Civilinė byla Nr. e2-2295-653/2019

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01453-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.9

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo,

n u s t a t ė :

ieškovė prašė panaikinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018-07-25 sprendimą dėl pirkimo „2018/PCSP-7-3 gelžbetoninių pabėgių pirkimas„ 1 pirkimo objekto dalies nutraukimo.

Ieškovas nurodė, kad 2018-02-04 CVP IS ir TED Atsakovas paskelbė viešąjį gelžbetoninių pabėgių pirkimą, vykdomą skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 364446, toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas skaidomas į 3 dalis (Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.2 p.). Ginčui aktuali yra 1 pirkimo objekto dalis – Išankstinio įtempimo gelžbetoniniai pabėgiai su elastiniais bėgių tvirtinimo elementais W14. 7. Dėl Pirkimo objekto 1 dalies varžėsi ieškovas. Ieškovas buvo pripažintas atitinkančiu kvalifikaciją pirkimo dalyviu, įvykdė visus procedūrų reikalavimus, iki nurodyto termino 2018-02-27 10:00 val. pateikė pirminį kainos pasiūlymą, po derybų iki nurodyto termino 2018-03-26 10:00 pateikė antrą kainos pasiūlymą. 2018-04-13 Atsakovas CVP IS priemonėmis informavo Ieškovą apie pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymą: nurodė, kad Pirkimo laimėtojas yra Ieškovas, su kuriuo ketinama sudaryti sutartį, bet ne anksčiau nei pasibaigs 10 dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminas.

2018-06-04 iš viešai paskelbtos informacijos, ieškovui tapo žinoma, kad Atsakovas dėl to paties pirkimo objekto 1 dalies, neskelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą ir 2018-05-24 sudarė sutartį su pirkime antroje vietoje likusiu tiekėju – trečiuoju asmeniu UAB „Swetrak“.

Ieškovas teikia ieškinį teismui dėl atsakovo 2018-07-25 sprendimo nutraukti „2018/PCSP-7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ 1 pirkimo objekto dalies pirkimo procedūras. 2018-07-25 Atsakovas informavo pirkimo dalyvius, kad priimtas Sprendimas nutraukti Pirkimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 41 str. 3 dalimi: „[...] bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti), nes ketinamas sudaryti sandoris su UAB „Skinest Baltija“ 2018-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr.526 pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl ko tolesnis šio pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas (AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali rezultatyviai užbaigti skelbiamų derybų Nr. 2018/PCSP-7-3) ir minėtos aplinkybės AB „Lietuvos geležinkeliai“ negalėjo numatyti.

Ieškovas teigia, kad sprendimas nutraukti Pirkimą prieštarauja Pirkimų įstatymo 41 str. 3 d., nes nebuvo aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, dėl kurių Atsakovas turėtų teisę nutraukti Pirkimą.

Perkantysis subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 str. 1 d. ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2009-11-25 nutarimu Nr. 1540, 9 ir 26 p., 2018-04-23 kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti su Tiekėju planuojamą sudaryti Pirkimo sutartį nacionalinio saugumo aspektu. 31.2. Vyriausybė 2018-06-06 priėmė nutarimą Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“, kuriuo nuspręsta „Pripažinti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ planuojamą sudaryti su UAB „Skinest Baltija“ sandorį dėl tarptautinio pirkimo „2018/PCSP-7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ neatitinkančiu nacionalionio saugumo interesų, kadangi ketinamo sudaryti sandorio šalies UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O.O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, valdančios UAB „Skinest Baltija“ akcijas, savininko O. O. atžvilgiu yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo“ (toliau – Nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2012-03-20 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-132/2012 nurodė, kad tais atvejais, kuomet Perkančioji organizacija priima sprendimą, vadovaudamasis institucijos priimtu sprendimu, t.y. de jure sutikdama su institucijos sprendimu ir jį vykdydama, dėl to tiekėjas, siekiantis panaikinti Perkančiosios organizacijos veiksmus, įstatymo nustatyta tvarka kartu turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo pagrindus, t.y. institucijos sprendimą. Atsižvelgiant į LAT išaiškinimus, Ieškovas siekia įrodyti, kad Komisijos išvada ir LRV Nutarimas yra neteisėti ir nesudaro pagrindo jais remtis priimant Sprendimą dėl pirkimo nutraukimo.

Esant įstatyminiam reglamentavimui dėl sandorių patikros atitikimui nacionalinio saugumo interesams, kurio pasėkoje gali būti priimtos Komisijos išvados ir Vyriausybės nutarimas, galima prognozuoti ir protingai numatyti , kad gali būti priimtos Komisijos išvados ir Vyriausybės nutarimas dėl sandorio neatitikimo. Dar labiau tai prognozuotina, kai atsakovas pasinaudoja savo iniciatyva kreiptis dėl sandorio patikros, nors įstatymas to daryti atsakovo neįpareigojo.

Atsakovas nepagrįstai neleido susipažinti su Viešųjų pirkimų komisijos protokolu, kuriuo priimtas sprendimas nutraukti pirkimą, nes nenurodė ir nepagrindė, jog jame yra konfidencialios informacijos.

Atsakovas nepagrįstai neinformavo ieškovo apie naują pirkimą dėl to paties objekto, nors ir kitomis sąlygomis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad negalėjo numatyti, kad Vyriausybės nutarime bus išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovu; neįmanoma prognozuoti sandorio atitikimo (neatitikimo) valstybės saugumo interesams. Vyriausybės nutarimas atsakovui buvo privalomas taikyti teisės aktas. Patikros procedūros buvo inicijuotos nedelsiant po laimėtojo nustatymo. Atsakovas nėra subjektas, kuris gali įvertinti ir konstatuoti, kad tiekėjai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vyriausybės nutarimai nepriklauso nuo atsakovo ir negali būti iš anksto prognozuojama aplinkybė. Atsakovas vadovaujasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 ir teigia, jog Vyriausybės nutarime konstatuotos aplinkybės neturi jokios sąsajos su atsakovu, o pirkimo nutraukimą nulėmė ne atsakovo veiksmai, o aplinkybės nepriklausančios nuo atsakovo. Be to, atsakovas nėra institucija, kuri būtų atsakinga už imperatyvų teisės aktų priėmimą.

Atsakovas neleido ieškovui susipažinti su Komisijos protokolu vadovaudamasis KSPĮ 68 str. 8 d., kuriame numatytas siauras subjektų, galinčių susipažinti su pasiūlymų vertinimo ir palyginimo medžiaga, ratas.

Kadangi naujas pirkimas vykdomas kitomis sąlygomis, buvo atmestas ieškovo reikalavimas informuoti jį apie sprendimą pradėti pirkimą iš naujo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas paskelbė viešąjį gelžbetoninių pabėgių pirkimą, vykdomą skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 364446, toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas buvo skaidomas į                  3 dalis (Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.2 p.). Pirma pirkimo objekto dalis – Išankstinio įtempimo gelžbetoniniai pabėgiai su elastiniais bėgių tvirtinimo elementais W14, dėl kurios pasiūlymą pateikė ieškovas.

2018-04-13 atsakovas CVP IS priemonėmis informavo ieškovą apie pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymą, nurodė, kad pirkimo laimėtojas yra ieškovas, su kuriuo ketinama sudaryti sutartį.

Atsakovas, vadovaudamasis LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 str. 1 d., 2018-04-23 kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti planuojamą su laimėtoju sutartį nacionalinio saugumo aspektu.

