Administracinė byla Nr. eAS-688-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02355-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P.Ch. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P.Ch. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja P.Ch. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 25S41353 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėja skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (jei teismas spręstų, kad šis terminas praleistas). Pareiškėja nurodė, kad Sprendimą Migracijos departamentas priėmė
2025 m. vasario 10 d., tačiau pareiškėja jį gavo iš savo atstovo advokato padėjėjo tik
2025 m. balandžio 16 d. ir tik tada sužinojo, kad darbdavys ne tik neatsiskaitė su pareiškėja, bet ir nebuvo pranešęs kompetentingai institucijai apie su pareiškėja sudarytą darbo sutartį. Pareiškėja mano, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, kadangi Sprendimą gavo 2025 m. balandžio 16 d. Pareiškėja nebuvo anksčiau gavusi skundžiamo Sprendimo, be to, nesuprato savo teisių pažeidimo dėl kalbos ir teisinių žinių stokos.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsniu, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog terminas skundui paduoti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Teismas nustatė, kad pareiškėja su skundu pateikė Migracijos departamento
2025 m. balandžio 15 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio turinio buvo matyti, jog pranešimas su Sprendimu pareiškėjai buvo išsiųstas ir per Lietuvos migracijos informacinę sistemos (toliau – ir MIGRIS), ir pareiškėjos elektroniniu paštu. Teismas vertino, kad Sprendimas ir pranešimas pareiškėjai buvo įteikti 2025 m. kovo 20 d.

Teismo įsitikinimu, pareiškėja savo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nemotyvavo. Įvertinęs tai, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2025 m. kovo 20 d., teismas konstatavo, jog paskutinė diena skundui dėl Sprendimo paduoti buvo 2025 m. balandžio 3 d., tačiau pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi tik 2025 m. balandžio 30 d., taigi, akivaizdžiai praleidusi Sprendimo apskundimo terminą.

Teismas remdamasis turimais duomenimis sprendė, kad pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias ginčyti Sprendimą Įstatyme nustatytu terminu, kadangi pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas su Sprendimu, t. y. ji buvo tinkamai Migracijos departamento informuota apie skundžiamo Sprendimo priėmimą, jo datą bei juo priimtus sprendinius bei motyvus, o taip pat Sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Buvo pastebėta, kad pareiškėja skunde neargumentavo, kad jai apskundimo tvarka nebuvo aiški, nesuprantama ar pan.

Teismas vertino, kad pareiškėja nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų, jog 2025 m. kovo 20 d. sužinojusi, kad dėl jos yra priimtas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama operatyviai įgyvendinti savo galbūt pažeistas teises, t. y. apskųsti sprendimą. Teismo įsitikinimu, pareiškėja taip pat nepagrindė, kad iki kreipimosi į teismą dienos egzistavo ekstraordinarios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės (pvz., netikėta liga, artimojo mirtis, nelaimė ir pan.), dėl kurių pareiškėja objektyviai neturėjo jokios galimybės apskųsti Sprendimą teismui. Teismas pastebėjo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau nei dvigubai, nei Įstatymo nustatytas leistinas apskundimo terminas.

Pažymėjęs, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo, taip pat tai, kad aplinkybė, jog pareiškėja yra užsienietė, nemoka kalbos ir pan., savaime nelaikytina svarbiomis, nuo asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėja nesielgė tinkamai, operatyviai ir apdairiai, siekdama apginti savo pažeistas teises, nepateisinamai, nesant jokių svarbių priežasčių, delsė įgyvendinti savo teisę apskųsti Sprendimą.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių svarbių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių, ji negalėjo įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą laiku. Todėl teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta skundą priimti.

Pareiškėja akcentuoja, kad jai nebuvo įteiktas Sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka, o byloje nėra jokių duomenų, paneigiančius šiuos pareiškėjo argumentus. Pareiškėja nurodo, kad jis negavo Sprendimo nei per MIGRIS paskyrą, nei elektroniniu paštu, todėl paprašė savo atstovo advokato padėjėjo P. M. kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu pateikti Sprendimą, kurį pareiškėjos atstovas gavo tik 2025 m. balandžio 16 d.

Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas, siųsdamas dokumentus pareiškėjai elektroninio ryšio priemonėmis, privalėjo įsitikinti, kad dokumentas ne tik išsiųstas teisingu adresu, bet ir tai, kad pareiškėja jį tikrai gavo, t. y. neapsiriboti formaliu dokumento išsiuntimu.

Pareiškėja akcentuoja, kad vien tik pranešimo ir (arba) elektroninio laiško išsiuntimas nėra tapatus sprendimo įteikimui, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025.

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjai nebuvo įteiktas, pareiškėjai buvo išsiųstas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą ir elektroninis laiškas, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas pranešimas ir elektroninis laiškas buvo įteikti pareiškėjai, bet yra duomenų, kad pareiškėjos atstovas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Migracijos departamentas pareiškėjai per atstovą siuntė / įteikė Sprendimą 2025 m. balandžio 16 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo procesinio termino eigos pradžią su pranešimo pateikimo ir (arba) elektroninio laiško išsiuntimo pareiškėjai data, o ne Sprendimo įteikimo data.

Pareiškėja tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog visos apimties Sprendimas pareiškėjai nebuvo įteiktas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja, 2025 m. balandžio 30 d. kreipdamasi į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą paduoti skundą dėl šio Sprendimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos P.Ch. R. skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas. 

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta
2025 m. kovo 20 d., t. y. kai ji, Migracijos departamento duomenimis, perskaitė per MIGRIS ir elektroniniu paštu pateiktą pranešimą apie priimtą Sprendimą. Konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, teismas darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog šį terminą praleido dėl išskirtinių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą. 

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ji Sprendimą gavo tik
2025 m. balandžio 16 d. ir procesinio termino nėra praleidusi. Pareiškėjos vertinimu, byloje nėra duomenų, paneigiančių jos argumentą, kad su pranešimu MIGRIS sistemoje ir / ar elektroniniu laišku ji Sprendimo negavo. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė procesinio termino eigos pradžią ir nepagrįstai darė išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑395/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde teismo prašė panaikinti Sprendimą. Iš skundžiamo akto duomenų matyti, kad Sprendimas priimtas 2025 m. vasario 10 d. Pareiškėja tvirtina, kad jai Sprendimas įteiktas tik 2025 m. balandžio 16 d., pareiškėjos atstovui gavus iš Migracijos departamento skundžiamą aktą.

Pareiškėja kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė Migracijos departamento raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsakoma į jos atstovo 2025 m. balandžio 3 d. paklausimą ir pareiškėja informuojama, kad Migracijos departamento duomenimis Indijos Respublikos pilietei P.Ch. R. 2025 m. vasario 10 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 25S41353; 2025 m. vasario 26 d. leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu. Minėtame rašte nurodyta, kad pranešimas apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai 2025 m. vasario 11 d. buvo išsiųstas per MIGRIS į jos asmeninę paskyrą; priimtas Sprendimas buvo išsiųstas kartu su pranešimu. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad pranešimas tą pačią dieną papildomai buvo išsiųstas ir užsienietės nurodytu elektroniniu paštu, užsienietė pranešimą perskaitė 2025 m. kovo 20 d.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja su Sprendimu supažindinta 2025 m. kovo 20 d., kadangi tą dieną jai buvo įteiktas pranešimas ir Sprendimas, todėl 2025 m. balandžio 30 d. pateikdama skundą teismui, pareiškėja praleido 14 dienų terminą skundui paduoti, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio Migracijos departamento rašto nėra pagrindo spręsti apie Sprendimo įteikimo pareiškėjai momentą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiame rašte nurodytų duomenų nepakanka nustatyti, kokio turinio pranešimai apie priimtą Sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo buvo (ar buvo) siunčiami pareiškėjai, ar iš siųsto pranešimo (jei buvo siųstas) asmuo gali suvokti dėl jo priimto individualaus administracinio akto esmę, jo priėmimą lėmusias aplinkybes, ar pareiškėjai į MIGRIS paskyrą ir / ar elektroniniu paštu buvo išsiųstas pats Sprendimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Migracijos departamento atsakyme nurodytas aplinkybes. Teismas, be kita ko, nesiaiškino aktualaus teisinio reguliavimo (žr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu
Nr. 1V-32 patvirtintą Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą), kuriame įtvirtinta užsieniečių informavimo apie priimtus sprendimus dėl leidimo gyventi panaikinimo tvarka.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimui išspręsti svarbių aplinkybių dėl Sprendimo įteikimo pareiškėjai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, jog pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti skundžiamo Sprendimo įteikimo pareiškėjai aplinkybes, teismas gali kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas paaiškinti, kada ir kokiais būdais pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas Sprendimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio
2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos P.Ch. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos P.Ch. R. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius