Civilinė byla Nr. 2S-2643-340/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-68-3-25910-2018-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:   

 (S)

                                                                                         3.4.2.10.; 3.3.2.5 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ prašymą dėl L. G. ir V. G. bankroto bylos nutraukimo. Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Oy filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, SIA „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi L. G. ir V. G. iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrove (toliau – UAB) „Admivira“.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtinti L. G. ir V. G. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas.

4.       Bankroto administratorė UAB „Admivira“ kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti L. G. ir V. G. bankroto bylą. Nurodė, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys nevykdo teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano, plane nustatyta tvarka ir terminais nemoka plane numatytų įmokų kreditorių reikalavimams patenkinti. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 17 d. nemokumo (bankroto) administratorė jau kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tačiau atsisakė nuo prašymo, nes bankrutuojantys fiziniai asmenys sumokėjo į depozitinę sąskaitą didžiąją dalį įmokų pagal planą skolos, todėl teismas procesą nutraukė.

5.       Taip pat nurodė, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys ir toliau nevykdė mokumo atkūrimo plano, pavėluotai įmokėdavo plane numatytas įmokas, nesilaikė plane numatyto grafiko. Be kita ko, bankrutuojantys fiziniai asmenys sumokėjo pavėluotai tik dalį plane numatytų įmokų už antrą pusmetį ir visiškai nesumokėjo plane numatytų įmokų už trečiąjį pusmetį, todėl liko nesumokėta plane numatyta 1 524,86 Eur suma kreditorių reikalavimams įvykdyti, taip pat nereagavo į bankroto administratorės reikalavimus vykdyti mokumo atkūrimo planą ir nepašalino plano įvykdymo trūkumų.

6.       Nurodė, jog už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d. į sąskaitą buvo įmokėta 5 344,44 Eur, o iš sąskaitos atlikti mokėjimai 5 061,50 Eur sumai. Didelė dalis gautų piniginių lėšų buvo panaudota mokant už pirkinius ir UAB „Top Sport“, tačiau nebuvo mokamos įmokos kreditorių reikalavimams patenkinti. Bankrutuojantys fiziniai asmenys taip pat neteikia įrodymų apie geriau apmokamo darbo paiešką, pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis yra socialinės išmokos, išmokos už vaikus ir V. G. motinos T. G. mokamos lėšos.

7.       Bankrutuojantys fiziniai asmenys V. G. ir L. G., nesutikdami su nemokumo (bankroto) administratorės prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo, pateikė atsiliepimą į prašymą. Nurodė, kad vykdė ir vykdo mokumo atkūrimo planą, jo vykdymo pažeidimus pašalino, dėl karantino sąlygų ir blogėjančios ekonominės situacijos neranda geriau apmokamo darbo, todėl negali pagerinti savo turtinės padėties. Pažymėjo, jog ne visada laiku gali atlikti plane numatytus mokėjimus, stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus, visada palaiko ryšį su nemokumo (bankroto) administratore. 

8.       Paaiškino, kad šiuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau stengiasi juos pašalinti. Nurodė, jog panaudotas pinigines lėšas UAB „Top Sport“ jiems pervedė V. G. motina T. G., kuri ir yra šių lėšų savininkas. Taip pat pabrėžė, jog UAB „Top Sport“ buvo sumokėta 1 462 Eur, o pasinaudojus paslaugomis gauta 1 110 Eur, kas nesudaro teisinio pagrindo tai priskirti netiksliniam lėšų paskirstymui pažeidžiant Fizinių asmenų bankroto įstatymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi nutraukė L. G. ir V. G. bankroto bylą Nr. 2FB-1230-608/2019.

10.       Teismas nurodė, jog yra visos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 punktuose, 2 dalyje numatytos sąlygos nutraukti V. G. ir L. G. bankroto bylą.

11.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys viršijo mokumo atkūrimo plane jų būtinųjų poreikių tenkinimui numatytas išlaidas, o jų gaunamas pinigines lėšas naudojo plane nenumatytiems ir su bankrutuojančių fizinių asmenų būtinų poreikių tenkinimu nesusijusiems tikslams.

12.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d. iš L. G. banko sąskaitos buvo pervesta 1 462 Eur suma UAB „Top Sport“. Teismo vertinimu, mokėjimai už minėtos bendrovės teikiamas paslaugas nesusiję su bankrutuojančių fizinių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimu, o piniginių lėšų panaudojimas su azartiniais lošimais ir lažybomis susijusių paslaugų apmokėjimui yra traktuotinas kaip mokumo atkūrimo plano nevykdymas. Teismas taip pat sprendė, kad bankrutuojančių fizinių asmenų nurodyta aplinkybė, jog UAB „Top Sport“ paslaugos buvo teikiamos ne jiems, o V. G. motinai ar kitam asmeniui, neįrodyta, nes bankrutuojantys asmenys nepateikė jokių įrodymų apie minėtų paslaugų užsakovą ir gavėją, o iš V. G. motinos mokėjimų į L. G. banko sąskaitą paskirties nebuvo pagrindo daryti išvados, jog minėtos įmokos buvo mokamos UAB „Top Sport“ suteiktoms paslaugoms bankrutuojančių fizinių asmenų nurodytam asmeniui apmokėti.

13.       Teismas, remdamasis L. G. banko sąskaitos išrašu, taip pat nustatė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d. debeto apyvarta sudarė 5 081,50 Eur, iš kurių nebuvo pervesta lėšų į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui, nors pagal mokumo atkūrimo planą numatyta, kad bankrutuojančių fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti bus skiriama 791,54 Eur per mėnesį, neįskaitant individualios veiklos vykdymo išlaidų. Teismas padarė išvadą, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys per mėnesį savo poreikių tenkinimui, įskaitant ir nebūtiniems poreikiams tenkinti mokėtoms įmokoms UAB „Top Sport“ paslaugoms, sudaro vidutiniškai apie 1 694 Eur, kas daugiau nei dvigubai viršija plane numatytą būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą per mėnesį.

14.       Teismas taip pat nustatė, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys individualios veiklos nevykdo ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis yra tik gaunamos socialinės pašalpos ir išmokos vaikams, neteikia bankroto administratoriui ataskaitų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas. Nurodė, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys nepateikė duomenų apie tai, jog atlieka aktyvius veiksmus darbo paieškai, jų planuotos vykdyti individualios veiklos nevykdymo priežastis bei galimybes ateityje vykdyti minėtą veiklą, nesiėmė priemonių planui tikslinti, neteikė duomenų apie pasikeitusią savo turtinę padėtį, nepateikė duomenų apie alternatyvų pajamų šaltinį, sudarantį sąlygas vykdyti plane numatytas įmokas kreditoriams ir bankroto administravimo išlaidoms padengti.

15.       Teismas padarė išvadą, jog toks bankrutuojančių fizinių asmenų pasyvumas sudaro pagrindą konstatuoti, jog tolimesnis bankroto procesas, nepažeidžiant kreditorių interesų, negalimas, o mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nebus įvykdytos iki plano vykdymo termino pasibaigimo. Pažymėjo, jog plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nevykdomos, taip pat plane numatytų lėšų fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui suma viršijama iš esmės nuo plano įgyvendinimo pradžios. Per visą bankroto proceso laikotarpį įmokos kreditorių reikalavimų tenkinimui buvo mokamos pavėluotai, o už trečiąjį pusmetį apskritai nesumokėtos. Bankrutuojantys fiziniai asmenys gaunamas pinigines lėšas kreditoriams skirtų įmokų sąskaita naudojo savo nebūtinųjų poreikių tenkinimui (su azartiniais lošimais ir lažybomis susijusių paslaugų apmokėjimui), iš esmės viršydami mokumo atkūrimo plane numatytą išlaidų būtinųjų poreikių tenkinimui sumą.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog mokumo atkūrimo plano įvykdymui priešingi bankrutuojančių fizinių asmenų veiksmai tęsėsi visą mokumo atkūrimo plano vykdymo terminą iki bankroto administratoriaus pakartotinio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, padarė išvadą, kad fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimas yra vienintelė priemonė bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių pažeistoms teisėms atkurti.

17.       Remdamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo, grąžinti antstoliams teismui bankroto byloje perduotus vykdomuosius dokumentus. 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

18.       Pareiškėjai V. G. ir L. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: nemokumo (bankroto) administratorės UAB „Admivira“ prašymą dėl L. G. ir V. G. bankroto bylos nutraukimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Paaiškino, kad skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota, kad pareiškėjai nuslėpė lėšas ar kitą turtą, ir kad nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį bei kad toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui.

18.2.                      Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, jog pinigines lėšas UAB „Top Sport“ pervedė V. G. motina, kuri ir yra minėtų lėšų savininkė. UAB „Top Sport“ buvo sumokėta 1 462 Eur, o pasinaudojus paslaugomis gauta 1 110 Eur, kad, pareiškėjų nuomone, nesudaro teisinio pagrindo tai priskirti netiksliam lėšų paskirstymui pažeidžiant FABĮ.

18.3.                      Nurodė, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad susidarius perviršiui, bankrutuojantys asmenys tyčia siekė jį nuslėpti nuo nemokumo (bankroto) administratorės ir kreditorių, be kita ko, pirmosios instancijos teismas neįvardino, kaip ir kokiu būdu susidaręs perviršis galėjo turėti neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinių asmenų mokumo atkūrimui.

18.4.                      Pažymėjo, jog asmens galėjimas dėti daugiau pastangų ieškant geriau apmokamo darbo, nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo iš tiesų visais atvejais turi galimybę net ir pakeitus darbovietę gauti didesnes pajamas. Paaiškino, kad dėl šalyje paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo mėn. daugeliui įmonių ir įstaigų buvo apribotos galimybės vykdyti veiklą, dėl ko pareiškėjai negalėjo surasti geriau apmokamo darbo ir pagerinti savo turtinės padėties, taip pat, tai nesudarė pagrindo daryti išvadą, jog jie sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais.

18.5.                      Nors nemokumo (bankroto) administratorė įrodinėjo, kad pareiškėjai netinkamai vykdo nemokumo atkūrimo planą ir/ar netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planu nustatytas pareigas dėl įmokų mokėjimo, tačiau nei kreditoriai, nei nemokumo (bankroto) administratorė nereiškė jokių pastabų dėl plano vykdymo nei bankroto proceso eigoje, nei nagrinėjant nemokumo (bankroto) administratorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

19.       Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo netenkinti apeliantų V. G. ir L. G. atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1230-608/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Atskirajame skunde apeliantų nurodyti argumentai ir paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

20.       Nemokumo (bankroto) administratorė atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1230-608/2019 palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                       Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantų teiginius, jog gautos lėšos iš UAB „Top Sport“ buvo skirtos ne jiems, bet trečiajam asmeniui T. G., kurios naudai ir buvo daromi mokėjimai minėtai bendrovei iš L. G. atsiskaitomosios sąskaitos bei toks skolininkų elgesys apibūdintinas kaip nerūpestingas ir neapdairus, ir kurio pasekmes suaugę asmenys turėjo numatyti.

20.2.                       Apeliantai iki šiol į depozitinę sąskaitą neįnešė lėšų, būtinų vykdyti mokėjimus kreditoriams ir nemokumo (bankroto) administratorei, nenurodė priežasčių, dėl kurių minėtos prievolės nevykdo, todėl toks jų elgesys negali būti vertinamas kaip neesminis plano vykdymo pažeidimas, nes kreditoriai laiku negauna plane numatytų jiems skirtinų įmokų, o planas faktiškai nėra vykdomas, kas ir laikytina svarbiausia priežastimi bankroto bylos nutraukimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta pareiškėjų V. G. ir L. G. bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.

24.       Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

25.       Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas).

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų V. G. ir L. G. mokumo atkūrimo planą, kuriam 2019 m. liepos 3 d. pritarė trečiasis kreditorių susirinkimas. Plane nurodyta, kad V. G. ir L. G. verčiasi individualia veikla ir jų numatomos bendros pajamos sudarys apie 1 257,97 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, 440,94 Eur numatyta skirti šeimos būstui, maistui, transporto ir medicininėms išlaidoms, drabužiams, higienos reikmėms ir kt., 300,60 Eur numatyta skirti vaikų poreikiams tenkinti, apie 30 Eur ryšio paslaugoms ir apie 20 Eur kitoms paslaugoms, kurių numatyti neįmanoma. Numatyta bendra išlaidų suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra 791,54 Eur per mėnesį. Plane numatytas plano vykdymo laikotarpis – 36 mėnesiai nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

27.       Kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, bankrutuojantys fiziniai asmenys nevykdo individualios veiklos bei neteikia bankroto administratorei ataskaitų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas. Iš L. G. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d. debeto apyvarta sudarė 5 081,50 Eur, tačiau bankrutuojantys fiziniai asmenys bankroto administratorei nepervedė lėšų būtinų kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui.

28.       Šioje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad bankrutuojantys asmenys laiku nepervedė į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, taip pat nevykdo LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytų įpareigojimų, neteikia administratorei informacijos, nebendradarbiauja su ja.

29.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankrutuojantys fiziniai asmenys nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdami atskirąjį skundą nepateikė duomenų, kodėl laiku nemoka mokumo atkūrimo plane numatytų lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys atlieka aktyvius veiksmus darbo paieškai, nenurodė ir plane numatytos individualios veiklos nevykdymo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys iš esmės nenurodė jokių paaiškinimų ir nepateikė įrodymų, kodėl nesilaikė plano aplinkybių ir nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, o tai nesudaro pagrindo manyti, jog mokumo atkūrimo plano bus laikomasi ir ateityje.

30.       Bankrutuojančių fizinių asmenų abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl teismo nevertintų aplinkybių, dėl negalėjimo surasti geriau apmokamo darbo bei pagerinti savo turtinės padėties, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.

31.       Įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, pareiškėjas turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bankrutuojantys fiziniai asmenys, matydami, kad atsirado sunkumų dėl įmokų mokėjimo, nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvus, neparengė ir nepateikė bankroto administratorei plano patikslinimo bei nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo prievolės.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nemokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-144-219/2019).

33.       Apeliantai atskirajame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jų pateiktos aplinkybės, jog pinigines lėšas UAB „Top Sport“ pervedė V. G. motina, kuri ir yra minėtų lėšų savininkė bei kad UAB „Top Sport“ buvo sumokėta 1 462 Eur, o pasinaudojus paslaugomis gauta 1 110 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d., bankrutuojantys fiziniai asmenys viršijo mokumo atkūrimo plane jų būtinųjų poreikių tenkinimui numatytas išlaidas ir turimas lėšas panaudojo azartinių lošimų ir lažybų verslu užsiimančios bendrovės UAB „Top Sport“ vykdomai veiklai. Apeliantų nurodyti teiginiai, jog piniginės lėšos gautos iš UAB „Top Sport“ buvo skirtos ne jiems, bet trečiajam asmeniui, kurio naudai, pagal apeliantės L. G. atskaitomosios sąskaitos išrašus, buvo atliekami mokėjimai azartinių lošimų ir lažybų verslu užsiimančiai bendrovei, yra nepagrįsti, nes bankrutuojantys asmenys nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. 

34.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bankrutuojančių asmenų ir bankroto administratoriaus teikiamus paaiškinimus sprendžia, kad iš minėtų apeliantų argumentų negalima spręsti, jog bankrutuojantys asmenys elgiasi sąžiningai ir nepažeidinėja mokumo atkūrimo plano. Atkreiptinas dėmesys, kad bankrutuojančių fizinių asmenų išlaidos viršija mokumo atkūrimo plane jų būtinųjų poreikių tenkinimui numatytas išlaidas bei jų gaunamos piniginės lėšos naudojamos plane nenumatytiems ir su bankrutuojančių fizinių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui nesusijusiais tikslais, asmenys įmokas, skirtas kreditorių reikalavimams tenkinti, moka pavėluotai, nesilaiko mokumo atkūrimo plane numatytos tvarkos, todėl galima teigti, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys nededa pakankamai pastangų, siekdami įgyvendinti mokumo atkūrimo planą.

35.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bankrutuojančių asmenų V. G. ir L. G. bankroto bylą, nes nustačius bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimus, taip pat bankrutuojančių asmenų pakankamai pasyvų elgesį bankroto procese bei netinkamai naudojamas pinigines lėšas, tai nesudarė pagrindo teigti, jog tolimesnis bankroto procesas, nepažeidžiant kreditorių interesų, būtų įmanomas, o mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo plano priemonės bus įvykdytos iki plano vykdymo termino pabaigos.

36.       Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

37.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nutraukė bankrutuojančių fizinių asmenų V. G. ir L. G. bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.        

Teisėja                                                                                                            Tatjana Žukauskienė