Baudžiamoji byla Nr. 1-2764-993/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60382-17-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,

dalyvaujant prokurorei K. M.,

kaltinamajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VĮ „(duomenys neskelbtini)“, eiguliu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. P. 2017-11-18 apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,77 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailisi ir nurodė, kad 2017-11-18 ne darbo metu su draugais išgėrė alkoholio. Kadangi nenorėjo savo automobilio „S. J.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti, nusprendė juo grįžti į namus. Apie 19.00 val. sėdo neblaivus už automobilio vairo ir vairavo iki namų. Važiavo vienas. Prie pat namų adresu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Priėjo policijos pareigūnas, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Pateikė jam vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Pareigūnui iš karto prisipažino, kad yra išgėręs. Buvo patikrintas jo girtumas alkotesteriu, kuris parodė 1,59 promiles. Tuomet jį informavo, kad vyks į Kauno klinikinę ligoninę, jis sutiko. Ten savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Labai gailisi, kad vairavo automobilį išgėręs. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas jo gyvenime. Šis įvykis jam didelė pamoka. Kadangi yra neteistas, administracinių nuobaudų neturi, pasimokė iš savo klaidų, prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduojant jo žmonai D. P..

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Liudytojai M. B. ir J. B. ikiteisminio tyrimo metu analogiškai nurodė, kad 2017-11-18 dirbo radijo šaukiniu „1889“. Apie 19.00 val. vykdami į Kėdainių r. numatytą policinę priemonę Nr. 20-IL-55259, (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė kelyje pavojingai manevravusį automobilį „S. J.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pilietis A. P.. Kadangi nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, asmeniui buvo patikrintas blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM- 0377. A. P. nustatytas 1,59 promilių girtumas. 19.30 val. A. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į LSMUL Kauno klinikas kraujo mėginiui paimti, o vėliau pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS (b. l. 14-15, 17-18).

2017-11-19 Kauno apskrities VPK KP NVRS vyr. specialisto E. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-11-18 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK vyr. patrulis M. B. ir vyr. patrulė J. B. patikrinimui sustabdė automobilį „S. J.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. P.. Vairuotojui nustatytas 1,59 promilių girtumas. Automobilis saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 1).

2017-11-18 automobilio apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „S. J.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-12).

2017-11-18 alkotesterio kvite Nr. 4604 nurodyta, kad A. P. nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 20).

2017-11-20 specialisto išvadoje Nr. T-A 11909/2017(01) nurodyta, kad A. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).

2017-11-18 ir 2017-11-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose nurodyta, kad A. P. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 00647186 ir automobilio registracijos liudijimą (b. l. 34, 36).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad jis su draugais po darbo vartojo alkoholį, po to būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo, jau prie pat namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis sutiko duoti kraujo tyrimams atlikti, su nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai M. B. ir J. B. patvirtino, jog nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, jam alkotesteriu nustatytas 1,59 promilių girtumas ir jis pristatytas į gydymo įstaigą kraujo tyrimui atlikti. A. P. kaltę taip pat patvirtina ir rašytiniai įrodymai: automobilio apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. P. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. P. prašė perduoti sutuoktinį A. P. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 83). D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino kas yra laidavimas ir sutinka, kad sutuoktinis būtų perduotas jos atsakomybei. Jos santykiai su vyru yra artimi, veda bendrą ūkį. Jai buvo netikėta, kad vyras išgėręs važiuoja, nes praeityje to nėra buvę. Vyras nedažnai vartoja alkoholį, tikisi, kad padarys vyrui įtaką ir taip daugiau nepasikartos.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

A. P. neteistas (b. l. 46), administracine tvarka nebaustas (b. l. 47), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 50), dirbantis (b. l. 48). Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja D. P. yra kaltinamojo sutuoktinė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su sutuoktiniu santykiai yra geri, kartu gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, gali padaryti įtaką, kad sutuoktinis daugiau nenusikalstų. D. P. neteista (b. l. 80), administracine tvarka nebausta (b. l. 79), dirbanti (b. l. 81). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad A. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes laiduotojos pajamos nėra didelės, tačiau nustatant ilgesnį laidavimo terminą – 2 (dvejus) metus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog A. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,77 promilių koncentracija, t.y. vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija nežymiai viršijo normą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, ankščiau jis kelių eismo taisyklių nėra pažeidęs, nors turi ilgą vairavimo stažą, nėra nei baustas administracine tvarka, nei teistas, yra dirbantis, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, veika nesukėlė sunkių padarinių, turtinė žala nepadaryta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 (vieneri) metai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuojant jo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, automobiliu naudojasi abu sutuoktiniai. Kaltinamasis dirba eiguliu, todėl kiekvieną dieną automobiliu vyksta į darbą. Tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė prašė nekonfiskuoti automobilio. Prokurorė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiko, jog automobilis būtų nekonfiskuotas. Teismas įvertinęs kaltinamojo ir D. P. nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad automobilis A. P. ir D. P. yra būtina susisiekimo priemonė, todėl automobilio konfiskavimas šioje byloje prieštarautų proporcingumo principui.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotiną turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltinamojo išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vidutinė automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis – 1116 be PVM (b. l. 31), tačiau kaltinamasis nurodė, jog automobilį jis pirko dar prieš 4 metus, mokėjo 3600 Lt (1045 Eur). Automobilis pagamintas 2002 metais, nors jis techniškai tvarkingas, tačiau iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilis turi išorinių apgadinimų, apibraižymų (b. l. 8). Automobilis yra šeimos turtas. Įvertinus minėtas aplinkybes, konfiskuotina mažesnė suma, nei automobilio „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reali vertė – 600 Eur. Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užtikrins prevencinį baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, bus efektyvi siekiant atgrasyti asmenį nuo pakartotinio nusikalstamumo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. 00647186) paėmimas (b. l. 65-66), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00647186 perduotinas VĮ „Regitra“. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio registracijos liudijimas, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 70) grąžintini savininkui A. P..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas 2017-11-27 prokurorės nutarimu, panaikintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos D. P. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. P. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. E643493 grąžinti automobilio savininkui A. P..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš A. P. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 600 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. R0745176) paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00647186 perduoti VĮ „Regitra“.

Panaikinti A. P. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį automobilį – „S. J.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Indrė Averkienė