Civilinė byla Nr. 2-1760-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02799-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Construction ACE“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi BUAB „Construction ACE“ (toliau ir – skolininkė) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“. Pirminis neginčijamų bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi. Nemokumo proceso eigoje reikalavimai buvo tikslinami, taip pat patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „EDS invest“, kuri perėmė reikalavimo teisę iš pirminės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir pradinė kreditorė), 2 173 623, 19 Eur reikalavimas. Aktualus bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi: patvirtintas naujosios kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 193 800 Eur kreditorinis reikalavimas, kreditorės UAB „EDS invest“ reikalavimas sumažintas 186 204, 87 Eur suma iki 1 987 418,32 Eur sumos.

2.       Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė teismui prašymą sumažinti kreditorės UAB „EDS Invest“ kreditorinį reikalavimą 384 188,94 Eur suma ir patvirtinti, kad bendras UAB „EDS Invest“ reikalavimas yra 1 603 229,38 Eur. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas pirminės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 173 623, 19 Eur reikalavimas buvo kilęs iš skolininkei BUAB „Construction ACE“ suteiktų ir negrąžintų paskolų, pagal dvi paskolos sutartis. Pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 12-00428 LTL su pakeitimas ir papildymais (toliau – Paskolos sutartis 1) bendrovei buvo suteiktas 1 764 944,39 Eur (6 094 000 Lt) kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2022 m. spalio 25 d. Bendrovės prisiimtų įsipareigojimų užtikrinimui buvo įkeisti trys UAB „Emilė“ nuosavybės teisėmis priklausantys nekilnojamojo turto objektai, taip pat pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantys devyni butai su bendrojo naudojimo patalpomis Vilniuje. Pagal 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 12‑00505 LTL su vėlesniais pakeitimas ir papildymais (toliau – Paskolos sutartis 2) bendrovei buvo suteiktas 854 379,05 Eur (2 950 000 Lt) kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2025 m. gruodžio 21 d. Šios paskolos grąžinimui užtikrinti taip pat buvo įkeistas pareiškėjai priklausantis nekilnojamas turtas Vilniaus mieste bei nuomos teisės, iš viso 11 objektų. Taip pat buvo įkeistas BUAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausantis butas Vilniuje.

3.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas per didelio dydžio BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas, todėl jos teisių perėmėjos UAB „EDS Invest“ reikalavimas yra mažintinas. Pagal Paskolos sutartį 1 pradinės kreditorės netinkamo 1 247 348,87 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies patvirtinimą lėmė tai, kad pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė administratorei ne visus dokumentus, susijusius su nurodyta sutartimi. Bankroto byloje kreditorinis reikalavimas dėl Paskolos sutarties 1 turėjo būti 944 859,93 Eur, t. y. 302 488,94 Eur mažesnis. 2012 m. lapkričio 5 d. Susitarimo prie Paskolos sutarties 1 (toliau – ir Papildomas susitarimas) 1 punkte šalys sulygo, kad bendrovė turi teisę be išankstinio BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sutikimo per 360 dienų grąžinti dalį arba visą jai suteiktą paskolą be jokių mokesčių ar baudų už išankstinį grąžinimą. Pagal Susitarimo 2 punktą, grąžinus dalį paskolos, viršijančią papildomo pajaus dydį, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ per 1 darbo dieną užskaito papildomą pajų galutiniam paskolos dengimui. Ši nuostata suteikė teisę paskolos gavėjui reikalauti grąžinti pajinio įnašo dalį, viršijančią 1/10 paskolos gavėjo turimų įsiskolinimų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kadangi pagal Paskolos sutarties 1 sąlygas, pajinio įnašo dydis turėjo likti ne mažesnis nei 1/10 pagal šią sutartį likusios sumokėti paskolos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų bendros sumos. Šalys sulygo, kad anksčiau grąžinus dalį kredito, toliau palūkanos bus skaičiuojamos tik nuo negrąžintos kredito dalies (sutarties 1 9.1. punktas).

4.       Iš Paskolos sutarties 1 apyvartos išrašo matyti, kad bendrovė vykdė mokėjimus reguliariai, atitinkamai buvo skaičiuojamos palūkanos. Dviem įmokomis buvo grąžinta ženkliai didesnė paskolos dalis, nei numatyta grafike: 2013 m. rugpjūčio 28 d. 643 696,89 Eur (2 222 556,63 Lt) ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. 116 427,25 Eur (402 000 Lt), o iš viso sumokėta 760 124,14 Eur suma. Akivaizdu, kad šio mokėjimo vienintelis tikslas buvo grąžinti didelę kredito dalį ir išvengti palūkanų mokėjimo; atitinkamai šiomis sumomis turėjo sumažėti ir skola. Tačiau paskolos apyvartos išraše sumokėta suma buvo netinkamai apskaityta, ne tik kaip skolos grąžinimas, bet ir kaip palūkanų dengimas: pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimą 286 253,35 Eur (988 375,59 Lt) sumai, pagal 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 46 940,52 Eur (162 076,22 Lt) sumai, nors nuo šių palūkanų mokėjimo bendrovė buvo atleista. Nurodytais mokėjimais galėjo būti padengta tik pagal Paskolos sutarties 1 grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką nesumokėta palūkanų suma, padengti priskaičiuoti delspinigiai, o visa kita suma turėjo būti skirta paskolos dengimui. Pagal grafiką, iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. (įskaitant tos dienos mokėjimą) turėjo būti sumokėta 100 212,52 Eur (346 013,78 Lt) palūkanų, o iš Paskolos apyvartos išrašo matyti, kad iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo faktiškai buvo sumokėta 95 207,03 Eur (328 730,82 Lt) palūkanų. Taigi, iš 2013 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtos sumos (2 222 556,63 Lt) palūkanoms galėjo būti skirta 17 282,96 Lt suma, bet ne 988 375,59 Lt, kaip yra nurodė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Visa 2013 m. rugpjūčio 29 d. įmokos suma, 402 000 Lt, turėjo būti skirta paskolos dengimui, o ne 239 923,78 Lt dalis, kaip yra nurodyta BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ Paskolos apyvartos išraše, nes tą dieną bendrovė buvo sumokėjusi visas priskaičiuotas palūkanas. Po minėtų dviejų mokėjimų, pareiškėjos skaičiavimu, atsakovės negrąžinta pirmos paskolos suma turėjo būti 3 173 677,32 Lt, o ne 4 306 846,17 Lt, kaip tai yra nurodyta Paskolos apyvartos išraše, t. y. 328 188,38 Eur (1 133 168,85 Lt) mažesnė. Taip pat, pagal Paskolos sutartį 1 atsakovė atliko įskaitymus, kurie nebuvo apskaityti nustatant kreditorinio reikalavimo dydį: 2014 m. sausio 6 d. pranešimu pareikalavus, kad būtų gražinta pajinio įnašo 255 188,93 Lt dalis, kuri viršija 10 proc. nuo negrąžintos paskolos likučio, 2014 m. sausio 7 d. informavo kreditorę apie atliekamą įskaitymą mokėtinoms palūkanoms 24 307,32 Eur (83 928,33 Lt) sumai. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įskaitymo neginčijo. Kita dalimi iš 255 188,93 Lt grąžintinos pajinio įnašo sumos t. y. 171 260,60 Lt, vadovaujantis Paskolos sutarties 1 Bendrosios dalies 9.2. punktu, turėtų būti mažinamas negrąžintos paskolos sumos likutis. Galutinė negrąžinta paskolos suma pagal Paskolos sutartį 1, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skaičiavimais, turi būti 869 559,99 Eur (3 002 416,72 Lt), o ne 4 306 846,17 Lt, kaip yra nurodyta Paskolos sutarties 1 apyvartos išraše. Atitinkamai, iki 2015 m. kovo 2 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, 7,35 proc. metinės palūkanos (Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.6 punktas) nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. turėjo būti skaičiuojamos nuo 3 173 677,32 Lt sumos, o nuo 2014 m. sausio 7 d. – nuo 3 002 416,72 Lt. Galėjo būti paskaičiuotos 99 607,26 Eur palūkanos pagal Paskolos sutartį 1 už skirtingus laikotarpius. Atsižvelgiant į 2014 m. sausio 7 d. atliktą įskaitymą 24 307,32 Eur palūkanų sumai, galėjo būti priskaičiuotos 75 299,94 Eur palūkanos.

5.       Dėl reikalavimo pagal Paskolos sutartį 2, pareiškėja nurodė, kad, analogiškai, netinkamą 926 274,32 Eur reikalavimo patvirtinimą lėmė aplinkybė, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ neperdavė administratorei visų šalių pasirašytų dokumentų. Atsakovė 2014 m. sausio 6 d. ir 2014 m. sausio 7 d. pranešimais informavo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kad atliko įskaitymą 81 700 Eur (282 093,75 Lt) sumai. Dėl to ir skola pagal Paskolos sutartį 2 turėjo būti mažinta, bet tai nebuvo padaryta. Todėl pagal šią sutartį patvirtintas kreditorinis reikalavimas mažintinas iki 844 574,32 Eur.

