Administracinė byla Nr. A-2135-520/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35090-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD), 4 470 Eur žalai (2 970 Eur turtinė žala ir 1 500 Eur neturtinė žala) atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2 970 Eur turtinės žalos atsiradimo pagrindas – patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus RAAD atliko tris patikrinimus, pradėjo tris administracinio teisės pažeidimo bylas, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Pareiškėjo teigimu, visi Vilniaus RAAD atlikti veiksmai teismų priimtais sprendimais buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, t. y. viena administracinės teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, du Vilniaus RAAD nutarimai administracinės teisės pažeidimo bylose buvo iš dalies panaikinti, perkvalifikuojant pažeidimus ir sumažinant paskirtos baudos dydį.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimų bylose, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, negali būti sprendžiamos administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka ir turi būti atlyginamos kaip žala, padaryta valstybės ar savivaldybės institucijų.
4. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas grindė tuo, kad pablogėjo jo ir sutuoktinės, kuri taip pat dirba pareiškėjo bendrovėje, sveikata, dėl nuolatinių patikrinimų, neetiško pareigūnų bendravimo buvo patiriamas nuolatinis stresas, įtampa, nežinia ir baimė dėl turimo verslo ateities, nes uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Venumis“ nuolat tenka bendradarbiauti su Vilniaus RAAD, kaip jos veiklos priežiūrą ir kontrolę atliekančia institucija. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus RAAD ne kartą bendravo su juo neetiškai kitų klientų akivaizdoje, taip pažemindamas pareiškėjo reputaciją ir gerą bendrovės vardą, todėl buvo patirti dvasiniai išgyvenimai ir kurį laiką netektas darbingumas.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Vilniaus RAAD nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė visų faktinių aplinkybių ir pateikė tik dalį dokumentų, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria Vilniaus RAAD paskirta bauda buvo sumažinta, Vilniaus apygardos teismo yra panaikinta.
7. Vilniaus RAAD akcentavo, kad nei vienas teismas priimtuose sprendimuose nėra konstatavęs, jog Vilniaus RAAD darbuotojai, atlikdami patikrinimus UAB „Venumis“, viršijo turimus įgaliojimus, atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Venumis“ nuolat tikrinama, nes nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir atlieka pakartotinius aplinkos apsaugos pažeidimus. Vilniaus RAAD nuomone, skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su Vilniaus RAAD darbuotojų neetišku elgesiu, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė.
9. Teismas nurodė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovo priteisti 2 970 Eur turtinę žalą ir 1 500 Eur neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad:
10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 priimtą Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V.R14.1-176 nusprendė pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą iki 200 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-627-365/2016 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą 430 Eur baudą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su Vilniaus RAAD pareigūnų bandymu patekti į pareiškėjo bendrovės UAB „Venumis“ patalpas. Teismas pažymėjo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis pareiškėjas teismui pateiktame skunde grindžia pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimą.
10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016 2015 m. spalio 21 d. nutarimu paskirtą 2 500 Eur baudą sumažino iki 880 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-524-149/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje byloje buvo nustatyti pareiškėjo veiklos pažeidimai dėl atliekų kaupimo, rūšiavimo ir saugojimo, o nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės tos pačios, kaip ir pareiškėjo teismui pateikto skundo argumentai dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimo.
11. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių turinį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 ir Nr. ATP-627-365/2016, konstatavo, kad buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, kaip buvo vykdytas patikrinimas ir kokius veiksmus patikrinimo metu atliko pareigūnai bei įvertintas skundžiamas nutarimas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta bauda. Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir palikęs galioti Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą baudą, iš esmės patvirtino, jog pareigūnai patikrinimo metu neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją bei bauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
12. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių turinį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016 ir Nr. ATP-524-149/2016, konstatavo, kad teismai minėtose bylose įvertino visas faktines aplinkybes, susijusias su atliekamu patikrinimu UAB „Venumis“, ir jų įtaką priimto nutarimo teisėtumui ir nustatė, jog pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjo veiklos pažeidimai, tačiau bauda mažintina, nes nebuvo veiksmų pakartotinumo, t. y. teismai pripažino, kad Vilniaus RAAD pareigūnų atliktas patikrinimas buvo teisėtas ir pagrįstas, bei konstatavo pareiškėjo veiklos pažeidimus.
13. Teismas nurodė, kad nustačius, jog Vilniaus RAAD neatliko prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pripažinti, kad patirtos išlaidos, t. y. žala, atsirado dėl institucijos neteistų veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti patirtą turtinę žalą atmestinas.
14. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad prašymas priteisti neturtinę žalą turi būti pagrįstas objektyviais duomenis, pavyzdžiui, medicininiais išrašais, patvirtinančiais pablogėjusią sveikatą ar atsiradusius emocinius bei psichologinius sutrikimus, duomenimis, patvirtinančiais klientų ar pelno praradimą dėl pablogėjusios bendrovės reputacijos ar kt., tačiau pareiškėjas teismui nepateikė nė vieno dokumento, kuris objektyviai galėtų pagrįsti patirtą neturtinę žalą ir jos dydį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus RAAD neteisėtų veiksmų, taip pat nepripažinus neturtinės žalos realumo ir pagrįstumo, sprendė, jog pareiškėjas neįrodė nei vienos neturtinei žalai atsirasti privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašymą atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalą atmetė.
III.
15. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą sprendimą, nutylėjo faktą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-95-873/2016, vertindamas faktinius bylos duomenis ir norminių aktų reikalavimus, sutiko su pareiškėjo skundo argumentais ir padarė išvadą, kad pažeidimas, inkriminuotas pareiškėjui dėl atviroje lauko teritorijoje saugomų ir laikomų ENTP automobilių, nepasitvirtino. Šioje byloje teismas pažymėjo, jog pažeidimas inkriminuotas nesant aiškaus teisinio pagrindo ir duomenų, pagrindžiančių institucijos poziciją, teismas taip pat sutiko ir su pareiškėjo argumentu, kad ankstesnių patikrinimų metu, kai tos pačios transporto priemonės stovėjo aikštelėje, jis už tai nebuvo baudžiamas. Teismas sutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad jis nepagrįstai nubaustas už pakartotino pažeidimo padarymą. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.
17. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino ir neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus apie tai, jog pirmasis pareiškėjo patikrinimas prasidėjo 2015 m. liepos 15 d. ir baigėsi 2015 m. liepos 22 d., po ko buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-14 7-428 ir už jame nustatytus pažeidimus 2015 m. liepos 24 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas. 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio teises pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-146 pareiškėjui administracinio teises pažeidimo byla nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Taip pat teismui buvo nurodyta ir žinoma, kad nepaisant to, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, Vilniaus RAAD pagal tą patį patikrinimo aktą už tą patį neva padarytą administracinį teises pažeidimą surašė antrą administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2015 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus RAAD priėmė nutarimą. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus RAAD pakartotinai buvo informuotas, jog dėl to paties fakto ta pati pareigūnė jau buvo priėmusi nutarimą bylą nutraukti, tačiau Vilniaus RAAD šį pareiškėjo paaiškinimą ignoravo. Vilniaus RAAD ginčijamu nutarimu pareiškėjui nepagristai skyrė 800 Eur baudą, kuri yra ženkliai didesnė už minimalią įmanomą skirti už šį pažeidimą ir yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Minėtą nutarimą apskundus teismine tvarka, administracinė byla pareiškėjui buvo nutraukta, o nutarimas panaikintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-527-891/2015 nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu nubaustas dėl to paties akto pažeidžiant ATPK 250 straipsnio 8 punkte įtvirtintą non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, taip padarytas esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtam sprendimui priimti, todėl skundžiamas nutarimas panaikintas ir administracinio teises pažeidimo byla pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį nutraukta. Vilniaus apygardos administracinis teismas šių aplinkybių ir faktų nevertino.
18. Pareiškėjo nuomone, tai, kad dauguma nutarimų buvo panaikinti arba pakeisti, įrodo faktą, jog Vilniaus RAAD veiksmai ir priimti sprendimai buvo neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Vilniaus RAAD darbuotojai bendravo su juo nemandagiai, vengė bendradarbiauti, nesilaikė gero administravimo principo.
19. Pareiškėjas paaiškina, kad nurodytais teismų priimtais sprendimais buvo nustatyta, jog Vilniaus RAAD pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai negu nurodo teismas, pareiškėjas pateikė objektyvius duomenis, kurie pagrindžia pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos realumą ir pagrįstumą.
20. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nurodytais teismų sprendimais ir nutartimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-527-891/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-95-873/2016), kuriose akivaizdžiai yra nustatytas Vilniaus RAAD veiksmų neteisėtumas. Pareiškėjas pažymi, kad įrodė visas privalomąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti tenkintas visiškai arba iš dalies.
21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus RAAD teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines administracinės bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai ginčo teisiniam santykiui taikė norminius teisės aktus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. D. skundo reikalavimas priteisti 2 970 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), pagrįstumas ir teisėtumas.
24. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių turinį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 ir Nr. ATP-627-365/2016 bei Nr. II-95-873/2016 ir Nr. ATP-524-149/2016, nustatė, jog teismai pripažino, kad Vilniaus RAAD pareigūnų atlikti patikrinimai buvo teisėti ir pagrįsti, bei konstatavo pareiškėjo veiklos pažeidimus, nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų, kurie būtų padarę įtaką baudos dydžiui, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareigūnai patikrinimo metu atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją ar UAB „Venumis“ (nėra vienos iš būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – Vilniaus RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų). Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatęs, kad nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus RAAD neteisėtų veiksmų bei galimybės pripažinti neturtinės žalos realumą ir pagrįstumą.
25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant Vilniaus RAAD pareigūnų neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą. Pareiškėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. prašyme pridėti prie bylos įrodymus nurodė, jog pateikia įrodymus, kad advokatui yra sumokėjęs 2 970 Eur bylinėjimosi išlaidų ginčuose su Vilniaus RAAD administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. II-25-818/2015, Nr. II-95-873/2016 ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4-68-3-15251-2015-3 (nurodomas teisminio proceso numeris) (I t., b. l. 194). Pareiškėjas pateikė du pinigų priėmimo kvitus Nr. 860610 ir Nr. 460613 (I t., b. l. 192–193), iš kurių matyti, kad advokatui pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. sumokėjo 1 500 Eur (nenurodyta, kurioje konkrečioje byloje sumokėta); 2016 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 1 270 Eur (nenurodyta, kurioje konkrečioje byloje sumokėta). Taigi pareiškėjas šioje byloje pagrindė tik 2 770 Eur patirtų išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas.
27. Pareiškėjas byloje pateikė 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. gruodžio 5 d. išlaidų apskaičiavimus, iš kurių matyti, kad administracinėje byloje Nr. II-527-891/2015 advokatas atliko darbų, kurių kaina 1 000 Eur; administracinėje byloje Nr. II-25-818/2016 atliko darbų, kurių kaina 800 Eur; administracinėje byloje Nr. II-95-873/2016 atliko darbų, kurių kaina 1 170 Eur, tačiau nėra nurodyta, kada konkrečiai ir kokias pinigų sumas pareiškėjas advokatui apmokėjo už šiose bylose suteiktas paslaugas (II t., b. l. 33– 36; 50–51).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti priteistos visos jo patirtos išlaidos, t. y. 2 970 Eur, tačiau nenurodo, kokie įrodymai patvirtina, jis patyrė 2 970 Eur išlaidų (pateikti įrodymai apie advokatui sumokėtą 2 770 Eur sumą), taip pat nepateikti įrodymai, kokią pinigų sumą sumokėjo kiekvienoje konkrečioje administracinėje byloje.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017).
30. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
31. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
32. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.
33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
34. Taigi šioje byloje pareiškėjui teko pareiga įrodyti, kad būtent dėl Vilniaus RAAD neteisėtų veiksmų jis patyrė jo nurodomą žalą, o pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti įrodymus ir nustatyti, ar yra visos trys pirmiau nurodytos viešosios atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu valstybė turėtų pareiškėjui atlyginti žalą.
35. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
36. Šioje byloje yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas (I t., b. l. 10–14) skundo nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. II-527-891/2015 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-15251-2015-3), kuriuo panaikintas Vilniaus RAAD vyriausiosios specialistės E. J. 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15228001 AM 124157 ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjui pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį nutraukta. Teismo nutarime nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR.1-175 (15228001) AM Nr. 11666, jame nurodant analogišką pažeidimo esmę, kaip jau buvo nurodyta 2015 m. liepos 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. VR14.1-146 AM Nr. 116665, tik nurodant kitą teisės aktą, kurį pažeidė pareiškėjas. Nustatyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 15228001 AM 124157 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 512 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda, pareiškėjui nutarimas buvo priimtas pagal tą patį 2015 m. liepos 22 d. patikrinimo aktą, dėl kurio 2015 m. liepos 7 d. nutarimu pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teismas konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas dėl to paties fakto, pažeidžiant ATPK 250 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi (I t., b. l. 17–18) netenkino Vilniaus RAAD apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą paliko galioti.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-146 pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, atsakovas, nepaisydamas to, pagal tą patį patikrinimo aktą surašė antrą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2015 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė pareiškėjui 800 Eur baudą, pareiškėjui apskundus šį nutarimą jis buvo panaikintas.
38. Kaip jau minėta, pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, kad advokatui 2016 m. gegužės 23 d. sumokėjo 1 500 Eur ir 2016 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 1 270 Eur, t. y. pinigai sumokėti po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi iš viso jau buvo baigta byla. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi jokie bylos įrodymai, kurie patvirtintų, kad advokatui buvo sumokėta už atstovavimą būtent šioje byloje ir kad pareiškėjas patyrė 1 000 Eur žalą.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d nutarimu administracinio teismo pažeidimo byloje Nr. II-527-891/2015, tačiau šių argumentų nesusieja su patirta konkrečia žala, kuri jam turėtų būti priteista dėl to, kad pirmiau aptartu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimu byloje Nr. II-527-891/2015 buvo panaikintas Vilniaus RAAD vyriausiosios specialistės E. J. 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjui pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį nutraukta.
40. Be to, įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime skundo nagrinėjimo administracinėje byloje Nr. II-527-891/2015 nustatytas aplinkybes, matyti, kad nebuvo nustatyta, jog Vilnius RAAD nepagrįstai ir neteisėtai surašytas 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas ir nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus, nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodytas netinkamas teisės aktas ir dėl to 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, o ne grąžintas administracinio teisės pažeidimo protokolas jį surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti ar nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant teisės aktą, kurio nuostatos pažeistos, tiesiog pakeisti nuorodą į kitą teisės aktą. Po to buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo nurodytas tinkamas teisės aktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, konstatuota, jog pareiškėjas nubaustas dėl to paties fakto antrąkart.
41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi (I t., b. l. 19–32) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016 iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutarimo ir šis nutarimas buvo pakeistas, t. y. iš aprašomosios nutarimo dalies pašalinta aplinkybė – įmonė atviroje lauko teritorijoje saugojo ir laikė ENTP automobilius, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus; pareiškėjo veiksmus perkvalifikavo iš ATPK 512 straipsnio 3 dalies į ATPK 512 straipsnio 2 dalį (pareiškėjas nubaustas nepagrįstai už pakartotinio pažeidimo padarymą), paskirta 2 500 Eur bauda sumažinta iki 880 Eur. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties (administracinė byla Nr. ATP-524-149/2016), 2016 m. gegužės 13 d. apeliacinio skundo netenkino, o nutartį paliko nepakeistą (I t., b. l. 55–59).
42. Iš byloje pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016 (I t. b. l. 46–54) matyti, kad buvo pakeistas Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V.R14.1-176 ir pareiškėjui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 190 Eur bauda, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 Eur bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi ir subendrinus nuobaudas pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta nuobauda 200 Eur. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu buvo nubaustas 430 Eur bauda. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina pareiškėjo kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus pažeidimus. Bauda pareiškėjui sumažinta tuo pagrindu, kad jis nėra jokios institucijos vadovas.
43. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir Vilniaus RAAD apeliacinius skundus, 2016 m. birželio 28 d. nutarimu (administracinė byla Nr. ATP-627-365/2016), patenkino Vilniaus RAAD apeliacinį skundą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikino, priėmė naują nutarimą, kuriuo paliko galioti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. V.R14.1-176, kuriuo pareiškėjui paskirta 430 Eur bauda (I t., b. l. 38–45). Nutarime nurodyta, kad nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, jog vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-494 nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. UAB „Venumis“ direktorius pareiškėjas nesudarė sąlygų patekti į teritoriją ir patalpas priklausančias bendrovei, taip trukdydamas vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat pareiškėjas neįvykdė 2015 m. liepos 24 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros skirto privalomojo nurodymo Nr. 14.2 -62, taip pažeisdamas Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčijo šias aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų įrodyta, taip pat nurodė, kad pareiškėjas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, patenka į ATPK 14 straipsnio reguliavimo sritį kaip pareigūnas.
44. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – Vilniaus RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Vilniaus RAAD atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias protokolo surašymą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo; faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, nustatymą, nutarimų priėmimą.
45. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme (ATPK 256, 259 str.) nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).
46. Tačiau šioje byloje nėra pateikti tokio pobūdžio įrodymai, kurie įgalintų daryti įtikinamą išvadą, kad Vilniaus RAAD pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolus, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatė visų nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, apskritai nepagrįstai nubaudė pareiškėją ir pareiškėjas dėl šių neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė jo nurodomą žalą.
47. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutarimu (administracinė byla Nr. ATP-627-365/2016) atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, nes pareiškėjo pretenzijų dėl Vilniaus RAAD pareigūnų veiksmų neteisėtumo nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių jam turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-818/2016, kai šioje byloje netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimo V.R14.1-176 panaikinimo ir apeliacinis skundas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. ATP-627-365/2016).
48. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-95-873/2016 iš aprašomosios Vilniaus RAAD Administracinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutarimo dalies pašalinta aplinkybė – įmonė atviroje lauko teritorijoje saugojo ir laikė ENTP automobilius, tuo pažeisdama Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus; pareiškėjo veiksmai perkvalifikuoti iš ATPK 512 straipsnio 3 dalies į ATPK 512 straipsnio 2 dalį (pareiškėjas nubaustas nepagrįstai už pakartotinio pažeidimo padarymą), paskirta 2 500 Eur bauda sumažinta iki 880 Eur. Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad buvo pripažinta, jog Vilniaus RAAD pareigūnai pagrįstai nustatė, kad padaryti šie pažeidimai: įmonės teritorijoje esančiame buitinių atliekų konteineryje buvo saugojamos (laikomos) išardytų automobilių dalis ir apdailos medžiagos; vykdoma atliekų saugojimo veikla šalia esančiame angare, nenurodytame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime; įmonės vadovas faktinių duomenų patikrinimo metu vietoje pareigūnams nepateikė atliekų tvarkymo susidarymo ir tvarkymo apskaitos žurnalų už 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Minėta aplinkybė pašalinta, įvertinus norminių aktų reikalavimus ir bylos faktinius duomenis, aplinkybes, susijusias su transporto priemonių išregistravimu. Teismas pažymėjo kad nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, kad (ir per kiek laiko) transporto priemonė gali (privalo) būti pripažinta eksploatuoti netinkama transporto priemone, kieno sprendimu, asmuo negali būti baudžiamas už tokio reikalavimo nevykdymą. Teismas pasisakė, kad vien transporto priemonės išregistravimas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog tokia transporto priemonė tapo atlieka – ENTP. Taigi minėtas Vilniaus RAAD pareigūnų nustatytas pažeidimas buvo pašalintas dėl to, kad išsiskyrė aplinkybių vertinimas teisiniu požiūriu.
49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tai, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. 2017 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).
50. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015).
51. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjui nuobauda buvo sumažinta dėl to, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo perkvalifikuotas, nustačius, jog nėra pakartotinumo. Teismas nurodė, kad Vilniaus RAAD Administracinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutarime nurodytas pakartotinumas buvo nulemtas 2015 m. rugsėjo 16 d. priimtu nutarimu Nr. VR-14.1-175 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15228001, kuris buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 nutarimu. Taigi CK 6.271 straipsnio požiūriu vertinti Vilniaus RAAD veiksmų, priimant 2015 m. spalio 21 d. nutarimą ir jame nurodant apie pakartotinumą, neteisėtais nėra pagrindo.
52. Vilniaus RAAD Administracinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutarimas nebuvo pakeistas dėl to, kad pareigūnai nesilaikė objektyvaus administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo principo, taip pat nutarimas nebuvo pakeistas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad jis nebuvo supažindintas su skundžiamu nutarimu, jam nebuvo įteiktas sprendimas atlikti patikrinimą, nebuvo pateikta susipažinti patikrinimo medžiaga (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį).
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes apie Vilniaus RAAD pareigūnų vykdomus nepagrįstus patikrinimus, tai, kad pareigūnai buvo nemandagūs, įžeidinėjo ieškovo atstovą, pažemino klientų akivaizdoje ir kt., tačiau šioje byloje įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nepateikti, be to, pareiškėjas skundą (pavadintas ieškiniu) padavė dėl žalos, patirtos dėl to, kad institucijos (pareigūno), nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtas nutarimas buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu (tai nurodoma skundo (ieškinio) 6–7 lapuose; apeliacinio skundo 11 ir 23 p.).
54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra faktinio ir teisinio priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymi, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
56. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
57. Vertinant pareiškėjo skunde (ieškinyje) nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas patirtos neturtinės žalos faktas, pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų apie jo patirtą neturtinę žalą, taip pat nėra nustatyti Vilniaus RAAD pareigūnų neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų, neatitinkančių ATPK reikalavimų, kurie sukėlė pareiškėjui jo nurodomą neturtinę žalą. Pabrėžtina, kad bendrosios kompetencijos teismai yra nustatę, jog pareiškėjas yra padaręs teisės aktų pažeidimus, nėra pripažinę, jog Vilniaus RAAD pareigūnai atlikdavo pareiškėjo akcentuojamus neteisėtus patikrinimus, neteisėtai surašydavo administracinio teisės pažeidimo protokolus. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4292-643/2016 yra nustatyta, kad UAB „Venumis“, vykdydamas veiklą, nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir jos kontrolę, reikalavimų.
58. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
59. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo dublike nurodytų aplinkybių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimai ir aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, yra nurodomi skunde (ABTĮ 24 str. 7 ir 8 p.), o ne kitokio pobūdžio dokumentuose, administracinis teismas sprendime turi atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir įvertino pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis jie buvo grindžiami.
60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
61. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė