Civilinė byla Nr. e2A-703-826/2018

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01838-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 3.1.1.2.11; 3.2.4.4; 3.3.1.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (buvęs pavadinimas – Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra M. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą bendravimo planą; 3) nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą su atsakove S. S.; 4) priteisti iš jo nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur; 5) palikti šalims santuokines pavardes; 6) pripažinti atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti šį turtą į sutuoktinių turto balansą; 7) padalyti turtą: ieškovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m., 3 000,00 Eur vertės; automobilinę priekabą KMZ 8284, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m., 200,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1045 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1044 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1042 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1040 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1046 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1040 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1040 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,1040 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1704 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5011 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10 000,00 Eur vertės; 11/12 dalių kitos paskirties (inžineriniai tinklai) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2237 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 11 000,00 Eur vertės. Atsakovei S. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį LEXUS RX 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m., 5 500,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu neįregistruotu gyvenamuoju namu, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 100 000,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1300 ha ploto, adresas Kiauleikių k., Kretingos r., 416,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1000 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r. sav., 6 574,00 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r. sav., 163,00 Eur vertės.
1. Nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai kartu nebegyvena, nėra vienas kitam atsakingi, nesirūpina vienas kitu, neveda bendro šeimos ūkio. Išlaikymo nereikalauja, kreditorių neturi.

2. Nurodė, kad atsakovė santuokos metu apskrities viršininko įsakymu ir sprendimu atkūrė nuosavybės teises į apie 2,0 ha turintį bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis šis žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės, t. y. buvo pakeista žemės sklypo paskirtis, parengtas detalusis planas, 2014 m. liepos 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu buvo padalytas į 12 atskirų žemės sklypų, atvesta elektra, sudarytos kiekvieno žemės sklypo kadastrinės bylos. Jo žiniomis, atsakovė vieną žemės sklypą pardavė ir gautas lėšas panaudojo tvenkiniui ir keliui įrengti. Šiuo metu kiekvieno iš šių žemės sklypų vertė yra apie 10 000,00 Eur.

2. Atsakovė S. S. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove S. S.; 3) dukters išlaikymui priteisti iš ieškovo A. S. nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės po 250,00 Eur per mėnesį; 4) priteisti iš atsakovo A. S. 1 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal pateiktą planą; 6) padalyti turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1,1 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 0,090 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)/, Kretingos r., sodininkų bendrijoje „Medvėlakis“; automobilį OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. S. vardu, 3 226,00 Eur vertės; automobilinę priekabą KMZ 8284, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu, 300,00 Eur vertės; statybinius įrankius – 4 050,00 Eur vertės, kurių ieškovas neįtraukė į dalytino turto balansą, statybinius instrumentus, statybose naudojamas statybines medžiagas ir pan., kurie yra naudojami išimtinai ieškovo darbo, ūkinei veiklai, bendros 4 980,00 Eur vertės; motorolerį, 200,00 Eur vertės. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1,13 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r.; 0,30 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r.; automobilį LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. S. vardu, 5 500,00 Eur vertės.
1. Nurodė, kad ieškovas savo, kaip sutuoktinio, pareigas pažeidė, nes jis jai buvo neištikimas, daugelį metų vartojo prieš ją psichologinį smurtą, pastaruoju metu vartojo ir fizinį. Dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, todėl santuoka nutrauktina dėl vyro kaltės.

2. Sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Mergaitė su ja faktiškai šiuo metu gyvena, tad tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti išlaikymo dukrai suma. Mano, kad šalių dukters poreikiams reikia ne mažiau kaip 400,00 Eur per mėnesį, tiek pinigų sutuoktiniai skyrė vaikui šalims gyvendami kartu, todėl ieškovas privalo prie dukters poreikių tenkinimo prisidėti ne mažiau kaip 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovas jokio išlaikymo dukrai neteikia nuo 2016 m. birželio mėn., dėl to yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

3. Nesutinka pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe įregistruotus žemės sklypus, esančius  (duomenys neskelbtini), Kretingos r., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jo atlikti pagerinimai gali būti laikomi esminiais. Bendros sutuoktinių lėšos formaliam žemės paskirties pakeitimui ir 1,93 ha ploto žemės sklypo sudalijimui buvo panaudotos labai nedidelės, kas jokiu būdu nesudaro pagrindo ieškovui reikšti reikalavimą pripažinti sutuoktinės turto „pagerinimą“ buvus atliktą sutuoktinių lėšomis ir tuo pagrindu reikalauti pripažinti jam nuosavybės teisę į turtą. Mano, jog šių žemės sklypų pagerinimu gali būti laikoma elektros linijos atvedimas iki sklypų ribos. Už šiuos pagerinimus sutinka ieškovui sumokėti kompensaciją, kuri yra lygi 1 113,87 Eur (144,81 Eur už detaliojo plano projekto parengimą + 969,06 Eur už elektros atvedimą).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:
1. Nurodė, kad yra pagrindas nutraukti 1994 m. liepos 16 d. Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas 53, sudarytą santuoką tarp A. S. ir S. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga neįrodo ieškovo kaltės dėl smurto prieš atsakovę pavartojimo, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Teigia, kad atsakovės pateikta Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro 2016 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. 30 „Dėl S. S. teikiamų psichologų konsultacijų“ taip pat neįrodo, jog šeimoje buvo vartotas smurtas.

2. Nurodė, kad atsakovei S. S. palieka santuokinę pavardę – S., A. S. – S..

3. Nustatė nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą su jos motina atsakove S. S. jos gyvenamojoje vietoje. Byloje nenustatyta duomenų, trukdančių nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Tarp šalių ginčo dėl to nėra.

4. Priteisė iš ieškovo A. S. išlaikymą M. S., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė S. S. paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

5. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, nes iš bylos duomenų nustatyta, jog 2016 m. rudenį šalys dar gyveno kartu.

6. Nustatė ieškovo A. S. bendravimo su nepilnamete dukra M. S. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: ieškovas su dukra bendrauja ne mažiau kaip 2 savaitgalius per einamąjį mėnesį – penktadienį po pamokų paimdamas dukrą M. S. iš jos ugdymo įstaigos ir sekmadienį 18.00 val. parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą; jei penktadienis yra ne darbo ar šventinė diena, ieškovas 10.00 val. paima dukrą M. S. iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 18.00 val. parveža ją atgal į jos gyvenamąją vietą; poriniais metais (2018, 2020 m. ir t. t.) šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), pirmąją šv. Velykų dieną, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) ir neporiniais metais (2019, 2021 m. ir t. t.) pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), antrąją šv. Velykų dieną, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) 10.00 val. paima dukrą M. S. iš jos gyvenamosios vietos ir ją kitą dieną iki 20.00 val. parveža į jos gyvenamąją vietą, jei ta diena yra šventinė ar ne darbo diena; per dukros M. S. gimimo dieną, t. y. vasario 23-ąją, poriniais metais (2018 m., 2020 m.) 17.00 val. paima dukrą M. S. iš jos ugdymo įstaigos ir 21.00 val. parveža ją atgal į jos gyvenamąją vietą; jei vasario 23-oji diena yra ne darbo diena A. S. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir 21.00 val. parveža ją atgal; A. S. turi teisę atostogauti kartu su dukra M. S. tiek Lietuvoje, tiek užsienyje 2 kartus per metus, iš viso – iki 28 kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis. A. S. ir S. S. privalo apie planuojamas atostogas vienas kitą įspėti SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, nurodydami atostogų trukmę, vaiko būsimą buvimo vietą ir vietos kontaktinius duomenis, nepriklausomai nuo to, ar atostogos planuojamos Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų. S. S. privalo duoti raštišką (esant reikalui – notariškai patvirtintą) sutikimą, kad M. S. gali vykti su A. S. į užsienį; jei A. S. dėl darbo ar kitų aplinkybių negali bendrauti su dukra M. S., apie tai jis SMS trumpąja žinute iš anksto informuoja S. S.; S. S. privalo SMS trumpąja žinute prieš 2 savaites informuoti A. S. apie planuojamą savo ir (ar) dukros M. S. gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvos Respublikoje arba prieš 2 mėnesius – už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ir inicijuoti A. S. bendravimo su dukra M. S. tvarkos pakeitimą; ligos atveju dukra gydoma mamos namuose, o tėvas gali kompensuoti susitikimo laiką suderinęs su mama; kasmetinių atostogų metu tėvas gali bendrauti su dukra nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 22 val. ir ilgesnį laiką susiderinęs iš anksto su mama. Paaiškino, kad teismo posėdžio metu šalys sutarė dėl abiem priimtinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra.

7. Atmetė ieškovo prašymą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe atsakovės S. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos r. (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); dalis sklypo (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad nustatyta, jog 1997 m. lapkričio 5 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 3899 S. S. atkurtos nuosavybės teisės į 1,94 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110)-800 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r. sav., pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, parengus detalųjį planą, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo padalytas į trylika žemės sklypų. Ieškovo argumentas, jog jis iš esmės pagerino šį turtą, todėl jis turėtų būti laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, nepagrįstas. Nustatė, kad šalys bendromis sutuoktinių lėšomis atsakovei asmeninės nuosavybės priklausantį turtą pagerino, t. y. detalusis planas kainavo 2 896,00 Eur, kadastriniai matavimai – 376,51 Eur, elektros įvedimas – 1 938,12 Eur, bendros išlaidos 5 210,63 Eur, todėl sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priklauso 2 605,32 Eur kompensacija.

8. Priteisė atsakovei iš ieškovo 35 517,68 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį vertingesnį turtą. Kompensacijos mokėjimą išdėstė vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1. Padalijo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: priteisė ieškovui A. S. po santuokos nutraukimo: 1,1 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 5 960,00 Eur vertės; 0,090 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos r., sodininkų bendrijoje „Medvėlakis“, 76 000,00 Eur vertės. Priteisė atsakovei S. S. po santuokos nutraukimo: 1,1300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 5 610,00 Eur vertės; 0,30 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 2 630,00 Eur vertės. Nurodė, kad atsakovei S. S. iš ieškovo A. S. priklauso 35 517,68 Eur kompensacija už ieškovui tenkantį vertingesnį turtą. Paaiškino, jog ieškovui po santuokos nutraukimo atiteko nekilnojamojo turto už 81 960,00 Eur, o atsakovei – už 8 240,00 Eur.

2. Nurodė, kad iš viso ieškovui po santuokos nutraukimo tenka kilnojamojo turto (automobilis OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 226,00 Eur vertės; automobilinė priekaba KMZ8284, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės; statybiniai įrankiai, 4 500,00 Eur vertės) už 8 026,00 Eur, o atsakovei – už 5 500,00 Eur (automobilis LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad atsakovei iš ieškovo priklauso 1 263,00 Eur kompensacija už ieškovui tenkantį vertingesnį kilnojamąjį turtą. Paaiškino, jog įgyto kilnojamojo neregistruotino turto vertė iš viso yra 4 500,00 Eur. Atsakovė statybų verslo nevykdo, jai minėti įrankiai visiškai nereikalingi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis dėl atsisakymo pripažinti atsakovės S. S. vardu registruotus žemės sklypus bendrąja jungtine nuosavybe ir juos padalyti tarp šalių, dėl kito santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos dydžio nustatymo ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Netenkinus pirmojo prašymo, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dalies dėl atsisakymo atsakovės vardu registruotus žemės sklypus pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Paaiškino, jog įstatyme nėra numatyta, kad turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe, jei jis įgyjamas atkūrus nuosavybės teises. Be to, jis prisidėjo prie šio turto pagerinimo iš esmės, nes jo vertė padidėjo nuo 1 070,43 Eur iki 90 000,00 Eur. Teisiškai nėra svarbu, kad finansine prasme ieškovo indėlis santykinai buvo nedidelis. Nesant šias aplinkybes paneigiančių duomenų, ginčo turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingos r., privalėjo būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe.
2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kompensacijos dydį dėl atsakovės turto pagerinimo. Iš į bylą pateiktos Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Nr. 1N4353050059 matyti, jog elektros įvedimo darbai sutuoktiniams kainavo 2 938,12 Eur, o ne 1 938,12 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad jis atgavo kaimyninio sklypo savininkės atsakovei grąžintus 1 000,00 Eur. Iš 2017 m. spalio 20 d. UAB „Kartografiniai projektai“ į bylą pateiktų duomenų matyti, kad kadastriniai matavimai kainavo 878,20 Eur, o ne 376,51 Eur. Minimali žemės sklypų pagerinimo vertė yra 6 712,32 Eur, o ne 5 210,63 Eur. Taip pat teismas nepasisakė dėl ginčo sklypuose atliktų kelio statybos ir tvenkinio kasimo darbų, nes jie laikytini sklypų pagerinimo darbais, atlikti šalims esant santuokoje.
3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalytino turto balansą ir kompensacijos dydį. Prašė šią sumą sumažinti nuo 35 517,68 Eur iki 23 322,68 Eur.
1. Tikroji automobilio LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 6 650,00 Eur. Ši kaina nurodyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė nustatydamas dalytino turto vertę.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad mikroautobusą OPEL VIVARO jis įsigijo iš lėšų, paveldėtų po tėvo mirties. Įrodymų, jog sutuoktiniai turėjo tokias lėšas mikroautobusui, nenustatyta. Šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir į bendro dalytino turto masę įtrauktas neturėjo būti, kaip automobilis LEXUS RX300 ir automobilinė priekaba.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai statybinius įrankius įtraukė į sutuoktinių dalytino turto balansą. Pagal įstatymą statybiniai įrankiai turėjo būti pripažinti asmeninio naudojimo daiktais, nes jie naudojami jo verslui. Atsakovė nevykdo statybinės ūkinės  komercinės veiklos ir įrankiai jai yra visiškai nereikalingi. Be to, jie buvo pavogti, tai jis kaip ir baudžiamas du kartus, t. y. neteko daiktų ir dar turi sumokėti kompensaciją atsakovei.

4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trumpą kompensacijos išmokėjimo terminą. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovės turtinė padėtis daug geresnė. Jis turi išlaikytinų asmenų, jo turimo turto kiekis ir vertė daug mažesnė nei atsakovės. Mano, kad atsakovės interesai nenukentės, jei bus nustatytas ilgesnis, t. y. 5 m., kompensacijos sumokėjimo terminas.
5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė savo įstatyme įtvirtintą pareigą būti aktyviam. Nesprendė daiktų, kurie yra jam priklausančiame name, padalijimo klausimo. Po sprendimo priėmimo momento jis išsigando, jog atsakovė visus daiktus susirinks ir jis liks be nieko. Prašė apeliaciniame skunde išvardytus daiktus priteisti jam.
6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepasisakė dėl 80,00 Eur, sumokėtų UAB „Pajūrio autorika“ už automobilio vertinimo ataskaitą. Mano, jog jam priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turi būti padidinta iki 3 036, 67 Eur.
4. Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
1. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas atsakovės paveldėtų žemės sklypų bendrąja jungtine nuosavybe, nesivadovavo teisės aktais, nepagrįstas. Visų pirma, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus atkuriamo turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardytiems turto savininko įpėdiniams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tad jos nuosavybės teisė į visus žemės sklypus, atsiradusi atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, išlikusį į po jos senelio A. S. mirties, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymą neabejotinai yra atsiradusi paveldėjimo būdu lex specialis pagrindu, todėl laikytina asmenine atsakovės nuosavybe. Antra. Ji 2016 m. rugsėjo 28 d. pardavė vieną iš jai priklausiusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kretingos r., žemės sklypų kvartale. Ieškovas šio sandorio neginčijo, kas patvirtina, kad tai yra asmeninė jos nuosavybė. Trečia. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pripažįsta, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, nurodyti šio ieškinio 5.1.1 ir 5.1.14 punktuose, yra jos asmeninė nuosavybė, dėl šių žemės sklypų ieškovas pretenzijų neturi ir neturės. Be to, žemės sklypų, kaip ir kito nekilnojamojo turto, vertė rinkoje palaipsniui didėja dėl makroekonominių priežasčių, niekaip nesusijusių su sutuoktinių valia ir jų investicijomis.
2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kompensacijos dydį dėl atsakovės asmeninio turto pagerinimo. Pirma, ji 2016 m. rugsėjo 28 d. pardavė vieną žemės sklypą ir iš gautų lėšų 2016 m. rudenį atliko ginčo žemės sklypų faktinius infrastruktūros įrengimo darbus. Antra. Gyvendama su ieškovu ji 2016 m. kovo 6 d. su gretimo sklypo savininke L. M. sudarė susitarimą dėl elektros linijos privedimo prie žemės sklypų ribos. Gautus iš jos pinigus ji panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, ieškovas pretenzijų nereiškė.
3. Nurodė, kad ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jai priteistinos kompensacijos dydį už jam tenkantį vertingesnį turtą po santuokos nutraukimo, nepagrįsti. Visų pirma, ginčo dėl automobilio LEXUS vertės tarp šalių nebuvo. Pats ieškovas savo pradiniame ieškinyje automobilio LEXUS vertę nurodė 5 500,00 Eur. Antra. Teismas teisingai sprendė įtraukdamas automobilius LEXUS RX300 ir OPEL VIVARO į bendrą dalytiną turtą ir juos padalydamas sprendime nurodytu būdu. Iš banko išrašo nustatyta, jog ieškovo gautas palikimas buvo panaudotas bendriems buitiniams šeimos poreikiams tenkinti – maistui ir įvairioms paslaugoms apmokėti, komunalinėms paslaugoms ir pan. Tik 2014 m. liepos 25 d. mokėjimo pavedimu buvo sumokėta 36 300,00 Lt suma už įsigyjamą traktorių. O kitos lėšos, susumavus išraše matomus buitinius mokėjimus, buvo išleistos šeimos pragyvenimo išlaidoms ir reikmėms. Ieškovas neįrodė, kad iš šių lėšų buvo sumokėta už automobilį OPEL VIVARO ir LEXUS RX300. Ieškovas dirba neoficialiai, tad įrodyti tikrąsias jo pajamas ji neturėjo jokios galimybės.
4. Nurodė, kad statybiniai įrankiai buvo įsigyti santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų verslui, kuriuo tuo metu vertėsi ne tik ieškovas, bet ir ji. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja L. Š., kuri nurodė, jog į darbus statybų objektuose išvažiuodavo abu sutuoktiniai. Ji mokėjo ir atliko smulkius remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo motina L. N.. Ji paaiškino, jog prižiūrėdavo nepilnametę šalių dukrą, kai abu sutuoktiniai išvažiuodavo dirbti į statybas.
5. Nurodė, kad nesutinka, jog kompensacijos mokėjimo terminas būtų išdėstytas 5 m. laikotarpiui. Paaiškino, kad ieškovas apskritai tokio prašymo pradiniu ieškiniu reiškęs nebuvo. Jis yra dirbantis, specialiųjų poreikių neturi, priteistas didelės vertės turtas natūra. Toks prašymo terminas nenumatytas įstatyme. Prašymo tenkinimas suteiktų apeliantui nepagrįstą pranašumą bei pažeistų jos ir nepilnamečių vaikų interesus.
6. Nurodė, kad apeliantas apeliaciniu skundu kelia naujus reikalavimus dėl namų apyvokos daiktų, buities prietaisų, baldų padalijimo. Šie klausimai nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjami. Apelianto argumentai dėl teismo pareigos reikalauti iš šalių duomenų apie buities prietaisus ir kitus apyvokos daiktus ir pan. ir su tuo susiję išdėstyti reikalavimai skunde yra teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir sutuoktinių turto padalijimo, teisingos kompensacijos nustatymo.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, nustatė bendravimo tvarką, padalijo santuokos metu įgytą turtą, priteisė atsakovei iš ieškovo 35 517,68 Eur kompensaciją, netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kompensacijos išmokėjimą išdėstė vienerių metų laikotarpiui. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, atsisakymo pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nustatyto kompensacijos išdėstymo termino ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamų sprendimo dalių.
10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.
11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).
12. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

Dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe

13. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti šį turtą į sutuoktinių turto balansą. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti prašymą. Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimas nepatenka į CK 3.89 straipsnyje įvardytų pagrindų, pagal kuriuos turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, taikymo apimtį. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.
14. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise.
15. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus atkuriamo turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardytiems turto savininko įpėdiniams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsireikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją. Iš šioje byloje esančios Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymos matyti, jog S. S. (S.) seneliui A. S. 1926 m. Palangos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)), priklausė 8,32 ha žemės, į kurią buvo priimtas sprendimas natūra atkurti nuosavybės teises A. S. įpėdinei S. S. (S.). Nustatyta, jog atkuriant nuosavybės teises natūra, 1997 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 3899 S. S. buvo natūra grąžintas 1,94 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sprendime nurodant, jog nuosavybės teisės į likusią žemės dalį – 2,2 ha bus atkurtos vėliau, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą. 2007 m. spalio 22 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 15302 S. S. buvo atkurtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą po buvusio žemės savininko A. S. mirties, perduodant S. S. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 2,29 ha žemės sklypą Kretingos r. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini): 0,94 ha ploto – (duomenys neskelbtini) ir 1,35 ha ploto – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įstatymo nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti šį turtą į sutuoktinių turto balansą, nes jo įsigijimo pagrindas patenka į CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį, t. y. sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
17. Apeliantas nurodė, kad neatsižvelgta į tai, jog jis iš esmės prisidėjo prie šio turto pagerinimo, nes jo vertė padidėjo nuo 1 070,43 Eur iki 90 000,00 Eur. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės padaryti kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantis teismas. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje. Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015.).
19. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad 2007 m. spalio 22 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 15302 S. S. neatlygintinai perdavus nuosavybėn lygiavertį turėtam 2,29 ha žemės sklypą Kretingos r. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): 0,94 ha ploto – (duomenys neskelbtini) ir 1,35 ha ploto – (duomenys neskelbtini), jo vertė galėjo būti 1 070,43 Eur. 2014 m. liepos 24 d. santuokos metu įgytas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r. sav., padalytas į 13 atskirų žemės sklypų ir jų vertė, kaip nurodė apeliantas, dabar yra apie 90 000,00 Eur. Atsakovė šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsni 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. keitėsi nekilnojamojo turto rinkos vertė apskritai, todėl šiuo atveju turto kainos pokytį sąlygojo rinkos veiksniai. Priešingų duomenų į bylą nepateikta (CPK 12 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl minėto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
20. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo pertvarkytas, jį padalijus į 13 žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatė, jog šalys 5 210,63 Eur (detalusis planas – 2 896,00 Eur, kadastriniai matavimai – 376,51 Eur, elektros įvedimas – 1 938,12 Eur) bendromis sutuoktinių lėšomis atsakovei asmeninės nuosavybės priklausantį turtą pagerino. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliantas su tokiais skaičiavimais nesutiko ir nurodė, jog iš į bylą pateiktos Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Nr. 1N4353050059 matyti, jog elektros įvedimo darbai sutuoktiniams kainavo 2 938,12 Eur, o ne 1 938,12 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad jis atgavo kaimyninio sklypo savininkės atsakovei grąžintus 1 000,00 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad elektros įvedimo darbai sutuoktiniams kainavo 2 938,12 Eur. Taip pat nustatyta, jog kaimyninio sklypo savininkė 2016 m. kovo 6 d. susitarimu su atsakove įsipareigojo grąžinti 1 000,00 Eur už prisijungimą prie elektros įvado. Šie pinigai buvo grąžinti šalims gyvenant kartu, apeliantas šio fakto neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad už elektros įvedimą šalys iš bendrų lėšų sumokėjo 1 938,12 Eur.
22. Ieškovas nurodė, kad iš 2017 m. spalio 20 d. UAB „Kartografiniai projektai“ į bylą pateiktų duomenų matyti, jog kadastriniai matavimai kainavo 878,20 Eur, o ne 376,51 Eur. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, remiantis MB „Kretingos projektai“ 2017 m. vasario 28 d. pranešimu (CPK 200 straipsnio 1 dalis). Iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad atsakovė MB „Kretingos projektai“ sumokėjo 376,51 Eur (1 300,00 Lt) už kadastrinių matavimo planus (duomenys neskelbtini). Apeliantas turėjo teisę teikti paaiškinimus dėl šio įrodymo (CPK 200 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kad šio įrodymo teisingumo ieškovas neginčijo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė už kadastrinius matavimus sumokėjo 376,51 Eur. Pažymėtina, kad iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovė 2017 m. vasario 15 d. UAB „Kartografiniai projektai“ už kadastrinius matavimus, toponuotrauką, sumokėjo 608,20 Eur. Šios išlaidos patirtos šalims jau faktiškai nebegyvenant kartu, nes pirmosios instancijos teismas neskundžiama sprendimo dalimi nustatė, kad šalys kartu gyveno iki 2016 m. žiemos. Todėl šios išlaidos nėra laikytinomis išlaidomis, kuriomis pagerintas atsakovės asmeninis turtas ir ieškovui priklausytų kompensacija.
23. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl išlaidų, kurios buvo skirtos žemės sklypuose kelio tiesimui ir tvenkinio kasimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypuose 2017 m. sausio mėn. buvo išpiltas 232 m ilgio kelias, darbus atliko ŽŪB „Agroservisas“. Atsakovė 2016 m. gruodžio 2 d. Kretingos ŽUB „Agroservisas“ sumokėjo 3 500,00 Eur už tvenkinio kasimą, kelio formavimą, 2017 m. vasario 1 d. sumokėjo 7 021,63 Eur už smėlio, žvyro atvežimą, statybinio laužo atvežimą ir jo išlyginimą. Atsižvelgus į tai, jog šalys kartu nuo 2016 m. žiemos nebegyveno, šios išlaidos neturėjo būti įtrauktinos skaičiuojant ieškovui priteistiną kompensaciją už atsakovės asmeninio turto pagerinimą. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog tvenkinio kasimo ir kelio formavimo darbai buvo apmokėti iš gautų pinigų, atsakovei pardavus vieną iš jai asmenine nuosavybes teise priklausančių žemės sklypų.
24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimo dalį dėl atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypų, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir teisingai apskaičiavo, kad ieškovui priklauso 2 605,32 Eur kompensacija už atsakovės asmeninio turto pagerinimą.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

25. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.).
26. Pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.).
27. Santuokos metu įgytas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1000 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r. sav., 5 960,00 Eur vertės, įgytas 2010 m. kovo 30 d., 0,090 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., SB „Medvėlakis“, 76 000,00 Eur vertės, priteisti ieškovui; o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1300 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 5 610,00 Eur vertės, įgytas 2010 m. kovo 30 d., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r. sav., 2 630,00 Eur vertės, įgytas 2010 m. kovo 30 d., priteisti atsakovei. Ieškovas apeliaciniu skundu nekelia klausimo dėl šio nekilnojamojo turto padalijimo ir verčių nustatymo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovui po santuokos nutraukimo tenka nekilnojamojo turto už 81 960,00 Eur, o atsakovei  – už 8 240,00 Eur.
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį registruotiną turtą, dėl kurio padalijimo ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgęs į tai automobilį LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. S. vardu, 5 500,00 Eur vertės, priteisė atsakovei; automobilį OPEL VIVARO, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. S. vardu, 3 226,00 Eur vertės, priteisė ieškovui, automobilinę priekabą KMZ8284, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu, 300,00 Eur vertės, priteisė ieškovui. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė šią sprendimo dalį panaikinti. Paaiškino, jog automobilį LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą KMZ8284, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įsigijo iš asmeninių po jo tėvo mirties paveldėtų lėšų, todėl šis turtas pripažintas jo asmenine nuosavybe ir neįtrauktinas į dalytino turto masę. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
29. Byloje esantis 2013 m. birželio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad ieškovas ir jo brolis S. S. paveldėjo iš viso 53 766,48 Eur (185 644, 92 Lt), t. y. po 26 883,24 Eur (92 822,46 Lt). Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui 2013 m. birželio 12 d. buvo pervesta dalis paveldėtos pinigų sumos į jo banko sąskaitą – 21 994,18 Eur (75 941,50 Lt), likusi pinigų suma – 4 889, 06 Eur (16 880,96 Lt) išmokėta grynaisiais pinigais. Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. VĮ „Registra“ pažymos Nr. 1.6-S3-340 „Apie transporto priemones“ matyti, jog ieškovas automobilį OPEL VIVARO savo vardu įregistravo 2014 m. sausio 2 d. Už šį automobilį 2013 m. gruodžio 31 d. jis sumokėjo 2 606,58 Eur (9 000,00 Lt). Iš ieškovo AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jis gavo 35 235,30 Eur (121 660,45 Lt) įplaukų ir turėjo 22 928,41 Eur (79 167,20 Lt) išlaidų, tad jo galutinis sąskaitos likutis 12 523,68 Eur (43 241,77 Lt). Taip pat 2013 m. birželio 12 d. ieškovas gavo 4 889, 06 Eur (16 880,96 Lt) paveldėtų lėšų, kurios jam buvo išmokėtos grynaisiais pinigais. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, laikytina, jog ieškovas turėjo paveldėtų pinigų ir realiai galėjo sumokėti 2 606,58 Eur už automobilį OPEL VIVARO. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį vertino kaip pirktą iš bendrų sutuoktinių lėšų ir įtraukė į dalytino sutuoktinių turto masę.
30. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis LEXUS RX300 ir automobilinė priekaba KMZ8284 pirkti iš jo paveldėtų lėšų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog automobilį LEXUS RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalys įgijo 2016 m. balandžio 1 d., o automobilinę priekabą KMZ 8284 – 1999 m. rugsėjo 29 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas šį kilnojamąjį registruotą turtą pagrįstai įtraukė į dalytino turto masę.
31. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė automobilio LEXUS RX300 vertę. Paaiškino, jog jo vertė turėjo būti 6 500,00 Eur, t. y. kaina nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma. Nuo automobilio įsigijimo momento, t. y. nuo 2016 m. balandžio 1 d., iki skundžiamo sprendimo priėmimo momento, t. y. 2017 m. gruodžio 22 d., praėjo beveik dveji metai, tad automobilio vertė natūraliai sumažėjo. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Antra. Pats ieškovas ieškinyje nurodė tokią automobilio vertę, atsakovė neprieštaravo (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šio automobilio vertė 5 500,00 Eur. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko automobilis LEXUS RX300, 5 500,00 Eur vertės, o ieškovui – automobilinė priekaba KMZ8284, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės.
32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog santuokos metu įgytas turtas – traktorius ir mobilusis namelis pirkti iš paveldėtų lėšų, todėl šio turto neįtraukė į dalytino turto masę. Apeliantas šios teismo sprendimo dalies neginčijo, tad teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisakė.
33. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai statybinius įrankius priteisė jam ir įpareigojo atsakovei sumokėti kompensaciją. Paaiškino, jog statybiniai įrankiai turėjo būti laikomi jo asmenine nuosavybe ir neįtraukiami į dalytino turto balansą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
34. Pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 straipsnis), nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) ir yra nustatyta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos leidžia teigti, kad turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis. Turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise gali patvirtinti turto prigimtis ir pobūdis (CK 3.89 straipsnis).
35. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra, jog santuokos metu buvo įgyti šie statybiniai įrankiai, medžiagos: smūginis gręžtuvas BOSH BGH 2-26; akumuliatorinių suktukų komplektas MILWAUKEE M 12; statybinis fenas RYOBI; vinių šaudymo aparatas TJEP; perforatorius MILWOUKE; medžio pjovimo staklės; plytelių pjovimo staklės; glaisto šlifuoklis; drėgmės rinkiklis; statybinis dulkių siurblys; perforatorius; akumuliatorinis suktukas; juostinis varžtų suktukas; pastoliai; aliuminės kopėčios; karučiai; betono maišyklė; kastuvai; suvirinimo aparatai; mėgėjiškos metalo gręžimo staklės; generatorius; savadarbės medžio pjovimo staklės; elektrinis medienos šlifavimo įrankis; grunto dažų purškiklis; apšvietimo prožektorių stovai; elektrinės medžio, betono pjaustyklės; vandens siurblys; elektriniai šildytuvai; statybiniai profiliai (likutis); loveliai dažymui; statybinių medžiagų likučiai: putplastis, armavimo kampai, vandentiekio vamzdžiai, voleliai, teptukai dažymui, el. laidai, kirtikliai, paskirstymo dėžutės, pjovimo, šlifavimo diskeliai, varžtai, vinys; takeriai; grąžtai perforatoriui; vandens gulsčiukas, kampainiai, matavimo ruletės; statybinių medžiagų likučiai (glaistai sienoms, gruntas, glaistas plytelių siūlėms, akrilas, silikonas, dažai sienoms, glaistyklės); klijai plytelėms maišuose; replės, plaktukai, atsuktuvai (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
36. Iš atsakovės pateikto 2012 m. verslo liudijimo Nr. XT453500-1 matyti, jog atsakovė užsiiminėjo statybos baigimo apdailos ir valymo darbais. Kad atsakovė vykdė statybos darbus, patvirtina ir byloje esanti 2012 m. rugpjūčio 20 d. darbų atlikimo sutartis Nr. 12/08-20. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja L. Š., kuri nurodė, jog į darbus statybų objektuose išvažiuodavo abu sutuoktiniai. Ji mokėjo ir atliko smulkius remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo motina L. N.. Ji paaiškino, jog prižiūrėdavo nepilnametę šalių dukrą, kai abu sutuoktiniai išvažiuodavo dirbti į statybas. Pagrindo netikėti liudytojų parodymais nėra (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo pripažinti šiuos statybinius įrankius ieškovui pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktą kaip asmeninį turtą nėra, nes šia veikla santuokos metu užsiminėjo abu sutuoktiniai ir jie pirkti iš bendrų lėšų.
37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė šių statybinių įrankių vertę 4 500,00 Eur. Jo manymu, šio turto vertė yra 1 468,00 Eur, todėl atsakovei priteistina statybinių įrankių už 481,00 Eur, o jam už 987,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, jog statybinių įrankių vertė buvo 1 468,00 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Antra. Iš pirmosios instancijos teismo išreikalautos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56099-16 medžiagos nustatyta, jog pats ieškovas šiuos statybinius įrankius įvertino 4 050,00 Eur. Trečia. Į bylą buvo pateiktas antstolės V. D. atliktas 2017 m. kovo 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/17/F-924, kuris patvirtina, kad jame užfiksuotų įvairių statybinei veiklai skirtų įrengimų, įrankių ir medžiagų vertė 4 980,00 Eur. Tad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybiniai įrankiai reikalingi ieškovui, todėl jie jam priteistini, o atsakovei priteistina kompensacija nuo 4 500,00 Eur statybinių įrankių vertės, t. y. 2 250,00 Eur. Pažymėtina, kad apelianto argumentas, jog jis yra baudžiamas du kartus, nes įrankiai pavogti ir jis turi dar sumokėti atsakovei kompensaciją, nepagrįstas. Išaiškintina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius atsakingą už šią nusikalstamą asmenį, ieškovas turės teisę prašyti priteisti jam visos padarytos turtinės žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
38. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą būti aktyviam. Nesprendė daiktų, kurie yra jam priklausančiame name, padalijimo klausimo. Prašė daiktus, esančius gyvenamajame name, adresas Klevų g. 2, Parąžės k., Kretingos k., priteisti jam. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas ieškiniu reikalavimų dėl daiktų, kurie yra jam priteistame name, pirmosios instancijos teisme nereiškė, ginčo dėl ieškovui atitenkančių daiktų atsakovė nekelia, dėl ieškovui galimai atitenkančių daiktų jo teisės nebus pažeistos. Todėl atsižvelgus į tai ir CPK 312 straipsnį šis apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėtinas.
39. Byloje nustatyta, kad bendras turto balansas yra 100 500,00 Eur. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 1/2 dalį šios sumos, t. y. po 50 250,00 Eur (CK 3.119 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad ieškovui tenka turto už 86 760,00 Eur (nekilnojamojo turto už 81 960,00 Eur; kilnojamojo registruoto turto už 300,00 Eur, statybiniai įrankiai už 4 500,00 Eur), atsakovei – už 13 740,00 Eur (nekilnojamojo turto už 8 240,00 Eur; kilnojamojo registruoto turto už 5 500,00 Eur), iš ieškovo atsakovei priklausytų 36 510,00 Eur kompensacija. Atsižvelgus į tai, jog atsakovė yra ieškovui skolinga 2 605,32 Eur kompensacijos už jos asmeninio turto pagerinimą, ši suma išminusuotina iš mokėtinos atsakovei kompensacijos sumos ir laikytina, jog ieškovas turi atsakovei sumokėti 33 904,68 Eur.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

40. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymo atidėti ar išdėstyti negalima.
41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgus į kompensacijos sumą, ji laikytina labai didele ieškovui, todėl yra pagrindas kompensacijos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trumpą kompensacijos išmokėjimo terminą. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovės turtinė padėtis yra daug geresnė. Jis turi išlaikytinų asmenų, jo turimo turto kiekis ir vertė daug mažesnė nei atsakovės. Mano, kad atsakovės interesai nenukentės, jei bus nustatytas ilgesnis, t. y. 5 m., kompensacijos sumokėjimo terminas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su tokiu ieškovu prašymu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovas gauna pajamų neoficialiai, todėl ji negali įrodyti jo tikrosios finansinės padėties. Ilgesnio termino nustatymas pažeis jo ir nepilnamečių vaikų interesus.
42. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Vadinasi, sprendimo vykdymo atidėjimo klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, paliekant teismui diskreciją kiekvienu atveju individualiai vertinti atidėjimo būtinumą.
43. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovas gauna daugiau darbo užmokesčio nei atsakovė. Iš 2017 m. vasario 1 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus pažymos Nr. P25-2017-7 matyti, jog atsakovė darbo biržoje įregistruota 2017 m. sausio 31 d. Atsakovės pajamos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. sudarė: 2013 m. – 312,79 Eur (1 080,00 Lt), 2014 m. – 2 364,13 Eur (8 162,88 Lt), 2015 m. – 378,00 Eur, 2016 m. – 1 410,83 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 m. kovo 17 d. pažymos Nr. KA-P21-2937 ir 2017 m. spalio 9 d. pažymos Nr. KA-P21-8218 matyti, jog ieškovo pajamos sudarė: 2013 m. – 1 711,36 Eur (5 909,00 Lt), 2014 m. – 1 723,06 Eur (5 949,37 Lt), 2015 m. – 4 209,18 Eur, 2016 m. – 4 570,00 Eur, 2017 m. buvo 5 049,95 Eur. Vertinant šalių turimo nekilnojamojo turto vertę laikytina, jog šalys jo turi panašiai, nes ieškovui priklauso namas ir žemės sklypas, o atsakovei – žemės sklypai, kuriuos ji pardavinėja. Vertinant šalių turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims nustatyta, jog ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką J. S., gim. 2017 m. rugpjūčio 17 d. (2017 m. rugpjūčio 25 d. gimimo įrašas Nr. 389). Ieškovas automobilį LEXUS RX400H įsigijo 2016 m. gruodžio 13 d. pagal Lizingo sutartį Nr. L13122016/0122 iš UAB „Mogo Lt“, mėnesinė mokėtina suma 153,17 Eur iki 2019 m. gruodžio 13 d. Taip pat iš jo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas po 200,00 Eur. Duomenų, kad atsakovė turi kreditinių įsipareigojimų, nenustatyta (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, priteistos kompensacijos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, laikytina, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir kompensacijos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias santuokinio turto padalinimą ir sprendimo vykdymo išdėstymą, todėl skundžiamas teismo sprendimas šiose dalyse keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.  
46. Nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė 3 491,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 100,00 Eur žyminis mokestis, 1 580,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 80,00 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „Pajūrio autorika“ už automobilio vertinimo ataskaitą, 1 731,00 Eur žyminis mokestis, kuris pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
47. Nustatyta, kad atsakovė šioje byloje patyrė 4 306,25 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2 400,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 200,00 Eur už nekilnojamojo turto įvertinimą, 150,00 Eur žyminis mokestis, 1 556,25 Eur žyminis mokestis, kuris pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
48. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinta 70 procentų, o atsakovės - 58 procentų, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 443,70 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 2 497,63 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 53,93 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
49. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovui atidėjo 1 731,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kadangi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš ieškovo valstybei priteistina likusi ieškovui atidėta žyminio mokesčio už ieškinį dalis – 1 731,00 Eur.
50. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 3 d. teismo nutartimi atsakovei atidėjo 1 556,25 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kadangi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovės valstybei priteistina likusi jai atidėta žyminio mokesčio už priešieškinį dalis – 1 556,25 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

51. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą iš dalies, apelianto turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 
52. Byloje nustatyta, jog ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 635,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 035,00 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą.
53. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 600,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
54. Tenkinus 15 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 245,25 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 450,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 204,75 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

ieškovo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (buvęs pavadinimas – Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis dėl turto padalinimo, sprendimo vykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias dalis išdėstyti taip:

ieškovui A. S. po santuokos nutraukimo priteisti: 1,1 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., šio žemės sklypo vertė – 5 960,00 Eur, ir 0,090 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos r., sodininkų bendrijoje „Medvėlakis“, namų valdos vertė sudaro 76 000,00 Eur; automobilinę priekabą KMZ8284, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės; statybinius įrankius, 4 500,00 Eur vertės.

atsakovei S. S. po santuokos nutraukimo priteisti - 1.1300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r., kurio vertė – 5610,00 Eur bei žemės sklypą, 0.30 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., kurio vertė – 2630,00 Eur; automobilį Lexus RX300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5500,00 Eur vertės.

Atsakovei S. S. iš ieškovo A. S. priteisti 33 904,68 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų šešiasdešimt aštuonių centų) kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą.

Kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejiems (2) metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti atsakovei S. S. iš ieškovo A. S. 53,93 Eur (penkiasdešimt trys eurai devyniasdešimt trys centai) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei S. S. iš ieškovo A. S. 204,75 Eur (du šimtus keturis eurus septyniasdešimt penkis centus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai               Raimonda Andrulienė

              Marius Dobrovolskis

                                                                                                                         Kristina Domarkienė