Civilinė byla Nr. e2A-761-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00053-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:  2.6.10.2;

2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019, pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Neo Power Sp. z o.o.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Energijos parkas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 1 478 354,58 Eur negautų pajamų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinį patikslino ir ieškinio sumą sumažino iki 1 416 695 Eur, prašė priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2008 m. kovo 8 d. paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą, kurį laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujoji šiluma“ ir 2008 m. rugsėjo 23 d. su atsakove pasirašė sutartį dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo, kurioje susitarė, kad projektui įgyvendinti įsteigs tikslinę įmonę (ieškovę), kuriai bus taikomi visi šioje sutartyje nustatyti įsipareigojimai ir su kuria bus sudaroma analogiška veiklos vykdymo sutartis.

3.       Ieškovė (investuotoja) su atsakove 2009 m. kovo 17 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą bei savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, o pasibaigus Sutarties galiojimui visą dujų surinkimo įrangą perduoti investicijų gavėjai (atsakovei). Sutartyje taip pat nustatyta, kad investuotoja (ieškovė) mokės atsakovei 23 proc. dydžio pajamų (neatmetus PVM), gautų utilizuojant Kairių sąvartyno išskiriamas dujas, dalį.

4.       Kartu su konkurso medžiaga potencialiems investuotojams buvo pateikta atsakovės užsakymu bendrovės ENER-G Polska 2006–2007 m. atlikto susidarančių dujų kiekio tyrimo ataskaita (toliau – ir ataskaita, tyrimo ataskaita). Ataskaitoje buvo nurodyta, kad pati efektyviausia Kairių sąvartyno dujų panaudojimo forma yra elektros gamyba, naudojant 800 kW pajėgumo elektros generatorių; dujų išgavimo sistemoje turi būti ne mažesnio kaip 1200 m3/val. pajėgumo dujų deglas.

5.       2011 m. birželio mėn. ieškovė pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, tačiau paaiškėjo, kad Kairių sąvartyne yra žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose, įskaitant jų sudėtine dalimi esančią tyrimo ataskaitą. Ieškovė kiekvienais metais faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje. Pagal kiekių lentelę ginčui aktualiu laikotarpiu (2011–2017 m.) ieškovės numatytas išgauti ir panaudoti dujų kiekis yra žymiai mažesnis, nei pagal tyrimo ataskaitos 3 lentelę maksimalus įmanomas dujų kiekis ir gana panašus į pagal tyrimo ataskaitos 5 lentelę prognozuotą kiekį. Kiekių lentelėse nurodytas pačios ieškovės planuotas išgauti ir panaudoti dujų kiekis buvo apskaičiuotas netgi neatsižvelgiant į keletą reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir (ar) neegzistavo ENER-G Polska 2006–2007 m. atliekant Kairių sąvartyno dujų tyrimą. Ieškovė įvertino tai, kad, įrengus nudujinimo sistemą, sąvartynas bus uždengtas ir tokiu atveju bus galima surinkti žymiai didesnį, artimą maksimaliam, jame susidarančių dujų kiekį, nes dujos fiziškai neturės galimybės pasklisti į aplinką (atmosferą); bei tai, kad į sąvartyną papildomai suvežtos atliekos. Per tuos kelis metus nuo sąvartyno dujų tyrimo atlikimo iki nudujinimo sistemos įrengimo į sąvartyną buvo papildomai suvežta 100 000–150 000 t atliekų ir išplėstas jo plotas. Kuo didesnis atliekų kiekis sąvartyne, tuo daugiau susidaro (išsiskiria) dujų ir tuo daugiau galima jų surinkti.

6.       Kadangi nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais išgavo mažiau dujų, nei pagrįstai numatė ir tikėjosi išgauti, atitinkamai pagamino ir pardavė mažiau elektros ir šilumos energijos, todėl kiekvienais dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo metais patyrė nuostolių.

7.       Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad investicinio konkurso dokumentuose, konkrečiai jų sudėtine dalimi esančioje tyrimo ataskaitoje, atsakovė pateikė neteisingą (klaidingą) informaciją apie Kairių sąvartyne išgautinų dujų kiekį, turėjusią esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo investiciniame konkurse

8.       Atsakovė neabejotinai suprato (žinojo), kokią reikšmę ieškovei turi investicinio konkurso dalyko charakteristikos. Būdama apdairi ir rūpestinga verslininkė galėjo numatyti ir tai, jog klaidingų duomenų apie išgautinų dujų kiekį pateikimas ieškovei laimėjus konkursą ir vykdant sutartį sukels reikšmingus neigiamus padarinius. Atsakovė galėjo ir turėjo numatyti nuostolių ieškovei atsiradimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovei RUAB „Energijos parkas“ iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 1 416 695 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo  bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 177,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje civilinę bylą nutraukė; priteisė iš atsakovės 42,37 Eur pašto išlaidų ir 569,54 Eur vertimo išlaidų valstybei; iš Šiaulių apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžino atsakovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 114,97 Eur.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė vykdė investicinį konkursą investuotojui parinkti, kurio dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama. Investicinis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis atsakovės parengtomis konkurso sąlygomis. Konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti investicinio konkurso dalyko charakteristikoje, prie kurios buvo pridėti keli priedai, vienas kurių – Lenkijos bendrovės ENER-G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, parengta atlikus išsamų Kairių sąvartyno dujų tyrimą 2006–2007 m., kad nustatytų susidarančių dujų kiekį šiame sąvartyne ir pateiktų rekomendacijas dėl jų įsisavinimo.

11.       UAB „Naujoji šiluma“ buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir projektui vykdyti įsteigė tikslinę įmonę – ieškovę. 2009 m. kovo 17 d. šalys sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo Nr. S-09-311, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą (sutarties 1.1 punktas).

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama sutarties 3.1.1 punkte numatytą įsipareigojimą, savo lėšomis instaliavo dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką, kurią pradėjo eksploatuoti 2011 m. birželio mėn. Nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje; atitinkamai pagamino ir pardavė mažiau elektros ir šilumos energijos, todėl kiekvienais dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo metais patyrė nuostolių.

Dėl ieškinio senaties termino

13.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. lapkričio mėnesį, ieškovei sužinojus apie savo pažeistas teises, todėl nėra praleistas. Teismas sprendė, kad nuo 2011 m. birželio pradėjusi veiklą Kairių sąvartyne ieškovė objektyviai negalėjo žinoti, kad jos teisės buvo pažeistos, nes nežinojo priežasčių, dėl kurių neišgaunamas prognozuojamas dujų kiekis. Teismas pažymėjo, kad nuo pat veiklos pradžios ieškovė aktyviai siekė išsiaiškinti mažesnių nei buvo prognozuota dujų išgavimo kiekių priežastis, kadangi nuostolinga veikla jai buvo ekonomiškai nenaudinga. Nuo 2012 m. lapkričio mėnesio ieškovei tapo žinoma, kad atsakovės paskelbto viešojo pirkimo dokumentų turinys gali neatitikti tikrovės, t. y. gavus ir susipažinus su ,,MS Umveltprojekt Baltic“ tyrimo ataskaita, pagal kurią išgaunamų prognozuojamų dujų kiekiai Kairių sąvartyne buvo ženkliai mažesni. Nuo šio momento ieškovei tapo žinoma, kad nuostoliai patirti dėl to, jog ENER-G Polska tyrimo ataskaitoje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

14.       Teismas aptarė šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-396-969/2017) pateiktus išaiškinimus.

15.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė, skelbdama viešą konkursą, vadovavosi įmonės ENER-G Polska Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, kuri numatė prognozuojamus iš sąvartyno išgauti dujų kiekius.

16.       Teismas byloje paskyrė ekspertizę ir įvertinęs jos išvadas sprendė, kad ENER-G Polska parengtoje tyrimo ataskaitoje nustatyti prognozuojamų iš sąvartyno gauti dujų kiekiai neatitiko tikrovės, nes atliekant tyrimą buvo naudoti 1999 m. duomenys apie atvežamų šiukšlių kiekius bei sudėtį, nenurodyta atlikto tyrimo metodika, todėl ENER-G Polska tyrimo ataskaita negalėjo būti naudojama vykdant pirkimą.

