Administracinė byla Nr. eA-297-520/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01770-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 14.15
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Gija“) dėl administracinių aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. (11.1)-PN-243 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, atsakovas) 2021 m. birželio 22 d. sprendimą „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.1)-PN-243“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis yra sodininkų bendrijos „Gija“ (toliau – ir Bendrija) narys. Bendrija negauna lėšų, kurias galėtų skirti melioracijos sistemos renovacijai, Bendrija melioracijos sistemos tvarkymo darbus atlieka savo ir Bendrijos narių lėšomis ir darbu. Kadangi Bendrijos teritorijoje sausinimo grioviuose nėra nuolydžių, vanduo užsilaiko sausinimo griovių įdubose, nenuteka į melioracijos griovius, todėl buvo sprendžiamas sausinimo griovių nuolydžių suformavimo, jų šlaitų sutvirtinimo klausimas. 2020 m. rugsėjo 12 d. buvo svarstomas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. prašymas, kuriuo jis prašė Bendrijos valdybos duoti leidimą rekonstruoti Bendrijos teritorijoje esantį griovį. Bendrijos valdybos narių susirinkime, kuriame dalyvavo 6 nariai iš 7, buvo nutarta patenkinti pareiškėjo prašymą ir leisti jam sutvarkyti griovio dugną, jį sutvirtinant įvairiomis statybinėmis medžiagomis. Pareiškėjas, gavęs Bendrijos leidimą, 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo griovio tvarkymo darbus. Pareiškėjas nebaigė tvarkyti griovio, nes po rudens liūčių jis prisipildė vandens. Pareiškėjas griovio tvarkymo darbus planavo baigti 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kai vasaros metu griovyje nebus vandens. Tačiau pareiškėjas griovio tvarkymo darbų nebepratęsė, nes 2021 m. gegužės 21 d. jam buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 6 ir 7 punktų reikalavimus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis įvykdė neskundžiamą Privalomojo nurodymo dalį ir iš nusausinimo griovio dugno pašalino griovio dugne sudėtas, formuojant nusausinimo griovio nuolydį, medžiagas. Pareiškėjas, vykdydamas Privalomąjį nurodymą, iš griovio išėmė medžiagas, kuriomis buvo suformuotas griovio nuolydis, ir šias medžiagas 2021 m. birželio 15 d. perdavė viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui. Medžiagų iš griovio dugno pašalinimas negali būti laikomas Privalomojo nurodymo pripažinimu. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nesiekė atsikratyti statybinėmis medžiagomis po takelio ardymo darbų. Pareiškėjas tvarkė nusausinimo griovį, o jam tvarkyti panaudojo medžiagas, kurių turėjo.
4. Pareiškėjas nesutiko su AAD teiginiais, jog nusausinimo grioviui tvarkyti panaudotos medžiagos yra atliekos, kurios turi būti tvarkomos jas priduodant atliekų tvarkymo įmonei. Anot pareiškėjo, teismo yra išaiškinta, kad jeigu medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos; medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą, pateiktą Taisyklių 5 punkte.
5. Pareiškėjas nurodė, kad statybines medžiagas panaudojo Bendrijos teritorijoje esantiems grioviams tvarkyti Bendrijos valdybai leidus. Pareiškėjas nusausinimo grioviams tvarkyti naudojo betonines plokštes, kuriomis jis siekė sutvirtinti slenkančius nusausinimo griovio kraštus. Betoninės plokštės yra inertinė medžiaga, joje nevyksta jokie fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai. Pareiškėjo naudojamos medžiagos nėra kenksmingos žmogaus sveikatai ar gamtai, šiuo atveju – žemei.
6. Atsakovas AAD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis (pareiškėjas) panaudojo savo turimas medžiagas grioviui tvarkyti ir jos nėra laikytinos atliekomis, nes jų atsikratyti neketino, o šias išimtas medžiagas jis ketino panaudoti tvoros pamatams ir ūkinio pastato grindims betonuoti. Atsakovo vertinimu, nurodyti argumentai prieštaringi ir nelogiški. Juos paneigia ir paties pareiškėjo AAD pareigūnams pateikti paaiškinimai ir atliekų deklaracija į atliekų priėmimo aikštelę, kur nurodyta, jog pareiškėjas į atliekų surinkimo aikštelę jau perdavė 450 kg statybinių atliekų, t. y. jei šios pareiškėjo panaudotos medžiagos nebūtų atliekos, jis jų nebūtų perdavęs į atliekų surinkimo aikštelę.
8. Atsakovas pažymėjo, kad viešai paskelbta daug informacijos, kaip reikia prižiūrėti nusausinimo ar melioracijos griovius, tačiau apie griovių tvarkymą išklojant jo kraštus betoniniais blokais, o į dugną primetant plytų, kaip tai padarė pareiškėjas, niekur neužsimenama. Pareiškėjas pasielgė netinkamai ir ne pagal numatytą tvarką, savavališkai sudėdamas statybines atliekas (betono gabalus (atliekos kodas 17 01 01) ir statybose naudotas plytas (17 01 02)) į griovį ir jo šlaitus, griovio dugne primėtydamas statybose naudotų plytų, ne pareiškėjui priklausančiame žemės sklype statybinėmis (medžiagomis) atliekomis užteršė žemės paviršių.
9. Atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas buvo tik surinkti nuo griovio šlaitų ir išimti iš vandens sudėtas statybines atliekas (betono gabalus), iš griovio dugno išimti statybose naudotas plytas, pareiškėjas savo nuomonės ir paaiškinimų dėl šio termino nepateikė, atsakovo įsitikinimu, akivaizdu, jog Privalomojo nurodymo reikalavimams įvykdyti nebuvo tikslinga skirti 3 mėnesių termino, net ir esant pakilusiam vandeniui iki 0,7 m gylio. Pareiškėjas iš dalies buvo įvykdęs Privalomąjį nurodymą, dalį atliekų jau buvo surinkęs ir perdavęs į atliekų surinkimo aikštelę, tačiau apžiūros metu likę betoninių blokų dalys griovio kraštuose, kurie tikrai nebuvo apsemti vandens, todėl galėjo būti pašalinti per Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
II.
10. Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo P. J. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs Bendrijos leidimą, 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo vykdyti griovio tvarkymo darbus, tačiau nebaigė tvarkyti griovio, nes po rudens liūčių griovys prisipildė vandens. 2021 m. gegužės 21 d. pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 6 ir 7 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nesutiko su Privalomuoju nurodymu ir jį skundė atsakovui. Skunde pareiškėjas prašė pakeisti Privalomąjį nurodymą, reikalaujant išimti betono gabalus ir plytas tik iš griovio dugno, taip pat prašė pratęsti Privalomojo nurodymo terminą. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, jog Bendrijos teritorijoje esantiems grioviams tvarkyti panaudotos medžiagos nėra atliekos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme, todėl AAD pareigūnai nepagrįstai pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, o šis nepagrįstai Sprendimu nebuvo panaikintas.
12. Teismas nurodė, kad viešai skelbiamoje informacijoje aiškiai nurodyta, kad tam, jog melioracijos grioviai ilgai ir patikimai funkcionuotų, jie remontuojami, atnaujinami; jei melioracijos griovių kraštai apaugę aukšta žole ar medžiais – žolė šienaujama, o medžiai genėjami arba iškertami, nes šaknys deformuoja ir užaklina atvirų griovių kraštus ir dugną, o lapai ir sausos šakelės kaupiasi ir trukdo normaliai pratekėti vandeniui; griovys pagilinamas iki 3 m gylio, išvalomas nuo dumblo, sąnašų, likviduojami bebrų veiklos padariniai. Iškasta žemė tvarkingai išlyginama, griovio krantai labai greitai apauga žole ir natūraliai įsilieja į melioruojamų plotų landšaftą; tai melioracijos griovių priežiūra, sutvarkymas, atnaujinimas – be laukų melioracijos darbų; sistemingai prižiūrimus griovius užtenka atnaujinti kas kelis metus, o griovio krantų žolę šienauti rekomenduojama du kartus per metus; esminis melioracijos griovio kokybės rodiklis: jei vanduo prateka – melioracijos sistema veikia; jei stovi – melioracijos griovį būtina valyti. Teismas nurodė, kad apie griovių tvarkymą išklojant jo kraštus betoniniais blokais, o į dugną primetant plytų, kaip tai padarė pareiškėjas, informacija nepateikiama.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, sudėdamas statybines atliekas (betono gabalus ir statybose naudotas plytas) į nusausinimo (melioracijos) griovį ir jo šlaitus, į griovio dugną primėtydamas statybose naudotų plytų, statybinėmis atliekomis užteršė žemės paviršių, t. y. pažeidė Taisyklių 6 ir 7 punktų reikalavimus, ir darė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta surinkti nuo griovio šlaitų ir išimti iš vandens sudėtas statybines atliekas (betono gabalus), iš griovio dugno – statybose naudotas plytas ir jas perduoti atliekų tvarkytojams; pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus iki 2021 m. birželio 20 d.
14. Teismo vertinimu, tai, kad atliekamos statyboje naudotos medžiagos yra atliekos, įrodo pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir atliekų deklaracija į atliekų priėmimo aikštelę, kur nurodyta, jog pareiškėjas į atliekų surinkimo aikštelę jau perdavė 450 kg statybinių atliekų, t. y. jei šios pareiškėjo panaudotos medžiagos nebūtų atliekos, jis jų nebūtų perdavęs į atliekų surinkimo aikštelę.
15. Pasisakydamas dėl Privalomojo nurodymo termino, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme bei AAD direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. AD1-127 „Dėl privalomųjų nurodymų“ įtvirtinta privalomųjų nurodymų derinimo tvarka bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjas nei per nurodytą terminą, nei vėliau paaiškinimų dėl termino nepateikė, dėl to jam 2021 m. gegužės 21 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas, kurį jis privalėjo įvykdyti per vieną mėnesį. Teismas darė išvadą, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir byloje surinktų įrodymų nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.
III.
16. Pareiškėjas P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą.
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, vadovavosi tik atsakovo gynybinio pobūdžio bei deklaratyviais argumentais.
18. Pareiškėjo paaiškina, kad jis 2020 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į Bendrijos valdymo organą neatlygintinai atiduoti Bendrijai turimas medžiagas ir atlikti griovio sutvarkymo darbus. 2020 m. rugsėjo 12 d. Bendrijos valdyba svarstė prašymą ir detaliai susipažinusi su jo (pareiškėjo) turimomis medžiagomis vietoje, pripažino jas tinkamomis naudoti grioviui sutvarkyti ir priėmė sprendimą leisti sudėti jas griovio šlaite ir dugne. Bendrijos valdyba, priimdama sprendimą, prisiėmė atsakomybę už pasekmes. Pareiškėjo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių Privalomasis nurodymas surašytas ne tam subjektui.
19. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl griovų tvarkymo tvarkos, kadangi ši tvarka taikoma valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos grioviams tvarkyti ir esantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apskaitoje. Nagrinėjamu atveju nusausinimo griovys suformuotas Bendrijos ribose, neįregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apskaitoje. Nusausinimo griovys yra Bendrijos inžinerinis įrenginys ir Bendrija savo sprendimais prižiūri, tvarko, rekonstruoja, remontuoja jį.
20. Pareiškėjo teigimu, teismo padarytos išvados, jog jis (pareiškėjas) pasielgė netinkamai, savavališkai sudėdamas statybines atliekamas į griovį, jomis užteršė žemės paviršių, yra neteisingos. Pareiškėjas pabrėžia, kad šios išvados nepagrįstos AAD pareigūnų atliktu tyrimu ar vietos apžiūros aktais. Ant griovio šlaito ir dugno sudėtos medžiagos nepagrįstai pavadintos statybinėmis atliekomis. Toks aiškinimas neatitinka Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto atliekų apibrėžimo. Bendrijos valdybos nariai įvertino šias medžiagas kaip tinkamas naudoti griovio remontui ir sutiko, kad pareiškėjas atliktų griovio tvarkymo darbus.
21. Atsakovas AAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsakovas nurodo, kad konkrečiu atveju pareiškėjas išimdamas medžiagas iš savo buities (išardydamas jau pastatytą statinį, šiuo atveju – takelį) tapo atliekų darytoju ir turėtoju (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 8 p., 17 p.). Teisės aktuose įstatymų leidėjas nenumatė galimybės atliekų turėtojui ar darytojui (šiuo atveju pareiškėjui) turimas atliekas savavališkai sudėti ne jo nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje taip ją užteršdamas ar sukeldamas grėsmę jog atsirastų žala. Tik tada, kada atliekų darytojas nėra žinomas ir nėra galimybės nustatyti, atliekomis privalo rūpinti teritorijos savininkas arba valdytojas. Be to, atsakovas pabrėžia, kad Privalomojo nurodymo subjekto klausimas nebuvo keliamas nei ikiteisminio, nei teisminio proceso metu, ir pareiškėjas jį iškėlė tik apeliaciniame skunde.
23. Atsakovas nurodo, kad viešai prieinamoje informacijoje yra aiškiai nurodyta, kaip turi būti tvarkomi nusausinimo grioviai, ir tai neturi jokios įtakos kam tas griovys priklauso ir kas priima (ne)teisėtus sprendimus dėl jo tvarkymo ir priežiūros. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog niekas neturi teisės ir pagrindo nesilaikyti įstatymų ir veikti aplaidžiai – tai reiškia, jei tam tikrų sklypų valdytojo teises ir pareigas turi asmuo, tai atitinkamai privalo ir užtikrinti, kad jo valdoma valstybinė žemė nebūtų užteršta ir kad jo valdose nebūtų daroma žala aplinkai.
24. Atsakovas taip pat nurodo, kad tai, jog naudotos medžiagos yra atliekos, įrodo pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir atliekų deklaracija į atliekų priėmimo aikštelę, kur nurodyta, kad pareiškėjas į atliekų surinkimo aikštelę jau perdavė 450 kg statybinių atliekų, t. y. jei šios pareiškėjo panaudotos medžiagos nebūtų atliekos, jis jų nebūtų perdavęs į atliekų surinkimo aikštelę.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. svarstė Bendrijos nario P. J. 2020 m. rugpjūčio 15 d. prašymą ir detaliai susipažinusi su jo turimomis medžiagomis vietoje, pripažino jas tinkamomis naudoti grioviui sutvarkyti, įpareigojant laikytis sąlygų išdėstytų pareiškime, ir priėmė sprendimą leisti sudėti jas griovio šlaite ir dugne. Bendrija pabrėžia, kad naudotomis medžiagomis ne norėta atsikratyti, o siekta panaudoti jas dar kartą, todėl jos nėra statybinės ar kitokios atliekos. AAD, neatlikęs tyrimo, neišsiaiškinęs aplinkybių, surašė Privalomąjį nurodymą ne Bendrijai, o pareiškėjui, kuris tik Bendrijos sprendimu ir leidimu sudėjo medžiagas į nusausinimo griovį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Bylos dalykas – AAD Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.1)-PN-243 ir atsakovo AAD 2021 m. birželio 22 d. sprendimo „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.1)-PN-243“ pagrįstumas ir teisėtumas.
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui P. J. surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo jis įpareigotas surinkti nuo griovio šlaitų ir išimti iš vandens sudėtas statybines atliekas (betono gabalus) bei iš griovio dugno išimti statybose naudotas plytas ir jas priduoti atliekų tvarkytojams bei pateikti atliekų pridavimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas su Privalomuoju nurodymu nesutiko ir pateikė skundą AAD, tačiau šis Sprendimu skundo netenkino.
28. Pirmosios instancijos teismas Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą pripažino pagrįstais ir teisėtais, nustatęs, kad pareiškėjas, sudėdamas statyboje naudotas medžiagas į nusausinimo griovio dugną ir kraštus, užteršė žemę statybinėmis medžiagomis (atliekomis) ir pažeidė Tvarkos 6 ir 7 punktų reikalavimus.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog griovio tvarkymo darbuose panaudotos medžiagos yra statybinės atliekos; atsakovo nurodyta griovų tvarkymo tvarka taikoma valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos grioviams tvarkyti ir esantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apskaitoje, o nagrinėjamu atveju nusausinimo griovys suformuotas Bendrijos ribose, neįregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apskaitoje, nusausinimo griovys yra Bendrijos inžinerinis įrenginys ir Bendrija savo sprendimais prižiūri, tvarko, rekonstruoja, remontuoja jį. Pareiškėjo teigimu, Bendrijos valdyba, priimdama sprendimą, prisiėmė atsakomybę už pasekmes, todėl Privalomasis nurodymas surašytas ne tam subjektui. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui surašytas pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija sutinka su apeliaciniu skundu.
