Civilinė byla Nr. 2-105-812/2015

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04986-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 30.10;116.1;

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovui G. E. E., jo atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,

atsakovės UAB „Sigitos balansai“ direktorei S. K., advokatei Kristinai Račaitei,

atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovėms D. S., J. M.,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovei A. T.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovams K. C., J. T.,

projektuotojai T. S.,

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui D. M.,

A. B. atstovui advokato padėjėjui M. R.,

žmonių su negalia VšĮ „Aplinka visiems“ atstovei J. B.,

Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovei D. Ž.,

Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariato atstovui E. K.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. E. E. ieškinį atsakovams UAB „Sigitos balansai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, projektuotojai T. S., Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, A. B., žmonių su negalia VšĮ „Aplinka visiems“, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir

n u s t a t ė:

Ieškovas G. E. E. ieškiniu (4t. b.l. 77-90) prašo:

• panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę UAB "Sigitos balansai" per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
• ieškovo G. E. E. 2011m. rugpjūčio 2 d. duotą sutikimą A. B. statytis dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento;
• priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad ieškovas yra žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 0,012 ha ploto, priklausančiame Lietuvos Respublikai, atsakovė UAB „Sigitos balansai“ vykdo statybą, neturėdama privalomų statybą leidžiančių dokumentų, arba turėdama leidžiančius statybą dokumentus, tačiau išduotus nesilaikant imperatyvių įstatymo ir teisės aktų reikalavimų.

1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinė statybos inspekcija išdavė statytojui UAB „Gabija“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio-gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) statybai, galiojusį iki 1993-05-04. Žemės sklypą statybai skyrė Panevėžio miesto valdyba 1991-12-02 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Statinių, esančių greta ginčo sklypo - (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Panevėžio m., bendrasavininkai minėtu laiku buvo D. N. M. ir ieškovo tėvai E.

Statybos projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Statinys suprojektuotas 1992 m., jame nesilaikyta atstumų nuo statinio iki kaimyninio sklypo ribų ir jame negauti dviejų kaimyninių sklypų savininkų - ieškovo tėvų ir Lietuvos valstybės sutikimai. Statybos leidimo išdavimo procedūros metu buvo gautas D.N. M. sutikimas blokuoti administracinį gamybinį pastatą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo gautas kitų nekilnojamojo turto bendrasavininkių – E. sutikimas. Toks sutikimas privalėjo būti duodamas nepriklausomai nuo to, kad tėvai nebuvo blokuojamo garažo savininkai. Ieškovas pripažįsta, kad dėl statomo statinio ieškovo tėvai pretenzijų statytojui UAB „Gabija“ nereiškė. Sutikimą pastato blokavimui davė tokios teisės neturėjęs asmuo - Odos ir venerinių ligų dispanserio vyr. gydytojas, kuris niekada nebuvo valstybinės žemės tvarkytoju, jo sutikimas, kaip sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, pripažintinas niekiniu teismo iniciatyva. 1992-07-15 ieškovas tapo dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), garažo bei ūkinio pastato bendrasavininku ieškovo motinai V. E. dovanojus jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį, tačiau iš ieškovo taip pat nebuvo gautas sutikimas dėl administracinio pastato blokavimo su namų valdoje esančiu garažu. Pagal minėtą statybos leidimą buvo pradėti statybos darbai – pastatyti pastato pamatai. 2001-11-22 dovanojimo sutartimi ieškovo tėvai padovanojo ieškovui likusią nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini). Administracinio-gamybinio pastato pamatai buvo perleisti eilei savininkų, nurodant statybos baigtumą 17 procentų, statybos nebuvo vykdomos. Statybvietė buvo apleista. Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), registruotas valstybės vardu nuo 2000-04-05, sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl nei administraciniai, nei gyvenamieji pastatai sklype negali būti statomi.

2011-06-10 pamatus, kurie ieškovo teigimu nepagrįstai įregistruoti kaip nebaigtas statyti administracinis-gamybinis pastatas, įsigijo A. B.. 2011-08-02 A. B. atvyko pas ieškovą ir paprašė pasirašyti jo parengtą tekstą: „Aš G. E., gyv. (duomenys neskelbtini), sutinku kad A. B. statytųsi dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini).“ Ieškovas sutikimą pasirašė, nes norėjo, kad greta esantis žemės sklypas būtų sutvarkytas, kad jame stovėtų pastatas. Ieškovas ir šiuo metu sutinka, kad sklype stovėtų dviejų aukštų pastatas, tačiau ne gyvenamasis namas, o jo aukštis būtų ne didesnis kaip šeši metrai. Nei sutikimo davimo metu, nei vėliau A. B. nepateikė ieškovui statinio projekto, nederino jo detalių su ieškovu, nors pažadėjo namo projektinius sprendinius derinti su ieškovu, neatskleidė jokių aplinkybių apie vykdomą statybą, jos paskirtį. Ieškovas mano, kad atsakovės statinio projektas, išorinė apdaila turėjo būti raštu suderintas su ieškovu. Tokiais trečiojo asmens veiksmais ieškovas buvo suklaidintas, apgautas, dėl ko jo sutikimas pripažintinas niekiniu. Be nurodyto, sandoris yra niekinis, nes neturi turinio ir turi valios ydingumą. Šiuo atveju statytojui buvo būtina gauti du sutikimus - sutikimą statinį statyti arčiau kaimyninio sklypo ribos, negu numato teisės aktai, ir sutikimą, kad naujas statinys būtų blokuojamas prie ieškovo statinio. Tokie sutikimai negauti. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos statytojui pateikti kaimyno sutikimą statyti ant esamų pamatų. Be to, A. B. negavo iš ieškovo pritarimo projektui.

2011-07-25 A. B. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas. Ieškovas teigia, kad A. B. savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, pasistatė pirmą pastato aukštą. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nagrinėdamas ieškovo pareiškimą, sustabdė statybos darbus, 2012-01-04 surašė A. B. Statybos sustabdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė statybos darbų sustabdymo priežasčių. 2012-01-31 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė A. B. kitus specialius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta statybos rūšis – nauja statyba (projekto korektūra). 2012-12-10 A. B. išduotas statybos leidimas statyti naują statinį – administracinį pastatą (teisinių paslaugų biurą) su gyvenamosiomis patalpomis. 2014-05-19 VTPSI prie AM Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Ieškovas teigia, kad tokios pažymos nebuvo galima išduoti, nes rūsyje ir pirmame aukšte matyti nukrypimai nuo projekto – nėra atsarginio išėjimo gaisro atveju. Be to, pažymoje nurodyta, kad pastato projektą 2012 m. parengė projektuotoja T. S., kuriai statybos specialisto kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2013-04-22, todėl ieškovas mano, kad projektą, pagal kurį Panevėžio miesto savivaldybes administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą – 2012-12-10 Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), parengė neturintis teisės asmuo.