2018-05-22 Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė išvadą dėl ketinamo sudaryti sandorio su UAB „Skinest Baltija“ pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Šios išvados pagrindu LR Vyriausybė priėmė 2018-06-06 nutarimą Nr. 526, kuriuo nuspręsta pripažinti planuojamą sudaryti su ieškovo sandorį dėl tarptautinio pirkimo „2018/PCSP-7-3 Gelžbetoninių pabėgių pirkimas“ neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

2018-07-25 atsakovo sprendimu minėtas pirkimas 1 pirkimo objekto dalyje buvo nutrauktas, kuo pasiekoje pirkimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Taip pat atsakovas netenkino ieškovo prašymo informuoti jį apie priimtą sprendimą pradėti pirkimą iš naujo bei pateikti ieškovui atsakovo priimtus sprendimus patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo nutrauktos pirkimo procedūros.

LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal ieškovo skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ panaikinimo.

Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo                         29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Šiuo atveju atsakovas procedūras nutraukė minėtu teisiniu pagrindu, motyvuodamas tuo, jog ketinamas sudaryti sandoris su UAB „ Skinest Baltija “ LR Vyriausybės 2018-06-06 nutarimu Nr. 526 pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, dėl ko tolesnis šio pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas (perkantysis subjektas negali rezultatyviai užbaigti pirkimo).

Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė pirkimo procedūras. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-20 nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-1199-553/2018, kurioje ieškovas ginčijo atsakovo ir UAB „Swetrak“ 2018-05-24 neskelbiamų derybų būdu sudarytą sutartį, pagal kurią buvo įsigyta analogiško pirkimo objekto dalis) Vyriausybės nutarimas dėl atsakovės ketinamo sudaryti sandorio su trečiuoju asmeniu neatitikties nacionaliniam saugumui užtikrinti, pripažintas nenumatyta aplinkybė, taip pat konstatuota, jog atsakovė negalėjo tikėtis, jog Komisija priims ieškovui nepalankią išvadą ir atsakovė jokiu būdu negalėjo įtakoti Komisijos išvados. Be to, šioje nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-11 priimtoje nutartyje taip pat konstatuota, jog sprendimą nutraukti pirkimą lėmė ne perkančiojo subjekto valia, o visiškai nuo jo nepriklausančios aplinkybės (nutarties 20 p.).

Teismo vertinimu, atsakovas negalėjo iš anksto numatyti minėtų aplinkybių, nes sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra pagal įstatymą galėjo būti pradėta tik Perkančiajam subjektui nustačius pirkimo laimėtoją. Dėl buvimo sandorio atitikimo nacionalinio saugumo interesams sprendžia ne atsakovas, bet Vyriausybė, todėl iki minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo ir paskelbimo, atsakovas negalėjo žinoti ar numatyti, kad viešojo pirkimo sandoris negalės būti sudarytas su pirkimo laimėtoju UAB „Skinest Baltija“ dėl šio sandorio grėsmės nacionaliniam saugumui. Atsakovas negalėjo nevykdyti Vyriausybės nutarimo, nes būtų pažeisti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimai, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė pirkimą LR Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl išdėstytų motyvų taip pat darytina išvada, jog viešojo pirkimo sutarties su ieškovu nesudarymą iš esmės sąlygojo ne atsakovo ginčijamas sprendimas, o privalomas teisės aktas – minėtas Vyriausybės nutarimas – kuriuo atsakovas turėjo vadovautis vykdant viešojo pirkimo procedūras. Sprendžiant dėl atsakovo sprendimo teisėtumo, pažymėtina, kad sprendimas priimtas atliekant viešojo pirkimo procedūras, įsigyjant su viešuoju interesu susijusius objektus, todėl tokios procedūros negali būti nepagrįstai uždelsiamos. Taigi, LR Vyriausybei priėmus minėtą nutarimą, atsakovas privalėjo jį vykdyti ir atitinkamai nutraukti pirkimą, tuo labiau, kad pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 str. 15 d. konstatuotos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys imperatyviai laikomos nepašalinamomis. Viešojo pirkimo procedūrų stabdymas iki ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ginčytų priimtų teisės aktų teisėtumą, neatitiktų viešojo pirkimo esmės bei prieštarautų viešajam interesui įsigyti visuomenei svarbias prekes, paslaugas, darbus. Pažymėtina ir tai, kad, išlikus poreikiui įsigyti atitinkamą objektą po minėtos administracinės bylos išnagrinėjimo, ieškovo reikalavimų patenkinimo atveju, atsakovo sprendimas nutraukti pirkimo procedūras neužkirstų kelio perkančiajai organizacijai skelbti naują analogišką pirkimą, be to, ieškovas galėtų naudotis kitais teisių gynimo būdais ginant pažeistas teises. Taigi, atsakovo sprendimas yra teisėtas, nes atitinka įstatyme numatytą pirkimo nutraukimo pagrindą; teisės aktų, kurie sąlygojo tokio sprendimo priėmimą, teisėtumas nėra susijęs su šio ginčo dalyku, dėl ko nėra pagrindo šią bylą stabdyti.

Ieškovas nurodo, jog šioje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-20 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-132/2012 suformuota praktika. Minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: priešingai nei šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, nesusijęs su perkančiosios organizacijos veiksmais atliekant viešąjį pirkimą, ieškovo nurodytoje byloje c.b. Nr. 3K-3-132/2012, perkančioji organizacija sprendimą nutraukti pirkimo procedūras grindė Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Viešųjų pirkimų sprendimais, kuriuose buvo nurodyti perkančiosios organizacijos padaryti viešojo pirkimo pažeidimai, t.y. perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimą sąlygojo pačios perkančiosios organizacijos veiksmai, už kuriuos ji buvo atsakinga ir kuriuos galėjo įtakoti. Taigi, ieškovo nurodytos civilinės bylos faktinis pagrindas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos; LR Vyriausybės nutarimu sukeliančios teisinės pasekmės akivaizdžiai skiriasi nuo Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų teisinių pasekmių, todėl pateikti išaiškinimai kitoje minėtoje byloje šioje byloje netaikytini.

Ieškovas nenurodė kokios konkrečios jo reikalaujamos informacijos jis negavo, kokie ieškovui reikšmingi duomenys ieškovui nebuvo nurodyti atsakovo 2018-06-22 bei 2018-07-25 atsakymuose. Prašymas pateikti dokumentus (Viešojo pirkimo komisijos protokolus ar pan.) negali būti savitikslis, tuo labiau, kad pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 14.1 p. ir LR Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 68 str. 8 d. riboja tiekėjų teisę susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija. Dėl to atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti ieškovui atsakovo sprendimus patvirtinančius dokumentus ir toks atsisakymas ieškovo teisių nepažeidė.

Kaip buvo minėta, civilinėje byloje Nr. e2A-1199-553/2018ieškovas ginčijo atsakovo ir UAB „Swetrak“ 2018-05-24 neskelbiamų derybų būdu sudarytą sutartį ir toks ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Be to, šioje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas teisėtai nutraukė viešąjį pirkimą, nes ketinamas sudaryti sandoris su UAB „ Skinest Baltija “ 2018-06-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 597 pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Taigi, ieškovas negalėjo turėti materialinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakovu dėl analogiško pirkimo, kaip teigė ieškovas, todėl jo informavimas apie kitą pirkimą ieškovo teisių nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepareiškė materialinio pobūdžio reikalavimo, susijusio su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog 2018-07-25 atsakyme į pretenziją atsakovas nepagrįstai neleido ieškovui susipažinti su Komisijos protokolu, taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą informuoti jį apie sprendimą pradėti pirkimą iš naujo, dėl to ieškovo nurodytos aplinkybės šioje byloje, kurioje ieškovas prašo panaikinti atsakovo sprendimą būtent dėl pirkimo dalies nutraukimo, nėra teisiškai reikšmingos.

Įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovo 2018-07-25 sprendimas dėl 2018/PCSP-7-3 gelžbetoninių pabėgių pirkimo 1 dalies nutraukimo yra teisėtas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 4239  teismas

n u s p r e n d ė

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                        Jelena Šiškina