30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų nepakeistą arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 6 d.).
31. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punkte nustatyta žemės savininko ir kitų naudotojų pareiga įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Taigi žemės sklypo savininkai ir jos naudotojai turi pareigą saugoti žemės sklypą nuo užteršimo, kad nepablogėtų jo ekologinė būklė.
32. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d.). Pažymėtina, kad visos atliekos, nepaisant jų pobūdžio ir jų veikimo žemės sklypui, vandeniui, oro bei grunto taršai, turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d.).
33. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Šio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnis įtvirtina, kad atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; 3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
34. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų, o imantis prevencinių priemonių turi būti siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar žalai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada šalinti. Pakanka to, kad žala ar pavojus apskritai yra galimi ir kad pasirinkta apsaugos priemonė yra tinkama keliui tam užkirsti. Jei yra nors mažiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi būti užkirstas tam kelias, bus pateisinami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtus principus Bendrijai ir valstybėms narėms kyla pareiga imtis tinkamų priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, užkirstų kelią žalai atsirasti ten, kur yra jos šaltinis, leistų sumažinti galimą pavojų arba kiek įmanoma jį iš viso pašalinti (žr. 1999 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-175/98 ir 177/98).
35. Privalomuoju nurodymu nustatyta, kad pareiškėjas ardė betonuotą takelį, esantį (duomenys neskelbtini), ir išardytas statybines atliekas (betono gabalus) (atliekos kodas 17 01 01) sudėjo nusausinimo griovio, esančio Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklype, šlaituose bei griovio dugne primėtė statybose naudotų plytų (atliekos kodas 17 01 02), tokiu būdu užteršė žemės paviršių bei pažeidė Taisyklių 6 ir 7 punkto reikalavimus.
36. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. spalio 8 d.) 6 punktas nustato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Taisyklių 7 punktas nurodo, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
37. Pareiškėjas tvirtina, kad nepagrįstai medžiagos, sudėtos ant šlaito ir dugne, pavadintos statybinėmis atliekomis, nes šios medžiagos neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto atliekų apibrėžimo, be to, jos buvo sudėtos, o ne primėtytos ir ne statybose, o buityje naudotos kitos medžiagos betono plokštės ir nekondicinės plytos, kurios buvo neatlygintinai perduotos (padovanotos) Bendrijai.
38. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad griovio tvarkymo darbams pareiškėjas panaudojo medžiagas, paimtas išardžius takelį, statybose naudotas plytas, o jo panaudotos medžiagos patenka į Taisyklių 2 priede pateikiamą atliekų sąrašą (atliekų kodai 17 01 01, 17 01 02). Pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad teisės aktuose įstatymų leidėjas nenumatė galimybės atliekų turėtojui ar darytojui (šiuo atveju pareiškėjui) turimas atliekas sudėti ne jo nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje taip ją užteršiant ir sukeliant grėsmę, jog atsirastų žala. Tai, kad pareiškėjas, būdamas Bendrijos nariu, organizavo melioracijos (nusausinimo) griovio tvarkymo darbus ir gavo Bendrijos pritarimą panaudoti jo turėtas statybines atliekas, nekeičia reikalo esmės, nes statybinės atliekos yra pareiškėjo ir darbus atliko jis pats. Nei pareiškėjas, nei Bendrija nenurodo teisės aktų, kurie leistų statybinėmis atliekomis sutvarkyti melioracijos (nusausinimo) griovį. Kadangi pareiškėjas yra atliekų darytojas ir turėtojas, todėl pareiškėjo argumentai, kad ne jam, o Bendrijai, turėjo būti surašomas Privalomas nurodymas, nepripažintini pagrįstais.
39. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis (pareiškėjas) privalėjo vadovautis viešai skelbiama tvarka dėl melioracijos griovių tvarkymo, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne Bendrijos inžinerinio įrenginio (melioracijos griovio) priežiūros teisėtumo klausimas, o Privalomojo nurodymo, kuriuo siekta išvengti žalos gamtai ar šią žalą sumažinti, teisėtumo klausimas, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepripažintini pagrįstais.
40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
41. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė