Civilinė byla Nr. e2-1277-230/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00067-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1.; 3.2.6.13

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Logas LT“ nemokumo administratoriaus MB „Ius Lt“ įgaliotam asmeniui G. M.,

atsakovei A. P., jos atstovui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logas LT“ ieškinį atsakovams A. P. ir E. L., trečiajam asmeniui R. M. dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

ieškovė BUAB „Logas LT“ ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės A. P. 40 818,26 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo E. L. 116 027,52 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi UAB „Logas LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Lt“. Įmonės akcininku nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. birželio 11 d. buvo R. M., kuris taip pat nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ėjo ir įmonės vadovo pareigas. Nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. įmonės vadove buvo A. P.. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) įmonės vadovu buvo E. L., kuris nuo 2018 m. birželio 11 d. tapo įmonės akcininku. Įmonei patiriant finansinius sunkumus, nei vienas iš minėtų asmenų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, nurodydama, kad UAB „Logas LT“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 7 710,38 Eur. Bankroto byloje teismas nutartimis patvirtino kreditorių reikalavimus, kurie atsirado A. P. ir E. L. vadovavimo laikotarpiu. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi iškeldamas UAB „Logas LT“ bankroto bylą nustatė, kad ieškovė paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2016 metus, todėl yra neįmanoma tiksliai nustatyti įmonės nemokumo būsenos atsiradimo momento, o taip pat ir vadovo pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento, tačiau iš susidariusių įsipareigojimų kreditoriams yra akivaizdu, jog abu atsakovai, vykdydami įstatymu nustatytas įmonės vadovo pareigas, neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato ir neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo, kas lėmė įmonės nemokumo būsenos atsiradimą, dėl ko buvo padaryta žala kreditoriams, kurią atsakovai privalo atlyginti. Įmonė jau 2017 metų pabaigoje nebeturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais PPT PKS Gdansk - Oliwa SA, UAB „TRANSRENA“, o 2018 metais įmonės įsiskolinimai dar padidėjo kelis kartus. Taigi, laikytina, kad jau nuo 2018 m. sausio 1 d. atsirado pareiga atsakovei A. P., o atsakovui E. L. nuo 2018 m. gegužės 25 d. (nuo paskyrimo įmonės vadovu dienos) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau nei vienas iš vadovų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovams nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nuo 2018 m. sausio 1 d. susidarė tokie įmonės įsiskolinimai kreditoriams: atsakovės A. P. vadovavimo laikotarpiu – 40 818,26 Eur, o atsakovo E. L. vadovavimo laikotarpiu – 116 027,52 Eur. Atsakovai veikė aplaidžiai, neatsakingai, pažeisdami teisės aktuose nustatytas pareigas, dėl ko savo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovės nemokumo būseną, o taip pat ir žalos atsiradimą. Be to, atsakovas E. L. nėra perdavęs jokio įmonės turto ir dokumentų, todėl nėra jokių galimybių nustatyti tikrąją įmonės padėtį, įvertinti sandorius ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Atsakovas E. L. nevykdė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytos pareigos perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui. Jokio registruotino turto įmonė neturi, todėl visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai liks nepatenkinti.

Atsakovė A. P. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad 2016 m. balansas rodo, jog turto įmonėje buvo už 64 068 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė tik 14 367 Eur, ji turėjo pelno ir pan., kas paneigia įstatyme įtvirtintą įmonės nemokumo būseną dar 2016 metais. Nemokumo fakto niekaip negali patvirtinti ir galimas 10 624 Eur piniginių lėšų tuo metu nebuvimas įmonės kasoje, nes net ir sumažėjus turtui šia suma (64 068 – 10 624 = 53 444), jo vis tiek pakaktų finansiniams įsipareigojimams dengti. Net ir manant, kad įmonė jau 2016 metų pabaigoje turėjo mokumo problemų, atsakovė niekaip už juos negalėtų būti atsakinga, nes UAB „Logas LT“ administracijos vadove tapo tik 2017 m. balandžio 4 d. Jos vadovavimo laikotarpiu įmonės finansiniai rodikliai nekėlė abejonių, įmonė dirbo įprastai, generavo pakankamai dideles pajamas, turėjo darbuotojų, įsiskolinimų valstybės biudžetui neturėjo. ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga sumažėjus nuosavam kapitalui sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą atsakovei jos vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. nekilo. 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenys teikti 2017 m. kovo 10 d., t. y. mėnesis iki tol, kol atsakovė įmonėje pradėjo dirbti vadovo pareigose. Atsakovė taip pat nėra atsakinga ir už 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą JAR, kadangi nuo 2018 m. gegužės 24 d. nebuvo jos vadove. Iš bylos duomenų matyti, kad vienintelio UAB „Logas LT“ akcininko sprendimu naujuoju įmonės vadovu nuo 2018 m. gegužės 25 d. tapo E. L.. Atsakovė prieš perduodama akcininkui ir naujajam vadovui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą atliko inventorizaciją, sudarė balansą, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus pareiga juos pateikti atitinkamiems registrams po 2018 m. gegužės 31 d. atsirado E. L.. Ieškovė įmonės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. grindžia tik bankroto procese patvirtintais 2 kreditorių finansiniais reikalavimais, tačiau visiškai nesiaiškina šių skolų atsiradimo pagrindų ir aplinkybių. UAB „Logas LT“ kreditoriui UAB „Transrena“ nuo 2017 m. pabaigos yra įsiskolinusi 15 186,17 Eur. Tačiau ginčas su šiuo kreditoriumi kilo ne dėl negalėjimo atsiskaityti, bet dėl pastarojo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei netinkamo skolos sumų apskaičiavimo. Šiuo atveju atsakovė elgėsi rūpestingai ir apdairiai, kadangi minėto teisminio ginčo metu kreditorius atsisakė dalies savo reikalavimų ir ženkliai sumažino ieškinio sumas. Tuo tarpu 1 250 Eur įsiskolinimas kreditoriui PPT PKS Gdansk - Oliwa SA buvo visiškai mažareikšmis ir neturėjo jokio įtakos įmonės mokumui, kadangi 2018 m. pradžioje įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovė nesutinka su tuo, kad už skolų atsiradimą ir neatsiskaitymą su kreditoriais yra atsakinga ji, o ne kiti asmenys, nes su darbuotoju H. S. įmonė pilnai atsiskaitė už 2018 balandžio mėn., 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. pervedė jam priklausantį atlyginimą 1 645 Eur. Tuo metu kitų su darbo santykiais susijusių (kompensacijų, priedų, atostoginių ir kt.) sumų darbuotojui nebuvo priskaičiuota, todėl, dėl kokių priežasčių vėliau atsirado įsiskolinimas atsakovei, nežinoma. Tačiau įvertinus antstolio patvarkymus, Darbo ginčų komisijos sprendimą, akivaizdu, kad už šią žalą atsakovė neatsakinga. Kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ įmonė atsakovės vadovavimo laikotarpiu skolų niekada neturėjo. Su UAB „Eivora“ už puspriekabių nuomą buvo nuolat atsiskaitinėjama, paskutiniai mokėjimai atlikti 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. gegužės 7 d. bendrai 5 492,19 Eur sumai, o tai, kad naujasis vadovas siekė toliau tęsti bendradarbiavimą, patvirtina 2018 m. liepos 4 d. 1 000 Eur mokėjimas.

Ieškovės, atstovaujamos administratorės UAB „Ius Lt“, atstovas G. M. palaiko ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvusiems įmonės vadovams, t. y. atsakovams A. P. ir E. L. reiškiami už jų vadovavimo laikotarpiais atsiradusius kreditorių reikalavimus. Reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovai, įmonei esant nemokiai, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė A. P. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, ji net neturėjo parašo teisės elektroninėje bankininkystėje, nesinaudojo mokėjimo kortele, todėl galimai buvo fiktyvi vadovė, faktiniu vadovu, jo manymu, buvo atsakovės sutuoktinis E. P., įmonės veikloje dalyvavo ir akcininkas R. M.. Nors atsakovė A. P. teigia, kad įmonė jos vadovavimo laikotarpiu sėkmingai veikė, tačiau įmonė buvo parduota recidyvistui, buvo iššvaistytas turtas ir įmonė bankrutavo. Mano, kad įmonė buvo nemoki nuo 2017 m. gruodžio 31 d., ką patvirtina kreditorių reikalavimų santykis su turtu, nes tuo metu buvo du kreditoriai, kurių reikalavimai jau buvo pradelsti, o įmonė turto neturėjo, transporto priemones įmonė tik valdė, neturėdama į jas jokių nuosavybės teisių, atsakovės nurodytos vykdytos didelės apyvartos nėra turtas. Kreditorių reikalavimai vėliau nebuvo padengti ir jie tik didėjo. Paskirtas naujas vadovas E. L. taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, jo vadovavimo laikotarpiu atsirado nauji kreditorių reikalavimai, šis vadovas bankrutavus įmonei jokių dokumentų ir turto neperdavė. E. L. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nuo pat vadovavimo pradžios 2018 m. gegužės 25 d. Akcininkas R. M. akcijas perleido E. L..

Atsakovė A. P. prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti, paaiškino, kad nuo 2016 m. vasario mėn. pradėjo dirbti įmonėje vadybininke, 2017 m. balandžio mėn. tapo vadove, nes įmonei reikėjo vežėjo licencijos, o akcininkas ir buvęs vadovas R. M. buvo baustas administracine tvarka, todėl licencijos negalėjo gauti. Vadovauti įmonei jos paprašė R. M.. Banke ji jokių veiksmų negalėjo atlikti, mokėjimo kortele taip pat nesinaudojo, R. M. padėjo vadovauti įmonei, jis darydavo pavedimus, o atsakovė sudarydavo sutartis, sprendė įvairius klausimus, susijusius su darbuotojais, taigi mano, kad tarp jų buvo tam tikras darbo pasidalinimas ir būtent taip įmonėje buvo organizuojamas darbas. Dokumentai įmonėje buvo, įmonė ilgalaikio turto neturėjo ir jo neįgijo, buvo tik piniginės lėšos, jos vadovavimo laikotarpiu buvo tik įgytos valdymo teisės (trumpalaikės investicijos) į transporto priemones, kuriomis buvo vykdoma pervežimų veikla. Prieš pradedant jai vadovauti, R. M. jau buvo pradėjęs sandorį su Volvo Lietuva, o ji šį sandorį užbaigė. Pradėjusi dirbti vadove ji 2017 m. balandžio 4 d. pateikė balansą už 2016 m. Buvo paruoštas balansas ir už 2018 m., jis buvo perduotas naujam vadovui, kuris su juo susipažinęs ir turėjo pateikti nustatyta tvarka. Akcininkas jai pasakė, kad bus naujas vadovas ir paprašė jos parengti dokumentus perdavimui, dokumentus ji perdavė akcininkui, o šis perdavė naujam vadovui, priėmimo–perdavimo aktą rašė, bet ji jo neturi. Jos vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo užsakymų, transporto priemones  ir nuomodavo, taip pat buvo sudariusi susitarimus su vežėjais, kuriems pakraudavo krovinius, vykdydama veiklą atsiskaitinėjo nustatytais terminais. Tuo metu įmonėje buvo 10-12 darbuotojų, jiems nebuvo jokių įsiskolinimų, skolų nebuvo ir VMI, Sodrai, įmonė nebuvo nutraukusi veiklos, dirbo įprastu režimu. Po to, kai ji buvo atleista iš įmonės vadovo pareigų, ji įmonėje nebedirbo. Naujas vadovas atėjo į įmonę tam, kad būtų tęsiama veikla, o kodėl taip gavosi, ji nežino. Jai baigiant darbą įmonė turėjo pradelstų skolų, bet jos buvo pradelstos dėl užsitęsusių originalių dokumentų siuntimo/gavimo procedūrų. Nurodo, kad jos darbo metu buvo didelė PVM permoka, kurią VMI turėjo grąžinti.