2014-05-22 A. B. administracinį pastatą (teisinių paslaugų biurą) su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei UAB „Sigitos balansai“. Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ vykdė statybą A. B. išduoto statybos leidimo pagrindu, neturėdama savo vardu išduoto statybos leidimo, pasistatė pastato antrą aukštą, todėl statyba yra savavališka. Atsakovei išduotas statybos leidimas tik dėl administracinio pastato statybos, jame nenurodyti duomenys apie gyvenamųjų patalpų statybą. Be to, leidimas statyti išduotas nepašalinus savavališkos statybos padarinių. Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ statybą vykdo valstybiniame žemės sklype, dėl kurio su atsakove nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl nesant statybos leidimo išdavimui būtino dokumento, statybos leidimas negalėjo būti išduodamas. Be to, pamatai, įvardinti administraciniu pastatu, buvo pardavinėjami neperleidžiant ir neįgyjant teisių į žemės sklypą ir ankstesniais sandoriais. Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ nesudarė su ieškovu laikino žemės sklypo naudojimo sutarties, kaip tai numato LR Statybos Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji nesinaudoja ieškovo žemės sklypu. Statant statinį ant ribos visuomet techniškai naudojamasi gretimo sklypo savininko nuosavybe - jo sklypu ir virš šio sklypo oro erdve. Ieškovas pateikė įrodymus, kad ant ieškovui priklausančių pastatų, kiemo krenta statybinių medžiagų likučiai, be to, atsakovė nurodė, kad virš ieškovo žemės sklypo dirbs keltuvas. Ieškovas teigia, kad pagal sklypo paskirtį šiame žemės sklype negalima nei gyvenamojo namo, nei administracinio pastato statyba, nes nepakeista žemės sklypo paskirtis, be to, žemės sklypo plotas, kuriame stovi statinys, yra per mažas, kad jame būtų galima vykdyti statybą. Žemės sklypo plotas yra 0,012 ha ploto, o statyba leidžiama žemės sklype, kuris yra ne mažesnis nei 400 kv.m. Statinys statomas sklype, kuriam nėra parengtas detalusis planas. Atsakovės statomas statinys iš esmės yra gyvenamasis namas, neturintis jokių administracinių pastatų požymių. Projektas neatitinka parametrų, keliamų administraciniam pastatui. Pastatas gali būti statomas tik kitos paskirties žemėje (Gyvenamosios teritorijos, Visuomeninės paskirties teritorijos). Tokį statinį gali statyti tik juridinis asmuo, todėl statybos leidimo išdavimas fiziniam asmeniui yra sąmoningai padarytas teisinis pažeidimas. Statinys nepritaikytas žmonių su negalia reikmėms, nėra pandusų, per mažas tambūras ir kita. Statinio sklype nesuprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, nesuprojektuoti atskiri tualetai vyrams ir moterims, privalomos rūkymo patalpos, atsarginis išėjimas, projektas nepasirašytas atsakingų pareigūnų. Atsakovės vykdoma statyba fiziškai įtakoja ieškovo turimą statinį ūkinį pastatą-garažą, nes statybos eigoje sutrūkinėjo jo sienos, statybinės atliekos krenta ant stogo. Naujas statinys ieškovo statinį palieka šešėlyje, dėl pastato eksploatavimo ieškovas neteks privatumo, padidės užterštumas, ieškovo turimas turtas praras komercinį patrauklumą. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes 2012 m. statybos leidimas pateiktas ieškovui tik teismo proceso metu, o reikalavimas dėl 2014 m. statybos leidimo pareikštas bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ su ieškiniu nesutinka. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovui 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovė bei atstovė paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti pastatas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepagristai teigia, kad 1992 m. UAB „Gabija“ išduotas statybos leidimas neturint gretimų žemės sklypų naudotojų sutikimų. Sutikimą dėl statinių sublokavimo prie D.N. M. priklausančio garažo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), davė statinio savininkė D.N. M.. Ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į statinius (duomenys neskelbtini), yra saistomas iki tol buvusios savininkės išduotų leidimų ir sutikimų. Išduodant 1992 m. statybos leidimą nei ieškovas, nei jo tėvai nebuvo žemės sklypo savininkais, todėl jų sutikimo nereikėjo. Ieškovas visą laiką žinojo apie ginčo žemės sklype esančius pamatus, jų vietą, statybos liniją, tačiau savo teisių negynė, taip praleido ieškinio senaties terminą ginčui kelti dėl 1992 m. UAB „Gabija“ išduoto statybos leidimo, jo išdavimo procedūros.

2011-08-02, būdamas žemės sklypo ir pastato savininku (duomenys neskelbtini), ieškovas davė sutikimą A. B. statyti dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini). Sutikimas yra vienašalis sandoris, kuris sukėlė teisines pasekmes ir buvo realizuotas – pradėtas statyti pastatas ant pamatų. Sutikimą ieškovas davė laisva valia, žinodamas kur stovi pamatai, pastatytas sutikimo turinį atitinkantis dviejų aukštų pastatas. Sandoris negali būti pripažintas niekiniu, nes nėra tam teisinio pagrindo, jis yra realizuotas, negali būti taikoma restitucija. Ieškovo sutikimas apima ir sutikimą statyti statinį arčiau negu 3 metrų sklypo ribos ir sutikimą blokuoti statinius, nes toks statinys - sublokuotas ir pastatytas arčiau 3 m ribos faktiškai jau buvo pradėtas statyti. Ieškovas nenurodė vienašalio sandorio valios trūkumų, dėl kokių esminių aplinkybių pasireiškė suklydimas ar apgaulė. Ieškovas yra statybų inžinierius, pripažino, kad statybos linija jo sklypo atžvilgiu nepasikeitė, būdamas atidus ir rūpestingas gretimo sklypo savininkas, turintis tinkamą išsilavinimą, aiškiai suprato ir žinojo, kokiam tikslui yra duodamas sutikimas, kokio aukščio bus statomas pastatas ant esamų pamatų, todėl ieškovo veiksmuose nėra esminio suklydimo. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kuo pasireiškė jo apgaulė, kokias neteisingas, melagingas prielaidas nurodė ieškovui A. B., be to, dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu negali sukelti pasekmių sąžiningam trečiajam asmeniui – atsakovei. Be nurodyto, ieškovas patvirtino supratęs sandorio turinį ir sandorį patvirtino kreipdamasis į Panevėžio miesto savivaldybę dėl statinio aukščio pakoregavimo atsižvelgiant į jo duotą sutikimą.

Ieškovas, nors ginčija atsakovei UAB „Sigitos balansai“ 2014 m. išduotą statybos leidimą, tačiau ieškinį iš esmės grindžia aplinkybėmis apie 2012-12-10 neteisėtai išduotą statybos leidimą A. B., dėl kurio panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2014 m., praleidęs LR Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis teisminės gynybos ir ginčyti išduotą statybos leidimą. Atmestini ieškovo argumentai, kad statinio projekto derinime turėjo dalyvauti Valstybinė darbo inspekcija ir ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas. Valstybinė darbo inspekcija dalyvauja tik rengiant ypatingo statinio projektą. Statinio projektą pasirašė  projekto vadovė T. S., kurios parašas yra privalomas, o kiti asmenys projektui pritarė per informacinę sistemą „Infostatyba“. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės statomas pastatas neatitinka administracinės paskirties pastatui keliamų reikalavimų. Biuro patalpoms skirta 80,86 kv. m. ploto, gyvenamosioms patalpoms – 80,29 kv. m. ploto, todėl  pastato paskirtis nustatyta pagal didesnį plotą turinčių patalpų paskirtį. Atsakovė, įgijusi nuosavybės teisę į statinius, tapo valstybinės žemės nuomininke, moka valstybinės žemės mokestį, nes faktiškai naudojasi įgytu statiniu ir po juo esančiu žemės sklypu. Valstybinės žemės nuomos teises perėmė A. B., įgydamas nebaigtą statyti statinį, ir perleido jas atsakovei UAB „Sigitos balansai“. A. B. ir atsakovė neprivalėjo gauti atskiro Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo vykdyti statybos darbus ginčo žemės sklype, nes tokie sutikimai nėra privalomi, statyba pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį yra galima. Panevėžio miesto savivaldybės 2011-08-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo statyti pastatą yra duotas teisėtai, kaip žemės sklypo valdytojo. Ieškovas neturi teisės ginti viešą interesą, todėl tuo pagrindu, kad nėra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo, būtino gauti prieš išduodant statybos leidimą, negali remtis. Ieškovas yra konkretaus žemės sklypo savininkas ir gali ginti tik savo pažeistas subjektines teises, kiek tai susiję su jo, kaip šalia esančio žemės sklypo savininko teisių pažeidimu. Ieškovas yra tik vieno iš šalia esančių žemės sklypų savininkas. Ieškovo reikalavimas įpareigoti nugriauti statinį yra nepagrįstas, nes statinio nugriovimas yra galimas tik tuo atveju, kai negalima pašalinti savavališkos statybos padalinių kitu būdu. Statyba nėra savavališka. Kompetentingos institucijos tikrino statybą ir jokių nukrypimų nuo statybą leidžiančio dokumento, projektinės dokumentacijos nenustatė. Ieškovas neprašo pripažinti negaliojančiu bei neginčija institucijų priimtų sprendimų, kuriais nustatyta, kad statyba vykdoma teisėtai ir nėra nukrypimų. Be to,  ieškovas prašo nugriauti visą statinį neatsižvelgdamas į tai, kad 1992 m. buvo pastatyta 17 procentų statinio, o iki atsakovė įgijo statinį, buvo pastatyta viso 48 procentų statinio. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad statomas statinys pažeidžia jo teises ir yra aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų priimti vienintelį iš įstatyme nustatytų būdų pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinius - nugriauti statomą statinį. Įtrūkimai ieškovo garažo sienoje yra seni, galimai atsiradę dėl blogos statinio kokybės, nesusiję su statomu statiniu ir statomas statinys nekelia jokio pavojaus ieškovo statiniui.

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad pagal 1991-12-02 Panevėžio miesto valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo projektuoti ir sklypų suteikimo“ 2.4. papunktį Panevėžio miesto valdyba suteikė UAB „Gabija“ 0,012 ha sklypą (duomenys neskelbtini), administracinio pastato statybai. 1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinė statybos inspekcija, vadovaudamasi 1991-12-02 miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), projektu ir sąmata, patvirtinta 1992-05-01 UAB „Gabija“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė UAB „Gabija“ leidimą statyti administracinį - gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini). Prie šio projekto yra asmenų - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkės D.N. M., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų G. U., S. B. ir E. N. ir Odos ir venerinių ligų dispanserio vyr. gydytojo V. B. sutikimai, kad prie jų pastatų būtų blokuojamas UAB „Gabija“ projektavimo skyriaus pastatas. Statybos leidimas UAB „Gabija“ išduotas anksčiau nei ieškovas tapo pastatų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu, todėl jo sutikimo gauti nereikėjo.

2011-07-07 statytojas A. B. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių su prašymu išduoti statinio specialiuosius architektūros reikalavimus. Iš A. B. pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad administracinio-gamybinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 17 %, žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, su A. B. sudaryta nuomos sutartis pagal 2011-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį, kuri galioja iki 2055-09-01. 2011-07-25 statytojui A. B. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-01-24 ieškovo G.E. E. prašymu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui S. M. patikslinti (duomenys neskelbtini) specialiuosius architektūros reikalavimus, nustatant pastato aukštį ir nurodė apie tai informuoti pareiškėją. 2012-01-31 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius statytojui A. B. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai 2012-02-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą.

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją, jeigu valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartyje numatyta teisė išnuomotame ar panaudai suteiktame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nereikalingas.

Statytojas A. B. pateikė visus LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti, UAB „Sigitos balansai“ išduotas statybos leidimas supaprastinta tvarka nenurodant jo išdavimo neteisėtumo aplinkybių, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo neišduoti statybos leidimų. Ieškovo G.E. E. Ieškinyje nurodyti argumentai dėl statybos leidimų išdavimo neteisėtumo yra pagrįsti tik jo subjektyvia nuomone, kuri yra niekuo nepagrįsta, todėl 2012-12-10, išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai, o naikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014-12-03 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo.

Kartu su projektine medžiaga buvo pateiktas trečiojo asmens T. S. Kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovės, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovės, teritorijų detaliojo planavimo specialistės ir teritorijų specialiojo planavimo specialistės pareigas. Šiame atestate nurodyta, kad atestatas galioja iki 2013 m. balandžio 25 d., todėl ieškovo argumentas, kad projektą rengė neturintis teisės rengti asmuo, yra nepagrįstas.

Ieškovo argumentas, kad po administracinio pastato įvardijimu neteisėtai statomas gyvenamasis namas yra nepagrįstas, nes statomas administracinis pastatas, kurio dalį sudaro gyvenamosios patalpos. Daugiau kai pusė patalpų yra administracinės paskirties, todėl pagal jas nustatyta pastato paskirtis, atitinkanti Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punkto nuostatas.

Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ 2014-07-29 pateikė atsakovei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą kito statytojo vardu, tačiau vadovaujantis 2014-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo statybą leidžiantis dokumentas kito statytojo vardu neišduotas ir apie tai atsakovei UAB „Sigitos balansai“ pranešta raštu.

Iš statybos valstybinę priežiūrą atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2014-05-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių matyti, kad statinys, kurio paskirtis - Administracinė, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto „Administracinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis“.

Ieškovo G.E. E. prašymas panaikinti statybos leidimą yra administracinio teisinio pobūdžio, statybos leidimas yra individualus teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį, todėl atsakovė palaiko atsakovės UAB „Sigitos balansai“ prašymą taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį, nes ieškovas, žinodamas apie išduotą ginčijamą statybos leidimą, neskundė jo teisėtumo, praleido terminą ir neprašė jo atstatyti, nenurodė termino praleidimo priežasčių.

Nėra pagrindo pripažinti 2011-08-02 ieškovo sutikimą statyti dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), kaip niekinį sandorį. Ieškovas nenurodė, kokia imperatyvioji teisės aktuose įtvirtinta nuostata sudarant minėtą sandorį buvo pažeista. 2014-06-16 ieškovas pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorei prašymą dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodė, kad 2011-08-02 yra davęs sutikimą (duomenys neskelbtini), savininkams nesilaikyti privalomų atstumų iki kaimyninio sklypo ribų ir projektuoti naują statinį blokuojant jį jau su esančiais statiniais ieškovo sklype. Tokiu būdu ieškovas pripažino, kad suprato savo duoto sutikimo turinį, kad sutikimas buvo duotas laisva valia.

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 1991-12-02 Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo projektuoti ir sklypų suteikimo“ 2.4. papunkčiu  UAB „Gabija“ buvo suteiktas 0,012 ha sklypas (duomenys neskelbtini), administracinio pastato statybai (2t. b.l. 28). 1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinė statybos inspekcija išdavė UAB „Gabija“ leidimą vykdyti administracinio - gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos-montavimo darbus (1t. b.l. 21).

Iš ieškovo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad besiribojančių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), statinių savininkai raštu pareiškė sutinkantys, kad prie jų nuosavybės teise esančių pastatų būtų blokuojamas UAB „Gabija“ projektavimo skyriaus pastatas (1t. b.l. 22).

Iš VĮ Registrų centro NTRCDB išrašo (5t. b.l. 9-17), ieškovo pateiktų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių duomenų nustatyta, kad 1992-07-15 ieškovo motina V. E. padovanojo ieškovui G. E. E. 23/100 dalis gyvenamojo namo su veranda, rūsiu, kiemo įrenginių, visą garažą 2G1/p, visą ūkio pastatą 4J1/ž, esančius (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 23). Iki minėto dovanojimo sandorio sudarymo namų valdoje (duomenys neskelbtini), esantys pastatai priklausė ieškovo tėvams V. E. ir P. E. bei D. N. M.: ½ pastato – gyvenamojo namo ir ½ dalis kitų statinių (kiemo statiniai - šulinys, kiemo aptvėrimas ir kiemo aikštelė), D.N. M. nuosavybės teise priklausė garažas 3G1p ir ūkio pastatas 5I1p, o E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė garažas 2G1p ir garažas 4I1p. Iš ieškovo pateiktų 1997 m. žemės sklypo plano, 1992 m. žemės sklypo topografinės nuotraukos duomenų (5t. b.l. 118,119) nustatyta, kad D.N. M. priklausę statiniai buvo pastatyti ant sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini), o ieškovo motinos V. E. statiniai su ginčo sklypo riba nesiribojo. Žemės sklypas nuosavybės teise nepriklausė nei D.N. M., nei ieškovo tėvams V. E. ir P. E., valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys su minėtais asmenimis sudarytos tik 1997 m. gruodžio mėnesį (5t. b.l. 11,12), tačiau minėtiems asmenims valdant pastatus nuosavybės teise, jie buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai. Ieškovas pripažino aplinkybę, kad ieškovo tėvai niekada nekėlė ginčo dėl UAB „Gabija“ išduoto statybos leidimo teisėtumo bei statinio statymo blokuojant jį su D.N. M. priklausančiu garažu bei kartu statant statinį prie sklypo, kurio naudotojais buvo kartu su D.N. M., ribos. Ieškovui 1992-07-15 tapus dalies statinių bendrasavininku su tėvais E.ir D.N. M., jis taip pat nekėlė ginčo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nors tokią teisę turėjo. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. 1964 m. CK 84 straipsnis numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pažeistos teisės gynimo pareikšti. Taigi, nors byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad UAB „Gabija“ statybos leidimo išdavimo metu nebuvo gauti visų gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojų - ieškovo tėvų - sutikimai dėl administracinio-gamybinio pastato statybos ant sklypo ribos, visi ieškovo argumentai dėl įrodomojo fakto - 1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinės statybos inspekcijos išduoto UAB „Gabija“ leidimo vykdyti administracinio - gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos-montavimo darbus neteisėtumo, atmestini ieškovui netekus teisės ginčyti minėto statytos leidimo išdavimo teisėtumo suėjus ieškinio senaties terminui.

1999-11-25 ieškovas nupirko D.N. M. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį namų valdoje (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 25), o 2011-11-22 ieškovui tėvai padovanojo likusią jiems priklausiusio nekilnojamojo turto dalį (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 28-29). Nuo minėtos datos ieškovas G. E. E. tapo viso žemės sklypo ir statinių savininku (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovo paaiškinimų, VĮ Registrų centro išrašo, nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių nustatyta, kad UAB „Gabija“ pagal išduotą statybos leidimą atliko statybos darbus – pradėjo statyti statinį – paklojo pamatus ir pastatė rūsį, bendras statybos darbų baigtumas – 17 procentų (1t. b.l. 24). 1994-06-20 UAB „Gabija“ pardavė nebaigtą statyti statinį V. K. (1t. b.l. 24), 1999-06-08 V. K. pardavė to paties baigtumo procento (17 proc.) statinį A. J. įmonei (1t. b.l. 27), 2004-08-10 A. J. įmonė pardavė to paties baigtumo procento (17 proc.) statinį K. K. (1t. b.l. 30, 31), 2005-02-09 K. K. ir L. K. pardavė  to paties baigtumo procento (17 proc.) statinį D. S. (1t. b.l. 32-33), 2011-06-10 D. S. ir L. S. pardavė statinį A. B. (1t. b.l. 34-35). Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad dalis pastatyto statinio negali būti vadinama pastatu, kad pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nebaigtas statyti pastatas yra nekilnojamojo turto objektas, kurio statybos baigtumas yra nustatomas procentine išraiška, o jos duomenys įrašomi š Nekilnojamojo turto kadastrą (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1d. 2p., LR Statybos įstatymo 2 str. 5d., 34 str.). Nors byloje yra netiesioginiai duomenys apie statybos leidimo perregistravimą naujo statinio savininko V. K. vardu 1994-08-30 (1t. b.l. 21, antra lapo pusė, 2 t. b.l. 31), tačiau daugiau duomenų byloje apie vykdytas statybas, 1992-05-04 statybos leidimo pratęsimus iki 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo byloje nėra pateikta, todėl nurodytų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad statybos leidimo galiojimas buvo pratęstas nebaigtą statyti pastatą įgijus naujiems asmenims. Be to aplinkybė, kad statybos leidimo galiojimo laikas yra pasibaigęs 1993-05-04, buvo konstatuota ir VTPSI prie AM 2012-01-04 Statybos sustabdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2t. b.l. 120-121).

1995-02-01-1997-03-01 galiojusio LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymo „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN-158-94) patvirtinimo 5 dalis numatė, kad leidimas statyti statinį galioja 5 metus, statybos darbų nepradėjus per dvejus metus, statybos leidimas netenka galios, pasibaigus leidimo galiojimo laikui, jį išdavusi tarnyba (pareigūnas) gali jį pratęsti ne ilgesniam kaip 2 metų laikui. Leidimo pratęsimui statytojas privalėjo pateikti sukoreguotus pagal pasikeitusius normų reikalavimus, galiojančius leidimo pratęsimo metu, nepradėtų statinio elementų (konstrukcijų, įrangos) projektinius sprendimus. 1997-03-01-1999-10-09 galiojęs LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 taip pat numatė 5 metų statybos leidimo galiojimo terminą (1.5 p.), galimybę pratęsti statybos leidimo galiojimo laiką iki statybos pabaigos ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1.6 p.), pareigą statytojui pateikiant dokumentus leidimo pratęsimui statytojas pateikti projektuotojo sukoreguotus pagal pasikeitusius normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus nepradėtų statinio elementų projektinius sprendimus. 1999-10-09-2002-07-01 galiojęs LR aplinkos ministro įsakymo dėl STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 6.7 p. iš esmės analogiškai reglamentavo statybos leidimo galiojimo, pratęsimo terminus bei tvarką. 2002-06-06-2010-10-01 LR aplinkos ministro įsakymu Dėl STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo 22 p. numatė, kad statybos leidimas galioja 10 metų, 23.3 p. numatė, kad Statybos leidimas netenka galios jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir buvusį teisinį reglamentavimą darytina išvada kad po 1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinės statybos inspekcijos išduoto UAB „Gabija“ leidimo vykdyti administracinio - gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos-montavimo darbus galiojimo pasibaigimo nepratęsus statybos leidimo galiojimo ir nevykdžius statybos darbų, statybos eiga nutrūko pastačius 17 procentų statinio – UAB „Gabija“ paklojus pamatus ir pastačius rūsį, o 1992-05-04 statybos leidimas neteko galios 1993-05-04.

2011-08-02 ieškovas pasirašė sutikimą, kuriuo sutiko, kad A. B. statytųsi dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 36). Iš ieškovo pateiktų susirašinėjimo dokumentų su Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos valstybinės priežiūros skyriumi, Panevėžio miesto savivaldybės administracija (1t. b.l. 37,49-50, 51, 2t. b.l. 115-119) matyti, kad ieškovas 2011-12-16 nesutiko su A. B. projektuojamo stogo variantu, teigė, kad statyba vykdoma nesuderinus su ieškovu statinio projekto, 2014-05-30 ieškovas skundė galimai neteisėtos statybos veiksmus nurodydamas, kad statinio projektas nebuvo suderintas su ieškovu, 2014-06-23 ieškovas teigė, kad jis davė sutikimą statyti ne bet kokį statinį, o administracinį gamybinį, kad jo duotos valios neatitinka statinyje numatyta gyvenamųjų patalpų statyba. Iš susirašinėjimo su atsakove UAB „Statybos balansai“ matyti, kad ieškovas teigė davęs sutikimą administracinės paskirties pastatui statyti, tačiau nesutiko, kad būtų statomas gyvenamasis namas, kurio buvimas gali pabloginti ieškovo gyvenimo kokybę, kad jam žodiniu susitarimu buvo pažadėta suderinti pastato sienos, besiribojančios su garažu, spalvą, langų nebuvimą, sienos aukštį, stogo konstrukciją (1t. b.l. 52), o atsakovė sutiko susitarti dėl blokuotos pastato sienos spalvos su ieškovu pagal jo pageidavimą, nurodė, kad išpildytas ieškovo pageidavimas, jog blokuotoje sienoje nebūtų langų. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad neprieštaravo, kad sklype vyktų statyba, tačiau nesutinka, kad statyba vyktų neteisėtai. Ieškovas mano, kad su juo turėjo būti suderintas namo statybos projektas, aukštis, ieškovo valią atitinka, kad namas būtų statomas dviejų aukštų ir 6 metrų aukščio, tačiau nesutinka, kad bendras namo aukštis būtų 8 m. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas mano, kad A. B. atliko neteisėtus veiksmus. 

Ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (8 redakcija, galiojusi 2012-09-01-2012-11-23, A. B. prašymo išduoti statybos leidimą pateikimo metu 2012-11-16, b.l. 2t. 45-47), patvirtintu  2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 33.2 punktu, 11 priedo 4 punktu, buvo būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus. Reglamente buvo numatyta, kad rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui, kaip ilgamečiui gretimo sklypo savininkui, buvo žinomi reikšmingi sutikimo davimui faktai - pamatų sklype (duomenys neskelbtini), išsidėstymo vieta, kad pamatai, rūsio sienos yra sumontuoti ant sklypo ribos ir priblokuoti prie D.N. M., o vėliau – ieškovui nuosavybės teise priklausančio garažo, kad sklype buvo numatyta statyti administracinės paskirties statinį. Norminiai aktai nenumato pareigos statytojui atlikti statinio projekto derinimo procedūrą su gretimo sklypo savininku, tačiau įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, 2011-12-22 A. B. rašytiniame paaiškinime VTPSI prie AM nurodytas aplinkybes (2t. b.l. 122), galima daryti išvadą, kad ieškovas kėlė statytojui tiek tam tikras savo sutikimo davimo sąlygas, tiek reiškė reikalavimus po sutikimo davimo dėl statinio aukštų skaičiaus, blokuojamoje sienoje langų nebuvimo, kurios buvo išpildytos rengiant statinio projektą. Ieškovo 2011-08-02 duotas sutikimas šiuo konkrečiu atveju turi aiškiai išreikštą turinį ir todėl atitinka Reglamento reikalaujamą pateikti kaip statybą leidžiantį dokumentą gretimo sklypo savininko sutikimą (susitarimą), nes statomas ant sklypo ribos sublokuotas pastatas, kurio pamatai ir rūsys buvo pastatyti dar 1992 m. Byloje nenustatyta sutikimo negaliojimo pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas sutikimą pripažinti niekiniu sandoriu. Byloje taip pat nenustatyta jokių ieškovo išreikštos valios trūkumų, jos suvaržymo aplinkybių, statytojo A. B. neteisėtų, nesąžiningų, klaidinančių veiksmų, aplinkybių nutylėjimo, galėjusių lemti esminį sandorio šalies (ieškovo) suklydimą. Byloje pateiktų ieškovo susirašinėjimo su savivaldybės, valstybės institucijomis dokumentų turinys patvirtina, kad ieškovas suvokė, kokį sutikimą davė, tačiau vėliau savo valią pakeitė ir nebesutiko su įvairiais statinio projektiniais sprendiniais, kurie neturi teisinės reikšmės sutikimo pripažinimui negaliojančiu. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas 2011-08-02 sutikimą A. B. statytis dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento atmestinas.

Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ statinį stato valstybei priklausančiame žemės sklype.  Iš VĮ Registrų centro NTRCDB išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (2t.,b.l. 36,65-66,110-111), kas atitinka LR žemės įstatymo 29 str. 1 d. 5p. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 p., komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypai yra skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Vadovaujantis 2008-10-30 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-25-1 Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo bei brėžinio reglamento lentelės duomenimis (3 t. b.l. 153,155, 156) nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į miesto centro teritoriją, kurioje viena iš galimų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirčių – komercinės paskirties objektų, maksimalus pastatų aukštingumas – 5 aukštai. Nustatytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas paneigia ieškovo argumentus, kad minėtame žemės sklype negalima nei administracinio, nei gyvenamojo namo statyba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio teismų praktiką taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, jurisprudencijoje pripažįstama, kad detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų LR Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje, ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas (pvz., LVAT 2007-04-27 nutartis Nr. A-2-235/2007, 2011-03-28 nutartis Nr. A-525-857/2011). LR Teritorijų planavimo įstatymo (21 redakcija, nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31, galiojusi A. B. 2011-07-07 prašymo išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus pateikimo metu) 22 straipsnio 1 dalis numatė atvejus, kai privaloma rengti detalųjį planą ir 3 dalis numatė atvejus, kai detalieji planai nerengiami. Šios bylos atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad ginčo valstybinės žemės sklypui buvo privaloma rengti atskirą detalųjį planą. Sklypo (duomenys neskelbtini), tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo keičiamas, sklypas yra teritorijoje, kurioje yra parengtas bendrasis planas (2t. b.l. 155) ir jame yra apibrėžtos teritorijoje galimos veiklos rūšys (2t. b.l. 156), ginčo valstybinės žemės sklype esančiam nebaigtam statyti pastatui eksploatuoti žemės sklypas buvo suteiktas tikslinei paskirčiai -administracinio pastato statybai 1991 m. (2 t. b.l. 28-29), o 2004 m., atlikus sklypo kadastrinius matavimus, buvo suformuotas žemės sklypo planas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo paskirtį, kuris suderintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre (2 t. b.l. 166,167) ir kuris gali būti prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Nurodytais motyvais atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad žemės sklype statyba negalima dėl to, kad sklypui nėra parengtas detalusis planas.

