trečiuosius asmenis. Dėl to ieškovė negali naudotis CK 6. 665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynybos būdu. Tai, kad sutartyje nenurodyta užsakovo teisė pačiam pašalinti darbų trūkumus, nereiškia, kad užsakovas negali pasinaudoti kitais CK 6. 665 straipsnio 1 dalyje nustatytais alternatyviais pažeistos teisės gynybos būdais. Teismų praktikoje patvirtinama, kad teismai, nustatę, jog rangos sutartyje yra įtvirtinta užsakovo teisė pašalinti darbų trūkumus, taiko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir dėl garantinio termino metu paaiškėjusių darbų trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Dėl to nepagrįstas ieškovės teiginys, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6.664 straipsnio 3 dalis savo esme yra skirtingi institutai ir taikomi skirtingomis aplinkybėmis.
21.5. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės išlaidų, kurias ji patyrė už statybos darbų rangos defektų taisymą, atlyginimą. Dėl to teismai neturėjo pagrindo kvalifikuoti ieškovės reikalavimo kaip pareikšto CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl statybos darbų kainos sumažinimo).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą, sutartinės garantijos ir teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.664 ir 6.665 straipsniuose, santykio
22. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.
23. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).
24. Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija (statybos rangos santykius reglamentuojančio CK 6.697 straipsnio 2 ir 3 dalys, atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.664 straipsnis). Sutartinė garantija gali apimti sąlygas, susijusias su prekės ir (ar) paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kai įstatymas nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, šis terminas yra privalomas pagal įstatymą (CK 6.698 straipsnis).
25. Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).
26. Aplinkybė, ar yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik terminui, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir įrodinėjimo naštos paskirstymui tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės.
27. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.666 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Savo esme analogiškos nuostatos įtvirtintos ir pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiuose nuostatose – CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalyse kartu su 6.338 straipsnio 5 dalimi.
28. CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).
29. Pagal bendrąją taisyklę rangovas neatsako ir už akivaizdžius trūkumus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Tačiau šalys sutartimi gali susitarti ir kitaip. Šios nuostatos savo esme atitinka ir pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas CK 6.327 straipsnio 2 dalyje ir 6.333 straipsnio 2 dalyje.
30. Garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. CK nedetalizuoja garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos santykio ir kaip turėtų būti taikomi teisių gynimo būdai, kai esant nustatytai sutartinei garantijai darbų rezultato trūkumas atsirado per darbų rezultato garantinį terminą (tuo labiau kai trūkumas buvo darbų rezultato kokybės perdavimo momentu, tačiau paaiškėjo vėliau – per darbų rezultato kokybės garantinį terminą). CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Teisėjų kolegijos nuomone, tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais.
31. Taikant sutartinėje garantijoje nustatytus teisių gynimo būdus, jų apimtis ir taikymo tvarka nustatoma pagal sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad vieno teisių gynimo būdo detalizavimas sutartinėje garantijoje savaime nereiškia, jog šalys ketino apriboti kitų teisių gynimo būdų taikymą. Tai, ar egzistavo šalių valia apriboti teisių gynimo būdus, turi būti nustatoma, kaip minėta, pagal sutarčių aiškinimo taisykles.
32. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisų gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktą).
33. Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios statybos rangos sutartį, kuri apėmė įvairaus pobūdžio darbus, įskaitant ir tuos, dėl kurių kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl vejos įrengimo (apželdinimo) darbų. Ieškovė apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl tinkamo sutarties kvalifikavimo ir nustatymo, ar ginčo darbams taikomos statybos rangą ar rangos sutartį reglamentuojančios normos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sprendžiant darbų defektų nustatymo ir taisymo klausimus neturi esminės reikšmės aplinkybė, ar šalys sudarė rangos ar statybos rangos sutartį. Nors ieškovė kasaciniame skunde nekėlė klausimo dėl sutarties tinkamo kvalifikavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai nustatyti teisių gynimo būdus, taikytinus darbų rezultato kokybės trūkumų atveju, būtina aiškintis ir kvalifikuoti šalis siejančius sutartinius santykius dėl ginčo darbų.
34. Kaip nurodyta pirmiau, CK 6.664 straipsnis reguliuoja sutartinę garantiją. Minėta, kad darbų rezultato kokybės garantinis terminas gali būti nustatytas įstatymu arba sutartimi. Statybos rangos sutarties atveju garantinis terminas yra nustatytas CK 6.698 straipsnyje, tuo tarpu rangos sutartį reglamentuojančios teisės normos tokio garantinio termino nenustato. Jeigu ginčo santykiai būtų kvalifikuojami kaip statybos rangos sutartiniai santykiai, būtų taikomas CK 6.698 straipsnyje nustatytas garantinis terminas, tuo tarpu ginčo santykius kvalifikuojant kaip rangos sutartinius santykius, šiame straipsnyje nustatytas garantinis terminas negalėtų būti taikomas, todėl būtina nustatyti, ar šalys susitarimu nustatė darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Nesant nustatytos sutartinės garantijos, apskritai nėra pagrindo taikyti CK 6.664 straipsnio normas.
35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės argumentais, laikė, kad yra pagrindas taikyti CK 6.664 straipsnį, tačiau kartu pasisakė ir dėl to, kad ieškovė negalėjo remtis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu teisių gynimo būdu.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai dėl teisių gynimo būdų sprendė neištyrę aplinkybių ir nenustatę, ar apskritai egzistuoja pagrindas taikyti sutartinę garantiją, kas gali būti nustatyta tik tinkamai kvalifikavus ginčo darbams taikytinus teisinius santykius, koks yra sutartinės garantijos turinys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, jog yra pagrindas taikyti CK 6.664 straipsnio 3 dalį, nesiaiškino, dėl kokių teisės gynimo būdų susitarė šalys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus, sprendžia, kad teismai nenustatė aplinkybių, reikšmingų šalių ginčui teisingai išnagrinėti, todėl negalėjo tinkamai pritaikyti ginčo santykiui materialiosios teisės normų. Siekiant tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas, teismai turi nustatyti aplinkybes, reikšmingas tinkamam sutarties kvalifikavimui dėl ginčo darbų, spręsti sutarties kvalifikavimo klausimą, nustatyti, ar šalys susitarė dėl sutartinės garantijos, taip pat ir dėl ginčo darbų rezultato garantinio termino, koks yra sutartinės garantijos turinys, įskaitant aplinkybę, koks yra šalių susitarimas dėl teisių gynimo būdų pagal sutartinę garantiją, be kita ko, ar šalys ketino apriboti teisių gynimo būdus.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau padarytomis išvadomis, nepasisako dėl ieškovės argumentų, kad, esant pagrindui taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalį, teismai privalėjo savarankiškai nusistatyti teisinį ieškinio pagrindą ir vertinti, kad iš esmės ieškovė reiškė reikalavimą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. sumažinti 9031 Eur suma darbų kainą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei spręsdamas bylas pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme įtvirtintas išimtis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, reiškiant reikalavimą dėl darbų rezultato kokybės trūkumo, atsiradusio per garantinį terminą
38. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
39. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2015 m. birželio 30 d. aktu užfiksavo atliktų darbų trūkumus. Šiame akte šalys nustatė, kad rangovei nurodoma atliktų darbų trūkumus pašalinti iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Aktas buvo surašytas šalių apžiūros metu ir pasirašytas abiejų šalių atstovų. Šį aktą teismai laikė tinkamu pranešimu rangovei apie trūkumus, todėl ieškinio senaties terminą dėl darbų defektų taisymo skaičiavo būtent nuo 2015 m. birželio 30 d., tačiau kadangi pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas 2016 m. liepos 21 d., teismai konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą.
41. Teisėjų kolegija sutinka su teismų pateiktu vertinimu, kad šalių 2015 m. birželio 30 d. surašytas aktas laikytinas ieškovės pareiškimu atsakovei apie darbų rezultato trūkumus, todėl šio akto surašymo data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.667 straipsnio 3 dalį, nes 2015 m. birželio 30 d. surašytas aktas negali būti pretenzija CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme. Ieškovės teigimu, pretenzija yra vienašalis aktas, o nagrinėjamu atveju buvo sudarytas abiejų šalių pasirašytas dokumentas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės argumentais. CK 6.667 straipsnio 3 dalis, apibrėždama ieškinio senaties pradžios momentą, nedetalizuoja konkretaus dokumento, kuriuo užsakovas turi pareikšti rangovui apie trūkumus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nurodytą ieškinio senaties pradžią nėra svarbu, kokiame dokumente – vienašaliame ar dvišaliame – užsakovas pareikš rangovui apie trūkumus. Svarbu tik nustatyti, ar ir kada užsakovas pareiškė rangovui apie trūkumus.
42. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad teismai nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų skaičiuojant ieškinio senaties terminą. Tokios nagrinėjamos bylos aplinkybės, kai aktą pasirašo abi šalys, jame nurodoma trūkumų pašalinimo data – 2015 m. rugpjūčio 14 d., sudaro teisinį pagrindą aiškintis aplinkybes, ar ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas dėl skolininko veiksmų, ir kada išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas nutraukti ieškinio senatį. Tik nustačius šias aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, ar ieškinio senaties terminas nagrinėjamo ginčo atveju buvo praleistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, be kita ko, šias aplinkybes nurodė ir savo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų netyrė ir nevertino. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės yra reikšmingos ir darbų rezultatų trūkumų faktui, ir jų apimčiai nustatyti.
43. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jei ginčo santykiai būtų kvalifikuoti kaip rangos sutartiniai santykiai ir būtų nustatyta, kad sutartimi nėra nustatytas darbų kokybės rezultato garantinis terminas, ieškinio senaties terminas turėtų būti nustatomas ne pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, bet pagal to paties straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Šios nutarties 36 ir 42 punktuose teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai nenustatė aplinkybių, reikšmingų teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, nepriklausantis kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to, kad teismai nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė, egzistuoja pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Teismui iš naujo nagrinėjant bylą, tirtinos ir vertintinos šios nutarties 36 ir 42 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat patikslintina šalių pareiga įrodyti šias aplinkybes ir pasiūlytina šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,99 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių ir šalių patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 ir 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Sigita Rudėnaitė
Vincas Verseckas