Administracinė byla Nr. I-2300-406/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02503-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.;74.

(S)

                                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Kauno apygardos probacijos tarnybai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, ir

n u s t a t ė :

              Pareiškėjas skundu (b.l. 5-6 ) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,  prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno apygardos probacijos tarnybos kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis 2003-2014 metais – 709.78 Eur.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo pareiga aprūpinti jį tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta, nes jam nebuvo išduota nė viena tarnybinė uniforma ir jos dalys.  Neišdavus tarnybinės uniformos, dėvint nuosavus drabužius, avalynę, jis patyrė nuostolius ir įgijo teisę į žalos atlyginimą. Atsakovas pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto ir Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos nuostatas, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 9,10 ) nurodė, kad nuo 2003 m. iki 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjas nė karto raštu nesikreipė į įstaigos vadovą dėl uniformos išdavimo ar kompensacijos išmokėjimo, todėl šiuo laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo nebuvo svarstytas. Pabrėžia, kad 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Kauno apygardos probacijos tarnyboje ir šiuo metu nebedirba, tuo tarpu dėl piniginės kompensacijos kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 7 d.  Pagal 2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-1(14)/S-2 2015 m. liepos 23 d. papildymo protokolą Nr. ST-106/LR3/ESP-5(15)/S-5 turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, protokole nustatyta tvarka gali būti apskaičiuojama ir atlyginama tik pagal pataisos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamoje įstaigoje prašymus. Protokolo nuostatos netaikomos asmenims, kurie atleisti iš tarnybos ir nėra pataisos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra  pataisos pareigūnas ir prašo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2003 m. birželio iki 2014 m. gruodžio 31 d., prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti. 

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Kauno apygardos probacijos tarnybos pareigūnui dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iki 2015 m. balandžio 13 d. atliko tarnybą Kauno apygardos probacijos tarnyboje Savivaldybių probacijos skyriuje. Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai.

Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad įstaigų pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos tarnybinės uniformos dalys. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Iš 2015 m. gruodžio 17 d. pažymos Nr. VD-461  matyti, kad atsakovo duomenimis turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro 709.78 Eur, t. y. 30 procentų nuo 2365.94 Eur. (b.l. 8). Taigi ginčo dėl pareiškėjo nurodytos negautos tarnybinės uniformos dalių piniginės vertės, taip pat ir dėl to, kad už šias priklausančias tarnybinės uniformos dalis jam nebuvo išmokėta kompensacija, nėra.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti jo patirtą ir paties atsakovo paskaičiuotą žalą (709.78 Eur) dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs, teigdamas, jog jis tarnybos metu, turėjo nešioti savo pirktą avalynę, dėvėti nuosavus drabužius. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsakovo argumentus, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.),  teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir

avalynę, kurią jis privalėjo dėvėti atsakovui neišdavus tarnybinės uniformos dalių. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 7 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą, prašydamas užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją ir paskaičiuoti bei išmokėti piniginę kompensaciją, tačiau 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 4-575 jam buvo atsakyta, kad prašymas nebus patenkintas, kadangi pareiškėjas atleistas iš tarnybos (b.l. 7).

Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal jau minėtos Tvarkos 1 punktą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių laiku neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Kadangi pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjo prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimui. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iš atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).

Atsakovo atsiliepime (b.l. 10) nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 13 d. yra atleistas iš tarnybos (b.l. 11) ir todėl jam negali būti skaičiuojama turtinė žala, nepaneigia pareiškėjo įgytos teisės į patirtų nuostolių dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo kompensavimą ir taip pat atsakovo pareigos atlyginti patirtą turtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime į skundą taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu teismas konstatuodavo, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.438-1796/2013; Nr. A438-1652/2013).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija iš esmės yra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas tarnybą atliko iki 2015 m. balandžio 13 d., taigi kreipimosi į teismą metu jis jau buvo atleistas iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius pagal Teisingumo ministro nustatytą tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarką. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2015 m. balandžio 13 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams pats pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, faktiškai suvokė, kad jam jau nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir kad jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu - taikant kompensavimo mechanizmą. Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Kaip nurodė pats pareiškėjas (tai patvirtina ir bylos medžiaga), jis, prašydamas užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją, į įstaigos vadovą kreipėsi  2015 m. gruodžio 7 d., o į teismą - 2015 m. gruodžio 30 d., taigi nepraėjus daugiau nei trims metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.  Tokiu būdu, teismo vertinimu, pareiškėjas savo įgytą teisę gauti teisės aktuose numatytas garantijas, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, realizavo laiku, o ieškinio senaties terminas, priešingai nei teigia atsakovas, nepraleistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjas

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti.

Priteisti iš Kauno apygardos probacijos tarnybos L. D. 709.78 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                Gintaras Čekanauskas