Civilinė byla Nr. e2-4572-1045/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00446-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Švarus kiemas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Omen Faustum“ vadovei K. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Švarus kiemas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avonersa“ dėl sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Švarus kiemas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Avonersa“ (toliau – atsakovė) 22 500 eurų sumokėtą avansą, 3649,32 euro kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, 40 eurų išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovės ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei
2016 metų gamybos automobilį „MAN TGS 35.480“ (toliau – ir ginčo automobilis) už
45 000 eurų. Ieškinyje nurodyta, kad šalys sutarė, jog ginčo automobilis bus perduotas ieškovei, kai bus sumokėta visa kaina. Atsakovė išrašė išankstinio mokėjimo sąskaitą–faktūrą Serija ISAV Nr. 0001. Ieškovė teigia, kad penkiais pinigų priėmimo kvitais laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki gruodžio 29 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 22 500 eurų. Pagal ieškovės balansą ginčo automobilis nebuvo nupirktas, taip pat nėra duomenų, kad pirkimo kaina buvo visiškai sumokėta. Ieškovė teigia, kad jos nemokumo administratorė UAB „Omen Faustum“ (toliau – ir nemokumo administratorė) bandė susisiekti su atsakove dėl sumokėto 22 500 eurų avanso grąžinimo, tačiau Sutartyje ir viešuose registruose nurodyti telefono numeris ir elektroninio pašto adresas neveikia. Kaip nurodo ieškovė, VĮ „Regitra“ duomenimis, ginčo automobilis nėra ir niekada nebuvo registruotas atsakovės vardu. Pagal sąskaitą–faktūrą Serija ISAV Nr. 0001 ieškovė avansą turėjo sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kadangi ieškovė neįgijo ginčo automobilio, atsakovei tenka pareiga grąžinti sumokėtą avansą. 

3.       Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų prevencijos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, prašo teismo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 1 d. Ieškovės teigimu, ieškovė iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo prievolę sumokėti avansą, o nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovei kilo prievolė vykdyti Sutartį. Kadangi Sutartis nebuvo įvykdyta, transporto priemonė nepristatyta, tai atsakovei nuo šios datos kilo prievolė grąžinti avansą, o, jo negrąžinus, mokėti palūkanas. Ieškovė taip prašo priteisti 40 eurų pagal Mokėjimų prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

4.       Ieškinys teisme priimtas 2024 m. sausio 12 d. Procesiniai dokumentai įteikti ir šaukimas atvykti į parengiamąjį posėdi įteiktas atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – procesinį siunčiant juridinio asmens buveinės adresu ir laikant įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

5.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į (parengiamąjį) teismo posėdį neatvyko.

6.       Per teismo posėdį ieškovės nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“ vadovė K. U. (toliau – ieškovės atstovė) prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė paaiškino, kad pagal Sutartį buvo susitarta, jog atsakovė išrašys išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą, o ieškovė turės sumokėti 40 proc. dydžio avansą, tačiau ieškovė sumokėjo netgi didesnę sumą nei nurodytas avansas – 22 500 eurų. Sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad atsakovė perduoda ieškovei ginčo automobilį tada, kai ieškovė sumoka Sutartyje nustatytą visą kainą, todėl, ieškovės atstovės vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė turėjo turėti nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovė turėjo pareigą atsakovei sumokėti likusią sumą tik atsakovei įsigijus ginčo automobilį, kurį atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti ieškovei, todėl laikytina, kad sandoris nebuvo įvykdytas dėl atsakovės kaltės. Šalys nebuvo susitarusios, kurią konkrečią dieną turėjo būti sumokėta visa kaina už ginčo automobilį. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, ieškovės atstovė mėgino susisiekti su atsakove įvairiais būdais, tačiau nesėkmingai. Ieškovės atstovei nebuvo perduoti ieškovės kompiuteriai, taigi, ji neturi prieigos prie duomenų bazės, todėl negali patikrinti, ar ieškovė siuntė atsakovei kokius nors elektroninius laiškus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 001, kuria pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo perduoti pirkėjo (ieškovės) nuosavybėn visas pardavėjui nuosavybes teise priklausančias autorines ir turtines teises (automobilis MAN) (prekė), o pirkėjas įsipareigoja priimti šias teises ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys susitarė, kad prekės kaina yra 45 000 eurų (Sutarties 2.1 punktas) ir kad pirkėjas sumoka avansą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą Serija ISAV Nr. 00001 (bendru šalių susitarimu išmokėti dalimis grynais). Sutarties 3.1 punkte įtvirtinta, kad pardavėjas perduoda prekę pirkėjui tą pačią dieną, kai pirkėjas sumoka pardavėjui prekės visą kainą, nurodytą Sutarties 2.1 punkte.

8.       Kartu su ieškiniu pateikta 2021 m. lapkričio 9 d. išankstinio mokėjimo sąskaita faktūra Serija ISAV Nr. 00001 (toliau – išankstinė sąskaita faktūra), kurioje ieškovė nurodyta kaip pirkėja, atsakovė – kaip pardavėja, sąskaitoje nurodyta „Sunkiasvoris automobilis MAN“, kaina 45 000 eurų, avansinis mokėjimas 40 proc. 18 000 eurų iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovės atstovo pasirašyti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4500 eurų, lapkričio 23 d. – 4500 eurų, gruodžio 15 d. – 4500 eurų, gruodžio 28 d. – 4500 eurų, gruodžio 29 d. – 4500 eurų, iš viso – 22 500 eurų.

Dėl avanso (išankstinio mokėjimo) priteisimo

9.       Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnio 1 dalies pagrindu pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

10.       Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartyje šalys gali susitarti, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas) (CK 6.315 straipsnio 1 dalis). Jeigu susitariama dėl išankstinio kainos mokėjimo, tai kaina ar jos dalis turi būti sumokėta sutartyje nustatytu laiku. Jeigu pirkėjas iš anksto kainos nesumoka, pardavėjas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.315 straipsnio 2 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis).

11.       Bylos duomenimis, ieškovė už sunkiasvorį automobilį MAN atsakovei sumokėjo 22 500 eurų, paskutinis mokėjimas atliktas 2021 m. gruodžio 29 d.; remiantis išankstine sąskaita faktūra, 18 000 eurų šios sumos šalys įvardijo kaip avansinį mokėjimą; automobilis ieškovei neperduotas. Ieškovės atstovės teigimu, nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovei kilo pareiga pateikti ieškovei įrodymus, kad ginčo automobilis priklauso atsakovei nuosavybės teise ir kad jis galės būti perleistas ieškovės nuosavybėn, kai ieškovė sumokės visą automobilio kainą. Kadangi atsakovė šios pareigos neįvykdė, tai, ieškovės atstovės vertinimu, nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą avansą.

12.       Teismas pažymi, kad šalių sudarytoje sutartyje neaptarta šalių atsakomybė tuo atveju, jeigu viena iš šalių nevykdo ar nevisiškai įvykdo jai pagal Sutartį tenkančius įsipareigojimus. Nors ieškovės atstovė per teismo posėdį nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovei kilo pareiga pateikti ieškovei įrodymus, jog ginčo automobilis jai priklauso nuosavybės teise, o tik tada ieškovė būtų turėjusi sumokėti likusią automobilio kainą, tačiau tokio šalių susitarimo nepatvirtina nei šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Remiantis ieškovės atstovės paaiškinimais per teismo posėdį, ieškovė, nebūdama tikra dėl savo finansinės situacijos (buvo keliama restruktūrizavimo byla) ir turėdama abejonių dėl atsakovės ketinimų perduoti ieškovei ginčo automobilį, nemokėjo likusios automobilio kainos. Kaip nurodyta pirmiau, šalys buvo susitarusios, kad automobilis bus perduotas ieškovei po to, kai ieškovė sumokės atsakovei visą automobilio kainą. Kitų su automobilio perdavimu ir (ar) jo įsigijimu susijusių nuostatų Sutartyje neįtvirtinta. Kadangi, bylos duomenimis, automobilis ieškovei perduotas nebuvo, tai darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartimi šalių prisiimti įsipareigojimai yra neįvykdyti ir spręstina dėl avanso (iš anksto sumokėtos dalies kainos) ieškovei grąžinimo.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos
2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

14.       Kaip nurodyta pirmiau, Sutartyje neaptarta šalių atsakomybė tuo atveju, jeigu viena iš šalių nevykdo ar nevisiškai įvykdo jai pagal Sutartį tenkančius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad šalims visiškai (iki galo) neįvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus (visa automobilio kaina nesumokėta, automobilis neperduotas) ir, ieškovei pareiškus reikalavimą, atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei pagal Sutartį sumokėtą avansą, t. y. 22 500 eurų (CK 6.309 straipsnio 2 dalis, 6.315 straipsnio 3 dalis).

Dėl palūkanų už praleistą prievolės įvykdymo terminą priteisimo

15.       Ieškovė prašo priteisti 3649,32 euro kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas nuo 2022 m. sausio 1 d. pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 2 straipsnio 5 dalį. Ieškovės teigimu, atsakovei nuo 2022 m. sausio 1 d. kilo pareiga grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, o, to ieškovei nepadarius, ji privalo mokėti palūkanas.

16.       CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas <...>.

17.       Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta kaina (CK 6.315 straipsnio 4 dalis).

18.       Ieškinyje reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas grindžiamas aplinkybėmis, kad iki
2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo prievolę sumokėti avansą, o nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovei kilo prievolė vykdyti Sutartį. Kadangi Sutartis nebuvo įvykdyta, transporto priemonė nepristatyta, tai, ieškovės atstovės nuomone, nuo šios datos atsakovei atsirado pareiga grąžinti avansą, o, jo negrąžinus, mokėti palūkanas. Per teismo posėdį ieškovės atstovė patikslino, kad atsakovė 2022 m. sausio 1 d. turėjo pateikti įrodymus ieškovei, jog automobilis priklauso jai nuosavybės teise, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad pažeidė sutartinius įsipareigojimus.

19.       Kaip nustatyta byloje, Sutarties 3.1 punkte įtvirtinta, kad pardavėjas perduoda prekę pirkėjui tą pačią dieną, kai pirkėjas sumoka pardavėjui prekės visą kainą, nurodytą Sutarties 2.1 punkte. Taigi šalių sudarytoje Sutartyje yra susitarta dėl atsakovės prievolės (perduoti daiktą) įvykdymo termino, t. y. ta diena, kai pirkėjas (ieškovė) sumoka visą prekės kainą pardavėjui (atsakovei). Kitų nuostatų, susijusių su šalių įsipareigojimų įvykdymo terminais, Sutartyje nėra ir, išskyrus ieškovės prievolę sumokėti avansą (40 proc.) iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal išankstinės sąskaitos faktūros nuostatas, neįtvirtinta kituose byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovė, ieškovės pateiktais duomenimis, nėra įgijusi ginčo automobilio nuosavybės teise, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes byloje nenustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi visą automobilio kainą ir atitinkamai automobilio kainos sumokėjimo dieną atsakovė neperdavė ieškovei automobilio (Sutarties 3.1 punktas), nes jis jai nepriklausė nuosavybės teise.

20.       Atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties ir kitų byloje esančių įrodymų visumą, nesutiktina su ieškovės atstovės argumentais, kad prievolė atsakovei grąžinti avansą pagal Sutartį atsirado nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. nuo kitos dienos po to, kai ieškovė turėjo sumokėti avansą. Tokio šalių susitarimo, minėta, nepatvirtina nei Šalių sudarytos sutarties nuostatos, nei kiti byloje pateikti įrodymai.

21.       Sprendžiant, nuo kada atsakovei galėjo kilti pareiga grąžinti ieškovei avansą, atsižvelgtina į
CK 6.53 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti <...>. Taigi nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad atsakovei pareiga grąžinti avansą atsirado 2022 m. sausio 1 d. ir, nesant su avanso grąžinimu (grąžinimo terminu) susijusių Sutarties nuostatų, darytina išvada, jog atsakovei pareiga grąžinti avansą turėjo atsirasti nuo ieškovės pareikalavimo grąžinti avansą dienos ir, atitinkamai pasibaigus septynių dienų terminui ir atsakovei avanso negrąžinus, ieškovei būtų atsiradęs pagrindas pradėti skaičiuoti palūkanas.

22.       Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti avansą ir (ar) nurodydama avanso grąžinimo terminą. Ieškovės atstovė per teismo posėdį nurodė, kad kreipėsi į atsakovę tiek žodžiu (telefonu), tiek elektroniniu paštu, tačiau negavo jokio atsakymo. Teismo vertinimu, ieškovės atstovės paaiškinimai per teismo posėdį nepakankami nustatyti, ar buvo ieškovei pateiktas reikalavimas grąžinti avansą pagal Sutartį ir jeigu taip, kokia yra reikalavimo pateikimo data.

23.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė prievolės grąžinti avansą įvykdymo terminą ir jai kilo pareiga mokėti reikalaujamas kompensuojamąsias palūkanas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 3649,32 euro kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas atmestinas, kaip nepagrįstas.

24.       Ieškovė prašo priteisti 40 eurų išieškojimo išlaidų atlyginimo. Mokėjimų prevencijos įstatymo 
7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Teismas pažymi, kad, konstatavus, jog kompensacinės palūkanos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos, darytina išvada, jog nėra pagrindo priteisti ir ieškovės reikalaujamą 40 eurų išieškojimo išlaidų sumą. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 eurų išieškojimo išlaidų netenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą – skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

26.       Ieškovė, remdamasi Mokėjimų prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27.       Mokėjimų prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. <...> Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos; 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais.

28.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, ieškinio reikalavimas priteisti avansą tenkintinas ir ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (t. y. nustatytos procesinėms palūkanoms priteisti būtinosios sąlygos), teismas sprendžia, jog ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (22 500 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje pateikta 2024 m. vasario 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. Sa-783 patvirtina, kad ieškovė atstovui advokatui M. A. už ieškinio parengimą sumokėjo 1900 eurų. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (tenkinta 85,91 proc. ieškinio reikalavimų) ieškovei priteistinas iš atsakovės 1632,29 euro turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

30.       Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (590 eurų) sumokėjimo, tai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai Lietuvos valstybei iš atsakovės priteistina 506,87 euro žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (24,50 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šių išlaidų atlyginimas proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 21,05 euro – priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio
1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti (iš dalies).

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Švarus kiemas“, juridinio asmens kodas 300104703, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avonersa“, juridinio asmens kodas 305736308, 22 500 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų avansą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 500 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1632,29 euro (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt
du eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avonersa“, juridinio asmens kodas 305736308, 21,50 euro (dvidešimt vieną eurą 50 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą ir 506,87 euro (penkis šimtus šešis eurus 87 ct) žyminio mokesčio atlyginimą. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė