Administracinė byla Nr. eA-6-662/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01528-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 19.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio, Arūno Sutkevičiaus, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2022 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S9840 (1.4 E) dėl turto padalijimo fakto (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. vasario 15 d. prašymą (su priedais) įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl I. J. ir C. B. turto teisinio režimo Vedybų sutarčių registre (toliau – ir Registras).
2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Italijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, ji ir Italijos Respublikos pilietis C. B. sudarė santuoką. Santuokos registracijos akte pareiškėja ir C. B. pareiškė, kad sutuoktinių turtui yra pasirinktas turto atskirumo teisinis režimas, o tai reiškia, kad santuokos metu kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas turtas – jo asmeninė nuosavybė. Santuoka sudaryta vadovaujantis Italijos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir Kodeksas). Kodekso 162 straipsnis numato vedybų sutarčių formą. Minėto straipsnio 2 dalis suteikia teisę sutuoktiniams deklaruoti santuokos registravimo akte sutuoktinių turto atskirumo teisinį režimą. Taip Kodeksas pripažįsta santuokos registravimo akte sutuoktinių deklaraciją kaip vedybų sutartį. Ir de jure, ir de facto sutuoktiniai, sudarydami santuoką sudarė ir deklaraciją, atitinkančią vedybų sutarties sampratą, kuri buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) mieste, Italijoje. Įrašas santuokos registravimo akte faktiškai yra vedybų sutartis, nes šalys šiuo dokumentu susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo.
3. Pareiškėja atsakovui pateikė prašymą, kuriame prašė Vedybų sutarčių registre įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl pareiškėjos ir C. B. turto teisinio režimo, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Pareiškėja Italijos Respublikoje kreipėsi į kompetentingą instituciją, prašydama išduoti santuokos liudijimą su įrašytu lietuvišku asmens kodu. Gautas atsakymas, jog tai padaryti nėra įmanoma, nes duomuo yra nesertifikuojamas pagal Italijoje galiojančius teisės aktus. Tam tikrose valstybėse apskritai nenaudojamos oficialios, privalomos, įvairios paskirties identifikavimo kortelės, taip pat ir asmens kodai, kaip jie suprantami Lietuvoje. Tarp tokių valstybių yra Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė, Graikija, Italija, Kipras. Šiose šalyse vietoj vieno kodo, naudojamo nusakant asmens tapatybę bet kurioje situacijoje, naudojami įvairūs siaurai taikomi žymenys. Atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą remdamasis formaliu argumentu, kad nėra įrašyto asmens kodo santuokos liudijime.
4. Pareiškėjos vertinimu, jai yra suteiktas asmens kodas Lietuvoje, bet Italijos Respublikoje jis nėra taikytinas ir institucijos apsiriboja kitomis asmens identifikavimo žymėmis. Asmens kodo nebuvimas (jo neįrašymas) nesutrukdė pareiškėjai sudaryti santuoką vienoje iš Europos Sąjungos šalių, gauti santuokos liudijimą, gauti leidimą gyventi šioje šalyje, taip pat ši aplinkybė nebuvo kliūtis įregistruoti santuokos sudarymo faktą Lietuvoje. Lietuvos Respublikoje į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje yra įtraukti duomenys apie pareiškėjos užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, t. y. pareiškėjos sudaryta santuoka pripažinta Lietuvos Respublikoje, pripažįstamas santuokos liudijimas, tačiau atsisakoma registruoti sutuoktinių turtui taikytiną režimą, kurį pasirinko sutuoktiniai sudarydami santuoką ir kuris yra įrašytas santuokos liudijime. Vis dėlto tai negali būti priežastis atsisakyti registruoti faktą, tai nekeičia šalių išreikštos valios dėl pasirinkto turto teisinio režimo. Sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad pareiškėja 2022 m. vasario 15 d. Vedybų sutarčių skyriui pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl pareiškėjos ir C. B. turto teisinio režimo Vedybų sutarčių registre. Su prašymu buvo pateiktas Italijos Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos aktas. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Sprendimu atsisakė jį tenkinti, kadangi pateiktame (duomenys neskelbtini) santuokos registracijos akte nenurodytas bent vienos iš santuokos aktą sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Gyventojų registras). Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas turi veikti griežtai teisės aktuose apibrėžtose kompetencijos ribose bei naudotis teisės aktų suteiktais įgaliojimais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 patvirtintų Vedybų sutarčių registro nuostatų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 1 d., (toliau – ir Nuostatai) 67 punktas nustato, kad užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Gyventojų registro. Šiuo atveju su 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjos prašymu pateiktame (duomenys neskelbtini) santuokos akte teisės aktų reikalaujami duomenys nėra nurodyti, todėl pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą ir toks atsisakymas negali būti vertinamas kaip formalus, kadangi VĮ Registrų centras neturi teisės priimti sprendimų, kurie prieštarautų imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijos Civilinės metrikacijos tarnybos 2022 m. kovo 22 d. dokumentas „Santuokos liudijimo išrašo santrauka“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), ir C. B., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) santuokų liudijimų registre įregistruota Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos pastabos, jog santuokos liudijime yra deklaruotas sutuoktinių pasirinktas turto atskyrimo būdas.
8.2. Byloje yra (duomenys neskelbtini) provincijos demografinės tarnybos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) „Sutrumpintas išrašas iš santuokos metrikų knygos“ (duomenys neskelbtini), kuriame pažymima, jog remiantis metrikų knygų duomenimis, (duomenys neskelbtini) komunoje pagal civilines apeigas buvo sutuokti C. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini). Iš pastabų paraštėje aišku, kad pareiškime, pridėtame prie santuokos liudijimo, sutuoktiniai pasirinko turto atskirumo teisinį režimą. Minėtas dokumentas patvirtintas 2007 m. sausio 22 d. Iš prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad minėti asmenys pasirinko sutuoktinių, pagal Kodekso 162 straipsnio 2 dalies nuostatas, turto atskyrimo būdą.
8.3. Pareiškėja 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl pareiškėjos ir C. B. turto teisinio režimo Vedybų sutarčių registre.
8.4. VĮ Registrų centras priėmė 2022 m. kovo 9 d. Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Nuostatų 13, 21, 45, 67–68 punktais, atsisakė įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio turto teisinio režimo Registre. Sprendime paaiškino, jog pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) santuokos aktas Nr. (nenurodytas) gali būti įregistruotas Registre kaip vedybų sutartis, jeigu pareiškėja pateiktų notaro ar kito kompetentingo Italijos pareigūno patvirtintą santuokos akto papildymą (priedą), kuriame būtų nurodytas bent vienos iš santuoką sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Be to, fiziniai asmenys nėra duomenų apie turto padalijimo faktus Registro teikėjai, todėl turto padalijimo faktas negali būti įregistruotas remiantis pareiškėjos prašymu.
8.5. Pareiškėja į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. kovo 21 d. išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas (ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat pateikė elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos tarnybą, prašydama išduoti santuokos liudijimo kopiją, kurioje būtų įrašytas lietuviškas asmens kodas, nurodytas tapatybės kortelėje. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos tarnyba atsisakė tai padaryti bei papildomai pažymėjo, jog negali įrašyti į santuokos liudijimo išrašą lietuviško asmens kodo, kadangi duomuo nesertifikuojamas. Pareiškėja pateikė notaro L. B. 2021 m. vasario 16 d. patvirtinimą, jog pagal Kodekso 162 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turto atskyrimo būdo pasirinkimas taip pat gali būti deklaruojamas ir santuokos registravimo akte.
9. Teismas vadovavosi Nuostatais, analizavo jų 10, 11, 13 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Buvo pažymėta, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Gyventojų registro (Nuostatų 67 p.).
10. Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog Sprendimas nepagrįstas, teismas nurodė, kad nors pareiškėja ir jos sutuoktinis pasirinko turto atskirumo teisinį režimą, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas bet kokiu atveju turi pareigą įregistruoti vedybų sutartį (turto padalijimo sutartį), neatsižvelgdamas į Nuostatuose keliamus reikalavimus. Iš santuokos liudijimo išrašo buvo matyti, kad pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), ir C. B., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką Italijos Respublikoje bei pasirinko turto atskyrimo teisinį režimą. Teismas pažymėjo, kad iš santuokos liudijimo išrašo matyti, jog santuokos liudijime nėra nurodytas bent vienos iš šalių asmens kodas, suteiktas Gyventojų registro, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, teisėtai ir pagrįstai nustatęs, jog sutuoktinių santuokos liudijime nėra nurodyta minėta informacija, nusprendė pareiškėjos ir C. B. turto atskirumo teisinio režimo neįregistruoti Registre.
11. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo diskrecijos netaikyti Nuostatų 67 punkto, kuriame aiškiai nustatyti užsienio valstybėje sudarytos vedybų ar sugyventinių sutarties įregistravimui keliami reikalavimai. Nustačius, kad vedybų sutartyje ar sugyventinių sutartyje nėra nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Gyventojų registro, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą netenkinti pareiškėjos prašymo.
12. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjos situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Atmetęs pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
III.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, susijusias santuokos sudarymu Italijos Respublikoje, bei tai, kad Italijos institucija negalėjo jai išduoti santuokos liudijimo su Lietuvoje suteiktu pareiškėjai asmens kodu, kadangi toks duomuo Italijoje pagal jos teisės aktus nesertifikuojamas.
16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė atkreipia dėmesį, jog asmens kodo nebuvimas (jo neįrašymas) nesutrukdė, be kita ko, įregistruoti santuokos sudarymo fakto Lietuvoje, tačiau atsisakoma registruoti sutuoktinių turtui taikytiną režimą, kurį pasirinko sutuoktiniai sudarydami santuoką ir kuris yra įrašytas santuokos liudijime.
17. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Sąjunga sudaro palankias sąlygas pasinaudoti teisingumu, ypač taikydama teisminių ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimo principą. Sutarties 81 straipsnyje aiškiai paminėtos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti „teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse“ ir „valstybėse narėse teisės ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą“. Šiuo pagrindu jau priimta įvairių priemonių, visų pirma, 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Tačiau nė viena iš tų priemonių nereglamentuoja sutuoktinių turto teisinio režimo.
18. Pareiškėja akcentuoja, kad santuokos liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) yra pripažįstamas kaip autentiškas dokumentas, patvirtinantis santuokos sudarymo faktą. Lietuvos Respublikoje santuoka įregistruota netaikant jokių išimčių ir išlygų, tačiau pripažįstant santuokos sudarymo faktą ir patį santuokos liudijimą, atsisakoma Vedybų sutarčių registre įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl I. J. ir C. B. turto teisinio režimo.
19. Apeliantės manymu, autentiškų dokumentų priėmimas reiškia, kad dokumento turinys ir jame užfiksuoti faktai turės tokią pat įrodomąją galią ir Lietuvoje, kiek tai susiję su vykdymu, jiems bus taikoma tokia pat autentiškumo prezumpcija kaip ir jų kilmės šalyje (Italijoje).
20. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 3 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 1, 2, 3, 78, 81 punktus, Lietuvos Respublikoje į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje yra įtraukti duomenys apie apeliantės užsienio valstybėje įregistruotą santuoką. Pripažįstant santuokos sudarymo faktą bei santuokos liudijimą, tai negali būti priežastis atsisakyti registruoti turto padalijimo faktą ir nekeičia šalių išreikštos valios dėl pasirinkto turto teisinio režimo.
21. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eA-2540-662/2021 kreipusis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, buvo pateikta generalinio advokato Maciej Szpunar išvada (pareiškėja cituoja minėtoje išvadoje pateiktus išaiškinimus, susijusius su 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo nuostatų taikymu).
22. Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, Lietuvos piliečiui sudarius santuoką su Skandinavijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Italijos, Kipro ar kitų šalių piliečiais, kuriose naudojami įvairūs siaurai taikomi žymenys, Lietuvos Respublikoje nebūtų galimybės įregistruoti tam tikrų juridinių faktų, nes šiose šalyse nenaudojami asmens kodai.
23. VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovo teigimu, pareiškėja apeliacinį skundą motyvuoja SESV nuostatomis, t. y. naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
25. Dėl pareiškėjos teiginių apie ESTT generalinio advokato pateiktą išvadą atsakovas pažymi, jog nei administracinė byla Nr. eA-2540-662/2021, nei minėta išvada nėra aktuali nagrinėjamu atveju, o tuo labiau ja negali būti remiamasi kaip formuojama praktika, nes šioje byloje aplinkybės ir nagrinėjimo dalykas iš esmės skiriasi nuo administracinės bylos Nr. eA-2540-662/2021. Taip pat administracinėje byloje Nr. eA-2540-662/2021 keliami klausimai, susiję su paveldėjimo teisiniais santykiais, Europos paveldėjimo pažymėjimu. Minėtoje byloje atvejis yra susijęs su kitais Lietuvos Respublikoje taikytinais teisės aktais – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, jį įgyvendinančiais teisės aktais, Nekilnojamojo turto registru, kai šioje byloje nagrinėjamas atvejis yra susijęs su sutuoktinių turto teisiniu režimu, Vedybų sutarčių registru, Nuostatais.
26. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad Sprendimas prieštarauja protingumo ir teisingumo principams yra nepagrįsti. Pareiškėja po santuokos sudarymo įgijo ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo nekilnojamąjį turtą, tačiau nei sudarant tvirtinamas notaro sutartis dėl šio nekilnojamojo turto įgijimo, nei įregistruojant šį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai klausimų dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto teisinio režimo nekilo. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad viešojoje teisėje veikiantys teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai viešojo administravimo subjektus įpareigoja veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
IV.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašydamas priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinį teisinį reguliavimą, pagal kurį Vedybų sutarčių registre negali būti registruojama kitoje ES valstybėje narėje sudaryta vedybų sutartis, jei tokioje sutartyje nenurodytas bent vienos iš sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, kai tokiomis, kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, valstybės narės, kurioje tokia sutartis sudaryta, kompetentingos institucijos atsisako pateikti atitinkamu asmenį identifikuojančiu duomeniu papildytą sutarties išrašą.
28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą byloje C-789/23 I. J. prieš VĮ Registrų centrą (Tatrauskė) (toliau – ir Sprendimas Tatrauskė), kuriame nusprendė, kad SESV 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias, norint nacionaliniame Vedybų sutarčių registre įregistruoti kitoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, keliama sąlyga, kad sutartyje būtų nurodytas bent vieno iš dviejų sutuoktinių asmens kodas, suteiktas registro vietos valstybėje narėje, nors tokia sąlyga netaikoma į šį registrą įtraukiant pastarojoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, o toje sutartyje nurodyti duomenys leidžia identifikuoti ją sudariusius asmenis.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
29. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjos I. J. ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro kilo dėl atsakovo 2022 m. kovo 9 d. priimto sprendimo Nr. S9840 (1.4 E) dėl turto padalijimo fakto, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 15 d. prašymą įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl I. J. ir C. B. turto teisinio režimo Vedybų sutarčių registre.
30. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad Nuostatų 67 punkte aiškiai nustatyti užsienio valstybėje sudarytos vedybų ar sugyventinių sutarties įregistravimui keliami reikalavimai. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, nustatęs, kad vedybų sutartyje ar sugyventinių sutartyje nėra nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą netenkinti pareiškėjos prašymo.
Dėl faktinių aplinkybių
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja ir Italijos pilietis C. B. (duomenys neskelbtini) mieste (Italijoje) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės santuokų registre. Santuokos liudijimo išraše nurodyta pastaba, jog santuokos liudijime yra deklaruotas sutuoktinių pasirinktas turto atskyrimo būdas.
32. Pareiškėja 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl pareiškėjos ir C. B. turto teisinio režimo Vedybų sutarčių registre.
33. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, atsakovas priėmė nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamą 2022 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S9840 (1.4 E) dėl turto padalijimo fakto. Vadovaudamasis Nuostatų 13, 21, 45, 67–68 punktais, Sprendimu atsakovas atsisakė įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio turto teisinio režimo Registre. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo išrašas gali būti įregistruotas Registre kaip vedybų sutartis, jeigu pareiškėja pateiktų notaro ar kito kompetentingo Italijos pareigūno patvirtintą santuokos liudijimo papildymą (priedą), kuriame būtų nurodytas bent vienos iš santuoką sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Be to, atsakovas informavo, kad fiziniai asmenys nėra duomenų apie turto padalijimo faktus Registro teikėjai, todėl turto padalijimo faktas negali būti įregistruotas remiantis pareiškėjos prašymu.
34. Pareiškėja į bylos medžiagą pateikė elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos tarnybą, prašydama išduoti santuokos liudijimo kopiją, kurioje būtų įrašytas pareiškėjos asmens kodas, nurodytas jos tapatybės kortelėje. Vis dėlto (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos tarnyba atsisakė tai padaryti, pažymėdama, jog ji negali įrašyti į santuokos liudijimo išrašą lietuviško asmens kodo, kadangi toks duomuo nesertifikuojamas. Taip pat pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) (Savonos prov., Italija) notaro L. B. 2021 m. vasario 16 d. patvirtinimą, kuriame jis nurodė, jog pagal Italijos Respublikos civilinio kodekso 162 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turto atskyrimo būdo pasirinkimas taip pat gali būti deklaruojamas ir santuokos registravimo akte.
Dėl teisinio reguliavimo
35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 „Dėl Vedybų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Vedybų sutarčių registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nagrinėjamoje byloje aktuali 2015 m. rugsėjo 10 d. redakcija, su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2020 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 773.
36. Nuostatai nustato Vedybų sutarčių registro paskirtį, objektus, Registro valdytoją ir tvarkytoją, jų teises ir pareigas, funkcijas, reglamentuoja Registro duomenų ir Registro informacijos (toliau – Registro duomenys), Registrui pateiktų dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, Registro duomenų saugą, Registro duomenų ir dokumentų teikimą ir naudojimą, Registro finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 1 p.). Registro paskirtis – registruoti Nuostatų 13 punkte nurodytus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenis ir Registrui pateiktų dokumentų kopijas, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus (Nuostatų 2 p.).
37. Registro tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras (Nuostatų 8 p.). Registro objektai yra vedybų sutartys (Nuostatų 13.1 p.), sugyventinių sutartys dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui (Nuostatų 13.2 p.), turto padalijimo faktai, nurodyti Civiliniame kodekse (Nuostatų 13.3 p.). Duomenų teikėjai yra notarai, patvirtinę vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartis, šių sutarčių pakeitimus ar pabaigą (Nuostatų 21.1 p.); teismai, priėmę sprendimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo, sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių, kurių teises pažeidė vedybų ar sugyventinių sutarties pakeitimas ar nutraukimas, pažeistų teisių atkūrimo, vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių pakeitimo ar pabaigos (Nuostatų 21.2 p.); asmenys, sudarę vedybų ar sugyventinių sutartį, – tik Nuostatų 68 punkte nustatytais atvejais (Nuostatų 21.3 p.).
38. Notaras, patvirtinęs turto padalijimo sutartį, arba teismas, priėmęs sprendimą dėl turto padalijimo, per 3 darbo dienas nuo sutarties patvirtinimo arba sprendimo įsiteisėjimo (jeigu byla pagal apeliacinį skundą perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, – nuo bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui) pateikia Registro tvarkytojui pranešimą apie turto padalijimo faktą ir patvirtintos sutarties ar įsiteisėjusio teismo sprendimo skaitmeninę kopiją. Pranešime apie turto padalijimo faktą duomenų teikėjas turi nurodyti Nuostatų 17.2 – 17.9 papunkčiuose nurodytus duomenis (Nuostatų 45 p.).
39. Užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Nuostatų 67 p.).
40. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1284 „Dėl Vedybų sutarčių registro reorganizavimo ir vedybų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d., Vedybų sutarčių registro nuostatai buvo pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija. Šiuo pakeitimu buvo panaikinta iki 2023 m. sausio 1 d. Nuostatų 67 punkte buvusi įtvirtinta sąlyga, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro.
41. Pagal byloje taikytinos redakcijos Nuostatų 68 punktą vienas iš sutuoktinių ar sugyventinių, pageidaujantis įregistruoti vedybų ar sugyventinių sutartį ar įrašyti sutarties pakeitimus, patvirtintus užsienio valstybėje, taip pat įrašyti duomenis apie tokios sutarties pabaigą, duomenis Registrui gali pateikti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, paštu ar elektroniniu būdu Registro tvarkytojo nustatyta tvarka.
42. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nuostatų 21 ir 68 punktus fiziniai asmenys turi teisę kreiptis į Vedybų sutarčių registrą, kaip duomenų teikėjai, vieninteliu atveju – siekdami įregistruoti vedybų ar sugyventinių sutartį ar įrašyti sutarties pakeitimus, patvirtintus užsienio valstybėje, taip pat įrašyti duomenis apie tokios sutarties pabaigą. Kitaip tariant, nustatytas reguliavimas nesuponuoja pareiškėjos teisės prašyti atsakovo įregistruoti Nuostatų 13.3 punkte nurodyto Registro objekto – turto padalijimo fakto. Nuostatų 21 punkto turinys atskleidžia, kad duomenų teikėjais Registrui dėl turto padalijimo fakto yra tik notarai, patvirtinę turto padalijimo sutartis, šių sutarčių pakeitimus ar pabaigą (Nuostatų 21.1 punktas) bei Nuostatų 21.2 punkte išvardytus sprendimus priėmę teismai.
43. Iš pareiškėjos argumentų, pateiktų skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde (pavyzdžiui, kad sutuoktiniai, sudarydami santuoką, de jure ir de facto sudarė ir deklaraciją, atitinkančią vedybų sutarties sampratą, kuri buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) mieste (Italijoje), arba, kad įrašas santuokos registravimo akte faktiškai yra vedybų sutartis, nes šalys šiuo dokumentu susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo), išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja iš tiesų siekė Vedybų sutarčių registre įregistruoti vedybų sutartį, atitinkamai lemiančią sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos santuoka buvo sudaryta užsienio valstybėje ir santuokos registracijos akte yra pateikti duomenys apie sutuoktinių pasirinktą turto atskirumo teisinį režimą, pareiškėjos teisinė situacija prilygintina Nuostatų 68 punkte reglamentuotai situacijai, t. y. kai vienas iš sutuoktinių pageidauja įregistruoti vedybų sutartį, patvirtintą užsienio valstybėje.
44. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 1 dalį „[k]iekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų“.
Dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo
45. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendime byloje C-789/23 I. J. prieš VĮ Registrų centrą (Tatrauskė), priimtame pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje, pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę vedybų sutarčių registrų įsteigimas ir su jų veikimu susijusios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto įgyvendindama šią kompetenciją kiekviena valstybė narė turi laikytis Sąjungos teisės, visų pirma SESV nuostatų, susijusių su kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstama teise judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, šiuo tikslu pripažindama kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės teisę nustatytą asmenų civilinę būklę (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimo Garcia Avello, C-148/02, EU:C:2003:539, 25 punktą; 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C-490/20, EU:C:2021:1008, 52 punktą ir 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Mirin, C-4/23, EU:C:2024:845, 53 punktą) (Sprendimo Tatrauskė 36 punktas).
46. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, registro vietos valstybės narės, t. y. Lietuvos Respublikos, nacionalinėje teisėje įtvirtintas skirtumas tarp, viena vertus, jos teritorijoje sudarytų vedybų sutarčių, kurias galima įtraukti į Vedybų sutarčių registrą netaikant reikalavimo nurodyti šioje valstybėje narėje suteikto asmens kodo, ir, kita vertus, kitoje valstybėje narėje sudarytų tokių sutarčių, kuriose reikalaujama nurodyti tokį kodą, nepaisant sutarties sudarymo vietos teisėje numatytų formos reikalavimų (Sprendimo Tatrauskė 41 punktas).
47. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog nacionalinės teisės nuostatomis, dėl kurių kai kurie valstybės piliečiai atsiduria mažiau palankioje situacijoje tik todėl, kad pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, ribojamos pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį visiems Sąjungos piliečiams garantuojamos teisės (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimo De Cuyper, C-406/04, EU:C:2006:491, 39 punktą ir 2020 m. lapkričio 19 d. Sprendimo ZW, C-454/19, EU:C:2020:947, 30 punktą) (Sprendimo Tatrauskė 42 punktas).
48. Atsisakymas įregistruoti vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre turi įtakos sutuoktinių teisinei padėčiai, nes atima iš jų galimybę pasinaudoti nacionalinėje teisėje numatyta priemone, kuri leidžia užtikrinti jų turtinių interesų apsaugą. Taigi reikia konstatuoti, kad valstybės narės teisės nuostatomis, pagal kurias, norint nacionaliniame Vedybų sutarčių registre įregistruoti kitoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, keliama sąlyga, kad sutartyje būtų nurodytas bent vieno iš abiejų sutuoktinių asmens kodas, suteiktas registro vietos valstybėje narėje, sukuriamas nevienodas požiūris į šios valstybės narės piliečius, pasinaudojusius jiems pripažinta teise judėti, ir nepasinaudojusius šia teise. Toks nevienodas vertinimas gali neigiamai paveikti ar net apriboti SESV 21 straipsnyje Sąjungos piliečiams pripažintą laisvę judėti ir apsigyventi (Sprendimo Tatrauskė 43 – 45 punktai).
49. Vis dėlto remiantis suformuota jurisprudencija Sąjungos piliečių teisės judėti ir apsigyventi apribojimas, nesusijęs su atitinkamų asmenų pilietybe, gali būti pateisinamas, jeigu jis pagrįstas objektyviais bendrojo intereso pagrindais ir yra proporcingas nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiamam teisėtam tikslui. Priemonė yra proporcinga, jei, būdama tinkama siekiamam tikslui įgyvendinti, ji neviršija to, kas būtina jam pasiekti (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 18 d. sprendimo De Cuyper, C-406/04, EU:C:2006:491, 40 ir 42 punktus; taip pat 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo ZW, C-454/19, EU:C:2020:947, 36 punktą) (Sprendimo Tatrauskė 46 punktas).
50. Vedybų sutarčių registrai užtikrina juose esančių duomenų tikslumą ir autentiškumą, o jų viešumas padeda užtikrinti teisinį saugumą, todėl galima teigti, kad šių registrų steigimas grindžiamas objektyviais bendrojo intereso pagrindais, galinčiais pateisinti SESV 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintos teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje apribojimą. Taigi, tiek, kiek asmens kodas yra duomuo, užtikrinantis teisingą fizinių asmenų identifikavimą, reikalavimas nurodyti jį kitoje nei registro vietos valstybėje narėje sudarytoje vedybų sutartyje, apie kurią informaciją Vedybų sutarčių registrui teikia patys fiziniai asmenys, gali padėti įgyvendinti pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės nuostatomis siekiamą tikslą – užtikrinti šiame registre tvarkomų duomenų tikslumą ir autentiškumą (Sprendimo Tatrauskė 48, 49 punktai).
51. Vis dėlto, kiek tai susiję su šio reikalavimo būtinumu, asmens kodas nėra vienintelis duomuo, leidžiantis užtikrinti tinkamą asmens, norinčio įregistruoti savo vedybų sutartį registre, tapatybės nustatymą. Šioje sutartyje nurodyti kiti duomenys, kaip antai šio asmens vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, taip pat tam tikrais atvejais sudarant vedybų sutartį pateikto dokumento numeris, gali užtikrinti registre esančių duomenų tikslumą ir autentiškumą, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Jei tai pasitvirtintų, reikalavimas kitoje nei registro vietos valstybėje narėje sudarytoje vedybų sutartyje nurodyti bent vieno iš dviejų sutuoktinių asmens kodą turėtų būti pripažintas viršijančiu tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti (Sprendimo Tatrauskė 50, 51 punktai).
52. Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias, norint nacionaliniame Vedybų sutarčių registre įregistruoti kitoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, keliama sąlyga, kad sutartyje būtų nurodytas bent vieno iš dviejų sutuoktinių asmens kodas, suteiktas registro vietos valstybėje narėje, nors tokia sąlyga netaikoma į šį registrą įtraukiant pastarojoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, o toje sutartyje nurodyti duomenys leidžia identifikuoti ją sudariusius asmenis (Sprendimo Tatrauskė 52 punktas).
Dėl ginčo esmės
53. Byloje ginčijamame Sprendime atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 15 d. prašymą įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl I. J. ir C. B. turto teisinio režimo Vedybų sutarčių registre. Kaip išdėstyta anksčiau, pareiškėja siekė Vedybų sutarčių registre įregistruoti vedybų sutartį, atitinkamai lemiančią sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų apimtį. Atsakovas Sprendime nurodė, jog pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo išrašas gali būti įregistruotas Registre kaip vedybų sutartis, jeigu pareiškėja pateiktų notaro ar kito kompetentingo Italijos pareigūno patvirtintą santuokos liudijimo papildymą (priedą), kuriame būtų nurodytas bent vienos iš santuoką sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Nuostatų 67 punktas).
54. Nuostatų 67 punkte nurodyta, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Nuostatų 67 p.).
55. Kaip minėta, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias, norint nacionaliniame Vedybų sutarčių registre įregistruoti kitoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, keliama sąlyga, kad sutartyje būtų nurodytas bent vieno iš dviejų sutuoktinių asmens kodas, suteiktas registro vietos valstybėje narėje, nors tokia sąlyga netaikoma į šį registrą įtraukiant pastarojoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, o toje sutartyje nurodyti duomenys leidžia identifikuoti ją sudariusius asmenis (Sprendimo Tatrauskė 52 punktas).
56. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos ir C. B. santuokos liudijimo išraše nurodyti pareiškėjos ir C. B. vardai ir pavardės, gimimo datos ir gimimo vietos, taip pat jų pilietybės ir tai, jog sutuoktiniai pasirinko turto atskirumo teisinį režimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju santuokos liudijime nurodyti duomenys (vardai ir pavardės, gimimo datos ir gimimo vietos) leidžia identifikuoti santuoką sudariusius asmenis, taigi gali užtikrinti registre esančių duomenų tikslumą ir autentiškumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad reikalavimas, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui ? užtikrinti šiame registre tvarkomų duomenų tikslumą ir autentiškumą ? įgyvendinti.
57. Be to, vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintu reguliavimu, reikalavimas, kad vedybų sutartyje būtų nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, taikytinas tik užsienio valstybėse sudarytų vedybų sutarčių atveju. Minėtas reikalavimas Nuostatuose nėra nustatytas Lietuvos Respublikoje sudaromoms vedybų sutartims.
58. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Sprendime Tatrauskė pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį yra draudžiama Nuostatų 67 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Sprendimo Tatrauskė 52 punktas).
59. Vadovaujantis ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Amministrazione delle Finanzedello Stato prieš Simmenthal SpA, 106/77, EU:C:1978:49, 21 ir 24 punktus, 2003 m. kovo 20 d. sprendimo Helga Kutz-Bauer prieš Freie und Hansestadt Hamburg, C-187/00, EU:C:2003:168, 73 punktą, 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C-403/02, EU:C:2005:270, 72 punktą, 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo Krzysztof Filipiak prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 punktą).
60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nuostatų 67 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Gyventojų registro, yra netaikytina nagrinėjamoje byloje, nes ši sąlyga yra draudžiama pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį. Todėl ginčijamas Sprendimas, priimtas remiantis Nuostatų 67 punktu, yra panaikinamas kaip neteisėtas.
61. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėja, teikdama argumentus dėl SESV nuostatų taikymo, skundą motyvuoja naujomis aplinkybėmis, kurių nenurodė pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, nacionalinis teismas privalo užtikrinti visišką Europos Sąjungos teisės nuostatų veikimą, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, taigi atsakovo argumentai nesudaro pagrindo netaikyti SESV nuostatų šioje byloje.
62. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjos skundas tenkinamas, ginčijamas Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. vasario 15 d. prašymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos I. J. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S9840 (1.4 E) dėl turto padalijimo fakto ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. J. 2022 m. vasario 15 d. prašymą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ernestas Spruogis
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė
Skirgailė Žalimienė