2011-07-07 A. B. pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti statinio specialiuosius architektūros reikalavimus statyti dviejų aukštų administracinį-gamybinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos rūšis – nauja (2t. b.l. 32-33). 2011-07-25 išduoti specialieji architektūros reikalavimai atlikti objekto – administracinio – gamybinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rekonstrukciją (2t. b.l. 39-40). Ieškovo 2012-01-24 prašymu buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) specialieji architektūros reikalavimai ir 2012-01-31 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012-01-31 A. B. išduoti nauji specialieji architektūros reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti objekto administracinio (teisinių paslaugų biuro) su gyvenamosiomis patalpomis naują statybą (projekto korektūra) (2t. b.l. 58), kurie yra sudėtinė statinio projekto dalis (5t. b.l.108-109) bei kurių pagrindu parengtas statinio projektas (5t. b.l. 60-109). 2012-11-16 A. B. pateikė pakartotinį prašymą išduoti statybos leidimą statyti naują statinį – administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (neypatingas statinys) (2 t. b.l. 45-47). 2012-12-10 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 48) A. B. statyti naują statinį - administracinį pastatą (teisinių paslaugų biurą) su gyvenamosiomis patalpomis, statinio paskirtis – administracinė, kategorija – neypatingas (2 t. b.l. 48-49).

2005-09-01 Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), statinių, esančių sklype, savininkams D. S. ir L. S. (2 t. b.l. 172-173, 174). Nuomos sutartis įregistruota VĮ Registrų centre (2t. b.l. 110-111). Nuomos sutartyje aptarta nuomininkų teisė sklype vykdyti statybos darbus (4p.). Minėtiems asmenims perleidžiant statinio nuosavybės teisę A. B., vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimas dėl pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo (2t. b.l. 164), o pati nuomos teisė teisėtai perleista statinio-pirkimo-pardavimo sutartimi (1t. b.l. 34-35, 2.2p.). A. B. perleidžiant statinio nuosavybės teisę UAB „Sigitos balansai“, taip pat buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimas dėl pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ir nurodymas, kad naujasis pastato savininkas per vieną mėnesį nuo  nuosavybės teisės į pastatą įregistravimo NTR, turi kreiptis į NŽT prie ŽŪM Panevėžio skyrių dėl 2005-09-01 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo (2t. b.l. 165), o pati nuomos teisė teisėtai perleista statinio-pirkimo-pardavimo sutartimi (1t. b.l. 38-42, 3.3p.). Atsakovės UAB „Sigitos balansai“ vardu statinys įregistruotas NTR 2014-05-27, atsakovė bylos duomenimis dėl sutarties pakeitimo į NŽT prie ŽŪM kreipėsi 2014-07-30, tačiau 2014-08-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyrius atsisakė tenkinti atsakovės  prašymą dėl 2005-09-01 valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo pasikeitus pastato savininkui kol teisme nebus išnagrinėtas civilinis ginčas (3t. b.l. 84-85, 101). 1999-03-20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 p., galiojęs tiek statinio įgijimo A. B. vardu 2011-06-10, tiek statinio įgijimo UAB „Sigitos balansai“ vardu 2014-05-22, numatė žemės nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą perleidimo galimybę kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (ar jų dalys). Tokiu atveju turėjo būti pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Tačiau šios pareigos neįvykdymo norminiai teisės aktai nenumato kaip nuomos sutarties negaliojimo, pasibaigimo, nutraukimo pagrindo (LR CK, LR Žemės įstatymas, 1999-03-20 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 260). Nurodytais motyvais atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad statyba buvo vykdoma valstybei priklausančiame žemės sklype statytojams A. B., o po to UAB „Sigitos balansai“ neturint sudarius su valstybe valstybinės žemės nuomos sutarties ir sutikimo vykdyti statybą.

Ieškovo 2011-12-16 skundo pagrindu patikrinus vykdomos statybos (duomenys neskelbtini), teisėtumą, 2012-01-04 A. B. buvo surašytas  Statybos sustabdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui tęsus darbus 1992-05-04 statybos leidimo, kuris statybos vykdymo metu nebegaliojo ir nebuvo perregistruotas naujo statytojo vardu, pagrindu (1 t. b.l. 37, 2t. b.l. 115,116, 120-121,122,123). 2012-12-12 išduotas Leidimas tęsti sustabdytą statybą, A. B. 2012-12-10 gavus naują statybos leidimą (2t. b.l. 124-129). Nurodyti bylos rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad A. B. vykdyta statyba sustabdyta nenurodžius statybos sustabdymo priežasčių. Be to, šios aplinkybės ieškovui buvo nurodytos ir 2014-07-30 Panevėžio TPSTP skyriaus atsakyme į skundą (2t. b.l. 135).

2014-05-19 VTPSI prie AM, A. B. prašymu, išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. (duomenys neskelbtini) (2t. b.l. 143, 136-137,138,139-142). Ieškovas teigia, kad minėta pažyma išduota neteisėtai, nes statyba buvo vykdoma nukrypus nuo projekto – nenumatytas avarinis išėjimas iš pastato gaisro atveju. Ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes iš projekto aiškinamojo rašo  3.4 dalies „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, iš projektuotojos T. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad evakuacija iš pirmo aukšto administracinių patalpų ir iš antro aukšto gyvenamųjų patalpų yra vykdoma vienu keliu – į lauką, atsižvelgiant į aplinkybę, kad patalpose vienu metu negali būti daugiau kaip 50 žmonių, tokiam statinio projektui pritarė visi subjektai IS „Infostatyba“ (2 t. b.l. 78, 89, 89A, 89B, 90). Priešingų įrodymų byloje nėra.

Ieškovas teigia, kad projektuotoja T. S. parengė projektą neturėdama tokios teisės. Ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. T. S. LR Aplinkos ministerijos Atestavimo komisijos 2008-06-27 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2013-04-25, kuris buvo pateiktas kartu su projektine medžiaga (2 t. b.l. 100, 185). Teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikacijos atestato duomenimis.

Kaip nustatyta, atsakovė UAB „Sigitos balansai“ įgijo nuosavybės teisę į statinį 2014-05-22 ir atliko dalį statybos darbų pagal galiojantį 2012-12-10 A. B. išduotą statybos leidimą. Atsakovės vardu statybos leidimas supaprastinta tvarka išduotas tik bylos nagrinėjimo metu teismui pakeitus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagal atsakovės 2014-07-23 pateiktą prašymą (1t. b.l. 74-75, 3t. b.l. 134-140, 3t. b.l. 99) – 2014-12-03 Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (3t. b.l. 165), kuriuo panaikintas 2012-12-10 išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimas. Aplinkybė, kad dalis statybos darbų buvo vykdyta galiojant 2012-12-10 statybos leidimui, naujajam pastatų savininkui UAB „Sigitos balansai“ negavus statybą leidžiančio dokumento supaprastinta tvarka, nėra teisiškai reikšminga šios bylos nagrinėjimui, nes statybos leidimas, išnykus kliūtims jį išduoti, atsakovei UAB „Sigitos balansai“ buvo išduotas, tokiu būdu buvo pašalintas LR Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatytos statytojo pareigos pažeidimas. Pažeidimas buvo pašalintas, todėl šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą statybos leidimą.

