Bylos Nr. 1S-41-449/2023

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00409-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.3; 2.5.15; 2.5.19

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), 

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

nuteistajai D. Š.,

gynėjui advokatui Justui Viliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. Š. gynėjo advokato Justo Vilio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnį D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu D. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), BK 228 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 400 MGL dydžio (15 060 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 681 straipsniu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija), D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Iš D. Š., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuota 9 318,42 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatas. Taip pat D. Š. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, baudžiamoji byla jai nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis dėl D. Š. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija) panaikinta ir D. Š. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pakeitė nuosprendžio dalį dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir turto konfiskavimo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta aplinkybė, kad D. Š. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. D. per kelis kartus priėmė 24 000 Lt (6 950,88 Eur) kyšį. Nuteistosios D. Š. nusikalstama veika iš BK 226 straipsnio 4 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuota į BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirta jai bausmė – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu D. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė D. Š. paskirta 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria D. Š., vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistosios D. Š. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 459,38 Eur. Kita Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 361 ir 362 straipsniais, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) prašymą dėl nuteistajai D. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės patikslinimo, nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, patikslinant ir nurodant, kad pagal BK 681 straipsnį D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Nuteistosios D. Š. gynėjas advokatas Justas Vilys skunde prašo pripažinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį neteisėta ir negaliojančia bei palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta – „pagal BK 681 straipsnį D. Š. paskirti atėmimą teisės 3 (trejus) metus jai būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)“.

5.       Nuteistosios gynėjas skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad VRK neteisingai nurodo, jog nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse skirtingai nurodyta dėl baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyse nurodyta, kad nuteistajai atimama teisė būtų paskirtai į skiriamas pareigas. Todėl, gynėjo vertinimu, neturėtų kilti jokių abejonių dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties. Gynėjas, cituodamas BK 681 straipsnio, BPK 361 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, akcentuodamas, kad teisė būti išrinktam ir teisė būti paskirtam yra du individualūs būdai asmenims patekti į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas, pažymi, kad skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartimi nėra išaiškinti rezoliucinės dalies formuluotės neaiškumai ar netikslumai, taip pat nėra patikslintas darbo pobūdis ar veikla, funkcijos, o išplėsta baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sritis, pakeistas pareigų įgijimo ar patekimo į jas būdas, toks išplėtimas sukelia neaiškumų dėl nuteistosios galimybių pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise. Taip pat gynėjas, atkreipdamas dėmesį į BPK 3081 straipsnio nuostatas, į apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, kuriose nurodyta „skiriamas pareigas“, ir į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą palikti šią nuosprendžio dalį nepakeistą, nesutinka su apygardos teismo sprendimu ištaisyti rašymo apsirikimą. Gynėjo vertinimu, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pateiktas išaiškinimas negali būti laikomas nuosprendžio rašymo apsirikimo, techninės klaidos ištaisymu, taip pat negali būti laikomas ir teismo nuosprendžio netikslumų, neaiškumų ar formuluotės išaiškinimu, o juo iš esmės yra pakeista nuosprendžio esmė, praplečiant bausmės taikymo sritį. Tai, gynėjo teigimu, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, nuteistosios konstitucinę teisę į teisingą teismą ir teisę pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise.

6.       Atsiliepimu į nuteistosios gynėjo skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius prašo nuteistosios gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį. Prokuroras teigia, kad BK 681 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės formuluotė yra vientisa ir nedaloma pagal savo esmę, prasmę, tikslą ir paskirtį, todėl negali būti išskiriami atskiri asmenų pareigų užėmimo būdai (skyrimas ar išrinkimas). Prokuroro nuomone, apygardos teismo sprendimas nuteistajai D. Š. paskirti BK 681 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tam tikrą laiką apriboti galimybę toliau galimai vykdyti nusikalstamas veikas, užimant kokias nors pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose ir įstaigose, įmonėse ar nevalstybinėse organizacijose, neatsižvelgiant į tai, ar ji į tas pareigas bus išrinkta ar paskirta, yra logiškas ir pagrįstas. Todėl prokuroras nesutinka su gynėjo argumentu, kad apygardos teismas nutartimi išplėtė baudžiamojo poveikio priemonės ribas ir taip pakeitė nuosprendžio esmę. Prokuroro vertinimu, apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įrašė nepilną BK 681 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės formuluotę, t. y. padarė rašymo apsirikimo klaidą. Todėl prokuroras daro išvadą, kad apygardos teismas nutartimi tik ištaisė rašymo apsirikimo klaidą.

7.       Teismo posėdyje nuteistoji D. Š. ir jos gynėjas prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti ir teismo nutartį palikti galioti.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios D. Š. gynėjo advokato Justo Vilio skundas tenkinamas.

8.       Nuteistosios D. Š. gynėjo advokato Justo Vilio skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad pagal BK 681 straipsnį D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, tenkinamas. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

9.       BPK 361 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. Aptariamame straipsnyje yra nustatytas nebaigtinis sąrašas, kokio pobūdžio nuosprendžio neaiškumai ar kylančios abejonės gali būti išspręstos nuosprendžio vykdymo metu. Kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, turi būti vertinama, ar ištaisius nuosprendžio neaiškumus ar pašalinus abejones, nebus pakeista teismo priimto nuosprendžio esmė. Nuosprendžio esmė gali būti keičiama tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka (BPK VI, VIII dalys), o ne nuosprendžio vykdymo metu. 

10.       Baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas – reglamentuojama BK 681 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Taigi, gali būti atimama teisė būti išrinktam arba teisė būti paskirtam, t. y. gali būti atimama teisė eiti renkamas arba skiriamas pareigas. Aiškinant lingvistiškai, darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl viešųjų teisių atėmimo taikymo apimties, priklausomai nuo situacijos gali būti atimama bet kuri viena teisė arba visos teisės, numatytos BK 681 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Priešingas šios teisės normos aiškinimas, pagal kurį teismas neturėtų galimybės spręsti dėl atimamų viešųjų teisių apimties, užkirstų kelią teismui tinkamai individualizuoti skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę. Apibendrinant, teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, turi konkrečiai apibrėžti šios priemonės taikymo apimtį, t. y. nurodyti, kokia teisė arba kokios teisės yra atimamos, taip pat nustatyti šios priemonės taikymo terminą.

11.       Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-491/2019 tiek aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse vienodai nurodyta, kokia teisė atimama – „teisė būti paskirtai į skiriamas pareigas“ („atėmimas teisės jai būti paskirtai į <...> skiriamas pareigas“ (nuosprendžio aprašomoji dalis, 101 lapas); „paskirti atėmimą teisės 3 (trejus) metus jai būti paskirtai į <...> skiriamas pareigas“ (nuosprendžio rezoliucinė dalis, 103 lapas). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajai D. Š. paskirtos BK 681 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės palikta nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio, kurio metu buvo paskelbtas nuosprendis, garso įrašas patvirtina, kad teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas iš nuteistosios D. Š. atėmė teisę būti paskirtai į skiriamas pareigas, o ne teisę būti išrinktai į renkamas pareigas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija paliko nepakeistą apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties, kadangi, nesant prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma išplėsti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimtį, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pabloginti nuteistosios padėties. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties. 

12.       Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies 111 punkte netiksliai aprašytas pirmosios instancijos teismo paskirtos BK 681 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės turinys. Kaip matyti, minėtame punkte nurodyta ne tik apie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas „skiriamas pareigas“, bet ir jame nepaminėtas „renkamas pareigas“ („pirmosios instancijos teismo sprendimas <...> taikyti <...> baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės būti paskirtam į <...> renkamas ar skiriamas pareigas“; „atimti <...> teisę būti paskirtai į <...> renkamas ar skiriamas pareigas.“). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepriėmė jokių pakeitimų dėl nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtą BK 681 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teisėjų kolegijos vertinimu, toks netikslumas motyvuojamojoje dalyje laikytinas techninio pobūdžio klaida, kuri neturi jokios įtakos paliktai galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio daliai, kuria nuteistajai paskirta BK 681 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Todėl nuosprendžio vykdymo metu turi būti vadovaujamasi ne Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio motyvuojamąja dalimi, o palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalimi, dėl kurios toliau ir pasisakoma. 

13.       Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nekyla jokių abejonių ir neaiškumų dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalies, kuria nuteistajai paskirta BK 681 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip teisingai nurodyta nuteistosios gynėjo skunde, visame nuosprendyje vienodai apibrėžiama skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, taip pat nedviprasmiškai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokia viešoji teisė atimama, t. y. teisė būti paskirtai į skiriamas pareigas. Renkamos pareigos apskritai nenurodytos nuosprendyje, kas reiškia, kad jų atėmimas nebuvo paskirtas. Taigi, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo šiuo klausimu priimtą sprendimą ir nuosprendžio paskelbimo metu išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju iš esmės turi būti vertinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys. Todėl, akcentuodamas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 111 punkto turinį, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo rezoliucinę dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą, kad, paskiriant viešųjų teisių atėmimą, renkamų pareigų nenurodymas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris gali būti ištaisytas, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, vykdymo metu. Baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo – taikymo apimtis yra viena esminių nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl tokios priemonės taikymo apimties išplėtimas vertinamas ne kaip rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas, o kaip įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimas. Todėl apygardos teismas nepagrįstai pakeitė Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir pablogino nuteistosios D. Š. teisinę padėtį, iš jos nepagrįstai atėmė teisę eiti renkamas pareigas, t. y. pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, nors pagal vykdytiną nuosprendį tokia teisė nebuvo atimta. Be to, toks nuosprendžio esmės pakeitimas, padarytas nuosprendžio vykdymo metu, taip pat negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, net ir motyvuojant skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje, taip pat prokuroro atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, individualizavimo ir tuo, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimties išplėtimas nuteistajai galimai atitiktų šios poveikio priemonės paskirtį, siekiamus tikslus ir pan., kadangi, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu teismas neturi teisės iš naujo spręsti baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimo.

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį, kuria patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnį D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnį D. Š. paskirtas atėmimas teisės 3 (trejus) metus jai būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI‑1472 redakcija).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                            Vitalija Norkūnaitė

                                                            Aiva Survilienė

                                                             Linas Šiukšta