6.       Kreditorė UAB „EDS Invest“ savarankišku pareiškimu prašė tenkinus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą, perskaičiuoti patvirtintą finansinį reikalavimą skolininkės BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje ir patikslinti UAB „EDS INVEST“ finansinį reikalavimą bendrai 2 190 502,42 Eur sumai (1 243 903,88 Eur pagal Paskolos sutartį 1 ir 946 598,54 Eur pagal Paskolos sutartį 2). Nurodė, kad jeigu teismas spręstų, jog yra pagrindas vadovautis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikiama nuomone dėl 2013 m. rugpjūčio mėn. įmokų pagal Paskolos sutartį 1 paskirstymo, jomis mažinant tik paskolos sumą, tokiu atveju UAB „EDS Invest“ prašo patikslinti kreditorinį reikalavimą, į jį papildomai įtraukiant atsakovės pagal Paskolos sutartį 1 mokėtinas (nesumokėtas) palūkanas, dėl tolimesnio Paskolos sutarties 1 nevykdymo atsiradusius delspinigius bei nuostolius, atsiradusius po bankroto bylos skolininkei iškėlimo dėl Paskolos sutarties 1 ir Paskolos sutarties 2 pažeidimo (negautas palūkanas). Pažymėjo, kad naujas mokėjimo tvarkaraštis nebuvo sudarytas, todėl remiantis pareiškėjos argumentais, skolininkė turėjo mokėti įmokas pagal esamą grafiką. Tokiu būdu, patenkintus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą, pripažintina, kad už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. kovo 1 d. skolininkė pagal Paskolos sutartį 1 nesumokėjo 250 073,24 Eur sutartinių palūkanų, pagal Paskolos sutarties 1 Bendrosios dalies 6.6 punktą ir Specialiosios dalies 2.6 punktą. Už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. spalio 10 d. atsakovė turėjo pareigą sumokėti 7,35 proc. metines palūkanas. Pagal Paskolos sutarties 1 Bendrosios dalies 6.6 punktą ir Specialiosios dalies 2.18.1 punktą nuo 2013 m. spalio 11 d. (t. y. praėjus 15 dienų nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. turėto atlikti mokėjimo pagal Paskolos sutartį 1) iki 2015 m. kovo 1 d. atsakovė turėjo pareigą mokėti 19 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, kurios sudaro 920 560,34 Eur. Atsakovė po 2013 m. rugpjūčio mėn. įmokų nebevykdė Paskolos sutarties 1, todėl pripažintina, kad pagal Paskolos sutarties 1 paskolos grąžinimo ir mokėjimo grafiką iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė neatliko 18 dalinės paskolos grąžinimo įmokų. Dėl šių įmokų mokėjimo terminų pažeidimo atsakovei kilo pareiga mokėti Specialiosios dalies 2.10 punkte nustatytus 0,2 proc. delspinigius, kurių suma įvertinus CK nustatytą 6 mėn. senaties terminą sudaro 58 644,41 Eur.

7.       Kreditorės teigimu, dėl pažeistų Paskolos sutarties 1 ir Paskolos sutarties 2 po atsakovės bankroto bylos kreditorė taip pat patyrė papildomų nuostolių negauto pelno (palūkanų) forma. Nuostoliai dėl negautos Paskolos sutarties 1 sulygtos 2,85 proc. palūkanų maržos, sudaro 200 830,96 Eur. Nuostoliai dėl negautos Paskolos sutarties 2 sulygtos 3 proc. palūkanų maržos sudaro 20 324,22 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje trečios eilės kreditorės UAB „EDS Invest“ kreditorinį reikalavimą sumažino 224 833, 32 Eur suma iki 1 762 585 Eur; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas, vertindamas tiek sutarties nuostatas, tiek Kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, sutiko su apeliantės UAB „EDS Invest“ argumentais, kad dėl papildomo pajaus grąžinimo turėjo būti priimtas valdybos sprendimas, o vienos darbo dienos terminas papildomo pajaus grąžinimui negali būti laikomas protingu ir sąžiningu.

10.       Teismas sutiko su UAB „EDS Invest“ argumentais dėl į bylą pateikto 2012 m. lapkričio 5 d. Susitarimo kopijos patikimumo. Teismas pažymėjo, kad nei apeliantei UAB „EDS Invest“, nei nemokumo administratorei šis susitarimas nebuvo perduotas, o jo kopijoje parašai ir spaudai neįžiūrimi, todėl kyla abejonių ar toks susitarimas buvo sudarytas.

11.       Teismas nustatė, kad skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2012 m. spalio 19 d. įnešė 100 Lt privalomąjį pajų. Pagal Paskolos sutartį 1 2012 m. lapkričio 7 d. buvo įneštas 975 040 Lt papildomas pajus, kas sudaro 16 proc. Paskolos sutartimi 1 suteikto kredito, o pagal Paskolos sutartį 2 2013 m. sausio 9 d. buvo įneštas 531 000 Lt papildomas pajus, kas sudaro 18 proc. Paskolos sutartimi suteikto kredito.

12.       Teismas pažymėjo, kad pagal sutarčių bendrosios dalies 6.3 punkto nuostatas, BUAB „Construction ACE“ iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) turėjo įnešti papildomą pajinį įnašą ne mažesnį nei 1/10 paskolos sumos ir kitų įsipareigojimų pradinei kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sumos, bet ne lygų 1/10, t. y. apibrėžta tik koks mažiausias pajinis įnašas privalo būti įneštas iki paskolos išmokėjimo. Tame pačiame 6.3. punkte nustatyta, kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama Paskolos davėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal Sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų sumą nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bendros sumos. Sutarčių bendrosios dalies 9.2. punkte nustatyta, kad prašyti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sumažinti turimo pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus, tačiau Paskolos gavėjo turimas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pajinio įnašo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 pagal Sutartį likusios sumokėti paskolos sumos ir kitų turimų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bendros sumos.

13.       Teismas pažymėjo, kad Susitarimo 2 punkte, laikant, kad toks susitarimas buvo sudarytas, nustatyta, kad paskolos gavėjui grąžinus paskolos dalį, viršijančią papildomo pajaus dydį, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įsipareigoja per 1 darbo dieną užskaityti paskolos gavėjo papildomą pajų galutiniam paskolos dengimui. Taigi, susitarime neapibrėžta nei, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turi likti papildomas pajus lygus 1/10 įsipareigojimų, nei kad pakeičiamos Sutarties 9.2. punkto nuostatos, dėl apribojimo tokį prašymą teikti ne dažniau kaip kartą per 12 mėnesių, nei kad papildomo pajaus grąžinimas net ir nesant valdybos sprendimo kaip tai buvo reglamentuota KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 6 punkte.

14.       Nors pareiškėja BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įsipareigojimą papildomą pajų grąžinti per vieną darbo dieną grindžia aplinkybe, kad po 2013 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo, būtent sekančią dieną buvo grąžinta 402 000 Lt pajaus suma, tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo klausimu 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas valdybos sprendimas. Toks operatyvus BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdymo organo sprendimas nepaneigia tikimybės, kad šalys galėjo būti susitarę, kad sprendimas dėl papildomo pajaus grąžinimo turi būti priimtas per vieną darbo dieną, tačiau nepaneigia Sutarties sąlygos, kad toks prašymas galėjo būti teikiamas ne dažniau kaip kartą per 12 mėnesių. Valdybos protokole nurodyta, kad atsižvelgiant į skolininko paskolos likutį (3 027 522,50 Lt) ir pajinio įnašo dalį pagal abi sutartis (1 506 040 Lt), kuris sudaro 42,06 proc. siūloma šį santykį sumažinti iki 34,73 proc., perkeliant 402 000 Lt iš papildomo pajaus sąskaitos daliniam Paskolos sutarties 1 dengimui. Teismas sprendė, kad šiuo valdybos sprendimu, atsakovei nebuvo grąžinta visa papildoma pajaus dalis kuri viršija 1/10 įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų nesutikęs su šiuo sprendimu, reikalavęs kad būtų grąžinta visa 1/10 įsiskolinimų viršijanti papildomo pajaus suma.

15.       Teismas padarė išvadą, kad šalys nebuvo sulygę, jog atsakovės papildomas pajus turi būti lygus 1/10 likusių įsipareigojimų sumos, kad atsakovei dėl pajaus grąžinimo nereikia pateikti prašymo ir kad dėl papildomo pajaus, kaip BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, grąžinimo nereikalingas valdybos sprendimas.

16.       Teismas sutiko su UAB „EDS Invest“ argumentais, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo teisės reikalauti papildomo pajaus grąžinimo, nes tinkamai nevykdė savo prievolių. Pagal Sutarčių bendrosios dalies 6.3. punkto nuostatas dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama Paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį, t. y. aiški sutarties sąlyga, kad papildomo pajaus grąžinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai sutartis yra tinkamai vykdoma. Teismas šioje dalyje nesutiko su UAB „EDS Invest“ apeliavimu į visišką kredito padengimą. Vertinant tiek nurodytą sutarties sąlygą, tiek BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ veiksmus grąžinant 402 000 Lt papildomo pajaus sumą, padengus reikšmingą dalį paskolos, teismas padarė išvadą, kad aptariama sutarties sąlyga nebuvo susieta su visišku skolos grąžinimu, bet aiškiai susieta su tinkamu prievolių pagal sutartį vykdymu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad paskutinės įmokos pagal Paskolos Sutartį 1 buvo gautos 2013 m. rugpjūčio 28-29 d., o pagal Paskolos Sutartį 2 paskutinė įmoka gauta 2013 m. spalio 31 d. Taigi, skolininkas tinkamai nevykdydamas savo prievolių, neįgijo teisės pagal sutarčių nuostatas reikalauti papildomo pajaus grąžinimo.

17.       Teismas taip pat sutiko su UAB „EDS Invest“ argumentais, kad teisė prašyti papildomo pajaus grąžinimo nėra apibrėžta reikalavimo teisė. Teismas sprendė, kad atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį bei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kolegialiems organams KUĮ ir įstatų nustatyta tvarka nepriėmus atitinkamo sprendimo, atsakovė vienašalių atliktų įskaitymo sandorių sudarymo metu galiojančios ir apibrėžtos bei vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę neturėjo, todėl BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 7 d. pranešimas dėl įskaitymo 83 928,33 Lt sumai, 2014 m. sausio 7 d. pranešimas dėl įskaitymo 282 093,75 Lt sumai, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, 6.130 straipsnio 1 dalimi pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.

18.       Pasisakydamas dėl to, kaip turėjo būti apskaitomos gautos paskutinės atsakovės įmokos, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad kreditorės sumokėtos ginčo įmokos iš esmės buvo paskirstytos paskolos dengimui įmokos gavimo momentui, o ne įneštos į pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitą, tam kad būtų dengiami paskolos ir palūkanų mokėjimai į priekį pagal grafiką. Teismas sutiko su pareiškėja, kad toks reikšmingai didelės sumos skyrimas ne paskolos dengimui, o dalinėms įmokoms su palūkanomis dengimui, stokoja elementarios logikos.

19.       Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad 2013 m. rugpjūčio 28-29 d. gautos įmokos, skolininkui iškėlus bankroto bylą perskirstytos (atspindėtos paskolų apyvartos išraše) nesant nei faktinio nei sutartinio pagrindo.

20.       Teismas nurodė, kad pagal sutarties nuostatas skolininkei po paskutinio mokėjimo toliau skaičiuotinos pelno palūkanos, iki nutarties dėl bankroto įsiteisėjimo dienos 2015 m. kovo 2 d., taikant 7,35 proc. metinę palūkanų normą. Už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ši suma sudaro 22 986,27 Eur (920 560,34 x 7,35 / 365 x 124), už 2014 metus sudaro 67 661,18 Eur, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 2 d. sudaro 11 307,76 Eur (920 560,34 x 7,35 / 365 x 61). Viso pelno palūkanų suma iki sutarties nutraukimo sudaro 101 955,21 Eur.

21.       Spręsdamas dėl kreditorės nurodomos padidintos 19 proc. metinės palūkanų normos taikymo, teismas pažymėjo, kad šių padidintų palūkanų taikymas pagal Sutarties specialiosios dalies 2.18.1. punkto nuostatas tiesiogiai siejamas su vėlavimu mokėti įmokas, t. y. sulygta, kad jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip penkiolika dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti 19 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos. Teismas nesutiko su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ argumentais, kad iš esmės nurodoma palūkanų norma negalėtų būti taikoma dėl to, kad nebuvo parengtas naujas mokėjimo grafikas ir / ar dėl to, kad sutarties vykdymo laikotarpiu, už nesavalaikį įmokų atlikimą, padidinta palūkanų norma nebuvo taikoma. Tačiau, šios padidintos palūkanų normos teismas nelaikė mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis.

22.       Teismas pažymėjo, kad kreditorė, viena vertus, negali reikalauti už tą patį laikotarpį ir kompensuojamų padidintų palūkanų ir delspinigių, kita vertus, kreditorė, reikšdama finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi, nereiškė reikalavimo nei dėl kompensuojamų palūkanų, nei dėl delspinigių.

23.       Teismo vertinimu, patvirtinto kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimas, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip kad šiuo atveju dėl neteisingai paskirstytų įmokų, dengiant pagrindinę prievolę (paskolos sumą ir pelno palūkanas), nelemia išvados, kad kreditoriui suteikiama teisė reikšti papildomus naujus reikalavimus. Teismas pripažino, kad kreditorė praleido ieškinio senaties terminą minėtiems reikalavimams pareikšti. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog buvo pateiktas pareiškimas dėl jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo perskaičiavimo, atsižvelgiant į neteisingą įmokų įskaitymą, savaime nelemia kreditorės teisės reikšti priešpriešinius reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo, juolab nepagrindus aiškiai pavėluoto pareiškimo pateikimo jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

24.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikslinti kreditorinio reikalavimo pagal Paskolos sutartį 2, tačiau pagal Paskolos sutartį 1 kreditorinis reikalavimas tikslintinas, patvirtinant 1 022 515,55 Eur (920 560, 34 Eur negrąžinta paskola ir 101 955,21 Eur mokėjimo palūkanos). Atsižvelgdamas į kreditorės pareiškimą, teikiant kreditorinį reikalavimą tvirtinimui, teismas laikė, kad reikalavimas pagrįstas viso 1 948 789,87 Eur suma, t. y. mažesnis 224 833,32 Eur apimtyje. Kadangi, dalis kreditorinio reikalavimo (186 204,87 Eur) buvo patenkintas bankroto procese, tai galutinė patikslinta kreditorinio reikalavimo suma sudaro 1 762 585 Eur.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti ir sumažinti trečios eilės kreditorės UAB „EDS Invest“ kreditorinį reikalavimą 382 630,82 Eur suma iki 1 604 787,50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Teismas nepagrįstai abejojo Papildomo susitarimo patikimumu. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorius nurodė tik tai, kad nėra rastas šios dokumentų originalas, tačiau nebuvo teigiama, kad neturi Papildomo susitarimo kopijos. Keičiantis BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratoriams, buvęs BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorius dabartinei administratorei yra perdavęs didelę dalį dokumentų, susijusių su Paskolos sutartimi 1 ir Paskolos sutartimi 2, tarp kurių yra minėto Papildomo susitarimo kopija.

25.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nesutikusi su 2013 m. rugpjūčio 29 d. valdybos sprendimu, bei būtų reikalavusi, kad būtų grąžinta visa 1/10 įsiskolinimų viršijanti papildomo pajaus suma. Atsakovė neprivalėjo ginčyti valdybos sprendimo. Susitarime nebuvo numatyta, kad jo nuostatų vykdymui yra privalomas šio susitarimo šalių valdymo organų pritarimas. Be to, sutarčių Bendrosios dalies 9.2. punkte nėra nustatyta kaip turėtų būti aiškinama šio punkto nuostata, kad paskolos gavėjas turi teisę prašyti Kredito unijos pajinio įnašo dydį ne dažniau kaip kartą per metus.

25.3.                      Iki 2014 m. sausio 6 d. prašymo pateikimo atsakovė dar nebuvo pateikusi nė vieno prašymo sumažinti pajaus įnašo dydį pagal Paskolos sutartį 2. Nors teismas ir nurodė, kad šiame prašyme nurodytas vienos darbo dienos terminas negali būti laikomas protingu ir sąžiningu, tačiau BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ niekada jokių prieštaravimų dėl tokio prašymo neteikė. Be to, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ niekada neginčijo 2014 m. sausio 7 d. pareiškimu atsakovės atlikto įskaitymo.

25.4.                      CK 6.130 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kitos šalies veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Todėl darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė CK 6.130 straipsnio nuostatas ir visiškai nepagrįstai 2014 m. sausio 7 d. pareiškimais atliktus įskaitymus pripažino niekiniais.

25.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. sausio 7 d. buvo atliktas įskaitymas pagal Paskolos sutartį 1 mokėtinoms palūkanoms 24 307,32 Eur sumai, šia suma turi būti mažintinas pagal Paskolos sutartį 1 mokėtinų palūkanų dydis, t. y. atsakovei galėjo būti priskaičiuotos 75 458,21 Eur palūkanos. Todėl pagal Paskolos sutartį 1 pareiškėjos kreditorinis reikalavimas turėjo būti 300 930,82 Eur mažesnis. Pagal Paskolos sutartį 2 atsakovė atliko įskaitymą 282 093,75 Lt (81 700 Eur) sumai, todėl skola pagal Paskolos sutartį 2 atitinkamai turėjo būti sumažinta, o pareiškėjos kreditorinis reikalavimas turėjo būti mažesnis 81 700 Eur suma.

26.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „EDS Invest“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį panaikinti ir patikslinti kreditorės UAB „EDS Invest“ finansinį reikalavimą bendrai 2 190 502,42 Eur sumai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turėjo teisę, faktinį ir teisinį pagrindą į atsakovės sąskaitą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. rugpjūčio mėn. 28–29 d. įneštas sumas paskirstyti dengiant atsakovės įmokas pagal Paskolos sutarties 1 mokėjimų grafiką/tvarkaraštį bei tai nepažeidė nei atsakovės, nei įkaito davėjų teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, toks veiksmas buvo nuoseklus, atitiko atsakovės elgesį (neveikimą) bei buvo naudingas tiek atsakovei, tiek įkaito davėjams.

26.2.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nebuvo sudarytas Paskolos sutarties 1 mokėjimo grafiko pakeitimas, atsakovei nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. papildomai nemokant pagal Paskolos sutarties 1 grafiką, iš atsakovės nebuvo reikalaujama sumokėti delspinigius, netaikytos 19 proc. palūkanos bei nebuvo inicijuotas ir atliktas paskolos sutarties nutraukimas, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius turėjo teisėtą pagrindą laikyti, kad atsakovės prieš terminą sumokėta didesnė suma paskirstytina einamosios įmokoms pagal Paskolos sutartį 1.

26.3.                      Visi byloje esantys dokumentai, įskaitant atsakovės paskolinės sąskaitos išrašą, yra informacinio pobūdžio. Nei viename iš dokumentų nėra išreikštos bendros abejų sutarties šalių valios dėl visų lėšų panaudojimo paskolos mažinimui. Priešingai, nesudarydamos Paskolos sutarties 1 pakeitimo ir kitais konkliudentiniais veiksmais (nereiškiant pretenzijų dėl grafiko sudarymo, reikalavo šalinti sutarties pažeidimą, mokėti didesnes palūkanas, delspinigius nepateikimas, paskolos sutarties nenutraukimas), patvirtino suderintą Paskolos sutarties 1 šalių valią.

26.4.                      Kadangi BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratoriaus atliktas gautų sumų paskirstymas yra visiškai suderinamas su faktiniu atsakovės ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ elgesiu iki bankroto, taip pat buvo naudingas tiek atsakovei, tiek įkaito davėjams, skundžiama nutarties dalimi atliktas neteisingas vertinimas, kad nagrinėjamu atveju patvirtinto kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimas, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nelemia išvados, kad kreditorei suteikiama teisė reikšti papildomus naujus reikalavimus.

26.5.                      Teismo motyvai, kad patenkinus UAB „Nekilnojamojo turto valdymo“ prašymą dėl 2013 m. rugpjūčio mėn. įmokų paskirstymo panaikinimo kreditorė neturi teisės į anksčiau neįskaičiuotų reikalavimo teisių (dėl visų pagal paskolos sutartį mokėtinų palūkanų, delspinigių, nuostolių) įtraukimą į finansinį reikalavimą yra nepagrįsti.

26.6.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad nepriklausomai nuo į atsakovės sąskaitą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. įneštų sumų, pagal Paskolos sutartį 1 atsakovė turėjo mokėti pelno palūkanas iki nutarties dėl bankroto įsiteisėjimo dienos 2015 m. kovo 2 d. Tačiau teismas nepagrįstai pripažino, kad pagal Paskolos sutartį 1 mokėtinos pelno palūkanos yra 7,35 proc., o Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.18.1 punkte numatytos 19 proc. palūkanos yra kompensacinės. Nors šių palūkanų mokėjimo pagrindas yra Paskolos sutarties 1 pažeidimas, besitęsiantis ilgiau nei 15 dienų, tačiau palūkanų mokėjimas yra nesusijęs su pažeidimu ir jo trukme, nes sutartyje aiškiai numatyta, kad jos mokėtinos ne nuo vėluojamos mokėti, bet nuo negrąžintos paskolos sumos ir mokamos ne pažeidimo laikotarpiu, bet iki paskolos grąžinimo dienos.

26.7.                      Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.18.1 punkte numatytos 19 proc. metinės palūkanos atlieka atsakovės padidėjusios rizikos mažinimo ir atlyginimo funkciją. Šių palūkanų mokėjimo pagrindas ne vienašalis paskolos davėjo sprendimas, atsakovės šalių susitarimas dėl tokios palūkanų mokėjimo tvarkos, ir išimtinai nuo Skolininko priklausantis veiksmas – atsisakymas vykdyti Paskolos sutartį 1. Atsižvelgiant į tai, šios palūkanos yra šalių susitarimu iš anksto sulygtos pelno palūkanos, kurioms taikomos prievolių įvykdymo natūra teisiniai reikalavimai. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria nuspręsta šias palūkanas neįtraukti į finansinį reikalavimą dėl to, kad jos yra kompensacinio pobūdžio, nepagrįsta. Atitinkamai yra nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai dėl 19 proc. palūkanų ir delspinigių santykio.

26.8.                      Atsakovės bankroto byloje panaikinus 2013 m. rugpjūčio mėn. įmokų paskirstymą pagal Paskolos sutartį 1 ir šiuo pagrindu atsiradus atsakovės pareigai mokėti pelno palūkanas, UAB „EDS Invest“ finansinis reikalavimas pagal Paskolos sutartį 1 turėtų būti padidintas 148 118,03 Eur pelno palūkanų suma.

26.9.                      Teismas nepagrįstai pripažino, kad skolininkė praleido ieškinio senaties terminą. Apie teisių į 19 proc. palūkanų ir 0,2 proc. delspinigių mokėjimą pagal Paskolos sutarties 1 pažeidimą suinteresuotam asmeniui taptų žinoma tik teismui nusprendus, kad atsakovės pareigos dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo buvo nevykdytos nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.

26.10.                      Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priimto išaiškinimo, kuriuo teismų praktika dėl palūkanų mokėjimo buvo pakeista, kreditorei tapo žinoma apie pažeistas teises ir teisę jas ginti negautų pajamų forma. Kadangi pagal Paskolos sutartį 1 paskola turėjo būti grąžinta iki 2022 m. spalio 25 d., dėl skolininkės pažeistos sutarties po skolininkės bankroto bylos iškėlimo kreditorė negavo numatytų palūkanų už 2 794 dienas. Dėl atsakovės bankroto šie kreditorės nuostoliai negali būti atlyginti kitaip kaip negautų pajamų kompensavimo forma. Kadangi iki minėto kasacinio teismo išaiškinimo sutartinės palūkanos, nepaisant termino pasibaigimo, buvo laikomos skolininko prievolės dalimi, iškėlus atsakovei bankroto bylą kreditorė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad turi teisę į šių palūkanų, kaip nuostolių, atlyginimą.

27.       Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ atsiliepimu į kreditorės UAB „EDS Invest“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:

27.1.                      Visi byloje esantys dokumentai, kurių visetą įvertinęs teismas padarė logišką ir teisingą išvadą, kad bendra abiejų sutarties šalių valia buvo pasiektas susitarimas dėl visų lėšų panaudojimo paskolos mažinimui.

27.2.                      Teismas teisingai vertino, kad patvirtinto kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šiuo atveju dėl neteisingai paskirstytų įmokų, dengiant pagrindinę prievolę (paskolos sumą ir pelno palūkanas), nelemia išvados, kad kreditoriui suteikiama teisė reikšti papildomus naujus reikalavimus. Reikšdamas naujus reikalavimus, tame tarpe dėl padidinimo, kreditorius turi pagrįsti dėl kokių objektyvių priežasčių jis nebuvo pareikštas per nustatytus terminus.

27.3.                      Nors kreditorė UAB „EDS Invest“ teigia, kad jeigu bus perskaičiuotas patvirtintas kreditorinis reikalavimas pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą, tai ji turi teisę reikalauti, kad į kreditorinio reikalavimo sumą turi būtį įtrauktos negautos pajamos (nuostoliai) negautų palūkanų forma, tačiau teismas pagrįstai nurodė, kad kreditorė nagrinėjamu atveju reikšdama kreditorinį reikalavimą nereikalavo nei kompensuojamų palūkanų, nei delspinigių, nei negautų pajamų palūkanų forma, nei juos įrodinėjo.

28.       Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ atsiliepimu į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti – BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje trečios eilės kreditorės UAB „EDS Invest“ kreditorinį reikalavimą sumažinti 382 630,82 Eur suma iki 1 604 787,50 Eur. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirasis skundas.

29.       Kreditorė UAB „EDS Invest“ atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

29.1.                      Teismas pagrįstai vertinto, ar atsakovės pranešimų apie įskaitymą metu egzistavo įskaitymo sąlygos, tokiam vertinimui yra neprivalomas savarankiškas reikalavimas dėl atlikto įskaitymo nuginčijimo.

29.2.                      Pranešimų apie įskaitymą pateikimo metu BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovės nesiejo vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, kurie galėtų būti įvykdyti įskaitymu.

29.3.                      Kadangi atsakovės pajinis įnašas sudarė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą ir pajinio įnašo dalies grąžinimas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reiškė disponavimą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turtu, sprendimą, ar tenkinti prašymus dėl dalies pajinio įnašo grąžinimo turėjo priimti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdyba. Byloje nustatyta, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdyba 2014 m. sausio mėn. nepriėmė jokių sprendimų dėl pajaus grąžinimo atsakovei. Tai reiškia, kad dėl atsakovės 2014 m. sausio 7 d. pranešimuose nurodytų pajaus dalių pajus nuosavybės teise priklausė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“.

29.4.                      Paskolos gavėjo pajinis įnašas paskolos gavėjo prašymu gali būti mažinamas tik tais atvejais, kai paskolos gavėjas pilnai įvykdo prievoles. Nagrinėjamu atveju atsakovė Paskolos sutarčių nevykdė, ką pats patvirtino pranešimais apie įskaitymą.

29.5.                      Teismas pagrįstai suabejojo Papildomo susitarimo tikrumu, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog Papildomas susitarimas prie Paskolos sutarties 1 BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo sudarytas.

29.6.                      Susitarimu šalys susitarė, kad tuo atveju, kai atsakovės likusi negrąžinta paskolos suma taps ne didesnė kaip įneštas pajinis įnašas pagal atitinkamą paskolos sutartį, pajinis įnašas per vieną darbo dieną bus įskaitytas galutiniam paskolos dengimui. Nagrinėjamu atveju atsakovei teikiant pranešimą apie įskaitymą pagal Paskolos sutartį 1 negrąžintos paskolų sumos buvo ženkliai didesnės nei atsakovės turimi pajiniai įnašai, taip pat įskaitymai nebuvo atliekami galutiniam paskolų pagal Paskolos sutartį 1 grąžinimui.

