Civilinė byla Nr. e2-1332-845/2022

                                                                           Proceso Nr. 2-68-3-21465-2021-2

       Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4;         2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.20.4; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

         Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui S. Č.,

atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo departamento komisijos atstovams V. Š., R. B. ir A. B.,

trečiajam asmeniui J. M. ir jos atstovui advokato padėjėjui P. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Valstybinei kultūros paveldo departamento komisijai dėl lėšų grąžinimo už sutarties nevykdymą, tretysis asmuo J. M. ir pagal trečiojo asmens J. M., pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo departamento komisijai dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

            ieškovė Valstybinės lietuvių kalbos komisija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo departamento komisijos 3 855,00 Eur skolą už sutarties neįvykdymą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 26 d. sudarė terminų žodyno rengimo sutartį dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ Nr. VP-8/2019 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Paveldo komisija įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais suteikti Kalbos komisijai „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugas, o Kalbos komisija įsipareigojo už tinkamai atliktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į įvykusį viešąjį pirkimą. Atsakovė su pirkimo sąlygomis sutiko ir 2019 m. liepos 18 d. pateikė pasiūlymą dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugos, nurodė paslaugos teikimo etapus, terminus (pradžią ir pabaigą) ir kainą, taip pat pateikė specialistų sąrašą, kurie vykdys sutartį. Kadangi atsakovės pasiūlymas atitiko kvalifikacijos reikalavimus, šalys 2019 m. liepos 26 d. sudarė Sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė sudarė sutartis su projekto vykdytojais ir projekto vadovei J. M. suteikė įgaliojimą atstovauti atsakovei rengiant „Aiškinamąjį kultūros paveldo apsaugos terminų žodyną“ bei vadovaujant (vykdant projekto vadovo funkcijas) jo rengimui pagal sutartį. Sutartis buvo pradėta vykdyti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir buvo vykdoma iki 2020 m. liepos mėn. Nurodė, kad Paveldo komisija vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartyje ir suderintame kalendoriniame darbo plane nustatytus terminus (laiku teikė ataskaitas, darbų perdavimo-priėmimo aktus, sąskaitas faktūras). 2020 m. liepos 9 d. projekto vadovė J. M. pateikė II ketvirčio ataskaitą, tačiau atsakovė nepateikė darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos faktūros atliktų darbų vertei – 3010 Eur. Ieškovė 2020 m. liepos 17 d. gavo Paveldo komisijos raštą, kuriame buvo prašoma projekto vadovės J. M. pateiktą 2020 m. II ketvirčio ataskaitą laikyti negaliojančia, nes Paveldo komisija nėra susipažinusi su atliktais darbais ir jų priėmusi; pasiūlyta, išaiškėjus kai kurioms probleminėms sutarties pasirašymo ir jos vykdymo aplinkybėms, nutraukti sutartį dvišaliu susitarimu dėl terminų žodyno rengimo, o šalims nesusitarus, Paveldo komisija Sutartį nutrauks nuo 2020 m. spalio 15 d. Pasak ieškovės, nesutarimai kilo tarp Paveldo komisijos, kuri Sutartimi įsipareigojo suteikti paslaugą, ir jos samdyto darbuotojo –  projekto vadovės J. M.. Šie nesutarimai paaiškėjo, kai projekto vadovė J. M. pateikė 2020 m. II ketvirčio ataskaitą, o Paveldo komisija nepateikė darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos faktūros. Kilus nesutarimams, Paveldo komisija, užuot juos sprendusi, kreipėsi į ieškovę dėl sutarties nutraukimo. Ieškovės teigimu, nenorėjimas, nesugebėjimas išspręsti šių nesutarimų, kaip matyti iš vėlesnio susirašinėjimo, lėmė tai, kad Sutarties terminai buvo praleisti, terminų žodyno rengimo darbai sustabdyti ir nevykdomi, o ieškovei Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais nebuvo suteiktos „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugos. Pažymėjo, kad Koordinavimo taryba 2020 m. liepos 30 d. iškilus klausimui dėl Sutarties nutraukimo, vadovaudamasi Sutarties 3.2.4.1 p., nutarė patikrinti atliekamos paslaugos eigą ir paprašė projekto vadovę pateikti nuo sutarties vykdymo pradžios parengtą medžiagą. Koordinavimo taryba pavedė 4 ekspertams patikrinti medžiagą; 2020 m. rugpjūčio 2 d. projekto vadovė J. M. pateikė prašytą terminų žodyno medžiagą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas žodyno medžiagos vertinimas. Ekspertizė parodė, kad pagal kalendorinį darbo planą iki 2020 m. III ketvirčio dauguma numatytų darbų yra atlikti: parengtas lietuviškų terminų sąrašas (planuota 500, pateikta 632), nurodyti jų atitikmenys anglų kalba (trūksta atitikmenų prancūzų kalba), pateiktos terminų apibrėžtys lietuvių kalba, lietuviški terminai preliminariai peržiūrėti terminologo (terminų apibrėžtys neredaguotos). Ekspertizės išvada – pateiktas žodyno tekstas vertintinas kaip darbinis žodyno variantas, kuris iš esmės redaguotinas terminologiniu ir kalbiniu požiūriu. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. Koordinavimo taryba, remdamasi terminų žodyno rankraščio ekspertų išvadomis, nutarė: 1) dvišaliu susitarimu nenutraukti su Paveldo komisija 2019 m. liepos 26 d. sudarytos Terminų žodyno rengimo sutarties ir prašyti Paveldo komisiją iki 2020 m. spalio 9 d. pranešti apie priimtą sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo; 2) pateikti projekto vadovei J. M. terminų žodyno teksto rankraščio ekspertų išvadas; 3) prašyti projekto vadovę iki spalio 10 d. pateikti išsamią ataskaitą apie atliktus terminų žodyno rengimo III ketvirčio darbus. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Paveldo komisijai pranešta apie atlikto terminų žodyno vertinimo rezultatus ir nurodyta, kad nėra pagrindo dvišaliu susitarimu nutraukti sutartį, pasiūlyta iškilusias problemas su žodyno rengėjais spręsti tarpusavio susitarimu; Paveldo komisijos paprašyta iki 2020 m. spalio 9 d. pranešti apie priimtą sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo. Taigi buvo nuspręsta, kad yra tikslinga Sutartį išsaugoti, matant jos nutraukimą kaip kraštutinę savo teisių gynimo priemonę. Pažymėjo, kad 2020 m. spalio 9 d. raštu atsakovė pranešė, kad sutartį vykdys toliau (nepaisant to, kad 2020 m. liepos 17 d. rašte siūlė nutraukti sutartį dvišaliu susitarimu dėl žodyno rengimo ir, kad šalims nesusitarus Paveldo komisija sutartį nutrauks nuo spalio 15 d., tačiau atsisakė koreguoti paslaugų teikimo terminus pagal J. M. prašymą ir nurodė, kad „iškilus projekto vadovės J. M. bendradarbiavimo su Paveldo komisija problemoms (darbinis terminų žodynas variantas iki šiol nėra pateiktas) ir atsižvelgiant į sutarties 10.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas negali perleisti visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal sutartį be išankstinio raštiško pirkėjo sutikimo, siūlė leisti projekto vadovei J. M. ir kitiems paslaugų teikėjams (subrangovams) tiesiogiai pristatinėti atsakovei atliktus žodyno rengimo darbus ir pasirašinėti darbų (paslaugų) perdavimo - priėmimo aktus su atsakove“. Atkreipė dėmesį, kad jau buvo praleisti paslaugų teikimo terminai, todėl atitinkamai reikėjo pakeisti sutartį, nes kitu atveju nustatytais sutartyje terminais nebūtų spėta suteikti terminų žodyno rengimo paslaugos. 2020 m. spalio 21 d. Koordinavimo taryba, išnagrinėjusi Paveldo komisijos raštą, nutarė: 1) terminų žodyno rengimo paslaugos teikimo terminą pratęsti 4 mėn.; 2) neprieštarauti, kad atliktų ketvirčio darbų perdavimo-priėmimo aktus pasirašytų projekto vadovė J. M.. P. P. komisijos įgaliojimą papildyti nuostata, kad J. M. įgaliojama pasirašyti ir teikti ketvirčio darbų perdavimo-priėmimo aktus; 3) prašyti Paveldo komisijos ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 28 d. suderinti su Kalbos komisija susitarimo dėl sutarties pakeitimo projektą, pasirašyti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 30 d. imtinai. Nurodė, kad 2020 m. spalio 21 d. raštu Paveldo komisijai buvo pateiktas derinti Susitarimo dėl sutarties pakeitimo projektas. Paprašyta papildyti projekto vadovei J. M. išduotą įgaliojimą nuostata, kad ji įgaliojama pasirašyti ir teikti ketvirčių perdavimo-priėmimo aktus. 2020 m. lapkričio 6 d. rašte atsakovė nurodė, kad, jos manymu, sutartis laiko atžvilgiu nėra terminuota ir „Atsižvelgiant į sutartinių įsipareigojimų vykdymo problematiškumą, manytina, jog keisti sutartį dėl jos galiojimo laiko nėra tikslinga“. Atsakovė pasiūlė ieškovei be jokių papildomų įgaliojimų suteikimo tiesiogiai priimti iš J. M. atliktus darbus ir kartu su ja pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus. Ieškovės teigimu, atsakovė iškėlė teiginį, kad Sutartis yra neterminuota, ir toliau nesprendė kylančių problemų tarp Paveldo komisijos ir jos samdyto darbuotojo, be to, norėdama save eliminuoti iš dvišalių sutartinių santykių, siūlė iš projekto vadovės be tinkamo įgaliojimo priimti atliktus darbus ir priėmimo-perdavimo aktus. Pasak ieškovės, priimdama tokį pasiūlymą, ji būtų atsidūrusi dviprasmiškoje situacijoje – sutartis sudaryta su Paveldo komisija, tačiau darbai priimami iš darbuotojo, kuriam nesuteiktas tinkamas įgaliojimas. Taip pat dėl nepriimtinai ilgai užsitęsusių sutarties vykdymo klausimų sprendimo 2020 m. lapkričio 30 d. Kalbos komisijos rašte pabrėžta, kad iki 2020 m. gruodžio 30 d. imtinai nesutarus dėl tolesnio sutarties vykdymo, ieškovė inicijuos sutarties nutraukimą. 2020 m. gruodžio 4 d. rašte Paveldo komisija informavo, kad iš dalies pritaria pasiūlymui keisti terminų žodyno rengimo sutartį, tačiau siūlo jos pakeitime ne tik nustatyti konkrečius paslaugų atlikimo terminus, bet ir šią dvišalę sutartį pakeisti į trišalę, pakviečiant pasirašyti ją ir terminų žodyno rengėją J. M.. Šiame sutarties pakeitime būtų aptarti klausimai dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo bei dėl Paveldo komisijos konkrečių įsipareigojimų. Paveldo komisija iškėlė naują pasiūlymą dėl trišalės sutarties, tačiau nepateikė sutarties projekto. 2020 m. gruodžio 29 d. Koordinavimo taryba apsvarstė Paveldo komisijos pateiktą susitarimo projektą ir nutarė, kad pateiktas susitarimo projektas neatitinka Kalbos komisijos teisėtų interesų ir lūkesčių, taip pat toks susitarimas prieštarautų supaprastinto pirkimo, atliekamo neskelbiamos apklausos raštu būdu, nuostatoms ir galiojančioms sutarties sąlygoms, galimai pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytas sąlygas dėl sutarčių keitimo. Nutarta klausimą dėl sutarties nutraukimo inicijavimo perduoti svarstyti Kalbos komisijai. 2020 m. gruodžio 30 d. Paveldo komisija apie priimtą sprendimą informuota raštu. Pažymėjo, kad ieškovė buvo priversta imtis veiksmų dėl sutarties nutraukimo, nes iš Paveldo komisijos veiksmų buvo galima spręsti, kad Sutartis nebus įvykdyta ateityje, taip pat ieškovė iš esmės negaus to, ko tikėjosi iš Sutarties, t. y. nebus parengtas terminų žodynas, o ieškovės pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų liks neįgyvendinti dėl Paveldo komisijos kaltės. 2021 m. sausio 7 d. posėdyje Kalbos komisija nutarė nutraukti sutartį. Paveldo komisija 2021 m. kovo 8 d. rašte nurodė, kad finansinės naudos neturėjo, todėl sumokėti ieškovės reikalaujamą 3855 Eur sumą neturi galimybių, siūlė dėl lėšų išieškojimo kreiptis į teismą arba pareikšti pretenziją asmeniui, pasirašiusiam sutartį (Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojui J. A. P.), taip pat teigė, kad Paveldo komisijai Sutartimi nėra nustatyta pareiga parengti minėtą žodyną ir pateikti jį Kalbos komisijai, ir nurodė asmenis, kurie tiesiogiai teikė žodyno rengimo paslaugas, kurie turi atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl nesuteiktų žodyno rengimo paslaugų.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei įstatymu nėra suteikti įgaliojimai rinkoje teikti žodynų ar kitų žinynų rengimo paslaugas, redaguoti jų tekstus, rinkoje teikti kvalifikuotų specialistų paieškas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti Paveldo komisijai uždaviniai. Ieškovė, atlikdama viešuosius pirkimus dėl Žodyno rengimo paslaugų, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų pirkimų procedūras, netinkamai vykdė rinkoje tiekėjų, teikiančių žodynų rengimo paslaugas, paiešką, dėl ko pasirinko netinkamą paslaugos tiekėją – Paveldo komisiją, neturinčią teisės teikti tokių paslaugų. Pažymėjo, kad sutartiniai įsipareigojimai dėl tam tikrų paslaugų teikimo rinkoje turėjo būti aptarti Paveldo komisijos posėdyje ir dėl jų priimtas nutarimas ar kitoks administracinis aktas, kuriuo pritariama šiems sutartiniams įsipareigojimams ir, kuriuo suteikiami įgaliojimai asmeniui Paveldo komisijos vardu sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo. Jokio administracinio akto dėl įsipareigojimo teikti Žodyno rengimo paslaugą Paveldo komisija nepriėmė ir administraciniu aktu nesuteikė įgaliojimo Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojui Juozui A. P.. Taigi, Juozas A. P., Paveldo komisijos vardu pasirašęs Sutartį, viršijo įgaliojimus. Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovauti galima tik sandorio, įstatymų, teisino sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Juozas A. P., sudarydamas Sutartį Paveldo komisijos vardu, nebuvo įgaliotas nei sandoriu, nei įstatymu, nei teismo sprendimu, nei administraciniu aktu. Remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, teigė, kad ieškovė, siūlydama viešojo administravimo subjektui teikti paslaugas, kurių teikti pastaroji įstatymu nėra įgaliota, pažeidė įstatymo viršenybės principą, o Juozas A. P. Paveldo komisijos vardu negalėjo sudaryti sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, veikė nerūpestingai ir nepareikalavo iš Juozo A. P. pateikti įgaliojimą, suteikiantį teisę Paveldo komisijos vardu sudaryti sandorį. Pabrėžė, kad Sutarties 3.1.3 papunktyje atsakovei nustatyta pareiga užtikrinti, jog paslaugas teiktų kvalifikuoti darbuotojai. Tokią prievolę įmanoma įvykdyti tik tuo atveju, jei įpareigotas asmuo, vykdydamas įstatymu nustatytas viešųjų pirkimų procedūras, atliktų rinkoje teikiančių atitinkamas paslaugas kvalifikuotų specialistų apklausą ir nustatytų tinkamiausią paslaugos teikėją. Deja, tokia galimybė buvo eliminuota, nes Sutarties priede „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno paslaugos kalendoriniame darbo plane ir sąmatoje“, apeinant visas teisės aktais nustatytas viešųjų pirkimų procedūras, pateiktas specialistų sąrašas ir nurodyta, kokias paslaugas jie suteiks. Tokiu būdu, šalys, pasirašiusios sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nustatančias pareigą atlikti specialistų, teikiančių rinkoje paslaugas, apklausą. Pažymėjo, kad Sutarties tarp Paveldo komisijos pirmininkės E. K. ir J. M. sudarymo metu, pastaroji buvo Paveldo komisijos narė, paskirta Lietuvos Respublikos Seimo 2017-05-02 nutarimu Nr. XII1-340 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“. Taigi, Sutarties sudarymo metu Paveldo komisijos pirmininko pareigas ėjusi E. K. negalėjo sudaryti sutarties su J. M. – Paveldo komisijos nare. Be to, J. M., būdama Paveldo komisijos nare, negalėjo sudaryti sandorio su institucija, kurioje ji dirbo. Nurodė, kad Paveldo komisijos pirmininkė E. K. neatliko viešųjų pirkimų procedūrų dėl žodyno rengimo vykdytojų atrankos, nebuvo gavusi Paveldo komisijos įgaliojimų sudaryti sutarčių su projekto vykdytojais, todėl neturėjo teisės teikti siūlymų bei sudarinėti sutarčių su vykdytojais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties tarp ieškovės ir Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojo Juozas A. P. priede „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno rengimo paslaugos kalendorinis darbo planas ir sąmata“ pateiktas specialistų, teiksiančių paslaugas, sąrašas. Sutarties šalys, išvengdamos viešųjų pirkimų procedūrų, abipusiu sutarimu pasirinko specialistus, teiksiančius Žodyno parengimo paslaugas, todėl atsakomybė dėl šių specialistų pasirinkimo bei jų teikiamų paslaugų kontrolės yra solidari. Dėl to, nei viena sutarties šalis neturi teisės teigti, jog negali daryti įtakos santykiams su projekto vykdytojais, t. y. su paslaugos teikėjais. Pareigą kontroliuoti paslaugos teikėjus turėjo sutartį pasirašiusios šalys, tačiau šios pareigos nevykdė. Paveldo komisija kaltinama ne paslaugų neatlikimu, o tuo, kad nepatvirtino 2020 m. II ketvirčio ataskaitos, nepateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, neišrašė sąskaitos faktūros. Pažymėjo, kad Paveldo komisija negalėjo atlikti šių veiksmų, nes ji nebuvo susipažinusi su Žodyno rengimo dokumentacija, todėl atlikti darbai negalėjo būti Paveldo komisijos įvertinti, negalėjo būti pasirašomas šių darbų perdavimo-priėmimo aktas. Ieškovei, sudariusiai sutartį ir pačiai pasirinkusiai paslaugos teikėjus, kurie jai teikė parengtą Žodyno dokumentaciją, niekas netrukdė pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, apmokėti už atliktus darbus, tuo sudarant sąlygas tęsti neužbaigtus darbus. Taigi, ne Paveldo komisija, o ieškovė savo veiksmais sustabdė paslaugos teikimą. Pasirengimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės sudaro prielaidas teigti, kad sudaryta sutartis tarp ieškovės ir Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojo Juozo A. P. buvo tariama, t. y. ieškovė, siekdama, kad Žodyno rengimo paslaugas, išvengiant viešųjų pirkimų procedūrų, teiktų J. M. ir pasiūlė Paveldo komisijai, neteikiančiai tokių paslaugų, sudaryti Žodyno rengimo paslaugų sutartį. Šis teiginys motyvuojamas remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) J. M. 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašyme Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodė, kad ji 2019 m. birželio 4 d. kreipėsi į ieškovę dėl būtinybės sudaryti lietuvišką „Kultūros paveldo apsaugos terminų aiškinamąjį žodyną“, kurį autorės kūrybinė idėja sudomino ir ieškovė 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. S2-153 (3.64) pakvietė atsakovę teikti pasiūlymą dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“. Taigi, ieškovė ir J. M. iki sutarties sudarymo sutarė, kad Žodynas bus rengiamas. 2) Ieškovė, kaip viešojo administravimo subjektas, žinojo ir privalėjo žinoti, kad Paveldo komisija neteikia rinkoje žodynų rengimo paslaugų, tačiau vis tiek jai pateikė kvietimą teikti pasiūlymą. 3) Ieškovė nepasidomėjo, ar asmuo, pasirašęs sutartį Paveldo komisijos vardu, turėjo įgaliojimą. 4) Ieškovė sudarė sutartį, kurioje įvardijo asmenis, teiksiančius Žodyno rengimo paslaugas ir sutarties 7.1 punkte numatė, kad sutarties galiojimo metu be pirkėjo (ieškovės) sutikimo paslaugų teikėjas (Paveldo komisija) neturi teisės keisti asmenų, paskirtų paslaugoms teikti. Minėta sutartinė nuostata patvirtina, kad ieškovės tikslas buvo ne vien tik įsigyti Žodyno rengimo paslaugas, bet ir, kad šias paslaugas teiktų J. M.. Juk praktikoje priimta, kad ne paslaugos pirkėjo rūpestis, o paslaugos teikėjo –  kokie konkrečiai specialistai teiks tam tikras paslaugas. 5) Nepaisant, kad Sutartyje J. M. nurodyta kaip paslaugos teikėja, ieškovė ieškinyje įvardijo būtinybę J. M. civilinėje byloje įtraukti ne atsakove už sutarties neįvykdymą, o trečiuoju asmeniu. 6) Ieškovė, gavusi iš J. M. parengtą Žodyno dokumentaciją ir žinodama, jog ši dokumentacija nėra teikiama Paveldo komisijai, nepasiūlė Paveldo komisijai su ja susipažinti, o reikalavo iš atsakovės patvirtinti atliktų darbų ataskaitas, pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir išrašyti sąskaitas-faktūras. 

Trečiasis asmuo J. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka. Pažymėjo, kad tikrovės neatitinka aplinkybė – neva „kilę nesutarimai tarp Paveldo komisijos, kuri sutartimi įsipareigojo suteikti paslaugą, ir jos samdyto darbuotojo – projekto vadovės J. M.“ ir neva esamos „projekto vadovės J. M. bendradarbiavimo su Paveldo komisija problemos“. Pastaroji aplinkybė yra susijusi su atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytos 2019 m. rugsėjo 2 d. „Vienkartinės intelektinių atlygintinų paslaugų sutarties Nr. F6-16“ (b. l. I/89–118) (toliau Sutartis 2019-09-02 Nr. F6-16), skirtos vykdyti ieškovės su atsakove 2019 m. liepos 26 d. sudarytą terminų žodyno rengimo sutartį dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ Nr. VP-8/2019 (toliau Sutartis 2019-07-26 Nr. VP-8/2019), pastarąją kaip neatsiejamas priedas prijungiant prie Sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 ir įpareigojant trečiąjį asmenį ją vykdyti. Ieškovė Sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d.  Nr. F6-16 vykdymo aplinkybių netyrė. Iš tiesų, trečiojo asmens atžvilgiu atsakovė veikė taip, kaip ir ieškovės atžvilgiu, būtent tyčia ir sąmoningai nevykdė Sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16, kėlė šia sutartimi nenumatytus reikalavimus, trukdė vykdyti atitinkamas sutarties 2019 m. liepos 26 d. sąlygas, ignoravo trečiojo asmens prašymus laikytis sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 nuostatų ir sutarčių bei autorių teisių reglamentuojančių įstatymų, teikė ieškovei tikrovės neatitinkančią informaciją ir t. t. Taip pat nurodė, kad atsakovė tikslingai nutyli teisės aktą, pagal kurį, priešingai jos tvirtinimui, atsakovės pirmininko pavaduotojas turėjo teisę pasirašyti sutartį pagal Paveldo komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. S-7(6.2.-224) patvirtintų „Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų“ 20 ir 22 punktus, o pats sutarties tekstas buvo išsamiai aptartas ir suderintas su atsakovės pirmininke. Sutartis 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 trečiojo asmens sudaryta su atsakove, yra Intelektiniu paslaugų (autorinio kūrinio sukūrimo) sutartis. Pažymėjo, kad galutinis intelektinis produktas, kuris turėjo būti pateiktas ieškovei pagal sutartį 2019 m. liepos 26 d. Nr. VP-8/2019, yra suredaguotas autorinis kūrinys – jo rankraštis, saugomas autorių teisių. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės kultūros paveldo įstatymas nedraudžia paveldo komisijos nariams užsiimti autorine moksline ir kita kūrybine veikla, o sutartis buvo apmokama ieškovės programos lėšomis. Autorinė kūrybinė veikla (Žodyno kūrimas), kaip matyti iš sutarčių, niekaip nėra susijęs su trečiojo asmens užimamomis Paveldo komisijos narės pareigomis. Nepagrįstas ir neteisėtas yra atsakovės faktinis tvirtinimas, esą ji turėjo teisę ir netgi privalėjo atimti iš trečiojo asmens (autorės) jo kūrybinę idėją bei kūrinio koncepciją, autorės pateiktą ieškovei ir faktiškai užsiimti šios pasisavintos idėjos prekyba. Tikrovės neatitinka atsakovės pareiškimas, „nepriimtinas ieškovės teiginys, kad „Paveldo komisija nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos mėn. vykdė sutartinius įsipareigojimus.... “. Pažymėjo, kad Paveldo komisija sutartinių įsipareigojimų nevykdė, o neturinčių įgaliojimo asmenų veiksmai negali būti prilyginami kolegialios institucijos – Paveldo komisijos veiksmams“. Iš tiesų veiksmus pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą ir Komisijos nuostatus atliko (arba neatliko) administracija – atsakovės pirmininkė (kaip administracijos vadovė) ir administracijos darbuotojai, vykdydami savo vadovo nurodymus. Administracija savo sutartines prievoles vykdė būtent iki 2020 m. liepos mėn., o po to nutraukė šių prievolių vykdymą. Iš tiesų trečiasis asmuo, griežtai laikydamasis Sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 1-ojo priedo – privalomų vykdyti ieškovės nutarimu nustatytų „Lietuvių kalbos komisijai teikiamų projektų vykdymo ataskaitų reikalavimų“, teikė medžiagą ir ataskaitas būtent šių nurodymų tvarka. Iš tiesų, ieškovė ir trečiasis asmuo griežtai laikėsi sutarčių sąlygų – trečiasis asmuo pateikdavo viską taip, tokia apimtimi ir tvarka, kuri sutartimis buvo nustatyta.

           Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė nesutikimo su atsiliepimu į ieškinį argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad nesuprantama, kodėl tik dabar pateikiamas argumentas, jog atsakovė negalėjo teikti tokių paslaugų, nors 2019 m. viduryje tokio pobūdžio paslaugas teikė ir pateikė pasiūlymą dėl terminų žodyno rengimo paslaugos, kurį pasirašė Paveldo komisijos pirmininkė E. K.. Vadinasi, Paveldo komisijos pirmininkė ir jai pavaldūs administracijos darbuotojai pagal dabartinius atsiliepimo teiginius pažeidė Paveldo komisijos įstatymą, teigdami pasiūlymą, sudarydami sutartis ir t.t. Paveldo komisija kaltina Kalbos komisiją nerūpestingumu, tačiau ignoruoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 5-7(6.2-224) „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 22 punktą, kuriame sakoma, kad „Paveldo komisijos pirmininkui laikinai negalint eiti visų ar kai kurių pareigų, funkcijas, nurodytas šių Nuostatų 20.1-20.6, 20.8-20.11 punktuose, atlieka jo pavaduotojas arba Paveldo komisijos pavedimu kitas Paveldo komisijos narys“. Taigi nėra nustatytas privalomas reikalavimas suteikti įgaliojimą Paveldo komisijos pavaduotojui. Neaišku, kodėl Paveldo komisijos atsakingiems darbuotojams, derinusiems sutartį, nereikėjo tokio įgaliojimo ir jis nebuvo pateiktas. Ieškovė nurodė, kad nėra aišku, kodėl atsiliepime minimi teiginiai nekilo pasirašant sutartį ir nebuvo išreikšta pastabų derinant Sutarties projektą ar nurodyti pastebėjimai dėl galimo interesų konflikto. Paveldo komisijos pareiga buvo užtikrinti, kad jos samdomi darbuotojai nepažeistų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ar gautų esą reikalingus įgaliojimus. Ieškovė, kaip institucija, neturi teisės reikalauti, kad kitoje įstaigoje būtų laikomasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ar pačios įstaigos nustatytų vidinių procedūrų, ar tikrinti, kaip jų laikomasi. Būtent Paveldo komisija, pateikdama pasiūlymą, sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis pirkimo dokumentuose, tarp jų – laikytis abipusio pripažinimo, skaidrumo principų bei nešališkumo reikalavimų. Paveldo komisijos atsiliepime kartojami tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad „Sutarties šalys, išvengdamos viešųjų pirkimų procedūrų, abipusiu sutarimu pasirinko specialistus, teiksiančius Žodyno parengimo paslaugas, todėl atsakomybė dėl šių specialistų pasirinkimo bei jų teikiamų paslaugų kontrolės yra solidari“ ir kad „Pareigą kontroliuoti paslaugos teikėjus turėjo Sutartį pasirašiusios šalys“. Tokie teiginiai nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei įrodymais ir atmestini, nes, specialistų sąrašą pateikė Paveldo komisija, kaip to reikalauja pirkimo dokumentai, jokio abipusio susitarimo dėl specialistų nebuvo ir negalėjo būti. Ieškovės viešojo pirkimo komisija tik vertino, ar pateikti specialistai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Būtent atsakovė - Paveldo komisija, o ne ieškovė vėliau sudarė sutartis su projekto vykdytojais ir tik atsakovė, kaip dvišalės sutarties šalis, turėjo pareigą imtis veiksmų, kad jos samdyti darbuotojai tinkamai atliktų Sutartyje sutartus darbus. Pažymėjo, kad Sutartis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos mėn. buvo vykdoma tinkamai ir atsakovė nelaikė jos neteisėta ar negaliojančia.

          Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė nesutikimo su dubliku argumentus, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Paveldo komisija pagal įstatymus pripažįstama viešuoju juridiniu asmeniu, kurios tikslas tenkinti viešuosius interesus, o nesiekti pelno. Ieškovė, siūlydama viešajam juridiniam asmeniui gauti naudos iš žodyno rengimo paslaugos, veikė nerūpestingai, neapdairiai, nes Paveldo komisija kaip nesiekiantis pelno viešasis juridinis asmuo negali rinkoje teikti atlygintinų paslaugų. Atkreipė dėmesį į tai, kad J. M. atsiliepime išvardintos Paveldo komisijos įvykdytos ar vykdomos priemonės buvo atliktos ir atliekamos nesiekiant pelno, t. y. negaunat jokios finansinės naudos. Pagal Paveldo komisijos nuostatų 20.9 punktą, Paveldo komisijos pirmininkas, o taip pat ir jo pavaduotojas negali priimti sprendimų tais klausimais, kurie VKPKĮ 5 straipsnyje yra priskirti Paveldo komisijos įgaliojimų sričiai. Paveldo komisijos pirmininkui nustatytą funkciją atstovauti Paveldo komisijai nereikėtų suprasti kaip įgaliojimo suteikimą Paveldo komisijos pirmininkui vienvaldiškai priimti sprendimus Paveldo komisijos vardu, tuo sukuriant juridiniam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas. Paveldo komisijos pirmininkas, atstovaudamas Paveldo komisiją santykiuose su trečiaisiais asmenimis, savo sprendimus privalo derinti su juridinio asmens kolegialiu organu – Paveldo komisija. Pažymėjo, kad nei Paveldo komisijos pirmininkas, nei Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojas prieš sudarant sandorį su ieškove, neinformavo apie tai Paveldo komisijos, negavo iš jos jokių įgaliojimų ar kitokio pritarimo sudaryti sutartį. Pastaroji nebuvo informuota ir vėliau, t. y. pasirašius sutartį. Taigi ieškovė, sudarydama su Paveldo komisijos pirmininko pavaduotoju sutartį, kurioje nurodė specialistus, teiksiančius terminų žodyno rengimo paslaugas, pažeidė viešųjų pirkimų procedūras, numatytas Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše, nes šie specialistai parinkti ne atliktos apklausos pagrindu, o gauto Paveldo komisijos pasiūlymo pagrindu. Dėl to teigė, kad atsakomybė dėl specialistų parinkimo apeinant viešųjų pirkimų procedūras tenka sutartį pasirašiusioms šalims, o ne Paveldo komisijai. Taip pat nurodė, kad Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir pasirašęs sutartį su ieškove, nesukėlė prievolių viešajam juridiniam asmeniui – Paveldo komisijai, t, y. nesukūrė jai jokių teisių bei pareigų. Paveldo komisija neturėjo teisinio pagrindo ginčyti sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojo. Pažymėjo, kad finansinės naudos turėjo fiziniai asmenys – terminų žodyno rengėjai, o dėl būsimo terminų žodyno naudos visuomenei, kyla pagrįstų abejonių – ar galima parengti kokybišką kultūros paveldo apsaugos terminų žodyną, jei jis rengiamas slapta, nesikonsultuojant su kultūros paveldo apsaugos specialistais. Didelė tikimybė, kad tokiu būdu parengtas žodynas bus nekokybiškas, neaiškus, konkuruos su terminais, įtvirtintais teisės aktuose.

           Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. M. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė savarankiškus reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 2 480,00 Eur skolą, 4 140 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė ieškovei ataskaitas: 2019 m. ketvirčių: III-o (PR_01_Ataskaita_VLKK_2019_III.pdf) ir IV-o (PR_02_Ataskaita_VLKK_2019_IV.pdf), 2019 m. metinę (PR_03_Ataskaita_VLKK_2019_METINE.pdf), 2020 m. ketvirčių: I-o (PR_04_Ataskaita_VLKK_2020_I.pdf), II-o (PR_05_Ataskaita_VLKK_2020_II) ir III-o; ieškovė visas trečiojo asmens pagal atsakovės įgaliojimą teiktas ataskaitas priėmė ir patvirtino, tačiau negalėjo baigti įforminti 2020 m. II-o ketvirčio ataskaitos ir pervesti atlyginimo, skirto trečiajam asmeniui ir terminologui, nes atsakovė atsisakė pateikti ieškovei reikiamus dokumentus, reikalaudama atiduoti jai autorinio kūrinio rankraštį, nors iki 2020 m. II ketvirčio dokumentus ieškovei reguliariai ir laiku pateikdavo. Visas šias ataskaitas atsakovė turi. Atsakovei nepateikta tik 2020 m. III ketvirčio ataskaita, kurią trečiasis asmuo pateikė ieškovei jos prašymu jau po to, kai atsakovė, atsisakydama vykdyti savo sutartines prievoles už 2020 m. II-ą ketvirtį (būtent sumokėti jai ir kitam vykdytojui (terminologui) už II-o ketvirčio darbą), faktiškai vienašališkai nutraukė sutarties su ieškove ir atitinkamai sutarties su trečiuoju asmeniu vykdymą, taip iš esmės užkirsdama kelią trečiajam asmeniui tęsti žodyno rengimą. Paaiškino, kad sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 sąlygos trečiąjį asmenį visiškai tenkino, tačiau, atsakovei nuo 2020 m. vasario pradėjus sistemingai reikšti Sutarčiai prieštaraujančius, neteisėtus ir neapgrįstus reikalavimus, ji nesyk geranoriškai siūlė atsakovei šios sutarties 8.3 punkto nustatyta tvarka pasitarti dėl galimybės šalių sutarimu pakeisti kai kurias sutarties sąlygas. Šiuos trečiojo asmens siūlymus atsakovė ignoravo arba atsirašinėjo, galimai todėl, kad siekė nutraukti ieškovės sutartį su atsakove, dėl kurios nutraukimo neliktų paties projekto, taigi trečiojo asmens sutarties su atsakove 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 vykdymas taptų neįmanomas. Kaip minėta nuo 2020 m. liepos mėn. atsakovė nustojo vykdyti tiek ieškovės ir atsakovės, tiek atsakovės ir trečiojo asmens sutartis. Taip faktiškai nutraukusi abiejų sutarčių vykdymą, atsakovė atsisakė sumokėti trečiajam asmeniui už darbą pagal atsakovės sutartį su trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad atsakovė atsisako sumokėti už darbą pagal Sutartis ir šio projekto vykdytojui terminologui, su kuriuo atsakovė yra sudariusi atskirą sutartį bendrajai ieškovės ir atsakovės sutarčiai 2019 m. liepos 26 d. Nr. VP-8 vykdyti. Po daugelio pastangų paskatinti atsakovę laikytis Sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16, trečiasis asmuo buvo priverstas 2021 m. gegužės 11 d. pateikti atsakovei pranešimą apie vienašalį sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 nutraukimą dėl atsakovės nevykdomo sutartinio įsipareigojimo pagal šią sutartį – neapmokėjimo už atliktą darbą ir reikalavimą sumokėti jam už darbą. Nurodė, kad atsakovė sutarčių nesilaikė tikslingai ir kryptingai, atsakovės narių 2020 m. liepos 17 d. posėdyje buvo aptariamas ieškovės sutarties su atsakove 2019 m. liepos 26 d. Nr. VP-8 „neteisėtumo“ klausimas. Rezultate, šiame posėdyje atsakovės nariai balsavo prieš trečiojo asmens siūlymą „visus ginčus spręsti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos sudarytos Terminų žodyno rengimo sutarties 2019 m. liepos 26 d. Nr. VP-8/2019 (F6-13) nustatyta tvarka“, nusprendė, kad sutarties laikytis nereikia (PR_23_2020_07_17_protokolas projektas be kupiuru.pdf). Atsakovės vengimas susipažinti su darbu, leidžia preziumuoti, kad iš tiesų atsakovė siekė kito tikslo – neteisėtai gauti (galimai pasisavinimo tikslais) šio autorinio mokslinio kūrinio rankraštį. Atsisakiusi garantuoti trečiajam asmeniui jo autoriaus teisių apsaugą nuo galimo pasisavinimo, neteisėto paskleidimo, plagiato ir pan., kaip apibrėžta Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatyme, atsakovė nuolatos primygtinai neteisėtai reikalavo atiduoti jai autorinio kūrinio rankraštį ir netgi tuos kūrinio elementus, kurios pagal abiejų sutarčių nustatytą darbų planą turėjo būti sukurti tik ateityje – ne praėjusiais, bet ateisiančiais ketvirčiais. Taip pat paaiškino, kad ji yra žinoma mokslinė tyrėja, nuo 1990 m. intensyviai tyrinėjanti tarptautinės paveldo ir jo saugos (konservavimo–restauravimo) teorijos bei metodologijos, tarptautinės paveldo teisės ir valdymo bei jų pritaikymo Lietuvoje problemas. Todėl trečiasis asmuo, kaip kūrėjas, remdamasis didelę savo mokslinių tyrimų tarptautinės ir Lietuvos paveldo apsaugos srityje, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvoje paveldo apsaugos srities žodyno kol kas nėra, terminai nesunorminti, o daugelio tiesiog nėra, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė vykdo programas terminijai formuoti, pagal kurias inicijuoja ir aiškinamųjų žodynų rengimo projektus, - 2019 m. birželio 4 d. kreipėsi į ieškovę dėl būtinybės sudaryti lietuvišką „Kultūros paveldo apsaugos terminų aiškinamąjį žodyną“, nes panašius žodynus turi nemažai pasaulio šalių. Ieškovė, išnagrinėjusi siūlomą kūrybinę idėją, viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka 2019 m. liepos 8 d. pateikė kvietimą atsakovei teikti pasiūlymą dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugos teikimo. Pažymėjo, kad atsakovės su trečiojo asmeniu parengtą siūlymą ieškovė pasirinko ir savo Viešojo pirkimo komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimu (protokolo Nr. VD2-122(3.64) įtraukė į ieškovės 2019 m. finansuojamų projektų sąrašą. Nurodo, kad nors atsakovė nuolatos skleidė ir toliau skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias, neva ji „norinti susipažinti su projektu, bet trečiasis asmuo esą neleidžia jai susipažinti“, - atsakovės posėdžių vyksmas įrodo akivaizdų jos nenorą susipažinti su projektu. Visuose posėdžiuose apie sutarčių nuostatas atsakovės nariai sprendė neturėdami faktinės informacijos, neskaitę dokumentų, tik iš nuogirdų – to, ką jiems per posėdžius teigdavo pora atsakovės administracijos darbuotojų ir atsakovės pirmininkė. Dėl to, kad atsakovė tyčia neinformuodavo savo narių (nepateikdavo sutarčių, ataskaitų), trečiasis asmuo posėdžiuose neturėjo galimybių realiai įrodyti, kad atsakovės reikalavimai yra neteisėti, nes Sutartys numatė ką kita. Pažymėjo, kad atsakovė vengė aptarti žodyno problematiką. Daugelio trečiojo asmens siūlymų supažindinti atsakovė atsisakydavo, tokių posėdžių surengė nedaug. Prie jų medžiagos atsakovė nepridėdavo ataskaitų, o posėdžių metu susipažinimui su žodynu skirdavo labai trumpą laiką, leisdavo trečiajam asmeniui pateikti minimalią informaciją ir nei karto neiniciavo aptarimo. Daugeliu atveju trečiajam asmeniui buvo demonstratyviai trukdoma pristatyti ataskaitas, nurodyta nekalbėti apie jose apibrėžtus žodyno rengimo principus, metodiką ir pan. Pabandžius išsamiau supažindinti su žodynu – pokalbis nutrauktas, paprastai motyvuojant, neva „nėra laiko“, nariai „nenori to klausyti“ ir pan. Taigi nei per vieną posėdį nepavyko giliau supažindinti atsakovės narių su žodyno problematika, metodika, nei jų aptarti. Per visą projekto vykdymo laiką (kol atsakovė projekto nesužlugdė) nei vienas atsakovės narys nepateikė siūlymų dėl žodyno koncepcijos, metodikos, o keletas pateiktų pastabų įrodo, kad siūlę nariai apskirtai nebuvo susipažinę su kūrybine idėja (nors ji išsamiai pristatyta jau 2019 m. III–IV ketvirčių ataskaitose ir 2019 m. metinėje ataskaitoje). Taip pat nurodė, kad atsakovė sistemingai teikė trečiajam asmeniui rašytinius reikalavimus atiduoti jai tai, kas pagal Sutartis neturėjo būti atiduota, pagal abiejų sutarčių patvirtintą darbo planą turėjo būti parengta ateityje. Trečiajam asmeniui už darbą 2020 m. II–IV ketvirčiais pagal Sutartis atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi; atsakovės atsisakymas sumokėti už darbą iš ieškovės skirtų projekto lėšų (t. y. taip, kaip atsakovė mokėjo nuo sutarties 2019 m. liepos 26 d. Nr. VP-8 vykdymo pradžios iki 2020 m. liepos mėn.) neatleidžia jos nuo prievolės vykdyti sutartį, būtent sumokėti trečiajam asmeniui (kaip ir kitiems projekto vykdytojams) už darbą. Rezultate atsakovė nesumokėjo trečiajam asmeniui už darbą pagal sutartį 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 (kūrybinę veiklą, kurią sudaro žodyno rengimas, teksto rašymas ir redagavimas dirbant drauge su terminologu ir kalbos redaktoriumi) ir iki šios dienos pagal šią sutartį yra trečiajam asmeniui skolinga 3120,00 Eur, t. y. pagal sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 2.1.1.5 punktą už 2020 m. II ketvirtį 2480 Eur už žodyno teksto rašymą. Šis darbas atliktas laiku – iki 2020 m. liepos pradžios ir sutarties nustatyta tvarka atiduotas ieškovei, kuri trečiojo asmens pateiktą ataskaitą bei darbą įvertino ir priėmė kaip tinkamai atliktą. Už šį darbą atsakovė turėjo trečiajam asmeniui sumokėti 2020 m. liepos mėnesį, tačiau iki šiol nesumokėjo; pagal sutarties 2019 m. rugsėjo 2 d. Nr. F6-16 2.1.1.6 punktą už 2020 m. IV ketvirtį 640 Eur už vadovavimą žodyno rengimui. Už šį darbą atsakovė turėjo sumokėti 2020 m. gruodžio mėnesį, tačiau pranešė trečiajam asmeniui, kad nemokės, todėl patyrė 640 Eur žalą dėl negautų pajamų. Pagal projektą žodynas turėjo būti parašytas ir visiškai suredaguotas. Pagal projekto sąmatą ieškovė žodyno redagavimui skyrė viso 2825,00 Eur, t. y. terminologui už 2020 m. II ketvirtyje buvo skirta 530, 00 Eur (atsakovė jų taip pat nesumokėjo), III ketvirtyje 1235 Eur, viso 1765 Eur; lietuvių kalbos redaktoriui už kalbinį ir techninį redagavimą buvo skirta: 2020 m. IV ketvirtyje 590,00 Eur ir 470,00 Eur, viso 1060 Eur. Ieškovės skirto projektinio finansavimo redagavimui praradimas padarė trečiajam asmeniui kaip žodyno autoriui turtinę žalą. Jip turėjo teisėtų lūkesčių visiškai baigti savo mokslinį kūrinį, o vėliau, ieškovei priėmus parašytą bei visiškai suredaguotą žodyną ir panaudojus jį Terminų banko tikslais, išleisti kaip atskirą spausdintą arba skaitmeninį leidinį, jo pagrindu parengti monografiją. Atsakovės, tyčia ir galimai dėl subjektyvių, asmeninių paskatų, atliktas projekto sužlugdymas užkerta trečiojo asmens galimybę kūrinį baigti šį savo autorinį mokslinį kūrinį. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo dirba toliau, nes šio žodyno išleidimas būtų labai svarbus Lietuvos paveldo apsaugai, todėl atsakovė turėtų atlyginti turtinę žalą, kuri leistų trečiajam asmeniui pasitelkti redaktorius ir drauge su jais pabaigti reikšmingą mokslinį kūrinį – žodyną. Taigi trečiasis asmuo prašo, atsižvelgiant į dėl pandemijos padidėjusias visų intelektinių paslaugų kainas, priteisti iš atsakovės 3500 Eur turtinę žalą, taip pat prašo priteisti kompensaciją už patirtus išgyvenimus, sukeltus atsakovės tyčiojimosi ir trukdymo vykdyti kūrybinį projektą, kūrybinio darbo žlugdymą ir kūrybinės reputacijos menkinimą, taip pat įtampos sukeltą sveikatos pablogėjimą ir atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. 

