Administracinė byla Nr. AS-1290-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04120-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas:

1. panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1P-654;
2. pripažinti, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. rašte Nr. (5.34)3B-7349 išdėstyti motyvai dėl pareiškėjo skundo neatitinka įstatymų reikalavimams;
3. pripažinti, kad pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. buvo neteisėtas ir turi būti įskaitytas į stažą pensijai gauti bei įpareigoti Muitinės departamentą skirti pareiškėjui valstybinę pareigūno pensiją;
4. pripažinti, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas Muitinės departamento kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus iniciatyva ir įpareigoti Muitinės departamentą išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už visą nepagrįsto nušalinimo laiką;
5. priteisti iš Muitinės departamento atstovavimo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (b. l. 47–48), nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, pareiškėjui nustatė terminą iki 2015 m. rugsėjo 3 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui: 1) skundą su sukonkretintais ir aiškiai suformuluotais reikalavimais, atitinkančiais ABTĮ 88 straipsnio nuostatas; 2) įrodymus, patvirtinančius Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1P-654 įteikimo (supažindinimo) datą.

Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 2 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 50–53), kuriame prašė:

1. panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1P-654;
2. pripažinti, kad pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. buvo neteisėtas ir turi būti įskaitytas į stažą pensijai gauti bei įpareigoti Muitinės departamentą skirti pareiškėjui valstybinę pareigūno pensiją ir išmokėti darbo užmokestį už šį laikotarpį;
3. priteisti iš Muitinės departamento atstovavimo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (b. l. 63–64), nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas neatitinka visų ABTĮ reikalavimų, dar kartą pareiškėjui nustatė terminą iki 2015 m. rugsėjo 24 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą su sukonkretintais reikalavimais, atitinkančiais ABTĮ 88 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti su jame nurodytomis termino praleidimo priežastimis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė dar kartą patikslintą skundą (b. l. 68–71), kuriame prašė:

1. panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1P-654 ir Muitinės departamento 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-7349;
2. pripažinti, kad pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. buvo neteisėtas ir turi būti įskaitytas į stažą pensijai gauti bei įpareigoti Muitinės departamentą skirti pareiškėjui valstybinę pareigūno pensiją;
3. priteisti iš Muitinės departamento atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjas kartu su minėtu patikslintu skundu 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad Muitinės departamento 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-7349 gavo 2015 m. liepos 24 d., o į teismą kreipėsi praleidęs terminą, nes gavęs minėtą Muitinės departamento sprendimą, po kelių dienų išėjo atostogų ir išvažiavo į kaimą padėti broliui prie gyvenamojo namo statybos. Apie šį Muitinės departamento sprendimą pamiršo ir nepranešė savo atstovui advokatui R. V.. Į darbą sugrįžo 2015 m. rugpjūčio 11 d., tačiau klaidingai manydamas, kad šio sprendimo apskundimui yra nustatytas 30 dienų terminas, į savo atstovą kreipėsi pavėluotai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (b. l. 72–73) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į  suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises. Šiuo aspektu teismas akcentavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1P-654 apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuris 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (5.34)3B-7349 pareiškėjo skundo netenkino (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 6 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas yra priimtas dėl ginčo ikiteismine tvarka, todėl teismui gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Atitinkamai Muitinės departamento 2015 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (5.34)3B-7349 pareiškėjui įteiktas 2015 m. liepos 24 d., todėl į teismą pareiškėjas galėjo kreiptis iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. imtinai. Tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė 2015 m. rugpjūčio 17 d., t. y. praleidęs nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis išėjo atostogų, išvažiavo į kaimą ir pamiršo apie ginčijamą sprendimą pranešti savo advokatui, teismas sprendė, kad šios aplinkybės nėra objektyvios ir pateisinamos sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Teismas akcentavo, kad kaip nurodo pats pareiškėjas, jo interesus atstovavo advokatas, kuriam kreipimosi į teismą tvarka ir terminai yra žinomi. Teisinių paslaugų sutartis su advokatu R. V. sudaryta 2015 m. birželio 1 d. Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakytina skundą priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III.

Pareiškėjas A. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 76–77), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo skundą.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Pažymi, jog jo motina gyvena kartu su jaunesniu broliu kaime Lazdijų rajone, ji yra pensininkė, silpnos sveikatos, Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos narė. 2015 m. balandžio 5 d. jų name kilo gaisras, kurio metu faktiškai sudegė visas namas ir jame buvęs turtas. Po šio gaisro motina ir pareiškėjo brolis prarado gyvenamąją vietą ir visą turtą. Pareiškėjas tvirtina, jog dėl šio gaisro buvo psichologiškai paveiktas, norėdamas padėti motinai ir broliui likviduoti kilusio gaisro pasekmes bei iki žiemos sezono įrengti gyvenamą patalpą, išėjo atostogų ir išvyko į kaimą, apie gautą Muitinės departamento sprendimą savo advokatui pamiršo pranešti, tai padarė būdamas sukrėstas kilusio gaisro, o ne dėl kokių nors kitų aplinkybių. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Pareiškėjas kartu akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu jis būtų laiku informavęs savo atstovą advokatą R. V., pastarasis būtų laiku paruošęs skundą. Be to, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas praleistas tik 4 dienas, o tam įtakos turėjo ir kiti rūpesčiai grįžus iš kaimo į Vilnių dėl paramos motinai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atitinkamai byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-654, apskundė jį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuris 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (5.34)3B-7349 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 7). Minėtas Muitinės departamento 2015 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (5.34)3B-7349 pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. liepos 24 d. (b. l. 54–62). Taigi, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas dėl nurodyto sprendimo su skundu į teismą galėjo kreiptis iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. imtinai. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmą kartą į teismą su skundu kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 17 d. (pagal gavimo spaudą ant skundo, reg. Nr. I-10586, b. l. 1), t. y. praleidęs minėtą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, jog šių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir ginčo byloje dėl to nėra.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Atitinkamai pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (5.34)3B-7349 paduoti (b. l. 66), nurodydamas, kad terminą praleido, nes gavęs minėtą Muitinės departamento sprendimą, po kelių dienų išėjo atostogų ir išvažiavo į kaimą padėti broliui prie gyvenamojo namo statybos, apie šį Muitinės departamento sprendimą pamiršo ir nepranešė savo atstovui advokatui R. V., į darbą sugrįžo 2015 m. rugpjūčio 11 d., tačiau klaidingai manydamas, kad šio sprendimo apskundimui yra nustatytas 30 dienų terminas, į savo atstovą kreipėsi pavėluotai. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (b. l. 72–73) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad jo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis bei sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas praleistas tik 4 dienas, teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012 ir kt.). Tačiau maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012 ir kt.). Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju maža skundo padavimo termino praleidimo trukmė, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą šį terminą atnaujinti, kadangi kitos pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Nors pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimą iš esmės sieja su 2015 m. balandžio 5 d. jo motinos, kuri gyvena kartu su jaunesniu pareiškėjo broliu, name kilusiu gaisru, dėl kurio jis teigia buvęs sukrėstas, pabrėžtina, kad nuo minėto gaisro iki Muitinės departamento sprendimo, kurio apskundimo terminą nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido ir prašo atnaujinti, priėmimo bei įteikimo pareiškėjui praėjo daugiau nei 3 mėnesiai ir tai nesukliudė pareiškėjui nei 2015 m. gegužės 27 d. pateikti prašymą Muitinės departamento generaliniam direktoriui skirti jam pareigūnų valstybinę pensiją (b. l. 10–11), nei 2015 m. birželio 23 d. skundu apskųsti jam nepalankų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1P-654 (b. l. 7). Todėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios ir nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Juolab kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas dar 2015 m. birželio 1 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu R. V. (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kaip nepagrįstas atmestinas ir jo teiginys, kad jis klaidingai manė, jog minėto Muitinės departamento sprendimo apskundimui yra nustatytas 30 dienų terminas. Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimas, be kita ko, dažniausiai negali būti pateisintas ir atostogomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-73/2011 ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis, norėdamas padėti motinai ir broliui likviduoti kilusio gaisro pasekmes bei iki žiemos sezono įrengti gyvenamą patalpą, išėjo atostogų ir išvyko į kaimą, o apie gautą Muitinės departamento sprendimą savo advokatui pamiršo pranešti, nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios bei nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Be to, pats pareiškėjas nurodo, jog jo atostogos prasidėjo tik 2015 m. liepos 29 d., t. y. po 5 dienų nuo Muitinės departamento sprendimo įteikimo jam dienos, o baigėsi 2015 m. rugpjūčio 10 d., t. y. likus dar 3 dienoms iki skundo padavimo termino pabaigos, tai patvirtina ir pareiškėjo pateiktas atostogų lapelis Nr. 824 (b. l. 67). Tačiau pats pareiškėjas paaiškina, kad laiku neinformavo savo advokato apie gautą Muitinės departamento sprendimą, t. y. iš esmės pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė būtent subjektyvūs jo veiksmai (neveikimas). Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą skundui dėl Muitinės departamento 2015 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (5.34)3B-7349 paduoti praleido dėl savo neveiklumo, t. y. gavęs minėtą sprendimą, nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas apie jį informuoti savo atstovą advokatą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino kreiptis į teismą, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius