Administracinė byla Nr. eA-1818-556/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00566-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.2.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ ir atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ ir A. M. skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybei, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“, J. Š., A. Š., S. V., D. S.-V., D. V. dėl sprendimų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bėgma“ (toliau – ir Bendrovė) ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti praleistą procesinį terminą Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. birželio 26 d. sprendimui Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimui Nr. 14SK-1639-(14.14.110) apskųsti ir juos panaikinti; 2) pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.); 3) netenkinus skundo 1-2 punktuose nurodytų reikalavimų, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą; 4) priteisti pareiškėjui iš Kretingos rajono savivaldybės 44 757,54 Eur nuostolių atlyginimą.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Taryba 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Nors tuo metu galiojo 1993 m. spalio 12 d. patvirtintas Kretingos generalinis planas, o Tarybos sprendimu Nr. T2-322 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano“ Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas) buvo patvirtintas tik 2008 m. gruodžio 18 d., Detaliojo plano sudėtyje buvo pateikta tik rengiamo Bendrojo plano ištrauka, o tuo metu galiojusiu Kretingos generaliniu planu visiškai nesivadovauta. Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendime Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ nurodyta, kad planavimo tikslas – padalyti 0,7646 ha ploto žemės sklypą į du sklypus ir pakeisti padalyto sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, naudojimo būdą ir pobūdį į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Ilgą laiką Detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinami ir tik 2015 m. gruodžio 23 d. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą suformuoti sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir jį išnuomoti pareiškėjui A. M.. Žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), juridiniu požiūriu iki šiol nėra padalytas, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jis yra 0,7646 ha ploto (faktiškai į jo plotą įeina ir Žemės sklypas). Detaliojo plano sprendiniai, nustatantys žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, yra nepalankūs pareiškėjams.
3. Paaiškina, kad UAB „Bėgma“ nuomojamas sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (jo dalis lygi 0,6520 ha), yra komercinės paskirties objektų teritorija. Šiame sklype yra 1954–1976 metais statyti statiniai, kurių paskirtis nėra gyvenamoji (administracinė, pramonės, garažų). Šis sklypas nuo pat minėtų statinių eksploatavimo pradžios naudojamas kaip komercinės paskirties teritorija, kurioje yra UAB „Bėgma“ buveinė. Tačiau pagal Detaliojo plano sprendinius šio žemės sklypo žemės naudojimo būdas pakeistas į gyvenamųjų teritorijų. Tuo tarpu Žemės sklypas, remiantis tiek Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tiek Detaliojo plano sprendiniais, yra komercinės paskirties teritorija, tačiau šiame sklype komercinė veikla niekada nebuvo ir nėra vykdoma, nes jame yra pareiškėjui A. M. priklausantis gyvenamasis namas. Detaliuoju planu suprojektuota riba kerta UAB „Bėgma“ nuomojamo sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), teritoriją tokiu būdu, kad apie 5 kv. m žemės ploto faktiškai patenka į A. M. naudojamą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekiant tinkamai eksploatuoti sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), būtina keisti Detaliojo plano sprendinius, nes jie neatitinka pareiškėjų interesų dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Kretingos rajono savivaldybei 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą dėl inicijavimo sutarties sudarymo, kuriuo prašė atlikti Detaliojo plano keitimo procedūras, tačiau Administracija 2017 m. spalio 2 d. raštu (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ pareiškėjų prašymą atsisakė tenkinti.
4. Pareiškėjas UAB „Bėgma“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, prašė priteisti turtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų Detaliojo plano sprendinių. Nurodė, kad įsigydama statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagrįstai tikėjosi, jog juose (juos atitinkamai suremontavus ar pertvarkius) bus galima vykdyti administracinę, gamybinę, remonto veiklą. Ne kartą teikė prašymus Kretingos rajono savivaldybei išduoti sąlygas tiek remonto, tiek griovimo, tiek naujos statybos projektų žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rengimui, tačiau atsakymai buvo neigiami, motyvuojant Detaliojo plano sprendiniais (t. y. jog sklype galima tik gyvenamųjų namų statyba). Dėl nurodytos priežasties nuo 2013 metų iki šiol UAB „Bėgma“ negali vykdyti jokių jos nuosavybe esančių statinių statybos bei remonto darbų. Bendrovė buvo priversta pirkti transporto priemonių remonto paslaugas, užuot juos atlikusi statiniuose, esančiuose žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Patirti nuostoliai sudaro 34 997,54 Eur. Be to, dėl neteisėtų Detaliojo plano sprendinių Bendrovės nuosavybe esantys statiniai sunyko ir nusidėvėjo. Kadangi leidimas atlikti statybos darbus šiame statinių komplekse nė karto nebuvo gautas, statinių būklė nuolat blogėjo. Neteisėti Kretingos rajono savivaldybės veiksmai, užkertant kelią prižiūrėti savo nuosavybę, nulėmė nuostolius, pasireiškiančius statinių vertės sumažėjimu, kuriuos įvertino 9 760 Eur suma. Bendra pareiškėjo UAB „Bėgma“ patirtų nuostolių suma sudaro 44 757,54 Eur.
