Administracinė byla Nr. eA-2977-1047/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02958-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.12; 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaros transportas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaros transportas“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jaros transportas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. ĮS-3558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) gavo 2021 m. gegužės 6 d. raštą dėl UAB „Jaros transportas“ keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) vykdant veiklą (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimas ir kiti darbai), o įmonės veiksmai, siekiant pašalinti pažeidimus, nebuvo veiksmingi. Atsižvelgęs į tai, atsakovas įpareigojo užtikrinti, kad UAB „Jaros transportas“ naudojamų įrenginių vykdomos ūkinės veiklos ir jos keliamo triukšmo lygis neviršytų nustatytų triukšmo ribinių dydžių bei nurodė, jog nepašalinus trūkumų, bus sprendžiamas klausimas dėl triukšmo šaltinio veiklos apribojimo. Pareiškėjas 2021 m. birželio 7 d. raštu informavo atsakovą, kad performuotas automobilių statymas maksimaliai atitraukiant automobilius nuo gyvenamojo namo, visi darbuotojai informuoti, jog būtų užtikrintas krovininių automobilių statymas laikantis maksimalaus atstumo nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir iki 07:00 val. ir nuo 19:00 val. nebūtų vykdomi jokie krovininių automobilių manevravimo ir kiti darbai aikštelėje prie minėto namo. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. el. laišku pateikė atsakovui vidaus dokumentus (2021 m. rugsėjo 21 d. direktoriaus įsakymą Nr. T-09/21, Triukšmo mažinimo tvarkos išvykimų / atvykimų registracijos žurnalą), informuodamas apie papildomas priemones dėl transporto priemonių skleidžiamo triukšmo mažinimo. Nepaisant to, Administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė Įsakymą, kuriuo apribojo pareiškėjo stacionarių triukšmo šaltinių, esančių (duomenys neskelbtini) veiklą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d.
3. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas neteisėtas. Atsakovas, vadovaudamasis NVSC atliktais transporto priemonės triukšmo matavimais, neteisingai sprendė, jog transporto priemonė (vilkikas) yra stacionarus triukšmo šaltinis, todėl nepagrįstai laikinai apribojo pareiškėjo veiklą remdamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Triukšmo prevencijos Kauno rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. TS-345 (toliau – ir Taisyklės) 13.1 papunkčiu, stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimui taikytinas teisės normas pritaikė judriam triukšmo šaltiniui (sunkiasvoriam transportui (vilkikams). Įsakymu neteisėtai apribota ne stacionarių, o judrių triukšmo šaltinių veikla. Atsakovas, judrų triukšmo šaltinį neteisingai kvalifikavęs kaip stacionarų ir laikinai Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pagrindu apribojęs judrių triukšmo šaltinių veiklą, Įsakymą priėmė viršydamas suteiktus įgaliojimus.
4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį atsakomybė triukšmo šaltinių valdytojams kyla tuo atveju, kai neužtikrinamas įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygio neviršijimas nustatytiems triukšmo ribiniams dydžiams. Pareiškėjo transporto priemonės, kurių keliamas triukšmas buvo matuojamas, nėra nei įrenginiai, nei inžineriniai statiniai. Vilkikai yra motorinės transporto priemonės ir negali būti prilyginami mechanizmams, įrenginiams ar inžineriniams statiniams. Pareiškėjas teikia transporto paslaugas, jo veikla nesusijusi su prekių ar paslaugų gamyba ar jų realizacija. Be to, triukšmo lygis buvo matuojamas ne dėl pareiškėjo ūkinės veiklos, kaip triukšmo šaltinio, o transporto priemonių, kaip triukšmo šaltinio.
5. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma) nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai (1 punktas), tačiau iš šios normos 6.14 punkto spręstina, kad ji taikoma ir transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamam triukšmui. Toks triukšmas turi būti nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas. Pareiškėjo transporto priemonių keliamas triukšmas neatitinka nei nuolatinio, nei daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmo požymių, nes per savaitę transporto priemonių skleidžiamas triukšmas sudėjus visą laiką galėtų sudaryti nuo 30 minučių iki 1 valandos, ne kiekvieną savaitę. Atsakovas apribojo pareiškėjo transporto priemonių, kurias laiko stacionariu triukšmo šaltiniu, veiklą, t. y. Įsakymu apribotas transporto priemonių eismas. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą tokios priemonės taikymas galimas tik suderinus su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija), o tokio suderinimo nebuvo. Atsakovas NVSC atliktus matavimus neteisingai vertino pagal Higienos normos 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius. Išmatuoti transporto priemonės triukšmo dydžiai turėjo būti vertinami pagal Higienos normos 1 lentelės 3 eilutėje nustatytus dydžius, pagal kuriuos pareiškėjo transporto sukeliamas triukšmas gyvenamojoje aplinkoje neviršijo didžiausių leistinų rodiklių. Atsakovui teko pareiga įvertinti NVSC patikrinimo aktuose užfiksuotus triukšmo rodiklius ir juos palyginti su Higienos normos nustatytais leistinais rodikliais, tačiau atsakovas tokio vertinimo neatliko, tiesiog pasivadovavo NVSC patikrinimo aktuose padaryta klaida dėl neteisingai apskaičiuoto dBA viršijimo. Jei atsakovas būtų veikęs tinkamai, būtų pastebėjęs NVSC patikrinimo aktuose esančius neatitikimus, ir, nesant jokių Higienos normos pažeidimų, Įsakymo nebūtų priėmęs.
6. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad ginčo situacijoje pareiškėjo krovininės transporto priemonės triukšmą, pažeidžiantį higienos normos HN 33:2021 ribinius dydžius, kėlė tuo metu, kai buvo užvedamos ir dirbo užvestais varikliais, tačiau nejudėdamos iš vietos, tokiu būdu buvo paruošiamos išvykimui. NVSC 2019 m. kovo 28 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-1833, 2019 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-3777, 2020 m. spalio 9 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-3258, 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-2743 ir 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 8.80) PA-3970 (toliau – ir Patikrinimo aktai) taip pat nurodyta, jog krovininiai automobiliai triukšmą kelia dirbdami užvestais varikliais, tačiau nejudėdami iš vietos. Pripažintina, kad stovinčios užvestos krovininės transporto priemonės yra stacionarus triukšmo šaltinis, o pareiškėjo teiginiai dėl neteisingo triukšmo šaltinio kvalifikavimo yra nepagrįsti. Pareiškėjo krovininių transporto priemonių, stovinčių ne kelio ribose, o privačiame sklype bei nedalyvaujančių eisme, keliamas triukšmas buvo matuojamas kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas ir šiam triukšmui įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Higienos normos 1 lentelėje 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai. Pareiškėjas, manydamas, jog NVSC netinkamai vertino triukšmo šaltinį ar padarė kokius nors kitus procedūrinius pažeidimus, Patikrinimo aktus ir NVSC veiksmus galėjo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. NVSC nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė jam pateiktų reikalavimų neviršyti triukšmo ribinių dydžių, todėl NVSC vykdė administracinio nusižengimo teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymo ir kreipėsi į Administraciją su prašymu taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį stacionarus triukšmo šaltinis yra triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. NVSC atliktos valstybinės triukšmo kontrolės metu buvo vertinamas stacionarus triukšmo šaltinis – pareiškėjo vykdomos veiklos (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimas ir kiti darbai) triukšmas, sklindantis iš stacionarios stovėjimo aikštelės į gyvenamąją aplinką adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklausantys vilkikai, laikomi stacionarioje aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 5 d. 05:00 val. – 06:10 val., 2021 m. balandžio 12 d. 04:40 val. – 06:10 val., 2021 m. birželio 14 d. 5 val. 00 min. – 6 val. 30 min. skleidė triukšmą, kuris viršijo Higienos normos 7 punkto 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus ribinius dydžius. Nacionalinės visuomenės sveikator priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2021 m. birželio 15 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-208/2021 užfiksuoti 2021 m. birželio 14 d. triukšmo matavimų rezultatai buvo įvertinti NVSC Kauno departamento 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-3970 tinkamai. Higienos normos 6.14 papunktyje yra nurodoma, kas laikoma transporto sukeliamu triukšmu, tai – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, o Higienos normos 1 lentelės 3 punkte nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai yra taikytini viešojo naudojimo keliais važiuojančių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo, kuris yra nuolatinis arba kurį sudaro daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, atvejais. Pareiškėjui priklausančių vilkikų keliamas triukšmas buvo matuojamas gyvenamojoje aplinkoje jiems stovint, nedalyvaujant eisme, t. y. kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas, kuriam įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Higienos normos 1 lentelės 4 eilutėje nurodyti nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai. Esminis požymis triukšmo šaltinį priskirti vienam ar kitam tipui, yra jo judėjimas, t. y. vietos keitimas.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Jaros transportas“ skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad NVSC Kauno departamentas 2021 m. liepos 7 d. raštu Nr. (2-12 4.80 Mr)2-97058 „Dėl UAB „Jaros transportas“ keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje“ (toliau – ir 2021 m. liepos 7 d. raštas) kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas taikyti triukšmo šaltinio valdytojui Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Rašte nurodyta, kad NVSC Kauno departamente 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas skundas dėl UAB „Jaros transportas“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), vykdomos veiklos metu (krovininių automobilių darbo laisvomis apsukomis, manevravimo ir kitų darbų) keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, 2021 m. birželio 14 d. buvo atlikta antra valstybinė grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, siekiant įvertinti gautame skunde minimų faktų atitiktį Triukšmo valdymo įstatymo ir Higienos normos reikalavimams. Grįžtamoji kontrolė atlikta 2021 m. birželio 14 d. Remiantis 2021 m. birželio 15 d. NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-AT-208/2021, nustatyta, kad gyvenamojo namo aplinkoje (kieme), adresu (duomenys neskelbtini), veikiant Įmonės triukšmo šaltiniams, pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 52,7+6,9 dBA (didžiausias leidžiamas triukšmo ribinis dydis (toliau – ir DLRD) – 45 dBA, viršija 0,8 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 64,3±10,3 dBA (DLRD – 50 dBA, viršija 4,0 dBA), o neveikiant Įmonės triukšmo šaltiniams, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis nustatytas 43,6 dBA (DLRD – 45 dBA), liekamasis maksimalus garso slėgio lygis siekė 48,6 dBA (DLRD – 50 dBA). Veikiant Įmonės triukšmo šaltiniams, gyvenamojoje aplinkoje ((duomenys neskelbtini)) nustatyti Higienos normos 7 punkto (pataisytojo ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygių viršijimai) ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai, kurie yra priskiriami Įmonei. Rašte pažymėta, kad Įmonės veiksmai, siekiant pašalinti nustatytus pažeidimus nebuvo veiksmingi ir antrosios Grįžtamosios kontrolės metu pakartotinai nustatyti Higienos normos 7 punkto (pataisytojo ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygių viršijimai) ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai.
12. NVSC Kauno departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (2-12 4.80 Mr)2-130970 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 8 d. raštas) informavo atsakovą apie Įmonės vykdomą veiklą (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimo ir kiti darbai) nuomojamame sklype, adresu (duomenys neskelbtini) šalia gyvenamosios aplinkos (gyvenamojo namo kiemo), adresu (duomenys neskelbtini). Administracija, gavusi minėtą informaciją, 2021 m. rugsėjo 21 d. organizavo Kauno rajono savivaldybės Nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Kauno rajone nagrinėti (toliau – ir Darbo grupė) posėdį. 2021 m. rugsėjo 21 d. posėdžio protokolu Nr. 2 nutarta įpareigoti UAB „Jaros transportas“ vadovą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad triukšmo šaltinis pašalintas bei susipažinus su gautais dokumentais, vertinti juos ir parengti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo būtų ribojama UAB „Jaros transportas“ veikla nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d., projektą. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į NVSC Kauno departamento 2021 m. liepos 7 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. raštus bei Darbo grupės siūlymą, įvertinęs, kad UAB ,,Jaros transportas“ nustatytu terminu nepašalino nustatytų veiklos trūkumų, 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. ĮS-3558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“, kuriuo apribojo UAB „Jaros transportas“, juridinio asmens kodas 154285696, stacionarių triukšmo šaltinių, esančių (duomenys neskelbtini) veiklą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Taisyklių 13.1 papunkčiu.