17.       Teismas, vadovaudamasis šioje byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nepritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovė būdama šios srities profesionalė, turėjo įvertinti ataskaitos duomenis bei apsispręsti dėl dalyvavimo konkurse.

18.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, vykdydama viešąjį konkursą ir vadovaudamasi ENER-G Polska tyrimo ataskaita, kurios duomenys apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius buvo neteisingi, suteikė tiekėjams klaidingą informaciją, turėjusią ieškovei esminę reikšmę apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir sutarties pasirašymo, ir tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti.

19.       Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės veiksmų vykdant Sutartį įtaka išgaunamų dujų kiekiui, teismas nurodė, kad šalys sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo 2009 m. kovo 17 d., pagal sutartį dujų surinkimo ir utilizavimo technika turėjo būti instaliuota sąvartyne iki 2010 m. gruodžio 31 d. Šis terminas šalių susitarimu (susitarimas Nr. 2) buvo pratęstas iki 2011 m. balandžio 30 d. Atsakovė, sudarydama susitarimą, patvirtino, kad termino pratęsimui neprieštaravo. Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju dujų išgavimo kiekiai sumažėjo dėl ieškovės kaltės.

20.       Teismas vadovavosi šioje byloje priimtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimais, kad jei išgaunamų dujų kiekis yra mažesnis nei prognozuotas, dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, tai tokiu atveju spręstina dėl atsakovės kaltės, tačiau kitu pagrindu – dėl sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimo iki sutarties įgyvendinimo pradžios. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (ir ieškovei), taip pat sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios. 

21.       Teismas vertino, kad atsakovės argumentus dėl ieškovės kaltės išgaunant mažesnį nei buvo prognozuotas išgauti dujų kiekį, nesilaikius komercinio pasiūlymo nuostatų (buvo numatyti įrengti 18 gręžinių), ir nesuderinus su atsakove, įrengus 50 gręžinių ir didesnės galios kogeneracinės elektros jėgainę, paneigia eksperto parodymai bei rašytinis įrodymas (D. L. 2019 m. spalio 27 d. ekspertizės aktas), pagal kuriuos dujų surinkimo gręžinių skaičius, negali turėti įtakos dėl esminio susidarančių sąvartyno dujų kiekio sumažėjimo, metano susidarymo greitis ir galimas metano susidarymo tūris negali kritiškai sumažėti, ir priešingai, tinkamai įrengiant ir eksploatuojant tokią sistemą, galima pasiekti optimalų susidarančių dujų išsiurbimą (iki 98 proc.), be to instaliavus geresnių techninių parametrų dujų surinkimo ir utilizavimo techniką (kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių, kt.), šios aplinkybės sąvartyno dujų susidarymo neįtakoja.

22.       Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė byloje kasacinio teismo nurodytos prezumpcijos, jog atsakovė, vykdydama konkursą, paskelbė tiekėjams klaidingą informaciją; neįrodė, kad ieškovės išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Teismas padarė išvadą, kad prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

23.       Teismas nurodė, kad ieškovė, įvertinusi atsakovės paskelbto viešo konkurso medžiagą, kurios dalis – ataskaita apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius – buvo klaidinga, apsisprendė dalyvauti konkurse, teikė pasiūlymą ir investavo pinigines lėšas į Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą, tačiau, įvykdžiusi įsipareigojimus, vykdydama veiklą patyrė nuostolius ir negavo prognozuojamo pelno, todėl patyrė žalą. Teismas sprendė, kad ieškovei atsiradusi žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas.

Dėl žalos dydžio

24.       Įvertinęs ieškovės pateiktus paskaičiavimus, kuriuose atsispindi tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (įvertinus 23 proc. biodujų mokestį atsakovei), veiklos sąnaudos, UAB ,,Ekonominė nauda“ išvadą dėl ieškovės atliktų nuostolių paskaičiavimų (auditorė konstatavo, kad nuostolių paskaičiavimai atlikti teisėtai ir pagrįstai), tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir nereiškė teismui prašymo dėl ekspertizės skyrimo ieškovės nuostoliams nustatyti, teismas pritarė, kad ieškovė patyrė 656 923 Eur tiesioginių nuostolių ir dėl sutarties pagrindu įgyvendinamo investicinio projekto iki 2017 m. gruodžio 31 d. patyrė 759 772 Eur netiesioginių nuostolių.

25.       Nustatęs visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nuostolių dydį, teismas sprendė esant pagrindą tenkinti ieškinį dėl 1 416 695 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovės.

26.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu patikslinusi ieškinį ir ieškinio sumą nuo 4 529 287,01 Eur sumažinusi iki 1 416 695 Eur, ieškovė dalies ieškinio sumos atsisakė, toks atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymą šioje dalyje priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.       Atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės RUAB „Energijos parkas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momentą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovė ieškinį pateikė tik 2015 m. kovo 5 d., nors iš visų byloje esančių įrodymų visumos bei pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių, matyti, kad apie galimą žalą ji sužinojo 2011 m. birželio mėn. (faktiškai pradėjusi vykdyti veiklą), todėl ieškinys vėliausiai galėjo būti pateiktas 2014 m. birželio mėn. Teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. lapkričio mėnesį, paremta prieštaringais ieškovės atstovų paaiškinimais, prieštaraujančiais ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Teismo padarytos išvados, kad ieškovė 2011 m. birželio mėn. negalėjo objektyviai vertinti, dėl ko išgautas dujų kiekis neatitiko konkurso sąlygose nurodytų kiekių ir nežinojo apie savo pažeistas teises, prieštarauja pačiai ieškovės pozicijai, kad mažesnis dujų kiekis buvo išgautas iš karto pradėjus vykdyti veiklą; ieškovė prieš dalyvaudama konkurse ir pasirašydama Sutartį atliko investicinio projekto analizę.

27.2.                      Teismas nenurodė ir nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų; neaptarta kaip pasireiškė apeliantės kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nenagrinėta, ar žalos dydis apskaičiuotas teisingai, ar visos išlaidos yra neteisėtų veiksmų rezultatas ir pan. Be motyvų konstatuota, kad ENER-G Polska atlikta tyrimo ataskaita ir joje pateikti duomenys yra neteisingi ir, kad apeliantė, organizuodama viešąjį konkursą, suteikė tiekėjams klaidingą informaciją. Nei vienas byloje esantis įrodymas, nei eksperto išvada nepatvirtino, kad tyrimo ataskaitos duomenys būtų klaidingi.

27.3.                      Teismo ekspertizės išvadoje nėra konstatuota, kad tyrimo ataskaitoje yra nurodyta neteisinga, klaidinga informacija. Tai reiškia, kad apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų. Teismo ekspertizės akte išsamiai paaiškinta, kokie objektyvūs išorės veiksniai gali daryti įtaką sąvartynuose susidarančiam biodujų kiekiui ir jų cheminei sudėčiai; tai nuo apeliantės ar kitų asmenų nepriklausantys gamtos dėsniai: temperatūra, substrato savybės, rūgštingumas, stimuliatoriai, kritulių kiekis, hermetizacija, atvežamų atliekų kiekis ir kt. Tai patvirtina apeliantės teiginius, kad tyrimo ataskaitos duomenys yra „prognostiniai“. Eksperto paaiškinimas, kad bendrai priimtos metodikos vertinant sąvartyne susidarančias biodujas nėra, reiškia, kad tyrimo ataskaitoje naudota metodika (teorinis ir eksperimentinis) nepažeidžia jokių teisės aktų ar reikalavimų tokiems tyrimams atlikti. Eksperto nuomonė, kad ataskaitos metodikos poskyris parengtas nepakankamai detaliai, nereiškia duomenų neteisingumo. Konkurso skelbimo metu nesant tikslesnių duomenų apie prognozuojamus biodujų kiekius Kairių sąvartyne apeliantė galėjo remtis ENER-G Polska ataskaitos tyrimo duomenimis kaip orientaciniais. Teismas be motyvų sprendė, kad tyrimo ataskaitos duomenys yra klaidingi, ir vertino kaip apeliantės neteisėtus veiksmus. Teismas rėmėsi ne rašytine teismo ekspertize, o eksperto apklausos metu išdėstyta eksperto nuomone, kuri yra prieštaringa; žodžiu atsakydamas į jam užduodamus klausimus, ekspertas atsakymus teikė kaip savo subjektyvią nuomonę, o ne moksliškai pagrįstus faktus. Teismas neįvertino, kad pačios ieškovės (rinkos profesionalo) atlikti skaičiavimai dėl prognozinio išgautino dujų kiekio iš esmės nesiskyrė nuo tyrimo ataskaitos duomenų.

27.4.                      Teismo ekspertizės išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ENER-G Polska tyrimai Kairių sąvartyne atlikti 2007 m., o ieškovė veiklą pradėjo tik 2011 m., t. y. praėjus 4 metams nuo atlikto tyrimo. Ekspertas nurodė, kad per šį laikotarpį sąvartyne susidarančių biodujų kiekis sumažėjo, tam turėjo įtakos atliekų amžius, sąvartyno dydis, atliekų sluoksnio hermetizavimas, klimatinės sąlygos, vietovės hidrogeologinės savybės ir kt., nei vienos iš šių priežasčių apeliantė negalėjo įtakoti. Sprendime padaryta išvada, kad apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios, yra niekuo nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagai, nes apeliantė neturėjo jokių galimybių įtakoti klimato sąlygų, nei į sąvartyną atvežamų atliekų kiekio, sudėties ir pan. Juo labiau, kad už sąvartyno parengimą dujų gavybos veiklai pagal Sutarties nuostatas (sutarties 3.1 punktas) buvo atsakinga ieškovė. Taip pat teismas neįvertino ieškovės vėlavimo atlikti dujų gavybos įrangos sumontavimo darbus Sutartyje nurodytu terminu ir dėl jos kaltės ženkliai vėliau pradėtos sąvartyno eksploatacijos. Kasacinis teismas akcentavo, kad teismai turi įvertinti abiejų šalių veiksmus (neveikimą) dėl dujų sumažėjimo; apeliantė visus savo įsipareigojimus vykdė laiku ir pagal Sutartį, uždengė sąvartyną; teismas neįvertino ieškovės, kaip sutartinių santykių dalyvio elgesio.

27.5.                      Apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų; tarp ieškovės neva patirtos žalos ir apeliantės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovė, būdama verslininke bei savo srities profesionale ir dalyvaudama investiciniame konkurse, galėjo ir turėjo pareigą įsivertinti galimas rizikas, o apeliantė nei Sutartimi, nei kokiu kitu dokumentu nebuvo įsipareigojusi ieškovei, kad ji visais atvejais pasieks (išgaus) tyrimo ataskaitoje nurodytų biodujų kiekius (pačioje ataskaitoje nurodyta, kad tyrimai yra „prognostiniai“). Jeigu ieškovė ir patyrė kokios nors žalos, tai ne dėl apeliantės veiksmų ar neveikimo, o dėl pačios ieškovės prisiimtos rizikos, kurios nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, teismas nevertino, visą verslo riziką ir iš to kilusias pasekmes permetant apeliantei, kuri net nėra verslo subjektas. Teismas neįvertino, kad ieškovė pripažino nesilaikiusi Sutarties ir dujų įrangos techninių reikalavimų ir įrengusi galingesnę techniką, neįrengusi reikalaujamo filtrato lygio monitoringo šulinių; vėlavusi įrengti techniką; atlikusi prognozinius skaičiavimus dėl dujų kiekio išgavimo, kurie iš esmės tokie patys kaip nurodyti ir tyrimo ataskaitoje.

27.6.                      Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė prisiėmė verslo riziką. Apdairus ir rūpestingas verslininkas, dalyvaudamas investiciniame konkurse, galėjo ir turėjo pareigą numatyti, paskaičiuoti, kad Sutarties vykdymas gali atnešti ir atitinkamus nuostolius. Ieškovė suprato, kad turės investuoti savo lėšas į dujų gavybos įrangą (investavo į brangesnę nei konkurso sąlygose nurodytą įrangą), suprato, kad turės skolintis lėšas, mokėti palūkanas ir pan. Ieškovė turėjo suvokti, kad dujų išsiskyrimą, gavybos kiekius lemia nuo trečiųjų asmenų nepriklausomi išorės veiksniai. Jeigu sąvartyne susikaupusių dujų kiekis būtų aiškus ir tikslus, iš anksto numatytas, o ne prognozuojamas, apeliantei net nereiktų organizuoti investicinio konkurso, o sąvartyno dujų suteikiamą grąžą apeliantė galėtų naudoti pati. 

27.7.                      Teismas nevertino žalos dydžio paskaičiavimo teisingumo, neatsižvelgė į ieškovės pasirinktas investicines rizikas (su apeliante nederintu sprendimu dėl galingesnės įrangos sumontavimo; sprendimu lėšas skolintis iš banko, mokėti palūkanas ir pan.). Apeliantė negali atsakyti dėl ieškovės priimtų verslo rizikos sprendimų ir atlyginti ieškovės neva patirtų investicinių nuostolių. Teismas neatsižvelgė į nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų, kad jos negali būti priteisiamos, jeigu yra tik tikėtinos. Ieškovė neįrodė, kad ji bet kokiu atveju būtų gavusi minimas negautas pajamas. Juo labiau, kad dujų gavybos kiekiai yra tiesiogiai priklausomi nuo išorės veiksnių (drėgnumo, rūgštingumo, kritulių ir pan.). Taip pat teismas nevertino, kad Sutartis yra vykdoma toliau ir ieškovė generuoja pajamas, todėl priteistas žalos dydis yra neteisingas. Nuostolių paskaičiavimas atliktas tik pagal ieškovės turimus įmonės dokumentus, kurie nebuvo pateikti teismui (pateikti tik galutiniai apibendrinimai, lentelės, tačiau pirminiai išlaidas, sąnaudas pagrindžiantys dokumentai į bylą nepateikti). UAB ,,Ekonominė nauda“ specialisto išvada yra abejotina, nes užsakyta ieškovės, pateikusios atrinktus duomenis, be to, klausimai suformuoti, taip, kad atsakymai būtų palankūs ieškovei. Nepaisant to, kad teismas pastebėjo akivaizdžią ieškovės negautų pajamų skaičiavimo klaidą – nepaskaičiavo ir neminusavo iš negautų pajamų 23 proc. mokesčio nuo negautų pajamų, kuris būtų sumokėtas apeliantei, jeigu ieškovė gautų planuotas gauti pajamas, tačiau priteisė visą negautų pajamų sumą. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė yra įsteigta išskirtinai tik šiam Kairių sąvartyno dujų gavybos projektui, todėl jos veiklos laikotarpis tiesiogiai priklauso nuo Sutarties termino; tik pasibaigus Sutarčiai (sudaryta 15 m. laikotarpiui) ir tik po to, kai bus baigtas ieškovės restruktūrizavimo projektas, bus galima spręsti ar Sutartis buvo nuostolinga ir ar įmonė patyrė kokių nors (tiesioginių ar netiesioginių nuostolių). 

27.8.                      Byloje neįrodyta atsakovės kaltė, teismas to netyrė ir nevertino. Apeliantė yra viešoji įstaiga – ne pelno siekiantis juridinis asmuo ir CK 6.256 straipsnio 4 dalies prasme nėra įmonė, siekianti pelno, verslo subjektas ar verslininkas. Todėl ieškovė privalėjo įrodyti, o teismas konstatuoti, kaip pasireiškė jos kaltė. Net teismui laikant, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus – nurodė neteisingą informaciją investicinio konkurso sąlygose, ar savo veiksmais sumažino biodujų kiekį Kairių sąvartyne, apeliantė tokių veiksmų jokiu būdu nesiekė, veikė įmanomai atidžiai, rūpestingai, prieš skelbdama konkursą atlikto išsamius sąvartyno tyrimus, todėl nėra kalta. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, civilinė atsakomybės taikymas apeliantei yra negalimas. 

27.9.                      Taikydamas civilinę atsakomybę apeliantei, teismas nevertino ieškovės elgesio vykdant (nevykdant) sutartinius įsipareigojimus; prieštaraudamas kasacinio teismo praktikai ir byloje priimtai nutarčiai bei joje pateiktiems išaiškinimams, neįvertino, kad egzistuoja sąlygos atleisti apeliantę nuo civilinės atsakomybės ar bent jau proporcingai mažinti patirtų nuostolių dydį, atsižvelgiant į ieškovės Sutarties pažeidimus, jos prisiimtą verslo riziką ir elgesį. Teismas netyrė, kiek ieškovės nukrypimas nuo konkurso ir Sutarties sąlygų galėjo įtakoti dujų kiekio išgavimo sumažėjimą; neįvertino, kad ieškovė savo pasiūlyme investiciniam konkursui pati nurodė, kad įrengs sąvartyno filtrato gręžinius, kuriais būtų galima reguliuoti filtrato kiekį sąvartyne, tačiau jų neįrengė. Konstatuodamas, kad ieškovės esminis nukrypimas nuo Sutarties sąlygų neturėjo įtakos dujų sumažėjimui, teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktu dokumentu – specialisto išvada, kurioje klausimai formuojami taip, kad atsakymai būtų naudingi ieškovei, bei tyrimui atlikti buvo pateikta selektyviai atrinkta informacija. Apeliantė kėlė klausimą dėl šio dokumento teisingumo ir šališkumo. Klausimai dėl ieškovės kaltės, dėl Sutarties nuostatų nesilaikymo dėl įrangos, kuri neatitinka techninės specifikacijos įrengimo, turėjo būti tirti teismo ekspertizės metu. Nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų, teismas neįvertino ieškovės neveikimo ir Sutartinių nuostatų nesilaikymo, formaliai nurodęs, kad Sutarties pažeidimai yra neesminiai ir neturėjo įtakos mažesniam išgautam dujų kiekiui. Apeliantės sutikimas dėl įrangos sumontavimo sąvartyne termino pratęsimo nereiškia, kad ieškovės veiksmai – vėlavimas pradėti darbus, neįtakojo sumažėjusio dujų kiekio sąvartyne. Būtent dėl ieškovės, o ne apeliantės veiksmų, ieškovė veiklą sąvartyne pradėjo vykdyti pavėluotai. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Teismo ekspertizės išvadomis, viena iš dujų kiekių neatitikimo priežasčių buvo įvardintas laiko tarpas tarp atliktos Tyrimų ataskaitos ir realiai pradėtos vykdyti veiklos, tačiau teismas to nevertino ir neteisėtai visą naštą dėl kilusių padarinių – mažesnio išgaunamo dujų kiekio, perkėlė išimtinai apeliantei.

27.10.                      Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Ieškovė 2019 m. sausio 22 d. patikslintu ieškiniu atsisakė dalies ieškinio (3 112 592,01 Eur), patikslintas ieškinys yra priimtas. Sprendime teismas konstatavo, kad tenkinama tik dalis ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims.

28.       Ieškovė RUAB „Energijos parkas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1.                      Teismas tinkamai nustatė ir aptarė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, kurioms esant pagrįstai nusprendė ieškinį tenkinti. Nors dėl priežastinio ryšio ir kaltės teismas pasisakė pakankamai glaustai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sprendimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas.

28.2.                      Teismas pagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškusius tuo, kad: 1) konkurso sąlygose, konkrečiai jų sudėtine dalimi esančioje ENER-G Polska ataskaitoje, atsakovė pateikė neteisingą (klaidingą) informaciją apie Kairių sąvartyne esančių ir galimų išgauti bei panaudoti dujų kiekį, turėjusią esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo investiciniame konkurse, pasiūlymo pateikimo, jo turinio (įskaitant kainą) bei Sutarties sudarymo; 2) atsakovė neišsaugojo sąvartyne susidariusio (buvusio) dujų kiekio iki ieškovei pradedant vykdyti dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą pagal Sutartį. Teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo šioje byloje pateiktais išaiškinimais; tinkamai ištyrė ir įvertino atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės išvadą; teismo posėdyje eksperto pateiktus išaiškinimus bei eksperto D. L. 2019 m. spalio 27 d. ekspertinio tyrimo (Kairių sąvartyno) ekspertizės aktą Nr. 19/1027. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių teismo ekspertizės akto trūkumus ar pagrįstas abejones dėl ekspertinio tyrimo eigos, jo rezultatų arba  eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos. Bandydama paneigti savo neteisėtus veiksmus atsakovė selektyviai akcentuoja tik tam tikras neutralias teismo ekspertizės akto išvadas, o tas išvadas, kurios jai yra nepalankios, ignoruoja.

28.3.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad visos neigiamos pasekmės, įskaitant patirtus nuostolius, turėtų tekti ieškovei. Ieškovė atsakingai ruošėsi dalyvavimui investiciniame konkurse, atliko nuodugnią investicinio projekto įgyvendinimo galimybių ir perspektyvų techninę-ekonominę analizę, kurios rezultatai rodė, kad projektas bus pelningas. Ieškovė rėmėsi ENER-G Polska ataskaitoje nurodyta informacija (duomenimis) apie Kairių sąvartyne esančių ir galimų išgauti bei panaudoti dujų kiekį, taip pat ir jų sudėtį, kuri konkurso sąlygose buvo suformuluota pakankamai aiškiai ir tiksliai, suponavo išvadą apie jos patikimumą, neteikė pagrindo ja abejoti ir buvo esminė potencialiems konkurso dalyviams. Ieškovės verslo sprendimas nepasiteisino ne dėl kokių nors rizikos veiksnių, bet išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės.

28.4.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojamas žalos (nuostolių) faktas ir dydis. Teismas pagristai konstatavo, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalos, ir teisingai nustatė jos dydį. Nors skunde apeliantė kelia abejones dėl specialisto išvadų, tačiau nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje jų iš esmės nekvestionavo, neprašė skirti ekspertizę ieškovės patirtiems nuostoliams nustatyti. Toks procesinis pasyvumas vertintinas apeliantės nenaudai. Apeliaciniame skunde nepagristai samprotaujama dėl sprendimo dėl sutarties nuostolingumo tik pasibaigus Sutarčiai ir tik po to, kai bus baigtas ieškovės restruktūrizavimo projektas. Ieškiniu prašoma priteisti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė konkrečiu (apibrėžtu) laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. Šie faktiškai patirti nuostoliai (jų dydis) niekaip nepriklauso nuo tolesnio Sutarties vykdymo ir (ar) ieškovės restruktūrizavimo proceso eigos.

28.5.                      Ieškovės negautos pajamos yra apskaičiuotos vadovaujantis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, o jų apskaičiavimas yra pagrįstas finansų (ekonomikos) teorijos pripažįstamais metodais. Nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. negautos pajamos apskaičiuotos iš pajamų išskaičiavus sąnaudas ir pelno mokestį, o jų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą yra patvirtinusi audito įmonė UAB „Ekonominė nauda“ – negautas grynasis pelnas ir jo dydis (759 772 Eur) yra tinkamai įrodyti.

28.6.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių). Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei atsiradusi žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Konkurso sąlygose atsakovės nurodyta informacija apie Kairių sąvartyne susidariusių dujų kiekį ir prognozuojamas jų gavybos apimtis turėjo esminę (lemiamą) reikšmę ieškovei apsprendžiant pateikti pasiūlymą investiciniam konkursui ir jį laimėjus sudaryti Sutartį. Atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo tai, kad ieškovė neišgavo tiek dujų, kiek pagrįstai planavo išgauti, atitinkamai nepagamino ir nepardavė tiek elektros ir šilumos energijos, kiek pagrįstai planavo pagaminti ir parduoti. Ieškovė patyrė nuostolius (ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius), kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė konkurso sąlygose būtų pateikusi teisingas investicinio konkurso dalyko charakteristikas.

28.7.                      Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama, ieškovė byloje neprivalėjo įrodyti atsakovės kaltės; teismas taip pat neprivalėjo išsamiai pasisakyti dėl atsakovės kaltės. Organizuodama investicinį konkursą, inter alia (be kita ko) rengdama konkurso sąlygas, o vėliau sudarydama bei vykdydama Sutartį atsakovė akivaizdžiai veikė kaip verslininkas ir turėjo vienintelį tikslą – patenkinti savo komercinius interesus, t. y. uždirbti pajamų (pelno). Atsakovė, kaip ir ieškovė, iš investicinio projekto tikėjosi gauti ekonominės naudos. Tą patvirtina tiek konkurso sąlygos, tiek Sutarties nuostatos.

28.8.                      Ginčo atveju nesama pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis, nes ieškovė kaip nukentėjęs asmuo neatliko jokių veiksmų, dėl kurių ji pati būtų kalta ir dėl kurių jai būtų atsiradę ar padidėję nuostoliai. Taip pat ieškovė niekaip neprisidėjo prie to, kad ginčo laikotarpiu išgavo ir panaudojo kelis kartus mažiau dujų nei buvo prognozuota pagal ENER-G Polska ataskaitos 5 lentelę; ieškovė neprisidėjo ir prie to, kad pagamino ir pardavė žymiai mažiau elektros ir šilumos energijos ir patyrė nuostolių; nei prie patirtų nuostolių padidėjimo. Nesant ieškovės kaltės dėl žalos atsiradimo, ginčo santykiui netaikytinos ir CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatos.

28.9.                      Teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią – 2012 m. lapkričio mėn., ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne tą pačią dieną, kai ji buvo pažeista, bet vėliau. Pažeidimo pobūdis, jo nustatymo sudėtingumas, atitinkami atsakovės veiksmai (neveikimas), turėję įtaką ieškovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, ir kitos aplinkybės sutrukdė apie teisės pažeidimą sužinoti jo padarymo momentu. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl dalies ar netgi visų susidariusių nuostolių, tai jis turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

30.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos patyrė vykdydama dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, ir išgaudama mažiau dujų, nei pagrįstai numatė ir tikėjosi išgauti, nes atsakovė investicinio konkurso dokumentuose (tyrimo ataskaitoje) pateikė neteisingą (klaidingą) informaciją apie Kairių sąvartyne išgautinų dujų kiekį.

31.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, padaręs išvadą, kad atsakovė, vykdydama viešąjį konkursą ir vadovaudamasi ENER-G Polska tyrimo ataskaita, kurios duomenys apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius buvo neteisingi, suteikė tiekėjams klaidingą informaciją; tokie atsakovės veiksmai – neteisėti; taip pat atsakovė nepaneigė byloje kasacinio teismo nurodytos prezumpcijos, neįrodė, kad ieškovės išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių arba dėl sąvartyno dujų kiekio (lyginant su nurodytu konkurso sąlygose) sumažėjimo dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių; kad prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl ieškovės vėlavimo pradėti veiklą.

32.       Nesutikimą su skundžiamu sprendimu atsakovė grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties; 2) netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino ieškovės veiksmų įtakos nuostolių atsiradimui, be pagrindo nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas; 3) teismo išvada, kad tyrimo ataskaitos duomenys klaidingi, nemotyvuota; 4) netyrė ir nenustatė žalos dydžio paskaičiavimo teisingumo. Teisėjų kolegija toliau pasisako šiais apeliantės iškeltais fakto ir teisės klausimais.

Dėl faktinių aplinkybių

33.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2008 m. kovo 8 d. paskelbė investicinį konkursą investuotojui parinkti; konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama. Investicinis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis atsakovės parengtomis konkurso sąlygomis. Investicinio konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti investicinio konkurso dalyko charakteristikoje, prie kurios buvo pridėti keli priedai, vienas kurių – Lenkijos bendrovės ENER-G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, parengta atlikus išsamų Kairių sąvartyno dujų tyrimą 2006–2007 m., kad nustatytų susidarančių dujų kiekį šiame sąvartyne ir pateiktų rekomendacijas dėl jų įsisavinimo. Ataskaitoje nurodyta, kad ENER-G Polska nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2007 m. balandžio 29 d., t. y. 2 mėn. ir 22 d. vykdė nuolatinį dujų monitoringą ir patvirtino, kad tai yra pakankamas laikotarpis tiksliai nustatyti Kairių sąvartyne esančius ir būsimus sąvartyno dujų kiekius. Atlikus dujų išteklių matavimus, gauti duomenys buvo sulyginti su teoriniu Kairių sąvartyno dujų susidarymo modeliu ir, atlikus atitinkamas korekcijas, buvo gautas „prognostinis“ sąvartyno dujų susidarymo 20 metų modelis. Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos dėl galimo Kairių sąvartyno dujų panaudojimo, nurodyta, kad atliktas dujų tyrimas yra reprezentatyvus ir leidžiantis tiksliai prognozuoti būsimus dujų kiekius ir sudėtį; Kairių sąvartyno dujų kiekio pakanka vykdyti ekonomiškai pagrįstą dujų utilizavimą, verčiant dujas į elektros ir šilumos energiją.

34.       Projektui vykdyti įsteigta tikslinė įmonė – ieškovė, su atsakove 2009 m. kovo 17 d. sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo Nr. S-09-311, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą (sutarties 1.1 punktas). Sutartis sudaryta 15 m. laikotarpiui su galimybe pratęsti ją dar 5 m. (Sutarties 9.1 punktas). 2010 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 1 ir 2011 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 2 šalys pakeitė ir papildė atitinkamas sutarties sąlygas.

35.       Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama sutarties 3.1.1 punkte numatytą įsipareigojimą, savo lėšomis instaliavo dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką, t. y. įrengė sąvartyno nudujinimo sistemą, dujotiekio liniją – dujų trasą, pastatė kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių ir kt. 2011 m. birželio mėn. ieškovė pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką. Nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje; atitinkamai pagamino ir pardavė mažiau elektros ir šilumos energijos, dėl ko kiekvienais dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo metais patyrė nuostolių.

36.       Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį (civilinė byla Nr. e3K-3-396-969/2017), kurioje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis). Taip pat grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas nurodė, kad teismas, be kita ko, turėtų: pirma, nustatyti priežastis, dėl kurių susidarė konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamų dujų kiekio skirtumas, bei, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, spręsti dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo ir jos kaltės (ne)buvimo, antra, nustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumą ir kaltę – spręsti, ar buvo padaryta žalos (kokio dydžio), ar egzistuoja neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys, trečia, jeigu būtų nustatyta daugiau negu viena dujų kiekio sumažėjimo priežastis ir dėl jų būtų atsakingos abi ginčo šalys – spręsti dėl galimybės taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas.

37.       Šiaulių apygardos teismas tenkino atsakovės prašymą ir 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, siekiant gauti atsakymus į klausimus, susijusius su konkurso sąlygose nurodyto dujų kiekio ir dujų gamybos apimčių (ne)atitiktimi tikrovei bei byloje nustatytų faktų (veiksnių) galima įtaka dujų pokyčiui sąvartyne ginčo laikotarpiu. Teismo ekspertizę atliko prof. S. V. ir 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui ekspertinio tyrimo išvadą.

Dėl ieškinio senaties

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovė kvestionuoja ieškinio senaties termino dėl nuostolių priteisimo pradžios nustatymo tinkamumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties.

39.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

40.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017). Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 23 punktą). 

