(S)
35.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 22
d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto
Padvelskio, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant ieškovės
DNSB „Skinija“ atstovui E. V., atsakovei R.
B., atsakovės atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, žodinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2009-11-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų
savininkų bendrijos „Skinija“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės
8 748,15 Lt sutikslintos skolos už buto komunalines paslaugas, 529,80 Lt
delspinigių, 286,00 Lt žyminį mokestį, 500,00 Lt už atliktą ekspertizę ir 5
procentų metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiškos
prievolės įvykdymo. Nurodė, jog atsakovė nuo 2002-10-10 yra bendrijos „Skinija“
narė, tačiau nevykdo savo pareigos mokėti mokesčius ir tikslines rinkliavas.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovės įsiskolinimas bendrijai yra susidaręs už
komunalines paslaugas, suteiktas nuo 2005-12-01 iki 2008-03-01: 8 748,15 Lt,
t.y. 97,20 Lt amortizacija, 538,24 Lt valdybos išlaidos, 277,83 Lt šilumos
sistemos aptarnavimas, 66,21 Lt bendra elektra, 156,59 Lt šiukšlės, 2 398,56 Lt
šaltas vanduo (be skaitliuko), 519,91 Lt liftas, 1 841,91 Lt šiluma, 8,35 Lt
dezinfekcija, 23,20 Lt laiptinės remontas, 3,90 Lt kanalizacija, 4,63 Lt žemės
mokestis, 334,70 Lt gyvatukas, 54,94 Lt delspinigiai ir 147,22 Lt procentai
bankui.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2009-11-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė iš
atsakovės R. B. 8 748,15 Lt
įsiskolinimą už laikotarpį
nuo 2005-12-01 iki 2008-03-01 ir 741,11 Lt bylinėjimosi išlaidų gyvenamųjų namų
savininkų bendrijai „Skinija“. Priteisė iš gyvenamųjų namų savininkų bendrijos
„Skinija“ 51,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už atsakovę R. B., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nurodė, kad atsakovė yra bendrijos narė, todėl pagal bendrijos
įstatus privalo laiku mokėti visus mokesčius, įmokas ir tikslines rinkliavas,
kurių dydis ir mokėjimo tvarka yra nustatyti įstatymu bei bendrijos narių
susirinkimo nutarimais. Ieškovės sudarytos su paslaugų tiekėjais sutartys taip
pat yra teisėtos, todėl sudaro pagrindą šalių tarpusavio prievolėms atsirasti.
Be to, pagal bendrijos įstatų 6.3 punktą ieškovė privalo laiku mokėti įstatymų
(taip pat ir sutarčių su trečiaisiais asmenimis) nustatytus mokesčius ir
rinkliavas. Nustatė, kad tarp šalių yra įsisenėjęs tarpusavio ginčas: ieškovė
teigė, jog atsakovė nuo 2005 metų neteikė ieškovei vandens skaitiklių parodymų
(t. 1, b. l. 56–58), o atsakovė nurodė, jog bendrijos pirmininkė jos rodmenų
nepriima. Tokiu būdu ieškovė atsakovei skaičiavo mokesčius pagal savivaldybės
patvirtintas vandens sunaudojimo normas. Konflikto šalių teiginių pagrindimui
teismo buvo prašoma skirti buhalterinę ekspertizę, kuri ištyrusi visą DNSB
„Skinija“ buhalterinę dokumentaciją bei atsakovės rašytinius įrodymus, padarė
išvadą, kad jeigu atsakovė būtų galėjusi mokėti už šaltą ir karštą vandenį
pagal savo skaitliukų parodymus, tai 2008-03-01 ji taip pat būtų likusi
skolinga DNSB „Skinija“ už sunaudotą vandenį, nes už paslaugas mokėjo
pavėluotai (t. 2, b. l. 38–53). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą,
kad ieškovės reikalaujama priteisti 8 748,15 Lt suma yra apskaičiuota už
laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio iki 2008 m. kovo mėnesio ir įrodyta byloje esančia medžiaga.
Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį
atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi ir valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos išlaidas. Nurodo, kad aš ji nėra skolinga ieškovei už vandenį, nes
ieškovė nepagrįstai apskaičiuoja atsakovei priklausantį mokėti mokestį už
karšto ir šalto vandens tiekimo ir suvartojimo paslaugas. Jeigu ieškovė
apskaičiuotų minėtą mokestį pagal skaitiklių parodymus, tai matytų, kad atsakovė
yra visiškai atsiskaičiusi už jai suteiktas paslaugas. Su neteisingu paslaugos
apskaičiavimu yra susijęs banko paslaugos mokestis, delspinigiai ir palūkanos. Teigia,
kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės akto
duomenimis, nepaaiškino kodėl šiuos įrodymus atmetė, kadangi ekspertizės
akte nurodyta, kad atsakovė skolinga, tačiau dvigubai mažesnę pinigų sumą. Taip
pat iš atsakovės ieškovės naudai neturėjo būti priteistos bylinėjimosi
išlaidos, kadangi Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
2008-10-20 sprendimu Nr. 1676-1278-A/08 atsakovei suteikta antrinė teisinė
pagalba pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir
apmokant 100 procentų bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidų, todėl atsakovė
mano, kad net ir ieškinio patenkinimo atveju iš jos nebegali būti priteistos
bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą
ir priteisti iš atsakovės 529,80 Lt delspinigių. Nurodo, kad pagal 1999-10-26 ieškovės
ir AB „Klaipėdos vanduo“ laikiną atsiskaitymo už vandenį bei nuotekas sutartį
Nr.6736 R. B. privalo kiekvieną mėnesį iki 25 dienos
pranešti (telefonu, paštu) apie sunaudotą vandenį ir, mokėdama už paslaugas,
teisingai pildyti mokėjimo dokumentą. Priminimą deklaruoti vandenį gyventojai
gauna kartu su sąskaita apmokėjimui. Dėl to, kad vandens apskaitos prietaisų
rodmenų atsakovė R. B. sąmoningai nedeklaruoja, vandens
mokestis jai apskaičiuotas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytas
normas.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad
neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas
taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis
nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys
neskelbtini). Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Skinija“ kreipėsi į
teismą prašydama priteisti iš atsakovės skolą už komunalines paslaugas. Teismas
tenkino ieškovės ieškinį. Atsakovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu,
apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į
ekspertizės aktą, taip pat nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų
kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.
Gyvenamojo
namo bendrija „Skinija“ įsteigta kaip ne pelno siekianti organizacija.
Bendrijos pagrindinė veikla – namo priežiūra, eksploatavimas, remontas,
renovacija, mokėjimo įsipareigojimų vykdymas. Tam, kad būtų užtikrintas
bendrijos užduočių vykdymas, buvo sudarytos sutartys su AB
„Klaipėdos energija“ - šilumos ir karšto vandens teikimui, su AB „Klaipėdos
vanduo“ – šalto vandenis teikimui bei nuotekų šalinimui, su AB „VST“ - bendram
patalpų apšvietimui, su UAB „Specialus autotransportas“- šiukšlių išvežimui, su
AB „Klaipėdos liftas“- liftų aptarnavimui, bei buvo priimti dirbti darbuotojai.
Į bylą pateikta 2002-10-10 DNSB „Skinija“ ir buto, esančio (duomenys
neskelbtini), savininkės R. B. pastato eksploatavimo
išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis (t. 1, b. l. 16–17). Šia
sutartimi DNSB „Skinija“ įsipareigojo eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti
pastatą, jo inžinerinę įrangą, parengti namą žiemos sezonui, tvarkyti paskirtą
žemės sklypą, vykdyti bendrus mokėjimo įsipareigojimus už teikiamas komunalines
paslaugas, kitų bendrų teisių ir interesų gynimą ir apsaugą, o R.
B. - apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal
galiojančius tarifus ir atsiskaityti per DNSB „Skinija“ už šaltą ir karštą
vandenį, centrinį šildymą, elektros energiją, suvartotą bendroms namo reikmėms,
buitinių atliekų išvežimą, naudojimąsi liftu, kolektyvinę televizijos anteną,
kanalizacijos valymą, bendrojo naudojimo patalpų dezinfekciją, gyvūnų
išlaikymą. Mokesčiai už šaltą ir karštą vandenį apskaičiuojami pagal butuose
įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu per praėjusius 2 mėnesius
savininkas nepraneša apie vandens sunaudojimo kiekį, jam skaičiuojama pagal
savivaldybės nustatytas normas. Buto savininkė įsipareigojo sumokėti mokesčius
į bendrijos banko sąskaitą kiekvieną mėnesį po sąskaitos gavimo iki einamojo
mėnesio paskutinės dienos.
Ieškovė
teigia, kad R. B. nuo 2005 metų neteikė vandens skaitiklių
parodymų ir DNSB „Skinija“ skaičiavo R. B. mokesčius už
šaltą ir karštą vandenį pagal savivaldybės patvirtintas vandens sunaudojimo
normas. Pagal pateiktus apmokėjimo lapelius (iki 2007 m. gruodžio mėnesio) ir
komunalinių paslaugų sąskaitas (nuo 2008 m. sausio mėn.) nustatyta, kad per
2005-12-01 – 2008-03-01 laikotarpį R. B. buvo apskaičiuota
2 398,56 Lt už šaltą vandenį ir 2 086,37 Lt už karštą vandenį, iš viso – 4 484,93
Lt (t. 1, b. l. 79–87). R. B. už suteiktas paslaugas
mokėjo pavėluotai ir iki 2008-03-01 sumokėjo už per 2005-12-01 – 2008-03-01
laikotarpį sunaudotą šaltą vandenį 208,21 Lt, t. y. 2 190,35 Lt
(2398,56-208,21) mažiau negu apskaičiavo DNSB „Skinija“, o už karštą vandenį –
327,51 Lt, t. y. 1 758,86 Lt mažiau (2 086,37-327,51).
Daugiabučių
namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnis numato buto savininko –
bendrijos nario – pareigas: nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas
paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas. Tačiau tam, kad bendrija
užtikrintų realų tikslų įgyvendinimą, bendrija naudoja rinkliavų forma gautas
pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija yra savanoriškas asmenų
susivienijimas, tai į ją įstoję nariai, taip pat ir atsakovė, naudojasi ne tik
narystės pagrindu atsiradusiomis teisėmis, bet privalo laikytis ir bendrijos
įstatuose bendrai visiems bendrijos nariams nustatytomis pareigomis.
Neatsiskaitydamas pagal savo prievoles, bendrijos narys pažeidžia kitų
bendrijos narių – bendraturčių, teises, nes tada iš jų lėšų dengiamas
įsiskolinimas arba bendrijai atsiranda prievolė mokėti netesybas, atitinkamai
sumažėja bendrijos galimybės skirti reikiamas lėšas kitoms būtinoms reikmėms
tenkinti. 2002-09-27 bendrijos valdybos susirinkime buvo nustatyta ir
patvirtinta gyventojų atsiskaitymo už komunalines paslaugas ir namo
eksploatavimą tvarka. Tuo pagrindu su namo gyventojais, tame tarpe ir su
atsakove R. B., buvo sudarytos sutartys dėl komunalinių
paslaugų teikimo bei atsiskaitymo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad mokestis už
šaltą ir karštą vandenį apskaičiuotas vadovaujantis 2002-10-10 Pastato
eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties 3 punktu ir
1999 m. spalio 26 d. Laikina atsiskaitymo už vandenį bei nuotekas sutartimi Nr.
6736 su AB „Klaipėdos vanduo“. Gyventojų atsiskaitymai už šaltą vandenį bei
nuotekas vykdomi per bendrijos sąskaitą. Todėl visi gyventojai privalo
deklaruoti sunaudotą vandens kiekį Bendrijai. Komunalinių patarnavimų, tame
tarpe tiek šalto, tiek karšto vandens, priskaičiuotų mokesčių suma už mėnesį
įrašoma į atsiskaitymo knygelės aštuntą eilutę. Pagal minėtą pasirašytą sutartį
R. B. privalo kiekvieną mėnesį iki 25 dienos pranešti (telefonu,
paštu) apie sunaudotą vandenį ir mokėdama už paslaugas teisingai pildyti
mokėjimo dokumentą. Dėl to, kad vandens apskaitos prietaisų rodmenų atsakovė R. B. sąmoningai nedeklaruoja, vandens mokestis jai
paskaičiuotas pagal Klaipėdos m. savivaldybės nustatytas normas. Atsakovė
nepateikė įrodymų, kad deklaravo vandens skaitiklių rodmenis.
Nustatyta, kad visus buhalterinius dokumentus kaip ir
mokesčių priskaitymus, taip ir apmokėjimus už 2005-12-01 - 2008-03-01
laikotarpį, patvirtinančius aukščiau minėtą informaciją, patikrino Lietuvos
teismo ekspertizės centras. Jokių netikslumų nebuvo surasta, išskyrus
aritmetinę klaidą 12,20 Lt, dėl to ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškininį.
Apeliantė
iš esmės ginčija mokestį už vandens apskaičiavimą ir teigia, kad pirmosios
instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto ir dėl to priėmė nepagrįstą
sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.
Eksperto
išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių
mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta
atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Ekspertizė
yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo
metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma,
kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti
eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas,
kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko
tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais,
kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat
ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems
bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės
galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais
pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad nors ekspertizės
akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių
paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis,
tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal
teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje
esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias
pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK
218 straipsnis, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB
„Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Teismai,
vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.
Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį
teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK
185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje
byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R.,
bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr.
3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB
„Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno
miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis
civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Taip pat ir vertindamas ekspertizės išvadas, teismas
privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei
patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ekspertas
nenustatinėjo ir negali nustatyti ar atsakovė deklaravo vandens suvartojimą, o
atsakovė neįrodė, kad deklaravo tinkamai, todėl teismas pagrįstai nesirėmė
eksperto apskaičiavimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi
kitais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Dėl to atmestinas
apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino
byloje esančio ekspertizės akto. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi
byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Atmestinas ir apeliantės nurodymas, kad iš jos ieškovės naudai neturėjo
būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi Klaipėdos Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-10-20 sprendimu Nr.
1676-1278-A/08 atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba pagal pirmąjį asmens
turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų
bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidų, todėl atsakovė mano, kad net ir
ieškinio patenkinimo atveju iš jos nebegali būti priteistos bylinėjimosi
išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai
priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš
antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į
valstybės biudžetą.
Esant nurodytoms
aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus
įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio
skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1
d. 1 p.).
Vadovaudamasi LR
CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė
Irma Čuchraj
Kolegijos
teisėjai
Almantas Padvelskis
Alvydas Žerlauskas