Atsakovės A. P. atstovas adv. M. V. prašo ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Mano, kad jokių neteisėtų A. P. veiksmų bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Ieškovas negali konkrečiai įrodyti, nuo kada įmonė nemoki, jokių konkrečių įrodymui šiai aplinkybei patvirtinti nebuvo pateikta. Be to, byloje pateiktas 2017 m. I pusmečio balansas rodo, kad įmonės nemokumo tuo metu nebuvo, nes įmonė turto turėjo daugiau nei pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turtinė padėtis buvo geresnė nei 2016 m. Įmonė vykdė veiklą, turėjo darbuotojų, turėjo transporto priemonių, kurias valdė, įsiskolinimų valstybei nebuvo. Iš banko išrašų matyti, kad SEB banko sąskaitoje apyvarta viršijo 1 mln. Eur, Paysseros sistemoje buvo virš 600 tūkst. Eur apyvarta, taigi, jei įmonė būtų buvusi nemoki, tokių pajamų negeneruotų. Jei ir laikyti, kad 2018 m. įmonė jokio turto neturėjo, tai turėjo VMI permoką, kuri akivaizdžiai padengtų ieškovės nurodomus pradelstus įsipareigojimus 2 kreditoriams. Atsakovė neturėjo pareigos pateikti balansą, be to, byloje nustatyta, kad ji dokumentus perdavė akcininkui, o šis – naujajam vadovui.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. 

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (tos pačios dienos nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas iš 2018 m. balandžio 18 d. į 2019 m. balandžio 18 d.) buvo iškelta bankroto byla UAB „Logas LT“. Iš su ieškiniu pateikto 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonė tuo metu turėjo 64 068 Eur vertės trumpalaikio turto (atsargos, gautinos sumos, trumpalaikės investicijos), tame tarpe 10 624 Eur piniginės lėšos, pelnas tuo metu sudarė 46 805 Eur, visos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 367 Eur. Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Logas LT“, nėra pagrindo remtis įmonės 2016 m. balanse nurodyta turto verte, kaip realia, ir, kadangi teismui nebuvo pateikta aktualių sprendžiamu laikotarpiu metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir duomenų apie realią įmonės turtinę, ūkinę – finansinę padėtį, teismas įvertinęs duomenis apie UAB „Logas LT“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (1 185,43 Eur) ir mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (7 720,26 Eur), nesant duomenų apie įmonės turtą, nustatė šią įmonę esant nemokia. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. spalio 28 d., 2020 m sausio 28 d. nutartimis buvo patvirtinti UAB „Logas LT“ kreditorių reikalavimai. Juos pagrindžia su ieškiniu pateikti duomenys.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Logas LT“ registruotu  akcininku nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. birželio 11 d. buvo byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas R. M., jis buvo ir bendrovės vadovu nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. balandžio 4 d., nuo 2018 m. birželio 11 d. akcininku tapo atsakovas E. L.. Registruotu bendrovės vadovu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo atsakovė A. P., o nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas E. L..

Ieškovė pateiktame ieškinyje prašo priteisti žalą iš buvusių UAB „Logas LT“ vadovų – atsakovės A. P. 40 818,26 Eur žalos atlyginimą (už prievoles kreditoriams, atsiradusias jos vadovavimo laikotarpiu), o iš atsakovo E. L. 116 027,52 Eur žalos atlyginimą (už prievoles kreditoriams, atsiradusias jo vadovavimo laikotarpiu). Abiejų atsakovų atsakomybė už atsiradusią žalą grindžiama tuo, kad jie, būdami bendrovės vadovais, įmonei jau esant nemokiai nuo 2017 m. gruodžio 31 d., savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovo E. L. atsakomybė grindžiama dar ir tuo, kad jis nevykdė įstatyme numatytos pareigos perduoti dokumentus ir turtą įmonės administratoriui.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktas).

