(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Lenkijos Respublikoje registruotų juridinių asmenų EBS Sp. Z. o. o. ir ENIGMA Systemy Ochrony Informacji Sp. Z. o. o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ENIGMA Systemy Ochrony Informacji Sp. Z. o. o. ir EBS Sp. Z. o. o. ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo viešajame pirkime, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, GEOSATIS SA ir uždaroji akcinė bendrovė „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti tiekėją pirkimo laimėtoju ir ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2.       Ieškovai Lenkijos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys EBS Sp. Z. o. o. ir ENIGMA Systemy Ochrony Informacji Sp. Z. o. o. (toliau – ir ENIGMA) pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. liepos 14 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo; 2) įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą iš naujo perskaičiuoti tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo balus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtojais pripažįstant tiekėjų ENIGMA Systemy Ochrony Informacji Sp. Z. o. o., veikiančio jungtinės veiklos pagrindu su EBS Sp. Z. o. o., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ pasiūlymus; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovai nurodė, kad atsakovas vykdė viešąjį pirkimą Nr. 464790  „Paslaugų, reikalingų užtikrinti prižiūrimo asmens (nuteistojo) buvimo vietos ir judėjimo kontrolę, pirkimas“. Ieškovai, veikdami jungtinės veiklos pagrindu, šiame pirkime pateikė pasiūlymą. 2020 m. birželio 12 d. atsakovas pateikė ieškovams kvietimą dalyvauti aukcione ir nurodė, kad ieškovų pasiūlymas surinko 894,59 ekonominio naudingumo balus.

4.       Įvykus aukcionui atsakovas priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo, kuriame nurodė, kad pasibaigus elektroninio aukciono procedūrai ir suskaičiavus ekonominio naudingumo taškus, buvo nustatyta tokia tiekėjų galutinių pasiūlymų eilė: 1) UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ – 89,41 ekonominio naudingumo taškai; 2) GEOSATIS SA – 83,85 ekonominio naudingumo taškai; 3) UAB „Inno Force“ – 81,88 ekonominio naudingumo taškai; 4) ENIGMA – 65,40 ekonominio naudingumo taškai. Atsižvelgiant į tai, laimėjusiais pasiūlymais nustatyti dviejų tiekėjų, kurie pateikė ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus: UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ pasiūlymas ir GEOSATIS SA pasiūlymas. Atsakovas 2020 m. liepos 14 d. informavo apie perskaičiuotus įvertinimo balus ir naują pasiūlymų eilę pirkime, taip pat pateikė informaciją apie pasiūlymų įvertinimą. Tiekėjų galutinių pasiūlymų eilė nepakito.

5.       Ieškovai, susipažinę su atsakovo sprendimu dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo, pateikė pretenziją, kuria reikalavo: 1) panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo; 2) sudaryti naują pasiūlymų eilę pirkime; 3) nustatyti ieškovų pasiūlymą pirkimo laimėtoju. Atsakovas ieškovų pretenziją atmetė.

6.       Ieškovų teigimu, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. PK-230 patvirtintų Paslaugų pirkimo dokumentų, perkant atviro konkurso būdu paslaugas, reikalingas užtikrinti prižiūrimo asmens (nuteistojo) buvimo vietos ir judėjimo kontrolę, pirkime (toliau – ir pirkimo sąlygos).

7.       Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovas, vertindamas pirkimo laimėtojų ir ieškovų pasiūlymus, pirkimo laimėtojams ir ieškovams neteisingai taikė pirkimo sąlygas arba jas taikė ne visa apimtimi. Pagal pirkimo sąlygas, ieškovų ekonominio naudingumo balų suma turėjo būti ne 65,1023, o 865,1423. Jei atsakovas būtų vertinęs tiekėjų pasiūlymus ir skaičiavęs ekonominio naudingumo balus pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pirkimo laimėtoju būtų nustatytas ieškovų pasiūlymas, kadangi jis surinko daugiausiai ekonominio naudingumo balų, t. y. 865,1423. Ekonominis naudingumas pirkime turėjo būti apskaičiuojamas sudedant ieškovų pasiūlymo kainos C ir kitų kriterijų balus, kokybės T kriterijų balai turėjo būti apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų (Ti) balus, o kriterijaus (Ti) balai apskaičiuojami šio kriterijaus parametrų įvertinimų (Ps) sumą padauginant iš vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio.

8.       Ieškovai teigė, kad atsakovas pažeidė skaidrumo principą, nes 2020 m. birželio 12 d.  kvietimu ieškovai buvo informuoti apie tai, jog jų pasiūlymas surinko 894,59 ekonominio naudingumo taškus. Vėliau dalyvaudami elektroniniame aukcione, ieškovai kainos pasiūlymą teikė atsižvelgdami į jau surinktus 894,59 ekonominio naudingumo taškus. Jei ieškovai būtų žinoję, kad atsakovas kvietime nurodė galbūt neteisingą ekonominio naudingumo balų skaičių ir tai, kad atsakovas ekonominio naudingumo balus skaičiuos nukrypdamas nuo pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo formulių, jie būtų teikę kitokį kainos pasiūlymą.

9.       Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti civilinę bylą dėl ieškovų reikalavimo dalies, kuria prašoma sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtojais pripažįstant tiekėjų ENIGMA Systemy Ochrony Informacji Sp. Z. o. o., veikiančio jungtinės veiklos pagrindu su EBS Sp. Z. o. o., ir UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ pasiūlymus; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Atsakovas nurodė, kad nėra ginčo dėl pirkimo dalyvių pasiūlymų nustatytų funkcinių parametrų verčių. Nei ieškovai, nei kiti pirkimo dalyviai nekvestionuoja atsakovo atlikto pasiūlymų kokybės (pirkimo dalyvių siūlomos įrangos funkcinių parametrų) vertinimo rezultatų (t. y. pasiūlymų vertinimo esmės). Pagal pirkimo sąlygose nustatytas formules skaičiuojant kriterijaus parametrus, buvo naudojamos ne absoliučios reikšmės, o jas atitinkančios santykinės reikšmės, išlaikant kriterijų parametrų svarbą, kad nebūtų iškreiptas kainos ir kokybės santykis bei būtų pasiektas pirkimo tikslas – įsigyti paslaugą, teikiamą su kuo geresnių techninių parametrų įranga už priimtiniausią kainą (racionaliai naudojant biudžeto lėšas).

11.       Atsakovas teigė, kad sisteminis pirkimo sąlygų ir teisės aktų aiškinimas liudija, jog pirkimo dalyvių pasiūlymų kainos ir kokybės vertinimas buvo santykinis (ir aiškiai nustatytas kaip 60:40), t. y. ieškovai neturėjo pagrindo bei teisėto lūkesčio tikėtis, kad pasiūlymų vertinimo kriterijų reikšmės bus taip iškreipiamos. Informacija, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijams bus taikomas ir santykinis svoris, kuris sulygina dalyvių pasiūlymų parametrus, buvo nurodyta ir pirkimo sąlygų 59 punkte pateiktoje kiekybinių vertinimo kriterijų lentelėje, kurioje pateikti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai. Aiškinant pirkimo sąlygas taip, kaip jas aiškina ieškovai, būtų įtvirtinama nelogiška pirkimo sąlygoms, teisės aktams, bei Viešųjų pirkimų tarnybos gairėms prieštaraujanti pasiūlymų vertinimo tvarka.