Ieškovas teigia, kad atsakovė, vykdydama blokuoto statinio statybą ant sklypų ribos, naudojasi ieškovo žemės sklypu. LR Statybos įstatymo 26 redakcijos, galiojusios nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01, 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas numatė, kad leidimui statyti naują statinį gauti vienas iš privalomų pateikti dokumentų, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Įstatymo 1 straipsnio 23 punktas apibrėžia statybvietės sąvoką – statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis). Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis; statinys – kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje; 24 punktas numato, kad statybos sklypas – žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatytų ribų žemės sklypas (teritorijos dalis), kuriame atliekami statybos darbai.

Ieškovo pateiktos fotonuotraukos (1t. b.l. 68-72) patvirtina, kad atsakovei vykdžius statybą iki jos sustabdymo, į ieškovo žemės sklypą byrėjo statybinių medžiagų likučiai, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovo namų valdos žemės sklypo dalis yra statybvietės dalis, dėl kurios naudojimo būtinas atskiras susitarimas. Atsakovė siūlė ieškovui uždengti jo garažo stogą statybos darbų vykdymo metu, apžiūrėti pastato būklę, o padarius žalą – ją pašalinti (1t. b.l. 53), tačiau ieškovas su atsakovės siūlymu nesutiko motyvuodamas keliamu ginču dėl vykdomos statybos teisėtumo (1 t b.l. 52). Statinio projekte statybos vieta taip pat neapima ieškovo žemės sklypo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, įskaitant aplinkybę, kad virš ieškovo garažo stogo aukštyje bus atliekami sienos apdailos darbai, gali būti reikšmingos keliant reikalavimą atsakovei dėl nuostolių vykdant statybos darbus gretimame sklype atlyginimo, grindžiant atsakovės galimos pareigos užtikrinti greta statybvietės gyvenančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nevykdymu, tačiau nėra pakankamos konstatuoti esant ieškovo žemės sklypo dalį statybvietės dalimi, dėl kurios naudojimo būtina pateikti sutartį prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Tiek 2012-12-10, tiek 2014-12-03 statybos leidimuose (2t. b.l. 48, 3t. b.l. 165) nurodyta statomo statinio paskirtis administracinė.  Atmestini ieškovo argumentai, kad pagal minėtus statybos leidimus nesuteikta teisė statyti administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis. Vadovaujantis statinio projekte nurodytais bendraisiais statinio rodikliais, nustatyta, kad pastato gyvenamųjų patalpų plotas yra 80,29 kv. m., bendras ir naudingas patalpų plotas yra 161,15 kv.m. (5 t. b.l. 62), likęs patalpų plotas, priskirtinas administracinės paskirties patalpoms – 80,86 kv.m. Norminiai aktai nenumato, kokiu dydžiu turi skirtis skirtingos paskirties patalpų plotai, todėl, nors iš esmės statinyje suprojektuotų patalpų plotai skiriasi tik šimtosiomis dalimis, pastato paskirties apibrėžimas formaliai atitinka STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 p. reikalavimus: „kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (<...>), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį.“

LR Statybos įstatymo 28-1 straipsnis numato, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti Įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą. Įstatymo 23 straipsnio 30 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą.

Ieškovas nurodo, kad savo ieškinį jis grindžia CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos neteisėtumą grindžia teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartyje Nr. 3K-7-230/2010 suvienodintos kasacinio teismo praktikos išaiškinimu, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu.

Nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad statybos neteisėtumą ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, gali grįsti visais, net ir nesusijusiais tiesiogiai su jo, kaip gretimo sklypo savininku, teisių pažeidimu, galimai padarytais pažeidimais statybos leidimo išdavimo procedūros metu bei statybos vykdymo metu. Viešasis interesas civiliniame procese yra ginamas keliais būdais – numatant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, suteikiant teisę teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ribas tam tikros kategorijos bylose bei civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose įtvirtinant prokuroro, valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimus ginti viešąjį interesą, jo gynimo priemones. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (LAT 2014-10-27 nutartis Nr. 3K-7-414/2014). Ieškovas yra fizinis asmuo, neturintis teisės atstovauti kitų asmenų, visuomenės grupių interesų o taip pat ir valstybės interesų, todėl jo ieškinys gali būti grindžiamas tik tais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kaip gretimo sklypo savininko.  Nurodytais motyvais teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovės statomas statinys neturi administracinių pastatų požymių, projektas neatitinka parametrų, keliamų administraciniam pastatui, kad statinį gali statyti tik juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo,  kad negauti ar netinkamai gauti gretimų valstybinės žemės sklypų naudotojų sutikimai, kad statinys nepritaikytas žmonių su negalia reikmėms, nėra pandusų, per mažas tambūras, statinyje nesuprojektuoti atskiri tualetai vyrams ir moterims, rūkymo patalpos, atsarginis išėjimas, kad statinio sklype nesuprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, nėra spausdintinio statinio projekto varianto su visais atsakingų pareigūnų parašais.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad vykdoma statyba fiziškai įtakoja ieškovo turimą statinį - ūkinį pastatą-garažą, nes statybos eigoje sutrūkinėjo jo sienos, statybinės atliekos krenta ant stogo, kad dėl pastato eksploatavimo ieškovas neteks privatumo, padidės užterštumas, ieškovo turimas turtas praras komercinį patrauklumą, nepagrįstos priežastinį ryšį tarp vykdomos statybos ir ieškovo nurodytų pasekmių įrodančiais įrodymais, ieškovas byloje nekėlė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, be to, pats ieškovas, nors ir nurodė šias aplinkybes, tačiau jų neįrodinėjo, teigdamas, kad ieškinį grindžia vien norminių teisės aktų pažeidimais.

Ištyrus visumą bylos įrodymų, nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad 2012-12-10 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-12-03 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti  neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieškinio reikalavimas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę UAB "Sigitos balansai" per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovai prašo byloje taikyti ieškinio senatį. Ieškovas teigia, kad nepraleido ieškinio senaties termino ir neprašo jo atnaujinti, nes 2012 m. statybos leidimas pateiktas ieškovui tik teismo proceso metu, o reikalavimas dėl 2014 m. statybos leidimo pareikštas bylos nagrinėjimo metu. Atmestini ieškovo argumentai, kad apie išduotą 2012-12-10 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) jam tapo žinoma tik pradėjus nagrinėti bylą teismo posėdyje.

Ieškovo reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra administracinio teisinio pobūdžio, nes statybos leidimas yra individualus teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį (LR ABTĮ 33 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, todėl šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (LAT 2013-11-13 nutartis Nr. 3K-3-568/2013; 2011-11-11 nutartis Nr. 3K-3-428/2011, kt.). Tačiau kiekvienu atveju yra vertinama, ar asmuo nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, kada prasidėjo termino kreiptis į teismą eiga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (pvz. 2008-07-25 nutartis Nr. A146–335/2008). Praktikoje pripažįstama, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus - aktą priėmusią instituciją, laiką, aktu nustatyta teises, pareigas.

Nustatyta, kad ieškovas gretimame sklype vykdomomis statybomis domėjosi nuo pat jo sutikimo 2011m. rugpjūčio mėnesį davimo dienos, rašė įvairius skundus valstybės ir savivaldybės institucijoms ir gavo iš jų atsakymus. 2012-12-10 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra vykdyta per IS „Infostatyba“ (3t. b.l. 151-152). Visi reikšmingi Statybos leidimo išdavimo duomenys – data, numeris, statybos adresas, išdavusi institucija, yra vieši ir nemokamai prieinami visiems asmenims. Todėl, ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėdamas, kaip pats pripažino, statybos inžinieriaus išsilavinimą, sekdamas įvykių eigą nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, žinojo, kad pradėjos statybos leidimui reikalingų dokumentų rinkimą, bus sprendžiamas ir statybos leidimo išdavimo klausimas, todėl turėjo galimybę laiku sužinoti apie 2012-12-10 statybos leidimo priėmimą, o manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, imtis galimai pažeistų savo teisių gynybos, gauti reikalingus dokumentus ir nepažeidžiant termino kreiptis teisminės gynybos į teismą, tačiau tokia teise nesinaudojo ir ieškinį teisme pareiškė tik 2014-07-25 (1t. b.l. 3). Ieškinio pagrindą sudaro 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo neteisėtumo aplinkybės, todėl nėra teisiškai reikšminga, kad nepraleistas terminas 2014-12-03 statybą leidžiančio dokumento, kuris priimtas tik proceso metu, išdavimui apskųsti. Nuo 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo momento susiklostę statybos teisiniai santykiai turi tęstinumo pobūdį, todėl nustačius norminių teisės aktų pažeidimus išduodant 2012-12-10 statybos leidimą, negalėtų galioti ir 2014-12-03 statybos leidimas, kuris išduotas supaprastinta procedūra keičiant duomenis tik apie statinio savininką. Trumpais skundų dėl individualaus administracinio akto teisėtumo pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Byloje nenustatyta jokių objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku sužinoti apie skundžiamą aktą bei kreiptis į teismą teisminės gynybos, ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino reikalavimui pareikšti. Nurodytais motyvais būtų pagrindas ieškinio reikalavimui panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę UAB "Sigitos balansai" per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę atmesti ir dėl pasibaigusio termino reikalavimui pareikšti tuo atveju, jei būtų nustatytos 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo neteisėtumo aplinkybės.

Atsakovės UAB „Sigitos balansai“ reikalavimas taikyti ieškovui CPK 95 straipsnio nuostatas ir skirti už piktnaudžiavimą procesu baudą, atmestinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Tam, jog būtų pripažinta, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytas asmens procesinių teisių įgyvendinimas, pagrįstas dispozityvumu, nes nustačius paduoto procesinio dokumento nepagrįstumą ir sąžiningam asmeniui galėtų būti taikomos sankcijos, o tai neatitiktų piktnaudžiavimo procesu instituto paskirties, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1d.). Civilinis procesas vyksta laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Ieškovas pasinaudojo savo procesine teise kreiptis į teismą, jis turi teisę naudotis visomis kitomis jam suteiktomis civilinio proceso teisėmis (CPK 42 str.). Teismo proceso metu nenustatyta jokių ieškovo piktnaudžiavimo procesu veiksmų, ieškovas ir jo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė, paaiškinimus, turimus įrodymus. Vien aplinkybė, kad ieškinys atmetamas ieškovui neįrodžius ieškinio pagrįstumo, nėra pakankama pripažinti, kad ieškovas savo teisėmis kreiptis į teismą naudojosi akivaizdžiai ne pagal jų paskirtį, nesąžiningai.

Byloje 2014-11-28 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei UAB „Sigitos balansai“ uždrausta atlikti statybos darbus statinyje (duomenys neskelbtini). (3t. b.l. 134-140). Atsakovė prašo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, leisti atsakovei toliau vykdyti statybą savo rizika. Prašymas atmestinas. Nenustatyta pagrindų, sudarančių pagrindą naikinti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovei leista atlikti statinio konservavimo darbus ir tokie buvo atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos byloje ieškovo reikalavimu, ieškovas valios dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitė.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 95,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (1,2 t., b.l. 1); ieškovo patirtos pagrįstos rašytiniais įrodymais bylinėjimosi išlaidos: 83,53 Eur sumokėtas žyminis mokestis (1t. b.l. 12,13), 434,43 Eur (1500 Lt) atstovavimo išlaidos (1 t. b.l. 14-16), 13,32 Eur (46 Lt) įrodymų rinkimo išlaidos (1t. b.l. 17-18); atsakovės UAB „Sigitos balansai“ patirtos pagrįstos rašytiniais įrodymais bylinėjimosi išlaidos: 231,70 Eur (800 Lt) (2 t. b.l. 9-10), 115,84 Eur (400 Lt) (2t. b.l. 13-14), 86,89 Eur (300 Lt) (2 t. b.l. 15-16), 30,12 Eur (104 Lt) (2t. b.l. 17), 115,84 Eur (400 Lt) (3t. b.l. 166-167), 1134 Eur (4t. b.l. 160, 5 t. b.l. 43-44,45-57), viso 1714,39 Eur; trečiojo asmens A. B. pagrįstos rašytiniais įrodymais atstovavimo išlaidos sudaro 1950 Eur (3t. b.l. 195, 4t. b.l.190-191,192). Trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki A. B. faktiškai sumokėtos sumos dydžio – 1448,10 Eur, atsižvelgiant į A. B. procesinę padėtį (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų), A. B. teikto atsiliepimo į ieškinį formalų turinį (3 t. b.l. 190-191), tačiau teiktus išsamius rašytinius paaiškinimus (4 t. b.l. 57-61), į atstovo dalyvavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, atsiliepimo rengimą į atskirąjį ieškovo skundą (4 t. b.l. 112-114).

Ieškinys atmetamas, todėl procese patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 str. 1d. 3 p.,6p., 8p., 92, 93 str. 2d., 98 str.).  Iš ieškovo priteistinų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis mažintina ieškovui grąžintina nepanaudota sumokėto žyminio mokesčio dalimi už reikalavimo VĮ „Registrų centras“ pareiškimą, teismui nepriėmus ieškinio (CPK 87 str. 1d. 3p.). Viso iš ieškovo priteistina: į valstybės biudžeto pajamas 52,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovei UAB „Sigitos balansai“ – 1714,39 Eur, trečiajam asmeniui A. B. – 1448,10 Eur.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. E. E., a.k. (duomenys neskelbtini)

• 52,62 Eur (penkiasdešimt du eurus 62 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660;
• 1714,39 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiolika eurų 39 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Sigitos balansai“, į.k. 300548665;
• 1448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovės UAB „Sigitos balansai“ prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skirti baudą ieškovui G. E. E. už piktnaudžiavimą procesu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                      Daina Lisaitė