Atsakovės atstovai teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 

Trečiasis asmuo teismo posėdyje ieškinį ir savarankiškus reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. 

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkinami iš dalies.  

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, vykdydama supaprastinto viešųjų pirkimų procedūras, 2019 m. liepos 8 d. pateikė atsakovei pasiūlymą dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugos. Atsakovė su pirkimo sąlygomis sutiko ir 2019 m. liepos 18 d. pateikė pasiūlymą dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugos ir dokumentus, patvirtinančius, jog ji atitinka pirkimo kvalifikacijos reikalavimus, taip pat atsakovė pateikė specialistų sąrašą; nustatyta, kad pasiūlymas buvo parengtas tuometinės atsakovės pirmininkės E. K., kuri 2019-09-02 įgaliojimu įgaliojo J. M. atstovauti atsakovę rengiant ir vadovaujant Terminų žodyno rengimo sutartį; J. M. buvo įgaliota teikti ataskaitas ir darbų perdavimo priėmimo aktus. Kadangi atsakovės pasiūlymas buvo pripažintas atitinkantis kvalifikacijos reikalavimus, šalys 2019 m. liepos 26 d. sudarė Terminų žodyno rengimo sutartį dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ Nr. VP-8/2019 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais suteikti ieškovei „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugas, o ieškovė - už tinkamai atliktas paslaugas sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 12.1 ir 12.2 punktais šalys sulygo, kad darbų pradžia – (duomenys neskelbtini), o pabaiga – (duomenys neskelbtini); paslaugos teikimo trukmė – (duomenys neskelbtini) mėn. Sutarties 4.1 punktu šalys sulygo darbus priimti etapais teikiant jų eigos ataskaitas; Sutarties 13.1 punkte šalys nustatė, kad už kiekvieną ketvirtį suteiktas paslaugas Paslaugų teikėjas (atsakovė) atsiskaito iki ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos pagal suderintą kalendorinį darbo planą, pateikdamas ketvirčio ataskaitą, darbų perdavimo-priėmimo aktą ir išrašydamas sąskaitą faktūrą. Sutarties priede detalizuoti paslaugų teikėjo darbų sąmata (paslaugos) ir kalendorinis darbo planas.

Taip pat nustatyta, kad 2019-09-02 tarp atsakovės (užsakovės) ir trečiojo asmens J. M. (paslaugos teikėjos) buvo sudaryta Vienkartinė intelektinių atlygintinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria užsakovas užsakė, o paslaugų teikėja įsipareigojo suteikti Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno rengimo paslaugą, o būtent: žodyno sudarymą, jo teksto rašymą ir vadovavimą žodyno rengimo projektui (Sutarties 1.1 p.). Užsakovė Sutarties 2.1 p. įsipareigojo sumokėti J. M. už suteiktas paslaugas pagal 2019-07-26 Terminų žodyno rengimo sutartį tarp ieškovės ir užsakovės bei pateiktus perdavimo-priėmimo aktus. Sutarties 2.1.1.1 p. – 2.1.1.6 p. šalys nustatė atsiskaitymų tvarką ketvirčiais ir darbų kainas.

Byloje nustatyta, kad 2019-07-26 Sutartis buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos mėn. Atsakovė savo 2019 sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir nustatytais terminais, tai patvirtina pateiktos ataskaitos, darbų perdavimo-priėmimo aktai ir sąskaitos-faktūros:  m. rugsėjo 23 d. pateikta III ketvirčio ataskaita, darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 880 Eur sumai už atliktus darbus, taip pat 2019 m. gruodžio 11 d. pateikta IV ketvirčio ataskaita, darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 1925 Eur sumai už atliktus darbus, 2020 m. sausio 8 d. pateikta metinė ataskaita ir priedai (institucijos lydraštis pasirašytas Paveldo komisijos pirmininkės E. K.), kalbos komisijos ekspertų vertinimas, prašant ataskaitą patikslinti; taip pat 2020 m. vasario 18 d. patikslinta metinė ataskaita, kuri Kalbos komisijos ekspertų įvertinta teigiamai ir ataskaita Kalbos programų koordinavimo tarybos patvirtinta; taip pat 2020 m. kovo 25 d. pateikta I ketvirčio ataskaita, darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 1050 Eur sumai už atliktus darbus.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. J. M. pateikė II ketvirčio ataskaitą atsakovei, tačiau atsakovė nepateikė darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos faktūros atliktų darbų vertei – 3010 Eur; ši sąskaita iki šiol nėra apmokėta. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d. rašte „Dėl Sutarties nutraukimo“ nurodė ieškovei, jog nepatvirtino 2020 m. II ketvirčio ataskaitos, nes ji nėra susipažinusi su atliktais darbais ir jų priėmusi iš J. M.; siūlė nutraukti Sutartį dvišaliu susitarimu dėl terminų žodyno rengimo, be to, nurodė, kad šalims nesusitarus, atsakovė Sutartį nutrauks nuo 2020 m. spalio 15 d. 

Ieškovė, reaguodama į tokio pobūdžio atsakovės raštą, 2020-09-25 atsakyme nurodė, kad Koordinavimo taryba, iškilus klausimui dėl Sutarties nutraukimo, vadovaudamasi Sutarties 3.2.4.1 p., nutarė patikrinti atliekamos paslaugos eigą ir paprašė projekto vadovę pateikti nuo Sutarties vykdymo pradžios parengtą medžiagą. Koordinavimo taryba gautą medžiagą pavedė įvertinti keturiems ekspertams pagal šiuos kriterijus: 1) ar parengtas numatytos apimties terminų sąrašas; 2) ar pateiktos šių terminų apibrėžtys lietuvių kalba; 3) ar šiuo darbų etapu pakankama terminų ir apibrėžčių terminologinė kokybė (ar atskleista sąvoka, išvardyti esminiai požymiai ir pan.). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. projekto vadovė J. M. pateikė prašytą terminų žodyno medžiagą ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas žodyno medžiagos vertinimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2020-09-25 rašte pažymėjo, kad Ekspertizė parodė, jog pagal kalendorinį darbo planą iki 2020 m. III ketvirčio dauguma numatytų darbų yra atlikti: parengtas lietuviškų terminų sąrašas (planuota 500, pateikta 632), nurodyti jų atitikmenys anglų kalba (trūksta atitikmenų prancūzų kalba), pateiktos terminų apibrėžtys lietuvių kalba, lietuviški terminai preliminariai peržiūrėti terminologo (terminų apibrėžtys neredaguotos). Ekspertizės išvada – pateiktas žodyno tekstas vertintinas kaip darbinis žodyno variantas, kuris iš esmės redaguotinas terminologiniu ir kalbiniu požiūriu. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. rugsėjo 24 d. Koordinavimo taryba, remdamasi terminų žodyno rankraščio ekspertų išvadomis, nutarė, kad nėra pagrindo dvišaliu susitarimu nutraukti su Paveldo komisija 2019 m. liepos 26 d. sudarytos Terminų žodyno rengimo sutarties; ieškovė prašė Paveldo komisiją iki 2020 m. spalio 9 d. pranešti apie priimtą sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo.

Atsakovė 2020 m. spalio 9 d. raštu pranešė ieškovei, kad Sutartį vykdys toliau (nepaisant to, kad 2020 m. liepos 17 d. rašte siūlė nutraukti sutartį dvišaliu susitarimu dėl žodyno rengimo ir, kad šalims nesusitarus, Paveldo komisija sutartį nutrauks nuo spalio 15 d., tačiau atsisakė koreguoti paslaugų teikimo terminus pagal J. M. prašymą ir nurodė, kad „iškilus projekto vadovės J. M. bendradarbiavimo su Paveldo komisija problemoms (darbinis terminų žodynas variantas iki šiol nėra pateiktas) ir atsižvelgiant į Sutarties 10.1 p., kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas negali perleisti visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal sutartį be išankstinio raštiško pirkėjo sutikimo, siūlė leisti projekto vadovei J. M. ir kitiems paslaugų teikėjams (subrangovams) tiesiogiai pristatinėti atsakovei atliktus žodyno rengimo darbus ir pasirašinėti darbų (paslaugų) perdavimo - priėmimo aktus su atsakove“.

Reaguodama į tokio pobūdžio atsakovės raštą, ieškovė 2020 m. spalio 21 d. rašte nurodė, kad Koordinavimo taryba, išnagrinėjusi Paveldo komisijos raštą, nutarė terminų žodyno rengimo paslaugos teikimo terminą pratęsti 4 mėnesiams; neprieštarauti, kad atliktų ketvirčio darbų perdavimo-priėmimo aktus pasirašytų projekto vadovė J. M., taip pat prašyti Paveldo komisijos įgaliojimą papildyti nuostata, kad J. M. įgaliojama pasirašyti ir teikti ketvirčio darbų perdavimo-priėmimo aktus bei prašyti Paveldo komisijos ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 28 d. suderinti su Kalbos komisija Susitarimo dėl sutarties pakeitimo projektą, pasirašyti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 30 d. imtinai. Taip pat ieškovė 2020 m. spalio 21 d. raštu Paveldo komisijai pateikė derinti Susitarimo Nr. 1 dėl sutarties pakeitimo projektą. Nepaisant tai, atsakovė 2020 m. lapkričio 6 d. rašte ieškovei nurodė, kad Sutartis nėra terminuota ir atsižvelgiant į sutartinių įsipareigojimų vykdymo problematiškumą, nėra tikslinga keisti Sutartį dėl jos galiojimo laiko; taip pat atsakovė pasiūlė ieškovei be jokių papildomų įgaliojimų suteikimo tiesiogiai priimti iš J. M. atliktus darbus ir kartu su ja pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus. 

Ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. rašte atsakovei nurodė, kad iki 2020 m. gruodžio 30 d. imtinai nesutarus dėl tolesnio sutarties vykdymo, bus inicijuojamas sutarties nutraukimas. Atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. atsakyme nurodė, kad iš dalies pritaria pasiūlymui keisti terminų žodyno rengimo sutartį, tačiau siūlo jos pakeitime ne tik nustatyti konkrečius paslaugų atlikimo terminus, bet ir šią dvišalę sutartį pakeisti į trišalę, pakviečiant pasirašyti ją ir terminų žodyno rengėją J. M.; nurodė, kad šiame sutarties pakeitime būtų aptarti klausimai dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo bei dėl Paveldo komisijos konkrečių įsipareigojimų.

Ieškovė 2020-12-14 rašte paprašė atsakovės iki gruodžio 30 d. pateikti sutarties pakeitimo projektą. 2020-12-21 atsakovė nusiuntė ieškovei trišalės sutarties pakeitimo projektą. Ieškovė 2020-12-30 rašte nurodė, kad trišalės sutarties projektas prieštarauja supaprastinto pirkimo, atliekamo neskelbiamos apklausos raštu būdu, nuostatoms ir galiojančioms sutarties sąlygoms, todėl galimai pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytas sąlygas dėl sutarčių keitimo; ieškovė išaiškino, jog bus svarstomas klausimas dėl sutarties nutraukimo.  

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė 2021-01-25 raštu informavo atsakovę, jog 2021 m. sausio 7 d. posėdyje Kalbos komisija nutarė nutraukti Sutartį ir paprašė iki balandžio 30 d. grąžinti už žodyno rengimą sumokėtas lėšas – 3855 Eur, tačiau 2021-02-04, 2021-03-08 ir 2021 m. gegužės mėn. raštais atsakovė atsisakė grąžinti nurodytas lėšas ieškovei.

Dėl ieškinio reikalavimų

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Paslaugų sutarties (2019 m. liepos 26 d. Terminų žodyno rengimo sutartis dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“) vykdymo. Pasak ieškovės, atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, dėl ko ieškovė ją vienašališkai nutraukė dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str. 2.). Ieškovės teigimu, ji negavo pagal Sutartį to, ko tikėjosi, o būtent - Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno. Tuo tarpu atsakovės pozicija dėl Sutarties vykdymo nebuvo nuosekli: visų pirma, atsakovė teigė, kad ieškovė pažeidė viešųjų pirkimų procedūras, netinkamai vykdė tiekėjų, teikiančių žodynų rengimo paslaugas, paiešką, dėl ko pasirinko netinkamą paslaugos tiekėją – atsakovę Paveldo komisiją, neturinčią teisės teikti tokių paslaugų; antra, atsakovė laikėsi pozicijos, jog Sutarties projektas nebuvo svarstomas kolegialiai ir Sutartį su ieškove sudarė neįgaliotas asmuo; pasak atsakovės, ji iš viso nematė Sutarties, o Juozas A. P., sudarydamas Sutartį Paveldo komisijos vardu, neturėjo tam įgaliojimų, taip pat ir buvusi Paveldo komisijos pirmininkė E. K., kuri sudarė Sutartį su J. M., nebuvo įgaliota atsakovės; trečia, nors atsakovė atliko tarpinius mokėjimus pagal Sutartį, pasak jos, tai atliko ne institucija, o buhalterė, kuri nesigilino už kokias paslaugas mokėjimai buvo atliekami; ketvirta, tvirtino, kad atsakovė nepatvirtino 2020 m. II ketvirčio ataskaitos, nepateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto ieškovei ir neišrašė sąskaitos faktūros, nes nebuvo supažindinta su Žodyno rengimo dokumentacija, dėl ko atlikti darbai negalėjo būti įvertinti ir pasirašytas jų darbų perdavimo-priėmimo aktas.

Sprendžiant dėl atsakovės teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad ieškovės paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo Sutartis (2019-07-27) buvo sudaryta vykdant viešųjų pirkimų procedūras; duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi šias procedūras, nėra (CPK 178 str.), taip pat nėra ir įrodymų, kad atsakovė ginčijo šią Sutartį pagal Viešųjų pirkimų įst. 102 str. nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamojoje byloje yra apsiribojama tik ginčo sprendimu dėl Sutarties tinkamo ar netinkamo vykdymo; tuo tarpu viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo klausimas šioje byloje nenagrinėtinas, nes Vilniaus m. apylinkės teismas pagal CPK 27 str. neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio ginčų.

Svarbu pažymėti, kad Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 5-7(6.2-224) „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų patvirtinimo“ 22 punkte nurodyta, kad paveldo komisijos pirmininkui laikinai negalint eiti visų ar kai kurių pareigų, funkcijas, nurodytas šių Nuostatų 20.1-20.6, 20.8-20.11 punktuose, atlieka jo pavaduotojas arba Paveldo komisijos pavedimu kitas Paveldo komisijos narys. Taigi, atsakovės teiginiai, kad Paveldo komisijos pirmininko pavaduotojas Juozas A. P., viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir pasirašęs sutartį su ieškove, nesukūrė atsakovei teisių bei pareigų, - atmestini kaip prieštaraujantys pačios atsakovės nustatytam teisiniam reguliavimui ir vertintini kaip siekis išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas nagrinėjamoje byloje negali ignoruoti fakto, kad atsakovė yra valstybės institucija, atstovaujama kompetentingų asmenų, tačiau jos pasirinktas modus operandi – bet kokiu būdu išvengti prisiimtų įsipareigojimų pagal 2019-07-26 Sutartį vykdymo, nesuderinamas su jos veiklos principais, o būtent - atsakomybės už priimtus sprendimus, kuris reiškia, kad subjektas, vykdydamas ar priimdamas sprendimus, turi prisiimti ir atsakomybę už jų tinkamą vykdymą ir sukeltus padarinius. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovės pirmininko pavaduotojas turėjo teisę pasirašyti ginčo sutartį pagal Paveldo komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. S-7(6.2.-224) patvirtintų „Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų“ 20 ir 22 punktus ir Sutarties sąlygos buvo šalių tinkamai suderintos, aptartos ir akceptuotos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai liudija, jog ginčo Sutartis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos mėn. buvo vykdoma tinkamai (tai patvirtina ir ekspertų išvados) ir abejonių dėl Sutarties teisėtumo nekilo, nes buvo teikiamos ataskaitos, darbų perdavimo-priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, o 2020 m. sausio 8 d. buvo pateikta metinė ataskaita ir priedai, atsakovės lydraštis pasirašytas Paveldo komisijos pirmininkės E. K.. Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad atsakovė žinojo apie ginčo Sutartį, ją vykdė ir Sutartį laikė galiojančia.

Sprendžiant ar atsakovė tinkamai vykdė 2019-07-26 Sutartį, visų pirma svarbu išanalizuoti jos turinį, t. y. nustatyti, kokias pareigas šalys prisiėmė Sutartimi ir kokių tikslų jos siekė; antra, svarbu įvertinti kaip šalys bendradarbiavo vykdydamos sutartį bei, ar atsakovei objektyviai buvo suteikta galimybė kontroliuoti Sutarties vykdymą.

Byloje konstatuota, jog šalys 2019 m. liepos 26 d. sudarė Terminų žodyno rengimo sutartį dėl „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ Nr. VP-8/2019 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais suteikti ieškovei „Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno“ rengimo paslaugas, o ieškovė - už atliktas paslaugas sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 12.1 ir 12.2 punktais šalys sulygo, kad darbų pradžia – (duomenys neskelbtini), o pabaiga – (duomenys neskelbtini); paslaugos teikimo trukmė – (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 punktu šalys sulygo darbus priimti etapais teikiant jų eigos ataskaitas; Sutarties 13.1 punkte nustatė, kad už kiekvieną ketvirtį suteiktas paslaugas Paslaugų teikėjas (atsakovė) atsiskaito iki ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos pagal suderintą kalendorinį darbo planą, pateikdamas ketvirčio ataskaitą, darbų perdavimo-priėmimo aktą ir išrašydamas sąskaitą faktūrą. Sutarties priede detalizuoti paslaugų teikėjo darbų sąmata (paslaugos) ir kalendorinis darbo planas. Paslaugų teikėjas pagal 2019-07-26 Sutarties 3.1.5.2 p. įsipareigojo suteikti tarpines paslaugas.

Taip pat nustatyta, kad 2019-09-02 tarp atsakovės (užsakovės) ir trečiojo asmens J. M. (paslaugos teikėjos) buvo sudaryta Vienkartinė intelektinių atlygintinių paslaugų teikimo sutartis Nr. F6-16, kuria užsakovas užsakė, o paslaugų teikėja įsipareigojo suteikti Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno rengimo paslaugą, kurią sudarė: žodyno sudarymas, jo teksto rašymas ir vadovavimas žodyno rengimo projektui (Sutarties 1.1 p.). Užsakovė Sutarties 2.1 p. įsipareigojo sumokėti J. M. už suteiktas paslaugas pagal 2019-07-26 Terminų žodyno rengimo sutartį ir pateiktus perdavimo-priėmimo aktus. Sutarties 2.1.1.1 p. – 2.1.1.6 p. šalys nustatė apmokėjimo tvarką (ketvirčiais) ir darbų kainas.

Teismo vertinimu, 2019-09-02 Vienkartinė intelektinių atlygintinų paslaugų sutartis Nr. F6-16 buvo sudaryta tikslu vykdyti 2019 m. liepos 26 d. Terminų žodyno rengimo sutartį, todėl ji vertintina kaip pagrindinės Sutarties dėl terminų žodyno rengimo būtinas priedas.

Iš abiejų paslaugų sutarčių turinio nustatyta, kad žodyno rengimo darbai turėjo būti atliekami etapais, teikiant ketvirčio ataskaitas ir apmokant pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytus teiktus perdavimo-priėmimo aktus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog šalys Sutartis vykdė tinkamai: 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo pateikta III ketvirčio ataskaita, darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 880 Eur sumai už atliktus darbus; 2019 m. gruodžio 11 d. buvo pateikta IV ketvirčio ataskaita, darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 1925 Eur sumai už atliktus darbus, 2020 m. sausio 8 d. buvo pateikta metinė ataskaita ir priedai (lydraštis pasirašytas Paveldo komisijos pirmininkės E. K.), kalbos komisijos ekspertų vertinimas; taip pat 2020 m. vasario 18 d. patikslinta metinė ataskaita, kuri Kalbos komisijos ekspertų įvertinta teigiamai; taip pat 2020 m. kovo 25 d. I ketvirčio ataskaita, darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra 1050 Eur sumai už atliktus darbus.

2020 m. liepos 9 d. J. M. pateikė II ketvirčio ataskaitą atsakovei, tačiau atsakovė nepateikė darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos faktūros atliktų darbų vertei – 3010 Eur, taigi ši sąskaita iki šiol nėra apmokėta. Dėl šių aplinkybių atsakovė 2020 m. liepos 17 d. rašte „Dėl Sutarties nutraukimo“ nurodė ieškovei, jog nepatvirtino 2020 m. II ketvirčio ataskaitos, nes Paveldo komisija nėra susipažinusi su atliktais darbais ir jų priėmusi iš J. M., todėl siūlė nutraukti sutartį dvišaliu susitarimu dėl terminų žodyno rengimo, be to, nurodė, kad šalims nesusitarus, Paveldo komisija sutartį nutrauks nuo 2020 m. spalio 15 d.

Ieškovė, reaguodama į tokio pobūdžio atsakovės poziciją ir įgyvendindama jai suteiktą Sutarties 3.2.4.1 punktu teisę - pavesti ekspertams, kad patikrintų atliekamos paslaugos eigą ir pareikalauti darbo ataskaitos, - įpareigojo J. M. (projekto vadovę) pateikti nuo sutarties vykdymo pradžios parengtą medžiagą; nustatyta, kad Koordinavimo taryba gautą medžiagą pavedė įvertinti keturiems ekspertams pagal šiuos kriterijus: 1) ar parengtas numatytos apimties terminų sąrašas; 2) ar pateiktos šių terminų apibrėžtys lietuvių kalba; 3) ar šiuo darbų etapu pakankama terminų ir apibrėžčių terminologinė kokybė (ar atskleista sąvoka, išvardyti esminiai požymiai ir pan.).

Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas žodyno medžiagos vertinimas ir Ekspertizė parodė, jog pagal kalendorinį darbo planą iki 2020 m. III ketvirčio dauguma numatytų darbų buvo atlikti: parengtas lietuviškų terminų sąrašas (planuota 500, pateikta 632), nurodyti jų atitikmenys anglų kalba (trūksta atitikmenų prancūzų kalba), pateiktos terminų apibrėžtys lietuvių kalba, lietuviški terminai preliminariai peržiūrėti terminologo (terminų apibrėžtys neredaguotos). Ekspertizės išvada – pateiktas žodyno tekstas vertintinas kaip darbinis žodyno variantas, kuris iš esmės redaguotinas terminologiniu ir kalbiniu požiūriu. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, ieškovė sprendė, kad Sutartis yra vykdoma tinkamai ir nėra pagrindo jos nutraukti. 

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Sutarties 3.1 p. apibrėžė atsakovės teises ir pareigas, tačiau jos teisės reikalauti galutinio darbų rezultato – žodyno, kurio ji siekė ir viso bylos nagrinėjimo metu, Sutartis pagrįstai nenumatė tikslu apsaugoti autoriaus intelektinę nuosavybę. Juolab, kad pagal 2019-07-26 Sutarties 3.1.5.2 p. paslaugų teikėjas (atsakovė) įsipareigojo suteikti tarpines paslaugas ir teikti kiekvieno ketvirčio ataskaitą, taigi, pagal Sutarties sąlygas atsakovei buvo svarbus galutinis rezultatas ir jai buvo suteikta teisė kontroliuoti Sutarties vykdymą priimant darbus iš trečiojo asmens etapais. Tuo tarpu Sutarties 7.1 p. suteikė teisę ieškovei, kaip pirkėjai, o ne atsakovei reikšti pastabas paslaugos teikėjui dėl darbuotojų kompetencijos. Taip pat teismas negali ignoruoti ir fakto, kad bylos nagrinėjimo metu J. M. buvo įpareigota pateikti fiziškai savo rankraštinį žodyno variantą ir ji šį reikalavimą įvykdė; nepaisant tai, atsakovė ir toliau nepagrįstai ginčijo atliktų darbų faktą, ne tik ignoruodama J. M. pateiktą CD (jame patalpintas rankraštis), bet ir ekspertų išvadas bei Sutarties sąlygas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nesivadovauja liudytojos A. F., kuri yra nuo 2017 m. Paveldo komisijos narė, duotais parodymais apie tai, kad ji nematė trečiojo asmens parengto darbo ir, kad darbas nebuvo atliktas laiku. Liudytojos parodymai yra visiškai paneigti ekspertų išvadomis, CD laikmena ir ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimais.

 Svarbu tai, kad, vertinant sutarties vykdymą, analizuojami ir vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip. CK 6.200 str. 1 d. įtvirtina tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principus. Tuo tarpu byloje esantys darbų priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos ir ataskaitos neginčytinai patvirtina, kad ieškovė Sutartį vykdė tinkamai, priėmė darbus ketvirčiais ir už juos apmokėjo pagal šalių sulygtą planą. Taigi atsakovė pripažino paslaugų tinkamo suteikimo faktą, pasirašė priėmimo perdavimo aktus, sąskaitas. Įvertintina ir tai, kad Sutartis buvo vykdoma etapais, taigi tiek atsakovė, tiek ieškovė objektyviai turėjo galimybę kontroliuoti sutarties vykdymą, nes iš Sutarties priedo – darbų sąmatos ir kalendorinio darbo plano matyti, kad atsakovė objektyviai galėjo kontroliuoti, ar sutartis buvo vykdoma tinkamai. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, kad atsakovė visiškai disponavo informacija apie sudarytas Sutartis tiek su ieškove, tiek trečiuoju asmeniu.

Byloje konstatuota, kad aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno medžiagą vertinusių ekspertų ekspertizės (vertinimai), kuriuose keturi ekspertai įvertino žodyno rankraštinį variantą ir padarė išvadą, kad jis buvo tinkamai rengiamas ir iš esmės yra redaguotinas terminologiniu bei kalbiniu požiūriu, taip pat J. M. pateiktas CD, kuriame yra fiziškai patalpintas žodyno rankraštinis variantas, sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovė ir tretysis asmuo Sutartis vykdė tinkamai.

Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sutartį atsakovė derino su ieškove, tai nebuvo tariamas sandoris, ar sudarytas neįgaliotų asmenų; juolab, kad konstatuotas faktas, jog ginčo sutartis buvo vykdoma ir pagal ją iš dalies apmokėta, taip pat 2020-09-25 atsakovė buvo informuota apie žodyno vertinimo rezultatus ir nustatyta, kad darbai buvo atliekami pagal kalendorinį planą. Tuo tarpu atsakovės pozicija, kad Sutartis buvo sudaryta neturint kolegialios institucijos įgaliojimo yra paneigta jos pačios nustatytu teisniu reglamentavimu; be to, šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad pasikeitus komisijos sudėčiai ir jos pirmininkei, teisinių santykių, tame tarpe ir sutartinių įsipareigojimų, tęstinumas išliko ir tai atsakovė, kaip valstybės institucija, suvokė.

Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, numatyta CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal prievolės esmę griežtas prievoles sąlygų laikymąsi turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises ir pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti. Esant sutartyje ar įstatyme numatytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog ieškovė vienašališkai nutraukė Paslaugų sutartį, remdamasis 3.2.4.2.1 p. pagrindu, kai paslauga buvo suteikta netinkamai ir tai, pasak ieškovės, buvo esminis Sutarties pažeidimas, nes ieškovė iš esmės negavo pagal Sutartį to, ko tikėjosi.

Be to, sprendžiant, ar Sutarties 3.2.4.2.1 p punkto pažeidimas gali būti kvalifikuotas esminiu pažeidimu, svarbu pažymėti, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.256 str. 1 d., vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Byloje konstatuota, jog atsakovė pažeidė Sutarties 3.2.4.2.1 p. – paslaugą atliko nepatenkinamai. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygos nėra aiškinamos izoliuotai, priešingai - aiškinamos sistemiškai ir neišimant jų iš bendro Sutarties konteksto, todėl nurodytas punktas apima ir Sutarties vykdymo terminus, atsiskaitymo tvarką ir pan. Atsakovė netvirtino trečiojo asmens ataskaitų, neperdavė darbų ieškovei pagal Sutartyje nustatytą tvarką (etapais) ir mokėjimo planą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad ieškovė siekė išsaugoti Sutartį, atliko eilę aktyvių veiksmų ir Sutarties nutraukimą matė tik kaip kraštutinę savo teisių gynimo priemonę, o būtent:  

1) ieškovė, reaguodama į atsakovės 2020 m. liepos 17 d. raštą dėl Sutarties nutraukimo, 2020-09-25 atsakyme nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas žodyno medžiagos vertinimas ir Ekspertizė parodė, jog pagal kalendorinį darbo planą iki 2020 m. III ketvirčio dauguma numatytų darbų yra atlikti ir pateiktas žodyno tekstas vertintinas kaip darbinis žodyno variantas, kuris iš esmės redaguotinas terminologiniu ir kalbiniu požiūriu. Dėl šių aplinkybių ieškovė sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti 2019 m. liepos 26 d. Terminų žodyno rengimo sutarties, todėl prašė atsakovę iki 2020 m. spalio 9 d. pranešti apie priimtą sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo; 2) Atsakovė 2020 m. spalio 9 d. raštu pranešė ieškovei, kad Sutartį vykdys toliau, todėl ieškovė pratęsė terminą žodyno rengimui 4 mėnesiams, taip pat neprieštaravo, kad atliktų ketvirčio darbų perdavimo-priėmimo aktus pasirašytų projekto vadovė J. M., kaip to pageidavo atsakovė, tačiau prašė Paveldo komisijos įgaliojimą papildyti nuostata, kad J. M. įgaliojama pasirašyti ir teikti ketvirčio darbų perdavimo-priėmimo aktus bei prašyti Paveldo komisijos ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 28 d. suderinti su Kalbos komisija Susitarimo dėl sutarties pakeitimo projektą ir pasirašyti jį iki 2020 m. spalio 30 d.; 3) ieškovė 2020 m. spalio 21 d. raštu pateikė atsakovei derinti Susitarimo Nr. 1 dėl Sutarties pakeitimo projektą; 4) Ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. rašte atsakovei nurodė, kad iki 2020 m. gruodžio 30 d. imtinai nesutarus dėl tolesnio sutarties vykdymo, bus inicijuojamas sutarties nutraukimas; 5) Atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. atsakyme nurodė, kad iš dalies pritaria pasiūlymui keisti terminų žodyno rengimo sutartį, tačiau siūlė jos pakeitime ne tik nustatyti konkrečius paslaugų atlikimo terminus, bet ir šią dvišalę sutartį pakeisti į trišalę, pakviečiant ją pasirašyti J. M.; 6) Ieškovė 2020-12-14 rašte paprašė atsakovės iki gruodžio 30 d. pateikti sutarties pakeitimo projektą; 7) 2020-12-21 atsakovė nusiuntė ieškovei trišalės sutarties pakeitimo projektą, tačiau ieškovė 2020-12-30 rašte nurodė, kad trišalės sutarties projektas prieštarauja supaprastinto pirkimo, atliekamo neskelbiamos apklausos raštu būdu, nuostatoms ir galiojančioms sutarties sąlygoms, todėl nurodė, kad bus svarstomas klausimas dėl sutarties nutraukimo.

Išanalizavus ir įvertinus šalių bendradarbiavimą dėl Sutarties tolimesnio vykdymo ir jos išsaugojimo, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai nusprendė nutraukti Sutartį su atsakove, kadangi pastarosios pasiūlymai akivaizdžiai prieštaravo 2019-07-26 ir 2019-09-02 Sutarčių esmei ir tikslams; be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti fakto, kad 2019-07-26 Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, tretysis asmuo nebuvo šios Sutarties šalimi, todėl akivaizdu, jog atsakovė, kaip Sutarties šalis, siekė visas teises ir pareigas perkelti ieškovei ir trečiajam asmeniui. Tokiu būdu atsakovė, netiesiogiai siekdama pasitraukti iš Sutarties, siūlė tokį jos vykdymo variantą, kuris būtų sukūręs priešingą teisei situaciją, o būtent – nustatant pareigą ieškovei priimti darbus iš atsakovės darbuotojos, kuri nebuvo 2019-07-26 Sutarties šalimi ir šia sutartimi jai nebuvo suteikti jokie įgalinimai. Be to, atsakovės siūlytas trišalės sutarties variantas negalėjo būti akceptuotas ieškovės vien dėl vykdytų supaprastinto viešo pirkimo procedūrų sudarant 2019-07-26 Sutartį. Taigi, nurodyti atsakovės pasiūlymai negali būti vertinami kaip siekis išsaugoti Sutartį, priešingai – kaip siekis išvengti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo; be to, atsakovės pozicija ir teismo posėdžiuose suponavo išvadą, kad pastaroji neketino vykdyti Sutarties, o priešingai – ginčijo Sutarties, kaip tokios, faktą, nors priešieškinio dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nepareiškė. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl žodyno reikalingumo ir trečiojo asmens nekompetencijos, visiškai ignoruodama byloje esančius rašytinius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes.

Konstatavus, jog atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, ieškovė pagrįstai pasinaudojo vienašališko sutarties nutraukimo galimybe, t. y. sutartį nutraukė teisėtai - esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Ištyrus ir įvertinus bylos faktinius duomenis santykyje su CK 6.217 str., 6.716 str., Sutarties sąlygų nuostatomis, teismas nustatė, jog ieškovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą. Įvertintina ir tai, kad atsakovė 2020 m. spalio 9 d. raštu pranešė ieškovei, kad Sutartį vykdys toliau, tačiau, ji kaip valstybės institucija, toliau klaidino ieškovę dėl savo ketinimų vykdyti Sutartį.

Išanalizavus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes santykyje su Paslaugų sutarties sąlygomis ir CK 6.217 str. nuostatomis, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytos aplinkybės sudarė jai pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Tokiu būdu yra ir teisinis, ir faktinis pagrindas taikyti restituciją pagal CK 6.222 str. 1 d. ir priteisti iš atsakovės sumokėtas sumas pagal Sutartį. Byloje nustatyta, jog ieškovė sumokėjo atsakovei 3 855,00 Eur pagal 2019-07-26 Sutartį, tačiau Sutarties rezultato negavo išimtinai dėl atsakovės veiksmų, todėl ši suma priteistina iš pastarosios.

Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų

Byloje konstatuota, kad 2019-09-02 tarp atsakovės (užsakovės) ir trečiojo asmens J. M. (paslaugos teikėjos) buvo sudaryta Vienkartinė intelektinių atlygintinių paslaugų teikimo sutartis Nr. F6-16, kuria užsakovas užsakė, o paslaugų teikėja įsipareigojo suteikti Aiškinamojo kultūros paveldo apsaugos terminų žodyno rengimo paslaugą, o būtent: žodyno sudarymą, jo teksto rašymą ir vadovavimą žodyno rengimo projektui (Sutarties 1.1 p.). Užsakovė Sutarties 2.1 p. įsipareigojo sumokėti J. M. už suteiktas paslaugas pagal 2019-07-26 Terminų žodyno rengimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, bei pateiktus perdavimo-priėmimo aktus. Sutarties 2.1.1.1 p. – 2.1.1.6 p. šalys nustatė atsiskaitymų tvarką ketvirčiais ir darbų   kainas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019-07-26 Sutartis buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos mėn., nes 2020 m. liepos 9 d. J. M. pateikus atsakovei II ketvirčio ataskaitą, ji jos nepatvirtino, nepateikė ieškovei darbų perdavimo-priėmimo akto ir sąskaitos faktūros 3010 Eur sumai; ši sąskaita iki šiol nėra apmokėta.

Pažymėtina, kad 2019-09-02 Vienkartinė intelektinių atlygintinų paslaugų sutartis Nr. F6-16 buvo sudaryta tikslu vykdyti 2019 m. liepos 26 d. Terminų žodyno rengimo sutartį, todėl ji vertintina kaip pagrindinės Sutarties dėl terminų žodyno rengimo būtinas priedas.

Kadangi teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad atsakovė pažeidė 2019-07-26 Sutartį ir ieškovė ją pagrįstai vienašališkai nutraukė, darytina išvada, kad objektyviai 2019-09-02 Sutarties vykdymas priklausė nuo pagrindinės Sutarties, kurią nutraukus, jos vykdymas tapo neįmanomas.  

Byloje konstatuota, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovei ataskaitas: 2019 m. ketvirčių: III-o (PR_01_Ataskaita_VLKK_2019_III.pdf) ir IV-o (PR_02_Ataskaita_VLKK_2019_IV.pdf), 2019 m. metinę (PR_03_Ataskaita_VLKK_2019_METINE.pdf), 2020 m. ketvirčių: I-o (PR_04_Ataskaita_VLKK_2020_I.pdf), II-o (PR_05_Ataskaita_VLKK_2020_II) ir III-o; atsakovė visas ataskaitas priėmė ir patvirtino. Taigi, Sutartis buvo vykdoma tinkamai, tačiau vėliau atsakovė atsisakė patvirtinti 2020-07-09 projekto vykdymo 2020 m. II ketvirčio ataskaitą, kurioje detalizuoti J. M. atlikti darbai 3010 Eur vertei. Atsakovė savo atsisakymą grindė tuo, kad J. M. nepateikė darbo rezultato, tai patvirtina ir 2020 m. liepos mėn. atsakovės raštas, kuriuo ji reikalavo iš J. M. pateikti atlikto darbo rezultatą – Terminų žodyno tekstą.

Byloje konstatuota, kad atsakovė nereikalavo iš trečiojo asmens autorinio kūrinio rankraščio iki 2020 m. II ketvirčio, nors dokumentus ieškovei ji teikė reguliariai ir laiku. Atsisakius atsakovei tvirtinti J. M. ataskaitą, pastaroji nuolat bendradarbiavo su atsakove ir siekė išsaugoti sutartį, tai liudija jos 2020-09-22, 2020-09-25, 2020-07-15 ir 2020-09-30 raštai ir 2020-02-28, 2020-02-29, 2020-03-23, 2020-03-24, 2020-07-08, 2019-12-10, 2021-04-29 el. laiškai. Nepaisant tai, 2021 m. gegužės 11 d. J. M. pateikė atsakovei pranešimą apie vienašalį 2019 m. rugsėjo 2 d. Sutarties nutraukimą dėl atsakovės nevykdomo sutartinio įsipareigojimo pagal šią sutartį – neapmokėjimo už atliktą darbą. Kadangi atsakovė iš esmės pažeidė sutartį su trečiuoju asmeniu, J. M. ją nutraukė (Sutarties 7.2 p.).

Atsakovė, nesutikdama su J. M. reikalavimu priteisti skolą už atliktus darbus, iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir ginčydama savo įsipareigojimus pagal 2019-07-26 Sutartį. Kadangi teismas jau yra iš esmės dėl to pasisakęs, tai atliks tik naujų argumentų vertinimą.

Pasak atsakovės, 2019-09-02 Sutartis buvo sudaryta neįgalioto asmens, o pati J. M. ją paruošė, todėl atsakovei nekyla pareiga vykdyti šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, teismas negali ignoruoti šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių: 2019-09-06 ir 2019-09-30 el. laiškai liudija, jog J. M. bendradarbiavo su atsakovės atstovu R. B., su juo derino Sutarties sąlygas, o 2019-10-01 el. laiške R. B. pažymėjo, jog siunčia Sutarties projektą po korektūros ir, kad išėmė kai kurias perteklines nuostatas; taip pat 2019-10-01 laiške jis nurodė, kad papildė Sutartį tam tikromis nuostatomis dėl intelektinės nuosavybės. Taip pat byloje esantys 2019-10-02 el. laiškai patvirtina, kad R. B. analizavo sutarties sąlygas, šalys jas intensyviai derino, tame tarpe ir kainą, o 2019-10-03 laišku jis patvirtino, kad Sutartis suderinta ir galima pasirašyti; šalys sąlygas dar derino ir 2019-10-08 el. laiške. Taigi, visos šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, jog 2019-09-02 Sutartis nesukūrė jai teisių ir pareigų. Šalys, sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises bei pareigas, privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.200 str., įtvirtinantis sutarčių vykdymo principus, taip pat numato, jog šalys turi vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.256 str. 1 d. aiškiai nurodyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.).

Nors atsakovė savo atsikirtimus grindė ir veiklos audito ataskaita, kurioje nurodyta, jog 2019-07-26 Sutartis su ieškove laikytina neteisėta, kol jos vykdymui nepritarta VKPK posėdyje, teismas šios bylos kontekste pabrėžia, jog pagal EŽTT nuoseklią praktiką, riziką, kylančią dėl bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos, turi prisiimti pati valstybė, o klaidos neturi būti ištaisytos atitinkamų asmenų sąskaita (Tumeliai v. Lithuania, 9 April 2018, no. 25545/14, § 77).

Kadangi 2019-07-26 Sutartis buvo sudaryta tarp valstybės institucijų ir patvirtinta jų atstovų, J. M. neturėjo jokio pagrindo abejoti tokio sprendimo pagrįstumu ir turėjo teisėtus lūkesčius vykdyti 2019-09-02 Sutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas priteisti J. M. 3010 Eur už jos atliktą darbą pagal Sutartį; faktą, jog darbas buvo atliktas, patvirtina rašytiniai įrodymai - ekspertų išvados (CPK 178 str.). Tuo tarpu dėl negautų pajamų reikalavimas atmestinas, nes teismas nespekuliuos, ar ateityje terminologijos žodynas būtų sukurtas ir kokiomis sąnaudomis bei už kokią kainą jis galėtų būti užbaigtas.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, teismo vertinimu, pats Sutarties pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, dėl ko nepriteistina neturtinė žala J. M..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 87,00 Eur žyminis mokestis.

Taip pat patenkinus trečiojo asmens reikalavimus iš dalies, J. M. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ji patyrė 224 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur atstovavimo išlaidų, kurios proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovės. Patenkinus J. M. reikalavimus 27 procentais, jai priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

 Patenkinus ieškinį, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 93 str., iš atsakovės į valstybės biudžetą 15,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai, trečiojo asmens J. M. reikalavimus tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos, j. a. k. 288700520, ieškovės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, j. a. k. 188780533, naudai 3 855,00 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) už sutarties nevykdymą ir 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos, j. a. k. 288700520, trečiojo asmens J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) už atliktus darbus ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje trečiojo asmens reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos, j. a. k. 288700520, į valstybės biudžetą 15,30 Eur (penkiolika eurų ir 30 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

         Teisėja Lijana Le Huede