12.       Atsakovas paaiškino, kad ieškovams pateiktame kvietime dalyvauti pirkimo elektroniniame aukcione nurodyti 894,59 ekonominio naudingumo taškai buvo suteikti pirminėje pasiūlymo įvertinimo stadijoje, įvertinus ieškovų pasiūlymo dokumentus. Šiame skaičiuje atsispindi ieškovų pasiūlymo funkcinių parametrų ir pirminės kainos duomenys, ištyrus ieškovų tiekiamų paslaugų ir prekių specifikacijas ir pirminės kainos duomenis. Toks skaičius buvo gautas tuomet, kai pirkimo dalyviai nebuvo pateikę galutinių pasiūlymų dėl kainos. Kai pirkimo dalyviai pateikė galutinius kainos pasiūlymo duomenis, atsakovui kilo poreikis paskaičiuoti bendrą ekonominio naudingumo balą, nustatyti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus ir atitinkamai taikyti santykinį kainos ir kokybės svorį (60/40). Kadangi ieškovai nesugebėjo kainos atžvilgiu konkuruoti su kitais pirkime dalyvavusiais tiekėjais, todėl turėjo nepagrįstą lūkestį, kad jų pasiūlymas bus pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Laimėtojo pasiūlymo kaina (pirkimu įsigyjamų paslaugų įkainis vienam mėnesiui vienam prižiūrimam asmeniui – nuteistajam) yra beveik du kartus mažesnė nei ieškovų pasiūlymo.

13.       Ieškovų reikalavimas sudaryti naują pasiūlymų eilę ir išrinkti laimėtojus yra neįgyvendinamas ir ši bylos dalis turi būti nutraukta, nes teismas neturi teisės įpareigoti atsakovo pripažinti vieną ar kitą tiekėją pirkimo laimėtoju.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, GEOSATIS SA atsiliepime prašė nutraukti civilinę bylą dėl ieškovų reikalavimo dalies, kuria prašoma sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtojais pripažįstant tiekėjų ENIGMA Systemy Ochrony Informacji Sp. Z. o. o., veikiančio jungtinės veiklos pagrindu su EBS Sp. Z. o. o., ir UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ pasiūlymus; kitą ieškovų ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.       Trečiojo asmens GEOSATIS SA teigimu, pirkimo sąlygose nurodytas kiekvieno iš kriterijaus parametrų pasiskirstymas buvo nurodytas absoliučiomis reikšmėmis, todėl trečiasis asmuo aiškiai suprato jų svarbą. Skaičiuojant ekonominio naudingumo taškus buvo vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis bei laikomasi įprastos ekonominio naudingumo skaičiavimo tvarkos, kurios esminės taisyklės buvo pateiktos ir pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygose aiškiai nustatytas kainos ir kokybės santykis 60:40 (12+28), kuris reiškia, kad atsakovas kainai teikia reikšmingą sąlyginę svarbą, kuriai trečiasis asmuo ir skyrė didžiausią dėmesį.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17.       Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovų aiškinimu, kainos kriterijus pirkime turėtų būti sumažintas iki neproporcingai mažo lyginamojo svorio – 4 (iš 100), nes tai neatitiktų nei protingumo, nei logikos kriterijų – duomenys apie tai, jog kaina yra reikšmingas kriterijus buvo pateikti ir pranešime apie pirkimą.

18.       Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovams buvo žinoma, jog jų pasiūlymui 894,59 ekonominio naudingumo taškai buvo duoti įvertinus tiekiamų paslaugų ir prekių kokybę bei pirminę kainą. Ieškovams taip pat buvo žinoma, kad tik po to pirminio vertinimo pirkimo dalyviai pateikia galutinius pasiūlymus dėl paslaugų kainos. Tam atsakovas teikė kvietimus dalyvauti pirkimo aukciono procedūrose, toliau – pasiūlymus dalyvauti aukcione. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai galėjo tikėtis, jog po prekių kokybės ir pirminės kainos įvertinimo gauta taškų suma reiškia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymą.

19.       Ieškinio reikalavimo sudaryti pasiūlymo eilę apskritai negalima tenkinti, nes tokios ieškovo teisės, ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus, nenustato VPĮ nuostatos. Tik perkančioji organizacija gali nustatyti pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoją, o ieškovai savo teises gali ginti VPĮ 101 straipsnio 1 dalies nurodytais būdais

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir išsprendė byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.

21.       Teismas, ištyręs perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas bei bylos medžiagą, nesutiko su ieškovų argumentais, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, nesilaikė iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirkimas buvo vykdomas iš esmės dviem etapais: pirma, pasiūlymo teikimas iki dalyvavimo elektroniniame aukcione; antra, galutinių pasiūlymų dėl kainos teikimas elektroniniame aukcione. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovo ieškovams pateiktame kvietime dalyvauti pirkimo elektroniniame aukcione nurodyti 894,59 ekonominio naudingumo taškai buvo suteikti pirminėje pasiūlymo įvertinimo stadijoje įvertinus ieškovų pasiūlymo dokumentus. Tokia ekonominio naudingumo taškų suma buvo paskaičiuota tuomet, kai pirkimo dalyviai nebuvo pateikę galutinių pasiūlymų dėl kainos. Teismo vertinimu, ieškovų nurodyti pirkimo sąlygų 58, 62, 63 punktai nebuvo pažeisti. Teismas pažymėjo, kad patys ieškovai neteisingai (nesilaikant pirkimo sąlygų) apskaičiavo savo ekonominio naudingumo balų sumą, teigdami, kad ji turėjo būti ne 65,1023, o 865,1423. Skaičiuojant ekonominio naudingumo balus iki elektroninio aukciono buvo nustatyta, kad ieškovai yra surinkę 894,59 ekonominio naudingumo taškus, tačiau dar nebuvo taikytas kainos kiekybinis vertinimo kriterijus, kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudarė 60 procentų (pirkimo sąlygų 59 punktas).

22.       Teismas pažymėjo, kad ieškovai nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų aiškinimo, todėl pagal kasacinio teismo praktiką netenka teisės kvestionuoti pirkimo sąlygų. Teismas taip pat nurodė, kad nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą visiems tiekėjams buvo taikoma ta pati skaičiavimo metodika. Ieškovams gavus informaciją apie jų surinktą 894,59 ekonominio naudingumo taškų skaičių, jie nesikreipė į perkančiąją organizaciją su paklausimu, kaip buvo apskaičiuotas nurodytas ekonominio naudingumo taškų skaičius, jo neginčijo, neprieštaravo dėl (ne)teisingo skaičiavimo; patys ieškovai pagal pirkimo sąlygose nurodytas formules bei nustatytus kriterijus galėjo apskaičiuoti savo teikiamo pasiūlymo ekonominį naudingumą dar iki elektroninio aukciono.

23.       Teismo vertinimu, byloje ieškovai taip pat neįrodė, kad buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, nes neįrodė, jog jų pasiūlymas buvo vertinamas skirtingai lyginant su kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymais. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovų pasiūlymas buvo vertinamas nesilaikant iš anksto nustatytų pirkimo sąlygų. Nors ieškovai ir teigė, kad jiems buvo žinomi ir kitų tiekėjų ekonominio naudingumo balai, tačiau tiek pirkimo sąlygos, tiek teiktas paklausimas dėl jų aiškinimo ir atsakymas, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams buvo teikta informacija tik apie jų pačių ekonominio naudingumo taškus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24.       Apeliaciniame skunde ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ­­– ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Teismas neįgyvendino savo pareigos tinkamai, visapusiškai ir išsamiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir pateiktus argumentus bei pateikti motyvuotą sprendimą dėl pateiktų argumentų ir įrodymų atmetimo. Teismas netinkamai įvertino pirkimo sąlygas, darydamas nepagrįstas išvadas vadovavosi atsakovo teiginiais bei neanalizavo ir nevertino į bylą pateiktų atsakovo viešojo pirkimo komisijos protokolų, kurių turinys pagrindžia, jog atsakovas nesilaikė savo paties iš anksto nustatytų pirkimo sąlygų.

24.2.                      Atsakovas iš pradžių (iki aukciono ir po jo neteisėtai apskaičiuotų tariamų galutinių balų) teisingai taikė pirkimo sąlygas ir jas pakeitė tik po aukciono. Iš 2020 m. birželio 12 d. protokolo turinio yra akivaizdu, kad papildomi balai buvo susumuoti su visais kitais ekonominio naudingumo balais (už kainą, technines charakteristikas ir funkcinius pranašumus), kaip ir turėjo būti pagal pirkimo sąlygų 60 punktą. Kai jau buvo žinomos visų pirkimo dalyvių pasiūlytos galutinės kainos, atsakovas pakeitė balų skaičiavimo taisykles tokiu būdu, kad pirkimą laimėję pasiūlymai būtų išrinkti remiantis mažiausios kainos kriterijumi, nors pagal pirkimo sąlygų 58 punktą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turėjo būti išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį.

24.3.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai neįvertino, kad atsakovas, nesilaikydamas savo paties iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų reikalavimų, pažeidė tiekėjų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo tikrasis tikslas buvo kuo pigiau įsigyti prekes, todėl pirkimo eigoje atsakovas ir pakeitė pirkimo sąlygas, kad apeliantai nelaimėtų pirkimo.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

25.1.                      Pirkimo sąlygų 59 punkte esanti lentelė rodo, kad pirkimo dalyvių pirkime pasiūlytai kainai bus suteikiamas 60 lyginamasis svoris bendrame ekonominio naudingumo įvertinime, o kokybiniams pasiūlymo rodikliams (T1, T2) bus skiriamas 40 lyginamasis svoris bendrame ekonominio naudingumo įvertinime (60:40 proporcija tarp kainos ir kokybės). Taip pat pirkimo sąlygų 59 punkte esanti lentelė patvirtina, kad pirkimo dalyviai galėjo gauti papildomų taškų prie bendro 100 ekonominio naudingumo balo (t. y. 2 papildomus balus) už atskirus kokybinius aspektus, įvardijamus Q bei K kriterijuose.

25.2.                      Pirkimo sąlygų 59 punkte esančios lentelės duomenų negalima paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik atsakovo aiškią valią atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą teikti prioritetą kainai (viso 60 lyginamojo svorio taškų), o pasiūlymo kokybei skirti mažiau (viso 40 lyginamojo svorio taškų (12+28), plius 2 papildomi taškai (Q ir K))). Nuo pat pirkimo paskelbimo visiems pirkimo dalyviams buvo aiškūs atsakovo prioritetai atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

25.3.                      Lyginamųjų svorių apskaičiavimo formulės, kuriomis remiasi apeliantai, negali iškreipti ir (arba) pakeisti pačių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų bei jų parametrų ir jų išviešintos svarbos.

25.4.                      Bendras ekonominio naudingumo balas apeliantams paskaičiuotas netaikant kainos ir kokybės proporcijos išlyginamojo svorio (60/40), kuris buvo numatytas pirkimo sąlygų 59 punkte. Poreikio taikyti kainos ir kokybės proporcijos išlyginamąjį svorį (60/40) pradiniame etape nebuvo, kadangi atsakovas neturėjo jokių galutinių kainos duomenų (nebuvo dar įvykęs aukcionas), o pagal pirkimo sąlygų 113 p. galutinis ekonominio naudingumo įvertinimas yra vykdomas po elektroninio aukciono.

26.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

26.1.                      Skundžiamame sprendime teismas padarė teisingas ir įrodymais pagrįstas išvadas, kad: pirkimas buvo vykdomas dviem etapais: pirma, teikiant pasiūlymą iki dalyvavimo elektroniniame aukcione, ir antra, teikiant galutinius pasiūlymus dėl kainos elektroniniame aukcione; ieškovams kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodyti 894,59 ekonominio naudingumo taškai buvo suteikti pirminėje pasiūlymo įvertinimo stadijoje įvertinus ieškovų pasiūlymo dokumentus (t. y. tuomet, kai pirkimo dalyviai nebuvo pateikę galutinių pasiūlymų dėl kainos); skaičiuojant ekonominio naudingumo balus iki elektroninio aukciono dar nebuvo kiekybinis vertinimo kriterijus kaina, kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudarė 60 procentų.

26.2.                      Pirkimo sąlygose jokia forma nėra nustatyta, kad kainos lyginamasis svoris bus mažesnis nei 60 proc. ar lems maksimalų 60 taškų įvertinimą už kainos kriterijų. Todėl apeliantai, gavę informaciją apie jiems suteiktą absoliučiu skaičiumi išreikštą techninių ir funkcinių parametrų įvertinimą, negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, jog prie 894,59 taškų bus pridėta maksimaliai 60 taškų už geriausią kainą, kadangi toks aritmetinis sudėties veiksmas (t. y. taškų sumavimas neįvertinus nustatyto kainos lyginamojo svorio), patyrusiam ir apdairiam viešųjų pirkimų santykių dalyviui būtų leidęs suprasti, kad kainos svoris ekonominio naudingumo vertinime sudarytų ne pirkimo sąlygų 59 punkte numatytus 60 proc., bet tik 6 proc. Gavus šiuos duomenis arba turėjo kilti klausimų dėl kainos lyginamojo svorio apskaičiavimo (t. y. ar būsimo elektroninio aukciono metu bus laikoma, kad kainos lyginamasis svoris sudaro 6 proc.), arba buvo aišku, kad taškai pradinio išsamaus vertinimo procedūroje buvo apskaičiuoti netaikius 60:40 lyginamojo svorio koeficientų. Apeliantai, nepasitikslindami, koks lyginamasis svoris bus taikomas galutinio vertinimo metu bei suvokdami, jog pradinio vertinimo taškai yra apskaičiuoti nepritaikius lyginamojo svorio koeficientų, sąmoningai pasirinko rizikuoti laikytis pozicijos dėl kainos 6 proc. lyginamojo svorio.

26.3.                      Apeliantams įtakos neturintis pradinis ekonominio naudingumo balas (arba abstraktus įspūdis dėl surinkto didelio balų kiekio) negalėjo suklaidinti apeliantų dalyvaujant ir konkuruojant dėl kainos elektroniniame aukcione.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28.       Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė viešąjį pirkimą Nr. 464790 „Paslaugų, reikalingų užtikrinti prižiūrimo asmens (nuteistojo) buvimo vietos ir judėjimo kontrolę, pirkimas“. Pirkimas buvo vykdomas atviro konkurso būdu, taikant elektroninio aukciono procedūrą, naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis. Viešojo pirkimo procedūras vykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija).

29.       Apeliantai šiame viešajame pirkime pateikė pasiūlymą. Komisija, preliminariai išnagrinėjusi apeliantų pasiūlymą, nustatė, kad pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų ir tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; tiekėjas savo pasiūlyme pateikė tinkamą paslaugų įkainį, neviršijantį pirkimo dokumentų 14 punkte nurodyto maksimalaus paslaugų įkainio be PVM; tiekėjo pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža. Komisija pranešė, kad apeliantų pasiūlymas surinko 894,59 ekonominio naudingumo balus. Nustačiusi pirmiau nurodytą, Komisija pakvietė apeliantus dalyvauti elektroniniame aukcione.

30.       Pirmiau nurodytos Komisijos išvados dėl tiekėjų pasiūlymų iki aukciono yra fiksuotos                            2020 m. birželio 12 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. PK-164. Šiame protokole nustatyta, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu Komisija sprendė dėl tiekėjų, pateikusių pasiūlymus pirkimui, pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo ir ekonominio naudingumo taškų suteikimo. Komisija pagal pirkimo dokumentuose nustatytą tvarką apskaičiavo tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą. Protokole įtvirtinta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kaip nustatyta pirkimo sąlygų 59 punkte, išrenkamas pagal šiuos kiekybinius vertinimo kriterijus – kainą (60), technines charakteristikas (apykojės/apyrankės svorį) (12) ir funkcinius pranašumus (28). Papildomi balai skiriami už kriterijų – ryšio palaikymas (1) ir kriterijų – pranešimų perdavimas (1). Apskaičiavus kiekvieno tiekėjo ekonominio naudingumo taškus prieš aukcioną, protokole nustatyta, kad GEOSATIS SA pasiūlymas surinko 626,88 ekonominio naudingumo taškus (papildomai skirta pranešimų perdavimas 1 taškas); ENIGMA pasiūlymas surinko 894,59 ekonominio naudingumo taškus (papildomai skirta pranešimų perdavimas 1 taškas); UAB „Inno Force“ pasiūlymas surinko 803,79 ekonominio naudingumo taškus (papildomai skirta pranešimų perdavimas 1 taškas ir ryšio palaikymas 1 taškas); UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ surinko 722,82 ekonominio naudingumo taškus (papildomų taškų neskirta).

31.       2020 m. liepos 3 d., pasibaigus elektroninio aukciono procedūrai ir suskaičiavus ekonominio naudingumo taškus, buvo nustatyta tiekėjų galutinių pasiūlymų eilė:

31.1.                              UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ – 89,41 ekonominio naudingumo taškai.

31.2.                              GEOSATIS SA – 83,85 ekonominio naudingumo taškai.

31.3.                              UAB „Inno Force“ – 81,88 ekonominio naudingumo taškai.

31.4.                              ENIGMA –  65,40 ekonominio naudingumo taškai

32.       Komisijos 2020 m. liepos 3 d. posėdžio protokole Nr. PK-188 nustatyta, kad Komisija, vadovaudamasi ekonominio naudingumo vertinimo gairėmis, atsižvelgdama į kriterijaus parametrų, sudarančių kriterijaus reikšmę, pasiskirstymo proporciją, nustatė tokias vertinamo kriterijaus parametro lyginamojo svorio santykines (Ls) reikšmes: antro kriterijaus (T1) vertinamo parametro lyginamojo svorio santykinė reikšmė yra L1=l (12/12). Trečio kriterijaus (T2) vertinamų parametrų lyginamųjų svorių santykinės reikšmės yra: L1= 0,4286, t. y. (12/28); L2= 0,4286, t. y. (12/28); L3=0,1428, t. y. (4/28).

33.       Po įvykusio aukciono, komisija gavo informaciją iš vieno tiekėjo, kad jo pasiūlyta kaina po aukciono skiriasi nuo kainos, kurią nurodė perkančioji organizacija. Komisija, dėl šios situacijos, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad būtų pateiktas paaiškinimas, kodėl po aukciono rodomos skirtingos kainos: vienos – tiekėjams (ENIGMA – 199,50 Eur), kitos –perkančiajai organizacijai (ENIGMA – 201,50 Eur) ir kokias kainas laikyti teisingomis. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi tyrimą, pateikė išaiškinimą, kad CVP IS, pačioje aukciono vykdymo programoje, neteisingai nustatyti parametrai, kurių nustatymui įtakos perkančioji organizacija neturėjo. Viešųjų pirkimų komisija nurodė, kad dėl šios programavimo klaidos, teisingos laikytinos tos kainos, kurias mato tiekėjai, t. y. tiekėjo ENIGMA atveju – 199,50 Eur.

34.       Komisija 2020 m. liepos 14 d. pranešimu informavo pirkimo dalyvius, kad dėl šios susidariusios situacijos ir aplinkybių, nepriklausančių nuo perkančiosios organizacijos, yra naikinamas 2020 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas, dėl ekonominio naudingumo taškų po aukciono suteikimo, eilės, laimėjusių pasiūlymų bei atidėjimo termino nustatymo. Perskaičiavus ekonominio naudingumo taškus po aukciono nustatyta tiekėjų galutinių pasiūlymų eilė:

34.1.                      UAB „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ – 89,39 ekonominio naudingumo taškai.

34.2.                      GEOSATIS SA – 83,85 ekonominio naudingumo taškai.

34.3.                      UAB „Inno Force“ – 81,71 ekonominio naudingumo taškai.

34.4.                      ENIGMA – 65,10 ekonominio naudingumo taškai.

35.       2020 m. liepos 21 d. apeliantai, susipažinę su sprendimu dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, pateikė atsakovui pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, sudaryti naują pasiūlymų eilę pirkime ir nustatyti apeliantų pasiūlymą pirkimo laimėtoju.

36.       Apeliantai pretenzijoje nurodė, kad atsižvelgiant į pirkimo sąlygas, tiekėjo ekonominio naudingumo balų suma turėjo būti ne 65,1023, o 865,1423. Pati perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu ekonominio naudingumo balus skaičiavo pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Tai patvirtina kvietimas, kuriame perkančioji organizacija buvo nurodžiusi, kad tiekėjas iki aukciono yra surinkęs 894,59 ekonominio naudingumo taškus. Priimdama sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, perkančioji organizacija savo skaičiavimus iš esmės pakeitė ir nustatė, kad tiekėjas surinko 65,1023, t. y. mažiau, nei prieš aukcioną, iš ko matyti, kad perkančioji organizacija ekonominio naudingumo balus, priimdama sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, skaičiavo ne pagal pirkimo sąlygose nustatytą formulę.

37.       Komisija pretenzijos netenkino. Nurodė, kad pirkimo sąlygų 58 punkte nustatyta, jog Komisija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sąlygų 59 punkte nustatyti kiekybiniai vertinimo kriterijai, pagal kuriuos išrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, bei šių kriterijų lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime. Pirmo kriterijaus – kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 60. Kitų kriterijų lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 40 (antras kriterijus – techninės charakteristikos – 12, trečias kriterijus – funkciniai pranašumai – 28). Taigi, pirkimo sąlygose nustatytas kainos ir kokybės santykis 60:40, kuris reiškia, kad perkančioji organizacija kainai teikia reikšmingesnę sąlyginę svarbą. Komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtomis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, atsižvelgdama į kriterijaus parametrų, sudarančių kriterijaus reikšmę, pasiskirstymo proporciją, nustatė vertinamo kriterijaus parametro lyginamojo svorio santykines (Ls) reikšmes: antro kriterijaus (T1) vertinamo parametro lyginamojo svorio santykinė reikšmė yra L1=1 (12/12). Trečio kriterijaus (T2) vertinamų parametrų lyginamųjų svorių santykinės reikšmės yra: L1= 0,4286, t. y. (12/28); L2= 0,4286, t. y.(12/28); L3 =0,1428, t. y. (4/28). Šios nustatytos reikšmės ir buvo naudojamos apskaičiuojant galutinius pasiūlymų naudingumo taškus, pagal pirkimo sąlygose nurodytas formules. Komisija minėtas vertinamo parametro lyginamojo svorio santykines reikšmes nustatė vadovaudamasi protingumo, racionalumo kriterijais, nepažeisdama tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo principų. Pagal pirkimo sąlygose nustatytas formules skaičiuojant kriterijaus parametrus, buvo naudojamos ne absoliučios reikšmės, o jas atitinkančios santykinės reikšmės, išlaikant kriterijų parametrų svarbą, kad nebūtų iškreiptas kainos ir kokybės santykis bei būtų pasiektas pirkimo tikslas – įsigyti paslaugą, teikiamą su kuo geresnių techninių parametrų įranga už priimtiną kainą.

