Civilinė byla Nr. e2-4388-618/2019
Proceso Nr. 2-06-3-02132-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.39.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Klaipėdos miesto rūmų Larisa Šimanskienė,
sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,
dalyvaujant ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei K. K.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ atstovui A. M. (A. M.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skytech.lt“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 997,00 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-04-09 tarp šalių sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2018-04-09 iki 2019-04-08 buvo apdrausta transporto priemonės „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2018-05-18 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas dėl eismo įvykio. Kadangi transporto priemonės „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje Ergo Insurance SE, veikiančioje per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, nuostolius dėl sugadintos transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyręs asmuo A. J. kreipėsi į ieškovę dėl žalos atlyginimo. Ieškovė išmokėjo 997,00 Eur dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pagal 2018-04-09 Sutartį turėjo iki 2018-04-09 sumokėti 232,55 Eur įmoką, tačiau įmoka iki šiol nėra sumokėta. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 64. punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis).
2. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog siekiant įvertinti, ar transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu yra tikslingas lyginamosios vertės metodu buvo įvertinta apgadintos transporto priemonės rinkos vertė. Taisyklių 14 punkte nurodyta, jog žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Įvertinus tai, kad transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 330,00 Eur, o pateikta remonto įmonės UAB „Ryča“ sąskaita sudarė 997,00 Eur, transporto priemonės remontas laikytinas tikslingu. Ieškovė pažymėjo, jog 2018-05-11 atsakovei registruotu laišku išsiuntė priminimą ir raginimą apie nesumokėtą draudimo įmoką (2018-05-10 priminimas), 2018-06-15 išsiuntė pranešimą apie draudimo sutarties nutraukimą nuo 2018-06-14 (2018-06-14 pranešimas). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė draudimo įmoką sumokėjo tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams po draudžiamojo įvykio, t.y. tik nutraukus sutartį bei pradėjus draudimo įmokos išieškojimo procesą. Atsakovė yra juridinis asmuo savo veikloje nuolat naudojantis transporto priemones. Šia veikla atsakovė užsiima ne pirmus metus ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaro nuolatos, todėl jai yra žinomas šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2018 m. balandžio mėn. atsakovė per draudimo brokerį UADBB „ Colemont draudimo brokeris“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir KASKO draudimu apdraudė lizingo būdu įsigytą automobilį „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-04-09 atsakovės darbuotojui K. K. gavus draudimo polisus el. paštu, jis pastaruosius persiuntė atsakovės buhalterei R. K., prašydamas juos apmokėti, tačiau dėl žmogiškos klaidos buhalterė atliko tik KASKO draudimo poliso apmokėjimą. Minėta aplinkybė paaiškėjo vėliau, todėl atsakovė buvo įsitikinusi, jog tinkamai įvykdė draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė jokių pretenzijų dėl negauto mokėjimo atsakovei nepateikė. 2018-05-18 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi atsakovė buvo įsitikinusi, kad turi galiojantį draudimo polisą bei tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Jokios informacijos apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, ieškovė įvykus draudiminiam įvykiui nepateikė. 2018-07-18 atsakovė el. paštu gavo pranešimą iš UAB „CCS – Customers Care Services“, kuriame nurodoma, jog atsakovė turi 42,02 Eur skolą ieškovei bei turi sumokėti 30,25 Eur administravimo mokestį. Atsakovė nurodė, kad ji nėra skolinga ieškovei. 2018-07-19 UAB „CCS – Customers Care Services“ pateikė atsakovei el. paštu ERGO pranešimus apie neapmokėtą draudimo polisą bei pranešimą apie draudimo sutarties nutraukimą nuo 2018-06-14. Atsakovė informavo UAB „CCS – Customers Care Services“, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, nekomunikuoja su atsakove, ir prašė ieškovės susisiekti su atsakove, siekiant sklandaus problemos sprendimo, tačiau ieškovė atsakymo atsakovei nepateikė. Atsakovė taip pat iniciavo vidinį auditą, kurio metu paaiškėjo, kad dėl žmogiškos klaidos atsakovės buhalterė apmokėjo tik vieną iš polisų. Išaiškėjus situacijai, atsakovė sumokėjo ieškovei skolą bei administravimo išlaidas. 2018-09-18 atsakovė gavo ieškovės pranešimą dėl 997,00 Eur skolos sumokėjimo. Atsakovės vertinimu, dėl susidariusios situacijos kalta buvo ieškovė, todėl su pateiktu reikalavimu nesutiko ir atsisakė jį vykdyti. 2019-03-22 atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama nurodyti, kokiu būdu ir kada buvo siunčiami priminimai dėl skolos ir sutarties nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad prašoma informacija pateikta ieškinio prieduose bei, kad visi dokumentai buvo siunčiami atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Siekdama išsiaiškinti, ar ieškovė pranešimus siuntė sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė kreipėsi į akcininkus M. ir V. T., kurie administruoja šiuo adresu gaunamą korespondenciją, tačiau jie nurodė, kad jokių laiškų iš ieškovės nurodytu laikotarpiu negavo. Atsakovė taip pat nurodė, jog nėra aišku, kodėl ieškovė į savo duomenų bazę įtraukė šį seną atsakovės registracijos adresą, kadangi jau kelerius metus atsakovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė savo prievolę bendradarbiauti bei 2004-04-23 Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – Standartinės sąlygos) 27 punktą, kuriame numatyta, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas pasekmės. Tokiu būdu ieškovė prarado teisę į šių nuostatų įgyvendinimą. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė savo teise dėl žalos atlyginimo nusprendė pasinaudoti šalių sutarčiai nustojus galioti. Atsakovė taip pat pažymi, jog ieškovės pateikta draudimo sąmata neatitinka rinkos vertės ir yra nesąžininga, kadangi nukentėjusios transporto priemonės rinkos kaina yra mažesnė nei remonto sąmata. Atsakovė papildomai kreipėsi į kitą autoremonto bendrovę, kuri nustatė, jog remonto darbų kaina sudaro 683,26 Eur, t.y. minėta kaina yra trečdaliu mažesnė už ieškovės patvirtintą sąmatą.
4. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog ieškovė teigia, kad 2018-05-11 ir 2018-06-15 registruotu laišku išsiuntė atsakovei priminimus dėl draudimo įmokos, tačiau ieškovė nei šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų (AB „Lietuvos paštas“ išrašai, ataskaitos, kvitai ir pan.), nei siuntų numerių nepateikė. Be to, UAB „Fitek“ rašte pateikti registruotų siuntų numeriai neatitinka AB „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų žymėjimo, kadangi pagal AB „Lietuvos paštas“ tinklapyje (https://www.post.lt/siuntu-sekimas) viešai skelbiamą informaciją registruotų siuntų žymėjimo formatas susideda iš 12 ar 13 simbolių, kurių pradžioje ir pabaigoje yra raidės. UAB „Fitek“ raštas dėl išsiųstų laiškų turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi minėta bendrovė yra ieškovės verslo partnerė. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Fitek“ pagal savo svetainėje viešai skelbiamą informaciją (https://fitek.lt/dokumentu-spausdinimas/) privalėjo atlikti ir siuntų pristatymo monitoringą, t.y. ieškovė turėjo žinoti, kad pirmas laiškas atsakovei nebuvo įteiktas. Be to, draudimo sutartis buvo sudaryta elektroninėmis priemonėmis, atsakovė davė sutikimą ieškovei visą su sutarties vykdymu susijusią informaciją pateikti elektroninėmis priemonėmis, todėl nėra aišku, kodėl 2018-05-10 priminimas buvo išsiųstas paštu.
5. Atsakovė nurodo, kad ieškovės parinktų 3 automobilių kainos ženkliai viršija atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktą analogiškų automobilių kainos vidurkį, nėra aišku, kodėl ieškovė nustatydama automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę rinkosi pačius brangiausius variantus, bei papildomai ją padaugino iš koeficiento 1,1. Tokiu būdu automobilio rinkos vertė yra 1 326,60 Eur, tačiau ieškovė šią sumą apvalina iki 1330,00 Eur. Atitinkamai 75 proc. nuo 1 330,00 Eur sudaro 997,50 Eur, t.y. atlikto remonto kaina yra tik 0,50 Eur didesnė už 75 proc. ieškovės nustatytos automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės. Šios aplinkybės byloja apie galimą slaptą susitarimą tarp ieškovės ir remontą atlikusios bendrovės, kuomet sąmatos kaina buvo dirbtinai užkelta, iš anksto žinant, kad dėl jos kompensavimo bus pareikštas reikalavimas atsakovei, galimai pasidalinant neteisėtą praturtėjimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-04-09 tarp šalių sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2018-04-09 iki 2019-04-08 apdrausta transporto priemonė – lengvasis automobilis „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). 2018-05-18 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu V. O., vairuodamas transporto priemonę „Ford Fusion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ir apgadino transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys šių aplinkybių neginčija, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, atlyginti žalą dėl 997,00 Eur draudimo išmokos, kurią ieškovė išmokėjimo trečiajam asmeniui už transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą.
7. TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų – jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-524/2012).
8. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.
9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t.y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas. Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutartis tarp šalių sudaryta 2018-04-09, įsigaliojo – 2018-04-09 14.00 val. Sutarties 1.5.1 – 1.5.2. punktuose nurodyta, kad pirmoji draudimo įmoka yra 232,55 Eur ir turi būti sumokėta tą pačią dieną, t. y. 2019-04-09, tačiau atsakovė minėtos įmokos sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad galiojant šalių sudarytai draudimo sutarčiai ieškovė, neturėdama teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovei TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už draudimo sutarties netinkamą vykdymą (laiku nesumokėtą draudimo įmoką), t. y. gali reikšti reikalavimą atsakovei grąžinti draudiko nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikdama su ieškovės pareikštu reikalavimu nurodo, jog ieškovė pažeidė Standartinės sąlygų 27 punktą, t.y. nepranešė atsakovei apie nesumokėtą draudimo įmoką, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį. Standartinių sąlygų 27 punkte numatyta, jog draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Teismas pažymi, kad minėti teisės aktai nenumato, jog draudikui pažeidus nurodytą pareigą, jis netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį. Be to, kaip nurodyta, Sprendimo 9 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog draudiko teisė, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas savaime nėra ribojama (veikiama) pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo. Taigi, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo atlyginti žalą pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, nepriklausomai nuo to, ar pranešė draudėjui, apie nesumokėtą draudimo įmoką.
12. Vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes taip pat pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė parengė 2018-05-10 pranešimą atsakovei apie nesumokėtą 232,55 Eur draudimo įmoką pagal 2018-04-09 Sutartį. UAB „Fitek LT“ 2019-04-23 pranešime nurodo, jog 2018-05-11 adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovei ieškovės 2018-05-10 pranešimą. Atsakovė nurodo, jog UAB „Fitek LT“ yra ieškovės verslo partnerė, todėl abejotina, ar 2019-04-23 pranešime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, jog ieškovę ir UAB „Fitek LT“ sieja verslo santykiai - ieškovė perka siuntimo paslaugas iš UAB „Fitek LT“ - nesudaro pakankamo pagrindo abejoti 2019-04-23 pranešime nurodytomis aplinkybėmis.
13. Atsakovė taip pat nurodo, jog 2018-05-10 pranešimas buvo išsiųstas senu atsakovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jau kelerius metus atsakovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini). Be to, nėra aišku, kodėl ieškovė nesiuntė atsakovei minėto pranešimo elektroninėmis priemonėmis, nors atsakovė buvo davusi sutikimą ieškovei visą su sutarties vykdymu susijusią informaciją pateikti elektroninėmis priemonėmis. Teismas pažymi, jog 2018-04-09 Sutarties 1.1. punkte atsakovė nurodė, kad jos adresas yra (duomenys neskelbtini). Duomenų apie registracijos adreso pasikeitimą atsakovė ieškovei nepateikė, todėl darytina išvada, jog ieškovė 2018-05-10 pranešimą atsakovei pagrįstai siuntė Sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, jog atsakovė sutinka gauti su draudimo sutartimi ir jos vykdymu susijusią informaciją ir Sutartyje nurodytu el. paštu. Vis dėlto, Sutartyje nenumatyta, jog susirašinėjimas tarp šalių vyksta išimtinai elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl šiuo atveju ieškovė informaciją atsakovei galėjo teikti tiek paštu, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis.
14. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė nuo 2018-06-14 nutraukė 2018-04-09 Sutartį, todėl neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė parengė 2018-06-14 pranešimą atsakovei, kuriame nurodoma, jog 2018-04-09 Sutartis nutraukta nuo 2018-06-14. Minėtas pranešimas 2018-06-15 išsiųstas atsakovei. Taigi, 2018-04-09 Sutartis nutraukta po 2018-05-18 eismo įvykio, t.y. 2018-05-18 eismo įvykio metu šalių sudaryta Sutartis buvo galiojanti ir turėjo būti vykdoma. Tokiu būdu, ieškovė, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalimi, turėjo prievolę sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) ir atitinkamai įgijo teisę pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog draudiko teisė, vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta atsakovės nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.
15. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodo, kad ji draudimo įmokos ieškovei 2018-04-09 Sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo dėl žmogiškosios klaidos – atsakovės buhalterei tuo pačiu metu buvo atsiųsti du draudimo polisai - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir KASKO draudimas, tačiau buhalterė per klaidą atliko tik KASKO draudimo poliso apmokėjimą. Teismas pažymi, jog minėta aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo prievolės atlyginti žalą, tačiau ši aplinkybė vertintina sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio.
16. Atsakovė nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Nurodo, kad ieškovės parinktų 3 automobilių kainos ženkliai viršija atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktą analogiškų automobilių kainos vidurkį, nėra aišku, kodėl ieškovė nustatydama automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę rinkosi pačius brangiausius variantus, bei papildomai ją padaugino iš koeficiento 1,1. Tokiu būdu automobilio rinkos vertė yra 1 326,60 Eur, tačiau ieškovė šią sumą apvalina iki 1330,00 Eur. Atitinkamai 75 proc. nuo 1 330,00 Eur sudaro 997,50 Eur, t.y. atlikto remonto kaina yra tik 0,50 Eur didesnė už 75 proc. ieškovės nustatytos automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertės.
17. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 5 punkte nustatyta, jog transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę, ją atitinkamai koreguojant (Instrukcijos 8 punktas). Principinė rinkos vertės apskaičiavimo formulė pateikta Instrukcijos 9 punkte. Į minėtą formulę patenka Korekcijos koeficientas, kuriuo įvertinama transporto priemonės išvaizda ir bendra techninė būklė, panaudojimo paskirtis, nustatomas pagal Taisyklių 12 punkte nurodytą formulę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertės nustatė lyginamosios vertės metodu, vertindama internetiniuose tinklalapiuose autogidas.lt ir autoplius.lt pateiktų trijų analogiškų transporto priemonių pardavimo kainas ir vadovaudamasi Instrukcijoje pateiktomis nuostatomis. Pažymėtina, jog nors atsakovė nurodo, kad iš jos pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė atlikdama vertinimą pasirinko vienus iš brangesnių automobilių, tačiau ieškovė rinkos vertės apskaičiavimą atliko 2018-05-24, t.y. netrukus po eismo įvykio, o atsakovė skelbimų apie automobilių „Renault Megane Scenic“ pardavimą paiešką atliko ir šiuos duomenis pateikė teismui bylos nagrinėjimo metu, t.y. praėjus beveik metams po eismo įvykio. Be to, nors atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrįstai nusprendė atlikti automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nusprendus, kad minėtos transporto priemonės remontą atlikti netikslinga, ji turėtų prievolę atlyginti žalą trečiajam asmeniui, kuri būtų lygi sugadintos transporto priemonės rinkos vertei. Tokiu būdu atsakovė nebūtų atleista nuo prievolės atlyginti žalą, priešingai – minėtos žalos dydis būtų lygus sugadinto turto vertei, t.y. žalos dydis būtų didesnis už remonto darbų vertę.
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018-06-06 ieškovė parengė remonto darbų sąmatą 996,62 Eur sumai. UAB „Ryča“ pateikė trečiajam asmeniui A. J. 2018-06-08 PVM sąskaitą – faktūrą 997,00 Eur sumai už automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus. Atsakovė pateikė UAB „Autovisatos servisas“ remonto darbų sąmatą 683,26 Eur sumai. Vis dėlto, teismo vertinimu minėta aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovės pateikta remonto darbų sąmata yra nepagrįsta. Visų pirma, ieškovės remonto darbų sąmata buvo sudaryta 2018-06-06, o atsakovės pateiktą sąmata – 2019-03-28, t.y. praėjus beveik metams laiko. Antra, remonto darbų kaina nustatoma vadovaujantis Instrukcijos IV dalimi ir gali svyruoti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog parengiant 2018-06-06 remonto darbų sąmatą būtų pažeistos Instrukcijos nuostatos.
19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė žalos dydį apskaičiavo tinkamai. Vis dėlto, teismas pažymi, jog remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu. Nagrinėjamu atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieškovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinė veikla nėra susijusi su transporto paslaugomis, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad įmonė turi ir savo veikloje naudoja apie 5 automobilius. Taigi, ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „CCS-Customer care services“ pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti 42,02 Eur skolą bei 30,25 Eur administravimo mokestį. Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad gavusi minėtą pranešimą atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove, domėjosi, kaip susidarė minėta skola. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovė 2018-07-20 sumokėjo skolą ieškovei. Sprendžiant dėl draudikui grąžintinos sumos dydžio taip pat svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei grąžintinos sumos dydis nustatytinas kaip prašomos priteisti sumos ½ dalis, t.y. 498,50 Eur (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).
20. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
22. Teisme 2019-06-18 gautas atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015).
24. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nereiškė prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atsiliepimas į ieškinį teisme gautas 2019-04-08, rašytiniai paaiškinimai – 2019-05-23, PVM sąskaita - faktūra už teisines paslaugas atsakovei išrašyta 2019-06-12. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius duomenis galėjo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2019-06-12). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
25. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovės ir atsakovės į valstybės biudžetą priteistina po 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ 498,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 498,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, į valstybės biudžetą 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ į valstybės biudžetą 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėja Larisa Šimanskienė