Civilinė byla Nr. e2S-1269-643/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09056-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Despecto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Maistoranas“ ieškinį atsakovei UAB „Despecto“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės UAB „Despecto“ priešieškinį,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Maistoranas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Despecto“ vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 19 d. remiantis sutarties 17.3.3, 17.3.5 ir 17.3.6 punktuose nurodytais pagrindais neteisėtu ir negaliojančiu ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Despecto“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1) iškeldinti ieškovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu ieškovei priklausančiu turtu, kurį galima pašalinti iš patalpų nepadarant joms žalos, iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); 2) atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 8 895,42 Eur sutartinių netesybų už laikotarpį po sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki šio priešieškinio pateikimo dienos (2021 m. gegužės 17 d.); 3) atsakovės naudai iš ieškovės priteisti po 329,46 Eur sutartinių netesybų už kiekvieną dieną po šio priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 18 d.) iki visiško atsakovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo dienos; 4) priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB ,,Maistoranas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies ir uždrausti atsakovei UAB „Despecto“, j. a. k. 304617500, imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis (181,52 kv. m. ploto patalpos, esančios pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“) adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

4.       2022 m. kovo 9 d. teisme gautas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimų. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė yra nemoki, nevykdo savo įsipareigojimų nei tretiesiems asmenims, nei atsakovei. Iš ieškovės į bylą pateiktos 2022 m. kovo 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovės veikla 2021 m. buvo nuostolinga. Didžioji dalis skolų kreditoriams per laikotarpį tarp sąrašų sudarymo nebuvo padengtos, skolos tik didėja. Ieškovė atsakovei yra skolinga 11 741,48 Eur sumą, o kai kurios iš išrašytų sąskaitų vėluojamos apmokėti daugiau kaip 120 kalendorinių dienų. Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. turėjo 1 732,78 Eur dydžio skolą Sodrai. Ieškovė nėra finansiškai pajėgi vykdyti sutartį, kurios atnaujinimo reikalauja šioje byloje. Tai patvirtina, kad neegzistuoja jokia grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje neįvykdymo dėl atsakovės kaltės ar veiksmų. Ieškovei esant nemokiai, vis didėjant ieškovės skoloms tiek atsakovei, tiek kitiems kreditoriams, tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, kuris didina atsakovės patiriamus nuostolius, yra neproporcinga ir neprotinga priemonė. Pažymi, kad ieškovė ne tik neapmoka sąskaitų už naudojimąsi patalpomis, bet neapmoka ir komunalinių paslaugų, todėl atsakovė ne tik negauna pajamų už patalpų nuomą, tačiau patiria tiesioginius nuostolius, nes yra priversta apmokėti ieškovei suteiktas komunalines paslaugas.

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovės prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones jau konstatavo, kad jų nepritaikius, iškiltų grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Atsakovei trukdant ieškovei naudotis patalpomis, ir taip de facto priverčiant savo veiklą perkelti į kitas patalpas, ieškinio patenkinimo atveju priimtas teismo sprendimas ieškovei nebetektų prasmės. Atsakovė aplinkybių, jog patalpos galėtų būti išnuomotos už didesnį nuomos mokestį kitiems asmenims ar naudojamos kitai veiklai, iš kurios būtų gaunama daugiau pajamų, nenurodė. Atsakovė apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl nuomos sutarties pratęsimo jai atsirastų kokių nors nuostolių ar kitokių neigiamų padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovės UAB „Despecto“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

7.       Teismas nutartyje nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrįstumą įvertino aukštesnės instancijos teismas.

8.       Nutartyje pažymėta, kad atsakovė nepateikė jokių naujų duomenų, apie faktines aplinkybes, kurios pagrįstų būtinybę panaikinti atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė bylos nagrinėjimo laikotarpiu nemokėtų nuomos ar komunalinius mokesčius, taip pat nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iškreipia teisių ir pareigų pusiausvyrą, vienai iš šalių suteikiant išskirtinį pranašumą. Teismas nurodė, kad byla iš esmės yra išnagrinėta, tačiau teismo sprendimas dar nepriimtas ir nepaskelbtas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad pastate yra tik keli nuomininkai, atsakovė ieško nuomininkų kitoms pastate esančioms patalpoms. Duomenų apie tai, kad yra kitų asmenų, kurie turėtų realius ketinimus nuomotis ieškovės naudojamas patalpas, nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Atsakovė UAB „Despecto“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-807-918/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Despecto“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti, t. y. panaikinti šioje civilinėje byloje atsakovo UAB „Despecto“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10.       Apeliantės teigimu, faktinės aplinkybės nuo momento, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra iš esmės pasikeitusios. Ieškovė yra faktiškai nemoki įmonė, kuri nevykdo savo įsipareigojimų nei tretiesiems asmenims, nei atsakovei. Atsakovės vertinimu, faktiškai nemokios ir savo įsipareigojimų vykdyti negalinčios įmonės reikalavimų teisme užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra neproporcingas, nes tokiu būdu tik didinami ieškovės įsiskolinimai, kurių ieškovė negalės patenkinti, o ieškovės bankroto bylos iškėlimo atveju atsakovė patirs dar didesnius turtinius nuostolius. Ieškovei negalint vykdyti savo turtinių įsipareigojimų atsakovės naudai, negalima konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui, net jei toks teismo sprendimas būtų ieškovei palankus. Taigi, grėsmė sprendimo vykdymui priklauso nebent nuo pačios ieškovės finansinių galimybių. Sprendimo neįvykdymo grėsmė dėl ieškovės kaltės negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei pagrindas, taigi išnyko vienas iš dviejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.

11.       Atsakovė yra pateikusi buhalterinę pažymą, iš kurios aiškiai matyti, kad iš 33 ieškovei iki bylos iškėlimo teisme išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ieškovė tinkamai ir laiku apmokėjo tik vieną. Likusios sąskaitos nuo 2019 metų gruodžio iki 2021 m. vasario buvo apmokėtos nebent tik pažeidus Sutartyje nustatytus terminus, daugumoje atvejų ieškovės mokėjimai vėluodavo ne po keletą dienų – tai būdavo itin ženklūs vėlavimai, kuomet vėluojama po 60-90 dienų, kartais iki 120 dienų.

12.       Iš ieškovės finansinių dokumentų matyti, kad ieškovės įsiskolinimas kreditoriams sudaro 133 095,95 Eur, grynosios pajamos iki 2021 m. sausio sudarė vidutiniškai po 4 511,20 Eur per mėnesį, penkis mėnesius pajamos neviršijo 2 722,80 Eur, t. y. nuomos mokesčio pagal Sutartį. Per analizuotus mėnesius, ieškovės sąnaudos yra 2,74 karto didesnės už pajamas. Veikla nuostolinga nuo 2019 m., sąnaudos didesnės už pajamas, taigi tikėtina ir toliau didės. Teismas skundžiama nutartimi šių įrodymų nevertino.

13.       Ieškovė 2022 m. sausio 21 d. pateikė naujus įrodymus apie ieškovės finansinę veiklą, kurie tik papildomai pagrindžia jos faktinį nemokumą, negalėjimą vykdyti turtinių įsipareigojimų, todėl ir grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo nebuvimą. Atsakovės teigimu, ieškovė 2021 metais patirta 71 612 Eur nuostolių. Nuo įmonės įkūrimo vidutinis nuostolingumas sudaro apie 4 670 Eur per mėnesį. Ieškovės 2022 m. kovo 8 d. pateiktas balansas patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra dar blogesnė.

14.       Atkreipia dėmesį, kad atsakovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad šiuo metu ieškovė atsakovei yra skolinga 11 741,48 Eur sumą, o kai kurios iš išrašytų sąskaitų vėluojamos apmokėti daugiau kaip 120 kalendorinių dienų. Ieškovė ne tik neapmoka sąskaitų už naudojimąsi patalpomis, bet neapmoka ir komunalinių paslaugų, taigi atsakovė dar ir patiria nuostolius, atsakovė pateikė teismui įrodymas, tačiau teismas jų nevertino. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad ieškovės įsiskolinimas Sodrai sudaro 1 732,78 Eur.

15.       Ieškovė UAB „Maistoranas“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16.       Nurodo, kad atsakovė prašymą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesniuose prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Naujai neva paaiškėjusios aplinkybės jau buvo aptartos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, į bylą teikiant procesinius dokumentus. Prašymas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į ieškinį, tos pačios aplinkybės buvo nurodytos ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Patenkinus atsakovo prašymą iš esmės būtų išspręsta byla, o esant ieškovei palankiam teismo sprendimui grįžti pradinius šalių sutartinius santykius, tikėtina, būtų nebeįmanoma.

17.       Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nulemia grėsmė, kad atsakovei nutraukus Sutartį ir įgyvendinus Sutarties 8.7 punkte nustatytas teises, ieškovei būtų neteisėtai trukdoma arba, labiausiai tikėtina, jog visiškai neįmanoma naudotis nuomojamomis patalpomis, ieškovė būtų priversta nutraukti veiklą bei patirtų realią žalą, todėl būtų iš esmės neįmanomas galimai palankaus teismo sprendimo dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Sutarties vienašališką nutraukimą negaliojančiu įvykdymas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kiltų akivaizdi grėsmė, kad atsakovė vienašališkai pasinaudotų savo teisėmis pagal Sutarties 8.7 punktą. Atsakovė bet kokiomis priemonėmis siekia iškraustyti ieškovę iš jos nuomojamų patalpų, kadangi galimai turi kitus pretendentus (nuomininkus ar pirkėjus). Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė įgytų teisę iškraustyti ieškovę iš patalpų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

19.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

20.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

21.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

22.       Atsakovė pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus – 2022 m. balandžio 5 d. atsakovės pretenziją ir 2022 m. balandžio 1 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-22-2974. Grįsdama prašymą nurodė, kad jos pagrindžia ieškovės piktnaudžiavimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Iš pretenzijos matyti, kad ieškovė netinkamai naudojasi ginčo patalpomis - bendrojo naudojimo patalpose sandėliuoja nuomininkui priklausančius daiktus, tuo grubiai pažeisdamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, savavališkai prie prekybos centro įsirengė terasą, kurios įrengimas grubiai pažeidžia Sutarties sąlygas (6.4.1 p.) ir norminius teisės aktus, blokuoja neįgaliesiems pritaikytą įėjimą į prekybos centrą. Nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, negu priimta skundžiama nutartis.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti atsakovės teikiamų įrodymų. Visų pirma, jie atsirado net tik kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo, taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo jų įvertinti ir dėl jų pasisakyti. Nauji įrodymai teismui buvo pateikti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, priėmimo (minėta, sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 4 d., o teismui nauji dokumentai pateikti 2022 m. balandžio 14 d.). Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parengtas 2022 m. balandžio 1 d., teismo sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 4 d., o atsakovė ieškovei pretenziją parengė 2022 m. balandžio 5 d., teismui nauji įrodymai pateikti tik 2022 m. balandžio 14 d. Be to, naujai teikiami įrodymai nėra betarpiškai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)būtinybe, kadangi naujuose įrodymuose užfiksuotomis aplinkybėmis galėtų būti grindžiamas Sutarties netinkamas vykdymas (pavyzdžiui, veiklos nevykdymas, baldų laikymas, terasos be atsakovės žinios įsirengimas), tačiau ne būtinybė panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės tuo pagrindu, jog išnyko grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas prijungti naujus įrodymus netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

24.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės eismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB ,,Maistoranas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies ir uždrausti atsakovei UAB „Despecto“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis Patalpomis (181,52 kv.m ploto patalpos, esančios Pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“) adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

25.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Despecto“ vienašalį 2019 m. rugsėjo 20 d. nuomos sutarties Nr. 201909/01 prekybinėms patalpoms prekybos ir laisvalaikio centre, sudarytos tarp ieškovės UAB „Maistoranas“ ir atsakovės UAB „Despecto“, nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 19 d. sutarties Bendrųjų sąlygų 17.3.3, 17.3.5 ir 17.3.6 punktuose nurodytais pagrindais, priteisti iš atsakovės UAB „Despecto“ ieškovės UAB „Maistoranas“ naudai 188 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis). Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

27.       Apeliantė atskirąjį skundą grindžia byloje esančiais įrodymais apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, pateikdama paskaičiavimus, nuostolių tendencijas, teigdama, kad ieškovės finansinė padėtis iš esmės atitinka nemokumo apibrėžimą. Teigia, kad nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, dabartinė situacija neatitinka proporcingumo principo, iškreipia šalių balansą, kadangi atsakovė patiria nuostolius ieškovei nemokant ir nuomos, ir komunalinių mokesčių. Pasisakydamas šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi šiuo metu įtvirtintas status quo, kuomet laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo, atsakovei yra sudaromos kliūtys iškraustyti ieškovę. Būtent panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei pasinaudojus Sutarties 8.7 p. įtvirtintus jos teisėmis vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovei būtų kardinaliai apribotos galimybės vykdyti veiklą, gauti pelną ir mažinti savo įsiskolinimą, ir būtent ši situacija neatitiktų šalių lygybės principo.

28.       Aplinkybę, kad šioje proceso stadijoje panaikinus laikinąsias apsaugos priemonės, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, patvirtina ir tai, kad bylą išsiuntus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pagal atsakovės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Taigi, esant palankiam, nors dar neįsiteisėjusiam, teismo sprendimui, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei pasinaudojus teise iškeldinti ieškovę, tokio sprendimo įvykdymas būtų itin komplikuotas, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, pareikalautų didelių finansinių ir žmogiškųjų resursų.

29.       Nors apeliantė ir teigia, kad ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau šios aplinkybės nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, šios aplinkybės nėra naujos ar nebuvusios nagrinėtos bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindžiamas tais pačiais įrodymais, teiktais dar su atsiliepimu į ieškinį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos prašymą, neįvertino naujai pateikto įrodymo, jog šiuo metu ieškovė atsakovei yra skolinga 11 741,48 Eur sumą, o kai kurios iš išrašytų sąskaitų vėluojamos apmokėti daugiau kaip 120 kalendorinių dienų, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nelaikytinos naujomis, kadangi atsakovė būtent ir kreipėsi į teismą tame tarpe tuo pagrindu, kad ieškovė vėluoja mokėti nuomos mokestį. Vis tik, pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, o apeliacinės instancijos teismas nutartį, kuria ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodomos aplinkybės nelaikytinos naujomis.

30.       Pasisakant dėl argumentų ir su prašymu pateiktu įrodymu, kad ieškovė skolinga Sodrai, pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio didelė dalis draudimo skolos buvo atidėta (pagrinde atidėtos sumos dydis – 1 775,69 Eur). Kol skola buvo atidedama, įsiskolinimas Sodrai daugiausia buvo 951,93 Eur. Nors iš pateikto įrodymo konkrečiai nenurodoma, tačiau iš įsiskolinimo dydžio galima daryti išvadą, kad 2022 m. vasario 25 d. duomenimis, ieškovei įsiskolinimo dalies atidėjimas nebėra taikomas, todėl bendra skolos suma siekė 2 480,13 Eur, tuo tarpu, duomenimis iki 2022 m. kovo 4 d., įsiskolinimas sudarė 1 732,78 Eur, taigi, įsiskolinimas netgi sumažėjo.

31.       Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas išimtinai pažeistų ieškovės interesus ir neatitiktų tokių priemonių taikymo tikslo bei paskirties, savo ruožtu atsakovė nepateikė duomenų, kad realiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolius, kad už ieškovę apmoka komunalinius mokesčius ar panašiai. Ieškovės nuomos mokesčio įsiskolinimas atsakovei galėtų sudaryti pagrindą kreiptis dėl skolos priteisimo, tačiau ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

32.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Apeliantė pateikė teismui prašymą priteisti apeliacijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                           Ramunė Mikonienė