13. Teismas nurodė, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą stacionaraus triukšmo šaltinio sąvoką stacionarus triukšmo šaltinis – tai triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikta judraus triukšmo šaltinio sąvoka, pagal kurią, judrus triukšmo šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą. Palyginus triukšmo šaltinių sąvokas, matyti, kad esminis požymis, triukšmo šaltinį priskirti vienam ar kitam tipui, yra jų (ne) judėjimas – buvimo vietos (ne) kitimas. Tas pats triukšmo šaltinis, priklausomai nuo jo (ne) judėjimo, konkrečiu atveju gali būti pripažintas judriu ar stacionariu.
14. Teismas iš byloje esančių patikrinimo aktų nustatė, kad NVSC atliktos valstybinės triukšmo kontrolės metu buvo vertinamas stacionarus triukšmo šaltinis – pareiškėjo vykdomos veiklos (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimas ir kiti darbai) triukšmas, sklindantis iš stacionarios stovėjimo aikštelės ((duomenys neskelbtini) į gyvenamąją aplinką adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra buvo tikrinamas ne konkrečios (-ių) transporto priemonės (-ių) triukšmingumas, o nurodytos įmonės disponuojamo objekto teritorijoje kylantis triukšmas. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui priklausantys vilkikai yra laikomi stacionarioje aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Bylos duomenimis šioje aikštelėje pareiškėjai priklausantys vilkikai 2020 m. spalio 5 d. 05:00 val.–06:10 val., 2021 m. balandžio 12 d. 04:40 val.–06:10 val., 2021 m. birželio 14 d. 5 val. 00 min.–6 val. 30 min. skleidė triukšmą, kuris viršijo Higienos normos 7 punkto 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus ribinius dydžius.
15. Teismas pažymėjo, kad Triukšmo valdymo įstatymo 2 dalies 26 punkte nurodoma, jog triukšmo šaltiniu gali būti įrenginys arba objektas. Nagrinėjamu atveju ir buvo tirtas objekto – iš pareiškėjo naudojamos aikštelės ((duomenys neskelbtini) kurioje Įmonės krovininiai automobiliai dirbo laisvomis apsukomis, manevravo, atliko kitus darbus – skleidžiamas triukšmas. Nors pareiškėjo naudojamoje aikštelėje ir vyksta transporto priemonių važiavimas, manevravimas, saugojimas, šioms funkcijoms įgyvendinti yra skirta apibrėžta teritorija – aikštelė, kuri specialiai pritaikyta šiai paskirčiai. Aikštelėje stovinčių, dirbančių laisvomis apsukomis, manevruojančių transporto priemonių keliamas triukšmas kyla naudojantis UAB „Jaros transportas“ disponuojamu objektu. Nepriklausomai nuo to, kad vilkikai iš dalies ir judėjo po aikštelę, teismas vertino, kad vilkikų darbas, judant ir stovint įjungtais varikliais aikštelėje, pripažintinas kaip krovininių automobilių darbas fiksuotoje vietoje – aikštelėje, o ne judėjimas kelyje, t. y. triukšmo šaltinis, sklindantis iš konkrečios vietos (aikštelės), pripažintinas stacionariu. Teismas konstatavo, kad UAB „Jaros transportas“ vykdoma ūkinė veikla yra nuolat susijusi su krovininių automobilių – vilkikų, variklių skleidžiamu triukšmu nuolatinėje vietoje – stovėjimo aikštelėje, kas pagal minėtas įstatymo nuostatas yra stacionarus triukšmo šaltinis, kurio savininkas (triukšmo šaltinio valdytojas) yra UAB „Jaros transportas“. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, pagrįstai pareiškėjo krovininių transporto priemonių, stovinčių ne kelio ribose, o privačiame sklype bei nedalyvaujančių eisme, keliamas triukšmas buvo matuojamas kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas. Šiam triukšmui įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Higienos normos 1 lentelėje 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai. Todėl teismas pareiškėjo teiginius, jog išmatuoti transporto priemonės triukšmo dydžiai turėjo būti vertinami pagal Higienos normos 1 lentelės 3 eilutėje nustatytus dydžius, atmetė kaip nepagrįstus, nes 1 lentelės 3 eilutėje nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai yra taikytini viešojo naudojimo keliais važiuojančių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo, kuris yra nuolatinis arba kurį sudaro daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, atvejais.
16. Teismas, įvertinęs Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Taisyklių 13.1 punkto nuostatas, sprendė, kad nustačius, jog UAB „Jaros transportas“ priklausantys vilkikai stacionarioje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), skleidė triukšmą, kuris viršijo Higienos normos 7 punkto 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus ribinius dydžius (ginčo dėl NVSC atliktų matavimų ir nustatytų transporto priemonių keliamo triukšmo rodiklių byloje nėra), atsakovas pagrįstai ir teisėtai Įsakymu apribojo UAB „Jaros transportas“ stacionarių triukšmo šaltinių, esančių (duomenys neskelbtini) veiklą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d., (Triukšmo valdymo įstatymo 27 str. 2 d. 1 p., Taisyklių 13.1 p.). Todėl tenkinti skundą ir panaikinti Įsakymą nėra pagrindo.
III.
17. Pareiškėjas UAB ,,Jaros transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aikštelėje kylantis triukšmas (vilkikų darbas), t. y. triukšmo šaltinis, sklindantis iš konkrečios vietos (aikštelės), pripažintinas stacionariu. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį triukšmo šaltinis apibūdinamas kaip bet koks įrenginys ar objektas, keliantis (skleidžiantis) triukšmą, o to paties straipsnio 25 dalyje numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas yra triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. Įrenginiu vadinamas „tam tikros paskirties, dažniausiai stacionariai įrengtas, sudėtingas aparatas, pvz. vaizdo perdavimo įrenginys, džiovinimo įrenginys, raketų paleidimo įrenginys ir kt.“ (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/1190-irengimai-iranga). Todėl ūkinė veikla nėra įrenginys. Ūkinė veikla nėra ir objektas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.38 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Iš sisteminės minėtų teisės normų analizės matyti, kad ūkinė veikla nėra nuosavybės teisės objektas. Tai reiškia, jog pareiškėjas negali būti ūkinės veiklos, kaip triukšmo šaltinio, nei savininkas, nei teisėtas valdytojas, taigi ūkinė veikla negali būti triukšmo šaltiniu apskritai. Šiuo konkrečiu atveju triukšmo šaltiniais galėjo būti arba transporto priemonė, arba aikštelė. Tik teisingai identifikavus triukšmo šaltinį, galima spręsti ir dėl jo rūšies, t. y. ar jis judrus, ar stacionarus.
19. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo šalys, liudytoja V. V., Patikrinimo aktai patvirtina, kad NVSC atliko pareiškėjo sunkiasvorių automobilių keliamo triukšmo matavimus ir buvo matuojamas triukšmas tiek stovinčių, tiek dirbančių laisvomis apsukomis, tiek ir manevruojančių, t. y. judančių, transporto priemonių keliamas triukšmas. NVSC nematavo nei pareiškėjo ūkinės veiklos skleidžiamo triukšmo, kuri apskritai negali būti triukšmo šaltiniu, nei aikštelės skleidžiamo triukšmo. 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo
37:48–40:19 min.) pareiškėjo atstovei paprašius trečiojo asmens įvardinti konkretų triukšmo šaltinį, pats teismas patvirtino, kad „iš esmės vilkikai, kurie stovi aikštelėje“ (garso įrašo
40:09 val.–40:19 val.). Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad buvo matuojamas transporto priemonių (vilkikų) skleidžiamas triukšmas, kas reiškia, jog triukšmo šaltinis yra transporto priemonė (vilkikas) ir buvo tikrinamas konkrečios transporto priemonės triukšmingumas. Kai transporto priemonių nėra, ar jos tiesiog stovi su užgesintais varikliais ir nejuda, gyvenamojoje aplinkoje jokio triukšmo nėra. Tai patvirtina, kad triukšmą kelia būtent transporto priemonės (vilkikai).
20. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jog ūkinė veikla apskritai negali būti triukšmo šaltiniu, tačiau teismas krovininių automobilių darbą laisvomis apsukomis, manevravimą, kurių skleidžiamą triukšmą matavo NVSC, neteisingai prilygino pareiškėjo vykdomai veiklai. Pareiškėjas užsiima transporto ir logistikos paslaugų teikimu, krovinių, automobilių pervežimu. Transporto priemonėms stovint aikštelėje su užvestais ar neužvestais varikliais, jokia veikla apskritai nėra vykdoma. Pareiškėjo vertinimu, teismas triukšmo šaltinio rūšį (stacionarus ar judrus) vertino ne pagal tai, kas sukelia triukšmą, t. y. ne pagal triukšmo šaltinį, o pagal tai, iš kur tas triukšmas sklinda, dėl to padarė teisės taikymo klaidą. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį stacionarus triukšmo šaltinis apibūdinamas kaip triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Tuo tarpu motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą, laikomi judriais triukšmo šaltiniais (Triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 7 d.). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vilkikas, kurio skleidžiamo triukšmo matavimus NVSC atliko, yra motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, krovinius vežti, kitas transporto priemones vilkti, ir yra judrus triukšmo šaltinis.
21. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas taip pat prieštarauja ir teismų praktikai, nes pvz., Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-116-540/2016 teismas konstatavo, kad sunkiasvoris transportas, atvažiuojantis į teritoriją bei iš jos išvažiuojantis, yra mobilus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-421-1033/2019 teismas konstatavo, kad automobilis, vežantis šiukšles, nėra stacionarus triukšmo šaltinis. Teismas, neteisingai kvalifikavęs triukšmo šaltinį ir rūšį, neįvertino ir tai, kad atsakovas, apribodamas stacionarių triukšmo šaltinių veiklą, iš esmės apribojo transporto priemonių eismą. Tačiau pagal Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tokios priemonės taikymas galimas tik suderinus su Susisiekimo ministerija.
22. Pareiškėjas nurodo, kad nekvestionavo ir sutiko su NVSC atliktų vilkikų skleidžiamo triukšmo nustatytais matavimais, tačiau atsakovas neteisingai juos vertino pagal Higienos normos 1 lentelėje 4 eilutėje nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, dėl ko sprendė, kad pareiškėjo vilkikų skleidžiamas triukšmas viršijo Higienos normoje nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo rodiklius. Higienos normos 1 lentelės 4 eilutėje nustatyti didžiausi leistini triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą. Nakties laiku (nuo 22:00 val. iki 7:00 val. ryto) didžiausias ekvivalentinis garso slėgio lygis – 45 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 50 dBA. Tuo tarpu gyvenamojoje aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo nakties metu didžiausias ekvivalentinis garso slėgio lygis – 55 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 60 dBA. Šiuo atveju, gyvenamojoje aplinkoje buvo matuojamas transporto priemonių sukeliamas triukšmas, todėl išmatuoti transporto priemonės triukšmo dydžiai turėjo būti vertinami pagal Higienos normos 1 lentelės 3 eilutėje nustatytus dydžius, o ne 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus dydžius. NVSC 2019 m. gegužės 13 d. patikrinimo metu nustatė, kad veikiant pareiškėjo sunkiasvorių automobilių varikliams, manevruojant ir atliekant kitus darbus ekvivalentinis garso slėgio lygis (duomenys neskelbtini) buvo 49,8 dBA (54,1+ 4,3 dBA), (duomenys neskelbtini) – 45,6 dBA (50,6, + 5,0 dBA), o maksimalus garso slėgio lygis atitinkamai – 64,5 dBA (71,0 + 6,5 dBA) ir 60,8 dBA (62,0 + 1,2 dBA). 2020 m. spalio 5 d. patikrinimo metu buvo matuojamas triukšmas gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis buvo 53,6 dBA (58,2 + 4,6 dBA), o maksimalus garso slėgio lygis – 65,6 dBA (70,4 + 4,8 dBA). 2021 m. balandžio 12 d. patikrinimo metu gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) buvo išmatuotas transporto priemonės triukšmas ir nustatyta, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis buvo 53,9 dBA (58,5 + 4,6 dBA), o maksimalus garso slėgio lygis – 53,2 dBA (66,3 + 13,1 dBA). 2021 m. birželio 14 d. patikrinimo metu gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) ekvivalentinis garso slėgio lygis buvo 45,8 dBA (52,7 + 6,9 dBA), o maksimalus garso slėgio lygis – 54 dBA (64,3 + 10,3 dBA). Taigi paskutinių dviejų patikrinimų metu pareiškėjo išmatuotų transporto priemonių keliamo triukšmo ekvivalentinis garso slėgio lygis ir maksimalus garso slėgio lygis neviršijo Higienos normos leistino didžiausio ekvivalentinio garso slėgio lygio 55 dBA ir maksimalaus garso slėgio lygio – 60 dBA. Tai reiškia, kad pareiškėjo priemonės triukšmui mažinti buvo efektyvios ir pakankamos, triukšmas buvo sumažintas iki leistinų rodiklių.
23. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Administracija nurodo, kad pareiškėjas yra stacionaraus triukšmo šaltinio, t. y. aikštelėje skleidžiamo triukšmo, kurį sukelia vilkikų varikliai, valdytojas. Minėtą aplinkybę pagrindžia faktas, kad būtent pareiškėjas, nuomodamas žemės sklypą, kurį naudoja kaip aikštelę krovininėms transporto priemonėms laikyti, yra atsakingas už aikštelėje skleidžiamo triukšmo valdymą ir šiam triukšmui gali daryti įtaką, t. y. triukšmą mažinti ar didinti. Todėl pareiškėjo samprotavimai dėl netinkamai identifikuoto triukšmo šaltinio yra nepagrįsti. Pareiškėjas netiksliai nurodo teismo sprendimo motyvus, nes teismas neprilygino, o nurodė, jog pareiškėjo vykdoma veikla yra susijusi su krovininių automobilių variklių skleidžiamu triukšmu stovėjimo aikštelėje. Pareiškėjas naudojasi stovėjimo aikštele ir joje laiko krovininius automobilius, kurie aikštelėje dirba laisvomis apsukomis bei manevruoja. Akivaizdu, kad minėti veiksmai yra betarpiškai susiję su pareiškėjo vykdoma veikla (transporto ir logistikos paslaugų teikimu, krovinių, automobilių pervežimu), kadangi negalint stovėjimo aikštelėje laikyti, saugoti, aptarnauti, manevruoti, užvesti ir leisti dirbti laisvomis apsukomis krovininėms transporto priemonėms, pareiškėjas negalėtų teikti transporto ir logistikos paslaugų, todėl ūkinė veikla pagrįstai laikyta triukšmo šaltiniu. Pagal teismų praktiką tas pats triukšmo šaltinis, priklausomai nuo jo (ne)judėjimo, konkrečiu atveju gali būti pripažintas judriu ar stacionariu (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-361-369/2019), o pareiškėjo nurodomos bylos nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Įsakymo 1 punkte aiškiai nurodyta, kad apribojama stacionarių triukšmo šaltinių veikla, o ne transporto priemonių eismas, be to, Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto, o ne 3 punkto pagrindu, atitinkamai, Susisiekimo ministerijos suderinimas nebuvo reikalingas. Savivaldybė nesiėmė jokių priemonių apriboti arba uždrausti transporto priemonių patekimą į sklypą, o pareiškėjas nepateikė minėtą aplinkybę paneigiančių duomenų. Pareiškėjo krovininių transporto priemonių, stovinčių ne kelio ribose, o privačiame sklype bei nedalyvaujančių eisme, keliamas triukšmas buvo matuojamas kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas. Šiam triukšmui įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Higienos normos 1 lentelėje 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai. Tokios pačios išvados laikosi ir NVSC, kuris šioje srityje turėdamas specialių žinių, atliko matavimus bei surašė Patikrinimo aktus. Atsakovas tinkamai įvertino NVSC matavimus, Patikrinimo aktus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sprendimą priėmė remdamasis būtent Higienos normos 1 lentelės 4 eilutėje nustatytais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. NVSC nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog vilkikų darbas, judant ir stovint įjungtais varikliais aikštelėje, pripažintinas kaip krovininių automobilių darbas fiksuotoje vietoje – aikštelėje, o ne judėjimas kelyje, t. y. triukšmo šaltinis, sklindantis iš konkrečios vietos (aikštelės), pripažintinas stacionariu. Toks teismo vertinimas atitinka teismų praktiką. Pareiškėjui priklausančių krovininių automobilių keliamas triukšmas buvo matuojamas gyvenamojoje aplinkoje jiems stovint, nedalyvaujant eisme, tai yra kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas, kuriam įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Higienos normos 1 lentelės 4 eilutėje nurodyti nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai. Triukšmo lygio matavimų rezultatai buvo vertinami tinkamai, o leistinų dydžių viršijimai nustatyti pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Ginčas byloje kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. ĮS-3558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė triukšmo šaltinį (triukšmo šaltinis buvo transporto priemonės), nepagrįstai jį laikė stacionariu, nesivadovavo Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kad transporto priemonių eismo ribojimas turėtų būti suderintas su Susiekimo ministerija, neteisėtai vadovavosi Higienos normos 1 lentelėje 4 eilutėje nustatytais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais, nes turėjo taikyti Higienos normos 1 lentelėje 