5. Pareiškėjai nurodė, kad panaikinus Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, turėtų būti naikinamas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 14SK-1639-(14.14.110), priimtas Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ pagrindu, bei 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.), kurios sudarymo pagrindas – Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 14SK-1639-(14.14.110). Šių administracinių aktų panaikinimas sudarytų sąlygas parengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), padalinti į du žemės sklypus, juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti naujas jų nuomos sutartis (pareiškėjo UAB „Bėgma“ atveju – pakeisti dabartinę valstybinės žemės nuomos sutartį).
6. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad pareiškėjas UAB „Bėgma“ statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Kretingos m., įsigijo 2013 metais iš varžytynių. Būdama atidi ir rūpestinga, Bendrovė turėjo galimybę susipažinti su teritorijoje, kurioje yra statiniai, galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais bei įvertinti komercinės veiklos vykdymo galimybes, tačiau to nepadarė dėl aplaidumo. Detalusis planas yra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad Detalusis planas nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, nepagrįsta.
8. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų pateiktame Detaliojo plano sprendinių brėžinyje esanti žyma patvirtina Detaliojo plano įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre faktą. Nurodė, kad Detalusis planas buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, patikrintas Administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriuje, o Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. PL-229 (14.16) patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2018 m. gegužės 29 d. Atsakovo nuomone, numatomi Detaliojo plano keitimo tikslai – nekeičiant Bendrojo plano sprendinių, pakeisti žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ribas, pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai į komercinės paskirties objektų teritorijas bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.
9. Nurodė, kad UAB „Bėgma“ neįrodė nei vienos iš sąlygų Kretingos rajono savivaldybės civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad termino administraciniams aktams ginčyti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios aplinkybės, o pačių pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis, nes kai pareiškėjams tapo žinomas ginčijamų administracinių aktų turinys, jie per vieną mėnesį į teismą nesikreipė.
10. Atsakovas NŽT, atstovaujamas Kretingos skyriaus, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
11. Nurodė, kad Detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Remiantis Detaliuoju planu, suprojektuotos žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ribos pažeidžia tiek pareiškėjų, tiek kitų gretimybėje esančių žemės sklypų ribas bei valstybės interesus.
12. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas UAB „Kartografiniai projektai“ teismo posėdyje su pareiškėjų skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
13. Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š., A. Š., S. V., D. S.-V., D. V. teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ir 2019 m. balandžio 15 d. papildomu sprendimu pareiškėjų skundo dalį tenkino. Administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 14SK-1639-(14.14.110) nutraukė. Panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ bei įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų UAB Bėgma ir A. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“. Kitą skundo dalį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimas dėl Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 14SK-1639-(14.14.110) panaikinimo, 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) pripažinimo negaliojančia, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose užregistruotas 2018 m. gegužės 28 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti yra praleistas.
16. Pareiškėjų teigimu, reikalavimai panaikinti NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 14SK-1639-(14.14.110) bei pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) yra išvestiniai ir yra ginčijami tik todėl, kad panaikinus pagrindiniu laikytiną reikalavimą dėl Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo, turi būti naikinami visi su juo betarpiškai susiję administraciniai aktai ir sandoriai.
17. Teismas nurodė, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis pareiškėjai nurodė mėginimus ginčą išspręsti taikiu būdu, įskaitant ir tai, jog 2017 m. rugsėjo 14 d. jie kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu inicijuoti Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano koregavimo/keitimo procedūras.
18. Teismas nustatė, kad Detaliojo plano aiškinamasis raštas ir brėžiniai į Kretingos rajono savivaldybės internetinę svetainę įkelti 2008 m. birželio 30 d., o Kretingos rajono savivaldybės informacinis pranešimas apie Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą spaudos leidinyje „Švyturys“ Nr. 49 paskelbtas 2008 m. liepos 5 d. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, reikšmingą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu pareiškėjų sužinojimo apie Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sietina su ginčijamo akto viešo paskelbimo momentu.
19. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodė tik tai, kad apie skundžiamų aktų egzistavimą jie sužinojo tik 2015 metais. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 14SK-1639-(14.14.110) priimtas Detaliojo plano pagrindu. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad būdami apdairūs ir rūpestingi, pareiškėjai galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio būdus, jog skundą paduotų teismui per nustatytą terminą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju mėginimas ginčą išspręsti taikiu būdu nelaikytas svarbia termino praleidimo priežastimi. Kadangi skundo padavimo termino praleidimas priklausė išimtinai nuo pareiškėjų valios ir atspindėjo jų pasirinkto elgesio modelį, termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, teismas praleisto termino skundui dėl Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 14SK-1639-(14.14.110) panaikinimo paduoti neatnaujino.
20. Teismas dėl skundo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) nurodė, kad Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Planavimo tikslai – 0,7646 ha ploto žemės sklypų padalinimas į du sklypus, padalinto sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių namų statybai. Pažymėjo, kad Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė, tik sudarė prielaidą jiems atsirasti.
21. Teismas nustatė, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (14SK-1639-(14.14.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ 0,1126 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu buvo pertvarkytas į du žemės sklypus, patvirtinti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal S. U. geodezinių darbų įmonės 2010 m. vasario 2 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) 0,1126 ha ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), išnuomotas pareiškėjui A. M. 30 metų terminui. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjo A. M. nuosavybe esančio pastato-parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos.
22. Įvertinęs tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,1126 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, teismas sprendė, jog sudarydamas 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.), NŽT Kretingos skyrius pagrįstai vadovavosi imperatyviomis Žemės įstatymo bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Kadangi Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detalusis planas, nėra panaikintas, skundo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) teismas laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
23. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ pagrįstumo, nustatė, kad pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“, kuriuo buvo prašoma inicijuoti Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano keitimo procedūrą, iš esmės siekiant pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai į komercinės paskirties objektų teritorijos bei pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakydama į pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymą, Administracija 2017 m. spalio 2 d. rašte Nr. (4.1.9)-D 3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ nurodė, kad Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano keitimas bus galimas, galutinai įgyvendinus jo sprendinius. Pažymėta, jog įgyvendinus Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius, jo keitimo metu bus galimas įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimas ir teritorijos naudojimo reglamentų nustatytas bei žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo paskirties iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, keitimas. Nurodyta, kad naudojimo būdo iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai į komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), keitimas negalimas, nes vadovaujantis Bendruoju planu, teritorija, į kurią patenka žemės sklypas, žymima kaip esami urbanizuoti plotai, kur vyraujančia teritorijos funkcija yra gyvenamosios paskirties žemės sklypai.
24. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtintas Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.
25. Teismas nustatė, kad Detalusis planas, kurio planavimo tikslai – 0,7646 ha ploto žemės sklypų padalinimas į du sklypus, padalinto sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių namų statybai, nėra įgyvendintas, nes Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik 0,1126 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), gautas padalijus 0,7646 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nepakeisti.
26. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto Bendrajame plane, patvirtintame Tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, 0,7646 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), teritorija pažymėta kaip esami urbanizuoti plotai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog iki Detaliojo plano patvirtinimo 0,7646 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas buvo komercinės paskirties objektų teritorijos ir 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-11 ir 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) 0,6520 ha ploto ir 0,1126 ha ploto valstybinės žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). pareiškėjams buvo išnuomoti, atsižvelgiant į jų nuosavybės teise valdomų statinių pagrindinę naudojimo paskirtį, siekiant užtikrinti tinkamą jų eksploataciją. Teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-11 ir 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) turinys patvirtina, jog jose buvo numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą<...>. 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-11 3 punkte, be kita ko, pažymėta, jog išnuomoto žemės sklypo esamas naudojimo būdas ir (ar) pobūdis gali būti pakeistas pagal detalųjį planą, parengtą teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo dalies skyriaus „Urbanistinės dalies sprendinių konkretizavimas“ 1.1 punkte pažymėta, kad pagal Tarybos patvirtintą koncepciją suformuoti sprendiniai 10 metų laikotarpiui (iki 2018 metų), grafinėje dalyje nurodant vyraujančią teritorijos funkciją. Nurodyta, jog tai reiškia, kad teritorijoje, apribotoje viena spalva, galimi ir kitos paskirties sklypai, daugiafunkciniai objektai, nepabloginantys aplinkos kokybės pagal brėžinyje nurodytus reglamentus.
27. Teismas iš pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymo „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“ nustatė, jog pareiškėjai siekia, kad nekeičiant Bendrojo plano sprendinių, būtų pakeistos žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ribos, pakeistas žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai į komercinės paskirties objektų teritorijos bei prisijungti įsiterpusią valstybinę žemę, pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Teismas nurodė, kad Detaliojo plano sprendinių (naudojimo būdo, užstatymo tankio ir intensyvumo bei aukštingumo) pakeitimai laikytini detaliojo plano sprendinių esmės nekeičiančiais pakeitimais, tuo atveju, kai dėl jų nereikia keisti detaliojo plano tikslų. Įvertinęs tai, kad Bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta kaip esami urbanizuoti plotai, byloje nesant duomenų, jog pagal Bendrojo plano rengimo metu Tarybos patvirtintą koncepciją ginčo teritorijoje suformuoti Bendrojo plano sprendiniai pasikeitė, teismas sprendė, kad ginčo situacija laikytina patenkančia į Taisyklių 318.4.5.2 punkto taikymo sritį, kada yra pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra.
28. Teismas vertino, kad iš esmės pareiškėjų pasiūlymas neprieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, todėl sprendė, jog Administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštas Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ negali būti laikytinas teisėtu, todėl jį panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“.
29. Teismas, vertindamas skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, nurodė, kad asmuo turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu bus nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje nurodytos sąlygos, dėl veiksmų, kurie yra susiję su bendromis atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigomis. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą jie nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo aspektu.
30. Teismas nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jų atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas. Teismas pažymėjo, kad CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
31. Pareiškėjas UAB „Bėgma“ nurodo, jog prašomus priteisti nuostolius, pasireiškiančius išlaidomis už transporto priemonių remonto paslaugas, statinių vertės sumažėjimu, jis patyrė dėl neteisėtų Detaliojo plano sprendinių, kuriais, be kita ko, buvo grindžiamas atsisakymas išduoti sąlygas remonto, griovimo, naujos statybos projektų žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rengimui.
32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Detalusis planas nėra nuginčytas, vertino, jog atsisakymas pareiškėjui išduoti sąlygas remonto, griovimo, naujos statybos projektų žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rengimui negali būti laikytinas neteisėtu, todėl skunde nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai negali būti laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, dėl to reikalavimo priteisti 44 757,54 Eur nuostolių netenkino.
33. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo UAB „Bėgma“ prašymo priteisti 3 611,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad pareiškėjų skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl pareiškėjas UAB „Bėgma“ įgijo teisę ne į visų, o tik į dalies patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas UAB „Bėgma“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: skundų rengimas, taikos sutarties parengimas, ieškinio parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, pareiškėjo atstovavimas teismo posėdžiuose ir kitos šioje byloje teiktos teisinės paslaugos. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nurodyta taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjų UAB „Bėgma“ ir A. M., kuri buvo patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1475-666/2017, nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB „Bėgma“ ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Administracijai, NŽT Kretingos skyriui, UAB „Geometra“ dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovo sutikimo pripažinimo. Kadangi UAB „Bėgma“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra tinkamai detalizuotas, nėra aišku, kokių procesų metu patirtas išlaidas prašoma atlyginti, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtu.
34. Teismas atkreipė dėmesį, kad atliekant patirtų išlaidų detalizavimą, turėtų būti atsižvelgiama į administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu patenkintų materialinių teisinių reikalavimų apimtį.
III.
35. Pareiškėjas UAB „Bėgma“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas pareiškėjo UAB „Bėgma“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti pareiškėjui UAB „Bėgma“ iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1 591,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
36. Pareiškėjas nurodo, kad nors sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliktinas nenagrinėtu, tačiau ABTĮ nenumato galimybių teismui palikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Tai reiškia, kad UAB „Bėgma“ neturi jokių procesinių galimybių iš naujo teikti pirmosios instancijos teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas gali išspręsti tik priimdamas galutinį sprendimą byloje, kuris, nagrinėjamu atveju, jau yra priimtas.
37. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog UAB „Bėgma“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra paliekamas nenagrinėtu. Priešingai, sprendime nurodyta, kad pareiškėjų skundo dalis dėl Administracijos 2017 m. spalio 2 d. rašto Nr. (4.1.9)-D3-5040 panaikinimo yra tenkinama, o kita skundo dalis yra atmetama. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo UAB „Bėgma“ skundą dėl bylinėjimosi išlaidų.
38. Pareiškėjas nurodo, kad visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad „UAB Bėgma prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra tinkamai detalizuotas, nėra aišku, kokių procesų metu patirtas išlaidas prašoma atlyginti. Pareiškėjas 2019 m. kovo 5 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, prie kurio pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas už teisines paslaugas su paslaugų suteikimo aktais. Paslaugų suteikimo aktuose buvo detaliai aprašytas teikiamos teisinės paslaugos pobūdis, bylos pavadinimas, paslaugos trukmė ir kaina. Kadangi teismas tik iš dalies tenkino pareiškėjų skundą, tai turėjo pareigą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia skundo dalimi.
39. Teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nurodyta taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjų UAB „Bėgma“ ir A. M., kuri buvo patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1475-666/2017, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bėgma“ ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, UAB „Geometra“ dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovo sutikimo pripažinimo. Pažymi, kad pareiškėjo pastangomis buvo rengiamas taikos sutarties projektas šioje byloje, ką patvirtina byloje esantys duomenys (IV tomas, b. l. 101-107). Taikos sutarties projekto esmė buvo tokia, kad kaip neteisėtas būtų naikinamas Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas. Nors pareiškėjas tokį taikos sutarties projektą parengė, tačiau jis nebuvo atsakovų pasirašytas. Nepaisant to, pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl taikos sutarties projekto parengimo ir pagrįstai prašė teismo jas priteisti.
40. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pateikė itin išsamų ir detalų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, kadangi pareiškėjo pateiktuose prašymo prieduose buvo detaliai išskirtos teisinės paslaugos ir jų kaina.
41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Taigi sprendimo dalis, kurioje pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo atmestas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl tenkinus pareiškėjo skundo dalį, pareiškėjui turi būti priteista atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų – 1 591,14 Eur.
42. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. rašto Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Kretingos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų UAB „Bėgma“ ir A. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą „Dėl iniciavimo sutarties sudarymo“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
43. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai kreipdamiesi į Administracijos direktorių su prašymu „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“ nurodė šiuos koreguojamo Detaliojo plano planavimo tikslus – nekeičiant Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto Bendrojo plano sprendinių, pakeisti žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ribas; pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai (numatytas Detaliajame plane) į komercinės paskirties objektų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos reglamentus; pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Įvertinus Detaliojo planavimo tikslus nustatyta, kad planuojamu rengti teritorijų planavimo dokumentu keičiami Detaliojo plano sprendiniai, todėl nesutinka su teismo išvada, jog planavimo procese yra pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra. Atsižvelgiant į tai, negali būti taikomas Taisyklių 318.4.5.2 punktas.
44. Nesutinka su teismo išvada, kad Bendrojo plano rengimo metu ginčo teritorijoje suformuoti Bendrojo plano sprendiniai nepasikeitė. Taisyklių 314 punkte nustatyta, jog detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu, o detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai.
45. Atsakovas, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 7 dalimi, Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija, patvirtinta Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. DI-151 (netekęs galios 2014 m. sausio 18 d.), Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija, patvirtinta Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DI-1009„Dėl teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos patvirtinimo“ (aktuali redakcija), pažymi, kad Bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta kaip urbanizuoti plotai vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštas Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, kuriuo pareiškėjai informuoti, kad vadovaujantis Bendruoju planu, negalima pakeisti naudojimo būdo iš gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į komercinės paskirties objektų teritorijas, negali būti pripažintinas neteisėtu ir panaikintas.
46. Pareiškėjas UAB „Bėgma“ atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
47. Nurodo, kad teismo sprendimas atsakovo skundžiamoje dalyje yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra juridinio pagrindo.
48. Atsakovo priimtame Rašte buvo nurodytos dvi atsisakymo pradėti teritorijų planavimo procesą priežastys: neįgyvendinus Detaliojo plano sprendinių, neįmanomas jo keitimas ir žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini).; negalima pakeisti naudojimo būdo iš gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, į komercinės paskirties objektų teritorijas, kadangi pagal Bendrąjį planą, teritorija, į kurią patenka minimas žemės sklypas, žymima kaip esami urbanizuoti plotai, kur vyraujančia teritorijos funkcija yra gyvenamosios paskirties žemės sklypai, ir komercinės paskirties objektų teritorijos ten nenumatytos.
49. Pareiškėjas nesutinka su pirma priežastimi, kadangi nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato imperatyvo, jog detalusis planas galėtų būti keičiamas tik pilnai įgyvendinus jo sprendinius. UAB „Bėgma“ yra pateikęs teritorijų planavimo specialistės A. Š. išvadą, kurios atsakovas neginčijo, neneigė jokiais kitais byloje esančiais įrodymais ar svariais argumentais. Išvadoje nurodyta, kad darytina išvada, jog Administracija įpareigoja planavimo iniciatorių prieš pradedant žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172, keitimo procedūrą, patvirtinti detaliuoju planu nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypus) bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Specialistė pabrėžė, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatos, įpareigojančios prieš atliekant teritorijų planavimo dokumento keitimo/koregavimo procedūras, iki galo įgyvendinti keičiamo/koreguojamo detaliojo plano sprendinius, todėl Administracija turėtų iš naujo peržiūrėti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo.
50. Teigia, kad Administracija nei skundžiamajame rašte, nei bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti teisės normos, kuria vadovaudamasis atsakovas teigia, jog nėra galimybių keisti Detalųjį planą, kol nėra įgyvendinti jo sprendiniai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjas teigia, kad nekyla abejonių, jog pirmasis skundžiamojo Rašto argumentas (dėl negalėjimo keisti Detaliojo plano, kol nėra pilnai įgyvendinti jo sprendiniai) yra visiškai nepagrįstas teisės normomis – priešingu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu būtų pagrindęs savo pozicijos teisėtumą ir pagrįstumą.
51. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su antruoju atsakovo Rašto argumentu. Kretingos miesto Bendrojo plano urbanistinės struktūros brėžinys patvirtina, kad ginčo teritorija yra žymima šviesiai gelsva spalva, kurios reikšmė – urbanizuoti plotai. Priešingai nei teigia atsakovas, Kretingos miesto Bendrojo plano sprendiniai nenustato (nei grafinė, nei tekstinė dalis), kad urbanizuotuose plotuose vyraujanti teritorijos funkcija yra gyvenamosios paskirties sklypai. Jei urbanizuoti plotai Kretingos miesto Bendrojo plano urbanistinės struktūros brėžinyje yra žymimi šviesiai gelsva spalva, tai gyvenamosios paskirties sklypai yra žymimi ryškiai geltona spalva su „G“ raidės indeksu. Atlikus teritorijų planavimo dokumentų bei žemės valdos projektų, parengtų Kretingos mieste po Bendrojo plano patvirtinimo, analizę, pastebėti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais buvo nustatytas/pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas į komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypuose, pagal Bendrąjį planą patenkančiuose į esamus urbanizuotus plotus (visos detaliaisiais planais planuojamos teritorijos arba dalis jų). Taigi urbanizuotose teritorijose nėra numatyta, kad vienintelis galimas žemės naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos. Pažymi, kad atsakovas nei viename savo atsiliepime niekaip nepaaiškino ir nepagrindė skirtumo tarp pareiškėjo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statuso (kuris yra urbanizuotose teritorijose) ir tarp nurodytų žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (kurie taip pat pagal Kretingos miesto Bendrąjį planą buvo priskirti urbanizuotoms teritorijoms), skirtumo.
52. Teritorijų planavimo specialistė savo išvadoje nurodė, kad Administracijos Rašte nurodyta, jog žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), nebus galima pakeisti naudojimo būdo iš gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į komercinės paskirties objektų teritorijas. Tai galbūt prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, nes, vadovaujantis Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo dalies aiškinamojo rašto 1. skyriaus 1.1. dalimi, pagal miesto Tarybos patvirtintą koncepciją suformuoti sprendiniai 10 metų laikotarpiui, grafinėje dalyje nurodant vyraujančią teritorijos funkciją. Tai reiškia, kad kvartale, apribotame pagrindinėmis gatvėmis, galimi ir kitos paskirties sklypai, daugiafunkciniai objektai, nepabloginantys aplinkos kokybės pagal brėžinyje nurodytus reglamentus. Pareiškėjas teigia, kad būtent todėl Bendrovė siekė, jog Detalusis planas būtų pakeistas tokiu būdu, kad žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas komercinių objektų teritorijų naudojimo būdas (lygiai toks pats, koks buvo nuo šio sklypo suformavimo ir yra iki šiol).
53. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą, ar nagrinėjamu atveju užtenka Detaliojo plano keitimo, ar koregavimo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju neužtenka Detaliojo plano koregavimo, o reikalinga Detalųjį planą keisti. Pareiškėjas akcentuoja, kad šis klausimas yra visiškai neaktualus. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami. Detaliojo plano koregavimas yra paprastesnė procedūra nei detaliojo plano keitimas, tačiau abiem atvejais keitimą/koregavimą galima atlikti tik tuomet, jei tai neprieštarauja galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.
54. Pareiškėjas teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyti teisės aktai – Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija ir Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija – nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi šie teisės aktai numatė pareigą teritorijų planavimo dokumentų organizatoriams ir rengėjams, rengiant bendruosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, vadovautis šiais teisės aktais. Kretingos rajono savivaldybė, rengdama ir tvirtindama Kretingos miesto Bendrąjį planą, turėjo laikytis Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos. Ar Kretingos rajono savivaldybė jos laikėsi, yra ne šios bylos klausimas. Nei viena šalis šioje byloje neteigė, kad Kretingos miesto Bendrasis planas yra parengtas nesivadovaujant kokiais nors teisės aktais – skyrėsi tik šalių vertinimas, ar teritorijoje, kurios Kretingos miesto Bendrajame plane žymimos kaip urbanizuoti plotai, yra įmanomas kitoks žemės naudojimo pobūdis nei kad gyvenamosios teritorijos. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kokie Kretingos miesto Bendrojo plano grafiniai ir/ar tekstiniai sprendiniai riboja ginčo teritorijoje komercinės paskirties objektų teritorijų nustatymą.
55. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Kretingos miesto Bendrasis planas ginčo teritorijoje esantiems sklypams nedraudžia nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo. Taigi pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodyti tikslai buvo teisėti ir įgyvendinami, o atsakovas jau beveik dvejus metus daro kliūtis pareiškėjams įgyvendinti jų teises.
56. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
57. Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, todėl UAB „Bėgma“ gali būti atlyginta dalis patirtų, įrodymais pagrįstų išlaidų, t. y. atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų santykį su skunde keltais reikalavimais. Šioje byloje patenkintas tik vienas UAB „Bėgma“ reikalavimas. Todėl sutinka su teismo pozicija, kad iš atsakovų gali būti priteista tik atitinkama dalis patirtų išlaidų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
58. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo UAB „Bėgma“ reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra tinkamai detalizuotas, nėra aišku, kokių teisminių procesų metu išlaidos yra patirtos, nes nuo 2017 m. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1475-666/2017 pagal UAB „Bėgma“ ieškinį A. M., tretiesiems asmenims dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovo sutikimo pripažinimo; civilinė byla Nr. eA2-42-474/2019 pagal trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovui A. M., ieškovui UAB „Bėgma“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1475-666/2017; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinė byla Nr. eI-1102-386/2017 pagal pareiškėjų R. Z., J. B. Z., UAB „Kartografiniai projektai“ skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims NŽT, UAB „Bėgma“, visuomeninei organizacijai „Vilnoja“ dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (4.1.17)-D3-2603 pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus. ABTĮ 40-41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pareiškėjo pateiktų paslaugų suteikimo aktų negalima pilnai nustatyti, kokiose bylose teiktos paslaugos.
59. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo Administracijos apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
60. NŽT dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju iš keturių pareiškėjų UAB „Bėgmos“ ir A. M. iškeltų pareiškime išdėstytų reikalavimų patenkintas tik vienas reikalavimas, todėl mano, jog pareiškėjams iš prašomos priteisti 3 611,45 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priklausytų tik ketvirtoji bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 902,86 Eur, bet ne 1 591,14 Eur, kaip nurodo pareiškėjas.
61. NŽT sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta taikos sutartis, sudaryta taip pareiškėjų UAB „Bėgma“ ir A. M., kuri buvo patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1475-666/2017, tai neatitinka ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatų, prašymas nėra detalizuotas, nėra aišku, kokių procesų metu patirtas išlaidas prašoma atlyginti. Todėl mano, kad apeliacinis skundas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.
62. NŽT dėl atsakovo Administracijos apeliacinio skundo nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija Rašte pagrįstai atsisakė pakeisti naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į komercinės paskirties objektų teritorijas, nes pagal Bendrąjį planą ginčo teritorija žymima kaip urbanizuoti plotai, kur vyraujančia teritorijos funkcija yra gyvenamosios paskirties žemės sklypai, komercinės paskirties objektų teritorijos ten nenumatytos, kaip ir išdėstyta Rašte, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
63. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
65. Pareiškėjas UAB „Bėgma“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovas Administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl Administracijos 2017 m. spalio 2 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Apeliaciniuose skunduose nekeliami reikalavimai dėl sprendimo dalies nutraukti administracinę bylą reikalavimų panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 14SK-1639-(14.14.110) dalyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimą tik pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose suformuluotų reikalavimų ribose.
66. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Bėgma“ ir A. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. su prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydami sudaryti inicijavimo sutartį tikslu pakoreguoti Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 patvirtintą Detalųjį planą, t. y. inicijuoti detaliojo plano keitimo procedūrą: nekeičiant Kretingos miesto Bendrojo plano sprendinių, pakeisti žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ribas; pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai į komercinės paskirties objektų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus; pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Prašyme taip pat nurodė, kad pagal Kretingos m. Bendrąjį planą, planuojama teritorija patenka į teritorijas, kuriose planuojama keisti žemės paskirtį į kitą „esami urbanizuoti plotai“.
67. Administracija, atsakydama pareiškėjams į jų prašymą, skundžiamame 2017 m. spalio 2 d. rašte Nr. (4.1.9)-D3-5046 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ paaiškino, kad žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtino Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172, tikslas – padalinti žemės sklypą į du sklypus (0,6520 ha ir 0,1126 ha) ir padalinto sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Patvirtinus Detalųjį planą, Nekilnojamojo turto registrų centre įregistruotas tik vienas žemės sklypas, kurio plotas – 0,1126 ha, o kitas žemės sklypas – neįregistruotas, t. y. nepilnai įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai, todėl neįgyvendinus Detaliojo plano sprendinių, neįmanomas jo keitimas. Įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius, pareiškėjai galės inicijuoti Detaliojo plano keitimą, kurio metu bus galima žemės sklypams prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus bei žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), negali pakeisti naudojimo būdo iš gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į komercinės paskirties objektų teritorijas, kadangi pagal Kretingos miesto Bendrąjį planą, teritorija, į kurią patenka žemės sklypas, žymima kaip esami urbanizuoti plotai, kur vyraujančia teritorijos funkcija yra gyvenamosios paskirties žemės sklypai, ir komercinės paskirties objektų teritorijos ten nenumatytos. Atkreipė dėmesį, kad Administracija vykdo procedūras Bendrojo plano keitimui arba koregavimui.
68. Nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Planavimo tikslai – 0,7646 ha ploto žemės sklypo padalinimas į du sklypus (0,6520 ha ir 0,1126 ha) ir padalinto sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad Detalusis planas yra įgyvendintas tik iš dalies, nes Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik 0,1126 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suformuotas padalijus 0,7646 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris 2016 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 14SŽN-17-(14.14.55.) išnuomotas pareiškėjui A. M., o žemės sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-11 išnuomoto pareiškėjui UAB „Bėgma“, kadastro duomenys nepakeisti, t. y. įgyvendinta tik dalis Detaliojo plano sprendinių.
69. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto Bendrajame plane, patvirtintame Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, 0,7646 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), teritorija žymima kaip esami urbanizuoti plotai.
70. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai (2 str. 27 d.). Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (2 str. 28 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.
71. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
72. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai. Konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis) .
73. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus.
74. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 (toliai – ir Taisyklės), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, šeštajame skirsnyje nustatyta detaliojo plano keitimo ir koregavimo tvarka ir atvejai. Taisyklių 313 punkte numatyta, kad Detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu (Taisyklių 314 p.). Taisyklių 315 punkte numatyta, kad Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami.
75. Pagal Taisyklių 318.4.5.2. papunktį, galiojantys detalieji planai koreguojami, kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, t. y. galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV.
76. Taigi nagrinėjamu atveju norint koreguoti Detaliojo plano sprendinius (naudojimo būdą, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrus bei aukštingumą), yra pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra pagal minėtų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319.4.5.2 papunktį, tačiau koregavimu neturi būti keičiama detaliojo plano esmė, taip pat koregavimas negali pažeisti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju, Klaipėdos miesto Bendrojo plano sprendinių.
77. Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 14 d. prašyme Administracijai prašė inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūrą: nekeičiant Kretingos miesto Bendrojo plano sprendinių, pakeisti žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ribas; pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai į komercinės paskirties objektų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus; pakeisti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei prijungti įsiterpusią valstybinę žemę ir pakeisti jos paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.
78. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, tai, kad Detaliojo plano sprendinių (naudojimo būdo, užstatymo tankio ir intensyvumo bei aukštingumo) pakeitimai laikytini detaliojo plano sprendinių esmės nekeičiančiais pakeitimais, tuo atveju, kai dėl jų nereikia keisti detaliojo plano tikslų, tai, kad Bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta kaip esami urbanizuoti plotai, byloje nesant duomenų, jog pagal Bendrojo plano rengimo metu Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą koncepciją ginčo teritorijoje suformuoti Bendrojo plano sprendiniai pasikeitė, sprendė, kad ginčo situacija patenka į Taisyklių 318.4.5.2 punkto taikymo sritį, kada yra pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra, todėl panaikino skundžiamą Administracijos Raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“.
79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytą siekį, ginčo teritorijai galiojančio Detaliojo plano sprendinius, tikslus ir uždavinius, Kretingos miesto Bendro plano sprendinius, su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis atsakovo skundžiamoje dalyje nesutinka.
80. Minėta, kad Tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-172 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, buvo patvirtintas Detalusis planas, kuris, remiantis teisės aktų nuostatomis, yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, šiuo metu yra galiojantis, kuriame nurodyti planavimo tikslai – 0,7646 ha ploto žemės sklypo padalinimas į du sklypus (0,6520 ha ir 0,1126 ha) ir padalinto sklypo, kurio plotas 0,6520 ha, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Ištrauka iš Kretingos miesto Bendrojo plano patvirtina, kad ginčo sklypai patenka į urbanizuojamą teritoriją, kuri Bendrajame plane žymima geltona spalva, t. y. teritorija skirta gyvenamųjų namų statybai, komercinės paskirties teritorijos toje vietoje nenumatytos. Be to, pareiškėjai prašymu Administracijai siekia ne tik žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo, bet ir žemės sklypų ribų pakeitimo, įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo ir jos paskirties pakeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ginčo situacija patenka į Taisyklių 318.4.5.2 punkto taikymo sritį, kada yra pakankama Detaliojo plano korektūros procedūra.
81. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šiuo metu žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis yra – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, kadangi, kaip jau buvo minėta, Detaliojo plano sprendinių dalis, kiek tai susiję su pareiškėjui UAB „Bėgma“ išnuomotu žemės sklypu, nebuvo įgyvendinta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo argumentais, kad Detaliojo plano koregavimas, t. y. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo iš gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos į komercinės paskirties objektų teritorijas, būtų galimas tik įgyvendinus jo sprendinius ir jeigu toks pakeitimas neprieštarautų Kretingos miesto Bendrojo plano sprendiniams.
82. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad su pareiškėjais sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse buvo numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą<...>, 2014 m. sausio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 14SŽN-(14.14.55.)-11 3 punkte pažymėta, jog išnuomoto žemės sklypo esamas naudojimo būdas ir (ar) pobūdis gali būti pakeistas pagal detalųjį planą, parengtą teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, nesuteikia pareiškėjams teisės prašyti koreguoti Detalųjį planą, nepaisant teisės aktuose nustatytų tokiam koregavimui keliamų reikalavimų.
83. Pareiškėjo atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kiek tai susiję su kitų sklypų detaliuoju planavimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl to nepasisako.
84. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamoje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, kuris keistinas, pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų UAB“ Bėgma“ ir A. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“, atmetant.
85. Kita vertus, teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad, nagrinėjamu atveju pareiškėjai bendrai negali įgyvendinti teisės kreiptis į Administraciją dėl Detaliojo plano koregavimo/keitimo procedūros inicijavimo, tačiau pareiškėjas A. M. šią teisę gali įgyvendinti savarankiškai kreipiantis į Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka.
86. Pasisakydama dėl pareiškėjo UAB „Bėgma“ apeliacinio skundo reikalavimų, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, prašymą paliekant nenagrinėtu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtu, kadangi, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, Administracinių bylų teisenos įstatymas, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tokio pagrindo nenumato. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų UAB „Bėgma“ ir A. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“ atmetama, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi sprendimas priimtas ne jo naudai, atitinkamai ir pareiškėjo apeliacinis skundas dėl tų pačių argumentų negali būti tenkinamas, todėl atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bėgma“ apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies, panaikinant Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 2 d. raštą Nr. (4.1.9)-D3-5040 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjų UAB „Bėgma“ ir A. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą „Dėl inicijavimo sutarties sudarymo“, pakeisti ir pareiškėjų skundą šioje dalyje atmesti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius