Administracinio nusižengimo byla Nr. II-361-369/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01791-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. liepos 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
sekretoriaujant Ritai Dainelienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai N. P., jos atstovui advokatui Tadui Zarembai,
nutarimą ne teismo tvarka priėmusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms D. B., M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyresniosios patarėjos D. B. 2019 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-51-2019(10 6.3)ANN-12 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC prie SAM) vyresniosios patarėjos D. B. 2019 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-51-2019(10 6.3)ANN-12 N. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 1 dalį. Apibendrinant, pažeidimo esmė pasireiškė tuo, kad 2018 m. lapkričio 12 d., nuo 9.20 iki 10.15 val., (duomenys neskelbtini), grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu organizuoti laboratoriniai triukšmo matavimai gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kurie pradėti 9.32 val. prie UAB „C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), vadovaujamos direktorės N. P., priklausančio sandėlio, esančio po Butu, atvykus UAB „R. S.“ priklausančiam transportui (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Matavimų metu iš minėto transporto buvo iškrautos dėžėse supakuotos ir ant palečių pastatytos prekės, kurios rankinio hidraulinio vežimėlio pagalba buvo nugabentos į UAB „C.“ priklausantį sandėlį, viso buvo iškrautos ir į sandėlį nugabentos 6 paletės prekių. Taip pat matavimų metu į automobilį „Peugeot Expert“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rankiniu būdu buvo pakrautos kelios dėžės prekių. Įvertinus atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus nustatyta, kad nurodytų UAB „C.“ krovos darbų ir su šių darbų vykdymu susijusių veiksmų (pvz., autotransporto bagažo atidarymas) (toliau – ir Krovos darbai) skleidžiamo maksimalaus garso slėgio lygis Bute sudarė 63 dBA ir viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau ir – Lietuvos higienos norma HN 33:2011) 7 punkte ir 1 lentelės 1 punkte nustatytą 55 dBA maksimalų garso slėgio lygį, taikomą gyvenamųjų pastatų gyvenamosioms patalpoms dienos metu (nuo 7.00 iki 19.00 val.) ir 10 dBA padidino aplinkos triukšminį foną, kuris sudarė 53 dBA, taip pažeidė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir Triukšmo valdymo įstatymas) 14 straipsnio 3 dalį (b. l. 28-31).
Administracinėn atsakomybėn patraukta N. P. skundu prašo panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyresniosios patarėjos D. B. 2019 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-51-2019(10 6.3)ANN-12 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad:
1. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 punkto pagrindu ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 punktą stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Tuo tarpu šio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte judrus triukšmo šaltinis apibrėžtas kaip motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą. Nagrinėjamu atveju laboratorinių triukšmo matavimų metu buvo vertinamas iš esmės sunkiasvorio transporto, t. y. ne stacionaraus, o judraus triukšmo šaltinio (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. II-116-540/2016) skleidžiamas triukšmas. Todėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 negali būti taikoma (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1348-319/2014);
2. Vykdant prekių iškrovimo darbus turi būti vadovaujamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mero 2007 m. rugsėjo 12 d. Nr. 1-211 sprendimu patvirtintomis Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėmis (toliau – ir Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės), kurių 10 punkto pagrindu, be kita ko, pakrauti (iškrauti, perkrauti) prekes darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Viena vertus, Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse nedraudžiama prekių pakrovimo (iškrovimo, perkrovimo) darbus atlikti nuo 7 iki 22 val. Nagrinėjamu atveju prekių pakrovimo (iškrovimo, perkrovimo) darbai atlikti darbo dieną darbo metu. Todėl UAB „C.“ Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nepažeidė. Kita vertus, administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą numatyta ANK 48 straipsnio 3 dalyje. Pagal ANK 589 straipsnio 48 punktą NVSC prie SAM pareigūnai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, išskyrus ANK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, turi teisę tik dėl ANK 48 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų. Todėl nagrinėjamu atveju NVSC prie SAM pareigūnai viršijo kompetenciją;
Jeigu teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos higienos norma HN 33:2011, N. P. administracinę atsakomybę pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį paneigia sekantys argumentai:
3. Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 punkte triukšmo šaltinio valdytojas apibrėžtas kaip triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. Nagrinėjamu atveju laboratorinių triukšmo matavimų metu buvo vertinamas UAB „R. S.“ priklausančio sunkiasvorio transporto keliamas triukšmas (manevravimas, įjungtas variklis, bagažo skyriaus atidarymas). Todėl UAB „C.“ nėra triukšmo šaltinio valdytoja ir neturi Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje triukšmo šaltinių valdytojams nustatytos pareigos laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių;
4. Laboratorinių triukšmo matavimų metu Bute langas buvo pravertas orlaidės funkcija. Viena iš lango funkcijų yra izoliuoti patalpą nuo aplinkos triukšmo. Todėl nagrinėjamu atveju triukšmo lygis Bute buvo dirbtinai padidintas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-1538-13 konstatuota: „Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad atliekant ginčo matavimus kambario langas nepagrįstai buvo atidarytas“. Tai lėmė atliktų laboratorinių triukšmo matavimų neobjektyvumą. Pažymėta ir tai, kad Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-490/2018 nenurodyta, kiek langas buvo pravertas ir, ar Bute nėra triukšmo šaltinių. Taip pat nesutinkama su tuo, kad NVSC prie SAM pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 31.10 punktu, Buto langą traktuoja kaip vėdinimo angą ir, remdamiesi Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“ (toliau – ir LST ISO 1996-2:2017) 7.1 punktu, Buto lango pravėrimą lapkričio mėnesį laiko statiškai tipiniu asmens elgesiu, ypač tuo metu, kai UAB „C.“ atvežamos prekės;
5. UAB „C.“ atstovai, be kita ko, darbuotojas A. S., nebuvo pakviesti į laboratorinius triukšmo matavimus ir juose nedalyvavo. Taip apribota N. P. teisė į gynybą;
6. Iš Aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-490/2018 nėra aišku, kiek laiko viršytas nustatytas maksimalus garso slėgio lygis, ar tai nėra pavienis ir trumpalaikis triukšmas. Be to, siekiant laboratorinių triukšmo matavimų rezultatų patikimumo turėjo būti atlikti keli matavimai, atsižvelgiant į aplinkos triukšmą (greta įsikūrusių įmonių veiklą, atliekamus statybos darbus, kelių transporto eismą ir praskrendančius lėktuvus), taip pat Bute uždarius langą;
7. Pirminiame Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-200/2018 Lietuvos standartai LST ISO 1996-1:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ (toliau – ir LST ISO 1996-1:2017) ir LST ISO 1996-2:2017, kurie nurodyti ir Aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-490/2018 bei kuriais vadovaujantis atliktas aktualus laboratorinis triukšmo matavimas, priskirti neakredituotiems metodams;
8. Administracinio nusižengimo protokole Nr. NVSC-ANR_P-4-2019(10-12 16.3)ANP-4 netinkamai atskleista administracinio nusižengimo sudėtis, nepateikta faktinė ir teisinė analizė. Kadangi protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl protokolo pagrindu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-51-2019(10 6.3)ANN-12 yra nepagrįstas ir neteisėtas, be kita ko, jame neįrodyta N. P. tiesioginė tyčia;
9. Teismui konstatavus administracinio nusižengimo požymius, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, ypač tai, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršija leistinų dydžių, o maksimalaus garso slėgio lygio viršijimo trukmė neaiški, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, N. P. neturėtų būti paskirta administracinė nuobauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis) (b. l. 2-12).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento vyresnioji patarėja D. B. atsiliepimu prašo palikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyresniosios patarėjos D. B. 2019 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-51-2019(10 6.3)ANN-12 nepakeistą ir N. P. skundo netenkinti.
Atsiliepimas iš esmės argumentuojamas tuo, kad:
1. Krovos darbai vyko kiemo teritorijoje, kuri yra stacionari ir nekintanti, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos higienos norma HN 33:2011. Krovos darbų skleidžiamas triukšmas nėra Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių objektas, kadangi yra sąlygoti UAB „C.“ ūkinės-komercinės veiklos;
2. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 3 punkte numatyta, kad ši higienos norma yra privaloma, be kita ko, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą. UAB „C.“ vykdoma veikla įtraukta į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – ir Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius). Lietuvos higienos normos HN 33:2011 6.15 punkto nuoroda į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių reikšminga triukšmo šaltinio valdytojo identifikavimo aspektu. Nagrinėjamu atveju laboratoriniai triukšmo matavimai atlikti vykstant Krovos darbams, kurie yra sąlygoti jos veiklos ir jos valdomi bei kurių, o ne transporto priemonių triukšmas (akcentuota, kad šių varikliai buvo išjungti), lėmė maksimalaus garso slėgio lygio viršijimą Bute. Todėl UAB „C.“ yra triukšmo šaltinio valdytoja ir privalo laikytis visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis, 14 straipsnio 3 dalis);
3. NVSC prie SAM kompetencija priimti skundžiamą nutarimą grindžiama Lietuvos higienos normos HN 33:2011 3 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo 1 punkto, Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 15.2 papunkčio sistemine analize;
4. Šioje byloje susiklosčiusios ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-1538-13 nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi: pastaruoju atveju triukšmo problema kilo senus medinius langus pakeitus naujais plastikiniais. Todėl nagrinėjamoje byloje vertinant laboratorinių triukšmo matavimų metu Buto lango pravėrimo orlaidės funkciją teisėtumą minėta nutartimi negali būti remiamasi. Pažymėta ir tai, kad oro kokybei, kad būtų užtikrinta gyvenamųjų patalpų ore cheminių medžiagų (teršalų) leidžiama koncentracija, patalpų drėgmei palaikyti yra privalomas vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą. Oro kokybė gyvenamuosiuose pastatuose užtikrinama mažinant koncentraciją ar pašalinant teršalus iš gyvenamųjų pastatų, panaudojant vėdinimo sistemą. Vėdinimas gali būti natūralus (per langus) ir priverstinis (mechaninis ar oro kondicionavimas). Gyvenamuosiuose pastatuose nėra privalomas mechaninis vėdinimas ir / ar kondicionavimas. Todėl gyvenamieji kambariai, įrengti tik su natūraliu vėdinimu per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus ir vienintelis būdas juose palaikyti tinkamą oro kokybę yra patalpų vėdinimas per langus. Teiginys, kad langas nėra vėdinimo sistemos dalis, yra nepagrįstas, kadangi natūraliai vėdinti patalpas galima tik per langus naudojant orlaidės funkciją, kurią atlieka vertikaliai atverto lango plyšys, kai lango atvėrimo padėtis yra fiksuota. Patalpas vėdinti būtina kasdien, nepriklausomai nuo metų sezono (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ priedas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 134 punktas, 257 punktas, 19 lentelė). Atkreiptas dėmesys į tai, kad laboratorinis triukšmo matavimas aktualiu grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės atveju buvo atliktas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pirminis – operatyviosios triukšmo kontrolės atveju, Buto langui esant pravertam orlaidės funkcija;
5. Laboratorinių triukšmo matavimų metu dalyvavo UAB „C.“ vidinių paslaugų vadovas A. S., kuris neišreiškė noro dalyvauti matavimuose Bute ir informavo, kad UAB „C.“ direktorė N. P. serga, todėl matavimuose nedalyvaus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad A. S. prašymu matavimų metu dalyvavęs NVSC prie SAM pareigūnas pasirašė UAB „C.“ lankytojų registracijos žurnale. Todėl skundo teiginys, kad laboratorinių triukšmo matavimų metu nedalyvavo UAB „C.“ atstovas, neatitinka tikrovės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį UAB „C.“ atstovas negalėtų patekti į Butą be šio savininko sutikimo;
6. Siekiant įvertinti konkretaus triukšmo šaltinio keliamą triukšmą (specialųjį garsą), matuojamas visuminis garsas (nurodytoje vietoje ir laike nagrinėjamo triukšmo šaltinio bei įvairių tolimų ir artimų šaltinių sukeliamas garsas) ir liekamasis garsas (visuminis garsas, nuslopinus nagrinėjamą triukšmo šaltinį (šiam neveikiant)). Liekamojo garso matavimai parodo gyvenamosios aplinkos triukšmo lygį nagrinėjamo triukšmo šaltinio atžvilgiu (LST ISO 1996-1:2017 3.1 punktas, LST ISO 1996-2:2017 10 punktas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (toliau – ir Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas) 46, 47 punktai). Nagrinėjamu atveju atlikus laboratorinius triukšmo matavimus nustatyta, kad nevykstant Krovos darbams ekvivalentinis garso slėgio lygis Bute sudarė 40 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis Bute – 53 dBA ir neviršijo reglamentuojamų triukšmo ribinių dydžių dienos metu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, jeigu triukšmo matavimo metu aplinka yra veikiama aiškiai išsiskiriančių specifinių garsų, triukšmo matavimas nevykdomas (sustabdomas). Laboratorinius triukšmo matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, turinti Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos išduotą akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01.138, pagrindžiantį jos akreditaciją atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal standartų reikalavimus. Be to, kadangi apie atliekamus laboratorinius triukšmo matavimus buvo informuotas UAB „C.“ atstovas, UAB „C.“ turėjo galimybę stebėti / girdėti galimus aplinką veikiančius triukšmo šaltinius. Pagaliau, UAB „C.“ patalpos, kuriose laikomos jos prekės, yra po Buto gyvenamuoju kambariu, kuriame buvo atlikti laboratoriniai triukšmo matavimai, todėl didžiausią įtaką Buto triukšminei taršai turėjo Krovos darbai, kurie atliktų dviejų matavimų metu ekvivalentinį garso slėgio lygį Bute padidino 5-11 dBA, o maksimalų garso slėgio lygį – 10-21 dBA;
7. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. NVSC-ANR_P-4-2019(10-12 6.3)ANP-4 atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus;
8. N. P., būdama UAB „C.“ direktore, pagal užimamas pareigas turėjo žinoti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytas triukšmo šaltinių valdytojų pareigas, juolab, kad ji buvo tinkamai supažindinta su ankstesniu Patikrinimo aktu Nr. 10-12 15.6.2)PA-4010, kuriame buvo konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir 1 lentelės 1 punkto pažeidimai ir pateiktas nurodymas įgyvendinti efektyvias Krovos darbų skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad triukšmo lygis Bute neviršytų leistinų lygių, kuris nebuvo įvykdytas. Tai pagrindžia N. P. kaltę (b. l. 49-56).
Administracinėn atsakomybėn patraukta N. P. ir jos atstovas advokatas Tadas Zaremba teismo posėdžio metu palaikė skunde išreikštą poziciją. N. P. papildomai parodė, kad įvykio metu ji nesirgo, buvo darbe. Norėjo dalyvauti laboratoriniuose triukšmo matavimuose, tačiau jai niekas apie tai nepranešė. Darbuotojas sakė, kad matė NVSC prie SAM pareigūnus, tačiau nežinojo, kad atliekami matavimai. UAB „C.“ prekių iškrovimas vyksta kartą per savaitę, kartais rečiau. Tuo metu didžiausią triukšmą sukelia automobilis – UAB „C.“ iš transporto bendrovės perka vežimo paslaugas. Sunkiasvoris transportas priklauso ne UAB „C.“, o bendrovei, kuri veža prekes. Kai nuleidžiama rampa, yra leidžiamos pakankamai sunkios dėžės, nuvežamos paletės, kadangi danga yra rifliuota, nelygi, todėl triukšmas natūraliai padidėja. Tai trunka apie 2-5 sekundes. Triukšmas ne didesnis, nei sukeliamas šiukšliavežio. Prekės atvežamos darbo metu. Kitų kaimynų nusiskundimų dėl triukšmo nesulaukė. Tyčia triukšmo nekelia, priešingai, žino, jog kaimynė pateikė skundus, todėl prašė dirbti tyliau, nerėkauti, netrankyti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento atstovės D. B., M. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išreikštą poziciją. Papildomai parodė, kad Patikrinimo akto Nr. 10-12 15.6.2)PA-4010, kaip individualaus administracinio akto, ginčijimas nepriklauso bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. M. P. taip pat parodė, kad laboratoriniai triukšmo matavimai buvo pradėti leidžiant kitai bendrovei priklausančio krovininio transporto rampą. Tuo metu krovininis transportas stovėjo priparkuotas išjungtu varikliu. Rampą nuleido krovininio transporto vairuotojas – kitos bendrovės darbuotojas. Rampai nusileidus atėjo UAB „C.“ darbuotojai, kurie atvežė hidraulinį vežimėlį. Vairuotojas buvo krovininio transporto bagažo skyriuje ir ant palečių pastatytas prekes hidrauliniu vežimėliu vežė ant rampos. Nuleidus krovininio transporto rampą UAB „C.“ darbuotojai hidrauliniu vežimėliu užvažiuodavo ant rampos, paimdavo ant palečių pastatytas prekes ir jas vežė į bendrovei priklausantį sandėlį. Iškrovę prekes UAB „C.“ darbuotojai grįždavo pasiimti likusių. Baigus Krovos darbus krovininio transporto rampa buvo pakelta. Laboratoriniai triukšmo matavimai baigti uždarius krovininį transportą. Mano, kad važiuojančio krovininio transporto keliamo triukšmo lygis nebuvo matuojamas. Krovos darbai truko penkiolika minučių. Krovininio transporto rampos nuleidimas ir pakėlimas sukelia nežymų garsą. Didesnį garsą sukelia hidraulinio vežimėlio važiavimas grindiniu. Vairuotojui krovininio transporto bagažo skyriuje ant palečių pastatytas prekes hidrauliniu vežimėliu vežus ant rampos irgi kildavo triukšmas. Laboratorinių triukšmo matavimų metu taip pat buvo atidaromos ir uždaromos UAB „C.“ priklausančio automobilio „Peugeot Expert“ durys. Tai aprašyta patikrinimo akte, kadangi sudaro Krovos darbus ir turėjo įtakos laboratoriniams triukšmo matavimams. Buvo matuojamas Krovos darbų bendrai keliamo triukšmo lygis, neišskiriant konkrečių garsų. Nevykstant Krovos darbams matuotas liekamojo triukšmo lygis. Atliekant laboratorinius triukšmo matavimus visų šalia esančių asmenų prašoma išeiti, kad nekeltų papildomo triukšmo.
Liudytojas A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „C.“ vidinių paslaugų vadovu. Įvykio metu jis atėjo į lauką, kai atvažiavo krovininis automobilis. Sutiko institucijos atstovę M. P., kuria matė anksčiau. Jį informavo, kad bus atliekami laboratoriniai triukšmo matavimai, bet dalyvauti šiame procese nekvietė. Jis nesakė, kad UAB „C.“ direktorė N. P. serga. Buvo nuleista krovininio automobilio rampa, bagažo skyriuje buvo jiems skirtos prekės. Buvo du hidrauliniai vežimėliai. Paprastai krovininio automobilio vairuotojas turi savo, o jie savo. Krovininio automobilio vairuotojas savo hidrauliniu vežimėliu užvažiuoja ant rampos, bagažo skyriuje ant paletės pastatytas prekes veža ant rampos ir nuleidžia. Tuomet jie savo hidrauliniu vežimėliu nuo rampos paima ant paletės pastatytas prekes ir veža į pagalbines patalpas. Krovininio automobilio vairuotojas į jų pagalbines patalpas nieko neveža. Tąkart krovininio automobilio rampa buvo kilnojama tris kartus, kadangi prekės buvo pastatytos ant šešių palečių. Vairuotojui krovininio transporto bagažo skyriuje ant palečių pastatytas prekes hidrauliniu vežimėliu vežant ant rampos kyla triukšmas. Automobilis „Peugeot Expert“ priklauso UAB „C.“. Laboratorinių triukšmo matavimų metu jų darbuotojai į minėtą automobilį krovė prekės. Mano, kad didžiausią triukšmą sukelia hidraulinio vežimėlio užvažiavimas ant krovininio transporto rampos, tai trunka 3-5 sekundes. Tokį triukšmą sukelia tiek vairuotojas krovininio transporto bagažo skyriuje ant palečių pastatytas prekes hidrauliniu vežimėliu veždamas ant rampos, tiek jie hidrauliniu vežimėliu paimdami prekes nuo rampos. Prekių iškrovimas paprastai vyksta vieną kartą per savaitę, 9-10 val. ryte. Kaimynų nusiskundimų dėl to negirdėjo. Šalia jų antrus metus vyksta statybų darbai – tai didžiausias pašalinis triukšmo šaltinis, taip pat kitoje upės pusėje yra šaudykla. Kiek matė, prekių atvežimo metu kaimynės D. B. langas nebūna atidarytas.
Liudytojas R. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimo poskyrio fizikinių tyrimų specialistas. Nagrinėjamo įvykio tyrimo užsakymą pateikė NVSC. Atvykus į Butą gyventoja parodė, kur kyla triukšmas, papasakojo situaciją. Krovos darbų laboratoriniai triukšmo matavimai pradėti atidarant krovininio transporto bagažo skyriaus duris, o baigti – šias uždarius. Jis stebi aplinką, prietaisus ir užtikrina triukšmo matavimų procedūrą. Šiuo atveju negalima išskirti konkretaus triukšmo šaltinio keliamo triukšmo lygio, kadangi buvo matuojamas Krovos darbų bendrai keliamo triukšmo lygis. Jeigu triukšmo matavimų metu šalia dar kažkas įvyksta, galima sustabdyti matavimus, prietaisuose atsukti laiką atgal ir pašalinti triukšmą. Triukšmo matavimų metu Buto kambario langas buvo pravertas orlaidės funkcija – pasviręs, atvertas vertikaliai. Triukšmo matavimus atlikti tokiomis sąlygomis nurodė NVSC specialistė. Atliekant triukšmo matavimus kituose butuose taip pat būna praverti langai orlaidės funkcija (mikroventiliacijos funkcija niekas neatveria) arba atidarytos balkono durys. Nagrinėjamu atveju triukšmo matavimai su uždarytu langu nebuvo atliekami. Triukšmo matavimų metu Buto miegamajame buvo tik jis, o šeimininkė buvo svetainėje. Jis vienas atliko triukšmo matavimus. Negali atsakyti, ar krovininio transporto bagažo skyriuje ant palečių pastatytų prekių vežimas hidrauliniu vežimėliu ant rampos sukėlė triukšmą. Jis girdėjo triukšmą, bet negali pasakyti, kur konkrečiai šis kilo: krovininio transporto bagažo skyriuje, lauke ar pastate. Taip pat triukšmo matavimų metu nestebi, kiek kartų pasiektas konkretus triukšmo lygis ir tai nefiksuojama. Tačiau triukšmo matavimų metu nepakanka vieną kartą pasiekti konkretaus maksimalaus triukšmo lygio, kad šis atsispindėtų aplinkos triukšmo tyrimo protokole: matavimai atliekami trijuose patalpos vietose, iš trijų skirtingų matavimų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis. Tuo tarpu aritmetinį vidurkį atitinkantį triukšmo lygį matavimo metu pakanka pasiekti vieną kartą, kad šis atsispindėtų aplinkos triukšmo tyrimo protokole. 2018 m. birželio 12 d. triukšmo matavimai atlikti neakredituotu metodu, kadangi 2017 m. pabaigoje keitėsi Lietuvos standartai LST ISO 1996-1:2004 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ ir LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ ir iki 2018 m. vidurio Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija neturėjo akreditacijos pagal Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2017 ir LST ISO 1996-2:2017, tačiau kokybės atžvilgiu triukšmo matavimai buvo atliekami pagal šiuos standartus ir niekuo nesiskyrė nuo akredituoto metodo. Be to, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija buvo akredituota standartu Nr. 17025.
Iš UAB „Rekvizitai“ diplomo matyti, kad UAB „C.“ suteiktas verslo stabilumo įvertinimas – TOP įmonė 2018™ (b. l. 13).
Iš sistemų ir personalo sertifikavimo įstaigos TÜV T. sertifikato matyti, kad UAB „C.“ vadybos sistema atitinka ISO 9001:2015 (LST EN ISO 9001:2015), ISO 14001:2015 (LST EN ISO 14001:2015), informacijos saugumo valdymo sistema atitinka ISO/IEC 27001:2013 (b. l. 14).
Iš D. B. 2018 m. vasario 21 d. prašymo Nr. 13 matyti, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Su jai priklausančio buto sienomis ir perdengimu tarp aukštų ribojasi UAB „C.“ negyvenamos patalpos, kuriose bendrovė sandėliuoja medžiagas. Prie šių negyvenamų patalpų UAB „C.“ nuolat vykdo pakrovimo-iškrovimo darbus, sunkiasvoriai krovininiai automobiliai privažiuoja prie pat pastato atstumu, mažesniu nei 0,5 m nuo jos buto durų ir langų, yra nesaugu, keliamas triukšmas, teršiamas oras, patalpose sandėliuojamos medžiagos galimai kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui (butui) (b. l. 15-16).
Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad NVSC prie SAM Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė M. P. 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu laišku UAB „C.“ ir N. P. informavo apie organizuojamus pakartotinius laboratorinius triukšmo matavimus ir prašė informuoti apie planuojamus krovos darbus, o 2018 m. spalio 29 d. jiems adresuotu elektroniniu laišku prašė informuoti apie planuojamus krovos darbus (b. l. 17-18).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento vyriausiosios specialistės M. P. 2019 m. sausio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. NVSC-ANR_P-4-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, N. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat N. P. paaiškinimas, kad darbai vyksta dienos metu, labai trumpą laiką (apie 15 min.), retai (vieną kartą į savaitę ar rečiau), tokį triukšmą gali sukelti bet kokia transporto priemonės, atvežanti produktus gyventojams (pvz., DPD siuntos, „Barbora“ veikla), todėl toks triukšmas mieste yra neišvengiamas (b. l. 34).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės M. P. 2018 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.6.2.)PA-9212 matyti, kad NVSC prie SAM Vilniaus departamentas, vykdydamas UAB „C.“ grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, organizavo laboratorinius triukšmo matavimus pareiškėjų gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl kurių atlikimo kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Laboratoriniai triukšmo matavimai atlikti 2018 m. lapkričio 12 d. Matavimai pradėti 9.32 val., prie UAB „C.“ priklausančio sandėlio, esančio po Butu, atvykus UAB „R. S.“ įmonei priklausančiam transportui (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Matavimų metu iš minėto transporto buvo iškraunamos dėžėse supakuotos ir ant palečių pastatytos prekės bei rankinio hidraulinio vežimėlio pagalba nugabenamos į UAB „C.“ priklausantį sandėlį. Viso buvo iškrauta ir į sandėlį nugabenta 6 paletės prekių. Taip pat matavimų metu į automobilį „Peugeot Expert“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rankiniu būdu buvo pakrautos kelios dėžės prekių. Patikrinimo išvada: 2018 m. lapkričio 12 d. laboratoriniais triukšmo matavimais nustatytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir 1 lentelės 1 punkto pažeidimas – UAB „C.“ Krovos darbų skleidžiamas maksimalus garso slėgio lygis gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekė 63 dBA ir viršijo nustatytą 55 dBA maksimalų garso slėgio lygį, taikomą gyvenamosioms patalpoms dienos metu, ir 10 dBA padidino aplinkos triukšminį foną, kuris tuo metu sudarė 53 dBA (b. l. 35).
Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio vedėjo E. G. 2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-490/2018 matyti, kad tyrimo objektas – gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tyrimas atliktas vadovaujantis LST ISO 1996-1:2017; LST ISO 1996-2:2017, tyrimo pradžia – 2018 m. lapkričio 12 d. 9.20 val., tyrimo pabaiga – 2018 m. lapkričio 12 d. 10.15 val. Tyrimo rezultatai: 2 aukšto miegamajame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant UAB „C.“ krovos darbams, garsų klasifikavimas – visuminis, ekvivalentinis garso slėgio lygis (dB A±U) – 46,3, maksimalus garso slėgio lygis (dB A±U) – 63,0, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis (dB A) L95,T(dB A) – 40,3, liekamasis maksimalus garso slėgio lygis (dB A) – 52,9. Triukšmo šaltinio aprašymas: krovos darbai iš sunkvežimio ir aplinkos triukšmas. Liekamasis garso slėgio lygis – aplinkos triukšmas. Tyrimo sąlygų aprašymas: matavimų trukmė – 15 min. 39 s. / 15 min., matavimų laiko intervalai – 9.32-9.49 val. / 9.57-10.08 val., mikrofono padėtis – fiksuota, aukštis nuo grindų paviršiaus – 1,5 m, šaltinio padėtis – nefiksuota. Papildoma informacija – matavimų metu langas pravertas orlaidės funkcija, šaltinio triukšmas nepastovus. Pataisytas ekvivalentinio garso slėgio lygis (dB A±U) – 45,0±6,0 (b. l. 36-37).
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose pavaizduotas 2018 m. lapkričio 12 d. 9.30 val. „R. L.“ transporto atvykimas į UAB „C.“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini); 9.41 val. prekių pakrovimas į UAB „C.“ sandėlį; UAB „C.“ 9.46 val. prekių pakrovimas į autotransportą „Peugeot Expert“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 39-41).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės M. P. 2018 m. birželio 21 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.6.2.)PA-4010 matyti, kad 2018 m. birželio 12 d., nuo 10.00 iki 11.40 val., buvo atlikta UAB „C.“ operatyvioji tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Patikrinimo išvada: nustatyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir 1 lentelės 1 punkto pažeidimai, kai UAB „C.“ vyko krovos darbai. Pateiktas nurodymas numatyti ir įgyvendinti efektyvias UAB „C.“ krovos darbų skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių. Terminas iki 2018 m. liepos 26 d. Pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui, per 3 darbo dienas raštu arba nurodytu elektroniniu paštu informuoti NVSC prie SAM Vilniaus departamentą apie nurodymo įvykdymą, pateikti nurodymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus ar kita (b. l. 57-58).
Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio fizikinių tyrimų specialisto R. L. 2018 m. birželio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-200/2018 matyti, kad tyrimo objektas – gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tyrimas atliktas vadovaujantis LST ISO 1996-1:2017 (N); LST ISO 1996-2:2017 (N), tyrimo pradžia – 2018 m. birželio 12 d. 10.45 val., tyrimo pabaiga – 2018 m. birželio 12 d. 11.15 val. Tyrimo rezultatai: 2 aukšto miegamajame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant UAB „C.“ krovos darbams, garsų klasifikavimas – visuminis, ekvivalentinis garso slėgio lygis (dB A±U) – 47,3, maksimalus garso slėgio lygis (dB A±U) – 68,6, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis (dB A±U) – 35,5, liekamasis maksimalus garso slėgio lygis (dB A±U) – 47,8, pataisytas ekvivalentinio garso slėgio lygis (dB A±U) – 47,0±7,7. Triukšmo šaltinio aprašymas: krovos darbai iš sunkvežimio ir aplinkos triukšmas. Liekamasis garso slėgio lygis – aplinkos triukšmas. Tyrimo sąlygų aprašymas: matavimų trukmė – 7 min. 15 s. / 9 min., mikrofono padėtis – fiksuota, aukštis nuo grindų paviršiaus – 1,5 m, šaltinio padėtis – nefiksuota. Papildoma informacija – matavimų metu langas pravertas orlaidės funkcija, šaltinio triukšmas nepastovus. Pataisytas ekvivalentinio garso slėgio lygis (dB A±U) – 45,0±6,0 (b. l. 59-61).
Iš E. L. ((duomenys neskelbtini)) 2019 m. balandžio 15 d. elektroninio laiško Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei M. P. matyti, kad po atliktų kelių patikrinimų konstatuota, jog UAB „C.“ priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), naudojamos ne pagal paskirtį – butas su administracinėmis patalpomis, paskirtis – gyvenamoji, naudojamos sandėliavimui, nuolat vyksta krovimo darbai, atvažiuoja sunkiasvorės mašinos, pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį UAB „C.“ vadovei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 63).
Iš Nacionalinio akreditavimo biuro prie Ūkio ministerijos akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.138 matyti, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir akredituota atlikti, be kita ko, fizikinio veiksnio – akustinio triukšmo tyrimus (b. l. 64).