Dėl žalos, atsiradusios įmonės vadovams nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo

Ginčo santykių metu (atsakovų vadovavimo laikotarpiu) galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas kreditorių interesams, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria, apsaugoti. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.). Taigi, įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). 

Ieškovės teigimu, UAB „Logas LT“ nemoki tapo 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi įmonė tuo metu jokio turto neturėjo ir nebegalėjo atsiskaityti su dviem kreditoriais, įsipareigojimai kuriems jau buvo pradelsti: PPT PKS Gdansk - Oliva SA – 1 377,93 Eur ir UAB „Transrena“ – 15 186,17 Eur, o 2018 m. įmonės įsiskolinimai padidėjo kelis kartus, be to, yra iškelta bankroto byla ir joje konstatuotas įmonės nemokumas. Būtent todėl atsakovams kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.  

Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir nustatyti tų kriterijų atsiradimo momentą. Kaip jau nurodyta, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi UAB „Logas LT“  buvo iškelta bankroto byla, taigi iškeliant bankroto bylą jau buvo nustatytas įmonės nemokumas, tačiau šia nutartimi nemokumas nėra nustatytas ieškovės nurodytu laiku, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina ir tai, kad teismas, iškeldamas bankroto bylą UAB „Logas LT“, nutartyje įmonės nemokumą nustatė, įvertinęs duomenis apie UAB „Logas LT“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (1 185,43 Eur) ir mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (7 720,26 Eur), taip pat atsižvelgęs į nustatytą faktą, kad įmonė neturi jokio turto. Todėl ieškovė nurodytą įmonės nemokumo atsiradimo būtent 2017 m. gruodžio 31 d. aplinkybę turėjo įrodyti, pateikdama kitus tai pagrindžiančius įrodymus, nes nurodytoje nutartyje duomenų apie tai nėra.

Sutiktina, kad administratoriui neperdavus nei įmonės turto, nei dokumentų, jam yra apsunkintos galimybės įrodyti, kada įmonė tapo nemoki, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos teikiant kitais būdais surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju turi reikšmės ir tai, kad vienas iš atsakovų –  atsakovė A. P. – nebuvo paskutinis įmonės vadovas, turėjęs tiesioginę pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, todėl ji nėra atsakinga už kito vadovo, neįvykdžiusio šią pareigą – E. L. – neteisėtus veiksmus. Nepaisant to, iš baudžiamosios bylos Nr. I-117-383/2020 medžiagos ir joje priimto 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio matyti, kad E. L. buvo perėmęs buhalterinės apskaitos dokumentus pagal 2018 m. birželio 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, šią aplinkybę patvirtino baudžiamojoje byloje apklaustas liudytojas K. G. (buvęs įmonės buhalteris), kuris parodė, kad jam buvo pavesta suruošti visus buhalterinius dokumentus perdavimui naujam akcininkui, jis suruošė dokumentus, tarp jų ir priėmimo–perdavimo aktą, kuris buvo užpildytas tuometinės vadovės A. P. vardu, suruoštus dokumentus nuvežė į ofisą. Aplinkybę, kad dokumentai buvo perduoti naujam akcininkui ir vadovui E. L., patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai R. M., E. P.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovė E. P. nėra atsakinga už dokumentų neišsaugojimą, todėl jai negali būti taikomos ir tam tikros neigiamos šių įrodymų neišsaugojimo pasekmės.

