Civilinė byla Nr. e2A-318-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00080-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.10; 2.6.16.4; 3.2.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIMIS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SIMIS“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo likviduota dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Svirno medis“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2023 m. pavasarį), ir pagal atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SIMIS“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SIMIS“ pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 52 610,49 Eur skolą, 2 314,22 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 049 Eur žyminį mokestį ir 3 357,77 Eur advokato atstovavimo išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 10 d. UAB „SIMIS“ (nuomotoja), atstovaujama direktoriaus R. L., ir A. M. (nuomininkas) sudarė nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis) dėl klojinių (pastolių) (toliau – ir įranga) nuomos. UAB „SIMIS“, vykdydama nuomos sutartį, teikė atsakovui paslaugas, o už suteiktas paslaugas pateikė atsakovui apmokėti 53 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras (toliau – ir sąskaitos), kurios nėra apmokėtos. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 15 d. susidarė 52 610,49 Eur skola. Ieškovė apskaičiavo 2 314,22 Eur delspinigius pagal pateiktas neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, atsižvelgdama į apmokėjimo terminus laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. kovo 9 d. pagal praleistų dienų skaičių, taikydama nuomos sutartyje nustatytą 0,04 proc. delspinigių dydį nuo nesumokėtos sumos.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovo vadovaujama UAB „Svirno medis“ vykdė rangos darbus keliuose statybos objektuose, naudodama ieškovės pastolius. UAB „Svirno medis“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymų, todėl atsakovas A. M. asmeniškai įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitas faktūras ir kaip piniginės prievolės užtikrinimo garantą pasirašė 8 vekselius po 2 800 Eur ir 1 vekselį dėl 820 Eur, iš viso dėl 23 220 Eur. Atsakovas negrąžino įrangos, kuri buvo išduota pagal nuomos sutartį, už 17 987,05 Eur, o neapmokėta skola už įrangos nuomą sudaro 11 405,10 Eur.
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti 9 neprotestuotinus paprastuosius vekselius niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Atsakovas nurodė, kad jis, siekdamas išvengti nuostolių, dėl ekonominio spaudimo pasirašė visus vienu metu pateiktus vekselius. Visi vekseliai yra negaliojantys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 ir 4 dalis. Vekseliai buvo pasirašyti atgaline data, nedarbo dienomis ir tokioms sumoms, kai nereikalaujama notarinio patvirtinimo. Taigi, vekseliai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius dėl įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu nusprendė:
5.1. ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei UAB „SIMIS“ iš atsakovo A. M. 23 220 Eur skolą, 1 419,32 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 523 Eur žyminio mokesčio išlaidas;
5.2. kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmesti.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė teikė pastolių nuomos paslaugas UAB „Svirno medis“, kurios direktoriumi buvo atsakovas A. M.. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikti nuomos sutarties priedai: klojinių (pastolių) perdavimo atsakovui aktai, šalių susitarimas dėl kainos, terminų ir kt. Ieškovės pateiktose sąskaitose yra nurodyti priėmimo–perdavimo aktų numeriai, tačiau šie aktai nėra pateikti teismui. Teismas priėjo prie išvados, kad nenustatyta, kam buvo perduoti pastoliai, už kurių nuomą prašoma priteisti iš atsakovo skolą, nes nėra pastolių priėmimo–perdavimo aktų, kurie turėjo būti pagal nuomos sutarties 2.1.3 punktą. Ieškovė turi prisiimti iš nuomos sutarties sąlygų pažeidimo kylančią riziką. Ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kada perdavė atsakovui, kokius pastolius ir kokia buvo aptarta jų nuomos kaina, todėl ieškinio dalį dėl skolos už įrangos nuomą ir jos negrąžinimą bei delspinigių priteisimo atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo priešieškinio teisinius argumentus dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, priėjo prie išvados, kad atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi dėl to, ar atsakovas pasirašė vekselius, prisiimdamas įsipareigojimus už UAB „Svirno medis“ skolas ieškovei už pastolių nuomą.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateikti vekseliai nėra besąlyginis dokumentas priteisti iš atsakovo 23 200 Eur, nes ieškovė per vienerius metus nuo jų išrašymo dienos nesikreipė dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovo. Šiuose vekseliuose užfiksuotos sumos dubliuojasi su UAB „Svirno medis“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Teismas pažymėjo, kad pateiktuose vekseliuose nurodyta, jog jie išrašyti kas mėnesį, tačiau visuose vekseliuose nurodyta, jog atsakovas juos gavo 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 29 d. neapmokėjo. Teismas nustatė, kad vekseliai yra pasirašyti A. M. parašo antspaudu, kuriuo atsakovas naudojosi pasirašinėdamas buhalterinius dokumentus. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pasirašė byloje pateiktus 8 vekselius po 2 800 Eur ir 1 vekselį dėl 820 Eur, iš viso dėl 23 220 Eur. Teismas pripažino ginčo vekselius paprastais rašytiniais įrodymais – skolos dokumentais, patvirtinančiais atsakovo skolą ieškovei.
9. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimus pagal vekselius dėl ekonominio spaudimo ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas savo veiksmais sukūrė situaciją, jog susidarė skola už pastolių nuomą, dėl to ieškovė nebenorėjo tęsti su atsakovu pastolių nuomos sutarties, atsakovas nebuvo atlikęs mokėjimų ieškovei už pastolių nuomą, tai turėjo kelti abejonių ieškovei dėl realios galimybes atgauti pastolius ir gauti apmokėjimą.
10. Dėl aplinkybių, kad nebuvo laikytasi vekselių sudarymo notarinės formos, teismas priėjo prie išvados, jog pasirašyti vekseliai neviršijo 3 000 Eur dydžio, todėl jiems nėra privaloma notarinė forma. Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas pripažino atsakovo pareigą apmokėti jo išrašytuose vekseliuose nurodytus 23 220 Eur, kuriuos priteisė ieškovei, atmesdamas atsakovo priešieškinį ieškovei, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
11. Teismas nustatė, kad buvo patenkinta 42,27 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai šiai daliai, priteisė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisė 1 419,32 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 523 Eur žyminio mokesčio išlaidas iš atsakovo. Atmetus priešieškinį, teismas neatlygino atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „SIMIS“ prašo:
12.1. pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir padidinti iš atsakovo A. M. ieškovei priteistą skolą iki 52 610,49 Eur, žyminį mokestį iki 1 049 Eur ir advokato atstovavimo išlaidas iki 3 357,77 Eur;
12.2. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesta kita ieškinio dalis, ir priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei 2 314,22 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
12.3. kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas;
12.4. priteisti žyminį mokestį ir advokato atstovavimo išlaidas.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrangos perdavimo–priėmimo aktus, kitus įrodymus, formaliais pagrindais rėmėsi atsakovo melagingais paaiškinimais, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl įrodymų vertinimo.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo paaiškinimų dėl šalių santykių prieštaringumą, turėjo prieiti prie išvados, kad dėl tokio įrodymo (šalių paaiškinimų) pakankamumo įrodinėtinai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti byloje esančių įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus dėl skolos už įrangos nuomą ir įrangos negrąžinimą, rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kurie, teismo vertinimu, buvo patikimi ir turintys įrodomąją vertę, nors dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų teismas atsakovo paaiškinimus vertino kritiškai.
13.3. Byloje nėra duomenų ir atsakovas neteikė argumentų, kad objektuose buvo atliekami darbai, naudojant kitos įmonės įrangą. Akivaizdu, kad, vertinant visus įrodymus, atsakovas naudojosi ieškovės pastoliais. Vertindamas ieškovės reikalavimus dėl pastolių nuomos ir įrangos grąžinimo, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė įrangos perdavimo fakto atsakovui A. M.. Tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes teikti pastolių nuomos paslaugas be pačios įrangos perdavimo yra neįmanoma. Teismo sprendimo argumentai, kad nebuvo pateikti įrangos perdavimo aktai ir nebuvo nurodytos įrangos nuomos kainos, yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo kartu su procesiniais dokumentais pateiktų įrodymų, o apsiribojo atsakovo atstovės argumentais, jog neva byloje šių įrodymų nėra. Taigi, ieškovė įrodė visus reikalavimus dėl skolos už įrangos nuomą ir šios įrangos negrąžinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
13.4. Byloje pateikti atsakovo ir ieškovės elektroninio pašto susirašinėjimo išrašai, patvirtinantys liudytojo T. A. parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų nevertino pagal kitus pateiktus įrodymus, o tik apsiribojo liudytojų parodymų aprašymu.
14. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 52 610,49 Eur skolą, 2 314,22 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už atsakovui perduotų klojinių (pastolių) nuomą ir šios įrangos negrąžinimą. Ieškovė ieškinį grindė pagal nuomos sutartį atsakovo neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis ir vekseliais (23 220 Eur). Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir pareiškė priešieškinį, prašydamas jo išduotus vekselius pripažinti negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkino ieškovės reikalavimą priteisti skolą pagal atsakovo neapmokėtus vekselius, o kitą ieškinio dalį dėl skolos priteisimo už įrangos nuomą ir įrangos negrąžinimą atmetė, nurodęs, kad ieškovė neįrodė įrangos pagal nuomos sutartį perdavimo atsakovui fakto. Atsakovas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, o ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo nepriteista skola už įrangos nuomą ir įrangos negrąžinimą, delspinigiai ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
17. 2020 m. vasario 10 d. UAB „SIMIS“ (nuomotoja), atstovaujama direktoriaus R. L., ir A. M. (nuomininkas) sudarė klojinių (pastolių) nuomos sutartį, kurioje nurodyta:
1.1 punkte: ieškovė įsipareigojo duoti laikinai už užmokestį valdyti klojinius (pastolius) su visais jų priedais, o atsakovas įsipareigojo priimti klojinius (pastolius), juos tinkamai naudoti pagal sutarties sąlygas ir mokėti nuomos mokestį;
1.2 punkte: konkrečių klojinių nuomai šalys sudaro šios sutarties priedą. Sutarties šalių tarpusavyje suderintas ir sudarytas priedas tampa sutarties dalimi ir specialiosiomis sąlygomis sutarties kaip bendrųjų sąlygų atžvilgiu;
1.3 punkte: šalys sutarties priede nurodo klojinių kainą ir sutaria dėl nuomojamų klojinių asortimento, kiekio fiksuotais vienetais, nuomos trukmės, nuomos mokesčio dydžio, konkrečių klojinių pateikimo bei grąžinimo datos ir vietos;
2.1.1 punkte: nuomotoja įsipareigoja, jeigu to pageidauja nuomininkas, pristatyti nuomininkui klojinius į priede sutartą vietą ir sutartu laiku;
2.1.2 punkte: nuomotoja įsipareigoja parengti klojinių kiekio ir nuomos mokesčio preliminarią sąmatą ir klojinių montavimo išdėstymo schemą pagal nuomininko pateiktus statinio statybos darbinius brėžinius;
2.1.3 punkte: nuomotoja įsipareigoja perduoti klojinius pagal perdavimo aktą, kuriame nurodoma klojinių techninė būklė ir defektai, patvirtinamą abiejų sutarties šalių įgaliotų atstovų parašais ir antspaudais. Perdavimo akto funkciją gali atlikti krovinio važtaraštis;
3.1 punkte: už klojinių nuomą nuomininkas moka nuomotojai atitinkame sutarties priede nustatytą nuomos mokestį pagal nuomotojos pateikiamas sąskaitas faktūras. Klojinių nuomos mokesčio už praėjusį kalendorinį mėnesį sąskaita faktūra pateikiama vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio penktos dienos arba atitinkamame sutarties priede nurodytais terminais;
3.2 punkte: nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti perdavimo akto dieną arba kitą priede nurodytą dieną ir baigiamas skaičiuoti grąžinus klojinius pagal šios sutarties sąlygas;
3.4 punkte: nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį sąskaitos išrašymo dieną. Nuomotoja turi teisę išieškoti iš nuomininko sutartyje nustatytus delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną (0,04 proc.; sutarties 3.9 punktas).
18. 2021 m. gegužės 31 d.–2022 m. kovo 9 d. UAB „SIMIS“ išrašė A. M. iš viso 53 PVM sąskaitas faktūras už pastolių (klojinių) nuomą ir negrąžintą įrangą (pastolius, klojinius, jų detales) dėl 52 610,49 Eur, iš kurių 34 623,44 Eur – už nuomą, 17 987,05 Eur – už negrąžintą įrangą.
19. 2022 m. kovo 15 d. UAB „SIMIS“ delspinigių apskaičiavimo lentelėje nurodyti delspinigiai nuo neapmokėtos 52 610,49 Eur skolos sudaro 2 314,22 Eur.
20. Nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. birželio 26 d. atsakovas A. M. ieškovės UAB „SIMIS“ naudai pasirašė 8 paprastuosius vekselius po 2 800 Eur ir 1 parastąjį vekselį dėl 820 Eur, iš viso dėl 23 220 Eur. Visuose vekseliuose nurodyta, kad atsakovas juos gavo 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. liepos 29 d. neapmokėjo.
Dėl skolos už įrangos nuomą ir negrąžintą įrangą (ne)priteisimo
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo skolos, kurią sudaro jam išnuomotos įrangos nuomos mokestis, negrąžintos įrangos vertė, delspinigiai ir palūkanos. Apeliantės teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įrangos nuomos sutarties sudarymo, įrangos perdavimo, nuomos mokesčio nemokėjimo ir įrangos negrąžinimo faktus.
22. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 straipsnio 3 dalis).
23. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.
24. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
25. Šalių tarpusavio teisinius santykius, susiklosčiusius pagal įrangos nuomos sutartį, taip pat reglamentuoja bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos, kurios nustato, kad įrenginių nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis).
26. CK 6.535 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo – priėmimo aktą. Jį pasirašo abi šalys. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas.
27. Taigi, pagal bendrąsias nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas pagrindinė nuomotojo iš įrenginių nuomos sutarties kylanti pareiga – suteikti (perduoti) už mokestį įrenginius nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nei šiose, nei kitose bendrosiose nuomos santykius reglamentuojančiose CK normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą perduoti nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Dėl šios priežasties nuomos teisinių santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuomos objekto perdavimo nuomininkui pagal perdavimo priėmimo aktą, lygiai kaip ir faktiškai jį perduoti, t. y. nesurašant tokio akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal šalių sudarytą nuomos sutartį ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui įrangą pagal perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodoma įrangos techninė būklė ir defektai, patvirtinant abiejų sutarties šalių įgaliotų atstovų parašais ir antspaudais. Perdavimo akto funkciją gali atlikti krovinio važtaraštis. Ieškovė nurodė, kad nuomos sutarties nuostatos buvo vykdomos, nes įranga atsakovui buvo perduota pagal perdavimo–priėmimo aktus.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai tarp šalių kyla ginčas dėl nuomos objekto perdavimo nuomininkui, būtent nuomotojui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pagrindinę pareigą perduoti už mokestį įrangą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama skolos priteisimo už įrangos nuomą ir negrąžintos įrangos vertę, turėjo įrodyti, kad ji faktiškai perdavė atsakovui nuomos objektą (įrangą).
30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta, kaip neapgrįstus.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
32. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
33. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuomos sutarties objektas (įranga) faktiškai nebuvo perduotas atsakovui naudotis ir valdyti. Ieškovė įrangos perdavimo atsakovui faktą grindė perdavimo–priėmimo aktais, nuomos sutarties priedais, įrangos grąžinimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, kurių atsakovas nepasirašė. Iš šių dokumentų turinio negalima spręsti, kad ieškovė laikėsi įrangos nuomos sutartyje nustatytos pareigos perduoti įrangą atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys 2020 m. vasario 10 d. sudarė įrangos nuomos sutartį, kurios numeris yra 2020 02 10/20/02/10, tačiau ieškovė įrangos perdavimą atsakovui grindė dokumentais, kuriuose nurodyti visai kiti sutarčių pavadinimai ir numeriai (pvz., įrangos nuomos sutarties priedas Nr. TR-1537-0 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; perdavimo aktas Nr. ARMI-10-0; įrangos nuomos sutarties priedas Nr. PR-3956-0 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; įrangos nuomos sutarties priedas Nr. ARTM-3-5 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; įrangos nuomos sutarties priedas Nr. ARTM-3-4 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; įrangos nuomos sutarties priedas Nr. ARTM-3-1 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; įrangos nuomos sutarties priedas Nr. ARTM-3-0 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; perdavimo aktas Nr. ARTM-3-0; įrangos nuomos sutarties priedas Nr. PR-3957-0 prie sutarties Nr. ARTM-1 2020-02-07; perdavimo aktas Nr. ARMI-12-0; įrangos nuomos sutarties priedas Nr. SVIRNO-36-0 prie sutarties Nr. SVIRNO-1 2019 m. kovo 26 d., nuomininkė UAB „Svirno medis“). Taigi, nė vieno iš ieškovės akcentuojamo įrodymo, susijusio su šalių sudaryta nuomos sutartimi, atsakovas nėra pasirašęs, įrodymai nėra susiję su šalių sudaryta nuomos sutartimi (skiriasi dokumentų pavadinimai, numeracija, datos, dalis dokumentų susiję su nuomininke UAB „Svirno medis“), todėl ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pagal šalių sudarytą nuomos sutartį ieškovė perdavė atsakovui kokią nors įrangą.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovės byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų nėra galimybės nuspręsti, jog nuomos sutarties šalys buvo susitarusios dėl konkrečios įrangos nuomos kainos. Kaip minėta, pagal nuomos sutarties nuostatas šalys turėjo sudaryti nuomos sutarties priedą, kuriame būtų nurodytas įrangos nuomos mokesčio dydis, asortimentas, kiekis, nuomos trukmė, konkrečios įrangos pateikimo, grąžinimo datos ir vietos, tačiau tokie nuomos sutarties priedai nebuvo pateikti.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys nuomos sutartyje susitarė, jog nuomos mokesčio už praėjusį kalendorinį mėnesį sąskaita faktūra pateikiama vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio penktos dienos arba atitinkamame nuomos sutarties priede nurodytais terminais (nuomos sutarties 3.1 punktas). Taigi, faktinį nuomos sutarties objekto (įrangos) perdavimą atsakovui galėtų patvirtinti ieškovės kas mėnesį atsakovui išrašomos sąskaitos faktūros už nuomą, tačiau dalis ieškovės PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašytos 2021 m. gegužės 31 d., t. y. po metų nuo sąskaitose nurodyto nuomos termino pradžios, sąskaitose nurodant, kad jos išrašytos už 91, 168, 237, 254, 294 paras. (pvz., 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros SIM Nr. 21545, Nr. 21547, Nr. 21548). Be to, nuomos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad už įrangos nuomą nuomininkas moka nuomotojai atitinkame nuomos sutarties priede nustatytą nuomos mokestį pagal nuomotojos pateikiamas sąskaitas faktūras, tačiau tokie nuomos sutarties priedai, kurie būtų konkrečiai susiję su šalių sudaryta nuomos sutartimi, nėra pateikti, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose buvo apskaičiuotas nuomos mokestis.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo nurodytas nei tikslus išnuomoto turto kiekis, nei nuomos kaina (dėl to šalys turėjo susitarti papildomuose nuomos sutarties prieduose), o ieškovės pozicija dėl konkretaus išnuomoto turto kiekio, sutartos kainos ir nuomininko buvo nenuosekli. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės paaiškinimai ir pateikti įrodymai buvo susiję su įrangos nuoma nuomininkei UAB „Svirno medis“, kurioje dirbo atsakovas. Kaip minėta, šalys nuomos sutartyje neaptarė nei konkretaus išnuomojamo turto kiekio, nei jo kainos, o nurodyti šalių veiksmai ir ieškovės nenuosekli pozicija, kai ji negali leistinais įrodymais pagrįsti išnuomoto turto kiekio ir kainos, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepriteisė skolos ir delspinigių iš atsakovo.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus dėl skolos priteisimo (nesumokėto nuomos mokesčio, negrąžintos įrangos vertės) siekė pagrįsti PVM sąskaitomis faktūromis, perdavimo–priėmimo aktais, kitais įrodymais, kurie nėra susiję su šalių sudaryta nuomos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė neįrodė įrangos perdavimo atsakovui, nuomos mokesčio dydžio, nuomos mokesčio nesumokėjimo ir įrangos negrąžinimo faktų. Ieškovės vykdoma veikla yra susijusi su įrangos nuoma, todėl ieškovė įrangos perdavimo atsakovui faktą ir nuomos mokesčio dydį turėjo tinkamai įforminti, o to nepadariusi – prisiimti neigiamų pasekmių riziką. Be to, apeliantė, veikdama kaip juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo bei atidumo standartai, turėjo ir galėjo suprasti nuomos sutartyje įtvirtintų sąlygų reikšmę bei įvertinti jų netinkamo vykdymo teisines pasekmes. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė daugiau nei 2 metus nuo nuomos sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo nekėlė klausimo nei dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, nei dėl įrangos negrąžinimo, nors sąskaitos turėjo būti išrašomos ir apmokamos iš esmės kiekvieną mėnesį nuo įrangos perdavimo, todėl šios aplinkybės nepagrindžia įrangos perdavimo faktų, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą ir delspinigius, egzistavimo.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas, pasirašydamas vekselius ieškovei, sutiko ieškovei sumokėti dalį skolos už UAB „Svirno medis“, nereiškia, jog atsakovas sutiko apmokėti ir kitas UAB „Svirno medis“ skolas už įrangos nuomą ir įrangos negrąžinimą. Apeliantės argumentai apie atsakovo sąsajas su UAB „Svirno medis“ (darbuotojas, vadovas) nepagrindžia fakto, kad atsakovas privalo sumokėti UAB „Svirno medis“ įsiskolinimą. Taigi, atsakovas, pasirašydamas vekselius, sutiko apmokėti dalį skolų už ieškovės suteiktas įrangos nuomos paslaugas UAB „Svirno medis“, tačiau toks atsakovo vekselių išdavimas savaime nesukūrė atsakovui pareigos įvykdyti visas UAB „Svirno medis“ prievoles.
40. Apeliantės argumentai, kad atsakovas neįrodė, jog objektuose, kuriuose UAB „Svirno medis“ atliko rangos darbus, buvo naudojami kitos įmonės (ne ieškovės) įranga, nėra susiję su bylos dalyku, t. y. reikalavimu priteisti skolą už atsakovui išnuomotos įrangos nuomos mokesčio nesumokėjimą ir negrąžintos įrangos vertę. Byloje nebuvo įrodinėjamos faktinės aplinkybės dėl ieškovės įrangos naudojimo konkrečiuose statybos objektuose, todėl atsakovui neatsirado pareiga paneigti šias aplinkybes.
41. Kaip minėta, šalims nesudarius įrangos perdavimo–priėmimo aktų, nesusitarus dėl nuomos mokesčio, ieškovė privalėjo įrodyti faktinį įrangos perdavimą atsakovui, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, ieškinio reikalavimus grįsdama su nuomos sutartimi nesusijusiais įrodymais. Aplinkybės, kad nuomos sutartyje nėra detaliai aptarto perduodamo nuomos sutarties objekto (įrangos) kiekio, kainos ir pačiai ieškovei negalint pagrįsti leistinais įrodymais dėl kokio įrangos kiekio ir kainos šalys susitarė, patvirtina atsakovo atsikirtimus, jog ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytas įrangos kiekis faktiškai jam nebuvo perduotas. Ieškovei neįrodžius, kad ji tinkamai įvykdė pagrindinę pareigą perduoti už šalių sutartą mokestį nuomos objektą atsakovui laikinai valdyti ir naudoti, atsakovui nekilo pareiga mokėti nuomos mokesčio.
42. Šiuo atveju nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų įstatyme ir nuomos sutartyje nustatytos nuomotojo pareigos perduoti įrangą nuomininkui įvykdymą, bei nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės nurodytų aplinkybių egzistavimo ir konstatuoti jos reikalavimo priteisti skolą ir delspinigius iš atsakovo pagrįstumą.
Dėl liudytojų parodymų
43. Pagal CPK nuostatas liudytojas yra apklausiamas apie turinčias ryšį su byla aplinkybes, kurios jam gali būti žinomos, be kita ko, teismas negali vadovautis liudytojų subjektyvia nuomone (CPK 185 ir 189 straipsniai).
44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo T. A. parodymais, o kitų liudytojų parodymų nevertino pagal kitus pateiktus įrodymus.
45. Pirmosios instancijos teisme liudytojas T. A. parodė, kad jis dirbo UAB„SIMIS“ inžinieriumi. Užsakymus vykdydavo elektroniniu paštu, kuriuos atsiųsdavo iš UAB „Svirno medis“, paskambindavo atsakovas, kuris pasakydavo, kiek ir kokių pastolių reikia. Atvažiuodavo UAB „Svirno medis“ darbuotojas paimti pastolių, pasirašydavo dokumentus, paimdamas pastolius. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokie pastoliai buvo negrąžinti. Paskutiniai išdavimo dokumentai buvo atsakovo vardu, o sąskaitas išrašydavo UAB „Svirno medis“ vardu, bet gerai neatsimena, kas buvo prieš 3–5 metus. Liudytojas buvo paruošęs vekselių formą dėl UAB „Svirno medis“ ir A. M. skolų. Vekseliai buvo atiduoti vadovui R. L., UAB „Svirno medis“ vardu paruoštus vekselius pasirašė šios įmonės vadovas (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 40 sek. – 56 min. 30 sek.).
46. Pirmosios instancijos teisme liudytoja I. M. parodė, kad apie A. M. skolą ieškovei sužinojo 2022 m., kai ieškovės direktorius R. L. paskambino liudytojos motinai. Liudytojos žiniomis, atsakovo A. M. skola buvo apie 10 000 Eur. Ieškovė nepateikė dokumentų ar priėmimo–perdavimo aktų, pagrindžiančių skolą. Atsakovas buvo pasirašęs vekselius, kaip fizinis asmuo, garantuodamas UAB „Svirno medis“ skolos grąžinimą (2023 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 40 min. 00 sek. – 2 val. 01 min. 04 sek.).
47. Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. M. parodė, kad jis dirbo UAB „Svirno medis“, kurios direktorius buvo A. M.. Liudytojas vykdavo į UAB „SIMIS“ buveinę paimti pastolius ir veždavo pastolius į įvairius objektus. Nuvykęs į UAB „SIMIS“ pakraudavo pastolius, pasirašydavo dokumentus, kokį kiekį pastolių paėmė, o kai grąžindavo pastolius UAB „SIMIS“, pasirašydavo, kad priėmė pastolius. UAB „SIMIS“ išduodavo sąskaitas faktūras, kurias perduodavo A. M. (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 15 sek. – 33 min. 45 sek.).
48. Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. Ž. parodė, kad jis dirbo UAB „SIMIS“, o po T. A. išėjimo iš darbo perėmė prižiūrėti 5 A. M. objektus. A. M. pasirašė vekselius, perėmė UAB „Svirno medis“ skolas, pastoliai buvo perduodami pagal su A. M. sudaromus perdavimo–priėmimo aktus, jis pasirašydavo tik ant grąžinimo aktų, o ant perdavimo aktų pasirašydavo V. M.. A. M. jam išrašomų sąskaitų neapmokėdavo. Pastolių dalis iš UAB „SIMIS“ pasiimdavo A. M. vairuotojas V. M.. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar su A. M. buvo suderinta pastolių nuomos kaina, kainą derindavo vadybininkai. Liudytojas ieškojo pastolių dalių atsakovo objektuose, tačiau rado tik jų dalį. Atsakovas žadėjo sumokėti skolas, grąžinti pastolių dalis (2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 45 sek. – 20 min. 00 sek.).
49. Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. P. parodė, kad jam su A. M. priklausė UAB „Svirno medis“, buvo pasirašęs vekselius dėl 16 000 Eur ieškovei UAB „SIMIS“. Liudytojas nežinojo aplinkybių, kaip atsakovas pasirašė vekselius ieškovei UAB „SIMIS“ (2024 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 10 sek. – 18 min. 35 sek.).
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų I. M., V. M., G. Ž., G. P. parodymai yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžia apeliantės argumentų dėl įrangos perdavimo atsakovui pagal nuomos sutartį fakto, nuomos mokesčio dydžio. Iš šių liudytojų parodymų galima spręsti, kad ieškovė nuomojo pastolius, tačiau šie parodymai nepatvirtina, jog pastoliai buvo nuomojami atsakovui pagal nuomos sutartį. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad visų liudytojų parodymai ir kitų įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė pastolius išduodavo nuomai ir priimdavo be pakankamos priežiūros, dokumentacijos tinkamo užpildymo, todėl jai tenka tokių veiksmų teisinės pasekmės.
51. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo T. A. parodymus, tačiau nenurodė argumentų dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nurodyto liudytojo parodymai nepatvirtina ieškovės argumentų dėl įrangos perdavimo atsakovui fakto ir dėl nuomos mokesčio dydžio. Ieškovės nurodomame elektroniniame susirašinėjime 2021 m. lapkričio 8 d. atsakovas prašė ieškovės atsiųsti sąskaitas ir kiekius objekte, tačiau iš šalių susirašinėjimo turinio negalima spręsti, kad šalys susirašinėjo būtent dėl nuomos sutarties, o ne dėl ieškovės ir UAB „Svirno medis“ susiklosčiusių įrangos nuomos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, padarė išvadas, vertindamas ne tik nurodyto liudytojo parodymus, bet įrodymų visetą. Teismas argumentuotai pasisakė dėl įrodymų visumos įvertinimo. Taigi, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl liudytojų parodymų netinkamo įvertinimo yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ieškovė neįrodė įrangos pagal nuomos sutartį perdavimo atsakovui fakto.
Dėl palūkanų
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė 23 220 Eur skolą, bet nepriteisė procesinių palūkanų.
53. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti pinginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
54. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
55. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pvz., priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius).
56. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialiuosius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, nes ne kiekvienas apeliacinės instancijos teisme pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, gali būti pripažintas nauju. Naujais reikalavimais nelaikomi šalutiniai reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu reikalavimu (naujais nepripažįstami reikalavimai priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020). Taigi, apeliantės šalutinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo gali būti patenkintas apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 312 straipsnį.
57. Atsižvelgdama į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų priteisimo galimybės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 220 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis yra teisingas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį. Priteisiamos palūkanos yra asmeninė atsakovo, kaip skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės pagal vekselius neįvykdė geruoju, o jo kreditorė (ieškovė) dėl to kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad per bylinėjimosi laiką atsakovas, kaip skolininkas, naudojosi ieškovės, kaip kreditorės, lėšomis, gavo iš to naudos, bei pažeidė ieškovės interesus, ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovės nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).
Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
58. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta teisingai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pagal CPK 93 straipsnį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė procesinių palūkanų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
59. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą dėl skolos dalies, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, apeliantei nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tai, kad pagal šalutinį reikalavimą papildomai priteisiamos procesinės palūkanos, nesudaro teisinio pagrindo priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, nes reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra šalutinis ir neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.
60. Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SIMIS“ (juridinio asmens kodas 300904595) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 220 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjos Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė
Neringa Švedienė