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tai tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

42.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2011 m. birželio mėnesį ieškovei pradėjus eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, ji išgavo žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose (tyrimo ataskaitoje). Apeliantės teigimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo sąvartyno eksploatacijos pradžios. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad apie pažeistą teisę ji sužinojo vėliau, t. y. 2012 m. lapkričio mėnesį, kai gavo ir susipažino su ,,MS Umveltprojekt Baltic“ tyrimo ataskaita, iš kurios ieškovei tapo aišku, kad išgaunamų prognozuojamų dujų kiekiai Kairių sąvartyne buvo ženkliai mažesni ir, kad nuostolius ieškovė patyrė dėl to, jog ENER-G Polska tyrimo ataskaitoje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

43.       Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktą). Tais atvejais, kai asmuo apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

44.       Taigi šiuo atveju sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo, svarbu nustatyti faktą, kada ieškovės teisė buvo pažeista, bei įvertinti tiek subjektyvųjį kriterijų – ieškovės suvokimą, kad jos teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

45.       Kaip minėta, byloje ginčo nėra, kad pradėjusi eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką ieškovė pastebėjo, kad Kairių sąvartyne išgauna žymiai mažiau dujų, negu buvo nurodyta ENER-G Polska tyrimo ataskaitoje, tačiau nežinojo to priežasčių, t. y., nežinojo, ar jos teisė pažeista, ar kokios kitos priežastys sąlygoja mažesnį dujų išgavimą. Bylos duomenimis, 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovė parengė ir pateikė atsakovei ataskaitą apie per praėjusį ketvirtį Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo metu gautas pajamas ir pagal Sutarties 2.1 punkte nurodytą procentą apskaičiuotą mokėtiną sumą. Iš trijų veiklos vykdymo mėnesių rezultatų buvo galima daryti prielaidą, jog sąvartyne tiesiog nėra tiek dujų, kiek buvo nurodyta investicinio konkurso medžiagoje. Pateikusi ataskaitą, 2011 m. spalio 14 d. rašte Nr. 11-113 ieškovė informavo atsakovę, kad nepavyko išgauti tiek dujų, kiek buvo realiai tikėtasi išgauti atsižvelgiant į tyrimo ataskaitos duomenis, bei paprašė išsiaiškinti ir pateikti atsakymus dėl biodujų kiekio tyrimų. Dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo rezultatams negerėjant ieškovė 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. 12-04 Dėl 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 pakeitimo dar kartą kreipėsi į atsakovę, be kita ko, išreikšdama nuomonę, jog pateikta konkurso medžiaga buvo klaidinga. Ieškovė 2012 m. birželio 8 d. raštu Nr. 11-48 Dėl 2009 m. kovo 17 d. sutarties Nr. S-09-311 pakeitimo vėl kreipėsi į atsakovę, nurodydama kilus abejonių, ar iš viso fizinis dujų traukimo bandymas buvo vykdomas ataskaitoje nurodytu laiku ir trukme bei kad pateikta konkurso medžiaga, kurioje buvo pateikta išsami dujų tyrimo ataskaita ir nustatyti reikalavimai privalomai sumontuoti įrangai, buvo klaidinga ar suklastota. Ieškovė 2012 m. spalio 29 d. raštu Nr. 12-66 Dėl techninio sąvartyno dujų tyrimo kreipėsi į Lietuvoje registruotą UAB „M&S Umweltprojekt Baltic“, o 2012 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 12-67 į Vokietijoje registruotą motininę bendrovę M&S Umweltprojekt GmbH, prašydama pateikti 2004 m. birželio 9 d. techninių sąvartyno dujų tyrimo akto bei išvadų kopiją. Iš šių duomenų ieškovei tapo aišku, kad ENER-G Polska tyrimo ataskaitoje nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir (arba) prognozuojamas dujų gavybos apimtis yra klaidingi ir kad dėl to yra atsakinga atsakovė. Esant tokiems bylos duomenims, teisėjų kolegija neįžvelgia apeliantės deklaruojamo prieštaringumo ieškovės atstovų paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose bei pateiktuose įrodymuose. Iš šių duomenų akivaizdi nuosekli ieškovės pozicija dėl ieškinio senaties termino pradžios, nesutampančios su teisės pažeidimo objektyviuoju momentu.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, jog byloje nustatytinos priežastys, dėl kurių susidarė konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamų dujų kiekio skirtumas, aptarti ieškovės veiksmai dar iki civilinės bylos inicijavimo siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, laikytini atitinkančiais apdairaus ir rūpestingo asmens standartą. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė prieš dalyvaudama investiciniame konkurse ir pasirašydama Sutartį atliko investicinio projekto analizę, nesuponuoja išvados, kad apie savo teisių pažeidimą, pasireiškusį atsakovei pateikus neteisingus (klaidingus) duomenis apie Kairių sąvartyne esantį dujų kiekį ir prognozuojamas dujų gavybos apimtis, ieškovė turėjo suvokti nuo pat veiklos vykdymo pradžios.

47.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną ir ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

48.       Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, kad tarp bylos šalių susiklostė viešo konkurso teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.947–6.952 straipsniuose. Ginčo šalims taip pat taikytinos CK 6.163 straipsnyje, nustatančiame šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, įtvirtintos taisyklės, be kita ko, pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kasacinis teismas suformulavo ir teisės aiškinimo taisyklę: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis).

49.       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nustatė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Apeliantė teigia, kad visos atsakomybės sąlygos nenustatytos, neišanalizuoti atsakovės kaltė, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys, nenagrinėtas žalos dydžio apskaičiavimo teisingumas, nevertinta, ar visos ieškovės patirtos išlaidos yra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Dėl neteisėtų veiksmų

50.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėtais veiksmais laikoma įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

51.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (ir ieškovei), taip pat sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios. Apeliantės teigimu, tokie teismo vertinimai padaryti be teisinio pagrindo, neteisingai įvertinus teismo ekspertizės išvadas.

52.       Byloje nustatyta, kad investicinis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis atsakovės parengtomis konkurso sąlygomis. Konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti investicinio konkurso dalyko charakteristikoje, prie kurios buvo pridėti keli priedai, vienas kurių – Lenkijos bendrovės ENER-G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, parengta atlikus išsamų Kairių sąvartyno dujų tyrimą 2006–2007 m., kad nustatytų susidarančių dujų kiekį šiame sąvartyne ir pateiktų rekomendacijas dėl jų įsisavinimo. Šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovės konkurso sąlygose pateikta informacija apie konkurso dalyko charakteristikas (dujų kiekį ir prognozuojamas gavybos apimtis) buvo suformuluota pakankamai aiškiai ir tiksliai. Nors tyrimo ataskaitoje, kuri yra konkurso sąlygų dalis, sąvartyno dujų susidarymo 20 metų modelis įvardytas kaip „prognostinis“, o ataskaitos priede pateikti duomenys apie „prognozuojamą“ energijos gamybą Kairių sąvartyne (5 lentelė, 2 grafikas), tačiau nei tyrimo ataskaitoje, nei konkurso sąlygose nėra išlygų dėl nepakankamo tyrimo reprezentatyvumo ar tikslumo. Priešingai, atsižvelgiant į konkurso sąlygų 5.13 punktą nenustatyta, kad, apskaičiuodami konkurso pasiūlymo kainą, konkurso dalyviai turėtų papildomai įvertinti dujų kiekį sąvartyne ir (ar) galimą jų gavybos apimtį. Aptartos konkurso sąlygos suponuoja išvadą apie jų patikimumą, neteikia pagrindo konkurso dalyviams abejoti ja ar joje nurodytomis konkurso dalyko charakteristikomis, savo kaštais tikrinti tyrimo išvadų atitiktį tikrovei. Aptartose konkurso sąlygose pateikta informacija laikytina esmine potencialiems konkurso dalyviams (tarp jų – ir ieškovei) apsisprendžiant dėl konkurso pasiūlymo pateikimo ir dėl jo turinio (taip pat ir siūlomos kainos) nustatymo.

53.       Akivaizdu, kad teigdama, jog tyrimo ataskaitoje yra nurodoma, kad tai yra „prognostiniai“ duomenys, apeliantė klaidingai interpretuoja tiek ENER-G Polska tyrimo ataskaitos duomenis, jų įtraukimo į konkurso sąlygas reikšmę (įtaką) dalyviams apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse, tiek kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus ir neteikia nei pagrįstų argumentų, nei įrodymų, galinčių lemti kitokias išvadas. Minėta, jog byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti  konkurso sąlygose nurodyto dujų kiekio ir dujų gavybos apimčių (ne)atitiktį tikrovei bei byloje nustatytų faktų (veiksnių) galimą įtaką dujų pokyčiui sąvartyne ginčo laikotarpiu. 

54.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

55.       Aplinkybė, jog ekspertizės išvadoje tiesiogiai nėra konstatuota, kad tyrimo ataskaitoje yra nurodyta neteisinga, klaidinga informacija, savaime nelemia teismo išvados, padarytos įvertinus visą eksperto išvados turinį bei bylos medžiagą, neteisingumo. Teismo ekspertas akcentavo, kad tyrimo ataskaitos duomenys iš esmės nėra tikslūs, o orientaciniai. Toks eksperto vertinimas pagal nutarties 52 punkte pateiktus konkurso sąlygų patikimumo išaiškinimus, akivaizdu, leido teismui pagrįstai spręsti, kad orientacinių duomenų pateikimas, nesant nei tyrimo ataskaitoje, nei konkurso sąlygose išlygų dėl nepakankamo tyrimo reprezentatyvumo ar tikslumo, lemia šių duomenų klaidingumą ir atsakovės veiksmų neteisėtumą pateikiant juos konkurso dalyviams. Ekspertas išaiškino išvadą teisme ir atsakė į pateiktus klausimus. Apeliantė nekonkretizuoja, kurie eksperto išaiškinimai prieštarauja teismo ekspertizės akte suformuluotoms išvadoms. Vien tai, kad atsakymus į jam užduodamus klausimus ekspertas teikė savo kaip specialisto nuomonę, o ne moksliškai pagrįstus faktus, nelemia išvadų prieštaringumo. Nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė argumentų, keliančių abejonių ekspertizės akto, ekspertinio tyrimo eigos, jo rezultatų teisėtumu ir patikimumu arba eksperto kvalifikacija ar kompetencija. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis teismo eksperto atliktu tyrimu ir pagal jo išvadas ir jų išaiškinimą spręsti dėl konkurso sąlygų klaidingumo ir to pasekmių pasiūlymą teikusiai ieškovei.  

56.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad konkurso dalyko charakteristikos buvo neteisingos (nutarties 55 punktas), todėl, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtos nutarties išaiškinimais (žr. kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eK3-3-396-969/2017 43 punktą) turėjo pagrindą konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, kurie pasireiškė klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (tarp jų – ir ieškovei).

57.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip bylos šalims turėtų būti paskirstyta įrodinėjimo našta – nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad buvo išgauti mažesni, nei nurodyti konkurso sąlygose, faktiniai dujų gavybos kiekiai, sudaro pagrindą preziumuoti, kad konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamų dujų kiekio skirtumas susidarė dėl tos priežasties, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir (arba) prognozuojamas dujų gavybos apimtis jų paskelbimo momentu buvo neteisingi. Ši prezumpcija gali būti paneigta atsakovei, be kita ko, įrodžius, kad ieškovės išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių arba dėl sąvartyno dujų kiekio (lyginant su nurodytu konkurso sąlygose) sumažėjimo dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių (minėtos kasacinio teismo nutarties 51 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė kasacinio teismo nurodytos prezumpcijos ir atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ir sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios.

58.       Byloje nustatyta, kad ieškovė vėlavo pateikti atsakovei techninį projektą, darbų grafiką, įrangos instaliavimo darbai nevyko sklandžiai, buvo įrengta ne 18 dujų surinkimo gręžinių (kaip buvo nurodyta UAB „Naujoji šiluma“ konkurso pasiūlyme), bet 50, įrengta galingesnė ir brangesnė įranga (kompresorinės maksimalus našumas nuo 400 m3/h padidintas iki 500 m3/h, vietoj kogeneracinės jėgainės, kurios elektros gamybos maksimalus našumas – 600 kW/h, o šilumos gamybos našumas – 77 kW/h, įrengtos dvi elektros gamybos jėgainės, kurių bendras našumas – 800 kW/h, ir dvi šilumos gamybos jėgainės, kurių bendras našumas – 806 kW/h), šių pakeitimų nesuderinant su atsakove. Dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, technika iki Sutarties 3.1.1 punkte nurodytos datos (2010 m. gruodžio 31 d.) nebuvo instaliuota; 2011 m. sausio 7 d. šalių susitarimu investuotojos įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęstas iki 2011 m. balandžio 30 d.; darbai užbaigti ir priimti 2011 m. balandžio 22 d. 

59.       Spęsdamas dėl šių aplinkybių (ieškovės veiksmų) galimos įtakos sąvartyno dujų kiekio sumažėjimui, teismas įvertino eksperto S. V. ekspertizės išvadą, eksperto išaiškinimus teisme bei kitus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir ieškovės pateiktą D. L. 2019 m. spalio 27 d. ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad ieškovės įrengti ne 18, o 50 dujų surinkimo gręžiniai, instaliuota geresnių techninių parametrų dujų surinkimo ir utilizavimo technika (kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių, kt.) sąvartyno dujų susidarymo neįtakoja. Atsakovės akcentuotas aplinkybes dėl ieškovės vėlavimo įrengti dujų surinkimo ir utilizavimo įrangą sutartyje numatytais terminais, teismas vertino kaip nelemiančias dujų išgavimo kiekių sumažėjimo dėl ieškovės kaltės. Bylos duomenys rodo, kad terminas buvo pratęstas santykinai nežymiai ir atsakovė nepagrindė, jog dėl to sumažėjo išgaunamų dujų kiekiai. Taigi atsakovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai) ir apeliaciniame skunde nepagrindė, kad iki ieškovei pradedant eksploatuoti dujų išteklius konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie Kairių sąvartyne susidariusių dujų kiekį ir prognozuojamas jų gavybos apimtis pakito dėl kokių nors nuo ieškovės priklausančių priežasčių (objektyvios priežastys neturi įtakos). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, pagrįstai konstatavo, jog sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimas laikytinas atsakovės neteisėtais veiksmais.

60.       CK 6.253 straipsnyje yra įtvirtintos atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos, viena iš jų: nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei deklaruoja apeliantė, tinkamai įvertino aptartus ieškovės veiksmus; teisėjų kolegijos vertinimu, jie nelemia išvados, jog egzistuoja sąlygos atleisti apeliantę nuo civilinės atsakomybės ar mažinti patirtų nuostolių dydį.

Dėl kaltės

61.       CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi, procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu.

62.       Apeliantės teigimu, ji yra viešoji įstaiga – ne pelno siekiantis juridinis asmuo ir CK 6.256 straipsnio 4 dalies prasme nėra įmonė, siekianti pelno, verslo subjektas ar verslininkas, todėl ieškovė privalėjo įrodyti, o teismas konstatuoti, kaip pasireiškė apeliantės kaltė. Pritarti šiems apeliantės argumentams teisėjų kolegija nemato pagrindo. Viena vertus, iš jau aptartų kasacinio teismo šioje byloje priimtos nutarties išaiškinimų (žr. nutarties 56 punkte nurodytą kasacinio teismo nutarties punktą) akivaizdu, kad atsakovės neteisėtų veiksmų nustatymas tuo pačiu suponuoja ir jos kaltę. Kita vertus, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Tačiau šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad organizuodama investicinį konkursą, rengdama jo sąlygas, o vėliau sudarydama bei vykdydama Sutartį atsakovė veikė kaip verslininkė ir turėjo tikslą gauti ekonominės naudos. Todėl pripažintina, kad atsakovės kaltė preziumuojama ir šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė.

Dėl priežastinio ryšio

63.       CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią normą nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio, kaip tokio, nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005).

64.       Apeliantės teigimu, tarp ieškovės patirtos žalos ir apeliantės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio; ieškovė, būdama verslininke, galėjo ir turėjo pareigą įsivertinti galimas rizikas, o apeliantė nebuvo įsipareigojusi ieškovei, kad ji visais atvejais pasieks (išgaus) tyrimo ataskaitoje nurodytus biodujų kiekius.

65.       Byloje nustatyta, kad investicinis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis atsakovės parengtomis konkurso sąlygomis; atsakovės konkurso sąlygose pateikta informacija apie konkurso dalyko charakteristikas (dujų kiekį ir prognozuojamas gavybos apimtis) buvo suformuluota pakankamai aiškiai ir tiksliai; konkurso sąlygos suponuoja išvadą apie jų patikimumą, neteikia pagrindo konkurso dalyviams abejoti ja ar joje nurodytomis konkurso dalyko charakteristikomis, savo kaštais tikrinti tyrimo išvadų atitiktį tikrovei; konkurso sąlygose pateikta informacija laikytina esmine potencialiems konkurso dalyviams (tarp jų – ir ieškovei) apsisprendžiant dėl konkurso pasiūlymo pateikimo ir dėl jo turinio (taip pat ir siūlomos kainos) nustatymo. Taigi, ieškovė, priimdama sprendimą dalyvauti konkurse ir pateikdama pasiūlymą, rėmėsi minėtomis sąlygomis ir neturėjo pareigos tikrinti jų atitikties tikrovei. Todėl nustačius, kad atsakovės konkurso sąlygose pateikta informacija buvo neteisinga (klaidinga), spręstina, kad nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų.

Dėl žalos (nuostolių) dydžio

66.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktas; kt.). Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso ypatumai. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018). Teismas gali priteisti tik tas negautas pajamas, kurios atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys.

67.       Ieškovė nurodė, kad patyrė 656 923 Eur tiesioginių nuostolių bei 759 772 Eur netiesioginių nuostolių, t. y. negavo tiek pajamų (grynojo pelno). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė išsamiai nurodė ir pagrindė nuostolių paskaičiavimą, kurį be kita ko grindė ir UAB ,,Ekonominė nauda“ specialisto išvada dėl ieškovės atliktų nuostolių paskaičiavimų (ieškovės nuostolių dydžio paskaičiavimus atlikusi auditorė konstatavo, kad nuostolių paskaičiavimai atlikti teisėtai ir pagrįstai).

68.       Apeliantė, nesutikdama su priteista tiesioginių nuostolių suma, deklaratyviai teigia, jog ieškovė, skaičiuodama nuostolius, į juos įtraukia patirtus kaštus, kurių net nebuvo numatyta ar reikalauta konkurso sąlygose, jog ieškovė savo rizika pirko brangesnę įrangą, priėmė sprendimą lėšas skolintis iš banko, mokėti palūkanas ir pan. Apeliantė nenurodo ir nepagrindžia, kokia brangesnė įranga turima omeny, kokia jos vertė, kaina ir pan., nenurodo pagrįstų argumentų, jog ieškovės priimtas sprendimas skolintis iš banko ar paskolos sutartis sudaryta itin nenaudingomis ieškovei sąlygomis. Taigi nesutikdama su priteista tiesioginių nuostolių suma, apeliantė neteikia nei pagrįstų argumentų, nei įrodymų, jog ši suma paskaičiuota neteisingai ir kokia turėtų būti tiesioginių nuostolių suma.

69.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog nuostolių paskaičiavimas yra atliktas tik pagal ieškovės turimus dokumentus, tik ieškovės dokumentai  buvo pateikti ir auditoriai UAB ,,Ekonominė nauda“, todėl tiek nuostolių paskaičiavimas, tiek auditorės išvados yra abejotinos, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir audito bendrovės išvadas, nereiškė prašymo skirti ekspertizę ieškovės nuostoliams nustatyti. Tokio prašymo apeliantė nereiškia ir apeliacinės instancijos teismui.

70.       Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja ir ieškovės netiesioginius nuostolius – negautas 759 772 Eur pajamas, iš esmės teigdama, kad ieškovė prieš dalyvaudama konkurse ir sudarydama Sutartį galėjo ir turėjo suprasti, kad išgaunamų dujų skaičius, kiekis ir iš jų gautinas pelnas gali būti apskaičiuojamas tik kaip tikėtinas ir gali kisti. Be to, apeliantė nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepaskaičiavo ir neminusavo iš negautų pajamų 23 proc. mokesčio nuo negautų pajamų, kuris būtų sumokėtas apeliantei, jeigu ieškovė gautų planuotas gauti pajamas, tačiau priteisė visą negautų pajamų sumą.

71.       Byloje konstatuota, kad atsakovės konkurso sąlygose pateikta informacija laikytina esmine potencialiems konkurso dalyviams (tarp jų – ir ieškovei) apsisprendžiant dėl konkurso pasiūlymo pateikimo ir dėl jo turinio, konkurso sąlygose nenustatyta, kad, apskaičiuodami konkurso pasiūlymo kainą, konkurso dalyviai turėtų papildomai įvertinti dujų kiekį sąvartyne ir (ar) galimą jų gavybos apimtį, todėl konkurso sąlygos yra patikimos ir nesudaro pagrindo konkurso dalyviams abejoti nurodytomis konkurso dalyko charakteristikomis, savo kaštais tikrinti tyrimo išvadų atitiktį tikrovei. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina pagrįstai apskaičiuota ir ieškovės nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. iš Sutarties pagrindu įgyvendinamo investicinio projekto uždirbtinų pajamų – 759 772 Eur grynojo pelno, suma, kurią patvirtina ieškovės sudaryta nuostolių lentelė Nr. 1 ir nenuginčyta UAB ,,Ekonominė nauda“ išvada. Šis grynasis pelnas nebuvo gautas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – konkurso dokumentuose pateiktos neteisingos (klaidingos) informacijos apie Kairių sąvartyne esančių ir galimų išgauti bei panaudoti dujų kiekį.

72.        Lentelėje Nr. 1 pateiktas negautų pajamų paskaičiavimo būdas, t. y. skaičiuotos pajamos, kurias ieškovė tikėjosi gauti, jei prognozuojami dujų gavybos kiekiai būtų atitikę realius. Jei planiniai gamybiniai pajėgumai, atlikus perskaičiavimus ir įvertinus galimą riziką, būtų realizuoti, įmonės pajamos laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. būtų 2 884 184 Eur; ieškovės pelnas prieš apmokestinimą sudarytų 837 509 Eur; apmokestinamasis pelnas yra mažintas pelno mokesčio suma – 77 737 Eur, pelnas po apmokestinimo arba grynasis pelnas yra 759 772 Eur. Sutartinis 23 proc. biodujų mokestis atsakovei yra įvertintas prie įmonės sąnaudų. Iš Nuostolių lentelės Nr. 1 akivaizdžiai matyti, kad 23 proc. mokestis yra išskaičiuotas iš ieškovės realiai planuotų gauti, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautų, pajamų.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartis yra terminuota, sudaryta 15 m. terminui su galimybe pratęsti ją dar 5 m. (sutarties 9.1 punktas). Byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti konkrečiu laikotarpiu (nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) patirtą žalą, kuri nepriklauso nuo tolesnio Sutarties vykdymo ar ieškovės restruktūrizavimo proceso eigos.

74.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepaneigė skundžiamame sprendime padarytos teisingos išvados dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirtų 656 923 Eur tiesioginių nuostolių ir    759 772 Eur netiesioginių nuostolių.

75.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

76.       Šioje nutartyje ne kartą minėtoje kasacinio teismo nutartyje nustatytas bylos šalių įrodinėjimo naštos paskirstymas – atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovės išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių arba dėl sąvartyno dujų kiekio (lyginant su nurodytu konkurso sąlygose) sumažėjimo dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Atsakovė tokių įrodymų į bylą neteikė. Atsakovės teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo iš esmės yra grindžiami byloje esantiems įrodymams suteikiant kitą įrodomąją reikšmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principą (CPK 12, 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės kita nuomonė dėl faktinių bylos aplinkybių, pateiktų įrodymų kitokio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu.

77.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai šiuo atveju neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

78.       Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad ieškovė 2019 m. sausio 22 d. patikslintu ieškiniu atsisakė dalies ieškinio (3 112 592,01 Eur), patikslintas ieškinys yra priimtas, todėl teismas, tenkindamas dalį ieškovės pareikštų reikalavimų, turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

79.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Apeliantė teisi, kad ieškovei patikslinus ieškinį ir sumažinus reikalavimo sumą, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir bylą dalyje nutraukė bei sprendė priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo aplinkybės nesuponuoja išvados dėl dalinio ieškovės reikalavimų patenkinimo, nes sumažinusi ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, ieškovė ieškinio dalyko nekeitė, kaip matyti, skundžiamu sprendimu ieškovei priteista visa jos patikslintu ieškiniu reikalauta suma, taigi iš esmės ieškinys tenkintas, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertizė byloje skirta atsakovės iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma šiuo atveju nelemia ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81.       Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                               Danutė Gasiūnienė

                                               Danguolė Martinavičienė

                                               Vytautas Zelianka