Civilinė byla Nr. e2-96-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties patvirtinti pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ prašė patvirtinti 154 288,23 Eur finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Vėjo projektai“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą sudaro pagal 2019 m. sausio 6 d. paskolos sutartį Nr. S-20-01 (toliau – ir paskolos sutartis) negrąžinta 110 000 Eur skola ir pagal šią sutartį apskaičiuotos 35 288,23 Eur palūkanos bei pagal 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. S-24-003 (toliau – ir bedradarbiavimo sutartis) sumokėtas 9 000 Eur avansas.
2. Suinteresuotas asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“ (toliau – ir fondas „NuCapital“) prašė netvirtinti pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ finansinio reikalavimo. Nurodė, kad pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pateikti, jos prašymas tinkamai nepasirašytas (neįgalioto asmens, netinkama forma, suklastotas parašas), finansinis reikalavimas nepagrįstas įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė:
3.1. RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ antrosios eilės 154 288,23 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 119 000 Eur pirmo etapo skola (pagrindinė skola), 35 861,66 Eur antro etapo skola (palūkanos, netesybos);
3.2. priteisti iš suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ pareiškėjai UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
3.3. priteisti iš suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atsakovei RUAB „Vėjo projektai“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip to prašė suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“. Teismo vertinimu, pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo įvertinimas gali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
5. Teismas netenkino suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ prašymo perduoti kilusį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, kadangi pareiškėja ir atsakovės nemokumo administratorė su šiuo fondo „NuCapital“ prašymu nesutiko.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepraleido termino finansiniam reikalavimui pareikšti. Teismas nustatė, kad pareiškėjos buhalterė 2024 m. birželio 26 d. išsiuntė elektroniniu paštu prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo administratorei. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato formos ir turinio reikalavimų finansiniams reikalavimams pateikti, todėl nemokumo administratoriaus teisė atsisakyti priimti finansinius reikalavimus yra apribota. Taigi, nemokumo administratorius negali atsisakyti priimti finansinio reikalavimo, kuris yra pateiktas kaip skaitmenizuota originalo kopija (skenuotas), nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas nepasirašytas elektroniniu paštu.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo pateikimo aplinkybės atsakovės nemokumo administratorei negalėjo sukelti abejonių dėl finansinio reikalavimo autentiškumo bei to, kad jį pasirašęs asmuo turėjo teisę veikti pareiškėjos vardu. Pareiškėja kartu su elektroniniu laišku pateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, paskolos sutartį ir jos priedus, 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartį, 2023 m. gruodžio 22 d. išankstinę sąskaitą ir jos apmokėjimo pavedimą, 2024 m. gegužės 31 d. skolų susiderinimo aktą. Be to, atsakovei restruktūrizavimo byla iškelta pagal pareiškėjos pareiškimą, prie kurio buvo pateikti įrodymai apie atsakovės įsiskolinimą pareiškėjai, nurodytas finansinio reikalavimo dydis, pareiškimą pasirašė pareiškėjos generalinis direktorius.
8. Teismas konstatavo, kad jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje buvo išreikšta pareiškėjos valia dėl skolos fakto ir dydžio bei pateikti visi finansinį reikalavimą patvirtinantys įrodymai. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsakovės nemokumo administratorei pateiktame prašyme pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo grindžiamas tais pačiais įrodymais, ta pačia finansinio reikalavimo sudėtimi, skyrėsi tik apskaičiuotų palūkanų dydis. Taigi, atsakovės nemokumo administratorė pagrįstai nekėlė pareiškėjai JANĮ nenustatytų reikalavimų pateikti dokumento originalą ar atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą.
9. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo administratorei pateikė tinkamai, laikydamasi teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos. Pareiškėjos byloje pateiktas dublikas patvirtina, kad jos finansinis reikalavimas pateiktas pareiškėjos direktoriaus pavedimu, t. y. su jo žinia ir valia, kuri buvo išreikšta dar pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja pagal su atsakove sudarytą 2019 m. sausio 6 d. paskolos sutartį pervedė atsakovei 110 000 Eur paskolą, o mokėjimo nurodymas buvo pateiktas su pareiškėjos 2024 m. kovo 26 d. pareiškimu iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir su pareiškėjos dubliku į suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ prieštaravimus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atsakovė ir jos nemokumo administratorė neginčijo paskolos gavimo fakto. Priešingai, pareiškėjos finansinis reikalavimas yra suderintas su atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis. Atsakovės nemokumo administratorė disponuoja administruojamos bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, todėl jai yra gerai žinomas ir lengvai patikrinamas piniginių lėšų pagal paskolos sutartį išmokėjimo bendrovei faktas. Taigi, pareiškėja neprivalėjo teikti nemokumo administratorei mokėjimo nurodymo, patvirtinančio 110 000 Eur paskolos išmokėjimą.
11. Teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes dėl 9 000 Eur avansinio mokėjimo, kuris numatytas pareiškėjos ir atsakovės 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartyje, pažymėjo, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės nekilo ginčo, jog bendradarbiavimo sutartis nėra vykdoma ir nebebus įvykdyta iki šioje sutartyje numatyto termino. Taigi, atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, pareiškėjai atsirado pagrindas nurodytą avansinį mokėjimą įtraukti į finansinį reikalavimą.
12. Teismas priėjo išvadą, kad suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ prieštaravimai dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo neįtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą yra nepagrįsti, todėl nutarė atsakovės restruktūrizavimo byloje patvirtinti pareiškėjos 154 288,23 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro119 000 Eur pirmo etapo skola, 35 861,66 Eur antro etapo skola (palūkanos, netesybos).
13. Teismas nutarė iš fondo „NuCapital“ priteisti pareiškėjai UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ 1 000 Eur, o atsakovei RUAB „Vėjo projektai“ – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (kreditorius) fondas „NuCapital“ prašo:
14.1. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
14.2. arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ prašymo dėl 154 288,23 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo;
14.3. nepriklausomai nuo šios civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesinės baigties, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:
14.3.1. atmesti atsakovės nemokumo administratorės UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“ ir pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ prašymus dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš fondo „NuCapital“;
14.3.2. priteisti fondui „NuCapital“ iš pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ ir (ar) atsakovės RUAB „Vėjo projektai“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;
14.4. nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.
15. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Atsakovės nemokumo administratorė neatliko savo pareigų, nes pateikė teismui tvirtinti eilę neginčijamų finansinių reikalavimų be juos pagrindžiančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas fondo „NuCapital“ ginčijamus finansinius reikalavimus išskyrė į 10 bylų ir bylas išnagrinėjo skubotai, neatskleisdamas jų esmės ir ribodamas fondo „NuCapital“ procesines teises leistinomis priemonėmis įrodinėti ginčijamų reikalavimų nepagrįstumą bei buvo šališkas. Visos civilinės bylos turėjo būti nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, tačiau teismas ignoravo fondo „NuCapital“ prašymus bylas nagrinėti žodinio proceso tvarka, įtraukti į bylų nagrinėjimą kitus suinteresuotus asmenis, išreikalauti papildomus įrodymus. Fondas „NuCapital“, kaip vienas didžiausių atsakovės kreditorių, 4 išskirtose bylose pareiškė priešieškinius, tačiau teismas visus priešieškinius atsisakė priimti. Teismas ignoravo fondo „NuCapital“ prašymus išskirtose bylose įvertinti tam tikrų sandorių teisėtumą teismo iniciatyva, neatsižvelgė į fondo „NuCapital“ argumentus dėl finansinių reikalavimų nepagrįstumo, besąlygiškai ir mechaniškai priteisė iš fondo „NuCapital“ bylinėjimosi išlaidas, nors visi pareiškėjai savo finansinius reikalavimus pradėjo įrodinėti tik po fondo „NuCapital“ pateiktų prieštaravimų. Fondui „NuCapital“, priešingai nei pareiškėjams, buvo nustatinėjami per trumpi terminai triplikams pateikti, todėl fondo „NuCapital“ atstovas nespėdavo per trumpą laiką susipažinti su dublikais. Visos išskirtos bylos, kuriose priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis atskiraisiais skundais skundžia fondas „NuCapital“, turi būti perduotos nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, nes bylas išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja padarė daug esminių proceso pažeidimų.
15.2. Teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą, nes jos prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą kopija atsakovės nemokumo administratorės buvo pateikta su kitų kreditorių finansiniais reikalavimais. Iš teismui pateiktų dokumentų negalima spręsti, ar pareiškėjos finansinis reikalavimas pasirašytas įgalioto atstovo, ar nepraleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti. Aplinkybė, kad prašyme nurodyta jo sudarymo data, nereiškia, jog prašymas buvo pateiktas, nepraleidus JANĮ nustatyto termino. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą galima iš viso nepasirašinėti originaliu fiziniu ar elektroniniu parašu. Pasibaigus finansinio reikalavimo pateikimo terminui ir neprašant jo atnaujinti, laikytina, kad toks finansinis reikalavimas yra pasibaigęs ir dėl to negali būti tvirtinamas. Pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pasirašytas pareiškėjos buhalterės „įklijuotu“ parašu, todėl šis dokumentas yra suklastotas, iki bylos išnagrinėjimo pareiškėja nepagrindė, jog buhalterė turėjo teisę pateikti tokį prašymą.
15.3. Teismas negalėjo tvirtinti pareiškėjos 9 000 Eur finansinio reikalavimo dalies (avanso), kildinamos iš 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutarties, nes pagal nurodytą sutartį prievolės įvykdymo terminas (2024 m. gruodžio 22 d.) nebuvo suėjęs. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad atsakovė pagal šią sutartį nebuvo suteikusi sulygtų paslaugų, kurių verte būtų mažinamas grąžintinas avanso likutis. Be to, bendradarbiavo sutartis nenutraukta, todėl pareiškėja siekia praturtėti ir gauti dvigubą naudą, t. y. tiek teisę į avanso grąžinimą, tiek teisę į paslaugų iš atsakovės gavimą. Kadangi bendradarbiavimo sutartis yra galiojanti, aplinkybė, kad atsakovė galimai nevykdys sutarties, yra nereikšminga.
15.4. Teismas nepagrįstai priteisė iš fondo „NuCapital“ bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos finansinis reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, todėl fondas „NuCapital“ ir teikė prieštaravimus dėl tokio reikalavimo netvirtinimo. Tik vėliau pareiškėja ir atsakovės nemokumo administratorė pradėjo įrodinėti finansinio reikalavimo pagrįstumą, nors tai turėjo būti padaryta pradinėje prašymo teikimo teismui stadijoje. Iš esmės fondas „NuCapital“ vietoje teismo atliko išsamų finansinių reikalavimų patikrinimą. Taigi, neigiamas pasekmes bylinėjimosi išlaidų forma turėtų prisiimti pareiškėja ir atsakovės nemokumo administratorė. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas neįvertinęs jų dydžio atitikties rekomenduojamiems maksimaliems dydžiams. Atsakovės nemokumo administratorė visose bylose pateikė vienos pastraipos teisinių žinių nereikalaujančius triplikus, už kuriuos visose išskirtose bylose nepagrįstai buvo priteistas po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nemokumo administratorė yra savo srities profesionalė, todėl tokio pobūdžio triplikus galėjo surašyti pati. Be to, nemokumo administratorė nėra savarankiška ir visateisė proceso dalyvė, todėl jai iš viso negalėjo būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
16. Pareiškėja UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ atsiliepime į suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Fondas „NuCapital“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkiną procesą, nes atsakovės restruktūrizavimo byloje kelia beprasmius ginčus, įskaitant dėl pareigos sumokėti žyminį mokestį, nurodo su ginčo esme nesusijusius argumentus.
16.2. Fondas „NuCapital“ atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo nepagrįstumo, o tik perkopijavo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pareiškėjos finansinis reikalavimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau fondas „NuCapital“ kelia ginčą tik dėl prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pateikimo ir pasirašymo formos. Byloje pakanka duomenų, kad finansinis reikalavimas pareikštas pareiškėjos vadovo pavedimu, nepraleidžiant JANĮ nustatyto termino.
16.3. Fondas „NuCapital“ atskirajame skunde nurodė argumentus tik dėl 9 000 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš bendradarbiavimo sutarties, netvirtinimo, o dėl kitos daugiau nei 100 000 Eur finansinio reikalavimo dalies netvirtinimo nenurodė jokių argumentų. Su atsakove sudaryta bendradarbiavimo sutartis nebus vykdoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės restruktūrizavimo byloje patvirtino iš šios sutarties kildinamą atsakovės skolą.
17. Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“, atsiliepime į suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Didžioji dalis fondo „NuCapital“ atskirojo skundo argumentų nėra susiję su byloje kilusiu ginču ir skundžiama nutartimi. Fondas „NuCapital“ akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina procesą. Taigi, toks atskirasis skundas turėtų būti įvertintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste.
17.2. Fondo „NuCapital“ atskirasis skundas dėl jame nurodytų argumentų turinio, nesusijusio su ginčo dalyku, yra su trūkumais, be to, nesumokėtas žyminis mokestis, nepateikta pakankamai skundo egzempliorių, dokumentų kopijos tinkamai nepatvirtintos. Sąmoningas teisės aktų pažeidinėjimas taip pat sudaro pagrindą svarstyti pranešimo advokatų savivaldai dėl drausmės bylos fondo „NuCapital“ atstovui iškėlimo pateikimo klausimą.
17.3. Teismas byloje kilusį ginčą išnagrinėjo tinkamai ir nepadarė jokių proceso teisės normų pažeidimų, nors fondas „NuCapital“ bandė stabdyti bylos nagrinėjimą bet kokiomis priemonėmis.
17.4. Atsakovės nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra minimalios, todėl teismas jas pagrįstai priteisė. Fondas „NuCapital“ nepagrįstai atsakovės restruktūrizavimo byloje inicijavo 10 bylų dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė plačius argumentus, todėl nemokumo administratorė, neturėdama resursų, pasinaudojo profesionaliomis teisinės pagalbos paslaugomis.
17.5. Teismas įvertino visus fondo „NuCapital“ argumentus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo ir pagrįstai jį patvirtino, nes reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, skolos dydis atsispindi atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą restruktūrizuojamo juridinio asmens restruktūrizavimo byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
19. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami turinio ir formos reikalavimai. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis, taigi, atskirojo skundo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 306 straipsniuose.
20. Atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kita ko, turi būti nurodytas apelianto reikalavimas (atskirojo skundo dalykas) ir kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 338 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai atskirojo skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį patvirtinti pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ finansinį reikalavimą, tačiau atskirajame skunde itin plačiai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio veiksmus, susijusius su kitų apelianto ginčijamų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimu iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose bylose. Visos išskirtos bylos pagal kitų pareiškėjų prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus yra perduotos nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui pagal suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atskiruosius skundus.
22. Taigi, šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties patvirtinti pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ finansinį reikalavimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti apelianto argumentų dėl pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio veiksmų, atliktų kitose iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose civilinėse bylose pagal apelianto ginčijamus kitų pareiškėjų prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus.
Dėl naujų įrodymų
23. Suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ prie atskirojo skundo pridėjo 586 lapus atsakovės RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje ir iš jos išskirtose bylose pagal fondo „NuCapital“ ginčijamus kitus finansinius reikalavimus, priimtas Klaipėdos apygardos teismo nutartis, procesinių veiksmų ir dokumentų metaduomenis, fondo „NuCapital“ patikslintus prieštaravimus ir triplikus, nemokumo administratorės pateiktus triplikus ir prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, UAB „Dancer Mobility“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
25. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
26. Kasacinis teismas taip pat išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
27. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai). Kaip minėta, šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties patvirtinti pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ finansinį reikalavimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ pateikti nauji įrodymai yra iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose bylose pagal šio suinteresuoto asmens prieštaravimus dėl kitų asmenų finansinių reikalavimų patvirtinimo.
28. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima apelianto pateiktų naujų įrodymų, nes teikiami dokumentai ir kiti duomenys yra iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose bylose, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO esančiais atsakovės restruktūrizavimo bylos ir iš jos išskirtų bylų duomenimis.
Dėl bylos (ne)nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
29. Atskirajame skunde apeliantas fondas „NuCapital“ prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgiant į fondo „NuCapital“ prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantas siekia užduoti papildomus klausimus, susijusius su pareiškėjos finansinio reikalavimu pagrįstumu, kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo procese teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui.
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka, nes nenustatė tam būtinumo. Aplinkybės dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo patvirtintos rašytiniais dokumentais, išdėstant argumentus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.
33. Pagal atskirųjų skundų bendrąją nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322, 338 straipsniuose įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, kai apeliacine tvarka nagrinėjamas finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes ir pareiškėjos materialųjį teisinį reikalavimą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymas netenkinamas.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo
35. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).
37. Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos (ne)šališkumo klausimas, nagrinėjant atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iš jos pagal suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ pateiktus prieštaravimus išskirtas bylas dėl pareiškėjos ir kitų asmenų pareikštų prašymų patvirtinti finansinius reikalavimus buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. spalio 15 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjo, laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi, atmetant suinteresuoto asmens prašymus dėl teisėjos šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtose nutartyse padarytomis išvadomis, kad nenustatyta objektyviai pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtintų bylą išnagrinėjusios teisėjos tendencingumą, šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi.
39. Apeliantas fondas „NuCapital“ atskirajame skunde bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą iš esmės sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais, tačiau teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar nušalinimo pagrindas. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas kitaip nei suinteresuotas asmuo vertino tam tikras aplinkybes ar jų pagrindu padarė kitokias išvadas, ar netenkino suinteresuoto asmens procesinių prašymų, savaime nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepratęsė apeliantui termino iki 2024 m. spalio 31 d. triplikui pateikti. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad, suinteresuotam asmeniui 2024 m. rugsėjo 10 d. įteikus pareiškėjos dubliką, buvo nustatytas terminas pateikti tripliką iki 2024 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą dėl termino pratęsimo patenkino iš dalies, pratęsdamas terminą triplikui pateikti iki 2024 m. spalio 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens 2024 m. spalio 10 d. triplikas, išsiųstas registruota siunta, pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2024 m. spalio 11 d. ir buvo priimtas bei jame nurodyti argumentai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nutartyje. Taigi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino pakartotinio prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo.
41. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2024 m. spalio 17 d., t. y. praėjus tik vienai dienai nuo bylos išnagrinėjimo 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nors galėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti 7 dienoms, taip pat nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo bylose klausimai turi būti sprendžiami operatyviai (JANĮ 31 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, proceso teisės normos nenustato pareigos atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą maksimaliam įstatyme nustatytam terminui.
42. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teismo šališkumą, susijusį su termino triplikui nepratęsimu ir operatyviu skundžiamos nutarties priėmimu bei paskelbimu, grindžia apelianto atstovų užimtumu, krūviu ir negalėjimu operatyviai pateikti procesinius dokumentus, atsižvelgiant į tai, jog pagal apelianto prieštaravimus dėl atsakovės kreditorių finansinių reikalavimo patvirtinimo buvo užvesta 10 bylų, visose bylose apelianto prieštaravimai nebuvo patenkinti, dėl to apeliantui buvo apribotos galimybės pateikti išsamius atskiruosius skundus.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas negali būti grindžiamas dalyvaujančio byloje asmens atstovo užimtumu, darbo krūviu ir panašaus pobūdžio aplinkybėmis, juolab kad nagrinėjamu atveju visi ginčai išskirtose bylose buvo inicijuoti paties apelianto, o kilusių ginčų operatyvius išnagrinėjimo terminus nustato CPK ir JANĮ nuostatos. Be to, atsakovės restruktūrizavimo byloje esantis apelianto ir jo atstovės ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos 2024 m. gegužės 6 d. sutarties dėl teisinių paslaugų išrašas patvirtina, kad apeliantui teismuose turi teisę atstovauti 5 šioje sutartyje nurodyti advokatai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, akivaizdu, kad apeliantas turėjo pakankamai atstovų savo interesams apginti. Taigi, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetami, kaip nepagrįsti.
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, pagrindžiančių teismo šališkumą, kaip nurodoma atskirajame skunde.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
45. Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėja UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ sudarė 2019 m. sausio 6 d. paskolos sutartį Nr. S-20-01, pagal kurią atsakovei suteikta 110 000 Eur paskola, grąžinimo terminas – 2020 m. vasario 15 d., palūkanų dydis – 8 proc. Paskolos lėšos pervestos atsakovei 2020 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu. 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. spalio 29 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. sutarties priedais paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
46. Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėja UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ 2024 m. sausio 18 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. S-24-003, pagal kurią atsakovė sutiko, vykdydama savo veiklą įprastu būdu, suinteresuotiems asmenims pateikti informaciją apie pareiškėją bei nurodyti, kad atsakovė yra Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovė, o pareiškėja sutiko už tokias paslaugas mokėti atlygį. Paslaugų teikimo laikotarpis – nuo sutarties pasirašymo iki 2024 m. gruodžio 22 d. Pagal šią sutartį pareiškėja 2023 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 9 000 Eur avansą. Minėtos sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu iki 2024 m. gruodžio 22 d. atsakovės suteiktų paslaugų vertė nepasiekė visos avanso sumos (9 000 Eur), tuomet pareiškėja turi teisę pateikti bendrovei prašymą grąžinti sumokėto avanso likutį (visa avanso suma atėmus suteiktų paslaugų vertę), o atsakovė, gavusi tokį prašymą, įsipareigoja avansą grąžinti per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
47. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. kovo 6 d. priimtas pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos RUAB „Vėjo projektai“ iškėlimo. Pareiškėja nurodė, kad RUAB „Vėjo projektai“ jai yra skolinga 151 633,47 Eur ir prie pareiškimo pridėjo 2019 m. sausio 6 d. paskolos sutartį Nr. S-20-01 su priedais (dėl paskolos grąžinimo termino), 2020 m. sausio 6 d. paskolos lėšų pervedimo mokėjimo nurodymą, 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. S-24-003, 2024 m. vasario 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola pareiškėjai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 149 883,08 Eur, 2024 m. kovo 1 d. skolos detalizavimą.
48. RUAB „Vėjo projektai“ 2024 m. kovo 27 d. pateikė atsiliepimą, prie kurio pridėjo restruktūrizavimo plano projektą, kurio priede (kreditorių sąraše) nurodyta 151 633,47 Eur skola pareiškėjai UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“.
49. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovei RUAB „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“, nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.
50. Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėja UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ 2024 m. birželio 13 d. sudarė skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola 2024 m. gegužės 31 d. buvo 154 317,40 Eur.
51. 2024 m. birželio 19 d. ir pakartotinai 2024 m. birželio 26 d. pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ biuro vadovė elektroniniu paštu išsiuntė RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą.
52. Atsakovės RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorės 2024 m. liepos 9 d. elektroniniame laiške, adresuotame pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ buhalterijai, nurodyta, kad pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti 154 317,40 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 119 000 Eur pagrindinė skola ir 35 317,40 Eur palūkanos, kurios apskaičiuotos iki 2024 m. gegužės 31 d. Nemokumo administratorė atkreipė dėmesį, kad nutartis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d., todėl pagal JANĮ nuostatas palūkanos turėtų būti apskaičiuojamos iki 2024 m. gegužės 30 d. ir turėtų būti sumažintos 29,18 Eur, t. y. iki 35 288,22 Eur.
53. Pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ buhalterė, atsakydama į atsakovės RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorės 2024 m. liepos 9 d. elektroninį laišką, 2024 m. liepos 10 d. atsiuntė elektroninį laišką, prie kurio pridėjo 2024 m. liepos 10 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. LEZ-24-K-03, kuria sumažintos (atimant) 29,17 Eur palūkanos.
54. Klaipėdos apygardos teismo teisėjos 2024 m. liepos 31 d. rezoliucija RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei pratęstas terminas perduoti kreditorių finansinius reikalavimus tvirtinti teismui ir nuomonei dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.
55. RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui tvirtinti bendrovės kreditorių sąrašą, prie kurio pridėjo pareiškėjos UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ buhalterės pasirašytą prašymą patvirtinti 154 317,40 Eur finansinį reikalavimą. Prie prašymo pridėta 2019 m. sausio 6 d. paskolos sutartis su priedais, PVM sąskaitos faktūros dėl palūkanų apskaičiavimo, 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartis, atsakovės išankstinė sąskaita ir 2023 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo pareiškėja pagal bendradarbiavimo sutartį pervedė 9 000 Eur avansą, 2024 m. birželio 13 d. skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovės skola pareiškėjai 2024 m. gegužės 31 d. sudarė 154 317,40 Eur, šalių susirašinėjimas dėl palūkanų apskaičiavimo iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo ir kiti dokumentai.
56. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Vėjo projektai“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas ir, be kita ko, į atskiras bylas (10 bylų), gavus fondo „NuCapital“ prieštaravimus, išskirti pareiškėjų UAB „Dancer Mobility“, UAB „MAREX Boats“, UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS BENDROVĖ“, S. K., UAB „Diamond Hands Inv“, T. Z., A. Z., T. Z., G. J. ir G. K. pateiktų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai.
57. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi pratęstas terminas iki 2025 m. vasario 28 d. pateikti tvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planą.
Dėl finansinio reikalavimo
58. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl apelianto argumentų, kad pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo administratorei elektroniniu paštu pateikė ne pareiškėjos vadovas, jog buhalterės prašymas tinkamai nepasirašytas (fiziniu ar originaliu) parašu ir praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti.
59. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
60. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
61. Taigi, juridinių asmenų nemokumo procese pradinį kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą atlieka nemokumo administratorius, kuris, patikrinęs finansinio reikalavimo pagrįstumą, teikia finansinį reikalavimą teismui su argumentuota nuomone dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo. Pažymėtina, kad nei JANĮ, nei CPK nenustato reikalavimų nemokumo administratoriui teikiamo kreditoriaus prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą tvarkos, formos, įskaitant pateikimo būdo, ir turinio. JANĮ nurodoma, kad kreditoriaus prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą turi būti pateiktas per nustatytą terminą ir pagrįstas įrodymais.
62. Teisės aktuose nėra patvirtintos ir pavyzdinės kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos ar konkrečiai išvardytų rekvizitų, būtinų teikiant reikalavimą, nenurodyti ir konkretūs būdai ar priemonės, kaip kreditoriaus reikalavimas turėtų būti pateikiamas. Kreditorių reikalavimai gali būti atsiradę skirtingais pagrindais ir skirtingu laiku (pavyzdžiui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu iki nemokumo bylos iškėlimo, priteista skola arba tiesiog paskolos sutarties pagrindu kildinamas kreditoriaus reikalavimas), kuriems pagrįsti reikalingų (pakankamų) dokumentų apimtis taip pat atitinkamai skirsis. Todėl, gavęs kreditoriaus reikalavimą, būtent nemokumo administratorius atlieka pirminį kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo vertinimą ne tik pagal jam kreditoriaus pateiktus dokumentus, tačiau ir pagal paties nemokumo administratoriaus turimus (jam prieinamus) bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dokumentus, atsižvelgdamas į jam pateiktų dokumentų pobūdį, ir daro atitinkamas išvadas, ar jam pateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai yra pakankami, tikslintini, arba negali būti kvestionuojami (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-62-467-2025).
63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo administratorei buvo išsiųstas 2024 m. birželio 19 d. ir pakartotinai 2024 m. birželio 26 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. birželio 19 d. elektroninis laiškas, kaip kopija, taip pat buvo siunčiama pareiškėjos vadovui E. K. Pareiškėjos atstovė (buhalterė) ir atsakovės nemokumo administratorė 2024 m. liepos 9–10 d. elektroniniais laiškais derino pareiškėjos finansiniame reikalavime apskaičiuotų palūkanų dydį už laikotarpį iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Tiek prašymai patvirtinti finansinį reikalavimą, tiek informacija apie palūkanų apskaičiavimą atsakovės nemokumo administratorei buvo siunčiami pareiškėjos darbuotojų (atitinkamai biuro vadovės ir buhalterės) elektroninio pašto naudotojų adresuose nurodant siuntėjų vardą, pavardę, pareiškėjos pašto tarnybinės stoties duomenis (@fez.lt). Pareiškėjos internetinės svetainės pavadinimas yra www.fez.lt, toks pats adresas, įskaitant pareiškėjos pagrindinės elektroninio pašto dėžutės adresą (office@fez.lt), buvo nurodytas pareiškėjos prie pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą pateiktuose prieduose (2024 m. kovo 6 d. dokumento registracijos Nr. CBP-82). Be to, tiek prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, tiek pareiškėjos, kaip kreditorės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, buvo grindžiamais tais pačiais įrodymais, t. y. paskolos ir bendradarbiavimo sutartimis (skyrėsi tik apskaičiuotų palūkanų dydis). Atsakovės įsiskolinimas pareiškėjai taip pat atsispindi pačios atsakovės restruktūrizavimo byloje pateiktame restruktūrizavimo plano projekto priede (kreditorių sąraše). Tai, kad pareiškėja palaiko elektroniniu paštu atsakovės nemokumo administratorei siųstą prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, nurodyta ir pareiškėjos atsikirtimuose (dublike) į suinteresuoto asmens pateiktus prieštaravimus dėl finansinio reikalavimo netvirtinimo.
64. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos darbuotojų elektroniniu paštu atsakovės nemokumo administratorei pateiktas prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, jo derinimas (dėl palūkanų dydžio), negalėjo sukelti abejonių dėl pareiškėjos valios patvirtinti finansinį reikalavimą, jo autentiškumo, juolab kad finansinio reikalavimo pagrindas ir dydis atitiko atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis. Tokių abejonių pagrįstai nekilo ir pirmosios instancijos teismui, nes byloje esantys pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai buvo teikiami su procesiniais dokumentais, pasirašytais kvalifikuotais elektroniniais parašais.
65. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, kuria nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo administratorei elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2024 m. birželio 19 d. ir pakartotinai (negavus pranešimo apie laiško gavimą) 2024 m. birželio 26 d., todėl akivaizdu, kad 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo praleistas.
66. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens nemokumo byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į juridinį asmenį, kuriam iškelta nemokumo byla, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
67. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
68. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
69. Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, t. y. tiek dėl pagrindinės skolos, tiek dėl palūkanų. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai patvirtinti pareiškėjos 154 288,23 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2019 m. sausio 6 d. paskolos sutarties ir 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutarties, pagrįsti tinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pagal nurodytą paskolos sutartį paskolintos piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos 2020 m. sausio 6 d. Atsakovė paskolos negrąžino nei minėtoje sutartyje nustatytu terminu, nei paskolos sutarties prieduose nustatytais terminais (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.). Pareiškėjos prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą nurodyta paskolos sutartyje sutartų palūkanų lentelė ir pridėtos PVM sąskaitos faktūros, kuriose apskaičiuotos palūkanos už naudojimąsi paskolos lėšomis, įskaitant 2024 m. liepos 10 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. LEZ-24-K-03, kuria sumažintos 29,17 Eur palūkanos, patvirtina, kad pareiškėja paskolos sutartyje numatytas metines 8 proc. palūkanas (iš viso 35 288,23 Eur) apskaičiavo iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Taigi, pareiškėjos finansinis reikalavimas, kildinamas iš paskolos sutarties, yra pagrįstas įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą jį patvirtinti. Atskirajame skunde nėra argumentų, dėl kurių būtų pagrindas netvirtinti nurodyto pareiškėjos finansinio reikalavimo (ar jo dalies).
70. Atskirajame skunde apeliantas nurodė argumentus tik dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš pareiškėjos ir atsakovės 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutarties. Apelianto manymu, 9 000 Eur finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes bendradarbiavimo sutartis yra galiojanti, nenutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog bendradarbiavimo sutartis formaliai nėra nutraukta, nereiškia, jog ginčijama finansinio reikalavimo dalis negali būti tvirtinama atsakovės restruktūrizavimo byloje, kaip finansinis reikalavimas.
71. Kaip minėta, atsakovė pagal 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartį sutiko, vykdydama savo veiklą įprastu būdu, suinteresuotiems asmenims pateikti informaciją apie pareiškėją bei nurodyti, kad atsakovė yra Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovė. Paslaugų teikimo laikotarpis – nuo sutarties pasirašymo iki 2024 m. gruodžio 22 d. Pagal bendradarbiavimo sutartį pareiškėja 2023 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 9 000 Eur avansą, kuris tuo atveju, jeigu iki 2024 m. gruodžio 22 d. atsakovės suteiktų paslaugų vertė nepasieks visos avanso sumos (9 000 Eur), turėjo būti grąžintas pareiškėjai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė nei iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nei iki 2024 m. gruodžio 22 d. nesuteikė pareiškėjai bendradarbiavimo sutartyje numatytų paslaugų jokia apimtimi.
72. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neįvykdė 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, už kurių tinkamą įvykdymą jai iš anksto buvo pervestas 9 000 Eur avansas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė grąžino pareiškėjai iš jos 2023 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu gautą 9 000 Eur avansą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį (9 000 Eur) atsakovės restruktūrizavimo byloje.
73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek paskolos sutartis, tiek bendradarbiavimo sutartis yra galiojančios (nenuginčytos ir nemodifikuotos), byloje taip pat nėra duomenų, kurie paneigtų teisinių santykių tarp pareiškėjos ir atsakovės egzistavimą bei pagrindinės skolos ir palūkanų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo pagal suinteresuoto asmens nurodytus argumentus, kurie iš esmės yra formalaus pobūdžio. Minėta, kad duomenys apie pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrindą buvo pateikti dar su pareiškėjos pareiškimu iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Be to, pats apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jo atstovai buvo nuvykę pas atsakovės nemokumo administratorę susipažinti su kreditorių pateiktais finansiniais reikalavimais. Tai reiškia, kad apeliantas su pareiškėjos finansinį reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti iki prieštaravimų dėl finansinio reikalavimo netvirtinimo pateikimo.
74. Taigi, įrodymais pagrįsto finansinio reikalavimo nepatvirtinimas, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus paskolos sutarties ir bendradarbiavimo sutarties, prieštarautų teisingumo, nemokumo proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams (JANĮ 3 straipsnis) bei neatitiktų nemokumo proceso paskirties ir tikslo.
75. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje (22 punktas) ir rezoliucinėje dalyse padarė rašymo apsirikimą, kadangi dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo nurodė, kad antro etapo skola yra 35 861,66 Eur dydžio palūkanos. Pažymėtina, kad pareiškėjos finansinį reikalavimą sudaro pagal 2019 m. sausio 6 d. paskolos sutartį negrąžinta 110 000 Eur skola ir pagal šią sutartį apskaičiuotos 35 288,23 Eur palūkanos bei pagal 2024 m. sausio 18 d. bendradarbiavimo sutartį sumokėtas 9 000 Eur avansas. Pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas dėl palūkanų dydžio pagal paskolos sutartį ištaisomas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, nurodant teisingą patvirtintų palūkanų dydį, nes šio rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia skundžiamos nutarties esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 338 straipsnis).
76. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nenustatė pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netaiko apeliantui sankcijų, numatytų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
77. Suinteresuotas asmuo fonas „NuCapital“ atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nes nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai ir atsakovės nemokumo administratorei, o suinteresuotam asmeniui iš viso nepriteisė.
78. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
79. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).
80. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
81. Taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens pagrįstai priteisė ne atsakovės nemokumo administratorei, o atsakovei, t. y. dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuriam atstovavo nemokumo administratorė. Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės nemokumo administratorei neatitinka tikrovės.
83. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovei priteistas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už tripliko parengimą yra per didelis. Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2024 m. spalio 9 d. (IV ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už tripliką, kuris, sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pagal Rekomendacijas prilyginamas kitam dokumentui, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra mažesnis už rekomenduojamą dydį, triplike nurodyti argumentai dėl konkretaus ginčo esmės, todėl apelianto argumentai dėl tripliko turinio panašumo į kitus atsakovės pateiktus triplikus iš atsakovės restruktūrizavimo bylos pagal apelianto prieštaravimus išskirtose bylose yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrindžia priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo ar neproporcingumo.
84. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias advokatui apmokėjo 2024 m. rugpjūčio 30 d. (III ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Pareiškėjos atstovas byloje parengė prašymą pratęsti terminą dublikui pateikti ir prašymą netenkinti apelianto prašymo skirti mediaciją, bei dubliką. Maksimali priteistina suma už nurodytus prašymus sudaro po 216,10 Eur (0,1 x 2 161 Eur; Rekomendacijų 8.17 papunktis), už dubliką – 864,40 Eur (0,1 x 2 161 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis), t. y. viso 1 296,60 Eur. Taigi, pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, yra mažesnės už rekomenduojamą dydį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų nepriteisti.
85. Kaip minėta, duomenys apie pareiškėjos turimą finansinį reikalavimą į atsakovę buvo pateikti dar su pareiškėjos pareiškimu iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, pareiškėjos finansinis reikalavimas (atsakovės skola) buvo nurodytas atsakovės restruktūrizavimo plano projekte, apelianto atstovams buvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės nemokumo administratorės disponuojamais kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančiais dokumentais, todėl pareiškėjai ir atsakovei, nesutinkančioms su apelianto pareikštais prieštaravimais ir dėl to pasinaudojusioms profesionaliomis teisinės pagalboms paslaugomis, negali būti perkeliama patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
86. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama iš esmės nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Tai, kad yra ištaisomas rašymo apsirikimas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti (pakeisti) skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 328, 338 straipsniai).
87. Pareiškėja UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir įrodymus apie pagal 2025 m. sausio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2025 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjai iš apelianto priteisiamas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
88. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
89. Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“ nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantė neįgijo pareigos jas atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje (22 punkte) ir rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą: dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ finansinio reikalavimo antro etapo skolos vietoj 35 861,66 Eur palūkanų nurodyti 35 288,23 Eur palūkanas.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ (juridinio asmens kodas 110707092) iš suinteresuoto asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ (Lietuvos banko suteiktas kodas I080), valdomo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjos Jadvyga Mardosevič
Danguolė Martinavičienė
Neringa Švedienė