Civilinė byla Nr. 3K-3-487-695/2017 

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13508-2016-7  

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.21.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, N. J., M. J., antstolė Santa Selezniovienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja AB „Swedbank“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2016 m. rugpjūčio 30 d. nurodymą Nr. S1a-25117 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
3. Antstolė S. Selezniovienė, vykdydama bylą Nr. 0184/16/01009 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-254-384/2016 dėl 835,44 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. J., 2016 m. rugpjūčio 30 d. nurodymu Nr. S1a-25117 įpareigojo AB „Swedbank“ nurašyti 1/2 dalį lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į skolininko sutuoktinės vardu atidarytą banko sąskaitą.
4. Pareiškėja nurodė, kad antstolė nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., pasikeitus teisiniam reguliavimui, neturi teisės pateikti nurodymo dėl lėšų nurašymo tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, – toks nurodymas turi būti pateiktas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS), todėl pirmiau minėtas antstolės nurodymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
5. Antstolė S. Selezniovienė išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, kad skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino antstolės S. Selezniovienės 2016 m. rugpjūčio 30 d. nurodymą Nr. S1a-25117 priverstinai nurašyti lėšas.
7. Teismas nurodė, kad antstolės pateiktas reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas tik tam tikru būdu, t. y., siekdama nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, antstolė turėjo pateikti ne nurodymą bankui dėl 1/2 dalies lėšų nurašymo, o gavusi informaciją iš banko apie minėtoje sąskaitoje esantį lėšų likutį, nustatyti konkrečią lėšų sumą, atitinkančią 1/2 areštuojamų lėšų dalį, bei pateikti nurodymą priverstinai nurašyti lėšas arba nurodymą laikinai areštuoti lėšas PLAIS vykdyti.
8. Vienas iš pagrindinių PLAIS sukūrimo ir įdiegimo tikslų ir uždavinių buvo tai, kad informacija apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus būtų tvarkoma centralizuotai, o reikalavimai priverstinai nurašyti lėšas teikiami automatizuotai, t. y. užtikrinti, kad minėti veiksmai būtų atliekami per vieną sistemą. Įdiegus PLAIS, informacinės sistemos naudotojai, tarp jų ir antstoliai bei kredito įstaigos, reikalavimus priverstinai nurašyti lėšas privalo teikti bei vykdyti per PLAIS.
9. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal antstolės atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir netenkino pareiškėjos AB „Swedbank“ skundo dėl antstolės veiksmų.
10. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (1.11.14)s-6328, konstatavo, kad modernizuotoje programoje nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, todėl esamą problemą antstolis gali išspręsti dviem būdais, t. y. pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
11. Susidarius situacijai, kai teisės aktai nustato lėšų nurašymo per PLAIS tvarką, tačiau per šią sistemą nėra galimybės priverstinai nurašyti 1/2 dalį lėšų, kuri nėra nustatyta kaip konkreti suma, negali nukentėti išieškotojo interesai, o vykdymo procesas – sustoti, todėl antstolė pagrįstai sprendė susidariusią situaciją priimdama nurodymą privestinai nurašyti lėšas, o AB „Swedbank“ privalėjo šį nurodymą vykdyti.
12. Antstolė privalo imtis visų veiksmų, siekdama išnaudoti visas galimybes kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, o AB „Swedbank“ turi technines galimybes antstolės nurodymą įvykdyti, tokiu pat būdu buvo vykdomas išieškojimas ir iki PLAIS sukūrimo. Iš pareiškėjos paaiškinimo teismas nustatė, kad kai antstolė minėtą nurodymą teikia tiesiogiai bankui, o ne per PLAIS, bankas tik patiria papildomų išlaidų, tačiau turi galimybę antstolės nurodymą vykdyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu pareiškėja AB „Swedbank“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis neturi teisės pateikti nurodymo nurašyti lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą privalo pateikti per PLAIS. CPK pakeitimus įtvirtinantis įstatymas aiškiai detalizavo, kaip turi būti įgyvendinama įstatymo leidėjo valia – antstolių nurodymai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. turi būti pateikiami tik per PLAIS. Bet kokie antstolių patvarkymai, nurodymai, teikiami kredito įstaigoms ne per PLAIS, reiškia didelį papildomą administracinį darbą, papildomas išlaidas žmogiškiesiems resursams bei tiesioginius nuostolius išieškojimo procese visiškai nedalyvaujantiems subjektams.
2. PLAIS funkcionalumas yra specifinis, todėl antstolis, norėdamas pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti lėšas nuo skolininko sąskaitos, turi nurodyti skaitmenimis išreikštą sumą, t. y. sužinoti lėšų likutį sąskaitoje, gautos informacijos pagrindu pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti atitinkamą sumą. Neteisėtas antstolės nurodymas šioje byloje sukėlė papildomas pareigas pareiškėjai, nes antstolė įpareigojo banką įvykdyti nurodymą ne tik atliekant paprastą techninį lėšų nurašymo veiksmą, bet nurašant lėšas laikytis kitų įstatymo, t. y. CPK 754 straipsnio, reikalavimų, pagal kuriuos rankiniu būdu nustatytinas lėšų nurašymo eiliškumas, banko darbuotojai turi nuolat stebėti skolininko sutuoktinio sąskaitos apyvartą ir pan. Šias funkcijas turi atlikti pats antstolis pagal įstatymo reikalavimus, o ne bankas, t. y. antstolė, priimdama ginčijamą nurodymą, savo pareigas perkėlė tretiesiems asmenims.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento biudžeto ir ES struktūrinės paramos skyriaus 2014 m. liepos 1 d. pažymoje Nr. NV-1878 nurodytas PLAIS tikslas, kad priverstinis išieškomų pinigų nurašymas būtų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, per kurią turėtų būti užtikrintas ir pinigų nurašymo proporcingumo įgyvendinimas, tuo atveju, kai, skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, visi tos pačios eilės išieškotojai iš išieškotinos sumos gautų proporcingai. Pažymoje taip pat konstatuota, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. visi nurodymai kredito įstaigoms privalomi vykdyti tik jei yra pateikti per PLAIS.
14. Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolė prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
2. Antstolis naudotis PLAIS gali tik tuo atveju, jei sistema veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą antstolio pareigų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą. PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus, kurie nesuformuluoti konkrečia pinigine išraiška, o ginčijamo nurodymo formuluotė paimta iš įsiteisėjusio Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. procesinio sprendimo, kuris, remiantis CPK 18 straipsniu, yra visiems privalomas ir turi būti vykdomas. Antstoliui nėra suteikiama teisė nustatyti skolininko dalį, įeinančią į bendrą turtą. Dėl to antstolė stengėsi realiai įvykdyti procesinį teismo sprendimą, kurio vykdymo pagal šią dieną funkcionuojančią PLAIS padaryti yra neįmanoma. Be to, įstatymuose nėra nurodyta, kad antstolis pagal savo kompetenciją nebeturėtų teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų.
3. Pagal CPK 634 straipsnį antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Dėl to, netinkamai veikiant PLAIS, siekdama įvykdyti procesinį teismo sprendimą, antstolė 2016 m. rugpjūčio 30 d. nurodymą pateikė ne per PLAIS, o tokia tvarka, kuri buvo naudojama iki PLAIS įdiegimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), tvarkos

15. CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
16. CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas nurodyti priverstinai nurašytinų piniginių lėšų sumą išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1R-197 redakcija; toliau – ir PLAIS nuostatai) 4.9 punkto, kuriame apibrėžta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.
17. Pirmiau išdėstytos proceso įstatymo nuostatos, be kita ko, patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS.
18. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė S. Selezniovienė pateikė pareiškėjai vykdyti 2016 m. rugpjūčio 30 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolė šiuo nurodymu nurodė priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į skolininko sutuoktinės vardu atidarytą sąskaitą, papildomai nurodydama, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendime nustatyta, jog skolininkui priklauso 50 procentų jo sutuoktinės lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į jos vardu atidarytą sąskaitą. Šis nurodymas dėl priverstinio lėšų nurašymo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai (ne per PLAIS). 
19. Kaip minėta, antstolio nurodyme priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodyta piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma (nutarties 16 punktas). CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir negali būti tokių išlygų, nes, ką yra patvirtinusi ir PLAIS tvarkytoja, t. y. valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), šioje sistemoje nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus per PLAIS.
20. Pirmiau nurodytų techninių galimybių nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis). Antstolė ir pareiškėja, t. y. nurodymų teikėja ir gavėja, siūlo skirtingus išeities iš aptariamos situacijos variantus: antstolės siūlymu, kurį ji, beje, ir įgyvendino, nurodymas priverstinai nurašyti lėšų, esančių trečiojo asmens sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui, turi būti vykdomas senąja, t. y. iki PLAIS sukūrimo ir įdiegimo egzistavusia, tvarka, pateikiant tokį nurodymą vykdyti tiesiogiai įstaigai, kurioje yra trečiojo asmens vardu atidaryta sąskaita; pareiškėja laikosi pozicijos, kad toks nurodymas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais; t. y. skolininkui priklausančią lėšų dalį įvardijus konkrečia pinigų suma) turi būti pateiktas ir vykdomas bendra tvarka, t. y. per PLAIS. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog abu variantai, nors ir reikalauja papildomų sąnaudų, yra fiziškai ir techniškai įgyvendinami, ir, pritardami antstolės pozicijai, konstatavo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas pagrįstai pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai, kaip kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sutuoktinės sąskaita.
21. CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 17 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.
22. PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatuoja, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija).
24. Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas (nutarties 21 punktas): išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas. Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS.
26. Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, be kitų funkcijų, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas šios funkcijos tinkamam vykdymui užtikrinti yra, be kita ko, suteikęs antstoliui teisę į neatlygintinį informacijos gavimą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos pirmiau aptartos PLAIS funkcijos (nutarties 17 punktas), reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.
27. Kasacinis teismas, bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui netinkamai aiškinus ir taikius CPK 689 straipsnio nuostatas, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria antstolės S. Selezniovienės veiksmai 2016 m. rugpjūčio 30 d. teikiant nurodymą Nr. S1a-25117 priverstinai nurašyti pinigines lėšas pripažinti neteisėtais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017 m. birželio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė skundžiamo antstolės nurodymo vykdymą. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, naikinamos pirmiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kasaciniame teisme susidarė 8,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, antstolei tenka pareiga padengti šias išlaidas, todėl valstybei priteisiamas iš antstolės 8,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Priteisti valstybei iš antstolės Santos Selezniovienės 8,45 Eur (aštuonis Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Santos Selezniovienės 2016 m. rugpjūčio 30 d. nurodymo Nr. S1a-25117 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdymo sustabdymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys