Civilinė byla Nr. e2-487-259/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00768-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.;

3.1.16.;3.2.4.4.;2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.8.;  2.6.16.1.;2.6.16.5.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ atstovams V. G., advokatui Tomui Bukeliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ugnies takas“ dėl nuostolių atlyginimo, netesybų priteisimo  ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilijos transportas“ dėl nuostolių atlyginimo,

Teismas 

n u s t a t ė:

2015 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teisme priimtas ieškovės UAB „Vilijos transportas“ ieškinys atsakovei UAB „Ugnies takas“, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 117 518 Eur nuostolių, kilusių iš pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būklės pabloginimo, 2606,58 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 93,83 Eur delspinigių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2016-09-22 pateiktame pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus 103 448 Eur sumai dėl nuostolių ir 2606,58 Eur nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, kitus pareikštus reikalavimus ieškovė palaikė pilnai.

Ieškinyje nurodoma, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. UAB “Vilijos transportas” (toliau-Ieškovė) ir UAB “Ugnies takas” (toliau - Atsakovė) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014 08 11/1 (toliau - Nuomos sutartis). Šia sutartimi Ieškovas išnuomojo Atsakovui nuosavybės teise valdomas 1456,14 kv. m. ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos) sandėliavimo veiklai. Šalys buvo sutarusios, kad Atsakovas naudos patalpas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir grąžins jas Ieškovui tokios būklės, kokios Nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą“ (3.5 p.). Be to, Nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį: už laikotarpį nuo 2014 09 01 iki 2015 02 28 - 9000 litų; už laikotarpį nuo 2015 03 01 iki 2015 08 31 - 2606,58 eurų. Atsakovas vykdė Patalpose medienos dulkių ir pjuvenų sandėliavimą. 2015 m. sausio mėn. Atsakovas užpildė Patalpas nuo sienos iki sienos medienos dulkėmis ir buldozerio pagalba sustūmė 5,5 - 6 m. aukščio krūvą. Šoninės Patalpų sienos neatlaikė horizontalios apkrovos ir sugriuvo. Gelžbetoninės perdangos plokštės ir stogo konstrukcijos, netekusios šoninių sienų atramos, įgriuvo ant sukrautų medžio dulkių. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2015 m. sausio 22 d. antstolės A. L. „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 140/15/01 ir 2015 m. vasario 25 d. UAB „Svertas“ parengtame „Sandėlių pastato konstrukcijų griūties tyrimo akte“ Nr. 3/02:15.

Ieškovo užsakymu V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ 2015 m. liepos 3 d. surašė tyrimo aktą Nr. 15-70T, kuriame nustatė, kad Patalpų remonto darbų kaina sudaro 179 803,58 Eur (su PVM). Įvertinus VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodytą 37 proc. atkuriamosios pastato vertės nusidėvėjimą (sudarant atstatymo sąmatą, nusidėvėjimo procentas taikomas tik atstatymui reikalingų medžiagų pozicijai) ir atėmus PVM Ieškovo patirtas nuostolis sudaro 117 518 Eur sumą.

Ieškovo nuostolį sudaro taip pat negautos nuomos mokesčio pajamos 2606,58 eurų sumai, kurias atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti iki 2015 m. vasario 28 d. (4.2 p.). 2015 m. rugpjūčio 31d. Nuomos sutartis pasibaigė. Atsakovas, kviečiamas ieškovo, atvyko į patalpų priėmimą-perdavimą, tačiau atsisakė pasirašyti Patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Iki šiol Atsakovas nesumokėjo antrosios nuomos mokesčio įmokos ir Patalpų neatstatė į buvusią padėtį.

Ieškovė teigia, kad LR CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. LR CK 6.487 str. numato, jog Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. LR CK 6.59 str. nurodo, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. LR CK 6.499 str. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. LR CK 6.500 str. numatyta, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. LR CK 1.138 str. numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius).

Atsakovas pažeidė šalių sudarytą Nuomos sutartį, t. y. negrąžino Patalpų tokios būklės, kokios buvo gavęs ir nesumokėjo šalių sutarto nuomos mokesčio. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (LR CK 6.246 str.). Todėl Atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę skolininku (LR CK 6.63 str.), o Nuomos sutarties neįvykdymas - neteisėtu neveikimu (LR CK 6.246 str.). Skolininko kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str.). Ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas, LR CK 6.249 str.), kurie kyla dėl to, kad Atsakovas neįvykdė savo pareigos perduoti Patalpas tokios būklės, kokios buvo gavęs (įvertinus nusidėvėjimą), ir pareigos sumokėti nuomos mokestį, yra lygūs Patalpų atstatymo išlaidoms (įvertinus nusidėvėjimą ir atėmus PVM) ir nesumokėto nuomos mokesčio dydžiui (117 518 Eur + 2606,58 Eur). Neteisėtą neveikimą ir Ieškovo patirtus nuostolius sieja tiesioginis priežastinis ryšys: Ieškovo nuostoliai yra tiesioginis Atsakovo sutartinių pareigų neįvykdymo rezultatas. Todėl Atsakovas įpareigotinas nuostolius atlyginti visiškai (LR CK 6.251 str.).

Nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios dėl netesybų. 5.1 punkte nustatyti, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 proc. delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio. Pagal Nuomos sutarties 4.2. punktą, Atsakovas turėjo sumokėti 2606,58 eurų nuomos mokestį iki 2015 m. vasario 28 d. Šio mokėjimo Atsakovas neatliko iki šiol. Todėl yra skolingas delspinigius už šešis mėnesius 93,83 Eur (2606,58 * (180*0,02 proc.). Be to, LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. d. nustato, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš Atsakovo išieškotinos ir šešių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylą nagrinėjant 2016-12-14 d. teismo posėdyje ieškovės atstovai pareikštą ieškinį palaikė jame nurodomais motyvais, grindė byloje ieškovės pateiktų įrodymų visuma, siūlė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš atsakovės UAB „Ugnies takas“ ieškovei UAB „Vilijos transportas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas 8 115,96 Eur sumai, pagal byloje pateiktą detalizuotą prašymą.

Kauno apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Ugnies takas“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame siūloma ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog 2014-08-1l d. tarp Ieškovės ir Atsakovės UAB „Ugnies takas“ buvo pasirašyta terminuota Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2014 08 11/01 (toliau - Sutartis) dėl 1456,14 kv. m. pastato - dirbtuvių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.1.p. Nuomotojas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2014-09-01 d. perduoti Nuomininkui patalpas, sudarant ir pasirašant Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, jame fiksuojant realią Patalpų būklę bei jų perdavimo Nuomininkui datą. 2015-08-3l d., Ieškovės surašytas 2014-09-01 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes ieškovė dar nebuvo įvykdžiusi savo prisiimtų įsipareigojimų - sutvirtinti pagrindines pastato konstrukcijas bei užmūryti langų angas. Nors ir nebuvo galima numatyti jų griūties (2015-01-16 d. sugriuvo dalis pastato - kapitalinė siena ir stogas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl pastato senumo bei ilgą laiką nevykdytos pastato priežiūros. Ieškovė žadėjo sutvirtinti lauko nešančiąją sieną ir langų angas, užstatant betoninius blokus, kad pjuvenos remtųsi į betonines blokų konstrukcijas, išvalyti pastatą nuo šiukšlių, išsivežti savo įrangą bei nuimti nereikalingą elektros instaliaciją, t.y. pagerinti patalpų būklę (Sutarties 2.3.p.). Kadangi iki 2014 m. rugsėjo 1 dienos atsakovė sumokėjo nuomos mokestį už 6 mėnesius, o iš aptartų pastato sutvirtinimo/pagerinimo darbų buvo tik užkaltos mediniais skydais langų angos, o sienos nebuvo sutvirtintos. Abu Patalpų priėmimo-perdavimo aktai dėl šios priežasties atsakovo buvo nepasirašyti - abu originalūs dokumentai yra atsakovo žinioje, nuomotojo vardu abiejose egzemplioriuose, nurodydama pilną savo vardą ir pavardę pasirašė UAB „Vilijos transportas“ direktorė V. G., 3 lentelės skiltyje nurodyta pastato „Vidutinė rinkos vertė (pagal registrų centro 2003-03-07d. duomenis)“ - 64 118,00 Lt (18 570,86 Eur), o teismui pateiktame 2014-09-01 d. Patalpų perdavimo - priėmimo akte skiltyje prie Nuomotojo yra tik atstovės parašas, 3 lentelės skiltyje nurodyta „Kiekis“ - 1, atsakovo įmonės antspaudas ir atstovo parašas neryškūs, todėl esant pirma nurodytoms aplinkybėms yra manytina, jog ieškovė įpareigotina teismui pateikti šio dokumento originalą, nes jei Ieškovės pateiktas įrodymas yra suklastotas, jis negali būti laikytinas leistina įrodinėjimo priemone (CPK 184 straipsnis).

2015-01-16 d. sugriuvo dalis pastato - kapitalinė siena ir stogas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė pirma sužinojusi apie griūtį nepranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir kitoms institucijoms, kurios objektyviai tiria tokių įvykių aplinkybes ir nustato griūties priežastis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 patvirtinto STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ nuostatomis (Statybos techninio reglamento IV skyriaus “Statinio avarijos tyrimo organizavimas” 13 p. nustatytos statinio savininko pareigos, “kai statinio avarija įvyksta <...> naudojimo metu”), t.y. Ieškovė nesilaikydama imperatyvių įstatymo nuostatų - dėl pastato griūties priežasties nustatymo kreipėsi į privačius ekspertus, kurių prieštaringai nurodytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, grindžiamas ieškinys. CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

UAB „Svertas“ 2015 m. vasario 25 d. Sandėlių pastato konstrukcijų griūties tyrimo akte Nr. 3/02:15 (toliau - Tyrimo aktas) nustatyta, kad „pastatas naudojamas ne pagal paskirti“. Pažymėtina, kad ieškovei buvo gerai žinoma, jog patalpos bus naudojamos medienos pjuvenų sandėliavimui (Sutarties 3.1.p.), nes šalia, iš esmės toje pačioje gamybinėje teritorijoje, atsakovė jau sandėliavo pjuvenas patalpose, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu pat būdu ir tas pačias medžiagas. Ieškovei buvo žinoma ir kad pati atsakovė savo bendra dalinės nuosavybės teise valdomose patalpose: pastatas - garažas, sandėlys, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sandėliuoja medienos pjuvenas nuo 201l m. rugsėjo mėn., bet kai pastatai yra daikto paskirtį atitinkančios kokybiškos techninės būklės ir pastoviai prižiūrimi ir remontuojami, tai jokių problemų dėl statinių konstrukcijų nėra. Pažymėtina, kad per visą sandėliavimo laikotarpį, UAB „Vilijos transportas“ atstovai ne kartą buvo atvykę į nuomojamas patalpas, bet nei žodžiu nei raštu jokių pastabų dėl sandėliavimo būdo nepareiškė, tol kol neįvyko griūtis. Ieškovės nuostoliai atsirado dėl jos pačios veiksmų, ji pati prisiėmė riziką, išnuomodama patalpas sandėliavimui, neatsižvelgdama į pastato paskirtį, neįvertindama savo nuosavybės teise valdomo pastato konstrukcijų techninės būklės bei tinkamai neprižiūrėdama pastato (CK 6.253 str. 5d.). Atsakovė pagal Sutarties sąlygas negalėjo atlikti pastato kapitalinio remonto, t. y. Sutartyje nuomininkui draudžiama atlikti patalpų ar jų dalies rekonstrukciją (Sutarties 2.3p., 3.3.), todėl situacija negalėjo būti kontroliuojama ir šalinama Ieškovo, nes tokia aplinkybė, kuri įvyko 2015-01-16d. - nebuvo įmanoma jos numatyti (CK 6.53 str. 2d., 6.212 str.).

2015-02-25d. UAB „Svertas“ Sandėlių pastato konstrukcijų griūties tyrimo akto tiriamoji dalis ir išvados yra absoliučiai prieštaringos, nes „Tiriamosios dalies 3 p. nurodoma, kad „avariją galėjo išprovokuoti vieno ar dviejų labiausiai apkrautų ir silpniausių tarplangių griūtis“, nustatyta, jog sienų mūras prastos kokybės, nearmuotas (siūlės pastorintos, vertikalios siūlės neužpildytos, tarplangių apdailinis raudonų plytų mūro sluoksnis silpnai surištas su pagrindiniu laikančių silikatinių plytų mūru, todėl laikantis mūras lieka tik 25 cm storio), kad atskirose vietose yra atmosferinio vandens nuo stogo nutekėjimai sienomis, suirusių plytų tarpai, neapskardintos palangės, vakariniame fasade deformuotos langų sąramos su nežymiai suirusiu armatūros apsauginiu sluoksniu. Sienose yra įstrižų įtrūkimų per siūles. Vandens nutekėjimo sienomis ir pro denginio plokščių tarpus, bei kiti ženklai rodo, kad virš pastato sandėlių dalies stogo hidroizoliacinė danga turi neleistinų pažeidimų“. Tačiau plačiai aprašyta prastos kokybės pastato būklė tiriamojoje dalyje - visiškai neturi jokios įtakos ekspertams, nustatinėjant sienos griūties priežastį - tyrimo išvadose, kas kėlė pagrįstų abejonių jų vienašališkumu ir objektyvumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad jokių specialių sandėliavimo taisyklių - šalys, pasirašydamos sutartį neaptarė, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.483 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirti atitinkančios būklės daiktą, perduoti technini pasą, kokybės sertifikatą. Minėti dokumentai, faktiškai perduodant patalpas valdyti nuomininkui nebuvo pateikti, todėl visos pirma paminėtos aplinkybės kėlė abejonių, kad Pastato lP2/p, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vienaukštės dalies konstrukcijos, yra įrengtos laikantis STR „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimų, t. y. kilo abejonių ar pastatas tenkina LR Statybos įstatymo 4-me straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo STR „Mechaninis atsparumas ir pastovumas” reikalavimų.

Atsakovė dėl pastato konstrukcijų techninės būklės kreipėsi į UAB „Įraža“, įmonės kodas 133119625, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ekspertą dr. J. R., kvalif. pažym. Nr. 7155, kuris 2015-08-18d. padarė Eksperto išvadą Nr. 15-06/08-18, kad 1) Pastato vienaukštės dalies konstrukcijos įrengtos nesilaikant STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimų; 2) Pastatas eksploatuotas neprižiūrint ir nesilaikant Bendrųjų techninės priežiūros reikalavimų (Statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004); 3) Pastatas neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01 (1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų. Tyrimo dalyje pažymėta, jog apžiūrėtos pastato dalies, kurioje įvyko griūtis, konstrukcijos ir nustatyta, kad „vidurinis sienų sluoksnis sumūrytas iš pusplyčių, plytų ir plytų atliekų. Silikatinių plytų mūro siūlės daugumoje vietų nepilnai arba visiškai nėra užpildytos mūro skiediniu, kaip reikalaujama „Mūrininių konstrukcijų įrengimo taisyklėse. Kai kuriose vietose vertikaliose siūlėse iš viso nėra skiedinio, sienų mūras perrištas netinkamai. Apdailinių raudonų plytų mūras su silikatinių plytų mūrų vietomis išvis nesurištas (Pagal STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ p. 114.1p., kai plytų aukštis 88 mm, mūras turi būti kas 4 eilę perrištas trumpinių eile, o natūroje perrišimas darytas kas 10,12,16 eilių, horizontalių mūro siūlių storis turi būti 3-15 mm (40 p.), o natūroje siekia iki 40 mm, skiedinio stiprumas turi būti ne mažesnis kaip 10 kg/cm (34 p.), o natūroje vidutinis skiedinio stiprumas sudarė tik 5,8 kg/cm2. Pastato dalies mūro sienos neinkaruotos prie denginio plokščių (146 p.), kai kurios denginio plokštės neatremtos arba dalinai atremtos ant sienoje ?betonuotų armuotų su įdėtinėmis detalėmis betoninių pagalvėlių. Dėl pamatų nuosėdžio suskilusios laikančios lauko sienos, išbyrėjęs lauko sienų mūro siūlių skiedinys, sutrūkinėjusios pastato išorinės sienos. Dėl netinkamos eksploatacijos ir pastato nepriežiūros, per nesandarų stogą, į vidų ir ant sienų akivaizdžiai matomos vandens tekėjimo žymės, ant stogo suaugę medžiai ir krūmai, langų sąramos supleišėję, apsauginis betono sluoksnis nukritęs, armatūra koroduoja, pastato palangių mūras niekaip neapsaugotas nuo atmosferinių kritulių (115p.), t.y. neapskardintos arba nepadengtos apsaugine cementinio skiedinio danga. Eksperto padarytos išvados patvirtina, jog pastato dalies griūties priežastis yra paties pastato netinkama techninė konstrukcijų būklė, neatitinkanti tokiam statiniui keliamų esminių reikalavimų bei savininko ilgametė pastato nepriežiūra, už kurią nuomininkas negali būti atsakingas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ugnies takas“ 117 518,00 Eur nuostolių, atsiradusių dėl pastato būklės pabloginimo. Reikšdama tokį reikalavimą ieškovė privalo įrodyti, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t.y. kad egzistuoja UAB „Ugnies takas“ neteisėti veiksmai, ieškovei padaryta žala/nuostoliai, egzistuoja priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei UAB „Ugnies takas“ kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Ieškovė nenurodo ieškinyje kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, t. y. kokiais neteisėtais veiksmais pažeidė Sutartį, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), ar įstatymą, kad galėtų būti pripažinta jos kaltė ir sutartinė civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, t. y. gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Iš Nuomos sutarties turinio akivaizdu, kad už statinio kapitalinį remontą, t. y. jo kapitalinių konstrukcijų tinkamą techninę būklę ir patį kapitalinį remontą yra atsakinga ieškovė (Sutarties 2.3p., 3.3.), atsakovas nuo 2014m. rugsėjo mėn. iki 2015-01-16d.. t.y. per keturis su puse mėnesio naudojimo - negalėjo „sudėvėti“ mūrinio pastato. Tai yra akivaizdu, net be specialių žinių, t. y. vien iš gyvenimiškos patirties ir visuotinai žinomų aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti.

Tik nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, spręstinas žalos dydžio klausimo nustatymas, kuris ieškinyje grindžiamas Firmos “Tyrimai ir projektai“ 2015-07-03 d. Tyrimo aktu Nr. 15-70T ir lokaline sąmata. Gavus ieškinį, buvo kreiptasi į UAB „Krivita“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), turto vertinimo skyriaus vadovę - teismo ekspertę I. K., siekiant atlikti žalos dydžio paskaičiavimą, tačiau ekspertė be būtinos vietos apžiūros nurodė, kad objektyviam ataskaitos pateikimui, jai reikalingi planai, kadastro byla, projektai. Tokių dokumentų atsakovė neturi, todėl objektyviam žalos dydžio nustatymui taip pat reikalinga skirti teisminę ekspertizę. Nesutiktina su sąmatos išvadomis, kad priimant pastato fizinį nusidėvėjimą, naudotini viešo registro duomenys, nes jei specialistai, ekspertai vyko į vietą, tai turėjo būti įvertintas konkretus pastatas, jo nusidėvėjimas, o ne remiamasi bendrais paskaičiavimais. Atkreiptinas dėmesys, jog atkuriamoji pastato vertė pagal viešo registro duomenis, kuriais vadovaujasi ekspertai yra 185 699 Eur, o paties pastato vidutinė vertė siekia tik 18570 Eur. Taigi, pagal viešo registro duomenis, ieškovė iš esmės atsakovo sąskaita nori pagerinti pastatą, t. y. jį perstatyti iš naujo. Akto 5 dalyje „Tyrimas“ nurodyta, kad „dalis sandėliavimo patalpos perdangos plokščių yra išlikusios, tačiau remonto metu turi būti demontuotos, nes plytų mūro siena, ant kurios atremtos denginio plokštės, yra nestabili ir ją būtina permūryti“.

Ieškovė ieškiniu prašo 2 606,58 Eur negautų pajamų už nuomos mokestį, kurias atsakovė buvo įsipareigojusi pagal sutarties 4.2.p. sumokėti iki 2015-02-28 dienos, tačiau pagal Sutarties 7.4.p. jei patalpa tampa netinkama naudoti pagal 3.1.p. nurodytą paskirtį , (sandėliavimui) nuomininkas gali reikalauti nutraukti sutartį.

Kadangi pastate liko sandėliuojamos medžio drožlės, kurių tol, kol savininkas nesudarys saugių ir tinkamų sąlygų - nėra galimybės išvežti, atsakovė pasirinko kitą gynybos būdą - sutarties vykdymo sustabdymą (CK 6.207 str.). 2015-03-03d. elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota apie prievolės vykdymo sustabdymą, kol bus išspręsta susidariusi situacija. 2015-04-15d. atsakovė pakartotinai raštu Nr. S15-20 ieškovei pranešė apie sutarties vykdymo sustabdymą. Tiek žodžiu, tiek raštu ieškovei buvo siūloma bendradarbiauti, siekiant kuo greičiau vėl naudoti patalpas pagal sutartyje numatyta paskirtį ir/ar bent jau sudaryti sąlygas išsivežti sandėliuojamą produkciją, kad ją išsaugoti ir nepatirti žalos. Tačiau ieškovė atsisakė ieškoti kompromiso abipusių derybų būdu (CK 6.200 str.), nors pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Atsakovė iki pat sutarties termino pabaigos nesudarė galimybės naudoti pastato pagal sutartyje numatytą paskirtį bei nesudarė sąlygų išsivežti produkciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime V. Š. v. A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Akivaizdu, kad nors ir buvo dėl pajamų susitarta iš anksto, tačiau normalios veiklos atsakovė jai išnuomotose patalpose vykdyti ginčo laikotarpiu už kurį reikalą) auma nuomos mokesčio - negalėjo dėl ieškovės sutartinių pareigų netinkamo vykdymo (Sutarties 2.2.p., 2.3.p.), todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas.

Reikalavimas dėl 93,83 Eur delspinigių yra išvestinis, nes jei yra sustabdytas pagrindinės prievolės vykdymas, tai negali būti remiamasi netesybų institutu. Pažymėtina, kad 2015-04-15d. atsakovės raštu Nr. S15-20 sutarties vykdymo sustabdymas nebuvo ginčijamas iki pat terminuotos sutarties pasibaigimo.

Nuo 2015-01-16 d. iki sutarties termino pasibaigimo taip ir nebuvo sudarytos sąlygos išsaugoti produkciją, atsakovė nebuvo informuota kokių priemonių, veiksmų bus imtasi dėl tinkamo sutarties vykdymo. Sutarties 7.4 p. nustatyta, kad jeigu patalpos taps netinkamomis naudoti pagal 3.1.p. nurodytą paskirtį (šią aplinkybę patvirtina Antstolės A. L. 2015-01-22d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). LR CK 6.485 str. 1 d., 4 d. nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tuo atveju, kai jis sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo bei privalo atlyginti nuomininko patirtus nuostolius, kurių suma šiuo metu tikslinama, tačiau siekia ne mažesnę kaip 31750 Eurų sumą. pagal LR CK 6.256 str. 4 d., kai sutartinės prievolės nevykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, jog prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Taigi, sutikslinus nuostolių sumą, byloje bus teiktinas priešieškinys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog 2015-08-31 d. Nuomos sutartis pasibaigė. Atsakovas buvo kviečiamas ieškovo atvykti į patalpų priėmimą-perdavimo akto pasirašymą, tačiau atvykęs atsisakė pasirašyti. 2015-08-31 d. Pateikiamas Priėmimo- perdavimo aktas, kuriame atliktas vienašališkas įrašas, kad UAB „Ugnies takas“ direktorius G. V. atsisakė pasirašyti aktą ir savo egzempliorių pasiėmė. Šios ieškovės nurodytos  faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina ieškovės atstovės nesąžiningumą - nes UAB „Ugnies takas“ direktorius G. V. kartu su antstole D. P. ir advokate Aurelija Puziniene pagal gautą 2015-07-16 d. pranešimą atvyko dėl patalpų priėmimo-perdavimo 2015-08-31 d. 13 vai. prie UAB „Vilijos transportas“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, nesulaukus UAB „Vilijos transportas“ atstovų iki 13:40 vai. buvo skambinta UAB „Vilijos transportas“ direktorei V. G. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pranešė, kad neatvyks. Faktinės aplinkybės konstatuotos 2015-08-3ld. Antstolės D. P. Faktinių aplinkybių protokole Nr. 0068/15/54F. Ieškovei iš anksto neinformavus, kad ji nesiruošia atvykti pagal savo nurodytą laiką bei telefonu atsisakius atvykti prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) buvo vykstama susitikti su V. G. į Marijampolę. Atsakovės direktorius ir advokatė Aurelija Puzinienė tik pavakare sulaukė susitikimo su UAB „Vilijos transportas“ direktore V. G.. Buvo siekiama su atsakove susitarti dėl sąlygų sudarymo - išsivežti bent jau dalį produkcijos, kurį dar nesugedo, tačiau ieškovės atstovė ir toliau jokių veiksmų imtis nesiruošė, todėl jai buvo įteikta pretenzija dėl kilusios žalos. UAB „Ugnies takas“ stengdamasi sumažinti nuostolius, bandė savo sąnaudomis ir rizika iki žiemos sezono išsivežti sandėlyje galutinai naikinamą produkciją. 2015-09-15d. iš UAB „Vilijos transportas“ buvo gautas pranešimas, kuriuo akivaizdžiai siekiama, kad atsakovui kiltų kuo didesnė žala, draudžiama atlikinėti medienos atliekų išėmimo darbus. UAB „Ugnies takas“ raštu atsakė į pranešimą.

Kauno apygardos teisme 2016-01-18 gautas ir priimtas atsakovės UAB „Ugnies takas“ priešieškinys ieškovei UAB „Vilijos transportas“, kuriame teigiama, jog pagal Sutarties 3.1. p. nustatyta, kad patalpos bus naudojamos sandėliavimo veiklai, t.y. Ieškovė nors gerai žinojo, jog jos nuosavybės teise valdomų ir išnuomojamų patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis yra gamybos, pramonės, o ne sandėliavimo, t.y. neatitinka Atsakovės ruošiamos vykdyti veiklos pobūdžio, bet sudarydama sutartį, nuo Atsakovės šią aplinkybę nuslėpė, nepateikdama viešo registro duomenų, pastato techninio paso bei kokybės sertifikato. Pagal Ieškovės su ieškiniu pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dar pagal 1998-07-03d. fiksuotus kadastro duomenis pastato fizinis nusidėvėjimas buvo 37 procentai, o 2014 metais, t. y. po 16 metų - neatlikus jokių pastato priežiūros ir remonto darbų, akivaizdu, kad nusidėvėjimas tik padidėjo. Tačiau ieškovė nepagerino patalpų būklės kaip buvo įsipareigojusi pagal Sutarties 2.3.p., ko pasėkoje dėl pastato nepriežiūros - 2015 m. sausio 16 d. sugriuvo dalis pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - kapitalinė siena ir stogas. Šią faktinę aplinkybę patvirtina su ieškiniu pateiktas 2015-01-22d. Antstolės A. L. Faktinių aplinkybių protokolas Nr. 0140/15/01 ir 2015-08-18d. UAB „Įrąža“ Eksperto išvada Nr.15-06/08-18 „Dėl pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) konstrukcijų techninės būklės“. Pažymėtina, kad po atsiliepimo pateikimo ir jame nurodytų argumentų, 2015-1 l-02d. Ieškovė pranešė dėl statinio avarijos Kalvarijos savivaldybės administracijai. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2015-1 l-13d. įsakymu Nr. D-532 sudarė komisiją dėl UAB „Vilijos transportas“ statinio avarijos tyrimo.

Po įvykusios 2015 m. sausio 16 d. pastato griūties, sandėliuojamuose patalpose buvusios Atsakovės prekės - pjuvenos buvo prispaustos betoninių konstrukcijų blokais, suterštos sugriuvusių statybinių konstrukcijų liekanomis bei per atsiradusius plyšius stogo dangoje bei sienose sušlapo ir tapo visiškai nebepanaudojamos. Pjuvenų išvežti nebuvo įmanoma tiek dėl jų suteršimo statybinėmis atliekomis, tiek dėl žmonių saugumo - galimos didesnės pastato dalies griūties, tam kategoriškai prieštaravo pati Ieškovė 2015-09-15d. Pranešimu. Atsakovė 2015-12-3l d. atliko metinę inventorizaciją, kurioje padaryta Inventorizacinės komisijos išvada dėl prekių-pjuvenų, esančių ieškovei nuosavybės teise valdomame sugriuvusiame pastate nurašymo. Šią aplinkybę, t. y. apie nuomotose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), likusias atsakovės prekes, patvirtina - nuomos sutarties pabaigoje atliktas 2015-08-3l d. Antstolės D. P. Faktinių aplinkybių protokolas Nr. 0068/15/54F.

Atsakovė teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatuose nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Tiek pagal Sutartį, tiek pagal įstatymą - CK 6.483 str. l d. Ieškovė kaip Nuomotojas įsipareigojo ir privalėjo perduoti Atsakovei sandėliavimui tinkamas naudoti patalpas tiek pagal daikto paskirtį, tiek pagal daikto būklę. Pagal Sutarties 7.4p. nustatyta, kad jeigu patalpos taps netinkamomis naudoti pagal 3.1 p. nurodytą paskirtį, Nuomotojas privalo padengti Nuomininko patirtus nuostolius. Šiuo atveju, būtent ieškovė, (pastato savininkė) atsako už pastato konstrukcijų trūkumus, o ne nuomininkas, nes pastarasis turėjo pareigą naudotis išnuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 str. 1 d.), bet neturi daikto savininkui priskirtos nei sutartinės, nei įstatyminės pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, kad išnuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti. Ieškovei neįvykdžius pareigos rūpintis jai nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų - net tokių, kurie nesusiję su specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., pareigos užtikrinti priešgaisrinę apsaugą) nevykdymu, atsiranda pagrindas griežtajai deliktinei atsakomybei (be kaltės) kilti pagal CK 6.266 str., kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama {CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 365/2005).

Nors Ieškovę ir Atsakovę siejo negyvenamų patalpų nuomos santykiai, tačiau pastato kapitalines konstrukcijas pagal įstatymą privalėjo prižiūrėti ir remontuoti Ieškovas (Nuomotojas), kadangi tiek Sutartyje, tiek įstatyme tokia pareiga nėra numatyta Atsakovei (Nuomininkui). Nekilnojamo turto registre pastato savininke įregistruota Ieškovė, Atsakovas tik kaip nuomininkas naudojosi Ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Atsakovė kaip Nuomininkė pagal Nuomos sutartį buvo atsakinga tik už einamąjį remontą, t.y. neturėjo daikto savininkui priskirtos pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, kad išnuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti. Taigi šiuo atveju būtent Ieškovė (pastato savininkė) atsako už pastato kapitalinių konstrukcijų trūkumus bei dėl jų įvykusią pastato griūtį. Ieškovei neįvykdžius pareigos rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu taip, kad jame nebūtų jokių trūkumų, yra akivaizdus pagrindas taikyti griežtąją deliktinę atsakomybę (be kaltės) pagal CK 6.266 straipsnį.

Dėl turėtų išlaidų ir negautų pajamų dydžio. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atsakovė nuo 2014-09-02d. iki 2014-12-29d. iš UAB „Visagino linija“ įmonės kodas 300032531, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitas- faktūras įsigijo 1660 m3 pjuvenų už 15 114,46 Eur, kurias į išnuomotas patalpas sandėliavimui pagal Krovinių važtaraščius pervežė UAB „Reimeda“. Prie procesinio dokumento atsakovė pridėjo lentelę Nr. 1, iš kurios matosi 15 114,46 Eur sąnaudų suma. Atsakovė nuo 2014-09-02d. iki 2014-12-29 d. iš UAB „Germanika“, įmonės kodas 300100644, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitas- faktūras už įsigijo 1840 m3 pjuvenų už 17 411,20 Eur, nurodytas Lentelėje Nr. 2 nupirkta, kurias į išnuomotas patalpas sandėliavimui pagal Krovinių važtaraščius pervežė UAB „Reimeda“. Atsakovė pateikė priešieškinyje Lentelę Nr. 3, kurioje įrodinėjama, kad bendras sandėliuojamų pjuvenų kiekis sudarė - 3500 m3, o jų vertė (savikaina) 32 525,66 (trisdešimt du tūkstančiai penki šimtai dvidešimt penki eurai 66 et) Eur.

2015-09-04d. Atsakovė iš nuomojamų patalpų pardavė pirkėjui E. FAJ PW ARPEM, kodas (duomenys neskelbtini), į Lenkiją 159 m3 pjuvenų už 1 717,92 Eur pagal ilgalaikę 201 lm. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10/11/2011, Priedas Nr.5. Šias aplinkybes patvirtina PVM sąskaita - faktūra, CMR važtaraščiai. Todėl galutinis likusių nuomotose patalpose pjuvenų kiekis yra 3341 m3, kurių vertė (savikaina) sudaro 31 048,07 (trisdešimt vienas tūkstantis keturiasdešimt aštuoni eurai 07 et) Eur.

Vadovaujantis 1999m. birželio 3d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719, pagal 2014-10-03d. nutarimu Nr. 1070 patvirtintą tvarką bei UAB Ugnies takas“ 2015-12-23 direktoriaus įsakymu Nr. V-INV15_1, remiantis 2015-08-3l d. Antstolės D. P. Faktinių aplinkybių protokolu Nr. 0068/15/54F atlikta 2015-12-31d. metinė inventorizacija, kurioje padaryta Inventorizacinės komisijos išvada dėl prekių-pjuvenų nurašymo. Išvadoje konstatuota, jog pagal pirma paminėtus dokumentus ir pasibaigusią 2014-08-1l d. Negyvenamųjų patalpų sutartį Nr. 20140811/01 nuomotame sandėlyje iš UAB „Vilijos transportas“, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esantis likęs pjuvenų likutis 3341 m3 41 (mašina), kurio savikaina - 31048,07 Eur, nurašytinas į nuostolius kaip turtas nebegalintis būti panaudotu (parduotu) įmonės veikloje dėl prekinės vertės praradimo. Vadovaujantis PVM įstatymo 66 str. nuostatomis, nurašant pjuvenas atstatytinas pjuvenų pirkimo PVM 21 % Valstybinei mokesčių inspekcijai. Neatskaitomo PVM sąnaudos - 2645,43 Eur. Bendra turėtų išlaidų, sudarančią dalį patirtų atsakovės nuostolių, suma yra 33693, 50 Eur.

Pagal pirma paminėtą 201l m. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10/11/2011, sudarytą su pirkėju E. FAJ PW ARPEM - atsakovė negavo - 11 203, 13 Eur pajamų. Negautų pajamų suma apskaičiuota iš prekės turimo kiekio pardavimo kainos 1002,30X50 = 50115,00 Eur išminusavus prekių savikainą - 31048,07 Eur bei pardavimų transporto išlaidas - 7863,80 Eur. Bendra nuostolių, susidedanti iš patirtų išlaidų prekėms įsigyti (prekių savikainos) - 33693,50 Eur ir negautų pajamų -11 203,13 Eur suma sudaro - 44896, 63 Eurų.

Atsakovė todėl prašo: priteisti iš ieškovės UAB „Vilijos transportas“ 44896, 63 Eurų atsakovės UAB „Ugnies takas“ naudai kaip patirtus nuostolius; nuo priteistos sumos priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylą nagrinėjant 2016-12-14 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė bendrovės poziciją dėl ieškinio atmetimo ir priešieškinio pagrįstumo palaikė, poziciją grindė prie priešieškinio pateiktų įrodymų visuma, prašė priteisti iš ieškovo UAB „Vilijos transportas“ atsakovės UAB „Ugnies takas“ patirtas 6946,56 Eurų bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Vilijos transportas“ atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodoma, jog Atsakovė nepagrįstai teigia, kad patalpų priėmimo-perdavimo aktas buvo nepasirašytas. Šis aktas buvo pasirašytas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė, neva buvo prisiėmusi pareigas sutvirtinti pastato konstrukcijas bei užmūryti langų angas. Tokios pareigos niekada, jokia forma ieškovė nebuvo prisiėmusi. Atsakovo teiginys yra neatitinkantis tikrovei. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti (LR CPK 178 str.). Atsakovas teigia, kad nuo jo buvo nuslėpta išnuomotų patalpų paskirtis. Pastarasis teiginys taip pat neatitinka tikrovei. Ieškovės pateiktame 2014 09 01 priėmimo-perdavimo akte tiesiogiai nurodyta, jog atsakovui perduodamas pastatas-dirbtuvės. Nuomos sutartimi perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis 1456,14 kv. m. bendro ploto patalpas, kurių pagrindinė tikslinė paskirtis nurodyta VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išraše yra gamybos, pramonės. Nuomos sutartimi patalpos buvo perduotos sandėliavimo veiklai. 2003 m. birželio 11 d. Lietuvos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtiname STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (su vėlesniais pakeitimais) yra pateikiama statinio naudojimo paskirties sąvoka: „statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose“ (5.14 p.). Tame pačiame teisės akte yra nurodoma pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai“ (6.1. p.). Tai reiškia, kad pastate gali būti įvairios paskirties patalpų, o jo priskyrimą konkrečiai paskirčiai nulemia vyraujanti paskirtis. Išnuomotame pastate buvo įvairios paskirties patalpų. Jų tarpe buvo 18 patalpų, kurios nekilnojamojo turto kadastro byloje įvardijamos „sandėlis“. Bendras sandėlių plotas pastate sudaro 266,72 kv. m. Kaip nustato LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str., kadastro duomenys laikomi įrašytais nuo nekilnojamojo daikto įrašymo į registrą. Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, galima pagrįstai teigti, kad ieškovas turėjo teisę išnuomoti pastatą sandėliavimo veiklai, kadangi tokia pastato patalpų paskirtis buvo įrašyta į kadastro bylą.

Atsakovas teigia, kad nuo pastato kadastro duomenų fiksavimo 1998 07 03 nebuvo atliekami jokie pastato priežiūros, ar remonto darbai. Šis teiginys yra nepagrįstas. 2004 10 04 Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir architektūros skyriaus Nuolatinės statybos komisijos protokolu buvo pritarta Medienos apdirbimo cecho ir medienos gaminių džiovyklos (duomenys neskelbtini), techniniam projektui, kurį parengė UAB „Travėja“. Projekte buvo numatytas statinių remontas, kuris buvo įgyvendintas 2005 metais. Pagal šį projektą mechaninių dirbtuvių patalpos buvo pritaikytos medienos apdirbimo cecho veiklai. Techniniame projekte buvo aptarti reikalavimai žaliavų ir medžiagų sandėliavimui - jos turėjo būti sandėliuojamos rietuvėse ar stelažuose, o rietuvių atstumas nuo sienų - ne mažiau kaip 0,5 - 1 metras (TP 19 lapas). Papildomai paaiškino, kad patalpos buvo nuolat prižiūrimos ir naudojamos. Jos buvo išnuomotos medienos gaminių apdirbimo veiklai UAB „Jusevičių medis“ nuo 2003 m. iki 2007 m., nuo 2007 m. iki 2012 m. patalpas naudojo medienos apdirbimo veiklai UAB „Rymanto medis“ bei UAB „Donturas“.

Atsakovas įrodinėdamas, kad pastatas buvo, neva neprižiūrimas, remiasi 2015 08 18 UAB „Įraža“ eksperto išvada Nr. 15-06/08-1. Nesutinka su pateiktais vertinimais minėtoje išvadoje. Šioje išvadoje pažymėta, kad pastatas pastatytas 1972 metais, tačiau mūro charakteristikų vertinimas atliekamas pateikiant nuorodas į 2005 metų statybos techninius reglamentus (STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“). Šiuose reglamentuose nėra nurodyta apie jų galiojimą atgal. Todėl jų taikymas negali būti pagrįstas (LR CK 1.7 str.). Minėtoje išvadoje taip pateikiama nuoroda pastato naudojo pareigas, numatytas STR 01.12.07:2004. Atskirai būtina aptarti minėto statybos techninio reglamento, patvirtinto LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 347, STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ taikymą. Šis reglamentas numato, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas (30 p.), kuris privalo: naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Tame pačiame STR pagrindiniuose statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniuose yra tiesiogiai nurodoma: Neleistina apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas arba keisti jų apkrovimo schemas kabinant arba tvirtinant prie jų atotampas, atramas arba ankerius, sandėliuojant medžiagas, dirbinius, gruntą arba kitus krūvius, perkeliant arba pastatant naujus ?renginius bei technologinę įrangą, viršijant veikiančiųjų mechanizmų arba transporto priemonių projekte numatytas galias, greičius bei stabdymo jėgas kaupiantis vandeniui, sniegui, dulkėms bei sąnašoms, taip pat kitais poveikiais, nenumatytais statinio projektuose ir galinčiais pakeisti statinio arba konstrukcijų darbo schemą, sukelti pavojingas deformacijas (15 p.). Atsakovas nuomos pagrindais valdydamas pastatą neleistinai apkrovė išsinuomoto statinio išorinę sieną. Horizontalios apkrovos atsirado dėl didelio kiekio sandėliuojamų medienos atliekų (pjuvenų ir šlifavimo dulkių) buldozeriu uždaroje patalpoje sustumtų iki 6 m. aukščio. Dėl šios priežasties griuvo pastato išorinė siena.

Atsakovas nurodo, kad po įvykusios 2015 m. sausio 16 d. pastato griūties, patalpose buvusios atsakovo pjuvenos buvo prispaustos betoninių konstrukcijų blokais, suterštos sugriuvusių statybinių konstrukcijų liekanomis bei per atsiradusius plyšius stogo dangoje bei sienose sušlapo ir tapo visiškai nebepanaudojamos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra praradęs sugriuvusiose patalpose esančias pjuvenas. Nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovui priklausančios pjuvenos, esančios sugriuvusiose patalpose, yra nebetinkamos naudoti tiems tikslams, kuriems jas naudojo atsakovo klientai (pirkėjai). Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, ar visas sandėlyje likęs pjuvenų kiekis yra netinkamas parduoti. Nėra taip pat jokių duomenų apie tai, kokių išlaidų reikėtų, kad atstatyti pjuvenų būklę iki buvusios. Nėra įvertinti jokie alternatyvūs pjuvenų panaudojimo būdai ir galimybės parduoti kitiems pirkėjams, pavyzdžiui, briketų gamintojams, ar kietu kuru kūrenamoms katilinėms. Atsakovo pateikta 2015 12 31 metinės inventorizacijos išvada, kurioje teigiama, kad pjuvenos nebegali būti panaudotos įmonės veikloje, nėra pagrįsta jokiais tyrimais, ar ekspertizėmis. Atvirkščiai, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovas pardavė dalį pjuvenų E. FAJ PW ARPEM, kodas (duomenys neskelbtini). Šis pardavimo sandoris rodo, kad po statinio griūties 2015 m. sausio mėnesį praėjus devyniems mėnesiams, atsakovo pirkėjai perka sandėlyje esančias pjuvenas. Be to, atsakovas ėmėsi priemonių pjuvenas apdengti nuo lietaus ir sniego poveikio (matyti iš nuotraukų pridėtų prie antstolės protokolo). Todėl vienintelis atsakovo pateiktas įrodymas žalai pagrįsti yra jo paties 2015 12 31 metinės inventorizacijos išvada, kuri, kaip jau minėta, prieštarauja 2015 m. rugsėjo 4 d. įvykusiam pjuvenų pardavimo faktui.

Antra. Atsakovas reiškia ieškinį dviem vienas su kitu nesuderinamais pagrindais, t. y. sutartine atsakomybe, neva ieškovas neįvykdė to, ką buvo įsipareigojęs - užmūryti langus ir sutvirtinti pastato laikančiąsias konstrukcijas (priešieškinio pirmas lapas), ir deliktine atsakomybe, t. y. pastato valdytojo atsakomybę už sugriuvimo sukeltą žalą (priešieškinio trečias lapas). Tai yra dvi skirtingos atsakomybės ryšys (LR CK 6.245 str.). Minėta, kad įsipareigojimas užmūryti langus ir sutvirtinti pastato laikančiąsias konstrukcijas nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, išskyrus atsakovo teiginį. Atvirkščiai, byloje yra pateiktas 2015 m. rugpjūčio 31 d. patalpų perdavimo- priėmimo aktas, kuriuo atsakovas priėmė patalpas tuo patvirtindamas, kad patalpos jam tinka.

Deliktinei atsakomybei pagrįsti atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad „Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005)“. Nuomos sutarties pagrindu valdydamas pastatą, atsakovas ir buvo sugriuvusio pastato valdytoju prievolinės teisės pagrindu. LR Civilinio kodekso 6.477 str. 1 dalyje, apibrėžiančioje nuomos sutarties sąvoką, numatyta: ,(Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį“. Nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Todėl preziumuojama, kad apie ją buvo žinoma visiems tretiesiems asmenims (LR CK 1.75 str. 2 d.). Tokiu būdu pastato naudotojas avarijos metu (2014 m. sausio mėn.) buvo UAB „Ugnies takas“. LR Statybos įstatymo 40 str. nustato statinių naudotojų pareigas. Tarpe šių pareigų yra ir tokios: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; 2) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; 3) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Todėl galima pagrįstai teigti, kad statinio griūties metu jo valdytoju buvo UAB „Ugnies takas“ nuomos sutarties pagrindu, o LR CK 6.266 str. numatyta pareiga atlyginti žalą tenka atsakovui.

Trečia. Atsakovas reiškia 44 896,63 Eurų reikalavimą, kurį sudaro sugriuvusiame statinyje likusių medžio pjuvenų vertė. Manome, kad atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas dėl šių aplinkybių:               atsakovas neįrodė patirtos žalos, t. y. turto netekimo (LR CK 6.249 str.), kaip buvo nurodyta aukščiau. Pagal LR CPK 178 str., atsakovui tenka pareiga įrodyti savo turto netekimą; atsakovas neįrodė, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 str.), atvirkščiai, pats juos atliko, t. y. pažeidė STR 01.12.07:2004 15 punkte numatytą draudimą - apkrovė papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas. Be to, neįvykdė sutartinės prievolės - grąžinti turtą tos pačios būklės, kurios gavo prieš nuomos sutartį, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (LR CK 6.499 str.); atsakovas neįrodė ieškovo kaltės (LR CK 6.248 str.), atvirkščiai pats yra kaltas, kadangi veikdamas nepateisinamai rizikingai ir nepaisydamas galimų pasekmių sustūmę didelį kiekio sandėliuojamų medienos atliekų (pjuvenų ir šlifavimo dulkių) buldozeriu uždaroje patalpoje į 6 m. aukštį ir sukėlė neleistinas apkrovas į išsinuomoto pastato sienas. Mūsų nuomone, tokia veika atitinka didelio neatsargumo kaltės formą. Atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo bet kokios veikos ir statinio griūties (LR CK 6.247 str.), atvirkščiai, 2015 m. vasario 25 d. UAB „Svertas“ parengtame „Sandėlių pastato konstrukcijų griūties tyrimo akte“ Nr. 3/02:15 vienareikšmiškai yra konstatuota, kad griūtį sukėlė sandėliuojamos produkcijos neleistinos apkrovos į pastato sienas.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu, teismas nustatė, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. UAB “Vilijos transportas” (toliau-ieškovė) ir UAB “Ugnies takas” (toliau - atsakovė) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014 08 11/1 (toliau - Nuomos sutartis). Šia sutartimi ieškovė išnuomojo atsakovei nuosavybės teise turimas 1456,14 kv. m. ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos) sandėliavimo veiklai. 2014 09 01 priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog atsakovui perduodamas pastatas-dirbtuvės. Šalys susitarė, kad atsakovė naudos patalpas nuomos pagrindu iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir „grąžins jas ieškovei tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą“ (Sutarties 3.5 p.). Be to, nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį: už laikotarpį nuo 2014 09 01 iki 2015 02 28 - 9000 litų; už laikotarpį nuo 2015 03 01 iki 2015 08 31 - 2606,58 eurų. Nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios dėl netesybų. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 proc. delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio. Atsakovė vykdė išsinuomotose patalpose medienos dulkių ir pjuvenų sandėliavimą, šias birias medžiagas sandėliavo pastato vidaus patalpose, jas stumdant buldozeriu nuo sandėlio durų į vidaus patalpas. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad prieš pastato griūtį atsakovė laikė sandėlyje apie 3500 m3 pjuvenų ir medžio dulkių, jos aukštis per visą patalpų perimetrą sudarė  5,5-6 metro aukštį. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas nustatė, jog dėl sukrautų birių medžiagų horizontalaus slėgio į pastato išorines sienas ir stogą laikančias vertikalias konstrukcijas, dėl papildomų apkrovų į minėtas pastato konstrukcijas dėl sandėliuojamų medžiagų stūmimo buldozeriu, šoninės pastato sienos ir stogą laikančios konstrukcijos neatlaikė susidariusios horizontalios apkrovos ir dalis pastato sienų 2015 m. sausio 16 d. sugriuvo, įgriuvo dalis pastato stogo. Įgriuvusios gelžbetoninės stogo perdangos plokštės ir stogo konstrukcijos užkrito ant sandėliuotų pjuvenų ir medžio dulkių. Šiuo metu sugriuvęs pastatas neišardytas, neatstatytas, atsakovės sandėliuotos medžiagos yra po sugriuvusio sandėlio konstrukcijomis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą nuomos sutartį, t. y. negrąžino išsinuomotų patalpų tokios būklės, kokios buvo gavusi ir pilnai nesumokėjo šalių sutarto nuomos mokesčio, teigė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (LR CK 6.246 str.), todėl atsakovė laikytina pažeidusia prievolę skolininke (LR CK 6.63 str.), o nuomos sutarties neįvykdymas - neteisėtu neveikimu (LR CK 6.246 str.), nes skolininko kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 str.). Ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius (turto netekimas, LR CK 6.249 str.), kurie kyla dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos perduoti patalpas tokios būklės, kokios buvo gavus (įvertinus nusidėvėjimą), ir pareigos sumokėti nuomos mokestį, yra lygūs patalpų atstatymo išlaidoms (įvertinus nusidėvėjimą ir atėmus PVM) ir nesumokėto nuomos mokesčio dydžiui (103 448 Eur + 2606,58 Eur). Neteisėtą neveikimą ir ieškovės patirtus nuostolius sieja tiesioginis priežastinis ryšys: ieškovės nuostoliai yra tiesioginis atsakovės sutartinių pareigų neįvykdymo rezultatas. Todėl atsakovė įpareigotina nuostolius atlyginti visiškai (LR CK 6.251 str.). Dėl to ieškovė prašė priteisti kilusių iš pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būklės pabloginimo 103 448 Eur nuostolių sumą, 2606,58 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 93,83 Eur delspinigių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir UAB „Vilijos transportas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas 8 115,96 Eur sumai.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, jog 2015-01-16 d. sugriuvo dalis nuomojamo pastato - kapitalinė siena ir stogas dėl pastato senumo, netinkamo plytų sumūrijimo, prasiskverbiančios drėgmės per stogo konstrukcijas bei ilgą laiką ieškovės nevykdytos pastato priežiūros, nurodė, kad ieškovė žadėjo sutvirtinti lauko nešančiąją sieną ir langų angas, užstatant betoninius blokus, kad pjuvenos remtųsi į betonines blokų konstrukcijas, išvalyti pastatą nuo šiukšlių, išsivežti savo įrangą bei nuimti nereikalingą elektros įrangą, to nepadarė. Atsakovė teigė, jog ieškovės nuostoliai atsirado dėl jos pačios veiksmų, ji pati prisiėmė riziką, išnuomodama patalpas sandėliavimui, neatsižvelgdama į pastato paskirtį (gamybos), neįvertindama savo nuosavybės teise valdomo pastato konstrukcijų techninės būklės bei tinkamai neprižiūrėdama pastato (CK 6.253 str. 5d.). Todėl siūlė ieškinį atmesti, o pati pareiškė priešieškinį, kuriame įrodinėjo, jog po įvykusios 2015 m. sausio 16 d. pastato griūties, sandėliuojamuose patalpose buvusios atsakovės prekės - pjuvenos buvo prispaustos betoninių konstrukcijų blokais, suterštos sugriuvusių statybinių konstrukcijų liekanomis bei per atsiradusius plyšius stogo dangoje bei sienose sušlapo ir tapo visiškai nebepanaudojamos. Pjuvenų išvežti nebuvo įmanoma tiek dėl jų suteršimo statybinėmis atliekomis, tiek dėl žmonių saugumo - galimos didesnės pastato dalies griūties, tam kategoriškai prieštaravo pati ieškovė. Atsakovė priešieškinį grindė tais argumentais, jog ieškovė, (pastato savininkė) atsako už pastato konstrukcijų trūkumus, o ne nuomininkas, nes pastarasis turėjo pareigą naudotis išnuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 str. 1 d.), bet neturi daikto savininkui priskirtos nei sutartinės, nei įstatyminės pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, kad išnuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti. Ieškovei neįvykdžius pareigos rūpintis jai nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų - net tokių, kurie nesusiję su specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., pareigos užtikrinti priešgaisrinę apsaugą) nevykdymu, atsiranda pagrindas griežtajai deliktinei atsakomybei (be kaltės) kilti pagal CK 6.266 str., kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama {CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Dėl to prašė priteisti iš ieškovės UAB „Vilijos transportas“ 44896, 63 Eurų atsakovės UAB „Ugnies takas“ naudai kaip patirtus nuostolius;  nuo priteistos sumos priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6946,56 Eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendžiant dėl šalių įrodinėjamų civilinės teisinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų egzistavimo nagrinėjamoje byloje, teismas pažymi, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą

Teismas, išnagrinėjęs bylą atkreipia dėmesį į tą įstatymo leidėjo įtvirtintą reglamentavimą, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą.

Byloje esminis ginčas kilo dėl pastato griūties priežasties nustatymo-ieškovė teigė, jog dėl atsakovės neatsargių veiksmų, netinkamai sandėliuojant birias medžiagas ir stumdant jas buldozeriu patalpose, sugriuvo sienos ir stogą laikančios konstrukcijos, gi atsakovė įrodinėjo, kad dėl ieškovės vykdyto pastato nepriežiūros sugriuvo dalis pastato-kapitalinė siena ir stogas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, vertina, kad nustatytų pastato sienų ir laikančiųjų konstrukcijų, dalies stogo dangos griūtį lėmė atsakovės neatsargūs veiksmai vykdant ūkinę veiklą išsinuomotose patalpose, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad birios medžiagos buvo sandėliuojamas neatsakingai, stumiant jas buldozeriu nuo įvažiavimo iki pastato sienų ir atraminių konstrukcijų, dėl ko buvo sugriautas ieškovei priklausantis pastatas ir tokiu būdu padaryta ieškovei turtinė žala.

Šią išvadą teismas padarė byloje surinktų įrodymų pagrindu. Iš byloje ieškovės pateiktos patalpų nuomos sutarties, patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad ieškovė perdavė statinį atsakovei naudotis nuomos pagrindais vienerių metų laikotarpiui, sandėliavimo veiklai (sutarties 1 p., 3.1 p.), nuomininkas patalpas priėmė, dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal būsimos ūkinės veiklos paskirtį ir dėl patalpų kokybės pretenzijų neturėjo (2014-09-01 d. Priėmimo-perdavimo akto įrašas). Nors atsakovė nurodė, kad patalpų perdavimo akto jos atstovas nėra pasirašęs, tačiau teismas vertina, kad labiau tikėtina, kad minėtą aktą atsakovės direktorius yra pasirašęs ir patvirtinęs antspaudu, nes šio dokumento originalą 2016-01-18 teismui pateikė ieškovės atstovas. Įstatymo nustatyta tvarka šio rašytinio įrodymo atsakovės pusė nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.). Teismas taip pat vertina, kad atsakovė neįrodė teiginių, jog prieš sudarant patalpų nuomos sutartį ar sudarant nuomos sutartį, ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti patalpų pagerinimo darbus-sutvirtinti lauko nešančiąją sieną ir langų angas, užstatant betoninius blokus, kad pjuvenos remtųsi į betonines blokų konstrukcijas, išvalyti pastatą nuo šiukšlių, išsivežti savo įrangą bei nuimti nereikalingą elektros įrangą. Nurodytiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, tokių nuostatų nėra šalių pasirašytoje 2014-08-11 patalpų nuomos sutartyje, nei 2014-09-01 patalpų perdavimo-priėmimo akte. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė iš ieškovės gavo nuomai tinkamas jos būsimai veiklai vykdyti patalpas, pastatas ir jame esančios patalpos buvo be konstrukcinių defektų.

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyt, jog atsakovas vykdė išnuomotose patalpose medienos dulkių ir pjuvenų sandėliavimą, greitu laiku (po keleto mėnesių) nuomojamos patalpos buvo užpildytos nuo sienos iki sienos medienos dulkėmis, kurios buldozerio pagalba buvo sustumtos vidaus patalpose į 5,5 - 6 m. aukščio krūvas. Akivaizdu, kad dėl pasirinkto tokio birių medžiagų sandėliavimo kiekio ir sandėliavimo būdo (stumdant buldozeriu), atsirado didelės horizontalios apkrovos, kurios spaudė patalpų išorines sienas ir pastato stogą laikančias konstrukcijas, kurios, pasiekus kritinį atsparumo tašką, griuvo. Šias teismo išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - antstolės A. L. 2015-01-23 faktinių aplinkybių protokolas su priedais, kuriame užfiksuota, jog medienos atliekos supiltos iki pastato lubų, pastato kairysis šonas išsipūtęs, sienos išgriuvusios (į išorę-teismo pastaba); UAB „Svertas“ 2015-02-25 Aktas, kuriame užfiksuota, jog „naudojama sandėlio patalpos užkrovimo technologija-atvežtos medienos atliekos išverčiamos ir buldozeriu stumiamos aukštyn iki 6 m aukščio, vakarinio fasado siena išgriuvusi per keturis žingsnius (6 metrai), sienos tarplangiai išlinko į išorę, neteko pastovumo ir išgriuvo, tuo pačiu išgriuvo langų sąramos ir sienos dalis virš sąramos“. Nurodoma, kad “išjudinta visa vakarinio fasado siena-atsirado horizontalūs įtrūkimai ir 3-4 cm jos pastumtos į išorę. Avariją galėjo išprovokuoti vieno ar kelių labiausiai apkrautų ir silpniausių tarplangių griūtis“. Nurodoma, kad „sienos, sąramų ir denginio plokščių griūtis įvyko dėl neleistinai didelių horizontalių apkrovų į patalpos išorės sieną“; nuotraukos, kurios pridėtos prie UAB „Įraža“ 2015-08-18 surašyta išvada, iš kurių matyti, pastato išorinės sienos ir konstrukcijos „išstumtos“ į išorę.

Teismas savo išvadą dėl pastato griūties priežasties grindžia Kalvarijos savivaldybės 2016-02-05 surašyto akto pagrindu, kuriame komisija, sudaryta Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-03 Įsakymu Nr.D-126, konstatavo, jog statinys sugriuvo dėl netaisyklingai ir be atsakomybės sandėliuojamų medžio pjuvenų ir dulkių, pažymėjo, jog siena išgriuvo nuo birių medžiagų slėgimo į laikančias konstrukcijas ir atitvarus.

Pastato griūties priežastį pagrindžia ir 2016-11-10 d. teismo posėdžio metu apklausto liudytoju J. V. duoti paaiškinimai, kuriuose liudytojas nurodė, jog pastato statybos paskirtis yra vertikalios apkrovos. Pradėjus sandėliuoti pjuvenas atsirado horizontalios jėgos. Defektai ir griūtis negalėjo atsirasti staiga, pjuvenos, spausdamos konstrukcijas, pažeidė stogo dangą, griūtis atsirado dėl visumos priežasčių, pjuvenos buvo stumiamos buldozeriu, jų aukštis 6 metrai, tai sudaro didelę horizontalią apkrovą sienai, kuri gali suirti. Teigė, kad nors būta pastato mūro defektų, statinys nebūtų sugriuvęs, jei nebūtų netinkamai sandėliuojamos pjuvenos, jas stumiant buldozeriu. 

Minėtą pastato griūties priežastį ir sąlygas pagrindžia byloje atlikta 2016-06-09 – 2016-07-29 Teismo ekspertizė, kurioje ekspertas D. K. nustatė, jog mūrinė siena nukrito dėl horizontalių jėgų poveikio, kuris atsirado dėl sandėliuojamų medžiagų. Iš prie ekspertizės akto pridėtų fotonuotraukų matyti, kad pastato sienos ir konstrukcijos „išstumtos“ į išorę, iš išbirusių į išorę sandėliuotų medžiagų kiekio ir jų dabartinio atstumo nuo pastato sienų  galima daryti išvadą, kad horizontalus poveikis į pastato konstrukcijas buvo žymus. Apklaustas 2016 m. gruodžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertas D. K. paaiškino, jog byloje nėra duomenų, kokios horizontalios jėgos veikė sienas ir konstrukcijas ir kokio jėgos ir kokio dydžio sugriovė sienas ir konstrukcijas.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog nuomotojas įsipareigojo ir privalėjo perduoti atsakovei sandėliavimui tinkamas naudoti patalpas tiek pagal daikto paskirtį, tiek pagal daikto būklę, tačiau įsipareigojimų nevykdė, atmeta teiginius jog viena iš pagrindinių statinio griuvimo priežasčių buvo jo naudojimas ne pagal paskirtį, jog pastato griūtį iš esmės lėmė netinkamai vykdyta statinio priežiūra ir netinkama prižiūrėtojo kvalifikacija.

Dėl pastato naudojimo paskirties.  Kartu su atsiliepimu į priešieškinį į bylą ieškovė yra pateikusi ginčo pastato kadastro bylos ištrauką, kurioje nurodytos šio pastato patalpų paskirtys. Iš minėto rašytinio įrodymo matyti, kad išnuomotame pastate buvo įvairios paskirties patalpų. Jų tarpe buvo 18 patalpų, kurios nekilnojamojo turto kadastro byloje įvardijamos „sandėlis“. Bendras sandėlių plotas pastate sudaro 266,72 kv. m.. Šalių sudarytame 2014 09 01 pastato priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog atsakovei perduodamas pastatas-dirbtuvės. Šie įrodymai paneigia atsakovės teiginius, jog sudarant nuomos sutartį jai buvo nežinoma pastato paskirtis. Teismas pažymi, jog LR CK 6.485 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Esant aukščiau minėtoms aplinkybėms ir vadovaujantis įstatymo leidėjo įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nuomotojas negali būti atsakingas dėl perduotų patalpų paskirties neatitikimo būsimai nuomininko veiklai. Teismas taip pat pažymi, jog 2003 m. birželio 11d. Lietuvos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtiname STR „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (su vėlesniais pakeitimais) yra pateikiama statinio naudojimo paskirties sąvoka: „statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose“ (5.14 p.). Tame pačiame teisės akte yra nurodoma pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai“ (6.1. p.). Teismas atkreipia dėmesį, jog nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigojo duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Tokiu būdu, sudarytos nuomos sutarties pagrindu, atsakovė tapo statinio naudotoju. Šalių sudaryta 2014-08-11 Nuomos sutartis buvo registruota nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė žinojo apie pastato būsimą paskirtį, sutiko juo naudotis sandėliavimo veiklai, tačiau dėl neatsakingai vykdomos veiklos sandėliuojant medžiagas, stumdant jas buldozeriu po sandėlio patalpas link sienų, iš esmės sugriovė nuomojamą pastatą.

Atsakovės teiginius dėl patalpų išsinuomotų netinkamos būklės būsimai veiklai ir esminių patalpų defektų paneigia ieškovės pateiktas 2004 10 04 Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir architektūros skyriaus Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo buvo pritarta Medienos apdirbimo cecho ir medienos gaminių džiovyklos (duomenys neskelbtini), techniniam projektui, kurį parengė UAB „Travėja“. Projekte buvo numatytas statinių remontas, kuris buvo įgyvendintas 2005 metais. Pagal šį projektą mechaninių dirbtuvių patalpos buvo pritaikytos medienos apdirbimo cecho veiklai. Techniniame projekte buvo aptarti reikalavimai žaliavų ir medžiagų sandėliavimui - jos turėjo būti sandėliuojamos rietuvėse ar stelažuose, o rietuvių atstumas nuo sienų - ne mažiau kaip 0,5 - 1 metras (TP 19 lapas).

Byloje yra duomenų, jog minimo byloje pastato sienų konstrukcijos buvo sumūrytos su defektais - sienų mūras perrištas netinkamai, kai kuriose vietose plytos surištos net kas 10, 12, 14 eilių nors turėtų būti kas 4-urios, mūras sumūrytas minkštesniu skiediniu nei numatyta STR, vienaukštės pastato dalies sienos neinkaruotos prie denginio plokščių, kai kurios denginio plokštės neatremtos arba dalinai atremtos ant sienoje įbetonuotų pagalvėlių, atskirose vietose yra atmosferinio vandens nuo stogo nutekėjimo požymių, dalies stogo dangos hidroizoliacinė danga turi pažeidimų, pastate vietomis nėra sumontuotų palangių (UAB „Svertas“ 2015-02-25 Aktas, UAB „Įraža“ išvada, 2016-06-09 – 2016-07-29 Teismo ekspertizės aktas). Tačiau šios aplinkybės teismo vertinimu nėra pastato sugriuvimo priežastis ar sąlyga.

Kaip jau minėta šiame teismo sprendime, LR CK 6.477 straipsnis nustato, kad nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tokiu būdu, sudarytos nuomos sutarties pagrindu, atsakovė tapo sugriuvusio statinio naudotoju. Nuomos sutartis buvo registruota nekilnojamojo turto registre. Teisės aktai numato tam tikras imperatyvias pareigas statinių naudotojams. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė statinio naudotojo pareigas, numatytas STR 01.12.07:2004. „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos apraše“. Šis reglamentas numato, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas (30 p.), kuris privalo: naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Reglamento 2 punktas numato, kad jis taikomas visiems statinių naudotojams ir techniniams prižiūrėtojams. Tame pačiame STR pagrindiniuose statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniuose yra tiesiogiai nurodoma – „neleistina apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas arba keisti jų apkrovimo schemas kabinant arba tvirtinant prie jų atotampas, atramas arba ankerius, sandėliuojant medžiagas, dirbinius, gruntą arba kitus krūvius, perkeliant arba pastatant naujus įrenginius bei technologinę įrangą, viršijant veikiančiųjų mechanizmų arba transporto priemonių projekte numatytas galias, greičius bei stabdymo jėgas kaupiantis vandeniui, sniegui, dulkėms bei sąnašoms, taip pat kitais poveikiais, nenumatytais statinio projektuose ir galinčiais pakeisti statinio arba konstrukcijų darbo schemą, sukelti pavojingas deformacijas“ (15 p.). Atsakovė nuomos pagrindais valdydama pastatą, neleistinai apkrovė išsinuomoto statinio išorines sienas, o horizontalios apkrovos atsirado dėl didelio kiekio sandėliuojamų medienos atliekų (pjuvenų ir šlifavimo dulkių) buldozeriu uždaroje patalpoje sustumtų iki 6 m. aukščio. Dėl šios priežasties griuvo pastato išorinė siena. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia atsakovės teiginius, kad pastatas sugriuvo dėl naudoto minkštesnio plytų surišimo skiedinio, stogo hidroizoliacinės dangos įtrūkimų, nesumontuotų palangių. Įstatymas numato pareigą nuomininkui laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą (CK6.493 str.) tačiau šios pareigos atsakovė nevykdė.

Atsakovė sieja pastato sugriuvimą su netinkama jo technine priežiūra ir prižiūrėtojo netinkama kvalifikacija. Teismas atkreipia dėmesį, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki pastato sugriovimo dėl neatsakingo nuomininko naudojimosi juo praėjo tik keturi mėnesiai. Atsakovė mano, kad ieškovė turėjo nuolat tikrinti pastato būklę nuomos sutarties vykdymo metu, tačiau prievolės nevykdė, dėl to įvyko pastato griūtis. Pati atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (baigiamoji kalba) nurodo, kad Statinio priežiūros techninio žurnalo įrašų matyti, kad nuomos santykių metu žurnale yra atlikti įrašai - 2014-09-11, 2014-10-15, 2014-11-13, 2014-12-12, 2015-01-16. Šie įrodymai teismo vertinimu, liudija, kad atsakovė vykdė prisiimtą pareigą prižiūrėti pastatą. Kartu pabrėžtina, jog LR CK 6.489 straipsnio 5 dalis numato, kad nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu. Tokiu būdu ieškovė vykdė pastato priežiūrą pildydama žurnalą, tačiau neturėjo įstatyminės pareigos pagal CK 6.489 straipsnio 5 dalį nuolat ar pastoviai tikrinti, ką nuomininkė veikia jai išnuomotose patalpose. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo paskutinės atliktos apžiūros 2014-12-12 iki pastato griūties 2015-01-16 statinyje buvo atsiradę matomi defektai ar akivaizdūs konstrukcijų įtrūkimai, kuriuos ieškovė turėjo būtinai pastebėti. Todėl atsakovės manymas, kad ieškovė, vykdydama priežiūra, turėjo numatyti pastato griūtį ir kaip nors užkirsti tam kelią, niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.).

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas būtinas civilinės teisines atsakovės atsakomybės sąlygas. Teismas pažymi, jog CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmės bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsakovė neatsakingais, nerūpestingais veiksmais naudodama pastatą savo ūkinei veiklai vykdyti, turėdama galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, sugriovė ieškovei priklausantį pastatą, tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovei priklausiantis pastatas buvo suniokotas (CK 6.247 str.). Dėl to ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, nes įrodytas (CPK 178 str., 6.246-6.248 str., 6.263 str.).

Dėl žalos dydžio.

Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės realizavimui, papildomas rezultatas. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo dėl sugriauto pastato ir jos dydžio nustatymo, teismas pažymi, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Ieškovė padarytos žalos dydį įrodinėjo V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2015-07-03 Tyrimo akte atliktais skaičiavimais, V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2016-04-15 Tyrimo akte atliktais perskaičiavimais,  kur įvertinus 53,75 proc. ginčo pastato nusidėvėjimą, ieškovės teigimu, pastato atstatymo savikaina būtų 103 448 Eur (be PVM). Ieškovė nesutiko su eksperto D. K. ekspertizės akte atliktais pastato atstatymo darbų kaštų skaičiavimais, teigė, kad ekspertas nepagrįstai, neišskiria darbo, mechanizmų ir medžiagų įkainių, kai tuo tarpu Firmos „Tyrimai ir projektai“ sąmatoje šios pozicijos yra atskirtos, ekspertas, įvertindamas nusidėvėjimą, skaičiuoja nusidėvėjimo procentą ne tik medžiagų atžvilgiu, bet ir darbų atžvilgiu bei mechanizmų atžvilgiu, kai tuo tarpu Firmos „Tyrimai ir projektai“ sąmatoje nusidėvėjimas yra apskaičiuotas tik medžiagų atžvilgiu. Tai yra esminis skirtumas, kurio pagrindu susidaro reikšmingas abiejų sąmatų sumų neatitikimas.

Atsakovė, nors ir teigdama, kad neatsako už ieškovės patirtus nuostolius, palaikė ekspertizės akte eksperto D. K. pateiktus skaičiavimus, kur duota išvada, jog pastato atstatymo darbų kaina yra 58044 Eur.

Teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog pastato atstatymo savikaina būtų 103 448 Eur (be PVM). Iš byloje pateiktų V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2015-07-03 Tyrimo akte atliktų skaičiavimų ir V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2016-04-15 Tyrimo akte atliktų perskaičiavimų, D. K. ekspertizės akte nurodomų skaičiavimų matyti, kad sumos abiejuose įrodymų šaltinuose, nevertinant pastato nusidėvėjimo laipsnio ir pridėtinių išlaidų, yra labai panašios: ekspertas D. K. neskaitant nusidėvėjimo, pridėtinių išlaidų ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiuoja bendrą atstatymo lėšų sumą - 105 423 Eur, o V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtoje sąmatoje ši suma yra 108 323 Eur. Skirtumas sudaro 2 900 Eur. Iš esmės, tai rodo, kad ekspertas ir V. M. sutaria dėl atstatymo apimčių ir įkainių. Skirtumas galėjo susidaryti dėl to, jog ekspertas D. K. taikė 2016 m. kovo mėnesio kainas, kai tuo tarpu Firma „Tyrimai ir projektai“ savo sąmatą parengė 2015 m. kovo mėnesio įkainiais. Teismas atkreipia dėmesį, jog eksperto D. K. sudarytoje sąmatoje neįskaičiuotos į atstatymo darbų kaštus pridėtinės išlaidos, tokios kaip papildomų medžiagų ir mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, rangovo pelnas. Šios pridėtinės išlaidos sudaro taip pat reikšmingą išlaidų dalį.

Tokiu būdu, eksperto ir V. M. firmos pateikiamų pastato atstatymo darbų ir medžiagų kaina skiriasi dėl dviejų priežasčių: 1) taikomo pastato nusidėvėjimo skaičiavimo būdo 2) pridėtinių išlaidų, reikalingų pastato atstatymui įtraukimo ar ne į sąmatą sprendimas.

Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ekspertas D. K., sudarydamas sąmatą, neišskiria darbo, mechanizmų ir medžiagų įkainių, kai tuo tarpu V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ sąmatoje šios pozicijos yra atskirtos. Ekspertas D. K. įvertindamas nusidėvėjimą, skaičiuoja pastato nusidėvėjimo laipsnį procentais ne tik medžiagoms atžvilgiu, bet ir būsimiems darbams bei mechanizmų apmokėjimo sąnaudoms, kai tuo tarpu V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ sąmatoje pastato nusidėvėjimas yra apskaičiuotas tik medžiagų atžvilgiu. Tai yra esminis skirtumas, kurio pagrindu susidaro reikšmingas abiejų sąmatų sumų neatitikimas. Apklaustas 2016-11-10 d. teismo posėdžio metu liudytoju G. J. paaiškino, jog dirba eksperto asistentu V. M. firmoje „Tyrimai ir projektai“, buvo nuvykęs prie sugriuvusio pastato, apžiūrėjo, susipažino su ekspertų atliktu tyrimu dėl pastato griūties, parengė sąmatą, kiek kainuotų pastato atstatymas. Nurodė, kad šiuo metu galioja 2016 metų kainos, jos būtų 5 procentus didesnės. Skaičiavo nusidėvėjimo procentą nuo medžiagų vertės, taikant 37 procentų pastato nusidėvėjimo laipsnį. Vėliau perskaičiavo, taikant 53,75 procentų nusidėvėjimą, surašė V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2016-04-15 papildomą aktą. Apskaičiuojant sąmatą naudojo programinę įrangą „Sistela“, rankiniu būdu atliko tik pastato nusidėvėjimo vertės skaičiavimus. Apklaustas  2016-11-10 d. teismo posėdžio metu liudytoju T. M. paaiškino, jog atliko skaičiavimus, kurie pagrindžia sugriuvusio pastato atstatymo kaštus, surašė V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ aktą ir papildomą aktą. Buvo vertinama pastato konstrukcijų demontavimas ir nauja statyba.. Skaičiavo nusidėvėjimą tik nuo būsimų reikalingų medžiagų pastato atstatymui, nelogiška būtų taikyti nusidėvėjimo laipsnį ir vertę nuo darbų kainos, nes niekas nedirbs statybose 53 procentais pigiau. Nurodė, kad turi ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto priežiūros vadovo ir projekto dalies ekspertizės vadovo kvalifikacijas. Nurodė, kad eksperto D. K. atliktoje ekspertizėje nėra matyti darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų darbų kainos išskyrimo. Skaičiavimų stulpelyje „nusidėvėjimo procentas“ apskaičiuojant ekspertui atstatomojo remonto vertes, galimai ekspertas nusidėvėjimo procentą įvedė rankiniu būdu, nes naudotoje programinėje įrangoje „Sistela“ tokio įrankio nėra. 

Įvertinęs visus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, apklaustų byloje liudytojo, eksperto paaiškinimus, teismas sprendžia, jog skaičiuojant sugriauto pastato atstatymo kaštus, pastato nusidėvėjimas turėtų būti įvertinamas tik skaičiuojat reikalingų tam medžiagų kainoje (kaip tai atliko firma „Tyrimai ir projektai“). Šią išvadą pirmiausia, pagrindžiama ta aplinkybe, jog neįmanoma atlikti darbų virš 50 procentų pigiau jų tikrosios vertės, kaip yra apskaičiuota eksperto D. K. sąmatos pozicijose. Antra, LR CK 6.251 str. numato visišką nuostolių atlyginimo principą, t. y. ieškovė teismo sprendimo pagalba turėtų būti atstatyta į tokią pačią turtinę padėtį, kuri buvo iki nuostolių kilimo. Tai reiškia, jog sugriauto statinio atstatymui reikalingo darbo sąnaudų ir mechanizmų apmokėjimo apimtis ir vertė nekinta, nepriklausomai nuo to, ar pastatas atstatomas senomis medžiagomis, ar naujomis. Šiuo ginčo aspektu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika liudija, jog būsimos pridėtinės išlaidos yra priteisiamos. 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pridėtinių išlaidų atlygintinumo, nurodant, kad „ekspertui apskaičiuojant atkuriamąją sudegusio ieškovės turto vertę, buvo įvertintos visos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos“.

Sprendžiant šalių ginčą dėl atliktinų darbų apimties atstatant pastatą, teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pateikė MB „Esminiai statinio reikalavimai“ eksperto M. A. atliktą sugriauto statinio atstatymui reikalingų statybos darbų apimčių patikrinimą, M. A., turintis statinio konstrukcinės dalies ekspertizės vadovo kvalifikaciją (atestato Nr. 30530), sudarė statinio konstrukcijų apžiūros aktą ir pateikė ieškovei reikalingų statinio atstatymui statybos darbų apimtis bei jas palygino su firmos „Tyrimai ir projektai“ sudarytos sąmatos apimtimis. Darbų apimtys iš esmės sutapo. Apklaustas 2016-12-06 teismo posėdžio metu liudytoju M. A. paaiškino, jog jis atliko sugriuvusio statinio apžiūrą ir surašė aktą dėl statinio atstatymo apimčių, nustatė, kad po pirminės griūties, kurią užfiksavo UAB „Svertas“ ekspertai, yra nugriuvusi didesnė pastato dalis, dalis statinio konstrukcijų yra išklibusios ir išvirtusios, todėl jis ieškovės prašymu perskaičiavo pateiktame akte būsimojo atstatomojo remonto vertę, skaičiuojant pastato nusidėvėjimą ir be jo. Nurodė, kad eksperto K. sudarytoje sąmatoje yra nemažų netikslumų skaičiuojant atstatomojo remonto kainas.

Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovė visiškai įrodė byloje reikalingų pastato atstatymui darbų vertę ir kainą, įskaičiavus pastato nusidėvėjimo apimtis, darbų ir medžiagų vertes, teisingai skaičiavo padarytų nuostolių apimtis, teisingai įvardijo atkuriamo pastato nusidėvėjimo skaičiavimo metodikas. Teismas vertina, kad ieškovė visiškai pagrindė prašomų priteisti 103 448 Eur nuostolių sumą, todėl ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 str., 6.249 str.).

Sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 2606,58 Eur sumą, susidariusią dėl nesumokėto nuomos mokesčio dalies pagal sutartį, teismas pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė pastato nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė tikėjosi ir turėjo gauti sutartą nuomos mokestį. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei priklausantis išnuomotas pastatas buvo sugriautas, dėl ko atsakovė nesumokėjo 2606,58 Eur sutarto nuomos mokesčio ieškovei. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad yra visos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2606,58 Eur sumą, kadangi ieškovė įrodė, jog negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, sudaryta nuomos sutartimi, jos būtų gautos šalims vykdant nuomos sutartį, šios pajamos negautos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (CPK 178 str. 6.249 str. 1 d.).

Patenkinus ieškovės prašymą priteisti nesumokėta nuomos mokestį, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 93,83 Eur sutartinių delspinigių sumą (Nuomos sutarties 5.1 punktas).

Teismas vertina, kad yra pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už 106054,58 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), nes pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę,  be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

Dėl atsakovės priešieškinio.

Teismas šiame sprendime detaliai yra pasisakęs dėl to, kas lėmė pastato griūtį ir kieno kaltais veiksmais buvo padaryta žala ieškovės turtui. Tik dėl atsakovės neatsakingų, kaltų veiksmų sugriuvo pastato konstrukcijos, kurios prispaudė sandėliuotas atsakovei priklausančias medžiagas. Teismas konstatuoja, jog ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu, tokiu būdu nepažeidė atsakovės turtinių teisių ar įstatymo saugomų interesų. Nesant įrodytų ieškovės civilinės teisinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų, atsakovės priešieškinys atmetamas (CPK 178 str., 6.246 str.-6.248 str.). Atmesdamas atsakovės priešieškinį teismas taip pat pažymi, jog atsakovė nepagrindė ir patirtų nuostolių dydžio. Atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad yra praradusi sugriuvusiose patalpose esančias pjuvenas. Atsakovės nuosavybės teisė į pjuvenas neišnyko, todėl nepažeista. Byloje nėra pateikta realiai pagrindžiančių teisnius, kad atsakovei priklausančios pjuvenos, esančios sugriuvusiose patalpose, yra nebetinkamos naudoti tiems tikslams, kuriems jas naudojo. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovė pardavė dalį pjuvenų E. FAJ PW ARPEM, kodas (duomenys neskelbtini). Šis pardavimo sandoris įrodo, kad po statinio griūties 2015 m. sausio mėnesį, praėjus devyniems mėnesiams nuo griūties, atsakovės pirkėjai perka sandėlyje esančias pjuvenas. Įrodinėdama pjuvenų būklę, atsakovė pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių protokolą, kuriame konstatuotas medienos pjuvenų mėginių paėmimo, supakavimo ir mėginių užplombavimo faktas. Iš faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad pjuvenų mėginiai paimti nuo pjuvenų krūvos paviršiaus (tai matyti iš paėmimo proceso aprašymo bei nuotraukų 005, 007, 009, 011, 013, 014. Todėl logiška manyti, kad jose gali būti rasta statybinių šiukšlių. Byloje ieškovė taip pat nepagrindė teiginio, jog visos prispaustos po pastato konstrukcijomis medžiagos nėra tinkamos naudoti (CPK 178 str. 6.249 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovė Kauno apygardos teismui 2016-12-14 pateikė detalizuotą prašymą, kuriame nurodė, jog iš viso turėjo 8 115,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 133,72 Eur suma už antstolio faktinių aplinkybių protokolo surašymą pagal 2015 m. sausio 26 d. sąskaitą-faktūrą AL Nr. 150038; 500 Eur suma už UAB „Svertas“ akto surašymą, pagal PVM sąskaitą-faktūrą SVE Nr. 15-537; 1210 Eur suma už Firmos „Tyrimai ir projektai“ žalos apskaičiavimą dėl statinio griūties, pagal PVM sąskaitą-faktūrą TYR Nr. 2015124; 242 Eur suma už Firmos „Tyrimai ir projektai“ už sugaištą laiką atstovams atvykti į teismo posėdį duoti paaiškinimus teisme, pagal PVM sąskaitą-faktūrą TYR Nr. 2016163; 1770,24 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį byloje; 780 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagal sąskaitą 2015 10 01 Nr. 00000506; 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagal sąskaitą 2015 12 02 Nr. 00000521; 780 Eur teisinės pagalbos              išlaidos pagal sąskaitą 2016 02 09 Nr. 00000531; 750 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagal sąskaitą 2016 04 25 Nr. 00000542; 360 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagal sąskaitą 2016 10 04 Nr. 00000574; 900 Eur už firmos MB „Esminiai statinio reikalavimai“ sudarytą statinio konstrukcijų apžiūros aktą; 390 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagal sąskaitą 2016 12 13 Nr. 595.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo ginčo teisinio santykio sudėtingumą (ginčas dėl prievolės atlyginti turtinę žalą) ir bylos apimtį (byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinys, skirta teismo ekspertizė), įvertinus ieškovės atstovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir jų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių, ieškovės prašomos priteisti turėtos advokato atstovavimo išlaidų sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2 punkte nurodytą dydį, o faktinių ir teisinių pagrindų jį mažinti teismas nenustatė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, kad turėjo ir kitų išlaidų bylos procese-žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, antstolio darbui apmokėti ir kt. Todėl ieškovei iš atsakovės yra priteistina 8115,96 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, valstybė turėjo 10,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetus, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės UAB „Ugnies takas“ (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „Vilijos transportas“ ieškinį patenkinti visiškai, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ priešieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilijos transportas“ (į. k. 165808849) iš uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ (į. k. 300139316) 106054,58 Eur nuostolių, 93,83 Eur delspinigių,  6 (šešis) procentus metinių palūkanų už 106054,58 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-02) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 8115,96 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ (į. k. 300139316) 10,72 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

   Teisėjas                                                                                           Arvydas Žibas