Civilinė byla Nr. e2-937-330/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00583-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ISense technologies“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Asseco Lietuva“. 

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „iTree Lietuva“ 2022 m. gegužės 6 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA arba perkančioji organizacija) 2022 m. kovo 25 d. sprendimą (toliau – ir sprendimas 1), kuriuo trečiasis asmuo UAB „Asseco Lietuva“ pripažintas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus ir laimėjusiu atvirąjį konkursą „Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo tarptautinės vertės pirkimas“ (pirkimo Nr. 558456) (toliau – ir pirkimas).

2.       2022 m. gegužės 16 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą (toliau – ir sprendimas 2), kuriuo pripažinta, kad UAB „Asseco Lietuva“ atžvilgiu neegzistuoja pašalinimo iš pirkimo pagrindai, apie ką ieškovė informuota atsakovės 2022 m. kovo 25 d. pranešimu.

3.       Ieškovė UAB „iTree Lietuva“ nurodė, kad ji su partnere jungtinės veiklos pagrindu pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame Pirkime. 2022 m. kovo 25 d. ieškovė buvo informuota apie pasiūlymų eilę ir apie trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pripažinimą pirkimo laimėtoju. Ieškovė 2022 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje teigė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ieškovės teigimu, atsakovė pretenzijos per įstatymo nustatytą terminą neišnagrinėjo ir tik 2022 m. balandžio 21 d. pateikė atsakymą, jog nusprendė kreiptis į pirkimo laimėtoją UAB „Asseco Lietuva“ bei prašyti jos pateikti paaiškinimus (patikslinimus). Ieškovės vertinimu, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas 1 turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Ieškovė taip pat nurodė, kad patikslintas ieškinys buvo pareikštas po to, kai atsakovė NMA pateikė atsakymą į 2022 m. balandžio 12 d. ieškovės pretenziją. Ieškovė patikslino reikalavimą atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė neatmesti trečiojo asmens pasiūlymo ir apskritai nevertino, ar egzistuoja šio asmens pašalinimo iš pirkimo pagrindai. Jei perkančioji organizacija būtų išnagrinėjusi pretenziją per 6 darbo dienas, tokiu atveju, nesutikdama su sprendimu neatmesti trečiojo asmens pasiūlymo, ieškovė būtų pareiškusi ieškinį, kurio nereikėtų po to tikslinti. 

4.       Atsakovė NMA su ieškiniu nesutiko, prašė UAB „iTree Lietuva“ reikalavimus atmesti.

5.       Atsakovės teigimu, ieškovės UAB „iTree Lietuva“ 2022 m. gegužės 6 d. pateikto ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti NMA 2022 m. kovo 25 d. sprendimą sudaryti pirkime pasiūlymų eilę bei laimėjusiu pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Asseco Lietuva“ negali būti patenkintas, kadangi atsakovė 2022 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. 10528204 informavo ieškovę, jog pretenzija yra išnagrinėta, o ieškovės skundžiamas 2022 m. kovo 25 d. sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę bei nustatyti pirkimo laimėtoją yra panaikintas.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo 2, todėl laikytina, kad ieškovė apskundė teismui atsakovės sprendimą 2, nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka bylos dalį pagal ieškovės 2022 m. gegužės 6 d. ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti NMA sprendimą 1. Teismas taip pat nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka bylos dalį pagal ieškovės 2022 m. gegužės 16 d. patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti NMA sprendimą 2. Išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas iš ieškovės priteisė atsakovei 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas konstatavo, kad atsakovės prašomos atlyginti išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų kreipiantis su ieškiniu į teismą, išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus dydžius, todėl nutraukiant civilinę bylą pagal ieškovės pirminį ir patikslintą ieškinius yra pagrindas atsakovei priteisti jos patirtas bei įrodymais pagrįstas 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „iTree Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują  sprendimą – grąžinti ieškovei 4 743 Eur žyminį mokestį, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalies normas ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 782,63 Eur išlaidų atlyginimą. 

10.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                       Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, turėjo grąžinti ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.

10.2.                       Teismas, nusprendęs bylą nutraukti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turėjo spręsti taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, o ne CPK 93 straipsnio 1 dalį.

