Civilinė byla Nr. e2-299-676/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04116-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.5.1.5.; 2.5.1.3.6.; 2.5.26.;3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Linai Šimei,

atsakovo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nerigus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pusbroliai“, dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 8 d. priėmė teismo įsakymą dėl 6 094,97 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 34 Eur žyminio mokesčio išlaidų priteisimo kreditoriui UAB „Nerigus“ iš skolininkės UAB „Pusbroliai“. Gavus skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovei pateikus ieškinį, teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB „Nerigus“ ieškinys atsakovei UAB  „Pusbroliai“ dėl skolos priteisimo bei panaikintas teismo 2018 m. gegužės 8 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-7109-676/2018.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 094,97 Eur faktiškai patirtas išlaidas, 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2017 m. spalio 31 d. pasirašė Nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nukirsti ir išsivežti nelikvidinę medieną. Atsakovė pagal sutartį turėjo darbus įvykdyti trim etapais - medienos iškirtimas, medienos išvežimas į tarpinius sandėlius, medienos susmulkinimas ir išsivežimas, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, medieną iškirto tačiau susmulkino ir išsivežė tik dalį jos iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, kitą dalį palikdami, kas trukdė tolimesniems ieškovei priklausančio žemės sklypo vystymo darbams. Atsakovė įvykdžiusi dalį savo įsipareigojimų, t.y. išvežusi dalį medienos, pažadėjo kitą dalį išvežti, kai leis gamtinės sąlygos, t.y. stipriau įšals žemė, kadangi išvežinėjant medieną technika strigo sunkiai pravažiavo, ne visur galėjo privažiuoti. Tačiau išvežus dalį medienos ir pažadėjus kitus darbus išvežti kai tik leis oro sąlygos, atsakovė nustojo bendrauti su ieškove, kuri 2018 m. vasario 12 d. kreipėsi raštu į atsakovę, o atsakovė atsiuntė atsakymą, kad Sutartis įvykdyta, mediena išvežta. Po pateikto atsakymo atsakovė nebeatsakė į skambučius, raštus bei elektroninius laiškus, darbų užbaigti neketino, todėl ieškovė, praėjus visiems sutartyje numatytiems terminams (kirtimo darbai buvo atlikti dar 2017 m. lapkričio 17 d.), geranoriškai tiek raštu, tiek SMS žinutėmis ragino atsakovę išvežti paliktą medieną, taip pat informavo, kad kreipsis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir bus priversti savo kaštais išvežti iškirstą ir po visą sklypą išmėtytą medieną bei vėliau reikalaus patirtų išlaidų atlyginimo. Tačiau ir toliau atsakovei nebendraujant, ieškovė kreipėsi į antstolį, kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 170-18-08, konstatavo, kad sklypo teritorijoje yra neišvežtos nelikvidinės medienos. Tikintis geranoriškumo ir bendradarbiavimo iš atsakovės, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo persiųstas atsakovei su raginamu išvežti paliktą medieną, vėliau buvo siunčiami pakartotiniai raginimai su prašymai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau reakcijos nebuvo. Artėjant vasarai ieškovė pradėjo ieškoti, kas galėtų pabaigti atsakovės pradėtus darbus, surado UAB „Visagino transporto centras“, kuris atliko medienos išvežimą ir pateikė sąskaitą už atliktus darbus, kurią ieškovė pateikė atsakovei su prašymu atlyginti tiesiogiai patirtas išlaidas, tačiau atsakovė šių išlaidų neatlygino, todėl šiuos nuostolius prašo priteisti iš atsakovės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai M. G. ir advokatė Lina Šimė papildomai paaiškino, kad atsakovė pažeidė Sutarties 6, 10 punktą, nes atsakovė kirtimo darbus ginčo sklype baigė 2017 m. lapkričio 11 d., tačiau per Sutarties 10 punkte numatytus terminus iki 2018 m. vasario 17 d. iškirsto medienos neišvežė, todėl ieškovė trečiųjų asmenų pagalba pati išvežė iš šio sklypo atsakovės iškirstą medieną 2018 metų kovo 21 d. – balandžio 5 dienomis, nes reikėjo  šiame sklype ruošti projektus, daryti sklypo toponuotraukas, organizuoti kadastrinius matavimus, šį ieškovė sklypą planavo padalinti į atskirus sklypus ir juos parduoti vystant individualių namų statybas; dėl šios priežasties buvo pasirašyta su atsakove Sutartis ir ieškovė skubėjo ir siekė, jog atsakovė vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Pagal žodinį susitarimą prieš pasirašant Sutartį atsakovei buvo keliamas reikalavimas šiuos darbus atlikti per dvi savaites, tačiau Sutartį šalys pasirašė su joje numatytais terminais. Atsakovė medžius iškirto, tačiau per dvi savaites jų iš sklypo neišvežė, todėl ieškovė pradėjo skubinti atsakovę medžius išvežti, prasidėjo susirašinėjimas tarp šalių. Dėl to ieškovė nebeturėjo kitos išeities, kaip kreiptis į kitą asmenį ir likusius medžius išvežti savo sąskaitą. Atsakovė pažeidė Sutarties 6 ir 10 punktus, nes nustatytu terminu iškirstų medžių iš sklypo neišvežė; atsakovė visus medžius, kuriuos buvo galima kirsti pagal leidimą, iškirto 2017 m. lapkričio 17 d. ir po to jokių kirtimų nebevykdė, nes po kelių dienų Gamtos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą pagal skundą dėl miško kirtimo; šią aplinkybę ieškovė įrodinėja ir Pakutinsko paaiškinimu, taip pat ir ieškovo 2018 m. vasario 12 d. raštais. Atsakovė iškirstą medieną turėjo išvežti iki 2018 m. vasario 17 d. Visą medieną ieškovė savo lėšomis iš sklypo išvežė 2018 m. kovo 21 d. - balandžio 5 d. Atsakovas neįrodė, jog ginčo sklype nurodytu laikotarpiu kirtimo darbus vykdė UAB „Krūmas“. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, kad Sutartyje nenurodyta, jog atsakovė visą medieną privalo iškirsti vienu metu. A. S. I-ojo etapo vykdymui – medienos iškirtimui, pasitelkė rangovą UAB „Krūmas“, kuri medienos kirtimo darbus atliko per kelis kartus – 148 ERDM medienos iškirto iki 2018 m. sausio 3 d., likusius 80 ERDM medienos iškirto laikotarpiu iki 2018 m. sausio 29 d. Visa mediena ieškovės žemės sklype buvo iškirsta iki 2018 m. sausio 29 d., todėl I-ojo etapo darbai buvo įvykdyti tinkamai ir Sutartyje nustatytais terminais, maksimalus Sutarties 10 p. nurodytas II-ojo etapo - medienos išvežimo į tarpinius sandėlius, terminas turėjo baigtis tik 2018 m. balandžio 30 d. Ieškovė, nelaukdama Sutartyje nustatyto termino nurodytiems darbams atlikti pasibaigimo, jau 2018 m. vasario mėnesį nurodydama, kad nukirsti žemės sklype esantys medžiai trukdo sklypo pertvarkymo darbams, ragino atsakovę kuo greičiau medieną išvežti. Į daugkartinius atsakovės paaiškinimus, jog šiems darbams yra Sutartimi nustatyti terminai ir jie nėra pažeisti, kad mediena bus išvežta šalių sutartu terminu, ieškovė nereagavo, žadėjo kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-18-26 atsakovė nurodė ieškovei, jog medžiai iškirsti, mediena (jos dalis) yra išvežta ir šioje dalyje Sutartis yra įvykdyta. Likusios neišvežtos medienos išvežimo į tarpinį sandėlį terminas tuo metu dar nebuvo suėjęs, todėl ieškovei buvo paaiškinta ir važtaraščiai pateikti tik dėl iki 2018 m. sausio 3 d. iškirstos medienos ir atitinkamai Sutarties šioje dalyje įvykdymo. Nelaukdama termino II-ajam darbų etapui pabaigos (2018 m. balandžio 30 d.) ir kol atsakovė įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė 2018 m. kovo 13 d. kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Iš ieškovės pateikto 2018 m. kovo 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 170-18-08 matyti tik tai, jog antstolis užfiksavo nupjautą ieškovės žemės sklype nukirstą medieną; atsakovė neneigia faktinės aplinkybės, jog 2018 m. kovo 19 d. likusi iškirsta mediena buvo ieškovės žemės sklype, tačiau minėtą dieną ši mediena pagal Sutarties 10 p. dar neturėjo būti privalomai atsakovės išgabenta į tarpinį sandėlį. Atsakovė medieną iškirto ir dalį jos išvežė Sutartyje nustatytais terminais, likusios dalies medienos išvežimo termino atsakovė nepažeidė, o savo įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl ieškovės Sutarties pažeidimo - nesuėjus medienos išvežimo terminui, ieškovė savavališkai be atsakovės raštiško leidimo išvežė iškirstą medieną, todėl atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir ieškovė neįrodė Sutarties neįvykdymo/netinkamo įvykdymo fakto, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius Sutarties neįvykdymu pasireiškiančių atsakovės neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos - nuostoliai ir priežastinis ryšys, nėra objektyviai susiję su Sutartimi ir teisiškai nereikšmingos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Ramūnas Girevičius papildomai paaiškino, kad tarp šalių nebuvo žodinio susitarimo dėl 2 savaičių sutarties įvykdymo, ginčo sklype vykdant Sutartį kirtimo darbus atliko atsakovės rangovas UAB „Krūmas“ darbuotojai, kurie dokumentaliai fiksavo atliekamų darbų eigą, apimtis. Pagal UAB „Krūmas“ pateiktus dokumentus matosi, jog medžių kirtimo darbai šiame sklype buvo atliekami ir 2018 m. sausio 3 d., kad medžių kirtimo darbai buvo atliekami iki 2018 m. sausio 29 d.; vykdant Sutartį kirtimo darbai sklype buvo baigti, t.y. I - as etapas buvo baigtas 2018 m. sausio 29 d. ir šio etapo terminai pažeisti nebuvo, nes šio etapo terminas pagal Sutartį baigėsi 2018 m. vasario 29 d.; atsakovo pateiktuose byloje UAB „Krūmas“ dokumentuose nurodyti neatitikimai dėl nurodyto Pašilaičių  pavadinimo Vilniaus mieste ieškovo nėra paneigta, jog tie darbai nebuvo atlikti ginčo sklype Gineitiškių kaime. Prašo ieškinio netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 31 d., 2019 m. sausio 28 d. išrašų duomenimis 10.3885 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, kadastro Nr. 4110/0800:695, esančio adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gineitiškių k., 45420/103885 dalys registruotos nuosavybės teise ieškovės vardu.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. raštu ieškovei „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje“ Nr. A33(15)-700(2.17) neprieštarauta žemės sklypo (kad.Nr. 4110/0800:695), esančio Vilniaus r., Zujūnų sen., Gineitiškių k., valymo darbams, iškertant krūmus ir natūraliai išaugusius medelius (iki 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje), nepažeidžiant specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų; darbus nurodyta atlikti per metus nuo šio rašto išsiuntimo datos. 

Šalys pasirašė 2017 m. spalio 31 d. Nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VL-205 (toliau – Sutartis). Sutartis galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, neginčijama, nepakeista.

Byloje ieškovo pateikti įrodymai apie šalių susirašinėjimą dėl Sutarties vykdymo/nevykdymo, iš kurių matosi, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. gana aktyviai raštu kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties nevykdymo prašant atsakovę išvežti iš nurodyto žemės sklypo atsakovės nukirstą medieną bei pateikiant atsakovei fotonuotraukas, įspėjant atsakovę, jog jai nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė kreipsis į trečiuosius asmenis dėl nelikvidinės medienos pašalinimo iš ginčo sklypo savo lėšomis ir visų su tuo susijusių išlaidų išieškojimo iš atsakovės. Ieškovė 2018 m. vasario 12 d. raštu atsakovei „Dėl įsipareigojimų vykdymo„ konstatavo, jog I-asis darbų etapas yra įvykdytas, t.y. atsakovė iškirto medžius, ir, skaičiuojant Sutartyje numatytą 90 dienų maksimalų terminą iškirstos medienos išvežimui iš sklypo, II-asis darbų etapas baigiasi. Atsakovė 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-18-26 ieškovei nurodė, jog „ iškirstus medžius, kurie buvo iškirsti, pagal sudarytą Nenukirsto nelikvidinės medienos pirkimo- pardavimo sutartį Nr. VL-205 sutartį šiai dienai yra paimta ir sutartis yra įvykdyta“, pridėdama ieškovei 2018 m. sausio 3 d. Krovinio važtaraštį Nr. Eu 2403 dėl 80 EM kirtimo atliekų išvežimo iš Pašilaičių, Vilniaus (krovinio pakrovimo vieta) bei 2018 m. sausio 3 d. Krovinio važtaraštį Nr. GN-1147 dėl 68 EM kirtimo atliekų išvežimo iš Pašilaičių (pakrovimo vieta). Ieškovė 2018 m. balandžio 12 d. Pakartotiniu raginimu kreipėsi į atsakovę dėl pateiktos PVM sąskaitos – faktūros NER Nr. 001 dėl ieškovės patirtų išlaidų, susidariusių atsakovei nevykdant Sutartį, apmokėjimo, nurodant, jog priešingu atveju kreipsis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovės.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus Valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (18.2)-AD5-9586 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog departamento inspektorius atliko 2017 m. gruodžio 5 d. sklypo (kad.Nr. 4110/0800:695) patikrinimą, surašytas 2017 m. gruodžio 11 d. patikrinimo Aktas Nr. VR-8.10-356, kuriame nurodyta, jog sklype medžiai iškirsti teisėtai; pateiktas taip pat ir 2017 m. gruodžio 11 d. Patikrinimo Aktas Nr. VR-8.10-356. Ieškovas teismui taip pat pateikė P. P. 2018 m. lapkričio 21 d. paaiškinimą raštu teismui, kur nurodyta, jog 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje kelias dienas iš eilės ginčo sklype buvo kertami medžiai, vėliau medžiai nebuvo kertami – nurodytas asmuo teismo posėdžio metu paaiškinimų neteikė.

Atsakovė pateikė 2018 m. sausio 31 d. Kirtimo paslaugų suteikimo Aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodytas Kirtimo paslaugų tiekėjas UAB „Krūmas“ bei fiksuoti taip pat ir duomenys, jog atlikti darbai 2018 m. sausio 3 d. Pašilaičiuose, Vilniaus m. Byloje taip pat pateiktas UAB „Krūmas“ 2018 m. lapkričio 23 d. raštas atsakovui „Dėl kirtimo paslaugų suteikimo“, kuriame nurodyta, jog pagal UAB „Krūmas“ ir atsakovės sudarytą 2017 m. kovo 33 d. sutartį, 2017 m. lapkričio – sausio mėnesiais UAB Krūmas“ atliko medienos kirtimo darbus žemės sklype Nr. 4110/0800:695 adresu Gineitiškių k., Vilniaus rajonas, 148 ERDM medienos buvo iškirsta 2017 m. lapkričio mėnesį ir mediena iš sklypo išvežta 2018 m. sausio 3 d. į tarpinį sandėlį (2018 m. sausio 31 d. Kirtimo paslaugų suteikimo aktas, važtaraščiai Nr. gn-1147, eu-2403, nurodyta paslaugų atlikimo vieta Pašilaičiai, Vilniaus m.), dar 80 ERDM buvo iškirsta 2018 m. sausio mėnesį, kirtimo darbai baigti 2018 m. sausio 29 d., ir iš sklypo išvežta nebuvo, nes tam buvo nepalankios oro sąlygos (Kirtimo paslaugų suteikimo aktas, nurodyta paslaugų suteikimo vieta Pašilaičiai, Vilniaus m.) – šiais įrodymais atsakovas įrodinėja darbų atlikimo faktą žemės sklype, kadastrinis Nr. 4110/0800:695; apie faktines aplinkybes bei šiuose įrodymuose fiksuotas aplinkybes teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus liudytojas V. L..

Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė pažeidė Sutartį.

Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Valstybės veiksmai suprantami kaip privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 straipsnio 3 dalis). 

Sutarties

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tai reiškia, kad sutarties šalis įpareigoja ne vien sutarties sąlygos, bet ir įstatymų nuostatos. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-701/2017). Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pasirašė Sutartį, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra neginčijama, nenuginčyta; bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų bei įrodymų, taip pat nenustatyta, jog Sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė (Pirkėjas) žemės sklype, kadastrinis Nr. 4110/0800:695, įsipareigojo nukirsti ir išsivežti nelikvidinę medieną ir už ją sumokėti ieškovei (Sutarties 2.1. punktas); atsakovei nepradėjus medienos kirtimo per 60 kalendorinių dienų nuo šios Sutarties pasirašymo, Sutartis laikoma pasibaigusia ir šalys viena kitai jokių pretenzijų neturės bei neprivalės jos vykdyti (Sutarties 5 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė darbus vykdo 3 etapais : 1.) medienos iškirtimas, 2.) medienos išvežimas į tarpinius sandėlius, 3.) medienos susmulkinimas ir išvežimas (Sutarties 6 punktas); šalys susitarė, kad kiekvienam darbų etapui, nurodytam Sutarties 6 punkte, atsakovė savo nuožiūra turi teisę skirti nuo 30 iki 90 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų (Sutarties 10 punktas).

Ieškovė įrodinėja, jog šalys buvo susitarusios žodžiu dėl Sutarties vykdymo termino, t.y. dėl dviejų savaičių; atsakovė tokį žodinį susitarimą neigia, prašo vadovautis Sutarties sąlygomis. Byloje nepateikta įrodymų apie Sutarties pakeitimą, papildymą, todėl teismas vadovaujasi Sutartimi (CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių sutarta nelikvidinė mediena (krūmai, žabai, šakos, suaugalėję medelynai) pagal Sutartį atsakovės buvo iškirsta, dėl to tarp šalių ginčo nėra. Byloje šalys skirtingai vertina I-ojo etapo pabaigą bei II-ojo etapo pradžią. Kaip matosi Sutarties turinio šalys nebuvo sutarusios, jog kiekvienas Sutarties 6 punkte numatytas darbų atlikimo etapas yra fiksuojamas Atliktų darbų aktais, taip pat bylos nagrinėjimo metu šalys neįrodinėjo aplinkybių jog toks susitarimas tarp šalių buvo tiek prieš sudarant Sutartį, tiek ją sudarius, tiek Sutarties vykdymo metu, arba kad šalys siekė atlikti veiksmus dėl tokių Aktų surašymo, nors atsakovo atstovas tik teisminių ginčų metu nurodė, jog toks aktas nebuvo surašytas. 

Kaip matosi iš šalių veiksmų bei jų susirašinėjimo Sutarties vykdymo metu, atsakovė 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-18-26 ieškovei nurodė, jog „ iškirstus medžius, kurie buvo iškirsti, pagal sudarytą Nenukirsto nelikvidinės medienos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VL-205 sutartį šiai dienai yra paimta ir sutartis yra įvykdyta“, pridėdama ieškovei 2018 m. sausio 3 d. Krovinio važtaraštį Nr. Eu 2403 dėl 80 EM kirtimo atliekų išvežimo bei 2018 m. sausio 3 d. Krovinio važtaraštį Nr. GN-1147 dėl 68 EM kirtimo atliekų išvežimo. Teismo vertinimu, vertinant šį atsakovės raštą su kitais byloje pateiktais įrodymais, ši atsakovės rašte nurodyta pozicija bei veiksmai sudarė pagrindą ieškovei suprasti bei spręsti, jog Sutartis yra įvykdyta, t.y mediena ginčo sklype iškirsta (I-as etapas), mediena išvežta į tarpinius sandėlius (II-as etapas) ir mediena susmulkinta ir išvežta (III-as etapas). Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog : „atsakovė 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-18-26 nurodė ieškovei, jog medžiai iškirsti, mediena (jos dalis) yra išvežta ir šioje dalyje Sutartis yra įvykdyta, ir kad likusios neišvežtos medienos išvežimo į tarpinį sandėlį terminas tuo metu dar nebuvo suėjęs, todėl ieškovei buvo paaiškinta ir važtaraščiai pateikti tik dėl iki 2018 m. sausio 3 d. iškirstos medienos ir atitinkamai Sutarties šioje dalyje įvykdymo“; nurodytas aplinkybes analogiškai aiškino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Tačiau, teismo vertinimu, šią atsakovės poziciją atsiliepime į ieškinį bei paaiškinimus teismo posėdžio metu paneigia byloje esantys duomenys bei įrodymai -  atsakovė 2018 m. vasario 13 d. rašte Nr. S-18-26 ieškovei aiškiai, suprantamai, konkrečiai nurodė, jog iškirsta mediena pagal Sutartį nurodytai dienai yra paimta ir Sutartis įvykdyta, to patvirtinimui atsakovė kartu su raštu pateikė ieškovei 2018 m. sausio 3 d. Krovinio važtaraštį Nr. Eu 2403 bei 2018 m. sausio 3 d. Krovinio važtaraštį Nr. GN-1147 dėl kirtimo atliekų išvežimo; atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu ieškovei nurodė/paaiškino ir šalys dėl to sutarė  kad : „medžiai iškirsti, mediena (jos dalis) yra išvežta ir šioje dalyje Sutartis yra įvykdyta, ir kad likusios neišvežtos medienos išvežimo į tarpinį sandėlį terminas tuo metu dar nebuvo suėjęs, todėl ieškovei buvo paaiškinta ir važtaraščiai pateikti tik dėl iki 2018 m. sausio 3 d. iškirstos medienos ir atitinkamai Sutarties šioje dalyje įvykdymo“. Taigi nurodyto rašto gavimo momentui atsakovė nenurodė ieškovei, jog Sutartis yra įvykdyta tik dalyje dėl I-ojo etapo, kaip kad aiškina atsakovė bei jos atstovas jau iškėlus bylą teisme, nenurodė kad dalis iškirstos medienos dar liko/galėjo likti ginčo sklype ir kad toliau vyksta/galėjo vykti Sutarties II-asis etapas; bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog iki šios bylos iškėlimo teisme atsakovės buvo/galėjo būti kitokie veiksmai dėl Sutarties vykdymo/įvykdymo ir apie tai atsakovė informavo ieškovę. 

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė byloje duomenis bei įrodymus, jog ginčo sklype vykdant Sutartį dirbo rangovas – UAB „Krūmas“, kuris atlikinėjo pagal atsakovės ir UAB „Krūmas“ sutartį ginčo sklype medienos kirtimo, išvežimo darbus, t.y. atsakovė vykdė Sutarties II-ąjį ir III-ąjį etapus.  Atsakovė, įrodinėdama šias aplinkybes, pateikė byloje 2018 m. sausio 31 d. Kirtimo paslaugų suteikimo Aktą, UAB „Krūmas“ 2018 m. lapkričio 23 d. raštą atsakovei „Dėl kirtimo paslaugų suteikimo“, važtaraščius Nr. GN-1147, Eu-2403. Kaip matosi iš pateikto 2018 m. sausio 31 d. Kirtimo paslaugų suteikimo Akto, jame nurodytas Kirtimo paslaugų tiekėjas UAB „Krūmas“ bei fiksuoti taip pat ir duomenys, jog atlikti darbai 2018 m. sausio 3 d. Pašilaičiuose, Vilniaus m.; važtaraščiuose Nr. GN-1147, Eu-2403 taip pat nurodyta paslaugų atlikimo vieta Pašilaičiai, Vilniaus m. Teismo vertinimu šie atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad medienos kirtimo bei nukirstos medienos išvežimo darbus UAB „Krūmas“ atliko/galėjo atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastro Nr. 4110/0800:695, esančiame adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gineitiškių kaime. Tiek Akte, tiek važtaraščiuose darbų atlikimo bei krovinio pakrovimo vieta (adresas) nurodyta : „Pašilaičiai, Vilnius“; atsakovės pateiktuose krovinio važtaraščiuose nurodyta kaip krovinio siuntėjas ieškovė, tačiau ieškovė nurodytas aplinkybes neigia ir paaiškino, jog šių važtaraščių kaip krovinio siuntėjas nepasirašinėjo ir tokie atsakovės surašyti dokumentai jiems nežinomi ir nesuprantami, kad būtų kitokios važtaraščių surašymo aplinkybės atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškinimų, įrodymų neteikė; teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, jog nurodytus darbus UAB „Krūmas“ atliko ginčo sklype, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti sklypo adreso bei sklypo buvimo vietos pagal planus. Nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų teismas daro išvadą, jog byloje neįrodyta, kad UAB „Krūmas“ atliko medienos kirtimo bei jos išvežimo darbus pagal UAB „Krūmas“ ir atsakovės sudarytą 2017 m. kovo 33 d. sutartį ginčo sklype kadastro Nr. 4110/0800:695, esančiame adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gineitiškių kaime. Teismas įvertina ir tai, kad pagal atsakovės pateiktą byloje UAB „Krūmas“ ir atsakovės sudarytą 2017 m. kovo 33 d. sutartį nenurodyta konkreti UAB „Krūmas“ sutariamų darbų/paslaugų atlikimo/suteikimo vieta ir iš nurodytos sutarties nesimato, jog UAB „Krūmas“ buvo įsipareigojęs atlikti darbus/suteikti paslaugas atsakovei ginčo sklype adresu Gineitiškių kaime, Vilniaus rajone. Teismas įvertina ir tai, kad bylos duomenimis tiek sudarant Sutartį, tiek ją vykdant, tiek atsakovei teikiant duomenis bei informaciją raštu ieškovei dėl Sutarties vykdymo/įvykdymo atsakovė niekur nėra nurodžiusi apie UAB „Krūmas“ galimų darbų atlikimą vykdant Sutartį. Nurodytų teismo išvadų nepaneigia ir atsakovės pateiktas byloje UAB „Krūmas“ 2018 m. lapkričio 23 d. raštas atsakovei „Dėl kirtimo paslaugų suteikimo“, kuriame nurodyta, jog pagal UAB „Krūmas“ ir atsakovės sudarytą 2017 m. kovo 33 d. sutartį, 2017 m. lapkričio – sausio mėnesiais UAB Krūmas“ atliko medienos kirtimo darbus žemės sklype kadastrinis Nr. 4110/0800:695 adresu Gineitiškių k., Vilniaus rajonas, 148 ERDM medienos buvo iškirsta 2017 m. lapkričio mėnesį ir mediena iš sklypo išvežta 2018 m. sausio 3 d. į tarpinį sandėlį (2018 m. sausio 31 d. Kirtimo paslaugų suteikimo aktas, važtaraščiai Nr. gn-1147, eu-2403, nurodyta paslaugų atlikimo vieta Pašilaičiai, Vilniaus m.), kadangi šis raštas atsakovės prašymu buvo surašytas UAB „Krūmas“ kaip paaiškinimas nagrinėjamoje byloje jau iškėlus bylą dėl esamų prieštaravimų pateiktuose atsakovės byloje pirminiuose dokumentuose dėl medienos kirtimo bei jos išvežimo, neteikiant kitų tai patvirtinančių ir/ar paneigiančių duomenų bei įrodymų.

Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė medienos kirtimo darbus pagal Sutartį pradėjo vykdyti 2017 m. lapkričio 17 d., atsakovė nurodo, jog sutartus darbus pagal Sutartį pradėjo vykdyti 2017 m. lapkričio 1 d. – nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu šalys neteikė, ši aplinkybė nebuvo fiksuojama, todėl bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškos konkrečios išvados dėl darbų pagal Sutartį atlikimo pradžios pagal pateiktus įrodymus negalima padaryti. Vertinant ieškovo nurodomas aplinkybes pagal Sutarties sąlygas, I-ojo etapo pagal Sutartį pabaiga būtų 2018 m. vasario 17 d., vertinant atsakovo nurodomas aplinkybes, I-ojo etapo pabaiga būtų 2018 m. vasario 1 d.; taigi tokiu būdu skaičiuojant II-etapo pagal Sutartį pradžia, t.y. medienos išvežimas į tarpinius sandėlius, skaičiuojant pagal ieškovės nurodomas aplinkybes nuo 2018 m. vasario 18 d. ir šio etapo pabaigos terminas būtų 2018 m. gegužės 17 d., o pagal atsakovės nurodomas aplinkybes skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 1 d. ir šio etapo pabaigos terminas būtų 2018 m. gegužės 1 d. Šioje situacijoje teismas įvertina tai, kad ieškovė 2018 m. vasario 12 d. raštu atsakovei „Dėl įsipareigojimų vykdymo„ konstatavo, jog I-asis darbų etapas yra įvykdytas 2017 m. lapkričio 17 d., t.y. atsakovė iškirto medžius iki 2017 m. lapkričio 17 d., ir, skaičiuojant Sutartyje numatytą 90 dienų maksimalų terminą iškirstos medienos išvežimui iš sklypo, II-asis darbų etapas baigiasi 2018 m. vasario 17 d.; nurodytą raštą atsakovė gavo ir atsakydama į šį raštą atsakovė 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-18-26 ieškovei nurodė, jog „ iškirstus medžius, kurie buvo iškirsti, pagal sudarytą Nenukirsto nelikvidinės medienos pirkimo- pardavimo sutartį Nr. VL-205 sutartį šiai dienai yra paimta ir sutartis yra įvykdyta“. Taigi atsakovės 2018 m. vasario 13 d. raštą Nr. S-18-26, atsakant į ieškovės 2018 m. vasario 12 d. raštą atsakovei „Dėl įsipareigojimų vykdymo„ teismas vertina, nesant kitų byloje kitų tai paneigiančių ar/ir patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kaip atsakovės sutikimą bei patvirtinimą, kad  I-asis darbų etapas yra įvykdytas 2017 m. lapkričio 17 d., t.y. kad atsakovė iškirto medžius iki 2017 m. lapkričio 17 d., ir, skaičiuojant Sutartyje numatytą 90 dienų maksimalų terminą iškirstos medienos išvežimui iš sklypo, II-asis darbų etapas baigiasi 2018 m. vasario 17 d. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės pateikiami duomenys bei įrodymai dėl dalies ginčo darbų atlikimo vėlesniu laikotarpiu teikiant byloje prieštaringus įrodymus, teismo vertinami tik kaip atsakovės gynyba nuo pareikšto reikalavimo. 

Byloje ieškovo pateiktas antstolio S. M. 2018 m. kovo 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-18-08, iš kurio matosi, jog 2018 m. kovo 13 d. 10.30 val. ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Vilniaus r., konstatuotas nelikvidinės medienos (nukirstų medžių, jų dalių, šakų) buvimo faktas minėtame žemės sklype. Pateiktas protokolas bei jame fiksuoti duomenys apie antstolio konstatuotą nelikvidinės medienos (nukirstų medžių, jų dalių, šakų) buvimo faktą ginčo žemės sklype šalių nebuvo ginčijamas, tai paneigiančių kitų duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu šalys neteikė, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad ginčo žemės sklype 2018 m. kovo 13 dienai buvo neišvežta nelikvidinė mediena (nukirstų medžių, jų dalių, šakų)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas pateikė byloje duomenis bei įrodymus, jog žemės sklype kadastrinis Nr. 4110/0800:695 2017 metų pabaigoje - 2018 metais vykdė ir tebevykdo ginčo sklype sklypo vystymo darbus, t.y. žemės sklypo padalinimo į atskirus sklypus ir su tuo susijusius darbus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4110/0800:1068) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4110/0800:1068), esančio Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Gineitiškių kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, 2017 m. lapkričio 27 d. Sutartį Nr. G-17-170, 2017 m. gruodžio 4 d. Sutartį Nr. G-17-180 dėl topografinio plano žemės sklypui kad. Nr. 4110/0800:1068, parengimo ir suderinimo, 2018 m. sausio 31 d. Projektavimo darbų rangos Sutartį Nr. PRO-2018/01/31/01 . Šiais įrodymais ieškovė įrodinėja, jog ji buvo suinteresuota tuo, kad atsakovė tinkamai ir laiku įvykdytų savo įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl atsakovei laiku neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė buvo priversta skubiai ieškoti kitos įmonės, galinčios atlikti tuos darbus, kurių neatliko atsakovė; nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų atsakovė neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad ginčo sklype reikėjo ruošti projektus, daryti sklypo toponuotraukas, organizuoti kadastrinius matavimus, šį ieškovė sklypą planavo padalinti į atskirus sklypus ir juos parduoti vystant individualių namų statybas, dėl šios priežasties buvo pasirašyta su atsakove Sutartis ir ieškovė skubėjo ir siekė, jog atsakovė vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, todėl Sutartyje numatytų terminų griežtas laikymasis ieškovei buvo svarbus bei susijęs su tolimesnių darbų atlikimu ginčo sklype ir atsakovei nesilaikant Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų ieškovė pagrįstai kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl atsakovės laiku neatliktų darbų atlikimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

