Administracinė byla Nr.1-5568-423/2018

                                                                                                       Proceso Nr. 3-62-3-01278-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1

 (S)

                    REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                                                  S P R E N D I M A S        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                  2018 m. lapkričio 7 d.

                                                                        Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant  Ritai Kinderienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. P. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 930 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 2-4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2017-10-01 atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m. Kameroje Nr. 10 visą laiką buvo 6-7 nuteistieji, bendras kameros plotas 16,42 kv. m., didelę dalį užima lovos, stalas, spintelės, tualetas, kriauklė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi minėtoje kameroje trūko šviesos, oro, buvo prasta ventiliacija, tvyrojo drėgmė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, paūmėjo ligos, sutriko miegas, tapo irzlus, uždaras. Tokiais veiksmais atsakovas padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 930 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo. 

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepime (b.l. 10-14) nurodė, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, kalinamam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas nurodo, kad visą pareiškėjo buvimo Kybartų PN kamerų tipo patalpoje Nr. 10 pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numatyta teisė aktuose minimalus (atitinkamai 2,35 ir 2,74 kv. m.), tačiau laikotarpis nebuvo ilgas. Kybartų PN kamerų tipo patalpose tualetai, sanitariniai mazgai, ventiliaciniai įrenginiai, apšvietimas atitinka Higienos normos reikalavimus. Atsakovo nuomone, Kybartų PN pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Kybartų PN  kamerų tipo patalpoje Nr. 10 laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2017-10-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Kybartų PN ginčo laikotarpiu neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje Nr. 10.

Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2017-10-01 pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 10 (karantino patalpoje), kurios plotas yra 16,42 kv. m., joje ginčo laikotarpiu bausmę atliko 6-7 nuteistieji, vienam asmeniui teko atitinkamai 2,35 ir 2,74 kv. m. ploto (b. l. 10-11, 18). Taigi, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto nebuvo užtikrintas 15 parų ir pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto kamerų tipo patalpose buvo pažeista. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tai sudaro pagrindą atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kamerose buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje trūko natūralaus apšvietimo, buvo prasta ventiliacija, tvyrojo drėgmė.

Ginčui aktualiu nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų PN kamerų tipo patalpa kamera Nr. 10 (karantino patalpa) yra vėdinama per atveriamą langą, patalpos sanitariniame mazge yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija, patalpoje pelėsio nėra ir ankščiau nebuvo. Patalpoje įrengtas dirbtinis liuminescensinis apšvietimas, palaikoma reikalinga oro temperatūra, šaltuoju metų laiku patalpos šildomos iš įstaigos viduje esančios katilinės. Ginčui aktualiu laikotarpiu karantino patalpa nebuvo tikrinta visuomenės sveikatos centro specialistų (b.l. 10-14). Šias aplinkybes patvirtina ir Kybartų PN Ūkio skyriaus vedėjo tarnybinis pranešimas (b.l. 17). Kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, jog natūralaus apšvietimo stiprumo minėta HN 134:2015 nereglamentuoja. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpas per atidarytą langą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų klimatinių ir sanitarinių sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vis dėlto, teismui nekyla abejonių, kad dėl per mažo kameros ploto pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). 

Teismo nuomone, pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo 15 dienų, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko nuo 2,35 kv. m ir 2,74 kv. m), be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, kiti įrenginiai). Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Kybartų PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. 

Įvertinus pažeidimo trukmę ir pobūdį, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėja

n u s p r e n d ė :

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                        Asta Urbonienė