Byloje nėra surinkta įrodymų, kad įmonė tapo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d. ir apie tai buvusi vadovė atsakovė A. P. žinojo ar turėjo žinoti. 2016 m. balanso, kuris VĮ Registrų centrui buvo pateiktas ir įregistruotas 2017 m. kovo 16 d., duomenys nerodė įmonės nemokumo būsenos. Įmonė tuo metu turėjo 64 068 Eur vertės trumpalaikio turto (atsargos, gautinos sumos, trumpalaikės investicijos), tame tarpe 10 624 Eur piniginės lėšos, pelnas tuo metu sudarė 46 805 Eur, visos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimais sudarė 14 367 Eur. A. P. 2017 m. balandžio 4 d. pradėjus dirbti bendrovės vadove, tokia apskaityta įmonės finansinė padėtis neturėjo kelti įtarimų dėl galimo įmonės nemokumo. Taip pat nėra ir įrodymų, kad jai 2017 m. gruodžio 31 d. būtų paaiškėję kokie nors faktai, kurie būtų signalizavę apie suprastėjusią finansinę padėtį ir grėsmę įmonės mokumui. Pažymėtina, kad 2017 m. balansas, suteikiantis vadovui realią galimybę įvertinti įmonės finansinę padėtį, tuo metu dar neturėjo būti sudarytas ir pateiktas nustatyta tvarka. Nepaisant to, atsakovė A. P., atsikirsdama ieškinio reikalavimams, kartu su atsiliepimu į ieškinį 2020 m. balandžio 6 d. pateikė 2017 m. I pusmečio balansą, kurį UAB „Logas LT“ buvo pateikusi UAB „Faktris“, teikusiai faktoringo paslaugas UAB „Logas LT“, iš kurio matyti, kad įmonėje tuo metu buvo apskaitytas 76 477 Eur vertės trumpalaikis turtas, tarp jo 17 032 Eur pinigai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 15 285 Eur, t. y. šis tarpinis balansas rodė net geresnę įmonės finansinę padėtį, nei ji buvo pagal VĮ Registrų centrui pateiktą 2016 m. balansą.

Ieškovė įmonės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. grindžia tuo metu jau buvusiais pradelstais dviejų kreditorių reikalavimais, kartu darydama išvadą, kad įmonė tuo metu jokio turto neturėjo. Iš prie ieškinio pridėto Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-11417-429/2018 matyti, kad šiuo sprendimu iš UAB „Logas LT“ kreditorei UAB „Transrena“ buvo priteistas bendras 15 186,17 Eur įsiskolinimas (pagrindinė skola 13 673 Eur), sprendime nustatyta, kad įsiskolinimas už kreditorės suteiktas paslaugas atsirado pagal 2017 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Remiantis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais civilinės bylos Nr. e2-11417-429/2018 duomenimis, matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. buvo priimtas teismo įsakymas, tačiau UAB „Logas LT“, atstovaujama direktorės A. P., 2018 m. kovo 16 d. pareiškė prieštaravimus, kas rodo, jog buvo abejojama dėl skolos pagrįstumo, bylos nagrinėjimo eigoje skolos dydis sumažėjo nuo 19 481 Eur, priteistos įsakymu, iki nurodytos sumos (15 186,17 Eur) pagal teismo sprendimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės vadovei 2017 m. gruodžio 31 d. visas nurodytas skolos dydis dar nebuvo akivaizdus, pagrįstas ir vykdytinas, tai paaiškėjo tik išnagrinėjus ginčą.

Kito ieškovės nurodyto kreditoriaus PPT PKS Gdansk - Oliva SA pradelsto reikalavimo dydį pagrindžia su ieškiniu pateiktas Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-5339-1087/2019, nuorašas, iš kurio matyti, kad iš UAB „Logas LT‘ nurodytam kreditoriui buvo priteista 1 250 Eur dydžio skola, atsiradusi 2017 m. rugsėjo 30 d.  ir 2017 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Tačiau pripažintina, kad nurodyta skola nėra reikšminga nustatant įmonės nemokumą.

Tokie ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė A. P. jau 2017 m. gruodžio 31 d. žinojo arba turėjo žinoti apie šiuos pradelstus įsipareigojimus nurodytiems kreditoriams ir jų pagrindu spręsti, kad bendrovė jau yra nemoki.

Nors ieškovė teigia, kad įmonė 2017 m. gruodžio 31 d. jokio turto nebeturėjo, tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta. Vien tai, kad įmonė iškėlus bankroto bylą neturėjo jokio turto, nepatvirtina kad jokio turto nebuvo ir atsakovės A. P. vadovavimo laikotarpiu, nes bankroto byla iškelta 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, o atsakovė bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., t. y. prieš metus laiko iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau nurodyta, įmonės turtą faktiškai sudarė tik trumpalaikis turtas (atsargos, gautinos sumos, trumpalaikės investicijos), kurio sudėtis ir dydis yra nuolat kintantys. Todėl, nesant jokių konkrečių duomenų apie įmonės trumpalaikį turtą 2017 m. gruodžio 31 d., negalima teigti, kad UAB „Logas LT“ jokio trumpalaikio turto (tame tarpe ir piniginių lėšų ar gautinų sumų) 2017 m. gruodžio 31 d. nebeturėjo. Atvirkščiai, atsakovės A. P. su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai patvirtina, kad jos vadovavimo laikotarpiu ūkinė veikla buvo vykdoma, ką patvirtina įmonės AB SEB banko sąskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad buvo gaunamos pajamos, atsiskaitoma su paslaugų teikėjais, užsakovais ir pan., UAB „Faktris LT“ teikė faktoringo paslaugas, vadinasi, trumpalaikis turtas buvo generuojamas. Be to, iš su atsiliepimu į ieškinį pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijos matyti, kad per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. UAB „Logas LT“ buvo grąžinta 36 435,85 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio permoka. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės A. P. vadovavimo laikotarpiu įmonėje nuolat dirbo 12-13 darbuotojų, ką patvirtina pačios ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys apie apdraustus darbuotojus, duomenų apie tuo metu buvusį įsiskolinimą darbuotojams byloje nėra, vadinasi, atlyginimas darbuotojams buvo mokamas, duomenų apie tuometines įmonės skolas Valstybinio socialinio draudimo fondui taip pat nėra. VSDFV Kauno skyrius yra pareiškęs 1 194,90 Eur kreditorinį reikalavimą, paskaičiuotą remiantis 2019 m. gegužės 23 d. ataskaitų duomenimis.  

              Be to, bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl kiekvieno iš vadovų sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes. Šių aplinkybių ieškovė net neįrodinėjo ir, kaip jau nurodyta, duomenų, kad atsakovė A. P. savo vadovavimo laikotarpiu būtų sužinojusi ar turėjusi sužinoti, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei ½ įmonės turimo turto vertė, nėra surinkta. Todėl ieškinys atsakovės A. P. atžvilgiu dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo atmetamas, kaip neįrodytas.

Nenustačius įmonės nemokumo atsiradimo momento A. P. vadovavimo laikotarpiu, nėra galimybės nustatyti ir žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vertinant įmonės vadovo padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Ieškovė kito bendrovės vadovo atsakovo E. L. pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo sieja su jo darbo vadovo pareigose pradžia, t. y. teigia, kad jis tokią pareigą turėjo nuo 2018 m. gegužės 25 d., tačiau ir šiuo atveju laikosi pozicijos, kad įmonė tapo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d., ir kito įmonės nemokumo momento nenurodo bei neteikia kitokių tai pagrindžiančių įrodymų. Kadangi įvertinus byloje pateiktus įrodymus nėra nustatyta, kad įmonė jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nėra jokio pagrindo tenkinti ir ieškovės ieškinį atsakovo E. L. atžvilgiu dėl žalos, atsiradusios jam nevykdžius pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo.

Dėl atsakovo E. L. atsakomybės už kitų vadovo pareigų nevykdymą

        ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį UAB „Logas LT“ valdymo organai privalėjo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Kaip nustatyta, atsakovas E. L. bendrovės vadovu buvo nuo 2018 m. gegužės 25 d. (įregistruotas nuo 2018 m. gegužės 29 d.) iki bankroto bylos iškėlimo, nuo 2018 m. birželio 11 d. jis tapo ir vieninteliu akcininku. Būtent jam, kaip paskutiniam UAB „Logas LT“ vadovui, teko pareiga iškėlus bankroto bylą UAB „Logas LT“ perduoti administratoriui visus dokumentus ir turtą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas E. L. šios pareigos neįvykdė.

Be to, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-383/2020, jau yra nustatyta, kad E. L., būdamas UAB „Logas LT“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, perėmęs įmonės buhalterinės dokumentus pagal 2018 m. birželio 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku sunaikino visus UAB „Logas LT‘ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „Logas LT“ veiklos, bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už tai E. L. buvo nuteistas ir jam paskirta bausmė. Tokiu būdu atsakovo neteisėti veiksmai netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą, t. y. faktiškai sunaikinat buhalterinės apskaitos dokumentus, jau yra nustatyti (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Būtent dėl šių neteisėtų E. L. veiksmų UAB „Logas LT“ iškėlus bankroto bylą neliko galimybės buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti administratoriui.

Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Ši bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) – bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 3 punktas).

Taigi byloje nustatyta, kad E. L., būdamas įmonės vadovas, nesilaikė aptartų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo, ABĮ ir ĮBĮ nuostatas, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų (finansinė atskaitomybė pateikta tik už 2016 m.), iškėlus bankroto bylą neperdavė administratoriui dokumentų ir turto ir šiais neteisėtais veiksmais pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus.

Dokumentų neperdavimas turėjo įtakos tam, kad neliko galimybių nustatyti įmonės turėtą turtą ir jį panaudoti kreditorių reikalavimų patenkinimui, be to, per atsakovo E. L. vadovavimo laikotarpį labai padidėjo įsiskolinimai kreditoriams, atsirado naujos net 116 027,52 Eur dydžio prievolės kreditoriams. Tai rodo, kad atsakovas E. L. ne tik, kad nesirūpino įmonės buhalterine apskaita, bet iš esmės ir visiškai nesirūpino įmone, jos turtu. Baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad E. L., būdamas įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, išvaistė pagal transporto nuomos sutartis įmonės žinioje esančias ir jos valdomas transporto priemones, taigi, tikėtina, kad galimai išvaistė ir įmonės turėtą turtą ir per jo vadovavimo laikotarpį gautas pajamas.

Kadangi atsakovui E. L. neperdavus nei turto, nei dokumentų nebėra galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nurodyti atsakovo E. L. veiksmai lėmė žalos atsiradimą bendrovei ir kreditoriams. Žalos dydis nustatytinas, remiantis atsakovo E. L. vadovavimo laikotarpiu atsiradusių prievolių kreditoriams suma, kuri pagal pateiktus duomenis yra 116 027,52 Eur.

Kadangi yra įrodytos visos atsakovo E. L. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų    

Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 151 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė BUAB „Logas LT“ buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies (74 proc. (116 027,52 x 100 proc./156 845,78)), iš atsakovo E. L. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas 1 591,74 Eur (2 151 x 74 proc./100 proc.) dydžio žyminis mokestis valstybei. Taip pat iš atsakovo E. L. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 13,60 Eur (18,38 x 74 proc./100 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovė A. P. nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jai šios išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Logas LT“ (juridinio asmens kodas 302855937) iš atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 116 027,52 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atsakovės A. P. atžvilgiu atmesti. 

Priteisti valstybei iš atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 591,74 Eur žyminį mokestį ir 13,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja         Nijolia Indreikienė