Dėl pirkimo sąlygų taikymo ir konkursinio balo apskaičiavimo

38.       Apeliantų teigimu, atsakovas iki aukciono teisingai taikė pirkimo sąlygas, tačiau po aukciono jas pakeitė. Atsakovo teigimu, pirkimo sąlygos nebuvo pakeistos, o pirkimo sąlygų 59 punktas patvirtina, kad pirkime pasiūlytai kainai bus suteiktas 60 balų lyginamasis svoris bendrame ekonominio naudingumo įvertinime; kokybiniams pasiūlymo rodikliams (T1, T2) suteiktas 40 balų lyginamasis svoris bendrame ekonominio naudingumo įvertinime (60:40 proporcija tarp kainos ir kokybės). Taip pat pirkimo dalyviai galėjo gauti papildomų taškų prie bendro 100 ekonominio naudingumo balo (t. y. 2 papildomus balus) už atskirus kokybinius aspektus, įvardijamus Q bei K kriterijuose.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, dėl toliau nurodomų priežasčių sutinka su apeliantais, kad ekonominio naudingumo balai pirkime buvo apskaičiuoti pakeitus pirkimo sąlygose nustatytą konkursinio balo apskaičiavimo tvarką. 

40.       Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turėjo būti išrinktas pagal kainos ir kokybės santykį (pirkimo sąlygų 58 punktas). Pirkimo sąlygų 59 punktas iš tiesų tiesiogiai įtvirtino lyginamuosius svorius ir galimus papildomus taškus pirkime. Pagal nurodytame punkte išdėstytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijus, pirmasis kriterijus yra kaina (C), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime yra 60 (X=60); antras kriterijus yra techninės charakteristikos (T1), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime yra 12 (Y1=12); trečiasis kriterijus yra funkciniai pranašumai (T2), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime yra 28 (Y2=28). 

41.       Antrasis ir trečiasis kriterijai (T1 ir T2) taip pat turėjo atskirus funkcinius parametrus. Antrasis kriterijus (T1) turėjo vieną funkcinį parametrą – apykojės/apyrankės (kartu su dirželiu) svorį (P1), šio funkcinio parametro lyginamasis svoris buvo lygus 12 (L1=12). Trečiasis kriterijus (T2) turėjo tris funkcinius parametrus: veikimo nuotolį tarp apykojės/apyrankės ir stacionaraus namų įrenginio (P1), kurio lyginamasis svoris buvo lygus 12 (L1=12); apykojės/apyrankės vidinio akumuliatoriaus veikimo trukmę nuo pilno įkrovimo, veikiant darbiniame režime iki pilno išsikrovimo (P2), kurio lyginamasis svoris buvo lygus 12 (L2=12); apykojės/apyrankės vidinio akumuliatoriaus įkrovimo laiką, esant pilnam akumuliatoriaus energijos išsikrovimui (P3), kurio lyginamasis svoris buvo lygus 4 (L3=4).

42.       Taigi, iš pirkimo sąlygų 59 punkto galima būtų daryti išvadą, kad kainos ir kokybės santykis pirkime turėtų būti 60:40. Kita vertus, konkrečią ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo tvarką nustato pirkimo sąlygų 60 punktas, kuriame nurodyta, kad pasiūlymo ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos C ir kitų kriterijų (T, Q ir K) balus: S = C + T + Q + K.

43.       Pirkimo sąlygų 61–65 punktai nustatė kiekvieno iš kriterijų apskaičiavimo formules. Pasiūlymo kainos (C) balai apskaičiuojami mažiausios pasiūlytos kainos (Cmin) ir vertinamo pasiūlymo kainos (Cp) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X) (pirkimo sąlygų 61 punktas). Kriterijų (T) balai apskaičiuojami sudedant atskirų kriterijų (Ti) balus (pirkimo sąlygų 62 punktas). Konkretaus kriterijaus (Ti) balai apskaičiuojami šio kriterijaus parametrų įvertinimų (Ps) sumą padauginant iš vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi) (pirkimo sąlygų 63 punktas). Kriterijaus parametro įvertinimas (Ps) apskaičiuojamas parametro reikšmę (Rp) palyginant su geriausia to paties parametro reikšme (Rmaks arba Rmin) ir padauginant iš vertinamo kriterijaus parametro lyginamojo svorio (Ls) (pirkimo sąlygų 64 punktas), geriausios to paties parametro reikšmės vertinimas nustatytas pirkimo sąlygų 65 punkte.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos pirkimo sąlygos visų pirma paneigia tiek atsakovo paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovo Komisijos atsakyme į apeliantų pretenziją, tiek jos 2020 m. liepos 3 d. protokole nustatytas vertinamo kriterijaus parametro lyginamojo svorio reikšmes. Pirkimo sąlygų 59 punktas, kuriuo tiesiogiai remiasi atsakovas, aiškiai nustatė kiekvieno iš funkcinio parametro lyginamojo svorio (Ls) reikšmes. Priešingai nei teigia atsakovas, prikimo sąlygose nėra įtvirtinta, kad šios reikšmės yra santykinės (žr., sprendimo 41 punktą).

45.       Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus, kad pagal pirkimo sąlygas maksimalus balų skaičius pirkime galėjo būti 102 balai (60 balų už kainą; 40 balų už techninius parametrus; 2 papildomi balai; plačiau žr. atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą 10 punktą). Šią pirkimo sąlygų interpretaciją paneigia pirminiai Komisijos pateikti balų apskaičiavimai, kuriuose visų tiekėjų balai šią riba viršija.

46.       Ne tik deklaratyviais, bet ir prieštaringais laikytini atsakovo paaiškinimai, kad pirminiai Komisijos pateikti balų apskaičiavimai tebuvo preliminarūs paskaičiavimai, dar nepateikus galutinio kainos pasiūlymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas byloje nepateikė jokio teisinio ir / ar matematiškai pagrįsto paaiškinimo, kokiu būdu pirminiai Komisijos pateikti ekonominio naudingumo balų apskaičiavimai tiekėjams pagal pirkimo sąlygas galėjo viršyti atsakovo nurodytą 102 balų ribą. Iš pačio atsakovo pateikiamos ekonominio naudingumo balo struktūros akivaizdu, kad skaičiuojant ekonominio naudingumo balą tiek ir su kaina, tiek ir be jos, tiekėjas negalėtų tikėtis gauti daugiau nei 40 iš 102 balų, jeigu kokybinis kriterijus sudaro tik 40 procentų ekonominio naudingumo balo. Tokiame kontekste pagal atsakovo paaiškinimus apskritai nėra aišku, ką konkrečiai tuomet indikavo apeliantų iki aukciono gauti 894,59 ekonominio naudingumo balai ir kaip turėjo būti apskaičiuotas kainos (60) ir kokybės (40) santykis.

47.       Atsakovas, grįsdamas savo poziciją, apskritai teikia tik selektyviai atrinktas ištraukas iš Komisijos protokolo, nurodydamas, kad pirkimo dalyviai, gavę atsakovo kvietimus teikti galutinius kainos pasiūlymus aukcione, buvo informuoti apie jiems skirtus ekonominio naudingumo balus pagal pirkimo sąlygas be 60:40 kainos ir kokybės proporcijos. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Komisijos posėdžio protokole yra expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) nurodyta, jog ekonominio naudingumo balas buvo apskaičiuotas pagal tas pačias taisykles, kaip ir galutinis balas (žr., sprendimo 30 punktą). Tai vėlgi rodo, kad atsakovas neturi teisėto pagrindimo apeliantų iki aukciono gautų 894,59 ekonominio naudingumo balų santykiui su galutiniu ekonominio naudingumo balu – 65,10.

48.       Kaip matyti iš pirkimo sąlygų, jose nėra numatyta, kad iki aukciono ekonominio naudingumo balai skaičiuojami be 60:40 kainos ir kokybės proporcijos, tuo labiau nėra nustatytos ir jokios atskiros matematinės tokio vertinimo formulės. Priešingai, pirkimo sąlygos vėlgi expressis verbis įtvirtina, kad perkančioji organizacija, prieš pradėdama elektroninį aukcioną atliks pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal taikomus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir nustatytą kriterijų reikšmingumą (pirkimo sąlygų 110.1 papunktis). Taigi, iki aukciono pasiūlymai taip pat turėjo būti vertinami pagal pirkimo sąlygų 58–71 punktuose nustatytus vertinimo kriterijus ir balų už juos apskaičiavimo tvarką.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos preliminarų ekonominio naudingumo balą ir iškreiptą kainos ir kokybės proporciją nulėmė akivaizdžiai ydingai ir prieštaringai suformuluotos pirkimo sąlygos. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų 61–65 punktuose nustatytos konkursinio balo apskaičiavimo tvarkos, konkursinio balo proporciją, nustatytą pirkimo sąlygų 59 punkte, iškreipė ją, tikėtina, turėję įgyvendinti pirkimo sąlygų 63–65 punktai. Tai ypač akivaizdu palyginus balų už kainos kriterijų apskaičiavimo tvarką su balų už techninių charakteristikų ir funkcinių pranašumų apskaičiavimo tvarka.

50.       Visiems trims kriterijams yra bendra tai, kad balui apskaičiuoti yra imamas pasiūlymo kriterijaus santykis su geriausiu pasiūlymu, padauginant jį iš lyginamojo svorio. Tai užtikrina, kad rezultatas visais atvejais nebus didesnis negu kriterijaus lyginamasis svoris. Balo už kainą apskaičiavimas šiuo aspektu yra geriausias pavyzdys, nes tarp šalių nėra jokio ginčo dėl šios apskaičiavimo tvarkos ir tokia apskaičiavimo tvarka visiškai atitinka ir Viešųjų pirkimų tarnybos ekonominio naudingumo vertinimo gaires. Su antruoju ir trečiuoju kriterijumi (T1 ir T2) atsakovas siekė laikytis iš esmės tokios pačios metodikos (pirkimo sąlygų 64–65 punktai), tačiau įvedė papildomą formulę, kad kriterijaus (T1 ir T2) balai apskaičiuojami šio kriterijaus parametrų įvertinimų (Ps) sumą padauginant iš vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Yi) (pirkimo sąlygų 63 punktas).

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad funkcinio parametro lyginamasis svoris (Ls) pirkimo sąlygose nėra savarankiškas, o viso labo detalizuoja kiekvienam funkciniam parametrui tenkantį balų kiekį iš bendrojo lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime (Ys). Tai lemia, kad apskaičiavus kiekvieno iš parametrų įvertinimų sumą, jau buvo gauti balai už kiekvieną iš parametrų, todėl trečiojo kriterijaus atveju būtų užtekę šiuos balus tik sudėti. Kadangi pagal pirkimo sąlygų 63 punktą turėjo būti atlikta ne tik sudėtis, bet kriterijai turėjo būti dar padauginti iš vertinamo kriterijaus lyginamojo svorio (Y=28), dėl to ir pakito maksimalus balų skaičius.

52.       Pirmiau nurodytai problemai iliustruoti imtinas pavyzdys, kuomet vieno iš tiekėjų pasiūlymas trečiojo kriterijaus (T2) atveju turi visus tris geriausius parametrus (P1, P2, P3). Tai lemia, kad pasiūlymo parametro (Rp) ir geriausio parametro (Rmaks arba Rmin) santykis visais trimis atvejais bus lygus 1. Tokiu atveju tiekėjo pirmojo (P1) ir antrojo (P2) kriterijų įvertinimai bus po 12 balų (1 x 12), o trečiojo kriterijaus (P3) atveju – 4 (1 x 4). Pagal pirkimo sąlygų 63 punktą skaičiuojant trečiojo kriterijaus (T2) balų sumą, gautume, kad tiekėjas už šį kriterijų surinko 784 balus ((12+12+4)x28=784). Nė viena iš pirkimo sąlygų 60–65 punktų formulių toliau šios problemos neišsprendžia. Tai kartu, kaip teisingai pažymi atsakovas ir trečiasis asmuo, visiškai iškreipia deklaruojamą 60:40 kainos ir kokybės santykį, kadangi tiekėjas už kainą gali gauti maksimaliai tik 60 balų. Vis tik, besąlygiškai vadovautis tik pirkimo sąlygų 59 punktu byloje nėra teisinio pagrindo, nes pirkimo sąlygų 60–65 punktai nustato tikslią ekonominio balo apskaičiavimo tvarką. Taigi jeigu vadovautis tik pirkimo sąlygų 59 punktu, kaip tai aiškina atsakovas ir trečiasis asmuo, ar tik jų 60–65 punktais, kaip to siekia apeliantai, tai reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą, nes nurodytos pirkimo sąlygos prieštarauja viena kitai.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija neturėjo teisinio pagrindo 2020 m. liepos 3 d. posėdyje nustatyti kitokius funkcinių parametrų lyginamuosius svorius, t. y., kad L1= 0,4286, L2= 0,4286, L3=0,1428. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai yra vienas iš galimų anksčiau nurodytos problemos sprendimo būdų, tačiau kartu tai ir akivaizdus pirkimo sąlygų 59 punkto pakeitimas, kuriame buvo tiesiogiai nustatyti funkcinių parametrų lyginamieji svoriai, nurodant juos sveikaisiais skaičiais, t. y. L1=12, L2=12, L3=4. Tuo labiau, priešingai nei nurodo atsakovas, tiek iš Komisijos 2020 m. liepos 3 d. protokolo, tiek ir iš atsakymo į apeliantų pretenziją matyti, kad šios reikšmės nebuvo pirkimo sąlygose, o buvo nustatytos Komisijos. Tai expressis verbis įtvirtinta nurodytuose Komisijos dokumentuose (žr., sprendimo 32, 37 punktus).

54.       Teismų praktikoje jau ne kartą konstatuota, kad perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje C-496/99 115 punktas), o tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) ji vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas ir negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Kadangi atsakovas nepagrindė, kad jo nurodyti funkcinių parametrų lyginamieji svoriai (Ls) yra įtvirtinti pirkimo sąlygose, vadinasi atsakovas faktiškai pripažino byloje taikęs pirkimo sąlygose nenumatytus lyginamuosius svorius.

55.       Nors atsakovas teigia, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, šiuo aspektu primintina kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirkimo sąlygos iš tiesų turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). 

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminio aiškinimo argumentas nagrinėjamu atveju netenka savo įtaigumo pirmiausia tuo aspektu, kad šioje byloje taikomos tos pirkimo sąlygos, kuriose yra nustatytos matematinės formulės ir jų kintamieji. Viena iš pamatinių matematinių formulių ir jų kintamųjų reikšmių pirkimo sąlygose ypatybių – jų tikslumas ir apibrėžtumas. Taigi matematinėms formulėms ir jų kintamųjų reikšmėms paprastai neturi būti reikalinga interpretacija – formulės ir jų kintamieji yra arba teisingi, arba ne. Protingumo principui ir anksčiau nurodytai teismų praktikai prieštarautų situacija, kuomet pirkimo sąlygose nurodytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas kintamasis (pvz., L1=12) sisteminio ar kitu aiškinimo būdu turėtų būti interpretuojamas kaip nustatantis visiškai kitokią jo reikšmę (pvz., L1= 0,4286).

57.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovu, kad jo nurodyti funkcinių parametrų lyginamieji svoriai (L1= 0,4286, L2= 0,4286, L3=0,1428) iš tiesų išsprendžia pirkimo sąlygų 65 punkte esančios formulės problemą, ją taikant kartu su pirkimo sąlygų 63 punkte esančia formule. Tačiau tokiu būdu yra nustatomas naujas funkcinio parametro lyginamasis svoris, kuris pakeičia pirkimo sąlygų 59 punkte nustatytąjį. Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji VPĮ įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).

58.       Pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, taip pat skaidrumo pareiga, išplaukiantys, be kita ko, iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių, turi būti aiškinami taip, jog pagal juos nedraudžiama, kad perkantysis subjektas po skelbimo apie pirkimą paskelbimo pakeistų pirkimo nuostatą su sąlyga, pirma, kad padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, kad apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, jog visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu, ir, trečia, kad jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 34 punktą).

59.       Kadangi ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo tvarka yra pirkimo sąlygų dalis (be kita ko, 60–65 punktai), ji, nustačius šiame sprendime anksčiau nurodytą jų prieštaringumą, galėjo būti modifikuota / paaiškinta tik iki termino pasiūlymams pateikti pabaigos. Bylos duomenys patvirtina, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo tvarka nebuvo pakeista, todėl atsakovas vėlesniame pirkimo etape (pasiūlymų vertinimo) prarado galimybę aiškinti ar taisyti pirkimo sąlygas.

60.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti trečiojo asmens šalutiniams argumentams, kad apeliantai, kaip protingi, rūpestingi ir atidūs asmenys, galėjo suvokti, jog galutinis balas bus skaičiuojamas kitaip, o atsakovas nenukryps nuo 59 punkte nustatyto kainos ir kokybės santykio.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytą argumentą pirmiausia paneigia faktiniai bylos duomenys – visų pirkimo dalyvių ir pačios perkančiosios organizacijos pozicija pirkime. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas akcentuoja akivaizdumą, kad pirkimo sąlygos negalėjo būti taikytos kitaip nei buvo faktiškai taikytos apskaičiuojant galutinį ekonominio naudingumo balą, tačiau tai tėra cikliškas argumentas. Jeigu maksimalus balų kiekis galėjo būti 102, nė vienas iš tiekėjų ar perkančioji organizacija nekvestionavo iki aukciono gautų ekonominio naudingumo balų, nors visi teikėjai gavo „teisingą“ skaičiavimo metodiką neatitinkančius balus be jokio protingo paaiškinimo. Skaičiuojant savo galimą balą pagal pirkimo sąlygų formules tiekėjai taip pat turėjo gauti tą patį rezultatą. Taigi aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, neleidžia besąlygiškai teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

62.       Perkančiosios organizacijos pozicija šiuo aspektu neleidžia apskritai daryti jokios išvados apie jos valią nustatyti konkretų santykį, nes iki aukciono ekonominio naudingumo balas buvo skaičiuojamas vienu būdu (nors ir tiesiogiai neatskleidžiant kokiu), po aukciono – kitu (pakeitus funkcinių parametrų lyginamuosius svorius). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantai galėjo būti suklaidinti prieštaringų pirkimo sąlygų, patvirtina ir tai, kad pirkimo sąlygų 59 punktas, kuriuo remiasi atsakovas ir trečiasis asmuo, savaime nėra pakankamas tiekėjui įvertinti konkursinio balo apskaičiavimo tvarką. Būtent pirkimo sąlygų 60–65 punktai nustatė ir teikėjams leido įsivertinti jų potencialų konkursinį balą už kiekvieną perkančiosios organizacijos nustatytą kriterijų. Faktas, kad preliminarių balų atveju šią tvarką taikė ir Komisija, sukuria teisėtą lūkestį, kad tokiu būdu balai bus skaičiuojami ir toliau, nes jie visiškai atitiko pirkimo sąlygų 60–65 punktuose nustatytą ekonominio balo apskaičiavimo tvarką. Tai iš dalies pateisina ir apeliantų sprendimą pateikti beveik maksimalų kainos pasiūlymą pirkime (199,5 Eur iš 207 Eur galimų; pirkimo sąlygų 14 punktas). Iš dalies sutiktina, kad apeliantės turėjo galimybę įžvelgti prieštaravimus tarp pirkimo sąlygų 59 punkto ir 60–65 punktų, tačiau tą patį būtų galima konstatuoti ir dėl visų likusių pirkimo dalyvių bei perkančiosios organizacijos.

63.       Apibendrindama anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai įrodė savo teiginius, jog perkančioji organizacija, apskaičiuodama galutinį tiekėjų konkursinį balą, pakeitė pirkimo sąlygose nustatytą jo apskaičiavimo tvarką, todėl pažeidė VPĮ įtvirtintus skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus (VPĮ 7 straipsnis; CPK 185 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo ir pirkimo sąlygų teisėtumo

64.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nustatytus atsakovo neteisėtus veiksmus neteisėtai pakeičiant pirkimo sąlygas, toliau sprendžia dėl apelianto reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pripažinti jų pasiūlymą laimėjusiu.

65.       Teisėjų kolegija šioje byloje jau nustatė, kad pirkimo sąlygos buvo prieštaringos ir vėliau pakeistos, siekiant šį prieštaringumą pašalinti. Vis tik, pagal apeliantų reikalavimus šioje byloje, apeliantai siekia, kad pirkimas būtų tęsiamas, taikant jiems palankias pirkimo sąlygas, kurios prieštarauja kitoms pirkimo sąlygoms. Nė viena iš bylos šalių pirkimo sąlygų teisėtumo nekvestionuoja, todėl jų teisėtumo klausimas yra už apeliacinio skundo ribų.

66.       Šių ir anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja kad šioje byloje, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo procedūroje teisėtumo, kilo poreikis ir pasisakyti dėl kai kurių pirkimo sąlygų (CPK 4238 straipsnio 2 dalis).

67.       Teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir nustatė terminą iki 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniams paaiškinimams pateikti. Nustatytu terminu šalys pateikė rašytinius paaiškinimus.

68.       Apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nėra, nes pirkimo sąlygos nėra tarpusavyje prieštaraujančios, bet vienos kitas papildančios, kadangi nei pirkimo sąlygų 59 p., nei kituose pirkimo sąlygų punktuose nėra nurodyta 60:40 kainos ir kokybės proporcija.

69.       Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nėra. Rašytiniuose paaiškinimuose, be jau anksčiau nurodytų argumentų dėl funkcinių parametrų lyginamųjų svorių (Ls), kuriuos teisėjų kolegija jau įvertino, remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacija ir pirkimo trukme.

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas nepatvirtina pirkimo sąlygų teisėtumo. Priešingai, Viešųjų pirkimų tarnyba kaip tik ir patvirtino, kad perkančioji organizacija, apskaičiuodama tiekėjų ekonominį naudingumą, kriterijaus parametrus (L1; L2; L3) ir turėtų skaičiuoti naudojant ne nustatytas absoliučias reikšmes, o jas atitinkančias santykines reikšmes, kadangi tik toks skaičiavimas būtų logiškai ir matematiškai pagrįstas. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovas pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. elektroninį laišką ir Lietuvos probacijos tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. raštą dėl elektroninio stebėjimo priemonių neatidėliotino bei skubaus poreikio intensyviai nuteistųjų priežiūrai. Pastaruosius, pateiktus atsižvelgiant į sudarytą galimybę pateikti paaiškinimus ir nuomonę dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, teisėjų kolegija priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).

71.       Trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nėra. Trečiasis asmuo nurodė, kad apeliantų pasyvų dalyvavimą elektroniniame aukcione / faktinį nesivaržymą dėl kainos – ir atitinkamai – apeliantams nepalankius pirkimo rezultatus nulėmė ne pirkimo sąlygų 59 punkte ar 63–65 punktuose nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ar jų skirtingas interpretavimas / taikymas, bet apeliantų klaidinga prielaida dėl konkurentų surinktų ekonominio naudingumo balų ir dėl to pasirinkta klaidinga konkuravimo dėl kainos strategija elektroniniame aukcione.

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir pripažinti pirkimo sąlygų 59–65 punktus neteisėtais (CPK 320 straipsnis, 4238 straipsnis).

73.       Kaip jau konstatuota anksčiau, taikant pirkimo sąlygas ginčo apimtyje tapo akivaizdu, kad sąlygos yra prieštaringos ir šalys kainos ir kokybės santykį pirkime suprato skirtingai. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų šiuo klausimu, šalys toliau laikosi tų pačių procesinių pozicijų byloje, nė viena iš kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nelemtų teisingo bylos išsprendimo. Taip yra todėl, kad suformuluotos pirkimo sąlygos suponuoja, jog perkančioji organizacija aiškiai nenustatė, koks turėjo būti kainos ir kokybės santykis apskaičiuojant ekonominio naudingumo balą: pirkimo sąlygų 59 punktas rodo, kad tai turėjo būti 60:40 santykis, tačiau konkreti ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo tvarka rodo, jog šis santykis buvo kitoks – 6:94. Nors laikytina labiau tikėtina, kad kainos ir kokybės santykis pirkime turėjo būti 60:40, tačiau perkančioji organizacija pirkimo sąlygų netikslumų laiku nesiėmė taisyti, o priešingai – prieštaringas pirkimo sąlygas taikė tiekėjams iki aukciono ir tik po aukciono jas faktiškai pakeitė.

74.       Atsakovo teiginiai dėl ilgai trunkančių viešųjų pirkimų nagrinėjamu atveju yra tik atsakovo atsakomybė – atsakovas turėjo galimybę iki pasiūlymų aukcione pateikimo termino pabaigos pirkimo sąlygas paaiškinti arba jas pakeisti. Kaip minėta anksčiau, konkursinio balo apskaičiavimo pagal pirkimo sąlygas problema turėjo iškilti dar iki pasiūlymų pateikimo aukcione, tačiau nebuvo pašalinta. Dėl šios priežasties atitinkamos neigiamos pasekmės dėl viešojo pirkimo trukmės tenka tik atsakovui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai iš visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją; socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; teismai pirmiausia turi nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, kurio vertinimas neturi priklausyti nuo viešojo pirkimo procedūrų ar sutarties svarbos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

75.       Perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

76.       Nagrinėjamu atveju, peržengus apeliacinio skundo ribas ir nustačius, kad pirkimo sąlygų                     63–65 punktai, kuriais apskaičiuojamos ekonominio naudingumo balo sudedamosios dalys, neatitiko pirkimo sąlygų 59 nustatyto kainos ir kokybės santykio, laikytina, kad šios pirkimo sąlygos buvo prieštaringos ir galėjo suklaidinti tiekėjus. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantus šios sąlygos ir suklaidino. Taigi perkančioji organizacija nesilaikė atidumo ir rūpestingumo pareigų rengiant pirkimo sąlygas ir vykdant viešąjį pirkimą, o nurodytos pirkimo sąlygos, neleidusios tiekėjams vienodai jų suprasti ir pritaikyti, o perkančiajai organizacijai – priimti ir įvertinti nelygiaverčių pasiūlymų, negali būti pripažįstamos teisėtomis (CPK 185 straipsnis). 

77.       Pirmiau nurodyti išaiškinimai vis dėlto nesudaro pagrindo apeliantų reikalavimus patenkinti. Kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai į viešojo pirkimo sutarties sudarymą, nes ji bet kokiu atveju būtų sudaryta atitinkamo konkurso dalyvių ir visų tiekėjų sąžiningos konkurencijos iškraipymo sąlygomis (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai išlieka atmestini visa apimtimi, kadangi jie paremti neteisėtomis pripažintomis pirkimo sąlygomis.

78.       Nagrinėjamu atveju pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis kyla esminė teisinė pasekmė – atsakovo vykdomas pirkimas turi būti nutrauktas. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79.       Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris negali būti paliekamas galioti, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pirkimo sąlygų 59–65 punktai pripažintini neteisėtais, viešojo pirkimo procedūros nutraukiamos, o ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4238 straipsnis).

80.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir priėmus naują sprendimą, turi būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

81.       Teisėjų kolegija šioje byloje atsižvelgusi į tai, kad procesinis sprendimas byloje buvo priimtas pagrindais, kurie buvo nustatyti teismui išėjus už apeliacinio skundo ribų, daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinę poziciją ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

82.       Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinis sprendimas šioje byloje nebuvo nulemtas bylos šalių procesinių pozicijų – visų bylos šalių procesinės pozicijos buvo grindžiamos neteisėtomis pripažintomis pirkimo sąlygomis. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo spręsti, kad kuri nors iš bylos šalių pagal priežasties teoriją įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir tenka jas patyrusioms šalims (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

83.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į šioje byloje priimtą procesinį sprendimą, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti neteisėtomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. PK-230 patvirtintas pirkimo sąlygas, nurodytas 59–65 punktuose.

Nutraukti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viešojo pirkimo „Paslaugų, reikalingų užtikrinti prižiūrimo asmens (nuteistojo) buvimo vietos ir judėjimo kontrolę, pirkimas“ (pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. PK-230 patvirtintas pirkimo sąlygas) procedūras.

Ieškovų Lenkijos Respublikoje registruotų juridinių asmenų EBS Sp. Z. o. o. ir ENIGMA Systemy Ochrony Informacji Sp. Z. o. o. ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas

                                                                                Aldona Tilindienė

                                                                                Jūratė Varanauskaitė