Civilinė byla Nr. 2S-1839-553/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17577-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 3.1.3.5; 3.3.2.1; 3.3.2.4;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) UAB „Tulada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-24917-592/2015 pagal pareiškėjo UAB „REMI REAL ESTATE“ prašymą dėl vykdymo šalies procese pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Teisme gautas pareiškėjo UAB „REMI REAL ESTATE“ prašymas pakeisti vykdymo šalį procese. Nurodo, kad 2015-01-02 BUAB „Sodžiaus būstas“ ir pareiškėjas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RRE-15-001, kurios pagrindu pareiškėjas įgijo teisę išreikalauti iš UAB „Tulada“ 2 896,20 € skolos, 527,11 € delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 423,31 € sumą nuo 2013-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,47 € bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus apygardos 2015-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-628-798/2015. Pažymi, kad 2015-04-03 skolininkui UAB „Tulada“ buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos grąžinimo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-22 nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė pradinį kreditorių BUAB „Sodžiaus būstas“ jo teisių perėmėju UAB „REMI REAL ESTATE“ civilinėje byloje Nr. 2-756-807/2014. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovui BUAB „Sodžiaus būstas“ iš atsakovo UAB „Tulada“ priteisė 10 000 Lt skolos, 1 820 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 820 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-10-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Tulada“ valstybei 594,54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi pateikė 2015-01-02 pradinio kreditoriaus BUAB „Sodžiaus būstas“ ir pareiškėjo sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RRE-15-001, kurios pagrindu pareiškėjas įgijo teisę išreikalauti iš skolininko UAB „Tulada“ 2 896,20 € skolos, 527,11 € delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 423,31 € sumą nuo 2013-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,47 € bylinėjimosi išlaidų, o 2015-04-03 skolininkui UAB „Tulada“ buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos grąžinimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas pradinį kreditorių pakeisti nauju.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad joks pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos grąžinimo jam nebuvo įteiktas. Be to, skolininkas nesutinka su reikalaujama minėta skola, todėl Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateiks kasacinį skundą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-05-22 nutartimi nutarė pakeisti pradinį išieškotoją jo teisių perėmėju vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-05-22 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Dėl to, sprendžiant išieškotojo pakeitimą pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tuomet, kai teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė 2015-01-02 Reikalavimo perleidimo sutartį, iš kurios matyti, jog BUAB „Sodžiaus būstas“ perleido reikalavimo teises į UAB „Tulada“ dėl 2 896,20 € skolos, 527,11 € delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 423,31 € sumą nuo 2013-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,47 € bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismui 2015-03-19 nutartimi palikus jį nepakeistą, išieškojimo UAB „REMI REAL ESTATE“.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Byloje nėra duomenų, kad 2015-01-02 Reikalavimo perleidimo sutartis yra nuginčyta ar panaikinta.

Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantui UAB „Tulada“ suinteresuotas asmuo UAB „REMI REAL ESTATE“ 2015-04-07 registruota siunta išsiuntė UAB „Tulada“ 2015-04-03 pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos grąžinimo, kartu su 2015-01-03 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RRE-15-001 kopija (b.l.6-7). Iš į bylą pateikto įrodymo matyti, kad siunta UAB „Tulada“ buvo įteikta 2015-04-30 (b. l. 8). Todėl teigti, kad apie reikalavimo perleidimo sutartį apeliantas buvo informuotas netinkamai, nėra jokio pagrįsto pagrindo. Išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009).

Apelianto argumentai, jog jis nesutinka su skola ir bus teikiamas kasacinis skundas, nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl išieškotojo pakeitimo, kadangi sprendimas dėl šalių ginčo yra įsiteisėjęs.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė