Civilinė byla Nr. e2-134-669/2023
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01047-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 13 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,
sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei,
dalyvaujant ieškovams A. V., nepilnamečio G. V. įstatyminiam atstovui D. V. ir ieškovu atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,
atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. S., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Kornelijai Rušinaitei, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V., nepilnamečio G. V., atstovaujamo įstatyminiam atstovui D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Klaipėdos AVPK), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui A. V. 1405 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės ir ieškovui G. V. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2022-01-28 Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03398-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio (toliau ir str.) 3 dalyje (toliau ir d.), dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. 2022-02-02 A. V. buvo pareikštas įtarimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui savo šeimos nariui, t. y. sūnui G., kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytoje vietoje tyčia, rankos delnu sudavė smūgį į kairės pusės skruostą savo mažamečiui sūnui G. V. taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tą pačią dieną A. V. buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat jis buvo įspėtas nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. V.. Ikiteisminiame tyrime atlikus eilę liudytojų apklausų bei įvertinus visas aplinkybes ir surinktus įrodymus 2022-02-28 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03398-22 nenustačius A. V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., sudėties požymių, panaikinta paskirta kardomoji priemonė. Ieškinyje nurodoma, kad jei 2022-02-28 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tai ieškovai konstatuoja, kad A. V. patraukimas įtariamuoju bei paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03398-22 buvo nepagrįsti, neteisėti dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų ir dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas mano, kad teisėsaugos pareigūnai atliekant patikrinimą pagal vaikų darželio darbuotojo pareiškimą ir nepagrįstai pradėjus ikiteisminį tyrimą, nebuvo atidūs ir rūpestingi, ko pasėkoje padarė kitam asmeniui žalos, todėl ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03398-22, kuriame A. V. buvo pareikšti įtarimai ir pritaikyta kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę A. V. teisių pažeidimui šiame procese, o G. V. dėl išgyvento streso, gyvenamosios vietos pakeitimo, atitraukimo nuo tėvo pablogėjo sveikata, vaikas pradėjo šlapintis į lovą dieną ir naktį, dėl ko tėvai buvo priversti kreiptis į medikus vaiko gydymui. Ieškovas yra ūkininkas, įregistravęs ūkį, turi melžiamų karvių, todėl kiekvieną rytą bei vakarą dirba kartu su savo žmona D. V. (buvusi pavardė B.) ūkiniame pastate prie gyvulių. Praėjus 10 dienų nuo policijoje fiksuoto pranešimo apie galimą smurtą, jo sūnus G. su D. V. bei dukra R. buvo apgyvendinti socialinių paslaugų centrui priklausančiame bute. Mano, kad toks pareigūnų sprendimas iškelti vaikus iš jiems įprastos aplinkos sukėlė G. stresą. G. V. yra nustatytas vidutinis neįgalumas, jis serga epilepsijos forma, jam reikia ypatingai ramios aplinkos ir tėvų bei senelių meilės, kurią jis gaudavo būdamas savo namuose. Be to, dėl sveikatos problemų vaikui yra sutrikusi vystymosi raida, kas atsiliepia jo elgesiui. Atskirtas nuo ieškovo A. V., vaikas daug verkė ir prašėsi pas ieškovą, dėl ko pats ieškovas A. V. išgyveno daug neigiamų emocijų, nes dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų negalėjo nuraminti vaiko. Ieškovas G. V. šlapinimosi problemų neturėjo iki aptariamų įvykių. Ikiteisminis tyrimas įtakojo, kad jis pradėjo šlapintis į lovą ir į kelnytes, tiek dieną, tiek naktį. Dėl šlapinimosi pas gydytoją buvo kreiptasi 2022 02 03. Vaikai pradėjo bijoti policijos, nes praėjus net keliems mėnesiams, po visų šių įvykių, vaikai pamatę policijos mašiną išsigąsta, bėga slėptis. Dėl A. V. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamas ypač šiuo metu jautriu visuomenėje klausimu, t. y. mažamečio vaiko sumušimu, A. V. pats patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą ir inkriminuojamą veiką buvo pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio darbuotojams, policijos pareigūnams, Klaipėdos apygardos teismo vyr. specialistei - psichologei, ieškovo motinai, kitiems ieškovo vaikams ir giminėms. Jis buvo apklausiamas policijoje, vaikų teisių tarnyboje, į jį piktai pradėjo žiūrėti kaime gyvenantys žmonės ir kaimynai, jis imtas kaltinti girtuoklystėmis. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2022-02-28, jo atžvilgiu buvo tęsiamas Rietavo socialinių paslaugų centro pagalbos planas. Pažymi, kad Rietavo socialinių paslaugų centras diagnozavęs A. V. priklausomybę nuo alkoholio, siekiant stabilizuoti jo emocinę būseną nusprendė, išsiųsti jį gydytis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Tai visiškai sužlugdė A. V. reputaciją bei pasitikėjimą savimi. Ieškovas nurodo ėmęs jausti netikrumą dėl savo ateities, ūkio, savo ir šeimos būtinųjų poreikių užtikrinimo, nes atsirado baimė, kad jo atžvilgiu taikomas dar ir socialinis persekiojimas, todėl dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų neteisėto veikimo bei neveikimo A. V. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina - 1500 eurų suma. Tokia pat suma įvertinama ir mažamečiui G. V. padaryta neturtinė žala. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas A. V. buvo priverstas ikiteisminio tyrimo metu samdyti advokatą ir jam sumokėti 800 eurų. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas A. V. buvo priverstas samdyti advokatą, kad apginti savo pažeistas teises ir vėl buvo priverstas samdyti advokatą. Advokatės honoraras sudarė 605,00 eurų. Viso advokatų honorarams A. V. išleido 1405,00 eurų. Šios išlaidos laikytinos ieškovo patirtos turtinės žalos dalimi (CK 6.249 str. I d.).
3. Ieškovas A. V., ieškovo G. V. įstatyminė atstovė D. V. ir ieškovų atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
4. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su ieškovų ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad turimais duomenimis 2022 m. sausio 18 d. apie 09:50 val. iš (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio pavaduotojos ugdymui V. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariate (toliau ir Rietavo PK) gautas pranešimas (ROIK 0122000037657) apie tai, kad į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atvestas 5 m. berniukas su mėlyne ant veido. Teigia, kad smurtavo tėtis. GMP atsisakė. Dėl galimo smurto prieš mažametį, buvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini), kurio patarėja Ž. M. kartu su policijos pareigūnais nuvyko į (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis su galimai sužalotu vaiku bendravo patarėja Ž. M. ir auklėtoja R. J.. Išoriškai apžiūrėjus galimai nuo smurto nukentėjusį vaiką G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., ant vaiko kairiojo žando buvo matyti kraujosruva (mėlynė). Minimos specialistės teigė, kad vaikas negali išsamiai ir vienareikšmiškai atsakyti apie patirto sužalojimo aplinkybes. Vaikas paminėjo, kad jam su flomasteriu piešė ant veido vyresnė sesuo R. V., vėliau sakė, kad jam sudavė tėvas A. V.. Paraginta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos ir lopšelio – darželio specialisčių, į darželį atvyko vaiko mama D. V. (buvusi pavardė B.). Ji negalėjo nurodyti vaiko sužalojimo aplinkybių. Be to, ji nurodė, kad močiutė galimai galėtų tai paaiškinti, nes G. V., kuomet žaidė su seserimi, kurį laiko tarpą buvo jos akivaizdoje. Taip pat ji mąstė, kad vaikas užsigauti galėjo žaisdamas su sese. Teigė nemačiusi smurto prieš vaiką, taip pat teigė nemačiusi, kad tai darytų vaiko tėvas. Dėl atsiradusios mėlynės ji negalėjo daugiau nieko paaiškinti. Dalyvaujant mamai, vaikas apžiūrėjimui buvo pristatytas pas šeimos gydytoją klinikoje „Ave Medica“ (veiksmai fiksuoti G. V. apžiūros protokole). Susisiekus su Klaipėdos apygardos teismo psichologe, ji nurodė, kad apklausti vaiką dėl galimo smurto bus galima ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 28 d. Dėl galimai naudoto smurto prieš G. V. bei siekiant apsaugoti vaiką nuo galimos smurtinės aplinkos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022 m. sausio 28 d. buvo priimtas sprendimas G. V. kartu su mama ir sesute apgyvendinti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)Esant būtinumui patikslinti įvykio aplinkybes (apklausti asmenis galimai mačiusius įvykį ar galinčius duoti parodymus apie patirtų sužalojimų aplinkybes, gauti psichologės išvadą, atlikti kitus tyrimo veiksmus) ikiteisminis tyrimas 2022 m. sausio 18 d. nebuvo pradėtas, todėl Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) buvo užregistruota medžiaga M-1-01-03183-22. 2022 m. sausio 19 d. atlikta (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio auklėtojos R. J. apklausa. 2022 m. sausio 28 d. dalyvaujant G. V. mamai D. B. bei dalyvaujant Klaipėdos apygardos teismo psichologei A. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, buvo atlikta G. V., gim. (duomenys neskelbtini)d. (vaiko amžius - (duomenys neskelbtini)), apklausa. Apklausos metu vaikas parodė, kad jį mušė tėvas, jam skaudėjo, jis buvo piktas, verkė ir kt. Nustačius, aplinkybes kad A. V., galimai laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 14 d., 12 val. iki 2022 m. sausio 18 d. 8 val. rankos delnu sudavė smūgį savo mažamečiui sūnui G. V. į kairįjį žandą taip sukeldamas jam fizinį skausmą, 2022 m. sausio 28 d. Klaipėdos AVPK Rietavo PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03398-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Atsiliepime nurodoma, kad iki pradėdami ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnai vertino ir anksčiau gautą informaciją apie A. V., t. y. tai, kad Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2018 m. spalio 10 d. apie 20:46 val. iš D. B. telefonu gautas pranešimas apie tai, kad namuose (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra jos mažamečiai vaikai yra girtaujama. Nuvykę minimu adresu policijos pareigūnai namuose rado A. V., jo mamą G. V. ir tėvą Č. V.. Policijos pareigūnai A. V. nustatė 1.13 promilės neblaivumą. G. V. iš namų pasišalino. Vaikai – G. V. ir R. V. buvo perduoti pranešėjos seseriai V. G.. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau A. V. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Dėl to, A. V. buvo pripažintas kaltu ir skirtas jam įspėjimas. 2018 m. spalio 11 d. iš Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu buvo gauta informacija, kad skyriaus specialistai nuvykę į A. V. ir D. B. šeimą pastebėjo, jog R. V. yra patyrusi nenustatytos kilmės kaktos ir viršutinės lūpos sumušimą. Sužalojimo kilmės mergaitė paaiškinti negalėjo. Tėvas A. V. paaiškino, jog prieš dukrą nesmurtavo, tačiau iš kur atsirado sumušimai taip pat negalėjo paaiškinti. Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2021 m. kovo 4 d. apie 9:43 val. iš socialinės darbuotojos gautas pranešimas, jog socialinės rizikos šeimoje, kurioje namuose galimai yra mažamečiai vaikai, jų tėvas A. V. yra neblaivus, elgdamasis agresyviai smurtauja prieš savo tėvus. Nuvykę į šeimos namus, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai vaikų (buvo namuose) tėvams A. V. nustatė 1,63 promilių, o D. B. – 0,77 promilių neblaivumą. Namuose kartu buvo blaivi A. V. motina G. V.. G. V. parodė, kad sūnus anksčiau yra smurtavęs, tačiau ne šiandien. D. B. parodė, kad įvykus konfliktui A. V. grasino panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu. Pasak tėvų mažamečiai vaikai konflikto nematė. Policijos pareigūnai smurto ar grumtynių pėdsakų nepastebėjo, namuose buvo šilta ir tvarkinga. Atsakovės atstovas nurodo, kad atsižvelgdami į faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką (BPK 166 straipsnis), todėl ikiteisminį tyrimą pradėjo pagrįstai (turėjo teisinį ir faktinį pagrindą), o tai, kad tyrimo eigoje jis buvo nutrauktas, nepreziumuoja pradėto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo. Turimais duomenimis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03398-22 metu A. V., byloje naudodamasis advokato paslaugomis, prašymų, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nereiškė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro netinkamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, reiškęs nušalinimus ir kt. Darytina išvada, kad ieškovas nemanė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas ir atliekamas nepagrįstai bei pažeidžiant BPK nuostatas, todėl suteiktomis teisėmis nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03398-22 ieškovui A. V. buvo taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymą reglamentuoja BPK 136 straipsnis. Ši kardomoji priemonė A. V. skirta 2022 m. vasario 2 d. nutarimu, kuriuo jis buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. V.. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti skirtas siekiant užtikrinti, jog įtariamasis nevengtų procesinių veiksmų atlikimo. Šios kardomosios priemonės ieškovas neskundė. Ieškovui taikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra viena švelniausių kardomųjų priemonių, todėl toks baudžiamojo proceso įstatymo apribojimas, reikalingas numatytam tikslui pasiekti, nelaikytinas neproporcingu. Byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre nebuvo užtikrinta mamos ir vaikų gerovė dėl ko A. V. būtų tekę pagrįstai pergyventi. Taip pat nėra duomenų, jog G. V. esant (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre kartu su artimiausiu šeimos nariu – mama bei sesute, vaikas patyrė stresą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog G. V. į lovą miego metu pradėjo šlapintis būtent po įvykio. Iš su ieškiniu pateiktų priedų, t. y. VšĮ Regioninės Telšių ligoninės atsakyme į siuntimą (forma E027-ats.) skyriuje „Amnezė“ (iš paciento surinkta informacija) pažymėta, kad naktį ir dieną šlapinasi į lovą. Skyriuje „Diagnozė“ pažymėta, jog šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija nustatyta 2022-09-27, t. y. ieškovui A. V. jau pradėjus (inicijavus) civilinę bylą Lietuvos valstybės atžvilgiu. Turimais duomenimis tokio pobūdžio laikinas vaiko sveikatos sutrikimas buvo pastebėtas iki įvykio (2022-01-18), tačiau tėvai to neviešino, o šiuo metu galimą vaiko sveikatos sutrikimą naudoja kaip pasekmę iš kurios kildiną neva patirtą neturtinę žalą. Atsiliepime tvirtinama, kad policijos pareigūnų veiksmai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03398-22 buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepagrindžia pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo, todėl nurodytų, būtinų padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryšiui konstatuoti aplinkybių buvimo ieškovai neįrodė.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas S. S. patvirtino atsiliepime dėstytą poziciją.
6. Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareigūnų turimi duomenys apie galimą mažamečio sužalojimą ir padarytą nusikalstamą veiką buvo pakankamas pagrindas pareigūnams priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl vertina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsiliepime nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-01-28 sprendimu, pagal jų veiklą reglamentuojantį teisinį reglamentavimą buvo nuspręsta, jog mažamečio mama D. B., jai sutikus, kartu su vaikais laikinai apsigyvens socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebuvo priimtas sprendimas, kurį ieškovas vadina neteisėtu veikimu. Be to patikslintame ieškinyje esantys teiginiai, jog vaikas gyvenant su mama atskirai nuo tėčio patyrė dvasinius išgyvenimus yra deklaratyvūs, diskriminuojantys mamos indėlį saugumo prasme mažamečio vaiko gyvenime. Pažymi, jog vaikai su mama buvo apgyvendinti minėtoje įstaigoje ieškovui atsisakius pačiam išvykti iš namų, nurodant jog reikalinga prižiūrėti ūkį. Nepagrįstai išdidintą tėčio svarbą mažamečio vaiko gyvenime paneigia ir tos aplinkybės, jog vaikai dažnai buvo paliekami apskritai su seneliais. Be to D. B. paaiškinime, teiktame 2022-01-28 vaiko teisių tarnybai nurodoma, jog dukrą R. 2022 m. vasario mėnesį planuojama operuoti ir nurodoma, jog tuo metu sūnus G. bus paliktas pas senelius, nes tėčiui bus sunku vienam jį prižiūrėti. Visos šios aplinkybės rodo, jog G. V. nebuvo nauja patirtis pagyventi kurį laiką atskirai tėčio, todėl esant kartu su jam svarbiais žmonėmis, šiuo atveju mama, nėra pagrindo teigti, jog mažametis galėjo patirti dvasines kančias, kaip kad nurodoma pareiškime. Dėl šlapinimosi į lovą, atsakovų atstovų vertinimu yra pateikiamas tik faktas, užfiksuotas medicininiame išraše, tikėtina iš tėvų žodžių, tačiau tai niekaip neįrodo, kaip tai susiję priežastiniu ryšiu su gyvenimu atskirai nuo tėčio. Ieškinyje bei jo patikslinime pateiktos ieškovo išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo nei A. V. nei jo sūnaus G. V. atžvilgiu. Ieškovai siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus. Šioje civilinėje byloje ieškovų pateikti argumentai neįrodo prokuroro veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybės, tad vadovaudamiesi išdėstytais argumentais mano, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas.
7. Teismo posėdžio metu prokuratūros atstovė savo pozicijos, dėstytos atsiliepime, nekeitė.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad iš tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022-01-28 atlikus baudžiamajame procese numatytus veiksmus, tik atlikus vaiko apklausą ir gavus duomenų, kad mažametis buvo mušamas. Atkreipia dėmesį, kad tiek bylos iškėlimas, tiek vaiko - ieškovo G. V., vadinamas iškėlimas į socialinį būstą buvo atliekami teisiniu pagrindu. Ieškovas ūkyje liko gyventi savo paties noru. Paaiškina, kad 2022-01-18 apie 10.00 val. į Skyrių (duomenys neskelbtini)telefonu kreipėsi (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų atvejo vadybininkas nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis pranešė, kad nepilnametis G. V. šiandien į darželį atėjo su mėlyne ant veido, auklėtojai berniukas teigė, kad jį mušė tėtis. Skyriaus specialistai reaguodami į gautą pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, vadovaujantis galiojusiu 2019-12-30 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu (toliau- Aprašas) telefonu susiekė su vaiko motina ir informavo apie gautą pranešimą (reg. Nr. 9VTP-47), susitarė, kad tėvai netrukus atvyks į Skyrių ((duomenys neskelbtini)). Skyriuje su tėvais bendrauta dėl pranešimo aplinkybių, tėvai neigė, kad tėvas smurtavo prieš sūnų. Tėvams buvo išaiškinta, kad vaiko teisių apsaugos specialistai vadovaujantis teisiniu reglamentavimu privalo išklausyti ne tik vaiko tėvų, bet ir nepilnamečių vaikų nuomonę, kad turi teisę ją išklausyti nedalyvaujant vaiko tėvams. Tėvams pasirašytinai buvo įteikta Informacija vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą (Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo, veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo 9 priedas). Dėl to paties įvykio 2022-01-19 Skyriuje buvo registruotas gautas policijos pranešimas, kad 2022-01-18, 09:50 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), į darželį ryte atėjo (duomenys neskelbtini). berniukas su mėlyne ant veido. Teigė, kad smurtavo tėtis. GMP atsisakė. Praneša vedėjos pavaduotoja ugdymui (reg. 9GD-307). 2022-01-18 Skyriaus specialistai pabendravę su G. V. tėvais, vadovaudamiesi Aprašu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį, esantį adresu (duomenys neskelbtini)s, kur 10.45 val. bendravo su vaiku G. V.. Iš pradžių bendrauta dalyvaujant vaiko mamai D. B., paskui bendrauta atskirai, tėvai neprieštaravo susitikimui ir bendravimui su vaiku (reg. (duomenys neskelbtini) 4p.). Su D. B. bendrauta 2022-01-18 apie 10.30 val., po to 2022-01-18, 11.30 val., 2022-01-18, 16.20 val. ir 2022-01-25, 11.18 val. Su savo paaiškinimais ir išsakyta nuomone D. B. susipažino pasirašytinai, jokių pastabų, prašymų, skundų, pareiškimų neišreiškė ((duomenys neskelbtini) 8 p.). Su G. V. tėvu A. V. bendrauta 2022-01-18, 10.40 vai., paaiškino, kad apie mėlynę ant sūnaus veido nieko nežino, mėlynės nematė, sutiko, kad vaiko nuomonė būtų išklausytajam nedalyvaujant. Bendrauta ir 2022-01-18,14.30 vai. jo gyvenamojoje aplinkoje. A. V. nurodė, kad j eigų reikės, galės laikinai išvykti pagyventi kitur, tačiau nesuprato kodėl turėtų, jeigu vaiko nemušė. Su savo išsakyta, specialistės užfiksuota nuomone susipažino pasirašytinai, jokių pastabų, prašymų, skundų, pareiškimų neišreiškė ((duomenys neskelbtini) 9 p.). Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Aprašo 1 priedas, priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją remiantis gautu pranešimu, jog vaikas galimai patyrė iš vieno iš savo atstovų pagal įstatymą (tėvo) smurtą. ((duomenys neskelbtini) 11 p.). Skyriaus darbuotojos 2022-01-18 išklausė ir nepilnametės R. V. nuomonę, bendravo su kartu gyvenančiais G. V. seneliais G. V. ir Č. V.. Pranešimo gavimo dieną t. y. 2022-01-18 Skyriaus specialistai atliko veiksmus pagal Apraše nustatytą tvarką, terminus. Skyrius nepriėmė skubaus sprendimo dėl saugios aplinkos vaikui užtikrinimo iki vaiko situacijos įvertinimo, esant kitoms galimoms ir vaiko amžių atitinkančioms mėlynės ant veido atsiradimo aplinkybėms, kurias nurodė jo tėvai, senelė, sesuo. Išklausius G. V. ir jo tėvų nuomones buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas, kuris atsižvelgiant į suplanuotą 2022-01-28 G. V. apklausą ir siekiant visapusiškai, išsamiai, objektyviai įvertinti vaiko situaciją pratęstas iki 2022-01-28 (Aprašo 4 punkte buvo numatyta, kad jei yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius pagal poreikį turi užtikrinti, kad vaikas būtų išklausytas psichologo.). 2022-01-28 Skyriaus specialistas dalyvavo mažamečio G. V. apklausoje (prašymas dėl vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimo registruotas 9GD-471), apklausos metu G. V. nurodė, kad jį mušė tėtis. Tą pačią dieną 2022-01-28 baigtas G. V. situacijos vertinimas Aprašo 2 priedas (reg. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į tuo metu Skyriuje turimą, papildomai vaiko situacijos vertinimo metu surinktą informaciją, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis (Aprašo 30.1 punktas) turint duomenų, kad vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą (tėvo) smurtą: 2022-01-18 gauti (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro, (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio pranešimai, 2022-01-19 gautas Rietavo policijos komisariato pranešimas, 2022-01-18 pateikti medicininiai dokumentai, 2022-01-18 vaiko G. V. išsakyta nuomonė, 2022-01-28 vykusi G. V. apklausa ikiteisminiame tyrime (reg. (duomenys neskelbtini) 12 p.). Bendraujant su vaiko tėvais išsiaiškinta, kad asmenų kurie galėtų vykdyti vaiko laikinąją priežiūrą, jie nurodyti negali, buvo paaiškinta, kad vaiko laikinoji priežiūra gali būti taikoma socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje - (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Aprašo 38 punktas numatė, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, nedelsiant vaikui užtikrinama laikinoji priežiūra arba vaikas paimamas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, ir ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos inicijuojamas atvejo vadybininko paskyrimas bei mobiliosios komandos sudarymas. Aprašo 39 punktas numatė, kad vaiko laikinoji priežiūra užtikrinama jei Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, turi galimybę užtikrinti vaikui saugią aplinką perdavus vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje arba laikinai vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje, arba socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. G. V. motina D. B. (V.) sutiko kartu su sūnumi laikinai apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (reg. (duomenys neskelbtini) 14.1. p., 14.2. p, 14.3. p.,14.4. p. ). 2022-01-28 G. V. tėvai buvo pasirašytinai supažindinti su G. V. situacijos vertinimo anketa, priimtu sprendimu dėl vaiko laikinosios priežiūros organizavimo (reg. (duomenys neskelbtini) 21 p.). Pastabų, pareiškimų, prieštaravimų, skundų negauta. Taip pat 2022-01-28 tėvai pasirašytinai supažindinti su Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje aktu (reg. 9LPĮ-21). Tą pačią dieną G. V. su mama apsigyveno (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-20 įsakymu Nr. Al-794 patvirtintame Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo 15 punkte (toliau - Tvarkos aprašas) nurodyta, kad jei vaiko tėvai nenurodo, ar negali nurodyti vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių ar kitų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, ar kai vaiko tėvams nepavyksta susitarti dėl vaiko laikinosios priežiūros su jų nurodytais asmenimis, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius vaiko laikinąją priežiūrą organizuoja apgyvendindama vaiką su jo tėvais ar vienu iš jų, kurie nekelia realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. Tame pačiame punkte nurodyta, kad jei šeimoje yra daugiau vaikų, esant objektyvių priežasčių, kartu su vaiko atstovu pagal įstatymą socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje gali būti apgyvendinami ir kiti jo vaikai, kuriems nebuvo nustatytas apsaugos poreikis. Įvertinus G. V. situaciją Skyrius iniciavo vaikui ir jo tėvams Skyriaus mobilios komandos pagalbą (.D. B. ir A. V. 2022-02-01 sutiko pasirašytinai priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą (reg. 2022-02-01, 9GD-554)), perdavė (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkui G. V. situacijos vertinimo anketą socialinei pagalbai organizuoti (atvejo vadyba šeimai taikoma nuo 2018-07-16), Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato prašymu buvo pateikta G. V. situacijos vertinimo anketa. 2022-02-02 Skyrius gavo informaciją iš Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš G. V. bei apie A. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su G. V.. 2022-02-28 gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros informacinis raštas ir 2022-02-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš G. V.. Susipažinus su priimto nutarimo aplinkybėmis ir atsižvelgiant į Skyriaus mobiliosios komandos pateiktas rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, Skyrius, vadovaudamasis Aprašo 36.1. papunkčiu, 2022-03-01 priėmė sprendimą nutraukti G. V. laikinąją priežiūrą (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre (reg. 9LPN-10), tėvai abu buvo supažindinti pasirašytinai. Atsiliepime nesutinkama, kad Skyriaus atstovų veiksmais ir sprendimais buvo padaryta kokia nors žala ieškovams, nes Skyriaus atstovai veikė teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Teisminio nagrinėjimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaiva Jankauskienė palaikė atsiliepime dėstomus argumentus.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmetamas
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
11. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
12. Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą: neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šioje teisės normoje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kurio 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėta, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Todėl valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės ir tokiu atveju civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009).
14. Nagrinėjamu atveju, ieškovai prašo priteisti iš atsakovo (valstybės) ieškovui A. V. 1405 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės ir ieškovui G. V. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas nenustačius A. V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., sudėties požymių, dėl kurio A. V. patyrė neturtinės žalos, nes suprastėjo jo reputacija, dėl nepagrįsto įtarimo, patyrė emocinius išgyvenimus dėl atotrūkio nuo šeimos. G. V. dėl sprendimo jį su motina D. B. (V.) laikinai apgyvendintisocialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje - (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, patyrė emocinius išgyvenimus, pradėjo šlapintis į lovą.
15. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl pareigūnų kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima.
16. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas teisėtai; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė –kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003).
Dėl pranešimo tikslinimo ir ikiteisminio tyrimo eigos, pareigūnų kaltės
17. Bylos duomenimis G. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini) d. Mama D. B., tėvas A. V(duomenys neskelbtini) D. B. ir A. V. susituokė. D. B. pakeitė pavardę į V. (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos santuokos sudarymo įrašas Nr. 47).
18. Iš prijungtos prie civilinės bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-03398-22 matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariate 2022-01-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3d. požymius dėl A. V. galimo skausmo sukėlimo sūnui G. V., laikotarpyje nuo 2022-01-14 datos 12 val. iki 2022-01-18 datos 8 val. ranka jam suduodant į kairįjį žandą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapas 1-2).
19. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą 2022-01-28 informuota Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapas 16-17).
20. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03398-22 pateikti duomenys pareigūnų veiksmų, atliktų iki 2022-01-28 priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Veiksmų atlikimas įformintas medžiagoje Nr. M-1-012-03183-22:
20.1. 2022-01-19 apklausta liudytoja R. J., kuri parodė, kad 2022-01-18 apie 8 val. į darželį atėjo G. V.. Ji pamatė ant vaiko kairiojo žando mėlynę. Vaikas jai pasakė, kad jį mušė tėtis. Apie štai buvo informuota policija, vaikų teisių apsaugos specialistės (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapai 57-58).
20.2. 2022-01-18 atlikta G. V. apžiūra surašant asmens apžiūros protokolą ir fiksuojant objektą fotografuojant (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapai 4-7).
20.3. 2022-01-28 apklaustas G. V. dalyvaujant vaiko mamai D. B., VVTAĮT Telšių apskrities VTAS vyr. specialistei R. S., Klaipėdos apygardos prokuratūros teismo vyr. specialistei A. A. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 47-48).
21. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03398-22 pateikta, 2022-02-04 policijos komisariatui adresuota, 2022-01-28 surašyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (toliau ir VVTAĮT Informacija) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 26-32). Joje fiksuota, kad :
21.1. 2022-01-18 apie 10.00 val. į Skyrių (Rietavo sav.) telefonu kreipėsi Rietavo socialinių paslaugų atvejo vadybininkas nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis pranešė, kad nepilnametis G. V. šiandien į darželį atėjo su mėlyne ant veido, auklėtojai berniukas teigė, kad jį mušė tėtis (Informacijos 3 skyrius). Skyriaus specialistė 2022-01-18, 10 val. 45 min. vaiko buvimo aplinkoje, (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje adr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant vaiko mamai bei tėvams neprieštaraujant, tėvams nedalyvaujant, bendravo su G. V.. Bendravimo su vaiku metu, vaikas nurodė, kad į žandą sudavė tėtis. Taip pat vaikas sakė, kad ant žando piešė sesė, piešė tėtis. 2022-01-18 šeimos gydytojo apžiūros metu, vaikas gydytojui nurodė, kad mėlynė ant žando atsirado po tėčio mušimo. 2022-01-28 Specialistei dalyvaujant Klaipėdos AVPK Rietavo PK vykusioje G. V. apklausoje, kurią atliko psichologė, G. V. nurodė, kad jį mušė tėtis ir parodė į žandą.
21.2. VVTAĮT Informacijos 8 skyriuje fiksuota, kad Su D. B. bendrauta 2022-01-18 apie 10.30 val., po to 2022-01-18, 11.30 val., 2022-01-18, 16.20 val. ir 2022-01-25, 11.18 val. Mama spėliojo apie galimas aplinkybes, kaipo galėjo atsirasti vaikui ant žando mėlynė, neigdama galimą smurto atvejį. Bendravimo su specialiste metu nurodė, kad kol bus aiškinamasi dėl įvykio, G. V. galėtų laikinai pagyventi sesers namuose (duomenys neskelbtini), o numatytą dieną dėl dukters R. konsultacijos pas gydytojus, su G. galėtų pabūti močiutė.
21.3. VVTAĮT Informacijos 9 skyriuje fiksuota, kad specialistai su A. V. bendravo 2022-01-18, 10 val. 40 min. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Tėvas neigė naudojęs prieš vaiką smurtą, negalėjo pasakyti kraujosruvos kilmės, sutiko, kad vaiko nuomonė būtų išklausyta jam nedalyvaujant. 2022-01-18, 14. 30 val. bendraujant su A. V. jo gyvenamojoje vietoje, jis neigė vartojąs smurtą prieš vaikus ir nurodė nesuprantąs, kodėl turėtų turėtu išvykti iš namų.
22. 2022-01-28 surašyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje fiksuota (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 33-43) :
22.1. šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018-07-16;
22.2. 2021-03-04 R. V. ir G. V. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;
22.3. 2018-10-11 nustatytas galimas smurtas prieš R. V. ir galimi nesmurtiniai pažeidimai prieš G. V.;
22.4. 2017-02-20 nustatytas galimas smurtas prieš R. V.;
22.5. Nuo 2018-10-15 iki 2018-11-28 R. V. ir G. V. nustatytas antras grėsmės lygis;
22.6. 2018-11-28 R. V. ir G. V. nustatytas pirmas grėsmės lygis;
22.7. 2021-03-12 R. V. ir G. V. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį.
22.8. 2022-01-18 – 2022-01-21 informacijos rinkimas iš ugdymo, gydymo, socialinių paslaugų centro, seniūnijos, policijos komisariato apie 2022-01-18 gautą pranešimą dėl galimo smurto prieš mažametį;
22.9. 2022-01-20 Rietavo socialinių paslaugų centro pateikta informacija, kad teikiant socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugas šeimai, fiksuotas A. V. emocijų nevaldymas, D. V. kylantys psichologiniai sunkumai. Socialinio darbuotojo lankymasis sukelia A. V. pyktį, agresiją;
22.10. Anketos 13 punkte nuspręsta nustatyti vaiko apsaugos poreikį;
22.11. Anketos 13 punkte fiksuota, kad vaiko tėvai sutinka, kad jiems būtų teikiama mobilios komandos pagalba, taikoma atvejo vadyba. Nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę ir ja atlikti socialinių paslaugų įstaigoje, kurioje kartu su vaiku sutiko laikinai apsigyventi ir vaiko mama. A. G. tėvai pasirašė Vaiko situacijos vertinimo anketą.
23. 2022-02-02 A. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje tyčia rankos delnu sudavė smūgį į kairės pusės skruostą savo mažamečiam sūnui G. V., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kas atitinka LR BK 140 str. 3d. požymius. Po jo apklausos vykusios tą pačią dieną, kaip ir pranešta apie įtarimą, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. V. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 111-118).
24. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-03 apklausta liudytoja G. V., 2022-02-04 apklaustas liudytoju Č. V., 2022-02-07 apklausta D. B. (V.), (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 63-74).
25. 2022-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorė priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius A. V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3d. sudėties požymių, panaikino kardomąją priemonę.
26. LR BPK 166 straipsnis numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
27. BPK 168 straipsnis nurodo, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas reikiamais atvejais gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali atlikti veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalauti duomenų ar dokumentų ir kt. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisėsaugos pareigūnai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius informaciją apie galimą smurtą mažamečio atžvilgiu gavo 2022-01-18 ryte.
29. BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia atlikti minėtus proceso veiksmus nepradėjus ikiteisminio tyrimo, kas ir buvo padaryta. Ieškovų argumentus, kad po pranešimo apie galimą smurtą 10 dienų nieko nebuvo daroma, paneigia šio Sprendimo 22 – 24 punktuose įvardinti minėtų tarnybų atlikti veiksmai iki buvo priimtas sprendimas 2022-01-28 pradėti ikiteisminį tyrimą.
30. LR BPK nepilnamečio sąvoka nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad LR BPK 186 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausą, taikomas asmenims, įgijusiems liudytojo ar nukentėjusiojo procesinį statusą, jaunesniems kaip aštuoniolika metų. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad LR BPK įstatymų leidėjas, nors ir nepateikia konkrečios nepilnamečio sąvokos, tačiau nurodo maksimalią amžiaus ribą, t. y. aštuoniolika metų. Tai reiškia, kad iki šio amžiaus asmenims taikomos specifinės ikiteisminio tyrimo atlikimo taisyklės ir išimtys.
31. Nagrinėtinu atveju G. V. buvo apklaustas 2022-01-28 iki priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ką patvirtina apklausos protokole nurodytas ne ikiteisminio tyrimo, o medžiagos numeris. Tokioje stadijoje netaikomos baudžiamojo proceso reikalavimai nukentėjusiam ar liudytojui, kaip kad įtvirtinama BPK 186 straipsnyje. Tai, kad minėto veiksmo protokole nėra nurodyta, jog veiksmas atliekamas remiantis BPK 168 str. 1 dalimi, bei protokolų blankuose nebuvo pašalintos teisės normos reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarką, vertintina kaip techninė klaida, kuri nėra pagrindas pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu (žr. A1-449-893/2019).
32. Minėtas asmuo negalėjo būti apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nes į jį dėl tokios apklausos gali kreiptis tik prokuroras (BPK 173 str.), o ikiteisminis tyrimas apklausos metu nebuvo pradėtas ir prokuroras šioje duomenų tikslinimo stadijoje nedalyvavo.
33. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo teisinę padėtį reglamentuoja per šimtas BPK straipsnių. Remiantis BPK 28 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiuoju laikomas dėl nusikalstamos veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalą patyręs fizinis asmuo, kuris nukentėjusiuoju yra pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi. Tai reiškia, kad nepakanka vien konstatuoti realiai padarytos žalos (faktinio pripažinimo nukentėjusiuoju pagrindo), bet privalomas ir kompetentingo pareigūno surašytas procesinis dokumentas - nutarimas ar nutartis (juridinis pagrindas), nes tik tuomet asmuo procesine prasme tampa nukentėjusiuoju ir įgyja galimybę naudotis BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis.
34. Argumentuojant į ieškovų atstovės argumentus, kad vaiko apklaus buvo atlikta pažeidžiant proceso reikalavimus, nes nėra fiksuotas jam teisių ir pareigų išaiškinimas, atkreiptinas dėmesys, kad specifinę jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų padėtį baudžiamajame procese lemia kelios priežastys. Pirma, jie neprisaikdinami dėl to, kad jie dėl socialinės ir psichologinės brandos lygio dar gali nesuvokti priesaikos reikšmės ir esmės. Antra, pagal įstatymus nustatančius baudžiamąją ar administracinę atsakomybę jie dar nėra tokios atsakomybės subjektai, t.y. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus jie negali būti traukiami atsakomybėn pagal BPK 163 straipsnį, o už melagingus parodymus - baudžiamojon atsakomybėn pagal 235 straipsnį. Todėl ieškovų argumentai dėl netinkami įformintos G. V. apklausos ir laikytinos neteisėta vada pradėti ikiteisminį tyrimą, nepagrįsti ir atmestini.
35. Taip pat pažymėtina, kad BPK 168 straipsnio pirmos dalies pagrindu, pareigūnams tikslinantis įvykio aplinkybes ir siekiant išsiaiškinti ar tikrai yra vada pradėti ikiteisminį tyrimą, yra galimybė kviestis į pagalbą psichologą, pasitikslint nepilnamečio (mažamečio) vaiko teikiamą informaciją.
36. Psichologo kvietimo tvarka yra nustatyta LR Generalinio prokuroro 2009-09-16 įsakymo Nr. I-126 Dėl rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo 15 punkte, kuriame numatyta, kad kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas inicijuoja apklausą, jis pasirenka psichologą iš sąrašo, kuris patvirtintas LR Vyriausybės 2018-04-09 nutarimu Nr. 338 „Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skelbiamame psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese sąraše psichologė A. A. yra įrašyta (https://vgtpt.lrv.lt/lt/prokurorams-tyrejams-ir-teismams/advokatu-mediatoriu-ir-psichologu-sarasai-1/psichologu-pageidaujanciu-padeti-apklausti-asmenis-baudziamajame-procese-sarasas).
37. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai patvirtino, kad psichologė galėjo atvykti į apklausą 2022-01-28, todėl per laikotarpį nuo pranešimo apie galimą smurtą iki specialisto pagalbos apklausiant mažametį, turima informacija buvo tikrinama kitomis priemonėmis.
38. Vienas esminių baudžiamojo proceso paskirties aspektų yra žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių apsauga, kuri įgyvendinama kompleksiškai per baudžiamojo proceso principus, tokius, kaip teisė į teisminę gynybą, teisingo bylos nagrinėjimo, nešališkumo, nekaltumo prezumpcijos ir kitus principus. Vaiko teisių apsauga – vienas iš sudedamųjų žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių apsaugos elementų. Visuotinai pripažįstama, kad vaikas yra viena pažeidžiamiausių visuomenės dalių. Nors prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas Lietuvoje daugiausia pasitelkiamas civiliniame procese (ir yra expressis verbis įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), tačiau šio principo įtvirtinimas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, įpareigoja jį taikyti plačiau nei civilinėje teisėje ir iškilus civiliniams ar šeimos santykių ginčams. Nors prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas nėra tiesiogiai taikomas Lietuvos baudžiamosiose bylose, tačiau jo turinį galima įžvelgti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, kuriose vaikams suteikiama didesnė ir labiau konkretizuota apsauga nei kitiems įtariamiems, kaltinamiems, teisiamiems, liudijantiems ar nukentėjusiems asmenims. Tiesa, šis principas nesvetimas ir baudžiamojo proceso reguliacinėje srityje: pavyzdžiui, jis pasitelkiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose rekomendacijose dėl miestų (rajonų) savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių procesinės padėties ir funkcijų baudžiamajame procese. Čia šis principas reiškia, kad priimant ir taikant teisės aktus, taip pat sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina atsižvelgti į tai, kaip sprendimas ar veiksmas paveiks vaikų interesus, ir užtikrinti, kad šie interesai nebūtų pažeisti. Poreikį taikyti prioritetinį vaiko interesų apsaugos ir gynimo principą baudžiamojoje justicijoje patvirtina ir Europos Tarybos Ministrų komiteto gairės dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo, kurios, remiantis šių gairių I dalies 2 punktu, turėtų būti taikomos visais atvejais, kai vaikai dėl bet kokios priežasties ir bet kokiu vaidmeniu gali susidurti su kompetentingomis įstaigomis ir tarnybomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant baudžiamąją, civilinę ar administracinę teisę. Vienu pagrindinių principų (principas B) numatytas vaiko interesų principas, kuris reiškia, kad valstybės narės turėtų garantuoti veiksmingą vaikų teisės į tai, kad visose bylose, į kurias jie yra įtraukti arba kurios yra susijusios su jų interesais, pirmiausia būtų vadovaujamasi vaikų interesais, įgyvendinimą. Aiškinant šio principo turinį, konkrečiai nurodyta, kad, vertinant vaikų, kurie yra tiesioginiai proceso dalyviai ar yra šio proceso kokiu nors būdu veikiami, interesus, turėtų būti deramai atsižvelgta į jų nuomonę ir požiūrį; visada turėtų būti paisoma visų kitų vaiko teisių, kaip antai teisės į orumą, laisvę ir vienodą elgesį su jais; visos atitinkamos institucijos turėtų visapusiškai pažvelgti į esamą klausimą, apsvarstydamos visus galimus veiksnius, įskaitant psichologinę ir fizinę gerovę, taip pat teisinius, socialinius ir ekonominius vaiko interesus.
39. Įvertinant baudžiamojo proceso tikslą užtikrinti ypač pažeidžiamiems nukentėjusiesiems konkrečiai nustatyti tvarką, geriausiai atitinkančią jų padėtį, nagrinėtinu atveju taikyti vaikui su motina taikant socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, turi būti aiškinama taip, kad buvo sudaryta galimybė mažamečiam vaikui, kuris tvirtina nukentėjęs dėl tėvo elgesio, užtikrinti jam tinkamą apsaugą. Byloje yra pateikta pakankamai informacijos (žr. sprendimo 24 punktą), kad institucijos turėjo pagrindo abejoti vaiko saugumu esamoje situacijoje. Pažymėtina, kad tokį sprendimą priimant institucija duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti ar yra pagrindas imtis vaiko laikinosios priežiūros ar ne, o asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami ir tai nepatenka į VTAT funkcijų apimti. Todėl laikytina, kad tarnybos sprendimas vaiką su motina laikinai apgyvendinti socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje yra teisingas savalaikis ir pagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo paties ieškovo apsisprendimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, kol ikiteisminio tyrimo pareigūnai aiškinsis aplinkybes, o kitokių priemonių taikymas nagrinėtinu atveju nebuvo galimas.
40. Apibendrinant, pasisakytina, kad pranešimo apie galimą smurto atvejį prieš mažametį duomenų tikslinimas vadovaujantis BPK 168 straipsnio 1 dalimi buvo teisėtas ir pagrįstas, vaiko apklausa iki pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo vaiko teisių pažeidimas, o priešingai, buvo imtasi maksimalių vaiko teisių užtikrinimo priemonių - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai įvykio aplinkybes aiškinosi ne interpretuodami situaciją taip, kaip jiems atrodė reikalinga, o vadovavosi teisės aktais - 2019-12-30 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-20 įsakymu Nr. Al-794 patvirtintame Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašu, rėmėsi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo 2018m. birželio 27 d. Nr. Al-334 „Dėl Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis ir veikė savo kompetencijos ribose (žr. sprendimo 23-24 punktus). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai tikslinosi informaciją nepažeisdami nei nepilnamečio, nei jo tėvų teisių. Tokią galimybę jiems suteikė minėtas BPK 168 straipsnis, o ieškovų argumentai dėl per ilgo pareigūnų delsimo, 10 dienų neveikimo, paneigia teismo sprendime 22 punkte nurodomas veiksmų atlikimas, vykęs tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais. Taip pat nepagrįsti argumentai ir dėl pačių procesinių veiksmų pažeidimų dėl vaiko apklausos ydingumo – neaišku kaip išaiškintos jam ar jo atstovui teisės, kaip vyko apklausa ir pan. Į šias abejones atsakyta sprendimo 33-41 punktuose.
41. Iš aukščiau aprašyto matyti, kad G. V. apie patirtą smurtą patvirtino įvairių aplinkybių metu – paaiškindamas vaikų darželio auklėtojai, apžiūrint jį medicinos darbuotojui, vaiko teisių specialistams bendraujant su vaiku asmeniškai ir su tėvais. Vaiko parodymai baudžiamajame procese vertinami atsižvelgiant į du esminius kriterijus – formalųjį, leidžiantį nustatyti, ar vaiko parodymai atitinka teisėtumo reikalavimą, ir materialųjį, kurio įvertinimas leidžia pripažinti vaiko parodymus patikimais. Po 2022-01-28 atliktos V. G. apklausos, įvertinus jų patikimumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą įvertindami, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai teisingi (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapas 1, 16-17).
42. Esant pasitvirtinusiems duomenis, davusiems vadą pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek policijos pareigūnų sprendimas skirti A. V. kardomąją priemonę, kuria jis įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. V., tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį akcentuotas į proceso užtikrinimą ir į aukos apsaugą. Auka nebėra suvokiama kaip priemonė nusikaltimui įrodyti, bet kaip savarankiškas proceso dalyvis, kurio atžvilgiu Valstybei atsiranda naujų pareigų. ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva (2012) įpareigoja kompetentingas valstybės institucijas žvelgti į procesą per nukentėjusio asmens saugumo poreikių bei teisėtų lūkesčių prizmę, t.y. dėmesys sutelkiamas ne į įtariamojo teises, grindžiamas jo nekaltumo prezumpcija, bet aukos teises ir Valstybės pareigą šias užtikrinti. ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva aiškiai nurodo, kad nusikaltimų aukos turėtų būti pripažįstamos aukomis, su jomis turėtų būti elgiamasi pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, nediskriminuojant jų jokiu pagrindu (...). Visų kontaktų metu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kurių veikla susijusi su baudžiamuoju procesu, ir visose su aukomis ryšius palaikančiose tarnybose (...) turėtų būti atsižvelgiama į aukų asmeninę padėtį ir neatidėliotinus poreikius (…) (ES Nusikaltimo aukų teisų direktyva, preambulės 9 str.). Direktyva pabrėžia, kad (...)Artimųjų smurtas yra didelė ir dažnai užslėpta socialinė problema, kuri galėtų būti nuolatinių psichologinių ir fizinių traumų su sunkiomis pasekmėmis priežastis, nes smurtauja asmuo, kuriuo auka turėtų pasitikėti. Todėl artimųjų smurto aukoms gali reikėti specialių apsaugos priemonių. Būtent tokios apsaugos priemonės buvo pasirinktos nagrinėtinu atveju ir jos nebuvo toje proceso stadijoje per griežtos ar nesavalaikės.
43. Pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
44. Nagrinėjamoje situacijoje kardomosios priemonės skyrimas atitiko bendrąsias kardomųjų priemonių ir specialiąsias rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimo nuostatas, buvo tinkamai motyvuotos ir proporcingos buvusiomis aplinkybėmis. Teismas įvertinęs šios kardomosios priemonės skyrimo tikslą, sprendžia, kad tokios poveikio priemonės tuo metu buvo būtinos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą bei siekį užkardyti naujų nusikaltimų padarymą. Byloje pakanka duomenų išvadai, jog įtariamojo ankstesnis elgesys (žr. sprendimo 24 p.) nulėmė tokios kardomosios priemonės parinkimą.
45. Be abejo, kad paskirta kardomoji priemonė varžė ieškovo teises bei laisves, tačiau, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Ieškovui A. V. taikytos kardomosios priemonės parinkimas grindžiamas jo asmenybes apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, siekiu užtikrinti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.
46. Sutiktina su ieškovais ir atsakovais, kad bet kokia nestandartinė ir neigiamas emocijas kelianti situacija turi neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai, nes tos situacijos atsiranda dėl akivaizdžių priežasčių susijusių su tam tikrais dirgikliais. Įvairūs gyvenimo ir šeimos pasikeitimai - ėjimas į darželį ar pirmą klasę, persikraustymas gyventi į kitą vietą, senelių mirtys, mylimo gyvūno praradimas, oro ar eismo įvykis, gamtos stichija ir pan. gali kelti vaikams įtampą ir nerimą, tačiau tai nesietina su kieno nors kalte, vertinant neturtinės žalos atlyginimo kilimo kontekste.
47. Pažymėtina, kad vaikams susidūrus su galimu jų artimų žmonių įstatymo pažeidimo situacija bei taikomomis ikiteisminio tyrimo priemonėmis, galimi natūralūs vaikų išgyvenimai, bei atitinkamai, tokią situaciją mažamečiai vaikai priima jautriai.
48. Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, fiksuota, kad kai nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę ir ja atlikti socialinių paslaugų įstaigoje, kurioje kartu su vaiku sutiko laikinai apsigyventi ir vaiko mama, abu G. tėvai pasirašė Vaiko situacijos vertinimo anketą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 33-43). Prieš tai, 2022-01-18, 14.30 val. bendraujant su A. V. jo gyvenamojoje vietoje, jis nurodė nesuprantąs, kodėl turėtų turėtu išvykti iš namų (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 26-32).
49. Iš situacijos aprašytos 47 punkte ir vertinant 44 punkte dėstomus motyvus, vertintina kad įtariamasis savo poreikius iškėlė aukščiau vaiko poreikių užtikrinimo ir sukūrė tokią situaciją, kad vaikas su mama turėjo dėl jo ambicijų būti perkelti iš įprastinės aplinkos. Ir tai tik patvirtina pareigūnų siekį maksimaliai ieškotų būdų vaiko interesų užtikrinimo kontekste.
Nekonstatuojant atsakovę atstovaujamų institucijų pareigūnų kaltės, teismas plačiau apie vaiko sveikatos problemas, kurios įvardijamos ieškinyje, kaip pareigūnų kaltės pasekmė, nepasisako, kaip ir nepasisako dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo klausimų.
50. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms bylos būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Tais atvejais, kai pareigūnų atsakomybės nereglamentuoja specialiosios teisės normos, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste ir, nustatę, kad minėti teisės aktai nustato atsakomybę už panašius veiksmus, pagal analogiją taiko CK 6.272 straipsnio nuostatas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).
51. Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų/neveikimo tiek atliekant medžiagos dėl galimo smurto prieš mažametį tikslinimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei kardomosios priemonės parinkimą ir laikinosios priežiūros priemonės skyrimą, negalima konstatuoti, kad ieškovų išgyvenimai, patirta moralinė žala, sietina su kokiais nors pareigūnų veiksmais/neveikimu, kurių šiuo atveju, ir nenustatyta, t. y. pareigūnų teisėtų ir įstatymų normas nepažeidžiančių bei tuo pačiu atidumo ir rūpestingumo standartus atitinkančių veiksmų ir vaikams, kilusių moralinių išgyvenimų, nesieja priežastinis ryšys, juolab, kaip byloje ne kartą ir minėta, A. V., mažamečio G. V. emociniams potyriams, išgyvenimams neabejotinai turėjo įtakos ir patys artimieji, ir jų veiksmai, reakcijos į atliktus teisėtus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus bei tolesnis situacijos vertinimas.
52. CK6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
53. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad, nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tuo pačiu nenustačius ir priežastinio ryšio, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovų ieškinys atmestinas.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo A. V. ir ieškovo G. V. įstatyminio atstovo D. V. 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 49 Eur 50 ct (keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, valstybei, įpareigojant ieškovus šias sumas sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jų pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-03398-22, grąžinti Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariatui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėjas Vaidas Gasiūnas