Iš UAB „C.“ direktorės N. P. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo Nr. CS2018-42/11v „Dėl administracinės procedūros nutraukimo“ matyti, kad UAB „C.“ NVSC prie SAM Vilniaus departamento reikalavo nutraukti administracinę procedūrą pagal jos 2018 m. birželio 21 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.6.2)PA-4010 (b. l. 72-78).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo K. L. 2018 m. liepos 20 d. pranešimo apie sutarties nutrakimą Nr. 00-01 matyti, kad UAB „C.“ prašoma nutraukti sudarytą nuomos sutartį, nes patalpos dėl šalimais vykdomų statybos darbų triukšmo yra netinkamos nuomininko komercinei veiklai vykdyti (b. l. 79).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės M. P. 2018 m. birželio 21 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.6.2.)PA-4010 matyti, kad šiame (pirminiame) patikrinimo akto variante UAB „C.“ buvo pateiktas nurodymas numatyti ir įgyvendinti efektyvias vėdinimo sistemos įrenginių skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių. Terminas iki 2018 m. liepos 26 d. (b. l. 80-81).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės M. P. 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo akto Nr. (16.18.2. 10-12) matyti, kad skundo nagrinėjimas nutrauktas, kadangi pareiškėjai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), nesudarė galimybių laboratorinių triukšmo matavimų atlikimui (b. l. 82-83).
Iš UAB „R. S.“ ir UAB „C.“ 2017 m. vasario 20 d. sutarties Nr. 17/02/20-V1 ir jos priedo Nr. 3 matyti, kad UAB „C.“ pavedė, o UAB „R. S.“ įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimą pagal pateiktus UAB „C.“ užsakymus (b. l. 112-113).
Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju N. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį patraukta dėl to, kad ji, kaip UAB „C.“ direktorė, pažeidė Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kadangi bendrovės vykdytų Krovos darbų skleidžiamo 63 dBA maksimalaus garso slėgio lygis Bute dienos metu viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte ir 1 lentelės 1 punkte nustatytą 55 dBA maksimalaus garso slėgio lygį, taikomą gyvenamųjų pastatų gyvenamosioms patalpoms dienos metu. Tai patvirtina skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 28-31).
Byloje nėra ginčo dėl esminių inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių. Šalys pirmiausia nesutaria dėl Krovos darbų priskyrimo judriam ar stacionariam triukšmo šaltiniui. Nuo to priklauso Lietuvos higienos normos HN 33:2011, nustatančios stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, taikymo vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai galimybė (1 punktas).
Aktualios sąvokos atskleistos Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnyje: triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla (19 dalis); triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą (26 dalis); judrus triukšmo šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą (7 dalis); stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama (13 dalis). Pateiktų sąvokų palyginimas tarpusavyje rodo, kad vienintelis judraus ir stacionaraus triukšmo šaltinių atribojimo kriterijus yra jų (ne)judėjimas – buvimo vietos (ne)kitimas.
Iš 2018 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto matyti, jog Krovos darbai pasireiškė ant palečių pastatytų prekių iškrovimu iš krovininio transporto ir jų nugabenimu į bendrovei priklausančias patalpas hidrauliniu vežimėliu, taip pat prekių pakrovimu į lengvąjį automobilį rankiniu būdu ir buvo vykdomi dienos metu daugiabučio namo kiemo teritorijoje (b. l. 35). Nors atskirai krovininio transporto bagažo skyriaus durys (rampa), hidrauliniai vežimėliai, automobilio durys ir kiti susiję mechanizmai judėjo, teismas sprendžia, kad juos vertinant visumoje kaip Krovos darbus (kurie pagal 2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolą sudarė laboratorinių triukšmo matavimų objektą (b. l. 36-37)) triukšmas buvo skleidžiamas pakankamai nedidelėje daugiabučio namo kiemo teritorijoje, t. y. triukšmo šaltinis iš esmės nejudėjo – nekeitė buvimo vietos. Pastebėtina, kad įstatyminės judraus ir stacionaraus triukšmo šaltinių sąvokos nesiejamos su jų keliamo (skleidžiamo) triukšmo trukme. Todėl net ir trumpalaikis keliamas (skleidžiamas) triukšmas, kurio šaltinis nejuda – nekeičia buvimo vietos, pripažintinas stacionariu. Tai sudaro pagrindą Krovos darbus pripažintini stacionariu triukšmo šaltiniu. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolas neleidžia spręsti apie matuotą judančio krovininio transporto keliamą (skleidžiamą) triukšmą. Priešingai, triukšmo matavimus atlikęs fizikinių tyrimų specialistas R. L. teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju parodė, kad triukšmo matavimai pradėti atidarant krovininio transporto bagažo skyriaus duris, o baigti – šias uždarius. Tuo tarpu Krovos darbus tiesiogiai stebėjusios NVSC prie SAM atstovės M. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia spręsti, kad tuo metu krovininis transportas stovėjo priparkuotas išjungtu varikliu. Akivaizdu ir tai, kad nejudančio – nekeičiančio buvimo vietos krovininio transporto bagažo skyriaus durų (rampos) atidarymas ir uždarymas, nuleidimas ir pakėlimas bei kitų susijusių mechanizmų keliamas (skleidžiamas) triukšmas pripažintinas ne judriu, o stacionariu triukšmo šaltiniu. Juk tas pats triukšmo šaltinis, priklausomai nuo jo (ne)judėjimo – buvimo vietos (ne)kitimo, konkrečiu atveju gali būti pripažintas judriu ar stacionariu. Atsižvelgiant į tai, krovininis transportas savaime nepripažintinas judriu triukšmo šaltiniu. Todėl N. P. skundo argumentas apie matuotą judančio krovininio transporto, t. y. judraus triukšmo šaltinio, keliamą (skleidžiamą) triukšmą atmestinas.
Krovos darbų pripažinimas stacionariu triukšmo šaltiniu sudaro pagrindą vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai taikyti Lietuvos higienos normos HN 33:2017 7 punkte ir 1 lentelės 1 punkte nustatytą 55 dBA maksimalų garso slėgio lygį, taikomą gyvenamųjų pastatų gyvenamosioms patalpoms dienos metu (nuo 7.00 iki 19.00 val.) (1 punktas). Laboratorinių triukšmo matavimų rezultatai rodo, jog Krovos darbų skleidžiamo maksimalaus garso slėgio lygis Bute dienos metu sudarė 63 dBA. Tai pagrindžia 2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolas. Tačiau N. P. triukšmo matavimų rezultatus visų pirma kvestionuoja tuo, jog Krovos darbus vykdė ne tik UAB „C.“, bet ir UAB „R. S.“. Kitaip tariant, byloje kilo ginčas dėl triukšmo šaltinio valdytojo nustatymo.
Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje triukšmo šaltinio valdytojas apibrėžtas kaip triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.
2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo, taip pat institucijos atstovės M. P., liudytojų A. S. ir R. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų sugretinimas rodo, jog vykdant Krovos darbus UAB „R. S.“ darbuotojas – vairuotojas atidarė UAB „R. S.“ priklausančio krovininio transporto bagažo skyriaus duris (rampą), krovininio transporto bagažo skyriaus viduje ant palečių pastatytas prekes hidrauliniu vežimėliu vežė ant rampos, kurią kilnojo aukštyn ir žemyn, galiausiai uždarė krovininio transporto bagažo skyrių (rampą) ir visa tai be UAB „C.“ vykdytų krovos darbų taip pat kėlė (skleidė) triukšmą. Akivaizdu, jog krovininio transporto bagažo skyriaus durų (rampos), aktualaus hidraulinio vežimėlio, kaip triukšmo šaltinių, valdytoja buvo ne UAB „C.“, o UAB „R. S.“, kuriai dėl to (turint omenyje ir jos teikiamas vežimo paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį (b. l. 112-113)) taip pat kilo Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog Krovos darbus vykdė du triukšmo šaltinių valdytojai – UAB „C.“ ir UAB „R. S.“. Tačiau 2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole ir 2018 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte užfiksuotas 63 dBA maksimalaus garso slėgio lygis Bute dienos metu priskiriamas išimtinai UAB „C.“. Kitaip tariant, 2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole neišskiriamas vykdant Krovos darbus UAB „C.“ ir UAB „R. S.“ atskirai keltas (skleistas) triukšmas, priešingai, vykdant Krovos darbus UAB „R. S.“ keltas (skleistas) triukšmas paprasčiausiai priskirtas UAB „C.“. Tai patvirtina ir laboratorinius triukšmo matavimus atlikusio fizikinių tyrimų specialisto R. L. teismo posėdžio metu apklausiamo liudytoju duoti parodymai, iš kurių matyti, kad šiuo atveju negalima išskirti konkretaus triukšmo šaltinio kelto (skleisto) triukšmo lygio, kadangi buvo matuojamas vykdytų Krovos darbų bendrai keliamas triukšmo lygis. Teismo vertinimu, tai kelia abejonių atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatų patikimumu, konkrečiai tuo aspektu, ar maksimalų garso slėgio lygį, taikomą gyvenamųjų pastatų gyvenamosioms patalpoms dienos metu, išties viršijo UAB „C.“, o ne UAB „R. S.“. Akivaizdu, kad iš naujo įvertinti atliktų triukšmo matavimų rezultatus pagal nustatytus trūkumus nėra galimybės, taigi, kilusios abejonės negali būti pašalintos, todėl aiškintinos administracinėn atsakomybėn patrauktos N. P. naudai (teisės principas in dubio pro reo). Pažymėtina, kad triukšmo šaltinio valdytojo sąvokos ir pareigų įstatyminis reguliavimas nenumato galimybės sutapanti skirtingų triukšmo šaltinių valdytojų ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pareigas priskirti vienam iš jų. Todėl NVSC prie SAM atsiliepime į skundą pateiktas argumentas dėl UAB „C.“ ir UAB „R. S.“ jungiančių Krovos darbų, nulemtų UAB „C.“ vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, kaip pagrindo jai priskirti UAB „R. S.“ keltą (skleistą) triukšmą, atmestinas. Pastebėtina ir tai, kad ANK 569 straipsnio 5 dalies pagrindu teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. lapkričio 12 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolą ir 2018 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą teismas vertina įrodymams keliamų reikalavimų, bet ne valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo aspektu, kuris būtų priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl NVSC prie SAM atstovių D. B. ir M. P. teismo posėdžio metu pateikti argumentai, kuriais ginčijama teismo kompetencija vertinant minėtus dokumentus, atmestini.
Apibendrinant išdėstytą teismas sprendžia, kad byloje esančios nepašalinamos abejonės, kurios aiškintinos administracinėn atsakomybėn patrauktos N. P. naudai, sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl kitų šalių argumentų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-647 straipsniais,
n u t a r i a :
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyresniosios patarėjos D. B. 2019 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-51-2019(10 6.3)ANN-12 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas