Civilinė byla Nr. e2-811-178/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00153-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. eB2-1638-264/2015 pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aventa“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimas.

Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Aventa“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienai 2013 m. gegužės 20 d. buvo 135 456,78 Lt (39 231 Eur). Mokestinė nepriemoka nelikviduota ir VMI 2013 m. rugpjūčio 5 d. siunčiant pakartotinį pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas per 30 dienų po pranešimo gavimo dienos mokesčių nesumokėjo, įsipareigojimai 2015 m. vasario 6 d. sudaro 39 231 Eur, kas įrodo, kad įmonė yra nepajėgi sumokėti įsiskolinimų valstybės biudžetui. Be to, paskutinę metinę finansinę atskaitomybę įmonė yra pateikusi už tik 2008 metus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas yra nemokus ir jam turi būti keliama bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Aventa“. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pranešimus dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siuntė 2013 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5 d., o su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo į teismą kreipėsi tik 2015 m. vasario 26 d., t. y. praėjus  daugiau nei metams nuo minėtų pranešimų siuntimo. Teismas sprendė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado savo reikšmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pranešimas nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, nes šiuo atveju ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos pripažinimas tinkama prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2-844/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.B2-1578-730/2014). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ir atsisakė jį priimti (CPK 136 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas VMI (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti bankroto bylą UAB „Aventa“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas yra neveiklus bei nemokus rinkos dalyvis, kurį reikia likviduoti iš rinkos, o šis veiksmas gali būti atliekamas taikant bankroto procesą. Todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, o atsakovui iškelta bankroto byla.
2. ĮBĮ nereglamentuoja termino, kada turi būti siunčiamas pranešimas (įspėjimas) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui tuo atveju, jei tokio pranešimo nepavyksta įteikti pirmą kartą, taip pat nenustato ir termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą po pranešimo atsakovui įteikimo. Apeliantas 2013 m. gegužės 23 d. raštu pranešė atsakovui, jog nesumokėjus mokesčių kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtas raštas 2013 m. gegužės 27 d. išsiųstas įmonės buveinės adresu registruotu laišku. 2013 m. rugpjūčio 5 d. apeliantas pakartotinai raštu kreipėsi su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įspėjimas 2013 m. rugpjūčio 7 d. išsiųstas registruotu laišku įmonės buveinės adresu. Todėl. vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas įteiktu 2013 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovas po pranešimo įteikimo mokesčių nesumokėjo, įsipareigojimai valstybės biudžetui 2015 m. vasario 6 d. buvo 39 231 Eur, jie ir 2015 m. kovo 6 d. liko tokie patys. Paskutinę metinę finansinę atskaitomybę UAB „Aventa“ VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi už 2008 m., jos duomenimis įmonė atitinka nemokumo būseną (ĮBĮ 2 str. 8 p.)
3. Apeliantas iki 2014 m. gruodžio 11 d. neturėjo informacijos apie administratoriaus kandidatūrą, kuri savo verslo rizika prisiimtų administruoti atsakovą. Administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ su sutikimu kreipėsi į apeliantą tik 2014 m. gruodžio 11 d., todėl buvo pradėtas ruošti pareiškimas atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ nereglamentuoja termino, per kurį apeliantas turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo po pranešimo atsakovui įteikimo, apeliantas nepažeidė imperatyvių ĮBĮ normų, tinkamai laikėsi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir priimta nauja nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą, kas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Aventa“ iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja CPK bei ĮBĮ nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai yra bent viena iš ĮBĮ 4 straipsnio 1-3 punktuose nustatytų sąlygų, kreditorius (kreditoriai), pasibaigus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš aukščiau nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šiame pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Nustačius, kad kreditorius nesilaikė ar netinkamai laikėsi aukščiau išdėstytos tvarkos, jo pareiškimą atsisakoma priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Šiame kontekste pastebėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje  (tikėtina, dėl klaidos) nurodė CPK 136 straipsnio 2 dalies 36 punktą.  CK 2.49 straipsnio 3 dalies pagrindu visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti (CK 2.49 str. 4 d.). CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, suponuoja pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nesilaikė privalomos įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Aventa“ buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Iš prie pareiškimo teismui pridėtų dokumentų matyti, kad apeliantas 2013 m. gegužės 27 d. per pašto paslaugas teikiančią įmonę AB „Lietuvos paštas“ išsiuntė atsakovui jo buveinės adresu pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jei atsakovas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo neįvykdys savo įsipareigojimų. Pranešimas neįteiktas (neatsiėmė), todėl 2013 m. rugpjūčio 7 d. apeliantas pakartotinai išsiuntė tapataus turinio pranešimą atsakovo buveinės adresu. Taigi, pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas įteiktu atsakovui 2013 m. rugpjūčio 13 d. (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Todėl, nors pranešimai siųsti įmonės buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, nebuvo įteikti, apeliantas tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nėra pagrįsta. Iš pareiškimo priedų matyti, kad apeliantas, atsakovui nepadengus įsiskolinimo valstybės biudžetui, 2015 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kurio nuorašas su priedais atsakovui jo buveinės adresu išsiųstas 2015 m. vasario 17 d.

Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad apelianto vykdyta ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka procedūra dėl ilgo laikotarpio prarado reikšmę ir tapo neformalia, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-844/2014, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje  byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyta, kad tarp ieškovo išsiųstų pranešimų (įspėjimų) praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, todėl laikyta, kad ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje vertintinas ne laikotarpis tarp pranešimų (įspėjimų) atsakovui išsiuntimo, o laikotarpis po šių pranešimų bei pranešimo, kuriuo siunčiamas ieškinys su priedais dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nagrinėjamos bylos ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje nagrinėtos aplinkybės nesutampa. ĮBĮ nenustato termino, per kurį kreditorius turi kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą skolininkui, jei jau yra suėjęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies pagrindu išsiųstame pranešime nurodytas terminas, per kurį skolininkas turėjo atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra jokio pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties argumentu, kad ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo (iki bankroto bylos iškėlimo pareiškimo pateikimo teismui) laikotarpio iš esmės prarado savo reikšmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį, dar ir dėl to, kad per visą šį laikotarpį jokios aplinkybės, susijusios su atsakovo įsipareigojimais valstybei,  lyginant jas su buvusiomis įspėjimų teikimo metu, nei įsipareigojimų vykdymo proceso, nei apimties aspektais faktiškai ir nesikeitė.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas tinkamai laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas negalėtų priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą net ir tuo atveju, jei pareiškimas būtų priimtas ir būtų pagrindas bankroto bylos iškėlimui (ĮBĮ 10 str. 8 d.). Todėl apelianto tokio pobūdžio  prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl pirmiau išdėstyto skundžiama nutartis panaikintina ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aventa“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus