Baudžiamoji byla Nr. N1-423-616/2014

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00211-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

(S)

1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.2;

2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvydui,Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, Rasai Valančienei,

dalyvaujant kaltinamiesiems G. Z., B. Z.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Lionei Musteikienei, Edmundui Jankaičiui,

dalyvaujant nukentėjusiesiems G. V., D. V.,

nukentėjusiųjų atstovui advokato padėjėjui Simui Šuminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašinistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi  (duomenys neskelbtini), 3 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

G. Z. ir B. Z. 2013 m. sausio 31 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje - Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu - G. Z. vieną kartą koja spiriant nukentėjusiajam D. V. į krūtinės sritį ir suduodant jam vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį, tiksliai nenustatytu būdu  smūgiuojant nukentėjusiajam G. V. į ranką, o B. Z. rankos nagais perbrėžiant nukentėjusiajam D. V. dešinę ranką bei veidą ir vieną kartą rankos kumščiu suduodant nukentėjusiajam G. V. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam D. V. padarydami poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir dešinės plaštakos pirmame piršte, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam G. V. sukeldami fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, parodydamas, kad tai jis buvo sumuštas. Kaltinamasis parodė, kad sausio 31 d. su sūnumi buvo pramogų centre „Impuls“. Grįžus į namų kiemą pastebėjo, jog toje vietoje, kur stato automobilį, stovi kaimyno automobilis. Jie namo gyventojai yra sutvarkę automobilių stovėjimo aikštelę, vežė žvyrą, pylė, o G. Z. ją prižiūri, jei būna daug sniego ir pasidaro provėžos, tai pila smėlio, nusikasa nuo sniego vietą, kur nuolat stato savo automobilį. Jis draugiškai yra kaimynų prašęs nestatyti automobilių į vietą, kur jis stato. Įvykio dieną grįžęs automobilį pastatė per dvi vietas nuo tos vietos, kur visada stato, prie V. automobilio „Peugeot“. Sūnui liepė matuotis cukraus kiekį kraujyje, kadangi nuo to priklausys, ką pirks vakarienei, o pats išlipo iš automobilio. Priėjęs prie V. automobilio, kuris stovėjo jo automobilio vietoje, ir su raktu nuleido pusę padangos. Pagalvojo, kad pamatę padangą, jie ateis su juo pasikalbėti. Grįžo atgal į automobilį ir pasidėjo V. automobilio padangos ventiliaus kamštelį prie stabdžių svirties. Su sūnumi nuėjo į parduotuvę, kur užtruko iki 10 min. Grįžtant iš parduotuvės ties 5-6 namo laiptine pamatė atbėgant su atsegta striuke ir agresyviai nusiteikusį G. V.. Tą žmogų jis žinojo, nes jis atvykdavo pas močiutę. Pribėgęs prie G. Z. jis paklausė, ar G. Z. lindo prie jo automobilio, ar išleido padangą. G. Z. jo klausė, kodėl ant jo puola, sakė, kad jis yra „nė prie ko“, kadangi ne G. V. automobilio padangą išleido, o kaimyno M. V. automobiliui. Pasakė, kad jie su M. yra kaimynai ir išsiaiškins. G. V. trenkė jam per petį ar ausį ir pasakė, kad tas jo kaimynas yra jo sūnus. Tuomet G. Z. sakė kartu eiti pas jį. G. V. keikėsi, sakė, jog jam bus blogai, jog kvies policiją, tačiau G. Z. klausė, ar čia tokia didelė problema, kad reikia pareigūnų. Po D. V. smūgių G. Z. atsidūrė prie transformatorinės prie automobilių. G. Z. atsistūmė nuo D. V.. Tuomet G. V. stovėjo priešais G. Z., o D. V. priešais G. Z. sūnų. G. Z. gavo smūgį į žandikaulį ir pargriuvo ant kelių. Pajautė kelis smūgius į pakaušį, kur vėliau buvo guzas. Dešine ranka užsidengė pakaušį. G. V. laikė jį už striukės, G. Z. kėlėsi nuo žemės mosikuodamas rankomis. Sūnus B. Z. lindo tarp jų į vidurį sakydamas „baikit“. G. Z. skambino į policiją, tačiau nesujungė, tuomet skambino dar kartą. Sakė pareigūnams, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. G. Z. buvo pasakyta, jog policijos pareigūnai atvyks. Kol rinkosi ant žemės išmėtytus produktus, atvyko policijos pareigūnai ir nusprendė, jog kaltas yra G. Z.. Sakė, kad G. Z. padangą pradūrė, tačiau G. Z. pasakė, jog ne pradūrė, o tik nuleido. G. Z. automobilio padangą nuleido pusiau, ventilio neišsuko, o tik kamštelį pasiėmė ir pasidėjo į savo automobilį, kad galėtų grąžinti. Žinojo, jog tas automobilis yra kaimyno. Nėra nustatytų automobilių statymo kieme taisyklių. Iš G. Z. pusės smurto nebuvo – G. Z. tik atstatė rankas, kai D. V. jį puolė. Tuo metu jo sūnus stovėjo šalia, o paskui lindo į tarpą tarp jų. Nuo smūgio jam į pakaušį, G. V. telefonas atsirado po automobiliu, jis iškrito prie jų. Ventiliaus detalės negrąžino, nes buvo uždarytas policijoje. Apie skaudamus pirštus nei ligoninėje, nei akistatos metu nesakė, nes jo to neklausė. G. Z. po jo sumušimo skambino į policiją.  Į petį gavo prie šeštos laiptinės esančio balkono. Jam teko trys smūgiai, o iš jo pusės smūgių nebuvo. G. V. laikė jį už striukės, buvo užsimojęs trenkti, tai sūnus B. Z. šaukdamas „baikit“ puolė į tarpą tarp jų, kad apgintų jį. G. V. telefonas iš rankų iškrito būnant prie transformatorinės. Jų ir nukentėjusiųjų judėjimas prasidėjo nuo 5-6 laiptinių link transformatorinės. Kai gavo smūgį į petį rankose jis turėjo pirkinius, kurie nuo D. V. smūgio iškrito.

Kaltinamasis B. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas neprisipažino, parodydamas, kad įvykio dieną grįžo su tėčiu iš pramogų centro „Impuls“ ir kieme rado užimtą vietą, kur tėtis paprastai stato savo automobilį, todėl jį pastatė už dviejų automobilių. Kadangi tuo metu dar buvo be vakarienės, tai automobilyje matavosi cukraus kiekį kraujyje, kad žinotų, ką gali valgyti, nes serga cukriniu diabetu.  Tuo tarpu tėtis išlipo iš automobilio ir po kiek laiko grįžo, tuomet jie abu nuėjo į parduotuvę. Kai išėjo iš parduotuvės, tarp 5-6 laiptinių sutiko nukentėjusiuosius. Jie ėjo link jų agresyviai nusiteikę, todėl B. Z. pasitraukė į šoną. Tuomet G. V. trenkė tėčiui, klausdamas, ar jis lindo prie automobilio. D. V. klausė tėčio, ar jis nuleido automobiliui padangą. Kai tėtis pasakė, jog jis nuleido padangą, tai nukentėjusieji jam liepė eiti pripūsti. Tėtis pasakė, kad tai yra jo ir kaimynų reikalas, todėl padangos nepūs. Nukentėjusieji pasakė, jog kvies policiją, o tėtis pasakė, jog jis eis namo. Kai tėtis pradėjo eiti, D. V. jam užstojo kelią ir laikydamas rankas kišenėse, jis pečiais ir alkūnėmis smūgiavo tėčiui. Tėtis paėjo atatupstas gal 10 m, kol atsidūrė prie transformatorinės stovinčio automobilio. G. V. skambino į policiją, o tėtis tuo metu nuo savęs atstūmė D. V.. Tuomet G. V. puolė prie tėčio, o B. Z. pamatė prie jo artėjantį D. V.. B. Z. ištiesė rankas ir užsimerkė, tačiau smūgių nepajuto, o atsimerkęs pamatė, kad D. V. stovi nuošaliau. Pamatė klūpantį tėtį, kurį už striukės laikė G. V., ir jau norėjo smūgiuoti. B. Z. bėgo juos skirti, o D. V. skambinti į policija. Įlindęs į vidurį tarp tėčio ir G. V., kūnu dengė tėtį. Atvyko policijos pareigūnai, tėtį vežė į komisariatą, todėl kartu savo noru palydėti tėtį važiavo ir jis. Jam buvo šokas. D. V. neperbrėžė veido. G. V. nesudavė. Tėtis atstūmė D. V., o G. V. tuo metu kalbėjo telefonu. Tuomet jis puolė tėtį, o D. V. ėjo link B. Z.. Kaip nukrito G. V. telefonas – jis nematė. Viskas įvyko 21.20 val., kiemas yra atviras. Galėjo kas nors matyti įvykį, tačiau lauke nebuvo žmonių. D. V. laikydamas rankas kišenėse alkūnėmis tėčiui sudavė 3-4 smūgius. Matė, kaip tėčiui G. V. trenkė į petį, o paskui smūgių nebematė, nes prie jo artėjo D. V.. Pirmas puolė G. V.. Kai B. Z. išskyrė tėtį ir G. V., tai tėtis skambino į policiją, o G. V. B. Z. liko už nugaros. D. V. tuo metu taip pat kažkam skambino ar baigė kalbėti. Išeinant iš parduotuvės kelias prekės jie susidėjo į jo kuprinę, o kelias – į kišenes. Akistatos metu nurodė teisingas aplinkybes, galima ja vadovautis. Įvykio metu degė žibintai esantys prie gatvės bei transformatorinės, tačiau buvo tamsoka.

Nukentėjusysis G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2013-01-31 po 21 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, kai G. V. buvo pas mamą, kuri gyvena tame pačiame koridoriuje kaip ir G. Z.. Kieme radęs laisvą vietą prie stulpo, kuris yra prie laiptinės, buvau pasistatęs automobilį „Peugeot 607“. Apie nuleistą automobilio padangą jam pranešė sūnus D. V. su drauge R.. Jie lipdami laiptais per laiptinės langus pamatė, kaip G. Z. kažką iš jo automobilio išsuko ir pasidėjo pas save į automobilį. Visą tai jam pasakė sūnus, todėl jie abu išėjo į kiemą pasižiūrėti. Nukentėjusiojo  mama gyvena trečiame namo aukšte. Lipant laiptais žemyn pro laiptinės langus jau G. V. nematė nieko, kadangi kaltinamieji jau buvo nuėję parduotuvės „Tau“ link. Tai matė jo sūnus su drauge. Nusileidęs žemyn pamatė, kad iš vairuotojo pusės priekinė automobilio padanga yra tuščia. Žino, kad G. Z. važinėja „BMW“ markės automobiliu, kuris tuo metu buvo pastatytas jo automobilio kairėje. Kai G. V. atvažiavo į tą kiemą, G. Z. automobilis dar nestovėjo – jie atvažiavo vėliau. G. V. su sūnumi nuėjo link parduotuvės „Tau“ ir tuo metu iš jos išėjo kaltinamieji. Nekonfliktuojant pridėjo ranką G. Z. ir paprašė sutvarkyti tai, ką jis padarė, t.y. pripūsti padangą. G. Z. išsigando, kad buvo pagautas, todėl pradėjo išsisukinėti, sakė, kad padangą susitvarkys pats nukentėjęs, susinervino.   G. Z. pradėjo sakyti, kad jį pažįsta, žino, kur dirba. G. V. sakė jam, kad, jei jis nesutvarkys to, ką padarė – kvies policiją. Jis pradėjo nervuotis, norėjo eiti namo, tačiau jie neleido, sakė palaukti, kol atvažiuos policija. Kai G. V. pradėjo skambinti į policiją, G. Z. pradėjo nervintis, spyrė sūnui, kuris neleido praeiti, ir sutrenkė galvą. G. V. išmušė iš rankų telefoną. G. Z. sūnui D. V. spyrė iš kojos į krūtinę, trenkė kumščiu. G. V. tuo metu skambino į policiją. Kai pamatė, kad spyrė sūnui, G. V. jį gynė, todėl puolė G. Z.. Tuomet išmušė G. V. telefoną, kuris nukrito po automobiliu. G. Z. elgėsi labai agresyviai. Gelbėdamas sūnų G. V. pripuolė prie G. Z., tačiau pastarasis  spardėsi link jo pusės, tačiau buvo išlaikytas tarp jo ir G. V. atstumas. G. Z. nenurimo iki pat galo. Jis G. V. spardė į rankas. G. Z. iš kumščio į galvą sudavė sūnui, o ne G. V.. Iš nugaros G. V. sudavė B. Z.. Kai G. V. sūnus D. V. susilenkė, G. V. buvo išmuštas telefonas, tai G. Z. pradėjo konfliktuoti su G. V., t. y. pradėjo spardytis,  tuomet jam iš nugaros sudavė B. Z.. Iki to laiko B. Z. buvo šalia, jis kartu su savo tėvu išėjo iš parduotuvės. Sūnus G. V. klausė, ar jis iškvietė policiją, sakė, jog nežino, nes jam buvo telefonas išmuštas iš rankų. Tuomet policijai skambino jo sūnus, tačiau ten pasakė, jog apie konfliktą jie žino ir atvažiuoja. Už poros minučių atvyko policijos pareigūnai. Fizinis skausmas jam buvo sukeltas dėl to, jog G. Z. spardė iš kojų į rankas, nes G. V. nusimušinėjo jo spyrius, o B. Z. iš nugaros sudavė į galvą.  Jie visi keturi buvo vienoje krūvoje. Kai pasakė, jog atvyksta policija, tai G. Z. pasiūlė ateiti pas jį į namus pasikalbėti, tačiau G. V. jam pasakė, kad ten kur „prisidirbo“ – ten ir išsiaiškins. Šis konfliktas vyko žiemą, buvo slidu. Vieta, kur vyko įvykis, buvo apšviesta, kadangi šalia yra šviestuvas. Automobilio padangos ventilius buvo išsuktas visiškai ir jį G. Z. pasidėjo pas save į automobilį. G. Z. vartojo necenzūrinius žodžius iš pat pradžių, jie buvo vartojami garsiai G. V. atžvilgiu.. Kai telefonas jam buvo išmuštas iš rankų, jis nukrito po automobilio galiniu tiltu. Paprašė policijos pareigūno paskambinti jo numeriu, kad surastų savo telefoną. B. Z. puolė jo sūnų D. V., mosikavo rankomis, viskas vyko labai greitai, nematė, kai sudavė. Šitą įvykį matė sūnaus draugė ir žmogus gyvenantis tam pačiame name viršutiniame namo aukšte. Kaltinamuosius grįžtančius iš parduotuvės G. V. sutiko maždaug ties pirmuoju koridoriumi ties elektrine skydine, t. y. prie šulinėlio, kuris yra prie koridoriaus, šalia yra šviestuvas. Konfliktas vyko prie paskutinės namo laiptinės. Jis pas medikus nesikreipė, kadangi jo sūnui pasidarė blogai, jis pradėjo vemti. B. Z. jam sudavė į galvą iš nugaros pusės dėl to jam buvo atsiradęs galvoje guzas.  Kai pajuto smūgį į galvą – jis atsisuko ir pamatė B. Z..  Telefonas iš rankų jam buvo išmuštas, tačiau negali atsakyti ranka ar koja. Sūnus G. V. stovėjo iš kairės pusės, o jiems susitikus su Z. – jų sūnūs stovėjo vienas priešais kitą, o G. V. stovėjo prieš G. Z.. G. V. yra pareiškęs 1000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuri susideda iš to, jog nepavyko gimtadienis, visiems sugedo nuotaika, drebėjo rankos, dėl sugedusio rato reikėjo kviesti taksi ir važiuoti į sandėlius. Įrodymų turtinei žalai atlyginti neturi. Neturtinę žalą vertina savo sveikatą, į gydytojus nesikreipė, tačiau tai buvo užfiksuota policijoje, kur buvo suteikta pagalba jo sūnui, tačiau ne jam. Neturtinę žalą grindžia savo sveikata, kur nėra pamatuota, tačiau buvo sutrikdyta sveikata, o visą tai kainuoja. Po įvykio praėjus maždaug savaitei lankėsi pas gydytojus dėl kojos. Po įvykio ilgai jautė nerimą. 8000 Lt civilinį ieškinį reiškia G. Z.. Abu kaltinamieji jį sužalojo, tačiau civilinį ieškinį reiškia vienam, kadangi tėvas įtraukė sūnų į šį įvykį.

Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jo draugės R. D. mamos gimtadienis turėjo būti kitą dieną, o įvykio dieną juos parvežė į jo brolio M. V. draugės gimtadienį. Jie lipo laiptais ir draugė R. D. pasakė, jog kažkas prie jų automobilio tupi. Jie per langą pamatė, jog G. Z. atsitūpęs prie jų automobilio kažką daro prie rato, o jo sūnus žiūri. Be to, buvo atidarytos G. Z. automobilio durelės iš keleivio pusės. Patupėjęs G. Z. atsistojo, kažką pasidėjo į automobilį, uždarė dureles ir nuėjo į parduotuvę „Tau“. D. V. nubėgo pas tėčio mamą, pasakė tėvui, kad kažkas lindo prie jų automobilio. Su tėčiu nusileido į apačią, kažkas iš galo jiems dar bėgo. Jie pripuolė prie automobilio rato, iš jo ėjo oras, padanga buvo pusiau išleista. D. V. tėčiui pasakė, kad tie žmonės nuėjo link parduotuvės „Tau“. Tuomet ir jie nuėjo link tos parduotuvės ir susitiko kaltinamuosius besinešančius batoną. Tėtis priėjo prie G. Z., padėjo ranką jam ant peties ir pasakė, jog pripūstų padangą, tačiau G. Z. pasakė, kad tėtis tą padangą prisipūs pats. D. V. tą patį sakė, t. y. kad pripūstų padangą. G. Z. pasakė, jog žino jo tėtį, kad jis dirba turguje. D. V. pasakė tėčiui, jog jis kviestų policiją. G. Z. bandė pro D. V. prasibrauti, bet D. V. stovėjo prieš jį pasisukęs pečiu. Išgirdęs, kad kvies policiją, G. Z. D. V. stūmė dviem rankomis, spyrė iš kojos į krūtinę ir gavo smūgį į galvą. Kaip suprato, tuo metu tėtis skambino policijai, o G. Z. į jį atsisuko ir išmušė iš rankų telefoną, iš jo pusės buvo minimi necenzūriniai žodžiai. Išmušęs telefoną iš rankų, G. Z. puolė ant tėčio. G. Z. labai kilnojo kojas, spardėsi ir kiek kartų bandė spirti ir skeryčiotis, dažnai krito ant žemės, kadangi buvo slidu. Kai tėčio D. V. paklausė, ar jis iškvietė policiją, tai jis atsakė, jog nežino, nes telefoną išmušė. Tuomet D. V. pasiėmė savo telefoną ir skambino į policiją. Tuomet D. V. užpuolė B. Z., nagais perbrėžė veidą ir dešinę ranką. Viskas vyko labai greitai. Kai D. V. paskambino į policiją, jam pasakė, jog įvykis yra užfiksuotas ir pareigūnai atvažiuos. Už maždaug minutės atvyko policijos pareigūnai ir tada abu Z. nurimo. Iš laiptinės išėjo jaunuolis, kuris pasakė, jog matė šį įvykį, D. V. užsirašė jo telefono numerį ir vardą. Jie nuvyko į policijos komisariatą, tačiau vykstant ten jį supykino, buvo bloga, skaudėjo galvą. Policijos komisariate tėtis paprašė, kad iškviestų jam greitąją medicinos pagalbą, buvo nuvežtas į ligoninę, kur suleido vaistus nuo skausmo. Viskas vyko prie namo kampo, kur yra šulinėlis, elektrinė, stulpas, netoli parduotuvė „Tau“. Konflikto metu ne vieną kartą ant žemės buvo nukritęs G. Z., nes buvo slidu, o jis spardėsi. Įvykį matė T. B., kuris rūkė namo penktame aukšte ir viską matė. Įvykio metu D. V. vilkėjo ryškiai raudoną nepūstą striukę, o G. Z. vilkėjo vyšninės spalvos pūstą striukę. G. Z. siūlė jiems įvykio aplinkybes išsiaiškinti jo namuose. Jis nebuvo nusiteikęs geranoriškai, norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Matė, kaip tėtis draugiškai padėjo ranką G. Z. ant peties ir paprašė sutaisyti tai, ką jis padarė. Iki rankos uždėjimo G. Z. neatliko smūgių nei prieš jį, nei prieš jo tėtį. Yra pateikęs civilinį ieškinį 12 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti iš to asmens, kaip yra nurodyta. Neturtinę žalą sudaro jo sveikatos sutrikdymas. Civilinis ieškinys reiškiamas G. Z., nes jis buvo pagrindinis įvykio iniciatorius, jis daugiausia D. V. sukėlė fizinio skausmo, iki šiol jaučia nemalonų jausmą. G. Z. jį stipriai pastūmė abejomis rankomis, spyrė koja į saulės rezginį ir gavo smūgį į galvą ties smilkiniu. B. Z. jį subraižė, o G. Z. atliko kitus veiksmus. Prašo vadovautis pirmaisiais parodymais, kur yra viskas pasakyta tiksliai ir aiškiai.

Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK PR Mobiliojo būrio vyresnysis patrulis. Datos ir laiko neprisimena, tačiau buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme vyksta konfliktas. Jie nuvyko į įvykio vietą ir kieme rado keturis asmenis: du vyriškius ir du jaunuolius, tarp kurių vyko žodinis konfliktas. Aiškinosi įvykio aplinkybes, nukentėjęs asmuo pasakojo, jog jo sūnus eidamas laiptinėje su drauge, pamatė per langą, jog du asmenys pasilenkę prie jų automobilio padangos kažką padarė. Jaunuolis grįžęs apie tai pasakė tėvui, jie išbėgo į lauką ir kieme sulaikė tuos asmenis. Nukentėjęs vyras paaiškino, jog jis atvyko į svečius ir du nepažįstami vyriškiai buvo priėję prie jo automobilio, kažką darė, o išėjus į lauką pamatė nuleistą padangą ar padangas. Sulaikius tuos asmenis, tarp asmenų vyko konfliktas, buvo suduoti smūgiai jaunuoliui. Nukentėjusysis papasakojo, jog konflikto metu jam iš rankų buvo išmuštas telefonas. Jį jie rado po automobiliu. Iš laiptinės išėjo dar vienas jaunuolis, kuris sakė, jog matė įvykio aplinkybes. Kadangi toliau vyko žodinis konfliktas, nukentėjusieji nurodė, jog rašys pareiškimą dėl padarytos žalos, tai įtariamuosius sodino į transporto priemonę, o jie toliau bendravo su nukentėjusiaisiais. Įtariamuosius pristatė į policijos komisariatą, o nukentėjusieji ten atvyko patys. Komisariate nukentėjęs jaunuolis pasakė, kad blogai jaučiasi, tai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po to vyresnis įtariamasis pasakė, jog taip pat blogai jaučiasi, tai ir jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jį lydėjo į ligoninę. Kai atvyko į įvykio vietą buvo nuleista automobilio padanga, tačiau neprisimena viena ar dvi. Telefoną rado toliau nuo konflikto vietos po automobiliu. Asmenis sutiko prie namo paskutinės laiptinės, kur yra parduotuvė. Nukentėjusiojo telefoną rado po svetimu automobiliu. Nukentėjusysis iš pradžių jo nerado, tai jie skambino į jo telefoną, kad išgirstų garsą ir surastų telefoną. Tuo metu buvo prietema. Jiems atvykus įtariamieji agresyviai nesielgė, vyko tik žodinis konfliktas. Neprisimena, ar buvo grasinta susidorojimu. Žodinis konfliktas pasireiškė ginčais, įtariamieji sakė, jog jie nieko nedarė, o prie jų pripuolė.

Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra D. V. draugė, draugauja beveiki 4 metus, kartu jie negyvena. Matė įvykį, t. y. matė, kaip vienas vyras tupėjo prie automobilio padangos, o kitas vaikinas žiūrėjo, kas darosi aplink. Kai apie tai D. V. nuėjo pasakyti tėčiui, ji taip pat išėjo į lauką ir liko stovėti prie laiptinės, o D. V. su tėčiu išėjo ieškoti tų asmenų, kurie tai padarė. Jie nuėjo aiškintis. Šis įvykis buvo sausio 31 d., kai ėjo pasveikinti gimtadienio proga D. V. brolio merginą, gyvenančią  (duomenys neskelbtini) name. Per laiptinės langą tarp antro ir trečio aukštų pamatė prie G. V. automobilio „Peugeot“ tupintį žmogų. Apie tai pasakė D. V., tuomet jie nuėjo į viršų, pasakė G. V. ir visi trys išėjo į lauką. Ji pasiliko prie laiptinės, o G. V. ir D. V. nuėjo prie automobilio. Prie laiptinės buvo tol, kol pamatė, jog pradėjo muštis. Pamatė, kaip aukštas vyriškis vilkintis raudona striuke pradėjo stumdytis, tuomet ji išsigando ir nubėgo į viršų. Matė pirmą smūgį, tačiau apie jį smulkiau nieko negali pasakyti. Kai nubėgusi į viršų pasakė, kas darosi lauke, po to  išbėgo į lauką, tačiau jau buvo atvykusi policiją. V. susitiko Z. tarp skydinės ir parduotuvės, kur ir įvyko konfliktas. Pirmiausia stūmė aukštesnis vyras su didele raudona pūkine striuke. Tą vakarą buvo du asmenys raudonomis striukėmis. Jos vaikinas nebuvo tas asmuo, kuris pirmasis pradėjo stumdytis. Jos draugui D. V. buvo padarytas įbrėžimas. Jis ir dabar skundžiasi galvos skausmais. Nematė, kad B. Z. būtų ką nors daręs. Nematė, kaip G. Z. griuvo. Einant į lauką ji laiptais lipo paskui G. V. ir D. V., lauke jie nuėjo prie automobilio, o ji liko prie laiptinės. Toje vietoje, kur vyko konfliktas – buvo apšvietimas. Pirmą smūgį matė, tačiau neprisimena, ar jis buvo iš rankos ar iš kojos – viską nurodė pirminiuose parodymuose. Pagarsinami parodymai esantys 1-o tomo 82, 84 bylos lapuose dėl veiksmų atlikimo. Tvirtina šiuos parodymus.

Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, ką rodė nukentėjusysis, tas buvo fiksuota. Buvo parodyta, kur pastatė automobilį, už laiptinės rodė parduotuvę. Buvo parodyta, kur pastatė automobilius, kur visi ėjo ir kur vyko grumtynės. Grumtynės vyko prie prekybos centro. Buvo nurodyta, kad nukentėjusieji ir kaltinamieji susitiko ir besistumdydami paėjo link parduotuvės. Parodymų patikrinimas buvo daromas su nukentėjusiaisiais ir kaltinamaisiais. Jų parodymais gal skyrėsi keliais žingsniais, tačiau aplinkybės buvo nurodytos daugmaž tos pačios. Parodymų patikrinimo vietoje protokole viskas rašoma taip, kaip yra nurodoma. Ji atliko T. B. apklausą. T. B. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė, tik girdėjo pasakojimus, kad G. Z. nuleido automobiliui padangą. Su kaltinamuoju G. Z. susipažino dar prieš įvykį, kai jis atėjo pas liudytoją į namus paaiškinti kiemo taisyklių, t. y. kaip statyti automobilį, kad nestatyti į jo vietą , nes kitaip nuleis padangas. Jis sakė, jog tai yra nerašytos taisyklės. Įvykio dieną , kuomet G. Z. pareigūnai laipino į autobusiuką, jis pasakė liudytojo tėvui, jog žino, kur jis dirba, duodamas suprasti, kad neva bus su mano tėvu susidorota. Matė visiškai išleistą padangą, o ventiliaus nežiūrėjo.

Liudytojas T. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu,  parodė, kad 2013 m., mėnesio ir dienos neprisimena, galėjo būti sausio pabaiga ar vasario pradžia, kai tai įvyko. Jis gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paskutinėje namo laiptinėje penktame aukšte. Balkonas yra į tą pusę, kur yra įėjimas į laiptinę. Galėjo būti apie 21 valanda ar daugiau, nes po to iš karto ėjo miegoti. Išėjo į balkoną parūkyti, balkonas neįstiklintas. Pamatė, kaip nuo pirmos laiptinės du vyriškiai praėjo pro visą namą link parduotuvės „Tau". Jo draugės automobilis buvo pastatytas beveik po balkonu. Jis išgirdo rėkaujant „žąsinai, pristato mašinų", ir jie nuėjo į parduotuvę. Prieš kelias dienas rado apibraižytą raktu automobilio bagažinę, todėl jis nutarė palaukti, kol tie vyriškiai grįš, norėdamas įsitikinti, ar ne tie patys vyriškiai galėjo apibraižyti automobilį. Iš jo balkono matosi parduotuvė. Matė, kaip tie du vyrai išėjo iš parduotuvės. Nuo namo pirmos laiptinės atėjo kiti du vyriškiai ir susitiko su tais dviem, kurie ėjo iš parduotuvės, tiesiai ties jo balkonu. Kad vaikinas, kuris vilkėjo raudona striuke ir su kitu vyriškiu atėjo nuo namo pradžios, gyvena to paties namo pirmoje laiptinėje, T. B. suprato todėl, kad matė, kaip jis statė savo automobilį, atrodo „ALFA ROMEO", prie namo pirmos laiptinės. Taip pat matė jį prie namo I-II laiptinių, vedžiodamas šunį, nes kiekvieną vakarą išvesdavo šunį pasivaikščioti. Abi poros susitiko, pradėjo kažką kalbėti, ir tie kurie atėjo nuo parduotuvės, tiksliau, vyresnis vyras stumtelėjo kitą vyresnį vyrą, ėjusį link parduotuvės. Tas vyras, kuris ėjo iš parduotuvės link namų, pradėjo labai agresyviai elgtis, rėkauti. Išgirdo vieną frazę, kai garsiai pasakė „gaidy". Tas vyras, kuris ėjo iš parduotuvės, smogė vyresniam vyrui, atėjusiam nuo namo pradžios. Tas vyras, kuris atėjo nuo namo pradžios, nei vieno smūgio atgal nesudavė, o tas vyras, kuris atėjo nuo parduotuvės, sudavė kitam vyriškiui kelis smūgius, griuvo kėlėsi, kol policija atvažiavo. Gal po pirmo smūgio nukentėjusysis vyresnis vyras, atėjęs nuo namo pradžios, telefonu bandė skambinti, nematė, kur pataikė, tačiau nuo vyriškio, atėjusio nuo parduotuvės, smūgio, telefonas iškrito ir palindo po mašina. Švietė telefono ekranas, todėl T. B. jį matė. Nematė, kad bent kokį smūgį būtų sudavę jaunesnieji vyriškiai. Jie tik ramino, bandė skirti tėvus. Girdėjo rėkaujant „baikit, baikit“. Vaikinukas su raudona striuke paėmė telefoną ir iškvietė policiją, kaip aš supratau. Atvykus policijos pareigūnams, jis išėjo į kiemą, norėdamas paaiškinti, ką matė. Tie vyrai, kurie mušėsi, jau sėdėjo policijos automobilyje, o vaikinas su raudona striuke su savo tėvu stovėjo dar su policijos pareigūnais. 2013-03-08 liudytojo apklausos protokole T. B. savo kaimynu vadino asmenis, atėjusius nuo parduotuvės, nes tas vyriškis, kuris atėjo nuo namo pirmos laiptinės su sūnumi, kiek suprato, tame name negyveno. Gal tik jo sūnus su močiute ten gyveno. Kiek matė, vyras su sūnumi, atėję nuo pirmos namo laiptinės, jokios agresijos jo kaimynų, atėjusių nuo parduotuvės „Tau" atžvilgiu nenaudojo. Jaunesnieji „sūnus“ tikrai neapsikeitė smūgiais, nematė, kad jie vienas kitam suduotų. Atėjęs nuo pirmos laiptinės jaunesnis vyriškis vilkėjo raudona striuke. T. B. jį ir įsidėmėjo dėl to, kad jis visą laiką, kiek jį matė, vilkėjo raudona striuke. Nematė, kad jis kam nors būtų sudavęs nors vieną smūgį. Įskaitant tą smūgį, nuo kurio iškrito telefonas, vyriškiui, kuris atėjo nuo pirmos laiptinės, vyriškis atėjęs nuo parduotuvės, sudavė apie 3-4 smūgius. Vyriškis, kuris smūgiavo, kiek suprato, nepataikė, nes nukentėjusysis gynėsi, ir smūgiavęs iš inercijos griuvo ant žemes. Jam gulinčiam niekas nesudavė, bet jis atsikėlė dar piktesnis, rėkė ir dar labiau puolė.

2013-02-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 49 b. l.).

2013-07-29 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad G. V. padarė parodymų patikrinimą vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, fotografuota, sudaryta fotolentelė (I t. 73-79 b. l.).

2013-07-29 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad liudytoja R. D. padarė parodymų patikrinimą vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)namo kieme, Šiauliuose, fotografuota, sudaryta fotolentelė (I t. 183-193 b. l.).

2013-07-29 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis G. Z. padarė parodymų patikrinimą vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, fotografuota, sudaryta fotolentelė (I t. 99-101 b. l.).

2013-03-01 akistatos protokole užfiksuota, kad suvesti į akistatą nukentėjusysis G. V. ir įtariamasis G. Z. dėl jų parodymuose esančių esminių parodymų, suvestieji į akistatą pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų (I t. 196-199 b. l.).

2013-03-01 akistatos protokole užfiksuota, kad suvesti į akistatą nukentėjusysis D. V. ir įtariamasis G. Z. dėl jų parodymuose esančių esminių parodymų, suvestieji į akistatą pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų (II t. 2-4 b. l.).

2013-03-01 akistatos protokole užfiksuota, kad suvesti į akistatą nukentėjusysis D. V. ir įtariamasis B. Z. dėl jų parodymuose esančių esminių parodymų, suvestieji į akistatą pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų (II t. 40-42 b. l.).

2013-03-01 akistatos protokole užfiksuota, kad suvesti į akistatą nukentėjusysis G. V. ir įtariamasis B. Z. dėl jų parodymuose esančių esminių parodymų, suvestieji į akistatą pasiliko prie savo ankščiau duotų parodymų (II t. 44-46 b. l.).

2013-09-11 UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas" rašte Nr. 03-316 nurodoma, kad 2013-01-31 apšvietimas Šiaulių mieste, taip pat ir (duomenys neskelbtini) namo kieme pagal patvirtintą grafiką buvo įjungtas 16.23 val, gedimų (duomenys neskelbtini) 2013-01-31 neužregistruota (I t. 97-98 b. l.).

2013-07-29 gautoje iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių Metereologijos stoties pažymoje Nr. (8.42.3 l)-39MS-49 nurodomi hidrometeorologijos sąlygos 2013-01-31 nuo 21.00 vai. iki 22.00 val. (I t. 106 b. l.).

2013-08-01 ir 2013-10-03 gautuose iš Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto raštuose Nr. SD-34 ir Nr.SD-50, nurodomos panašios j 2013-01-31 astronominiu požiūriu padėčių datas (nakties metas, nesimato mėnulio) (I t. 108, 110 b. l.).

2013-11-07 eksperimento protokole užfiksuota, kad buvo patikrinti ir patikslinti duomenys apie 2013-01-31 įvykio aplinkybes -apie liudytojo T. B. galimybes matyti konflikto dalyvius tam tikru atstumu, dalyvavo 5 (penki) statistai (jų duomenys yra segtuve su asmenų pažymomis) su kiekvienu atlikta po 3 (tris) bandymus iš skirtingų vietų, esančių namo Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose, eksperimento metu filmuota, padarytas vaizdo ir garso įrašas kompaktinėje plokštelėje (CD) prijungtas prie bylos medžiagos, paketas Nr. 1 (I t. 111-113 b. l.).

2013-11-07 eksperimento protokole užfiksuota, kad buvo patikrinti ir patikslinti duomenys apie 2013-01-31 įvykio aplinkybes -apie liudytojos R. D. galimybes matyti konflikto dalyvius tam tikru atstumu, dalyvavo 5 (penki) statistai (jų duomenys yra segtuve su asmenų pažymomis) su kiekvienu atlikta po 3 (tris) bandymus iš skirtingų vietų, esančių namo Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose, eksperimento metu filmuota, padarytas vaizdo ir garso įrašas kompaktinėje plokštelėje (CD) prijungtas prie bylos medžiagos, paketas Nr. 1 (I t. 114-116 b. l.).

2013-03-08 Šiaulių apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyrius pateikė 2013-01-31 vaizdo ir garso įrašo kompaktinę plokštelę (CD), kuomet įtariamieji G. Z. ir B. Z. pristatyti į Šiaulių m. PK, adresu (duomenys neskelbtini), kopijas, kuri 2013-03-14 buvo tinkamai apžiūrėta ir apžiūros protokole užfiksuota, kas nustatyta bei prijungta prie bylos medžiagos, paketas Nr. 1 (I t. 119-120 b. l.).

2013-05-03 Šiaulių apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyrius pateikė telefoninio pranešimo dėl 2013-01-31 įvykio kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kompaktinę plokštelę (CD) su dviejų asmenų garso įrašu kopiją, kuri 2013-05-03 buvo tinkamai apžiūrėta ir prijungta prie bylos medžiagos, paketas Nr. 1 (I t. 122-127 b. l.).

2013-02-01 gauta Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 193/13(04), kurioje nurodoma, kad D. V. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir dešinės plaštakos pirmame piršte, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais paveikus galvą, veidą ir dešinės plaštakos pirmą pirštą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t.137 b. l.).

2013-11-28 Specialisto apklausos protokole užfiksuota, kad vyresnysis teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas atsakydamas į pateiktą klausimą: ar poodinė kraujosruva D. V. dešiniame smilkinyje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, ar galėjo gautis dešinį smilkinį trinant kietu buku daiktu? Atsakymas: poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje gavosi tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje (I t. 138-139 b. l.).

2013-02-04 gauta Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 196/13(04), kurioje nurodoma, kad G. Z. padaryti sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvos dešinės plaštakos 4 ir 5 piršto ištiesiamajame paviršiuje, kraujosruva pasmakrės kairėje pusėje, sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t. 141-142 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų G. Z. ir B. Z. parodymus, nukentėjusiųjų G. V. ir D. V. parodymus, liudytojų D. M., R. D., M. V. parodymus, kitus ikiteisminio tyrimo metu  surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: liudytojo T. B., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymuose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje, akistatos, eksperimento apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamųjų  G. Z. ir B. Z. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį įrodyta. Nors G. Z. ir B. Z. neprisipažino padarę kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo jų kaltę. G. Z., aiškindamas įvykio aplinkybes parodė, kad pamatęs jo įprastoje automobilio statymo vietoje pastatytą V. automobilį, su raktu nuleido pusę padangos, nes norėjo su jais pasikalbėti; vėliau pamatė atbėgant su atsegta striuke ir agresyviai nusiteikusį G. V., kuris G. Z. paklausė, ar G. Z. lindo prie jo automobilio, ar išleido padangą; tuomet G. V. trenkė jam per petį ar ausį, keikėsi, sakė, jog jam bus blogai, jog kvies policiją, tačiau G. Z. klausė, ar čia tokia didelė problema, kad reikia pareigūnų; po D. V. smūgių G. Z. atsidūrė prie transformatorinės prie automobilių; G. Z. atsistūmė nuo D. V., gavo smūgį į žandikaulį ir pargriuvo ant kelių iš G. Z. pusės smurto nebuvo – G. Z. tik atstatė rankas, kai D. V. jį puolė. B. Z. teigė, jog stojo ginti savo tėvo ir jokių veiksmų neatliko.  Tačiau teismas tai laiko gynybine kaltinamųjų B. Z. ir G. Z. versija, kadangi teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje - Šiaulių (duomenys neskelbtini) namo kieme, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, G. Z., įvykus asmeniniam (dėl nuleistos automobilio padangos) konfliktui, pastūmė  nukentėjusįjį D. V., kai pastarasis neleido jam praeiti (sakydamas, kad nuleistą padangą pripūstų), koja įspirdamas jam į krūtinės sritį bei sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį, smilkinį, tuo nukentėjusiajam D. V. padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir dešinės plaštakos pirmame piršte, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, o B. Z. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu  G. V., o  D. V. perbrėžė dešinę ranką ir veidą.  Kai G. V. stojo ginti D. V., tada G. Z. nenustatytu tiksliai būdu smūgiavo  G. V. ir pataikė į ranką, dėl ko  G. V. iš rankos iškrito telefonas. Dėl visų  kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam D. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o  G. V.- sukeltas fizinis skausmas. Nors   teisiamojo posėdžio metu  kaltinamasis G. Z. nurodė, jog  jis gynėsi nuo agresyviai nusiteikusio  nukentėjusiojo  G. V., nustatyta, jog  pirmuosius smūgius sudavė kaltinamasis G. Z.- tai patvirtina  nukentėję, bei   liudytoja  R. D. ir užfiksuota  liudytojo T. B. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Taip pat paneigtina B. Z. versija, jog jis  atėjo į tarpą skirti  savo tėvo  ir nukentėjusiojo G. V., kadangi nustatyta, jog  jis pirmas smūgiavo nukentėjusiajam į  galvos sritį iš nukentėjusiojo nugaros- kas visiškai neatitinka logikos, norint nutraukti  konfliktą. Be to  B. Z., pamatęs D. V. skambinant telefonu, rankos nagais perbrėžė dešinę ranką ir veidą- šiuos duomenis patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti D. V. sužalojimai. Nors specialisto išvadoje nurodoma, jog  odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti  tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek  griuviminės traumos  metu ( I t., b.l. 137), teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, jog D. V. įvykio metu būtų griuvęs, todėl  šie nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiojo parodymus , jog jį sužalojo B. Z.. Atmestina kaltinamojo G. Z. versija, jog  jis buvo užpultas nukentėjusiųjų, kadangi nustatyta, jog  būtent G. Z. nuleido  nukentėjusiajam   G. V. priklausančio automobilio padangą. Ar padanga buvo pilnai ar iš dalies nuleista- kaltinimui esmės neturi, tai  tik  patvirtina aplinkybę, jog pirminius veiksmus, sukėlusius konfliktinę situaciją,  atliko kaltinamasis  G. Z..  Tai, kad  tupint prie nukentėjusiojo automobilio šalia buvo  ir B. Z., nuosekliai, nuo pat iki teisminio tyrimo pradžios patvirtino liudytoja  R. D..    Atlikus kaltinamiesiems  šiuos veiksmus,  nukentėjusiesiems išėjus iš laiptinės ir prašant pripūsti padangą- pirminiai smūgiai buvo suduoti kaltinamojo G. Z..  Kokius  smūgius gavo kaltinamasis  G. Z. iš nukentėjusiųjų, teismas negali analizuoti, kadangi būtų viršytos kaltinimo ribos, tačiau  atkreipia dėmesį, jog bet kokioje situacijoje yra galima gynyba nuo neteisėto puolimo ( b.b. Nr.  2K-7-313/2012).   Kaltinamųjų B. Z. ir  G. Z. veikimo būdas, jų elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri aukštesni elgesio reikalavimai,  tai galėjo stebėti neapibrėžtas skaičius žmonių (įvykį mačiusi liudytoja R. D. buvo sukrėsta ir šokiruota). Kaltinamieji  B. Z. ir  G. Z. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, jie pašalinių žmonių akivaizdoje panaudojo prieš nukentėjusiuosius smurtą, padarė vienam nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, kitam - sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas tikslina   kaltinimą, nurodant, jog   G. V. G. Z. smūgiavo tiksliai nenustatytu būdu, kadangi teisiamojo posėdžio metu  nukentėjęs  G. V. negalėjo  neginčijamai patvirtinti, jog   jam smūgis buvo suduotas koja, kuomet buvo išmuštas telefonas. Šis patikslinimas  nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamieji G. Z. ir B. Z., tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių  nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas.

G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant bausmę G. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad G. Z. yra neteistas (I t., 169 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t. 165-168 b. l.), neįrašytas į Pietinės PN profilaktines įskaitas (I t. 164 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t. 29 b. l.), personalo inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (II t. 58 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. Z. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Baudos dydį teismas nustato  mažesnę nei vidurkis , atsižvelgdamas į  teigiamai asmenį charakterizuojamus duomenis, į pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir  mažesnė nei vidurkis  bauda   teismo nuomone bus tinkama bausmė , kuri priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.).

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, G. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-01-31 21.27 val. iki 2013-02-01 14.40 val., viena para, įskaitytina į baudos bausmę, prilyginant vieną parą laikinojo sulaikymo 2 MGL dydžio baudai (II t. 9-10 b. l.).

Kaltinamajam G. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (II t. 11-12 b. l.).

B. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Skiriant bausmę B. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad B. Z. nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnamečiu,  yra neteistas (II t., 24 b. l.), nebaustas administracine tvarka (II t. 23 b. l.), neįrašytas į Pietinės PN profilaktines įskaitas (II t. 22 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, mokosi Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, 3 klasėje, charakterizuojamas teigiamai (II t. 179 b. l.), sergantis I tipo cukriniu diabetu, Šiaulių krašto žmonių sergančiųjų cukrinių diabetu klubo pirmininkės charakterizuojamas teigiamai (II t. 178 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus B. Z. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Skirti  baudą- netikslinga, kadangi asmuo nedirba ir neturi savo pajamų. Paskyrus bausmę, skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojimas tęsti mokslą arba  pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 3 p.). Teismo manymu, atsižvelgus į B. Z. asmenybę, į tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, buvo nepilnametis,  paskyrus šią bausmę su įpareigojimais, teismo nuomone,  bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusieji G. V. ir D. V. yra pareiškę bendrą civilinį ieškinį dėl 2000 Lt patirtoms išlaidoms  už teisines paslaugas atlyginti,  G. V. – dėl 8000 Lt neturtinės, D. V. – dėl 12000 Lt neturtinės,  žalos atlyginimo (I t. 66-72 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji palaikė savo civilinį ieškinį, tik prašė jį priteisti iš vieno kaltinamojo – G. Z..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti G. V. neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam G. V. buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais nusikalstamais G. Z. ir B. Z. veiksmais. Teismas, atsižvelgdamas G. V. sužalojimus, siekiant nukentėjusiojo G. V. bei kaltinamojo G. Z. interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įvertina neturtinės žalos dydį ir laiko, jog  tinkamas pareikštas neturtinės žalos dydis 500 litų, ji priteistina iš G. Z.. Išaiškintina G. Z., kad  kadangi kaltinamasis G. Z. nusikaltimą padarė veikdamas bendrai su B. Z. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str., kuriame nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, kaltinamiesiems kyla solidari atsakomybė, todėl G. Z. turės teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.

Vertindamas prašomos priteisti D. V. neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam D. V. buvo nežymiai buvo sutrikdyta jo sveikata tyčiniais nusikalstamais G. Z. ir B. Z. veiksmais. Teismas, atsižvelgdamas D. V. sužalojimus, siekiant nukentėjusiojo D. V. bei kaltinamojo G. Z. interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įvertina neturtinės žalos dydį ir laiko, jog  tinkamas pareikštas neturtinės žalos dydis 1000 litų, ji priteistina iš G. Z.. Išaiškintina G. Z., kad  kadangi kaltinamasis G. Z. nusikaltimą padarė veikdamas bendrai su B. Z. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str., kuriame nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, kaltinamiesiems kyla solidari atsakomybė, todėl G. Z. turės teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.

Ieškinys dalyje dėl  nukentėjusiųjų bendro reikalavimo priteisti 2000 Lt patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas (III t. 17-18 b. l. LR BPK 106 str. 2d.).  Nors dokumentai, patvirtinantys apie patirtas  nukentėjusiųjų išlaidas advokatui pateiktos 2500 Lt. sumai, teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, priteisia prašomą nukentėjusiųjų sumą.  Išlaidas priteisia iš kaltinamojo  G. Z., , atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis B. Z. neturi savo lėšų, pajamų, yra moksleivis, išlaikomas tėvų,  ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 106 str. 2d.).

Dėl žalos atlyginimo civilinį ieškinį taip pat yra pareiškusi Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 226,13 Lt, už D. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (I t. 145-150 b. l.). ). Šis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas ir įrodytas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d. padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, t. y. savo veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiajam, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymosi išlaidas, todėl  Valstybinės ligonių kasos turėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteisiamos iš abiejų kaltinamųjų taikant dalinę atsakomybę (b.b  Nr. 1A-258-282/2013, 1A-650-282/2012). Atsižvelgiant į tai, kad turtinę žalą nusikalstamos veikos metu padarė B. Z., būdamas nepilnamečiu, tačiau nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis tapo pilnamečiu, todėl žala priteistina iš paties B. Z..

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam B. Z. buvo skirtas gynėjas advokatas E. J.. Byloje gauta 2014-08-12 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1406(04.8) iš kurios matyti, kad už B. Z. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 180 Lt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinės plokštelės, esančios prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos  (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d.,  6-7 d.d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – baudą 30 MGL (3900 Lt, tris  tūkstančius devynis šimtus   litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais,
G. Z. į atliktos bausmės dalį įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-01-31 21.27 val. iki 2013-02-01 14.40 val. (1 parą), ir laikyti, jog G. Z. yra sumokėjęs dalį baudos – 2 MGL (260 Lt, du šimtus šešiasdešimt litų).

G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,  panaikinti, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

B. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei mokytis arba pradėti dirbti  ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiųjų G. V. ir D. V. civilinį ieškinį dėl  neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai: priteisti iš  G. Z. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo G. V. naudai ir  1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo D. V. naudai.

Priteisti iš G. Z. 2000 Lt (du tūkstančius litų) proceso išlaidų  nukentėjusiųjų G. V. ir D. G. naudai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 226,13 Lt  sumai tenkinti visiškai ir priteisti iš G. Z. ir B. Z. po 113, 07 Lt (vieną šimtą trylika litų 07 ct.) Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam D. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nepriteisti valstybės naudai patirtų išlaidų už B. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vnt. kompaktinių plokštelių, esančių prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Ernesta Montvidienė