2018 m. kovo 21 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. 2018/03/21, sudarytoje tarp UAB „Visagino transporto centras“ (Vykdytojas) ir UAB „Nerigus“ (Užsakovas), šalys susitarė, kad Vykdytojas organizuoja ir atlieka žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4110/0800:695, išvalymo nuo šiame sklype esančių nukirstų medžių ir krūmynų darbus. Iš pateikto 2018 m. balandžio 5 d. Darbų priėmimo ir perdavimo Akto Nr. 1 matosi, jog pagal UAB „Nerigus“ užsakymą vykdytojas UAB „Visagino transporto centras“ žemės sklype kadastrinis Nr. 4110/0800:695 atliko medienos – medžių tvarkymo darbus pagal 2018 m. kovo 21 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. 2018/03/21. UAB „Visagino transporto centras“ pateikė ieškovei 2018 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą VTC Nr. 0003790 dėl apmokėjimo 5 973,77 Eur už medienos – medžių tvarkymo darbus, įrengimų nuomą. Ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. balandžio 5 d. 2018 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą NER Nr. 001 dėl apmokėjimo 6 094,77 Eur už Medienos – medžių tvarkymo darbų išlaidų bei 100 Eur už antstolio paslaugas apmokėjimą. UAB „Visagino transporto centras“ 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. S-33-(1.15) „Patvirtinimas dėl PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo“ nurodyta, jog įmonė patvirtina, kad 2018 m. balandžio PVM sąskaita faktūra VTC Nr. 0003790 sumoje 5 973,77 Eur apmokėta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atliktų darbų kiekio neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, tačiau kėlė abejones dėl atliktų darbų įkainių bei UAB „Visagino transporto centras“ akcininkų/vadovų ryšio su ieškove bei jų galimo suinteresuotumo nurodytos sutarties sudarymu; teismas vertina atsakovės nurodytas abejones nepagrįstomis, nes nepateikta duomenų bei įrodymų, kad šie veiksmai, darbų įkainiai bei darbų apimtys buvo/galėjo būti neteisėti, nepagrįsti. Teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė žemės sklype, kadastrinis Nr. 4110/0800:695, atliktų likusios medienos – medžių tvarkymo darbų faktą, apimtis, kainą bei šių darbų atlikimo būtinumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 - 6.4 straipsniai, 6.305 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (6.4 straipsnis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė laikytina pažeidusia prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). Šalys sudarė Sutartį, duomenų jog Sutartis įstatymų nustatyta tvarka ginčyta, nuginčyta, byloje šalys neteikė. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant taip pat ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio 1 dalis). Byloje konstatavus, kad Sutarties darbų II-ojo etapo pabaiga, t.y. medienos išvežimas į tarpinius sandėlius, buvo 2018 m. vasario 17 d., taip pat nustačius, jog 2018 m. kovo 13 dienai ginčo sklype konstatuotas nelikvidinės medienos (nukirstų medžių, jų dalių, šakų) buvimo faktas, t.y. nukirsta mediena nebuvo iš ginčo sklypo išvežta, daroma išvada, kad Sutarties darbų II-ojo etapo terminai atsakovės buvo pažeisti, tokiu būdu atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus Sutarties 2.1. punktas, 6 punktas, 10 punktas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas įvertina ir tai, kad ieškovei nustačius neišvežtos medienos faktą pasibaigus II-ojo etapo terminui ir pateikus atsakovei antstolio S. M. 2018 m. kovo 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 170-18-08 bei prašymą išvežti likusią medienos dalį bei nurodant, jog priešingu atveju ieškovės likusius neatliktus darbus atliks savo lėšomis ir kreipsis į teismą dėl nuostolių išieškojimo, atsakovė iš viso nereagavo į ieškovės pastangas užbaigti tinkamai Sutarties vykdymą. Teismas daro išvadą, jog Sutarties šalis, nagrinėjamu atveju ieškovė, turi teisę į nuostolių atlyginimą, kadangi byloje įrodyta, jog atsakovė netinkamai įvykdė savo prievolę pažeisdama Sutarties įvykdymo terminą, t.y. byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei priteistina iš atsakovės 6 094,97 Eur nuostolių (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo - ieškovei priteistinos iš atsakovės 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2018 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė išlaidos 137 Eur sumokėtas žyminis mokesti (CPK 80 straipsnis), 1 048,67 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), viso – 1 185,67 Eur. Atsakovės išlaidas sudaro 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovės priteistina ieškovei 1 185,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nerigus“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ 6 094,97 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus 97 centus) nuostolių atlyginimui, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 185,67 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                  Raimondas Dilys