29.7.                      Kadangi papildomo pajaus funkcija yra garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą, sudarant galimybę, esant poreikiui, padengti nuostolingą BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ veiklą, ypatingai aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpį BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo nemoki ir neturėjo teisės disponuoti pajiniu kapitalu.

30.       Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į kreditorės UAB „EDS Invest“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesto. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

30.1.                      Atsakovės teisė iš anksto grąžinti visą ar dalį paskolos buvo numatyta Paskolos sutarties 1 9.1. punkte. Toks paskolos grąžinimas turėjo būti suderintas su paskolos davėju. Paskolos davėjas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ su tokiu išankstiniu paskolos grąžinimu sutiko. Pripažinus, kad paskolos gavėjas yra įvykdęs savo prievolę dėl dalies paskolos grąžinimo, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo iš naujo perskirstyti 2013 m. rugpjūčio mėn. 28 - 29 d. įneštas sumas.

30.2.                      Sutartyje nebuvo aptarta kaip turėtų būti grąžinama paskola ir mokamos priskaičiuotos palūkanos tais atvejais, jei paskolos gavėjas yra iš anksto grąžinęs dalį paskolos, o naujas tvarkaraštis nėra pateiktas. Kadangi pareiga pateikti naują tvarkaraštį tenka paskolos davėjui, kuris šios pareigos nevykdo, net tuo atveju, jei ir būtų pripažinta, kad paskolos gavėjas galimai turėjo kas mėnesį mokėti nuo negrąžinto paskolos likučio paskaičiuotas palūkanas, nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl tokio pažeidimo nuo 15 pažeidimo dienos paskolos gavėjas visą likusį laiką iki paskolos grąžinimo privalo mokėti padidintas 19 proc. palūkanas.

30.3.                      Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ niekada nesilaikė nuostatos, kad atsakovė po 2013 m. rugpjūčio 29 d. pažeidė Paskolos sutarties 1 nuostatas taip, kad atsakovė būtų privalėjusi mokėti padidintas 19 proc. palūkanas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ būtų teikusi tokio pobūdžio reikalavimus. Tokių reikalavimų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nereiškė ir teikdama reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje.

30.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimas, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl neteisingai paskirstytų įmokų, dengiant pagrindinę prievolę (paskolos sumą ir pelno palūkanas), nelemia išvados, kad kreditoriui suteikiama teisė reikšti papildomus naujus reikalavimu.

30.5.                      Kreditorės reikalavimas dėl padidintų palūkanų atmestinas ir dėl to, kad ji praleido ne tik Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytus terminus dėl kreditorinio reikalavimo teikimo, bet ir CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju atskiruosius skundus pateikė tiek apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek apeliantė UAB „EDS Invest“. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas.

32.       Iš apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirojo skundo matyti, kad ji kelia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimus dėl kitos apeliantės UAB „EDS Invest“ patvirtinto finansinio reikalavimo sumažinimo, susijusius su BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 7 d. atliktais įskaitymais pagal paskolos sutartis.

33.       Apeliantė UAB „EDS Invest“ atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuriose konstatuota, kad: i) 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ gautos įmokos iš skolininkės BUAB „Construction ACE“, skolininkei BUAB „Construction ACE“ iškėlus bankroto bylą, perskirstytos nesant nei faktinio nei sutartinio pagrindo; ii) pagal Paskolos sutartį 1 mokėjimo pelno palūkanos sudaro 7,35 proc., o Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.18.1 punkte nustatytos 19 proc. palūkanos kvalifikuotos kaip kompensacinės; iii) UAB „EDS Invest“ praleido ieškinio senaties terminus reikalavimams dėl delspinigių ir palūkanų pareikšti; iv) apeliantės UAB „EDS Invest“ finansinis reikalavimas dėl negautų pajamų (palūkanų) įtraukimo į patvirtintą finansinį reikalavimą pateiktas praleidus jo pateikimo skolininkės BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje terminą.

34.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek apeliantė UAB „EDS Invest“ pateiktais atskiraisiais skundais nesutinka su skirtingomis pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimis, sprendžia, kad teisingiau ir išsamiau byla bus išnagrinėta įvertinant kiekvieno atskirojo skundo argumentus atskirai. Kadangi apeliantė UAB „EDS Invest“, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas, pripažinęs, jog 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ gautos įmokos iš skolininkės BUAB „Construction ACE“, skolininkei BUAB „Construction ACE“ iškėlus bankroto bylą, perskirstytos nesant nei faktinio nei sutartinio pagrindo, sumažino apeliantės, kaip trečiosios eilės kreditorės, UAB „EDS Invest“ finansinį reikalavimą BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje 224 833, 32 Eur suma iki 1 762 585 Eur, teismas pirmiausia pasisako dėl šių apeliantės UAB „EDS Invest“ atskirojo skundo pagrįstumų.

Dėl kreditorinio reikalavimo sumažino (ne)pagrįstumo

35.       Apeliantė UAB „EDS Invest“ nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ administratorius 2015 m. lapkričio 9 d. reikšdamas finansinį reikalavimą BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje, pagal Paskolos sutartį 1 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. gautas lėšas nepagrįstai paskirstė bendrovės BAUB „Construction ACE“ pagal sutartį mokėtinų įmokų dengimui. Apeliantės teigimu, kredito unija turėjo teisę minėtu laikotarpiu skolininkės BUAB „Construction ACE“ sumokėtas sumas paskirstyti dengiant skolininkės įmokas pagal Paskolos sutartį 1 mokėjimo grafiką.

36.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė šias reikšmingas aplinkybes:

36.1.                      Skolininkė BUAB „Contruction ACE“ 2012 m. spalio 19 d. pradinei kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėjo 100 Lt (28,96 Eur) pagrindinį pajų.

36.2.                      Pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2012 m. spalio 31 d. sudarė Paskolos sutartį 1, pagal kurią skolininkei iki 2022 m. spalio 25 d. buvo suteikta 6 094 000 Lt (1 764 944,39 Eur) paskola (sutarties 2.1, 2.2 punktai). Remiantis šios paskolos sutarties 6.3 punktu, skolininkė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo iki paskolos suteikimo įnešti į kredito uniją papildomą pajinį įnašą, kad skolininkės turimų pajinių įnašų kredito unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos sutarties 2.1 punkte, ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Tuo pačiu punktu šalys susitarė, kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama skolininkei tada, kad ji pilnai įvykdo prievoles pagal paskolos sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos.

36.3.                      Pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkė „Construction ACE“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė Papildomą susitarimą dėl 2012 m. spalio 31 d. Paskolos sutarties 1 papildymo. Šalys susitarė, kad skolininkė turi teisę be išankstinio pradinės kreditorės sutikimo per 360 dienų nuo paskolos sutarties sudarymo dienos grąžinti dalį arba visą jai suteiktą paskolą be jokių mokesčių ar baudų už išankstinį grąžinimą (Papildomo susitarimo 1 punktas). Skolininkei grąžinus paskolos dalį, viršijančią papildomo pajaus dydį, pradinė kreditorė įsipareigojo per 1 darbo dieną užskaityti skolininkės papildomą pajų galutiniam paskolos dengimui (Papildomo susitarimo 2 punktas). Skolininkei tinkamai įvykdžius Papildomo susitarimo 2 punkte nurodytus veiksmus ir pradinei kreditorei neatlikus užskaitos, laikoma, kad pradinė kreditorė atleido skolininkę nuo prievolės grąžinti paskolos dalį, lygią papildomo pajaus dydžiui (Papildomo susitarimo 4 punktas).

36.4.                      Skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2012 m. lapkričio 7 d. pradinei kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įnešė 975 040 Lt (282 391,10 Eur) papildomą pajų.

36.5.                      Pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kada“ ir skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė Paskolos sutartį 2, pagal kurią skolininkei iki 2015 m. gruodžio 21 d. buvo suteikta 2 950 000 Lt (854 379,06 Eur) paskola (sutarties 2.1, 2.2 punktai). Remiantis šios paskolos sutarties 6.3 punktu, skolininkė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo iki paskolos suteikimo įnešti į kredito uniją papildomą pajinį įnašą, kad skolininkės turimų pajinių įnašų kredito unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos sutarties 2.1 punkte, ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Tuo pačiu punktu šalys susitarė, kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama skolininkei tada, kad ji pilnai įvykdo prievoles pagal paskolos sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos.

36.6.                      Skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2013 m. sausio 9 d. pradinei kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ įnešė 531 000 Lt (153 788,23 Eur) papildomą pajų. Bendra pradinei kreditorei BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ įnešto papildomo pajaus suma sudarė 1 506 040 LT (436 179,33 Eur).

36.7.                      Iš byloje esančios Paskolos sutarties 1 sąskaitos išrašo matyti, kad skolininkė BUAB „Construction ACE“ nuo 2013 m. sausio 4 d. atliko periodinius mokėjimus, kurie buvo skirti ne tik paskolos likučiui dengti, bet ir susidariusioms palūkanoms bei delspinigiams apmokėti. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo atlikti du reikšmingos apimties mokėjimai (vienas – 2 000 000 Lt, kitas – 200 000 Lt).

36.8.                      Iš BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 161 išrašo matyti, kad valdyba priėmė sprendimą patenkinti skolininkės BUAB „Construction ACE“ prašymą ir atsižvelgdama į paskolos likučio pagal Paskolos sutartį 1 (3 580 510,75 Lt) ir papildomo pajaus (1 506 040 Lt) santykį, kuris sudarė 42,06 proc., sumažino šį santykį iki 34,73 proc. perkeldama 402 000 Lt iš papildomo pajaus sąskaitos Paskolos sutarties 1 daliniam dengimui. Iš byloje esančio 2015 m. spalio 29 d. Paskolos sutarties 1 apyvartos išrašo (už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. kovo 2 d.) matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. skolininkė neatliko jokių mokėjimų pagal Paskolos sutartį 1.

36.9.                      Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 pradinei kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla.

36.10.                      Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1118-302/2015 skolininkei BUAB „Construction ACE“ iškelta bankroto byla.

36.11.                      Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1118-866/2015 buvo patvirtintas pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 173 623,19 Eur finansinis reikalavimas. Iš BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvusios bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ 2015 m. lapkričio 9 d. kreditorinio reikalavimo matyti, kad patvirtintą kreditorinį reikalavimą sudarė 1 247 348,87 Eur negrąžinta paskola pagal Paskolos sutartį 1 ir 926 274,32 Eur (iš kurių 720 882,33 Eur negrąžinta paskola; 55 364,76 Eur – priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos; 150 027,23 Eur – priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai).

37.       Apeliantei UAB „EDS Invest“ kvestionuojant pirmosios instancijos teismo motyvus dėl pradinės kreditorės teisės paskirstyti skolininkės 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. gautas įmokas pirmiausia palūkanoms ir delspinigiams dengti, pažymėtina, kad Paskolos sutarties 1 (dėl kurios vykdymo ir kilęs ginčas) 17 punktas numato, jog įmokos, unijos gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąją eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti. Trečiąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Ketvirtąją eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

38.       Iš esmės panašus skolininko kreditoriui sumokėtų įmokų paskirstymo principai reglamentuojami ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnyje. Nurodytas straipsnis numato, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.

39.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 22 punktas). Taigi, sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, ir kokia ši tvarka buvo nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017, 26 punktas). Nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 22 punktas). Aptariamo reguliavimo kontekste svarbu įvertinti, ar ginčo atveju buvo susitarta dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos (CK 6.54 straipsnis).

40.       Teisėjų kolegija, palyginusi CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą su Paskolos sutarties 1 Bendrosios dalies 17 punkte nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, nustatė, kad pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkė BUAB „Construction ACE“ susitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos toje dalyje, kuria šalys susitarė, jog antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams apmokėti, o trečiąja – palūkanoms. Minėtame CK 6.54 straipsnyje nustatyta, kad antrąja eile įmokos skiriamos palūkanoms, o trečiąją – delspinigiams. Taigi, šalys susitarė dėl kitokios įmokų eiliškumo tvarkos tik ta apimtimi, kiek buvo apkeistas tarpusavyje įmokų paskirstymo eiliškumas palūkanoms ir delspinigiams.

41.       Iš BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvusios bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ pateikto kreditorinio reikalavimo skolininkės BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje ir prie jo pridėto 2015 m. spalio 29 d. Paskolos sutarties 1 paskolos apyvartos išrašo, matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. gautos skolininkės BUAB „Construction ACE“ 2 622 556,63 Lt įmokos buvo paskirstytos tokia tvarka: i) 1 473 664,58 Eur pagrindinei skolai padengti; ii) 1 150 451,81 Eur – palūkanoms; ir iii) 440,24 Eur – delspinigiams. Pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naujoji administratorė 2020 m. liepos 1 d. rašte nurodė, kad pradinės kreditorės buvusios nemokumo administratorės pareikštas finansinis reikalavimas pagal Paskolos sutartį 1 buvo apskaičiuotas remiantis į bylą pateiktu BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolų restruktūrizavimo tvarkos, patvirtintos 2015 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto nutarimu (konkrečiai 22 punktu).

42.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolų restruktūrizavimo tvarka, patvirtinta 2015 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto nutarimu, negalėjo būti taikoma, kadangi ji buvo priimta po skolininkės BUAB „Construction ACE“ mokėjimų atlikimo ir jų įskaitymo. Iš BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorės 2020 m. liepos 1 d. į bylą pateikto Paskolos sutarties 1 sąskaitos išrašo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. skolininkei atlikus ginčo įmokas paskolos likutis liko 3 178 510,75 Lt, o ne kaip nurodė buvusi BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorė – 4 306 846,17 Lt.

43.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.). Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

44.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad Paskolos sutarties 1 Bendrosios dalies 17 punktas, nustatantis skolininkės sumokėtų įmokų paskirstymo taisykles, reiškia, kad skolininkei atlikus įmoką pradinei kreditorei, gauta suma galėjo būti skirstoma pagal šiame punkte nustatytą eiliškumą tik toms palūkanoms ir delspinigiams, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs įmokos gavimo metu. Apeliantė UAB „EDS Invest“ be pagrindo plečiamai aiškina minėto punkto prasmę, kaip suteikiantį jai teisę 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. gautus mokėjimus paskirstyti dengiant skolininkės įmokas pagal visą Paskolos sutarties 1 mokėjimo grafiką/tvarkaraštį. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkė UAB „Construction ACE“ būtų sutarusios dėl apeliantės UAB „EDS Invest“ nurodomos įmokų paskirstymo tvarkos ar BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolų restruktūrizavimo tvarkos, patvirtintos 2015 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto nutarimu, taikymui įmokų, gautų tiek iki, tiek po šio nutarimo priėmimo, paskirstymui. Tokių įrodymų nepateikė ir pati apeliantė UAB „EDS Invest“.

45.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino apeliantės, kaip trečiosios eilės kreditorės, UAB „EDS Invest“ finansinį reikalavimą BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje 224 833, 32 Eur suma iki 1 762 585 Eur. Šią išvadą pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvusios nemokumo administratorės pareikštas kreditorinis reikalavimas buvo apskaičiuotas netinkamai, t. y. nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo perskirstant 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. skolininkės BUAB „Construction ACE“ atliktas ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ priimtas bei paskirstytas įmokas. Todėl šioje dalyje apeliantės UAB „EDS Invest“ atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl palūkanų kvalifikavimo

46.       Apeliantė UAB „EDS Invest“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria padidintos 19 proc. metinės palūkanos kvalifikuotos ne kaip mokėjimo (pelno), o kaip kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. Apeliantės teigimu, šioje skundžiamos nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 pateiktu išaiškinimu, kadangi skiriasi šių civilinių bylų ratio decidendi. Taigi, šioje ginčo dalyje keliamas Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.18.1. punkte nustatytų 19 proc. metinių palūkanų kvalifikavimo klausimas.

47.       Pažymėtina, kad CK neįtvirtinta palūkanų sąvoka, todėl palūkanų turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Šioje normoje įtvirtintų palūkanų funkcija – mokėjimo už naudojimąsi paskolos suma. CK 6.261 straipsnyje reglamentuojama, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šių palūkanų funkcija – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, patiriamus dėl to, kad netinkamai vykdoma piniginė prievolė.

48.       Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktas).

49.       Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

50.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Paskolos sutarties 1 Bendrosios dalies 6.6. punkte nustatyta, jog paskolos gavėjas įsipareigoja už paskolos suteikimą mokėti sutartyje nustatytas palūkanas. Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.6. punkte nustatyta 7,35 proc. dydžio metinė palūkanų norma, palūkanų normos tipas – kintamas (2.5. punktas), o pradinė kintama palūkanų dalis – 4,5 proc. (12 mėnesių terminuotų indėlių palūkanos)(2.8 punktas). Šios sutarties Specialiosios dalies 2.18.1. punkte įtvirtinta, kad jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 19 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos.

51.       Kasacinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas padidintos normos palūkanas kaip kompensacines, sprendė dėl padidintų palūkanų kvalifikavimo. Šioje byloje nagrinėtose kredito sutartyse buvo nurodyta, kad jei kredito gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytą kredito ar jo dalies grąžinimo terminą, bankas įgyja teisę nuo pažeidimo iki įsiskolinimo sumokėjimo dienos skaičiuoti, o kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 1 proc. didesnę metinę palūkanų normą už laiku nesumokėtą sumą. Įvertinus šios nutarties 50 punkte nurodytą Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.18.1. punkto formuluotę, sutiktina su apeliante, kad kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-110-219/2019 ir šios bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje padidintos ginčo palūkanos buvo skaičiuojamos nuo pinginės prievolės pažeidimo iki įsiskolinimo sumokėjimo dienos. Šioje byloje nagrinėjamų padidintų palūkanų norma skaičiuotina nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos.

52.       Apeliantė atskirajame skunde argumentuoja, kad nors ginčo 19 proc. metinių palūkanų mokėjimo pagrindas yra Paskolos sutarties 1 pažeidimas, besitęsiantis ilgiau nei 15 dienų, tačiau palūkanų mokėjimas yra nesusijęs su pažeidimu ir jo trukme, nes sutartyje aiškiai numatyta, kad jos mokėtinos ne nuo vėluojamos mokėti, bet nuo negrąžintos paskolos sumos ir dar daugiau – mokamos ne pažeidimo laikotarpiu, bet iki paskolos grąžinimo dienos.

53.       Pažymėtina, kad palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Pavyzdžiui, šalys, sudarydamos paskolos sutartį, gali įtvirtinti sąlygą, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais skaičiuojamos piniginės prievolės vykdymo laikotarpiu ir mokamos kas mėnesį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) arba kiekvienais metais ir kt. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Taigi, šalys gali sutartyje susitarti tiek dėl mokėjimo, tiek dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo tvarkos. Esminis mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skirtumas – jų mokėjimo paskirtis (funkcija, kurią jos atlieka).

54.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal ginčo sutarties sąlygą, ginčo palūkanų norma taikytina tik tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, sprendžia, jog šių palūkanų mokėjimas susietas su sutartinės prievolės vykdymo pažeidimu. Vien tai, kad šios palūkanos skaičiuotinos nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos visiško įvykdymo nelemia jų kvalifikavimo kaip mokėjimo (pelno) palūkanų, kadangi šalys gali susitarti tiek dėl kompensuojamųjų, tiek dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo tvarkos. Kadangi ginčo palūkanų normos taikymas susietas sus skolininko pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pažeidimu, tokios palūkanos laikytinos kompensacinėmis palūkanomis. Skolininkui tinkamai įvykdžius Paskolos sutartimi 1 prisiimtus įsipareigojimus ginčų palūkanų norma nebūtų taikyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šių palūkanų funkcija – sumokėti kreditoriui mokestį už naudojimąsi paskolos suma (paskolos kaina). Kaip minėta šios nutarties 48 punkte, pareiga mokėti mokestį už suteiktą paskolą yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga.

55.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės UAB „EDS Invest“ atskirasis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 2.18.1. punkte įtvirtintos 19 proc. dydžio palūkanos kvalifikuotos kaip kompensacinės palūkanos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl senaties terminų reikalavimams dėl delspinigių ir palūkanų pareikšti

56.       Apeliantė UAB „EDS Invest“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė ieškinio senaties institutą reikalavimams dėl delspinigių ir palūkanų. Apeliantė nurodė, kad nagrinėjamu atveju apie teisę pareikšti reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų apeliantė sužinojo tik pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. iš skolininkės gautos įmokos pradinės kreditorės buvo paskirstytos nepagrįstai. Todėl sutrumpinti ieškinio senaties terminai minėtiems reikalavimams pareikšti taikytini nuo to momento, kai pirmosios instancijos teismas pripažino gautų lėšų paskirstymą neteisėtu, o ne nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento.

57.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (šiuo atveju reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo) (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

58.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad apie teisę reikalauti delspinigių ir palūkanų ji sužinojo pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. skolininkės sumokėtas įmokas pradinės kreditorės bankroto administratorius perskirstė neteisėtai. Pirmiausia, pažymėtina, kad apeliantė reikalavimo teises į skolininkę perėmė iš pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“.

59.       Antra, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad skolininkei BUAB „Construction ACE“ 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. sumokėjus ginčo įmokamas pradinė kreditorė BKB KU „Viliniaus taupomoji kasa“ šias įmokas paskirstė teisingai, t. y. įmokų sumokėjimo dieną buvusioms palūkanoms, delspinigiams ir pagrindiniai skolai dengti). Tik vėliau iškėlus BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo bylą, šios įmokos buvusio nemokumo administratoriaus buvo perskirstytos netinkamai dėl ko apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė aukščiau šioje nutartyje.

60.       Netinkamas pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimas į skolininkę BUAB „Construction ACE“, kurį vėliau perėmė UAB „EDS Invest“, buvo patvirtintas dėl pačios pradinės kreditorės netinkamų veiksmų, t. y. neteisėto skolininkės sumokėtų įmokų paskirstymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie teisę į delspinigius ir palūkanas pradinei kreditorei buvo žinoma jau nuo to momento, kada skolininkė netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi pradinė kreditorė netinkamai paskirstė ginčo įmokas, o apeliantė UAB „EDS Invest“ perėmė šios kreditorės reikalavimo teises, neigiamos pasekmės dėl netinkamo skolininkės įmokų paskirtymo kyla pradinei kreditorei ir jos teisų bei pareigų pagal ginčo sutartis perėmėjai – naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“. Skolininkės įmokų paskirstymo tvarka buvo reglamentuojama Paskolos sutarties 1 Specialiosios dalies 17 punkte, todėl pradinė kreditorė netinkamai perskirsčiusi skolininkės įmokas pažeidė sutartyje numatyta įmokų paskirstymo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas pradinės kreditorės pareigų pagal Paskolos sutartį 1 vykdymas negali lemti neigiamų padarinių kilimo skolininkės atžvilgiu, kuri šiuo atveju niekaip neprisidėjo prie įmokų netinkamo paskirstymo. Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje reglamentuojamų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

61.       Apeliantė UAB „EDS Invest“, perimdama reikalavimo teisęs į skolininkę, negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo pradinė kreditorė. Aplinkybė, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvęs nemokumo administratorius neatskleidė visų duomenų, susijusiu su reikalavimo, kylančio iš Paskolos sutarties 1 pagrįstumu, nelemia vertinimo, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai turėtų būti taikomi nuo to momento, kai šioje byloje 2013 m. rugpjūčio 28–29 d. skolininkės mokėjimų paskirstymas pripažintas neteisėtu.

62.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliantės UAB „EDS Invenst“ atskirasis skundas šioje dalyje taip pat netenkintintas.

Dėl negauto pelno palūkanų forma

63.       Apeliantė UAB „EDS Invest“ atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo atmestas apeliantės reikalavimas dėl negauto pelno (mokėjimo palūkanų) įtraukimo į apeliantės finansinį reikalavimą skolininkės BUAB „Construction ACE“ bankroto byloje. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliantė grindžia tuo, kad teisė pareikšti reikalavimą dėl negauto pelno palūkanų forma priteisimo atsirado tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmimo, kai kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos pakeitė iki tol galiojusį išaiškinimą dėl pelno palūkanų mokėjimo pasibaigus paskolos sutarčiai.

64.       Sutiktina su apeliante, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė iki tol buvusią praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo nutraukus paskolos sutartį. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisykle: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

65.       Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės atskirojo skundo argumentams, kad iki minėto išaiškinimo buvusi pelno palūkanų koncepcija, pagal kurią mokėjimo (pelno) palūkanos buvo laikomos prievolės dalimi, neleido apeliantei reikalauti nuostolių atlyginimo. Pirmiausia pažymėtina, kad iki minėto kasacinės instancijos teismo išaiškinimo priėmimo buvusi teismų praktika nedraudė apeliantei reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo iki visiško paskolos gražinimo, nepaisant to, kad paskolos sutartis nutraukta.

66.       Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kokia teismų praktika buvo susiklosčiusi, teismų praktikos pasikeitimas, sąlygojantis kitokį nei prieš tai galiojęs teisės normos išaiškinimą, nėra naujos teisės normos sukūrimas, todėl pasikeitęs normos išaiškinimas yra tikrojo normos reguliavimo išaiškinimas, kuris turėjo galioti ir iki tikrosios normos reikšmės išaiškinimo ir nepriklausomai nuo to, kaip jis iki tol buvo aiškinamas.

67.       Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien pareiškimas dėl jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo perskaičiavimo, atsižvelgiant į neteisingą įmokų įskaitymą (paskirstymą), savaime nelemia kreditoriaus teisės reikšti papildomus reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais buvo netenkintas apeliantės UAB „EDS Invest“ reikalavimas dėl negautų pajamų palūkanų forma priteisimo. Kadangi įmokų paskirstymo neteisėtumą lėmė pačios pradinės kreditorės, kurios teises perėmė apliantė UAB „EDS Invest“ veiksmai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad tik nuo minėtos kasacinio teismo nutarties ji sužinojo apie savo teisę reikalauti palūkanų priteisimo negautų pajamų forma. Iki minėto išaiškinimo buvusi teismų praktika nedraudė apeliantei reikšti reikalavimo dėl nuostolių priteisimo.

68.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliantės UAB „EDS Invest“ atskirasis skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas.

Dėl apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirojo skundo

69.       Apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimus dėl kreditorės UAB „EDS Invest“ finansinio reikalavimo sumažinimo dalyje, kuri susijusi su BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 7 d. atliktais vienašaliais įskaitymais pagal Paskolos sutartį 1 ir Paskolos sutartį 2.

70.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad teisė prašyti papildomo pajaus grąžinimo nėra apibrėžta reikalavimo teisė, o atsižvelgiant į tai, kad skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį bei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kolegialiems organams Kredito unijų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka nepriėmus atitinkamo sprendimo, skolininkė BUAB „Construction ACE“ vienašališkai atliktų įskaitymo sandorių sudarymo metu galiojančios ir apibrėžtos bei vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę neturėjo. Teismas sprendė, kad BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 7 d. pranešimas dėl įskaitymo 83 928, 33 Lt sumai, 2014 m. sausio 7 d. pranešimas dėl įskaitymo 282 093, 75 Lt sumai, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, 6.130 straipsnio 1 dalimi pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.

71.       Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl BUAB „Construction ACE“ vienašališkai atliktų įskaitymų galiojimo.

72.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tai reiškia, kad įskaitymas laikomas vienu iš prievolės pasibaigimo būdų.

73.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

74.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 6 d. prašymu dėl sumos, viršijančios pajų pagal Paskolos sutartį Nr. 1, grąžinimo kreipėsi į BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, prašydama nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio rašto gavimo dienos) grąžinti pajinio įnašo dalį (255 188,93 Lt), viršijančią 1/10 dalį negrąžinto paskolos likučio. Ta pačią dieną skolininkė BUAB „Construction ACE“ pareiškė analogišką prašymą pagal Paskolos sutartį Nr. 2, prašydama grąžinti pajinio įnašo dalį (282 093,75 Lt), viršijančią 1/10 dalį negrąžinto paskolos likučio. Kitą dieną skolininkė BUAB „Construction ACE“ pateikė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimus dėl minėtų sumų įskaitymo tiek pagal Paskolos sutartį 1, tiek pagal Paskolos sutartį 2.

75.       Kaip minėta šios nutarties 36.2.–36.3. punktuose pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2012 m. spalio 31 d. sudarė Paskolos sutartį 1, pagal kurią skolininkei iki 2022 m. spalio 25 d. buvo suteikta 6 094 000 Lt (1 764 944,39 Eur) paskola (sutarties 2.1, 2.2 punktai). Remiantis šios paskolos sutarties 6.3 punktu, skolininkė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo iki paskolos suteikimo įnešti į kredito uniją papildomą pajinį įnašą, kad skolininkės turimų pajinių įnašų kredito unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos sutarties 2.1 punkte, ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Tame pačiame punkte šalys susitarė, kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama skolininkei tada, kad ji pilnai įvykdo prievoles pagal paskolos sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos į Paskolos sutartyje 2.

76.       Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkė „Construction ACE“ 2012 m. lapkričio 5 d. sudarė Paskolos sutarties 1 Papildomą susitarimą. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad skolininkė turi teisę be išankstinio pradinės kreditorės sutikimo per 360 dienų nuo paskolos sutarties sudarymo dienos grąžinti dalį arba visą jai suteiktą paskolą be jokių mokesčių ar baudų už išankstinį grąžinimą (Papildomo susitarimo 1 punktas). Skolininkei grąžinus paskolos dalį, viršijančią papildomo pajaus dydį, pradinė kreditorė įsipareigojo per 1 darbo dieną užskaityti skolininkės papildomą pajų galutiniam paskolos dengimui (Papildomo susitarimo 2 punktas). Paskolos gavėjui tinkamai įvykdžius Papildomo susitarimo 2 punkte nurodytus veiksmus ir pradinei kreditorei neatlikus užskaitos, laikoma, kad pradinė kreditorė atleido skolininkę nuo prievolės grąžinti paskolos dalį, lygią papildomo pajaus dydžiui (Papildomo susitarimo 4 punktas). Byloje nėra duomenų, kad analogiškas papildomas susitarimas būtų buvęs sudarytas ir dėl Paskolos sutarties 2. Todėl sprendžiant dėl pradinės kreditorės pareigos grąžinti skolininkei 1/10 dalį paskolos likučio viršijančią pajinių įnašų dalį pagal Paskolos sutartį 1 aktualios tiek šios sutarties, tiek Papildomo susitarimo nuostatos, o pagal Paskolos sutartį 2 tik šios paskolos sutarties nuostatos.

77.       Kaip minėta šios nutarties 36.7. – 36.8. punktuose skolininkė BUAB „Construction ACE“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. atliko du mokėjimus, kurių bendra suma sudarė 2 200 000 Lt, paskolos likučiui pagal Paskolos sutartį 1 padengti. Pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdyba 2013 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą patenkinti skolininkės BUAB „Construction ACE“ prašymą ir atsižvelgdama į paskolos likučio pagal Paskolos sutartį 1 (3 580 510,75 Lt) ir papildomo pajaus (1 506 040 Lt) santykį, kuris sudarė 42,06 proc., sumažino šį santykį iki 34,73 proc. perkeldama 402 000 Lt iš papildomo pajaus sąskaitos Paskolos sutarties 1 daliniam dengimui. Byloje neginčijama aplinkybė, kad po 2013 m. rugpjūčio 28 d. skolininkė neatliko daugiau jokių mokėjimų pagal Paskolos sutartį 1. Iš Paskolos sutarties 2 sąskaitos išrašų matyti, kad pagal Paskolos sutartį 2 paskutinis mokėjimas atliktas 2013 m. spalio 31 d., kuris buvo paskirstytas susidariusios 7 436,25 Lt palūkanoms ir 1843,75 Eur delspinigiams padengti.

78.       Teisėjų kolegija pažymi, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybai 2013 m. rugpjūčio 29 d. priėmus sprendimą perkelti 402 000 Lt papildomo pajaus dalį skolos likučiui pagal Paskolos sutartį 1 dengti, kredito unija tinkamai įgyvendino šalių sudarytą Paskolos sutarties 1 Papildomą susitarimą, kadangi priėmė sprendimą dėl papildomo pajaus dalies, viršijančios 1/10 skolininkės skolų likutį. Nei iš Paskolos sutarties 1 6.3. punkto, nei iš Papildomo susitarimo nuostatų negalima daryti išvados, jog kredito unijai visais atvejais kilo pareiga grąžinti skolininkei papildomo pajaus dalį, viršijančią 1/10 skolininkės įsipareigojimų kredito unijai. Priešingai, pavyzdžiui Paskolos sutarties 1 6.3. punkte nustatyta, kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos (analogiška nuostata įtvirtinta ir Paskolos sutartyje 2). Kadangi byloje esantys Paskolų sutarčių išrašai patvirtintina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. skolininkė neatliko pagal paskolų grafikus mokėtinų mokėjimų, taip pat nesikreipė į kredito uniją dėl naujų mokėjimo grafikų sudarymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2014 m. sausio 6 d. skolininkei pareiškus prašymus grąžinti papildomo pajinio įnašo dalį, viršijančią 1/10 dalį turimų įsipareigojimų kredito unijai, skolininkė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų pagal abi paskolos sutartis pradinei kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Tai reiškia, kad skolininkės prašymų pareiškimo metu buvusios aplinkybės neatitiko sąlygų, kurioms galėjo būti (bet neprivalėjo) sprendžiama dėl papildomo pajaus dalies grąžinimo.

79.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Papildomame susitarime nustatytas 1 dienos terminas kredito unijos valdybai priimti sprendimą dėl papildomo pajinio įnašo grąžinimo taikytinas tik skolininkei grąžinus paskolos dalį pagal Paskolos sutartį 1, viršijančią papildomo pajaus dydį, anksčiau laiko ir tik per 360 dienų nuo Paskolos sutarties 1 sudarymo (sutartis sudaryta 2012 m. spalio 31 d.). Kaip jau minėto šioje nutartyje, pagal Paskolos sutartį paskutiniai skolininkės mokėjimai atlikti 2013 m. rugpjūčio 28 d., dėl kurių pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ priėmė sprendimą grąžinti dalį papildomo pajinio įnašo. Tai reiškia, kad minėtas Papildomas susitarimas nebegalėjo būti taikomas po 2013 m. spalio 26 d. Taip pat skolininkės teisė pagal Papildomą susitarimą prašyti grąžinti pajaus dalį viršijančią 1/10 turimų įsipareigojimų buvo susieta su paskolos dalies grąžinimu anksčiau laiko. Todėl skolininkės 2014 m. sausio 6 d. prašymams grąžinti papildomų pajų dalį, viršijančią 1/10 turimų įsipareigojimų, Papildomo susitarimo nuostatos negalėjo būti taikomos.

80.       KUĮ (redakcijoje galiojusioje nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.) buvo nustatyta, kad pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti(KUĮ 2 straipsnio 9 dalis). Kredito unijos nuosavą kapitalą, be kita ko, sudaro ir pajinis kapitalas (KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad skolininkui įmokėjus į kredito uniją pajinį įnašą, pastarasis tampa unijos nuosavybe. Remiantis KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 6 punktu, kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose.

81.       Tai reiškia, kad tam, jog skolininkė BUAB „Construction ACE“ būtų galėjus atlikti vienarūšį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, privalėjo būti priimtas valdybos sprendimas dėl pajinio įnašo dalies grąžinimo. Nesant priimtam sprendimui, BUAB „Construction ACE“ neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės dėl pajinio įnašo dalies viršijančios 1/10 turimų įsipareigojimų kredito unijai. Iš apeliantės sudarytų paskolos sutarčių nuostatų matyti, kad jose nebuvo įtvirtintas terminas, per kurį pradinė kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turėjo priimti sprendimą dėl papildomo pajaus, viršijančio 1/10 dalį turimų įsipareigojimų, grąžinimo.

82.       Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skolininkės BUAB „Construction ACE“ 2014 m. sausio 7 d. pranešimais atliktus vienašalius įskaitymus pripažino niekiniais ir negaliojančiais dėl to, jog skolininkė BUAB „Construction ACE“ neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į pradinę kreditorę BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo apskųstą nutarties dalį. Todėl apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirasis skundas netenkintinas.

83.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

84.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apskųsta nutartis paliktina nepakeista, o apeliančių UAB „EDS Invest“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

85.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Apeliantė UAB „EDS Invest“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės UAB „EDS Invest“ atskirasis skundas netenkinamas, sprendžia, kad apeliantė UAB „EDS Invest“ neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                                Vytautas Zelianka