10.3.                       Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės procesinis elgesys nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsakovei susidarymą. Priešingai – atsakovės nesąžiningas ir netinkamas elgesys sudarė būtinumą ieškovei siekti savo teisių gynimo teismine tvarka.

2.                      Atsakovė NMA atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.                      Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais  esminiais argumentais:

12.1.                       Ieškovė turėjo per 20 dienų pateikti teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (dėl žyminio mokesčio grąžinimo), o ne teikti apeliacinės instancijos teismui skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo.

12.2.                       Teismas, tinkamai įvertinęs faktinę bylos situaciją ir nustatęs, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės skubotai pateikto ieškinio, pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad yra pagrindas atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų įrodymų

4.                      Apeliantė kartu su skundu pateikė papildomus duomenis – atsakovės NMA 2022 m. liepos 27 d. sprendimą dėl pirkimo rezultatų, kuriuo laimėjusiu pirkimą pripažintas trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymas.

5.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

6.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiamas naujas dokumentas ir juo įrodinėjamos aplinkybės nesusiję su apeliacine tvarka sprendžiamo klausimo dalyku (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), todėl teikiamą dokumentą, kaip naują įrodymą, atsisakoma priimti. 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.                      CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

8.                      Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

9.                      Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo ar jo dalies negaliojimo pagrindų, taipogi nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10.                      Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies normomis, nusprendė atlyginti atsakovei bylos nagrinėjimo metu jos patirtas 3 993 Eur dydžio procesinių dokumentų rengimo išlaidas. Ieškovės skunde priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama su teismo nuostata paskirstant bylinėjimosi išlaidas remtis CPK 93 straipsnio, o ne CPK 94 straipsnio normomis bei su teismo konstatuota aplinkybe, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepagrįsto ieškovės kreipimosi į teismą. 

11.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės skundo argumentus ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimų teisinį reguliavimą, sutinka su apeliante, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo vadovautis ne CPK 93 straipsniu, nustatančiu bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę (ja remiantis bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos atsižvelgiant į išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą, t. y. į civilinės bylos baigtį), bet CPK 94 straipsnio normomis.

12.                      CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir yra analizuojamu atveju. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, jog civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, kada lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021).

13.                      Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 94 straipsnio pagrindu, pagal kasacinio teismo praktiką reikia įvertinti dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes: pirma, šalių procesinį elgesį, antra, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

14.                      Remiantis civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. kovo 25 d. atsakovė sudarė pasiūlymų eilę bei laimėjusiu viešą pirkimą pripažino trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą (sprendimas 1). 2022 m. balandžio 12 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl atsakovės sprendimo 1, kuria prašė atmesti UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą, o tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta panaikinti atsakovės priimtus sprendimus ir grįžti į pasiūlymų  vertinimo stadiją nesant UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymo atmetimo pagrindų, nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. pranešimu informavo ieškovę, jog siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti ieškovės pretenziją, nutarta kreiptis į UAB „Asseco Lietuva“ dėl paaiškinimų. 2022 m. gegužės 2 d. atsakovė informavo ieškovę, kad pretenzija yra nagrinėjama ir artimiausiu metu bus pateiktas atsakymas. Pažymėtina, kad VPĮ nustatyti trumpi ir konkretūs pretenzijų pateikimo bei jų nagrinėjimo terminai (VPĮ 102 - 103 straipsniai), apibrėžta teikėjo teisė, perkančiajai organizacijai per nustatytą terminą (6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos) neišnagrinėjus pateiktos pretenzijos, reikšti ieškinį teisme per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui (VPĮ 102 straipsnio 2 dalis).

15.                      Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos atsakymas į ieškovės 2022 m. balandžio 12 d. pretenziją įstatyme nustatytu terminu nebuvo pateiktas, ieškovė, įgyvendindama įstatymo jai suteiktą teisę, siekdama apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, VPĮ nustatytu pagrindu ir terminu kreipėsi su į teismą, nes vėlesnis ieškinio pateikimas reikštų VPĮ nustatytą ieškinio padavimo termino pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė, laikydamasi VPĮ bei CPK nustatytų sąlygų, pirmiausia su pretenzija kreipusis į atsakovę, o  vėliau – su ieškiniu į teismą, siekdama apginti savo teisėtus interesus, bei iki ieškinio padavimo teismui dienos neturėjusi galimybės žinoti apie galimą jos pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo iš esmės palankus ieškovei, veikė apdairiai ir rūpestingai, jos procesinis elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. Šių aplinkybių vertinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įgijo teisę į atlyginimą bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant ieškinį teismui, kurios sudaro 2 782,63 Eur sumą. Teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pažymi, kad ieškovės skunde prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydis neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2 punktas).

16.                      Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pripažinus, jog pateikdama ieškinį teismui ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jos ieškinio dalyką sudarantis reikalavimas buvo iš esmės patenkintas (po ieškinio pateikimo atsakovei panaikinus skundžiamą sprendimą 1),  apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad atsakovė neįgijo teisės reikalauti atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovo susipažinimas su ieškiniu, termino atsiliepimui į ieškinį pratęsimo parengimas, atskirojo skundo parengimo išlaidos, t. y. tos išlaidos, kurios susidarė dėl ieškovės pareikšto ieškinio nagrinėjimo. Atsakovei neatlygintinos išlaidos, kurios, atsižvelgiant į Paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 020, sudaro 944 Eur (13 valandų x 72,60).

17.                      Pagal civilinės bylos medžiagą taip pat nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gegužės 9 d. informavo ieškovę, jog pretenzija yra išnagrinėta bei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pretenzija patenkinta iš dalies (sprendimas 2). Ieškovė, nors ir žinodama, kad jos pretenzija yra iš esmės patenkinta ir nebelieka ginčo objekto, neatsisakė ieškinio reikalavimų, bet pateikė patikslintą ieškinį, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą 2, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Toks ieškovės procesinis elgesys nesiderina su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, todėl bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos rengiant patikslintą ieškinį bei vėlesnius procesinius dokumentus, jai neatlygintinos, o atsakovei priteistinos išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį.

18.                      Nustatyta, kad atsakovės išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei tripliką, sudaro 3 049 Eur (pagal Paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 020). Jos yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius (Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu, kad byloje esanti atsakovės ir advokatų kontoros 2022 m. sausio 27 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis apima teisinio atstovavimo, įskaitant ir atstovavimą teisminių ginčų sprendime, paslaugų teikimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl paslaugų teikimo dalyko pagal nurodytą sutartį nėra pagrįstos. Skunde klausimą, ar atsakovės turėtų išlaidų už paslaugas apmokėjimas susijęs būtent su gavimu paslaugų pagal pirmiau nurodytą paslaugų teikimo sutartį, apeliantė kelia remdamasi prielaidomis ir spėjimu, todėl jis (klausimas) nevertintinas.  

19.                      Įvertinus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, laikytina, kad ieškovė turi teisę į 2 782,63 Eur dydžio, o atsakovė – į 3 049 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus nurodytų sumą tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 266 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl prašymo grąžinti žyminį mokestį

20.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo klausimas ir dėl teismo pareigos nurodyti grąžinti ieškovės sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies matyti, kad teismas, nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo negali būti sprendžiamas apeliacinėje instancijoje, tačiau vertintina tai, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyką sudaro ir ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pasisakyta dėl šalių kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o ši sprendimo dalis yra pakeičiama. Esant tokiai procesinei situacijai, atsižvelgiant į apeliantės aiškiai išreikštą norą susigrąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, vadovaujantis įstatymo suteikta  teismui teise klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo spręsti savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis), proceso ekonomijos ir koncentruotumo principais, yra racionalu šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti grąžinti ieškovei žyminį mokestį.

21.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir dėl jų civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Ši sprendimo dalis neapskųsta ir yra įsiteisėjusi. CPK 87 straipsnyje nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens prašymu grąžinamas tuomet, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu laikytina, kad nutraukus civilinę bylą pagal ieškovės reikalavimus, atsirado CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas grąžinti ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22.                      Apibendrindamas nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šalių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymo yra pakeičiama, taip pat sprendimas papildomas nuoroda dėl žyminio mokesčio už ieškinį grąžinimo.

23.                      Ieškovės UAB „iTree Lietuva“ apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtų 865,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti ir papildyti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„3. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“, juridinio asmens kodas 302249829, atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 288739270, 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „iTree Lietuva“, juridinio asmens kodas 302249829, 2022 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 4 743 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.“ 

Teisėjas                                                Gintaras Pečiulis