Pirmosios instancijos teismo teisėja                                                             Civilinė byla Nr. 2S-386-212/2015

Rita Ulejevienė                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11500-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija:122.4;

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1522-151/2015 pagal pareiškėjos antstolės R. G. prašymą suinteresuotiems asmenims A. K. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl baudos skyrimo ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Antstolė R. G. prašė skirti baudą A. K. R. už teismo sprendimo, įpareigojančio savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi antstolės R. G. pareiškimą tenkino, skyrė A. K. R. už 60,00 Eur baudą už sprendimo nevykdymą, išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Išaiškino A. K. R., kad bauda skiriama už sprendimo nevykdymą, tačiau toks baudos paskyrimas neatleidžia nubaustojo nuo pareigos atlikti nurodytus veiksmus. Nustatė, kad antstolė R. G. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-497-151/2013 įpareigoti atsakovę A. K. R. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti gyvenamojo namo lA2p priestato 1a1p savavališkai pastatytą antrą aukštą, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti A. K. R. buvo įteiktas 2014-02-10. A. K. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Kauno apylinkės teismas 2014-03-24 nutartimi tenkino skolininkės prašymą iš dalies - sprendimo vykdymą atidėjo iki 2014-07-01. A. K. R. 2014-07-02 antstolei pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus arba nesiimti priverstinių, nes ji su vyru yra neįgalūs, pensininkai, todėl skubiai atlikti ardymo darbų nesugebės, teigė, kad jau yra pradėjusi ardymo darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė 2014-10-20 patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad savavališkai pastatytas antrasis aukštas adresu (duomenys neskelbtini) yra nenugriautas. Antstolė R. G. 2014-12-01 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nugriauti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad A. K. R. neišardė gyvenamojo namo priestato savavališkai pastatyto antrojo aukšto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad A. K. R. ir jos vyras yra ligoti, pensininkai, A. K. R. iš dalies darbinga, o jos vyras nedarbingas, serga onkologine liga, A. K. R. gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją - 238,99 Eur, darė išvadą, kad jos materialinė padėtis yra sudėtinga. Pažymėjo, kad sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas iki 2014-07-01. Teismo posėdžio metu A. K. R. nenurodė termino, per kiek laiko įvykdys teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, į tai kad A. K. R. baudžiama pirmą kartą, sprendimą pradėjo vykdyti ir teigia, kad pagal galimybes jį vykdys, kad A. K. R. teismo sprendimo neįvykdė net ir atidėjus jo vykdymą, tačiau nurodė tam pateisinančias aplinkybes, A. K. R. už sprendimo nevykdymą skyrė vienkartinę 60 Eur baudą, įpareigojant ją sumokėti išieškotojo naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį. Nurodo, jog teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo teisiniai padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai ši jų nevykdo, todėl antstolės surašytas 2014-12-01 sprendimo neįvykdymo aktas turi būti perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kad šis išspręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. nustatytas taisykles. CPK 771 str. 5 d. išdėstytų padarinių taikymo – baudos skyrimo - galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. Ši norma gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi vykdymo kokybė. Atsižvelgiant į ginčo įpareigojimų turinį, darytina išvada, jog nurodytų veiksmų atlikimas nėra susijęs su skolininko (apeliantės) asmeniu, todėl juos gali atlikti ir pats išieškotojas ar jo samdyta, tokia veikla besiverčianti įmonė. Tokią CPK 771 str. 5 d. aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą, privalėjo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu J. R., kuris yra namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas, todėl teismo sprendimo veiksmai gali sukelti jam teisines pasekmes. Mano, jog teismas pažeidė betarpiškumo principą, o tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Mano, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją naikinti. Nurodo, jog apeliantės statybos darbai atlikti name yra laikomi rekonstrukciniai, o pagal įstatymą, inspekcija organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Kadangi pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius gali tik išimtinai apeliantė ir ji per nustatytą laiką teismo sprendimo neįvykdė, todėl pagrįstai buvo taikyta CPK 771 str. 5 d. Be to, LAT yra nurodęs, jog bauda atlieka kaip kompensacijos funkciją, kuri kartu ir skatina skolininką įvykdyti prievolę. Apeliantei nevykdant sprendimo, o teismui netaikant procesinių prievartos priemonių, apeliantė būdama skolininke taptų privilegijuota šalimi, todėl būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Dėl nurodytų motyvų, atmestinas apeliantės argumentas, jog inspekcija turėtų atlikti veiksmus už skolininkę, kai ši jų neįvykdo savo iniciatyva. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog sprendimo vykdymo veiksmai gali sukelti teisines pasekmes numatytas CPK 663 str. 2 d. jos sutuoktiniui J. R., nes šioje dalyje reglamentuojami apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto. Be to, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar yra pagrindas skolininkei taikyti baudą už sprendimo nevykdymą. Byloje nustatyta, kad antstolė R. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0090/14/00145 pagal Kauno apylinkės teismo 2014-01-06 vykdomąjį raštą dėl savavališkos statinio rekonstrukcijos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), išduotą Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 pagrindu. Minėtu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę A. K. R. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsiteisinti namo 1A2p priestato 1a1p, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą antrą aukštą; per teismo sprendimu nustatytą terminą atsakovei A. K. R. neįteisinus statinio, įpareigoti atsakovę A. K. R. per 3 mėnesius nuo termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti gyvenamojo namo 1A2p priestato 1a1p savavališkai pastatytą antrąjį aukštą adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė R. G. 2014-12-01 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė jį teismui, prašydama skirti baudą A. K. R. už teismo sprendimo nevykdymą (vykd. byla Nr. 0090/14/00145).

Apeliacinis teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais.

Kaip žinia, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Apeliantė nurodo, jog sprendimą gali įvykdyti ne tik pats skolininkas, todėl teismas šiuo atveju negalėjo taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalie. Šie argumentai nepagrįsti. CPK 273 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nuo 2014-01-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo 28 str. redakcija numato, kad Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, jog statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai, kurie išvardyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; statinį teismo sprendimu griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; statinys griaunamas (atstatomas), statinio dalys išardomos (atstatomos) vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalį Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (t. y. statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininko, valdytojo ar naudotojo) lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Nagrinėjamu atveju skolininkei A. K. R. per nustatytą terminą neatlikus statybos įteisinimo veiksmų, ji įpareigota per 3 mėnesius savo lėšomis likviduoti savavališkos rekonstrukcijos, adresu (duomenys neskelbtini), padarinius ir sutvarkant statybvietę. Taigi, šalinant savavališkos statybos padarinius nurodytu būdu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad sprendimą gali įvykdyti ir Inspekcija atsakovės lėšomis.

Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013 ginčo fabula kita. Išnagrinėtoje byloje Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu įpareigojo skolininkę nugriauti pastatus bei sutvarkyti statybvietę, o jai nevykdant teismo sprendime nurodytos pareigos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti medinę pavėsinę, laiptus, akmeninę atraminę sienutę, akmenimis grįstą aikštelę, pastatytus valstybinėje žemėje, patirtas išlaidas išieškant iš skolininkės. Akivaizdu, kad nurodytus veiksmus galėjo atlikti tiek skolininkas, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimas gali būti vykdomas tik apeliantės, nėra pagrindo taikyti šioje byloje nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas nagrinėdamas antstolės pareiškimą turėjo įtraukti į bylą jos sutuoktinį J. R.. Kauno apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu įpareigojo apeliantę nustatytu terminu įteisinti rekonstrukciją, o jos neįteisinus – nugriauti. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas ir turi būti vykdomas. Kadangi apeliantė per sprendime nustatytą terminą pareigos neįvykdė, atsirado pagrindas taikyti nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Tai, kad apeliantė turi sutuoktinį, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, nes būtent ji yra įpareigota teismo sprendimu nugriauti savavališką rekonstrukciją, o ne jos sutuoktinis, kuriam be abejonės žinoma teismo sprendimo esmė, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-497-151/2013 J. R. buvo trečiuoju asmeniu. Be to, pati apeliantė gali kreiptis į teismą tik dėl savo, o ne kitų asmenų teisių gynimo bei nurodyti skunde argumentus, kuo pažeidžiamos priimta teismo nutartimi jos, o ne kitų asmenų teisės.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Zina Mickevičiūtė