3 eilutėje nustatytas vertes, nesilaikė teismų praktikos (Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-116-540/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-421-1033/2019 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl NVSC Patikrinimo aktų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo argumentai dėl Patikrinimo aktuose neteisingai nurodyto triukšmo šaltinio, jo rūšies ir taikytinų teisės normų (Higienos normos 1 lentelės 3 eilutės ar 4 eilutės nuostatų) ir aktualios teismų praktikos nevertinami, nes peržengia ginčo ribas. Pareiškėjui patikrinimo aktai buvo išsiųsti, jis su jais susipažino, teikė paaiškinimus (2019 m. balandžio 29 d. pareiškėjo raštas „Dėl patikrinimo akto 2019 m. kovo 28 d. Nr. (2-12 4.80)PA-1833“, 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjo raštas „Dėl patikrinimo akto 2019 m. gegužės 28 d. Nr. (2-12-4.80)PA-3777“, 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo raštas „Dėl patikrinimo akto 2020 m. spalio 9 d. Nr. (2-12 4.80)-78449“, 2021 m. birželio 7 d. pareiškėjo raštas „Dėl atliktos grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės pat. Aktas Nr. (2-12 4.80)PA-2743)“, jų neskundė ir nereiškia reikalavimo juos panaikinti nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad visuose Patikrinimo aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčo įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punktu, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Taisyklių 13.1 papunkčiu.
32. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punktas nustato, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijų yra savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas.
33. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.
34. Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; 3) suderinusios su Susisiekimo ministerija, nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą. Analogiškas nuostatas įtvirtina Taisyklių 13 punktas.
35. Nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės administracija gavo NVSC Kauno departamento 2021 m. gegužės 6 d. raštą dėl UAB „Jaros transportas“ keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 m. gegužės 25 d. įvyko Nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Kauno rajone nagrinėti posėdis. Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu „Dėl UAB „Jaros transportas“ keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje UAB „Jaros transportas“ vadovą įpareigojo užtikrinti, kad triukšmo ribiniai dydžiai nebūtų viršyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad šis įpareigojimas įvykdytas, įspėjo, kad nepašalinus trūkumų, bus sprendžiamas klausimas dėl triukšmo šaltinio apribojimo. Pareiškėjas į šį raštą atsakė 2021 m. birželio 7 d. raštu „Atsakymas į raštą „Dėl UAB „Jaros transportas“ keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje“. NVSC Kauno departamentas 2021 m. birželio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80)PA-3970, kuriame nurodė, kad atlikus grįžtamąją kontrolę gyvenamojoje aplinkoje veikiant Įmonės triukšmo šaltiniams buvo nustatyti Higienos normos 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai, kurie yra priskiriami Įmonei. Patikrinimo akte nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas minėto patikrinimo akto neskundė. 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. vyks Nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Kauno rajone nagrinėti posėdis. 2021 m. lapkričio 18 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. ĮS-3558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės aktų nuostatas, įrodymais byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes (nutarties 35 punktas), pareiškėjo elgesį neskundžiant Patikrinimo aktų, daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas Įsakymas yra motyvuotas tiek faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Patikrinimo aktais, tiek teisės normomis. Atsakovas veikė vadovaudamasis nenuginčytais Patikrinimo aktais, teisės aktų suteiktų įgalinimų ribose. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie vykdomas procedūras buvo informuotas, teikė paaiškinimus ir įrodymus.
37. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, minėto teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaros transportas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė