Civilinė byla Nr. e2A-438-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02866-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ARRO“ ir užsienio draudimo įmonei „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo arba draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys - M. D. ir D. D..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. I. J. Č. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARRO“ 2 723,49 Eur nuostolių atlyginimo, o netenkinus šio reikalavimo, priteisti iš atsakovės užsienio draudimo įmonės „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje (toliau – AAS „BTA Baltic Insurance Company“), 2 149,99 Eur draudimo išmokos; taip pat priteisti iš bet kurios atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 6 d. ieškovės automobilis Lexus IS 250 buvo apdraustas atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sausumos transporto priemonių draudimu (visų rizikų draudimas su pagalba kelyje, draudimo išskaita - 150 Eur). Galiojant šiai draudimo apsaugai, sugedo automobilio užrakto sistema, todėl automobilio transportavimui į servisą buvo iškviestas draudiko įgaliotas asmuo UAB „ARRO“. Automobilį nuvežus remontui, jo nepavyko nukelti nuo autovežio, todėl atsakovės UAB „ARRO“ įgaliotas trečiasis asmuo M. D. automobilį nuo autovežio nutempė per jėgą, taip sugadindamas automobilio automatinę greičių dėžę, kuri automobilio nutempimo metu buvo įjungta į parkavimo padėtį („P“) ir kurios remontas ieškovei kainavo 2 299,99 Eur.
2. Atsakovė UAB „ARRO“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovei automobilio Lexus IS 250 transportavimo paslauga buvo suteikta pagal draudimo sutartį, ir šios paslaugos teikėjas yra draudikas - AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl UAB „ARRO“ yra netinkamas atsakovas. Ieškovė turėtų pirmiausiai reikalauti draudimo išmokos priteisimo.
2.2. Ieškovė šiuo atveju pareiškė ne alternatyvius, o du savarankiškus ieškinio reikalavimus, nors įstatymai neįtvirtina galimybės reikšti ieškinio reikalavimus pagal jų eiliškumą, tokius reikalavimus nepagrįstai įvardijant kaip alternatyvius.
2.3. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl sugadintos greičių dėžės, jos gedimo priežasties, be to, šiuo atveju nežinoma, kokia dėžės pavara buvo įjungta nuo pat transportavimo pradžios.
2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškovės nurodomas pavarų dėžės gedimas nesusijęs su automobilio transportavimo įvykiu, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl automobilio transportavimo ar jo užkėlimo ar nukėlimo nuo tralo. Automatinėse pavarų dėžėse parkavimo stabdis yra atskiras mechanizmas, kurį sugadinus, pati pavarų dėžė negali būti sugadinta. Be to, nei prieš, nei po remonto, nei remonto metu nebuvo užfiksuotos sugedusios dalys, todėl nežinoma, kokie apgadinimai buvo kilę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. Č. į valstybės biudžetą 53,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojo, kuris atliko pavarų dėžės remontą-keitimą, parodymus, atsakovės (draudimo bendrovės) surašytą automobilio apžiūros aktą, sprendė, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės automobilio automatinės pavarų dėžės gedimą, kaip tokį, kuris atsirado po atlikto automobilio transportavimo, konkrečiai, automobilio nukėlimo nuo tralo metu, kai automobilis buvo jėga nuo tralo nutempiamas su įjungta parkavimo padėtimi „P“, be kita ko (tačiau tuo neapsiribojant), tam tikrą laiką buvo nutempiamas nuo tralo su jau nukeltais vienos ašies ratais, kitos ašies ratams vis dar esant ant tralo (dėl tokios ratų padėties automobilio nutempimo nuo tralo metu kažkurios ašies ratai turėjo neišvengiamai būti prasukami per jėgą, taip paveikdami ir pavarų dėžę). Teismas vertino, kad ieškovė pakankamai aiškiai nurodė ir apibrėžė neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.
5. Teismas nurodė, jog kadangi automobilio transportavimas buvo atliktas pagal ieškovės ir atsakovės, būtent draudiko, sudarytoje draudimo sutartyje nurodytą „pagalba kelyje“ sąlygą, todėl automobilio transportavimo sąlygas nulėmė būtent draudimo sutartis, kuri siejo tik ieškovę ir atsakovę – draudimo bendrovę, o kadangi šios paslaugos suteikimui atsakovė (draudikas) pasitelkė atsakovę UAB „ARRO“, o ši – trečiąjį asmenį M. D., tai tokiems dalyvaujančių byloje asmenų teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio nuostatos, kurios nulemia atsakovės (draudiko) civilinę atsakomybę už visus jos pasitelktus asmenis, įskaitant ir tuos, kurie veikia civilinės sutarties pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės UAB „ARRO“ atsikirtimais, kad UAB „ARRO“ yra netinkama atsakovė šioje byloje – tiek sudaryta draudimo sutartis, tiek CK 6.264 straipsnio nuostatos teikia pagrindą - prielaidas spręsti būtent dėl atsakovės (draudiko) civilinės atsakomybės.
6. Tačiau, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė nesikreipė į atsakovę (draudiką) dėl pavarų dėžės remonto atlikimo tvarkos-sąlygų, neužfiksavo remonto metu paaiškėjusių pavarų dėžės gedimų, neišsaugojo sugedusios pavarų dėžės ir nesikreipė į atsakovę (draudiką) po atliktų remonto darbų, teismas konstatavo, kad atsakovė (draudikas) neturėjo galimybių nustatyti ir įvertinti esminių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės nurodomu pavarų dėžės gedimu, gedimo pobūdžiu, mastu ir (arba) priežastimis, todėl dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė (draudikas) neturėjo galimybių tinkamai įvykdyti / įgyvendinti Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.3 14.6 punkte įtvirtintą teisę pareikalauti ieškovės perduoti draudikui apgadintą ir pakeistą pavarų dėžę.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei, kaip draudėjai, gali ir turi būti žinomos jos, kaip draudėjos, pareigos pateikti draudikui tiek visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, tiek ir atitinkamos draudimo taisyklių (kaip sudarytos draudimo sutarties sudėtinių dalių) nuostatos, todėl ieškovė negali teisintis tokių jai tenkančių pareigų nežinojimu. Be to, jau nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. (t. y. dar iki atliekant pavarų dėžės remonto-keitimo darbus) ginčo santykiuose ieškovei atstovavo advokatas.
8. Teismas sprendė, kad dėl ieškovės veiksmų-neveikimo (neužfiksuojant-neišsaugojant reikšmingų įrodymų) esant apsunkintam įrodinėjimui, esant pakankamiems atsakovės (draudiko) atsikirtimams, kad atlikti pavarų dėžės remonto-keitimo darbai nesusiję su atliktu automobilio transportavimu, be kita ko, su automobilio užkėlimu ar nukėlimu-nutempimu nuo tralo, nes pavarų dėžės korpuse esantis parkavimo stabdis yra atskiras mechanizmas, kuriam sugedus negali būti sugadinta visa likusi pavarų dėžės dalis; be to, pavarų dėžės hidraulinis tepalas nėra sujungtas su parkavimo stabdžiu, todėl sulūžus parkavimo stabdžiui, metalo likučiai negali su hidrauliniu skysčiu patekti į kitus pavarų dėžės mechanizmus ir juos sugadinti, todėl vien tik ieškovės paaiškinimai ir liudytojo parodymai nepatvirtina (nepakankamai patvirtina) priežastinio ryšio tarp netinkamai atlikto automobilio nukėlimo nuo tralo (kaip neteisėtų veiksmų) ir ieškovės patirtų nuostolių (remonto išlaidų) buvimo. Teismas nurodė, kad vien tik nesilaikant gamintojo reikalavimų atliktas automobilio transportavimas (jo nutempimas nuo tralo su įjungta parkavimo pavara) negali savaime patvirtinti ieškovės nurodomo tokio pavarų dėžės gedimo, kuris nulemtų visos pavarų dėžės (o ne vien tik parkavimo stabdžio) keitimo poreikį. Ieškovei neišsaugojus reikšmingų įrodymų, nėra galimybės nustatyti, kokio tiksliai masto-pobūdžio (visos pavarų dėžės ar tik kažkurios jos dalies) gedimas atsirado. Nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomos visos žalos ir neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės (draudiko) pareigos išmokėti draudimo išmoką.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) J. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo teiginys (išvada), esą „šiuo atveju nėra pagrindo ieškovės naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti draudimo išmoką už pavarų dėžės remontą, kadangi nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų“, iš esmės prieštarauja to paties teismo skundžiamo sprendimo kitoje dalyje padarytai išvadai, kad „šių įrodymų visuma, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovės argumentus, kad automobilio pavarų dėžės gedimas atsirado po nagrinėjamo transportavimo <...>. Tad ieškovė pakankamai aiškiai nurodė-apibrėžė neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų <...>“. Taigi, pirmosios instancijos teismas vienoje savo skundžiamo sprendimo dalyje vienareikšmiai nustatęs bei konstatavęs, kad automobilio pavarų dėžė sugedo ir ieškovei žala padaryta būtent dėl atsakovės UAB „ARRO“ veiksmų, kas reiškia aiškaus priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų konstatavimą, kitoje skundžiamo sprendimo dalyje jau daro sau pačiam prieštaraujančią išvadą ir teigia, kad vis dėlto priežastinis ryšys nagrinėjamoje situacijoje nenustatytas, dėl ko neva nėra pagrindo išmokėti draudimo išmoką.
10.2. Draudimo išmoka gali būti nemokama išimtinai tik siaurais konkrečiais Taisyklių specialiosios dalies 5.1.- 5.2. punktuose išvardintais atvejais, tarp kurių tokio atvejo, kuris būtent šiuo atveju akcentuojamas tiek teismo, tiek atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (esą ieškovė nesikreipė į draudiką dėl pavarų dėžės remonto atlikimo tvarkos ir/arba sąlygų, neužfiksavo remonto metu paaiškėjusių pavarų dėžės gedimų, sugedusios pavarų dėžės neišsaugojo) nėra numatyta. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ deklaruojami teiginiai dėl atsisakymo išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kuomet iš esmės ginčo dėl to, ar įvykis buvo draudiminis Taisyklių aspektu, apskritai net nėra (ir pats pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad neteisėti veiksmai padarant automobiliui žalą yra visiškai įrodyti), tokios teisės atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pagal Draudimo įstatymo bei Taisyklių nuostatas nesuteikia.
10.3. Pats draudikas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendime pripažino, kad atliko automobilio apžiūrą, kurios metu „užfiksuoti automobilio mechaniniai priekinio ir galinio bamperio pažeidimai, o taip pat pavarų dėžės gedimas“. Ieškovė atliko visas jai priskiriamas pareigas pagal Draudimo sutartį - tinkamai sumokėjo draudimo įmoką, informavo Draudiką apie įvykį. Draudikas savo ruožtu pats išsamiau nesidomėjo automobilio greičių dėžės gedimais, nors juos ir nustatė, ieškovės, kaip vartotojos, nei žodžiu, nei raštu neinformavo, ką ieškovė turėtų daryti, norėdama gauti draudimo išmoką, vietoj to formaliai atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes neva greičių dėžės sugadinimai neužfiksuoti ir neaiškios jos gedimo priežastys (nors UAB „ARRO“ įgalioto asmens pasiaiškinimas draudikui buvo pateiktas, o paties Draudiko specialistas buvo atvykęs apžiūrėti automobilį). Taigi, pirmosios instancijos teismo atsisakymas priteisti ieškovei draudimo išmoką, esant tam pakankamam pagrindui, yra aiškiai nepagrįstas.
10.4. Net ir tuo atveju, jeigu teismo ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ akcentuojami ieškovės veiksmai (neišsaugotos pakeistos automobilio detalės ir neperduotos draudikui) kaip nors ir galėtų įtakoti draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, klausimas šioje vietoje kiltų tik dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, tačiau jokiu būdu ne dėl visiško atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, kas gali būti tik esant nustatytiems išimtiniams Taisyklėse įtvirtintiems pagrindams, kurių šiuo atveju nėra. Taigi, net ir suabsoliutinant teismo ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kvestionuojamus ieškovės veiksmus, vis tiek nebūtų pagrindo visiškai atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
10.5. Ieškovė nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovė negali nukreipti savo reikalavimų iš karto į tiesiogiai žalą padariusį asmenį – atsakovę UAB „ARRO“. Teisinis reglamentavimas aiškiai apibrėžia, kad už atsakovės UAB „ARRO“ samdomo asmens M. D. atliktais neteisėtais veiksmais (automobilio nutempimą nuo autovežio per jėgą) atsiradusią žalą (greičių dėžės gedimą) atsakinga atsakovė UAB „ARRO“, kaip darbuotoją samdantis asmuo, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė UAB „ARRO“ paslaugas suteikė pagal su atsakove AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytą sutartį. Atsakovės UAB „ARRO“ civilinė atsakomybė šiuo atveju už ieškovei padarytą žalą yra deliktinė, o visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos šiuo atveju yra įrodytos, ir atsakovės UAB „ARRO“ įgalioto (samdomo) asmens padaryti neteisėti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirtais nuostoliais. Taigi, nagrinėjamu atveju žalą patyrusi ieškovė turėjo pasirinkimo teisę žalos reikalauti iš tiesiogiai neteisėtus veiksmus padariusio M. D., ar jį samdančios atsakovės UAB „ARRO“, ar UAB „ARRO“ samdančio draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Ir visi šie subjektai turi įstatyminę pareigą atsakyti už ieškovei padarytą žalą, o vėliau tarpusavyje išsispręsti regresinių reikalavimų klausimą. Tai, kad ieškovė realizavo savo teisę patirtų remonto išlaidų kompensavimo reikalauti būtent iš UAB „ARRO“, o alternatyviai iš draudiko, yra ieškovės pasirinkimas, kuris niekaip neriboja už sukeltą žalą atsakingų asmenų atsakomybės.
10. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pats sau prieštarauja. Tai, kad teismas nurodo, kad pavarų dėžės gedimas pasireiškė po automobilio nutempimo, nereiškia, kad tai atsirado būtent dėl nutempimo.
11.2. Tai, kad pavarų dėžė buvo remontuota tik praėjus keliems mėnesiams po įvykio, yra ne tik žalos dydžio klausimas. Tai, visų pirma, yra priežastinio ryšio klausimas, kadangi eksploatuojant transporto priemonę papildomą laiką, galėjo atsirasti minėtas gedimas. Be to, vien iš techninės pusės, vien dėl tempimo ne pagal gamintojo reikalavimus, toks gedimas negali atsirasti ir tą patvirtino draudimo bendrovės ekspertai, turintys transporto inžinerijos kvalifikaciją.
11.3. Nors apeliantė nurodo, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo išmokos mokėjimo, tokia pareiga nėra ir negali būti laikoma besąlyginė. Draudimo įstatymas ne tik numato pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo išmokos mokėjimo, bet ir draudžia išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinus, kad draudžiamasis įvykis buvo. Šiuo atveju ieškovei sunaikinus įrodymus, pagal kuriuos draudikas apskritai galėtų ištirti įvykį, nustatant reikšmingas aplinkybes, tokią pareigą tapo neįmanoma vykdyti. Priešingu atveju būtų taip, kad sunaikinus įrodymus, visais atvejais būtų mokama išmoka, tokiu būdu skatinant neteisėtą elgesį, draudėjo pareigų nevykdymą pagal draudimo sutartį ir Draudimo įstatymą.
11.4. Negalima sutikti su apeliante, kad su Draudimo sutarties sąlygomis ji nebuvo supažindinta. Draudimo liudijime aiškiai yra nurodyta, kad su draudimo sutarties sąlygomis ji yra supažindinta, draudimo Taisyklių kopiją ji gavo, o remiantis teismų praktika, tai yra pakankamas įrodymas, kad su Draudimo sutarties sąlygomis apeliantė buvo supažindinta tinkamai. Be to, šios aplinkybės ieškovė neginčijo pirmosios instancijos teisme, todėl negali naudoti kaip argumento ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
11. Atsakovė UAB „ARRO“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė byloje vienu ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus skirtingiems atsakovams ir skirtingais pagrindais, dėl skirtingo dalyko, sutampa tik suminė reikalavimo išraiška. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai motyvavo tinkamo atsakovo nustatymo motyvus. Automobilio transportavimo sąlygas nulėmė būtent draudimo sutartis, kuri siejo tik ieškovę ir atsakovę-draudikę. Kadangi šios paslaugos suteikimui atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ rangos sutarties pagrindu pasitelkė atsakovę UAB „ARRO“, o ši subrangos pagrindu – trečiąjį asmenį M. D., tai tokiems dalyvaujančių byloje asmenų teisiniams santykiams taikytinos CK 6.264 straipsnio nuostatos, kurios nulemia atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ civilinę atsakomybę už visus jos pasitelktus asmenis, įskaitant ir tuos, kurie veikia civilinės sutarties pagrindu.
12.2. Jei apeliantė mano, kad žalą privalo atlyginti tiesiogiai ją padaręs asmuo, tai ji ir turi nukreipti reikalavimą į M. D., veikiantį individualios veiklos pagrindu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Apeliantė (ieškovė) J. Č. prieš pat teismo posėdį, t. y. 2023-02-20 pateikė teismui naują įrodymą – telefoninio pokalbio su atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovu garso įrašą ir prašė jį prijungti prie byloje, kadangi jo metu draudimo bendrovės atstovė pripažino, kad transportavimo metu padarius KASKO draudimu apdraustai transporto priemonei žalą, už tai yra atsakinga įmonė, suteikusi transportavimo paslaugą; kad draudimo bendrovės atstovas įvykus įvykiui turi apžiūrėti transporto priemone ir susisiekti su draudėju per protingą terminą, kuris yra 3 darbo dienos (o ginčo atveju šio termino nebuvo laikytasi); kad apgadintos detalės perduodamos draudimo bendrovei tik jei ji to reikalaus (o ginčo atveju reikalaujama nebuvo). Pažymėjo, kad ankščiau pateikti šio garso įrašo negalėjo, nes jo neturėjo, jis patvirtina priešingą, nei nagrinėjamoje byloje pateiktą atsakovės – draudimo bendrovės jos pačios Draudimo taisyklių aiškinimą ir vertinimą.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Sprendžiant atsakovų pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
17. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiuo aspektu suformuluotą teismų praktiką, įvertinęs naujai pateikto įrodymo – garso įrašo turinį, apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti, kadangi: a) apeliantė apskritai nenurodė ir iš pateikto garso įrašo (jį išklausius) nėra galimybės nustatyti, kada garso įrašas buvo darytas (ar kilus įvykus draudiminiam įvykiui, ar ieškovei dar iki teismo kreipusis į atsakovę dėl žalos atlyginimo, ar jau ginčui esant pirmosios instancijos teisme, ar vėliau); b) net ir preziumuojant, kad garso įrašas padarytas jo failo pavadinime nurodytą dieną – 2023-02-02, apeliantė teismui pateiktame prašyme nepaaiškino, kodėl į draudimo bendrovę buvo jos skambinta tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme, kodėl toks pokalbis negalėjo įvykti ankščiau; c) išklausius pateiktą garso įrašą matyti, kad jo metu yra kalbama ne apie konkretų nagrinėjamo teisminio ginčo objektu esantį įvykį, dėl kurio ieškovė prašo priteisti iš vienos ar kitos atsakovės žalos atlyginimą, o prašoma suteikti abstraktaus pobūdžio konsultaciją dėl KASKO draudimo atsakovės draudimo bendrovėje, skambinančiam asmeniui net neprisistačius, nurodžius, kad jis domisi KASKO draudimu apskritai, prašant atsitiktinį bendruoju telefonu atsiliepusį draudimo bendrovės atstovą paaiškinti vienokias ar kitokias Draudimo taisyklių nuostatas, tuo tarpu nagrinėjamos bylos dalykas yra tiek Draudimo taisyklių, tiek visų draudimo dokumentų plačiąja prasme, tiek kitų aktualių teisės normų taikymas konkrečiai ginčo situacijai, konkrečių faktinių aplinkybių plotmėje, be kita ko, vadovaujantis įrodymų vertinimo civiliniame procese nuostatomis, tad pateiktas garso įrašas nei patvirtina, nei paneigia kokias nors teisiškai reikšmingas konkretaus ginčo išsprendimui aplinkybes, taigi negali būti laikomas atitinkančiu įrodymo sąsajumo kriterijų.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės J. Č. ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo arba draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 6 d. sausumos transporto priemonių draudimu (draudimo liudijimo Nr. LT21-TPD-00007496-5) užsienio draudimo įmonėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apdraudė savo automobilį Lexus IS 250, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apdraudžiama rizika: visų rizikų draudimas + „pagalba kelyje“ paslauga; besąlyginė išskaita - 150 Eur. Byloje esanti UAB „ARRO“ 2021 m. liepos 21 d. paraiška-sutartis patvirtina faktinę aplinkybę, kad 2021 m. liepos 21 d. ieškovės automobilis, nesant užvedimo raktelio, buvo transportuojamas remontuoti iš Alytaus rajono į Jonavą, teikiant „pagalba kelyje“ paslaugą pagal minėtą Draudimo sutartį. Šio transportavimo vykdymui (kaip draudimo sutartyje nurodytos „pagalbą kelyje“ suteikimui) atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pasitelkė atsakovę UAB „ARRO“, o transportavimą faktiškai atliko atsakovės UAB „ARRO“ pasitelktas trečiasis asmuo M. D., veikdamas pagal UAB „ARRO“ ir M. D. sudarytą 2020 m. rugpjūčio 14 d. Asistavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. ARR-200814-1.
20. Byloje kilo ginčas dėl (i) ieškovės teisės į patirtų automobilio remonto išlaidų, atsiradusių dėl automatinės pavarų dėžės gedimo po atlikto netinkamo automobilio transportavimo (nukeliant automobilį nuo tralo nesilaikant automobilio naudotojo vadove pateiktų nurodymų), kompensavimą; (ii) subjekto, iš kurio ieškovė turi teisę reikalauti šių išlaidų kompensavimo, t. y. ar iš tiesiogiai neteisėtus veiksmus padariusio M. D., ar jį samdančio UAB „ARRO“, ar UAB „ARRO“ samdančio draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, skundžiamame sprendime nors ir sprendė, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės automobilio automatinės pavarų dėžės gedimą po atlikto automobilio transportavimo (po nukėlimo nuo tralo metu), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę (draudiką) dėl pavarų dėžės remonto atlikimo Draudimo sutartyje nustatyta tvarka (sąlygomis), neužfiksavo remonto metu paaiškėjusių pavarų dėžės gedimų, neišsaugojo sugedusios pavarų dėžės ir nesikreipė į atsakovę (draudiką) po atliktų remonto darbų, teismas konstatavo, jog atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, neturėdama galimybės įvertinti esminių faktinių aplinkybių, neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką, o ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodomos visos žalos ir neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė UAB „ARRO“ yra netinkama atsakovė byloje, kadangi už jos veiksmus pagal CK 6.264 straipsnį atsako ją samdęs asmuo – atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
22. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog, visų pirma, teismo atsisakymas priteisti draudimo išmoką, esant tam pakankamam pagrindui, yra aiškiai nepagrįstas, kadangi draudimo išmoka gali būti nemokama išimtinai tik konkrečiais Taisyklėse išvardintais atvejais, tarp kurių nagrinėjamo atvejo nėra, tad šiuo atveju gali būti keliamas tik draudimo išmokos dydžio nustatymo klausimas, tačiau ne dėl visiško atsisakymo mokėti draudimo išmoką; antra, teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovė negali nukreipti savo reikalavimo iš karto į tiesiogiai žalą padariusį asmenį – UAB „ARRO“. Apeliantės vertinimu, žalą patyrusi iškovė turėjo pasirinkimo teisę žalos reikalauti iš tiesiogiai neteisėtus veiksmus padariusio M. D., ar jį samdančio UAB „ARRO“, ar UAB „ARRO“ samdančio draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, ir visi šie subjektai turi įstatyminę pareigą atsakyti už ieškovei padarytą žalą.
23. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nesutinka su apeliantės argumentais ir laikosi pozicijos, kad byloje, ieškovei sunaikinus įrodymus (sugedusią automobilio pavarų dėžę), pagal kuriuos draudikas galėtų ištirti draudiminį įvykį, liko neįrodytas priežastinis ryšys, t. y. ar automobilio pavarų dėžė sugedo būtent dėl minėto netinkamo automobilio nutempimo, ar vis dėlto po kurio laiko automobilį eksploatuojant. Kita atsakovė UAB „ARRO“ taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo spendimo dalimi, kad byloje tinkamai ir pagrįstai buvo konstatuota, jog UAB „ARRO“ nagrinėjamoje byloje nėra tinkama šalis (atsakovė), kadangi automobilio transportavimo sąlygas nulėmė būtent draudimo sutartis, kuri siejo tik ieškovę ir atsakovę – draudikę.
24. Taigi, byloje sprendžiama, ar atmesdamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo / draudimo išmokos priteisimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas bei proceso teisės normas, vertinandamas įrodymus.
25. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011, ir kt.).
26. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).
28. Spręsdamas dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pastebi, jog pats pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai ir visapusiškai įvertinęs visus tiek ginčo šalių, tiek trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų atstovų paaiškinimus, apklaustų liudytojų parodymus, vadovaudamasis civiliniame procese taikytinais įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bei padarė itin svarbias teisingam ginčo išsprendimui teisines išvadas, o būtent konstatavo, jog:
29.1. byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės automobilio automatinės pavarų dėžės gedimą, kaip tokį, kuris atsirado būtent po draudimo bendrovės – atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, pasitelkus trečiąjį asmenį - atsakovę UAB „ARRO“, atlikto šio automobilio transportavimo, siekiant suremontuoti automobilį sugedus jame užrakto sistemai, dėl kurio pirmiausia ir kreipėsi ieškovė į draudimo bendrovę, apdraudusią jos transporto priemonę KASKO draudimu;
29.2. automobilio pavarų dėžės gedimas atsirado būtent po nagrinėjamo transportavimo, konkrečiai automobilio nukėlimo nuo tralo metu, kai automobilis buvo jėga nuo tralo netempiamas su įjungta parkavimo padėtimi „P“, be kita ko, tam tikrą laiką buvo tempiamas nuo tralo su jau nukeltais vienos ašies ratais, kitos ašies ratams vis dar esant ant tralo; dėl tokios ratų padėties automobilio nutempimo nuo tralo metu kažkurios ašies ratai turėjo neišvengiamai būti prasukami per jėgą, taip paveikdami ir pavarų dėžę; automobilis buvo nukeliamas nuo tralo nesilaikant automobilio naudotojo vadove pateiktų nurodymų, nukėlimo metu buvo aiškiai girdėta, lyg kažkas jame sutraškėjo;
29.3. ieškovė aiškiai nurodė – apibrėžė neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų;
29.4. kadangi automobilio transportavimas buvo atliktas tarp ieškovės ir atsakovės – draudimo bendrovės sudarytos draudimo sutarties rėmuose, atsakovei teikiant „pagalbą kelyje“ paslaugą, t. y. automobilio transportavimą nulėmė draudimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, už atsakovės pasitelktų transportavimui atlikti kitų asmenų (šiuo atveju – atsakovės UAB „ARRO“ ir jos pasitelkto pagal asistavimo paslaugų teikimo sutartį trečiojo asmens M. D.) padarytą žalą atsako pati atsakovė – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kadangi CK 6.264 straipsnyje numatyta, jog samdantis darbuotojus, atliekančius darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, t. y. įtvirtinta civilinė atsakomybė už visus asmens pasitelktus kitus asmenis, įskaitant tuos, kurie veikė civilinės sutarties pagrindu;
29.5. atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nagrinėjamoje situacijoje veikia ir kaip atsakingas už žalą asmuo ir tuo pačiu kaip KASKO draudikas.
29. Pažymėtina, kad tokių pirmosios instancijos teismo išvadų – tiek, kiek tai susiję su byloje nustatytais ir įrodytais atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir jos pasitelktos atsakovės UAB „ARRO“ bei trečiojo asmens M. D. neteisėtais veiksmais, sugadinant ieškovės automobilio pavarų dėžę būtent vykdyto šio automobilio transportavimo metu (netinkamai nukeliant automobilį nuo tralo bei tokiu būdu padarant žalą), tiek atitinkamai ir iš to išplaukiančiu pačios žalos faktu, tiek, kiek tai susiję su teismo nustatytu tinkamu atsakovu byloje, t. y. konkrečiu asmeniu, kuris atsako už tokioje situacijoje padarytą ieškovei žalą (AAS „BTA Baltic Insurance Company“), - nei viena iš atsakovių, nei tretieji asmenys neginčijo ir nekvestionavo, pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo motyvuojamosios dalies) nei šiais, nei kitais aspektais apeliacine tvarka neskundė. Nepritarti tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl jo iš esmės konstatuotų atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalis ir šiuo atveju nebuvo neigiama / paneigta), neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
30. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, konstatavęs minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovės atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareikštą turtinį ieškinio reikalavimo dėl neva priežastinio ryšio tarp netinkamai atsakovės atlikto automobilio nukėlimo nuo tralo (neteisėtų veiksmų) ir ieškovės patirtų nuostolių (remonto išlaidų) nebuvimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje buvo ir yra pakankamai įrodymų išvadai, jog būtent minėti neteisėti atsakovės - draudimo bendrovės (jos pasitelktos kitos atsakovės) veiksmai nulėmė žalos ieškovės padarymą, ką, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, konstatavo ir pats pirmosios instancijos teismas savo sprendime ir ko, kaip jau buvo minėta, instancine tvarka net nekvestionavo atsakovės ir tretieji asmenys.
31. Pritartina apeliantės apeliacinio skundo argumentui, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet vieni pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai ir išvados prieštarauja kitiems to paties teismo teiginiams bei išvadoms: viena vertus, konstatuodamas, jog byloje įrodyti neteisėti atsakovės (draudimo bendrovės) veiksmai ir tai, kad ginčo automobilio pavarų dėžės gedimas įvyko būtent po atsakovės (draudimo bendrovės) atlikto jo transportavimo, konkrečiai automobilio nukėlimo nuo tralo metu netinkamai jį nukėlinėjant ir būtent šiai atsakovei tenka atsakomybė už jos pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmais padarytą ieškovei žalą, kita vertus, teismas tuo pačiu priėjo prie išvados, jog vien tik nesilaikymas gamintojo reikalavimų bei netinkamai atliktas automobilio transportavimas nepatvirtina automobilio pavarų dėžės gedimo fakto, nėra galimybės nustatyti, dėl ko įvyko pavarų dėžės gedimas, koks buvo jo mastas ir pan.
32. Pritartina ir apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai suabsoliutino tokius ieškovės veiksmus, kaip nesikreipimas į atsakovę - draudimo bendrovę, dėl pavarų dėžės remonto atlikimo, pavarų dėžės neužfiksavimas, jos neišsaugojimas ir nesikreipimas į atsakovę iš karto po atliktų remonto darbų, kaip pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos šios aplinkybės galėtų būti teisiškai reikšmingos tuo atveju, jeigu pavarų dėžės gedimas ginčo situacijos kontekste būtų kvalifikuojamas kaip draudiminis įvykis, patenkantis į ieškovės ir atsakovės sudarytos KASKO draudimo sutarties ir ja suteikiamos draudiminės apsaugos veikimo sritį, nes tokiu atveju draudėjui, siekiančiam draudimo išmokos išmokėjimo, iš tikrųjų kyla atitinkamos draudimo sutartyje ir visose su ja susijusiuose draudimo dokumentuose (atitinkamose draudimo taisyklėse) bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytos pareigos, o būtent pateikti draudikui visą informaciją, reikšmingą nustatant įvykio faktą, aplinkybes, nuostolio priežastinį ryšį ir žalos dydį, ir atitinkamai tokių pareigų neįvykdymas / netinkamas vykdymas gali lemti draudimo išmokos dydžio sumažinimą ar draudiko atsisakymą ją išmokėti. Nagrinėjamos gi situacijos kontekste, kaip matyti iš ieškovės suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko, automobilio pavarų dėžės gedimas / sulaužymas buvo ieškovės įvardintas kaip savarankiškas pažeidimas, kurį padarė atsakovė (draudimo bendrovė), pasitelkusi atitinkamus trečiuosius asmenis, tuo metu, kai vykdė kitus draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, konkrečiai – teikė „pagalbos kelyje“ paslaugą, nesusijusią su draudimine apsauga įvykus draudiminiam įvykiui siaurąja prasme. Pastebėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovė – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, iš vienos pusės, veikia kaip už ieškovei padarytą neteisėtais veiksmais žalą atsakingas asmuo, kuriam kyla civilinė atsakomybė, iš kitos pusės, veikia kaip KASKO draudikas.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ir sutinka, jog nagrinėjamu atveju susiklostė netipinė situacija, kuomet atsakovė – draudimo bendrovė, viena vertus figūruoja kaip KASKO draudikas, suteikiantis draudėjui (ieškovei) draudiminę apsaugą – kiek tai susiję su automobilio užrakto sistemos sugadinimu (dėl kurio ir buvo kreiptasi į ją iš ieškovės pusės, be kita ko, dėl kurio ir buvo teikiama „pagalba kelyje“ / transportavimo paslauga), kita vertus, figūruoja kaip savarankiškas naują (su tirtu draudiminiu įvykiu nesusijusią) žalą padaręs ieškovei asmuo, t. y. asmuo, netinkamai suteikęs kitą sutartinę paslaugą – „pagalbos kelyje“ (be kita ko, apimančią ir sugedusios transporto priemonės transportavimą) paslaugą civilinės atsakomybės prasme. Pastaruosiuose teisiniuose civilinės atsakomybės santykiuose, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėjo būti vadovaujamasi bendromis sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, įskaitant draudėjo pareigas ir jų nevykdymą, kaip pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Kitaip tariant, ta nagrinėjamoje ginčo situacijoje susiklosčiusi aplinkybė, jog žalą, sugadinant ieškovės automobilio pavarų dėžę, padarė draudimo bendrovė, t. y. atsakovės teisinis statusas ir vykdoma veikla, neturi suponuoti, jog automatiškai turi būti taikomos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos – šiuo atveju atsakovė turi būti traktuojama taip pat, kaip ir bet kuris kitas identiškus neteisėtus veiksmus galėjęs atlikti bei tokią pat žalą ieškovei galėjęs sukelti asmuo, kurio civilinei atsakomybei atsirasti būtina konstatuoti atitinkamas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose įtvirtintas sąlygas.
35. Kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, ginčo santykio teisinė kvalifikacija, tinkamos teisės normos parinkimas ir pritaikymas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga ir prerogatyva, t. y. vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra, o materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Nors nagrinėjamu atveju iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašomą priteisti sumą ieškovė ieškinyje pavadino „draudimo išmoka“, tačiau esant jos nurodytam faktiniam ieškinio pagrindui, teismas turėjo reikalavimą kvalifikuoti kaip reikalavimą dėl turtinės žalos / nuostolių atlyginimo, o nustatęs visas civilinei atsakomybei dėl turtinės žalos kilti būtinas sąlygas, turėjo tokį reikalavimą tenkinti.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors tam tikri nukentėjusiojo asmens veiksmai gali sudarytą pagrindą visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį, tačiau šio straipsnio 5 dalies prasme tai turi būti veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, pvz., nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo įvardinti ieškovės veiksmai – visų dokumentų, susijusių su automobilio sugadinimu ir žala, nepateikimas atsakovei ikiteisminėje ginčo stadijoje, sugedusios pavarų dėžės neišsaugojimas, kreipimasis į atsakovę dėl žalos atlyginimo tik po to, kai buvo atliktas pavarų dėžės remontas ir pan., - negali būti vertinami kaip netinkami nukentėjusiojo asmens veiksmai aukščiau minėtos teisės normos prasme, galintys sudaryti pagrindą priteisti mažesnį žalos atlyginimą, o juo labiau, visiškai atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi:
a) minėti veiksmai, kaip minėta, galėtų būti teisiškai reikšmingi, jeigu būtų kalbama apie draudėjo elgesį draudimo teisiniuose santykiuose, siaurąja prasme, o šiuo atveju kalbama ne apie draudėjo – draudimo santykį, bet apie bendrąjį nuketėjusio asmens – žalą padariusio asmens santykį civilinės atsakomybės prasme;
b) minėti ieškovės veiksmai apskritai neturėjo jokios įtakos nuostolių atsiradimui ir padidėjimui – jie buvo atlikti po atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. niekaip neįtakojo ir objektyviai negalėjo įtakoti nei žalos atsiradimo, nei jos dydžio;
c) minėti veiksmai gali būti vertinami kaip nepakankamas bendradarbiavimo su žalą padariusiu asmeniu pareigos įgyvendinimas ikiteisminėje ginčo stadijoje, tačiau tokios pareigos pažeidimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas atsakovės civilinei atsakomybei, kurios būtinas sąlygas iš esmės buvo nustatęs pats pirmosios instancijos teismas ir kurios teismo proceso metu pasitvirtino / buvo įrodytos. Kitaip tariant, net ir ieškovei nepateikus kokių nors papildomų dokumentų, neišsaugojus sugadintos pavarų dėžės, ji operavo ir pateikė teismui pakankamą kiekį kitų įrodymų, leidžiančių daryti aukšto tikėtinumo išvadą, jog atsakovės iš tikrųjų buvo atlikti atitinkami neteisėti veiksmai ir dėl to patirta atitinkama turtinė žala, reikalavimas dėl tokios žalos atlyginimo turi būti tenkinamas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, įskaitant ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 9 d. raštą, kuriuo buvo atsisakyta išmokėti ieškovei draudimo išmoką, po 2021 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio incidento buvo atlikta transporto priemonės apžiūra, buvo susisiekta su transportavimą atlikusią įmone / jos atstovais, pareikalauta medžiaga, po įvykio automobilis buvo apžiūrėtas ir gedimai buvo nufotografuoti, jau 2021 m. rugpjūčio 16 d. Apžiūros akte užfiksuoti su pavaros dėžės sugadinimu susiję faktai;
d) netgi pati atsakovė nurodė, kad apgadintos ir pakeistos sugedusios prekės / daikto (šiuo atveju pavarų dėžės) pareikalavimas yra įtvirtinta draudimo taisyklėse tik kaip draudiko teisė, o ne pareiga, ir šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kad atsakovė neabejotinai būtų tokia teise pasinaudojusi, kad įprastai tokiai teise naudojamasi ir pan.
37. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dėl automobilio pavarų dėžės sugadinimo ieškovė patyrė 2 057 Eur remonto išlaidas, t. y. tiesioginius nuostolius CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, o taip pat 423,50 Eur su ikiteisminės pretenzijos parengimu susijusias išlaidas, t. y. protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, tad viso patyrė 2 480,50 Eur žalą, tačiau kadangi ieškovė, įgyvendindama dispozityvumo civiliniuose bei civiliniuose procesiniuose teisiniuose santykiuose teisę, prašė iš atsakovės – draudimo bendrovės priteisti 2 149,99 Eur sumą, būtent tokia suma iš atsakovės ir priteistina šiuo teismo sprendimu. Pastebėtina, kad nei atsakovės, nei tretieji asmenys ieškovės nurodomo jos patirtos žalos fakto ir dydžio (žalos apskaičiavimo, dydį pagrindžiančių įrodymų) iš esmės nekvestionavo ir neginčijo.
38. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos priteisiamos tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai. Šio atveju, vienai iš šalių (ieškovei) esant fiziniam asmeniui, yra pagrindas vadovautis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kur įtvirtintas 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos (2 149,99 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos baigties
39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines bei civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl yra teisinis pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinį atsakovei – draudimo bendrovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė – draudimo bendrovė atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai suteikė sutartinę paslaugą („pagalba kelyje“), tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
42. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
43. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 2 771,40 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (61 Eur žyminis mokestis ir 2 710,40 Eur teisinės pagalbos išlaidos: ieškinio, dubliko, prašymų parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra realios, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas ieškovės naudai šias išlaidas priteisia iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
44. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė (ieškovė) patyrė 667 Eur bylinėjimosi išlaidų (62 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidos – apeliacinio skundo parengimas), kurios taip pat yra realios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl tenkinus apeliacinį skundą pilna apimtimi, šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė:
Apeliantės (ieškovės) J. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės užsienio draudimo įmonės „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje (įmonės kodas 300665654, buv. Viršuliškių skg. 34, Vilnius), 2 149,99 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 99 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 149,99 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. vasario 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 771,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės užsienio draudimo įmonės „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje (įmonės kodas 300665654, buv. Viršuliškių skg. 34, Vilnius) 667 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko