1 S – 821 – 491 / 2009
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. lapkričio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
skundus padavusiam asmeniui V. A.,
gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto keturis kartus,
2009 m. spalio 7 d. ir 2009 m. lapkričio 16 skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas panaikinti teistumus, ir 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą dėl 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties,
NUSTATĖ:
Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. vasario 23 d. nuosprendžiu (toliau – 1995-02-23 nuosprendis) V. A. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams. Nesuėjus teistumo pagal šį nuosprendį išnykimo terminui, V. A. padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu (toliau – 1999-08-27 nuosprendis), jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 118 str. 3 d., 272 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvylikai metų. Šios veikos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-06-17 nutartimi, keista Panevėžio apygardos teismo 2003-07-11 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-23 nutartimi, perkvalifikuotos pagal naująjį BK ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartimi V. A. buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš vienerius metus dešimt mėnesių dvidešimt keturias dienas.
2009 m. liepos 1 d. prašymu V. A. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą ir prašė panaikinti jo teistumus pagal 1995-02-23 bei 1999-08-27 nuosprendžius, tačiau teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jo prašymą atmetė. Šią nutartį V. A. 2009 m. spalio 7 d. skundu apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau apylinkės teismas, nustatęs, kad V. A. praleido skundo padavimo terminą, 2009 m. spalio 12 d. nutartimi šio skundo nepriėmė ir jį grąžino V. A..
2009 m. spalio 7 d. ir 2009 m. lapkričio 16 d. skundais V. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. bei 2009 m. spalio 12 d. nutartis ir jo teistumus pagal 1995-02-23 bei 1999-08-27 nuosprendžius. Nurodo, kad jis apylinkės teismo prašė atidėti jo prašymo dėl teistumo panaikinimo nagrinėjimą, nes jam reikėjo pilnai pasiruošti teismo procesui ir susirasti gynėją, tačiau teismas šį jo prašymą atmetė. Be to, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties nuorašas jam buvo įteiktas žymiai vėliau, o skundą dėl šios nutarties jis padavė nepažeisdamas nustatytų terminų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti minėtą skundą ir nepersiuntė jo aukštesnės instancijos teismui.
Teismo posėdyje skundus padavęs asmuo ir jo gynėjas prašo skundus patenkinti. Prokurorė prašo V. A. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti jam teistumus, atmesti.
2009 m. lapkričio 16 d. skundas tenkinamas iš dalies, o 2009 m. spalio 7 d. skundas atmetamas.
BPK 364 str. 3 d. nustato, kad skundas dėl apylinkės teismo nutarties, kuria buvo išspręstas teistumo laiko sutrumpinimo arba jo panaikinimo klausimas, apygardos teismui paduodamas per penkias dienas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje nurodė, kad V. A. dalyvavo skelbiant 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį, tačiau skundą dėl šios nutarties jis padavė praėjus vienam mėnesiui ir dviem dienoms nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, t.y. praleidus skundo padavimo terminą. Atsižvelgęs iš esmės vien tik į šias aplinkybes, apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. skundo nepriėmė ir grąžino jį V. A.. Su tokiais apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties motyvais sutikti negalima. Visų pirma, teismas suklydo teigdamas, kad V. A. 2009 m. spalio 7 d. skundą padavė nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo praėjus vienam mėnesiui ir dvejoms dienoms, nes iš tikrųjų jis skundą surašė nuo minėtos nutarties priėmimo praėjus dvidešimčiai dienų. Šis skundas Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas dar po dviejų dienų, t.y. praėjus dvidešimt dviem dienom nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo (baudžiamoji byla Nr. 13-105/99, 7 t., 185 b.l.). Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. A. 2009-07-01 prašymą dėl jo teistumų panaikinimo padavė būdamas suimtu Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tai, kad jis yra sulaikytas dėl nusikalstamų veikų padarymo, V. A. patvirtino 2009-09-17 vykusiame teismo posėdyje. Paskelbęs 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį, apylinkės teismas šią nutartį V. A. išsiuntė taip pat į Šiaulių tardymo izoliatorių (baudžiamoji byla Nr. 13-105/99, 7 t., 176 – 179, 181 b.l.). Visos šios aplinkybės rodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui buvo žinoma, jog V. A. yra suimtas, todėl, BPK 364 str. 3 d. prasme, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties apskundimo terminą teismas jam turėjo skaičiuoti nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos. V. A. teigia, jog 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties nuorašas jam buvo įteiktas žymiai vėliau. Ir iš tikrųjų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2009-09-28 rašte Nr. 14/01-13788 nurodoma, kad 2009-09-21 V. A. buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (baudžiamoji byla Nr. 13-105/99, 7 t., 182 b.l.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus darbuotoja skundą nagrinėjantį teismą informavo, kad laiškas iš Panevėžio miesto apylinkės teismo, adresuotas V. A., Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas 2009-10-22, t.y. kitą dieną po V. A. išvykimo į ligoninę. Po dviejų dienų, t.y. 2009-09-24 minėtas laiškas buvo persiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Tačiau 2009-09-28 V. A. iš ligoninės grįžo į Šiaulių tardymo izoliatorių, todėl šis laiškas ligoninėje jam nebuvo įteiktas. 2009-10-05 minėtas laiškas grįžo į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur po dviejų dienų, t.y. 2009-10-07 ir buvo įteiktas V. A.. Tai, kad iš Panevėžio miesto apylinkės teismo V. A. siųstas laiškas pastarajam buvo įteiktas 2009-10-07, patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtiesiems (nuteistiesiems) įteiktų atsakymų registracijos žurnalo kopija.
Tokiu būdu, aukščiau išvardytos aplinkybės rodo, kad V. A. 2009 m. spalio 7 d. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties surašė šios nutarties nuorašo įteikimo jam dieną, o šis skundas Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas po dviejų dienų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad V. A. 2009 m. spalio 7 d. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties padavė nepraleidęs skundo padavimo termino, todėl tiek apylinkės teismo 2009-10-12 nutartis, tiek 2009-11-05 nutartis, kuriomis teismas atsisakė priimti šį V. A. skundą, negali būti laikomos teisėtomis bei pagrįstomis, todėl jos naikintinos, o V. A. skundas nagrinėtinas iš esmės.
BK 97 str. 3 d. 3 p. b) p.p. nustato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. BK 97 str. 7 d. įtvirtinta teismo teisė, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, nuteistojo prašymu sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. BK 97 str. 8 d. nustatyta, kad turinčiam teistumą asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, o teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikalstamą veiką atlikimo.
V. A. prašė apylinkės teismo panaikinti jo teistumus pagal 1995-02-23 ir 1999-08-27 nuosprendžius, tačiau apylinkės teismas, teisingai nustatęs, jog teistumo pagal 1995-02-23 nuosprendį išnykimo eiga V. A. nutrūko jam padarius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas 1999-08-27 teismo nuosprendžiu (BK 97 str. 8 d.), pagrįstai sprendė tik teistumo pagal paskutinį įsiteisėjusį, t.y. 1999-08-27 nuosprendį – panaikinimo klausimą.
Minėta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartimi V. A. 2005 m. kovo 1 d. buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš vienerius metus dešimt mėnesių dvidešimt keturias dienas. Tai reiškia, kad 5 metų teistumo terminas tokiu atveju V. A. turėjo būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos (2005-03-01), o ne nuo momento, kada jis pilnai atliko laisvės atėmimo bausmę (įskaitant ir jos dalį, nuo kurios jis buvo atleistas lygtinai). Vadinasi, pusę teistumo termino, t.y. ribos, kuomet V. A. įgijo teisę prašyti panaikinti jam teistumą, suėjo 2007 m. rugsėjo 1 d. Tačiau, kas jau taip pat minėta, kiekvienu atveju spręsdamas, ar yra galimybė ir pagrindas panaikinti bausmę atlikusiam asmeniui teistumą, teismas privalo atsižvelgti ne tik į įstatyme numatytą formalų pagrindą, bet ir į kitas svarbias aplinkybes – nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie tokio prašymo tikslingumą.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. A. teistas keturis kartus. Savo skunde jis be pagrindo tvirtina, kad neteisingai buvo nuteistas dar Panevėžio miesto apylinkės teismo 1991-09-20, 1992-01-23 bei Kauno miesto apylinkės teismo 1995-02-23 teismų nuosprendžiais, nes šie nuosprendžiai jau seniai įsiteisėję, pagal skundą nagrinėjančio teismo duomenis, jie nebuvo panaikinti, kaip kad tvirtina pats V. A., ar priimti kitokie jį reabilituojantys teismų sprendimai. Paskutiniu 1999-08-27 teismo nuosprendžiu V. A. buvo nuteistas už tris – vieną apysunkį ir du sunkius – nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos kelios svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamos prigimtinės asmens teisės – teisė į lytinio apsisprendimo laisvę ir teisė į kūno neliečiamumą. Šiuo metu, neišnykus teistumui už paminėtus anksčiau padarytus nusikaltimus, jis vėl kaltinamas padaręs tokius pat nusikaltimus – nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (byla šiuo metu nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme). Be to, V. A. nevedęs, po bausmės atlikimo 2005 m. kovo mėnesį jis niekur nedirbo, neturėjo jokio kitokio legalaus ir nuolatinio pajamų pragyvenimui šaltinio. Visos šios aplinkybės V. A. charakterizuoja tik neigiamai. Esant joms, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis daro išvadas iš savo teistumų, taisosi, stengiasi pakeisti savo požiūrį į visuomenės vertybes, todėl jo prašymas prieš laiką naikinti teistumą negali būti tenkinamas.
Atsižvelgusi į aukščiau išvardytas aplinkybes, o taip pat įvertinusi tai, kad šiuo metu teistumo pagal 1999-08-27 nuosprendį išnykimo eiga V. A. gali būti nutrūkusi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pagrįstai atmetė V. A. prašymą panaikinti jo teistumus, pastarojo 2009 m. spalio 7 d. skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjanti kolegija, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį, o tuo pačiu ir V. A. teistumą pagal 1999-08-27 nuosprendį, skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p. ir 2 p., teismas
NUTARĖ:
V. A. 2009 m. lapkričio 16 d. skundą tenkinti iš dalies :
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuriomis atsisakyta priimti jo 2009-10-07 skundą kaip paduotą praleidus apskundimo terminą.
2009 m. spalio 7 d. V. A. skundą, kurio jis prašė panaikinti jo teistumą pagal 1995-02-23 Kauno miesto apylinkės bei 1999-08-27 Panevėžio miesto apylinkės teismų nuosprendžius, atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Valdas Petras Meidus
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Bronė Vidzėnienė