Civilinė byla Nr. 2A-1309-273/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11102-2015-3

          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.17.; 3.3.1.21.;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kryptis“ apeliacinį  skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-526-451/2016 pagal ieškovės  bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kryptis“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S., B. R. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 8 364,73 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad  atsakovas V. S. nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05 buvo ieškovės direktorius. 2010-01-08 ieškovė ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. LT-08549 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Nigema“ įsigijo ir perdavė ieškovei valdyti ir naudoti automobilį AUDI Q7 3.0TDI Quattro, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2007-08-30, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), 32 031,98 Eur su PVM vertės. Tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudarytas įmokų mokėjimo grafikas, pagal kurį ieškovė dalinėmis įmokomis automobilį turėjo išsipirkti iki 2012-08-30, sumokant 34 401,59 Eur (118 781,94 Lt) sumą, kurią sudarė 110 600 Lt dydžio turto išpirkimo įmokos (Automobilio kaina), 7 628,94 Lt palūkanos ir 553 Lt sutarties mokestis. Ieškovė iš UAB „Swedbank lizingas“ išsipirko Automobilį anksčiau nurodyto termino, sumokėdama UAB „Swedbank lizingas“ turto išpirkimo anksčiau laiko įmoką – 33 294,89 Lt. Iš viso pagal Lizingo sutartį ieškovė už Automobilį faktiškai sumokėjo 134 778,18 Lt. UAB „Swedbank lizingas“ 2011-11-03 išdavė Pabaigos aktą, kuriuo patvirtino, kad Lizingo sutartis nuo 2011-11-03 pasibaigė visiškai sumokėjus visas įmokas. Pabaigos akto pagrindu ieškovė galėjo įregistruoti nuosavybės teises į Automobilį VĮ „Regitra“, tačiau to nepadarė. 2011-11-07 įvykusiame ieškovės akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo akcininkai V. S. (60 proc. akcijų) ir B. R. (40 proc. akcijų), buvo priimtas nutarimas parduoti Automobilį už 34 000 Lt. V. S. pagal 2011-11-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 34 000 Lt Automobilį pardavė R. G.. Tarp perimtų įmonės dokumentų rašytinės Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nėra. Pagal ieškovės apskaitos duomenis, buhalterinius dokumentus Automobilio likutinė vertė buvo 62 881,74 Lt. Automobilis buvo parduotas įmonės, su kuria bendradarbiavo ieškovė, UAB „Saudema“ direktoriui, nes tarp ieškovės ir UAB „Saudema“ nuolat buvo sudaromos rangos sutartys. R. G. vos tik įsigijęs automobilį, jį perpardavė, tačiau turimų dokumentų pagrindu negalima nustatyti, kam konkrečiai. Ieškovės nuomone, automobilis buvo parduotas R. R., kuris automobilį 2012-10-11 privalomai techninei apžiūrai. Mano, kad R. R. giminystės ryšiu susijęs tiek su E. R., kuris iki V. S. buvo ieškovės direktoriumi, tiek su B. R., balsavusia už Automobilio pardavimą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo parduotas už 34 000 Lt, įmonei padaryta 8 364,773 Eur žala, apskaičiuota kaip skirtumas tarp Automobilio likutinės buhalterinės vertės jo pardavimo dienai ir pardavimo kainos. Nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo jog, automobilį nuspręsta parduoti už mažą ir nuostolingą kainą, radus jam iš anksto pirkėją, o atsakovės  neteisėti veiksmai pasireiškė balsavimu už įmonei nuostolingo sandorio sudarymą,  kaip įmonės akcininkei pažeidžiant savo pareigą elgtis sąžiningai įmonės atžvilgiu ir nedaryti įmonei žalos. Kadangi abu atsakovai padarė žalą bendrais veiksmais, jų atsakomybė yra solidari.
3. Atsakovas V. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti  bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas dėl automobilio pardavimo buvo priimtas 100 procentų akcininkų balsais, sandoris nėra nuginčytas, todėl negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar nesąžiningas. Nesutiko su solidaria atsakomybe, nes mano, kad galimai padarytą žalą galima išskirti dalimis, nes B. R. aktyviai dalyvavo įmonės valdyme, jo valdymo metu įmonė dirbo pelningai. Automobiliu nuo jo įsigijimo naudojosi išimtinai E. R. atsakovės buvusio sutuoktinio brolis, kuriam buvo perduotos naudojimosi automobiliu teisės, o jis neatliko jokių veiksmų, nežinojo jokių aplinkybių, susijusių su automobilio įsigijimu. Automobilio nusidėvėjimo žiniaraščio duomenimis, nusidėvėjimas per metus sudarė 14 261,61 Lt, todėl jo veiksmai priimant sprendimą dėl automobilio pardavimo neturėtų būti vertinami kaip neteisėti, aplaidūs ar nerūpestingi, kadangi tokiomis aplinkybėmis analogiškai pasielgtų eilinis vadovas, tvarkantis verslo reikalus.
4. Atsakovė B. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, nors turėjo 40 proc. akcijų, tačiau jokios įtakos valdyme neturėjo. Ji pati neturėjo jokių tikslų ir interesų pigiau parduoti automobilį, pasitikėjo direktoriumi V. S.. Su ja niekas parduoto automobilio kainos nederino ir ji pardavimo procese nedalyvavo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui V. S. 109,50 Eur, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė iš ieškovės  7,10 Eur valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
2. Teismas nustatė, kad 2013-10-16 ieškovei iškelta bankroto byla, ieškovės direktoriumi nuo 2009-06-25 iki 2011-07-29 buvo E. R., nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05 direktoriumi buvo atsakovas V. S.. Ieškovė ginčija 2011-11-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą parduotą automobilį AUDI Q 7, už 34 000 Lt sumą. Pagal ieškovės įstatus tam, kad atsakovas V. S. kaip ieškovės direktorius  galėtų parduoti ginčo automobilį, privalėjo gauti akcininkų pritarimą. Tuo metu ieškovė turėjo du akcininkus: V. S., valdantį 60 procentų akcijų ir atsakovę B. R., valdančią 40 procentų akcijų. Atsakovas kaip įmonės vadovas ginčo turtą pardavė už kainą, dėl kurios akcininkai priėmė vieningą sprendimą, ir tai byloje patvirtina 2011-11-07 ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Ginčo automobilis buvo parduotas pagal įmonės įstatuose nustatytą tvarką, todėl teismo vertinimu, įmonės turto pardavimo tvarka pažeista nebuvo.
3. Dėl atsakovo V. S. neteisėtų veiksmų teismas nustatė, kad ieškovė atsakovo V. S. kaip įmonės atsakomybę dėl ginčo automobilio pardavimo kildina iš to, kad automobilį parduotas už 34 000 Lt, kai jo likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentuose nurodyta 62 881,74 Lt ir tokiu būdu padaryta žala įmonei, kurią ir prašo priteisti iš atsakovų. Prieš parduodant automobilį buvo surašytas automobilio defektinis aktas, kuriame nustatyti automobilio  gedimai. Automobilis buvo lizinguojamas, dėl ko įmonė kiekvieną mėnesį patirdavo išlaidas  - be grąžintinos sumos reikėjo mokėti ir palūkanas, kurios iš viso sudarė 7 628,94 Lt. 2011-10-31 UAB DK „PZU Lietuva“ nutraukė draudimo sutartį su ieškove, todėl atsirado pagrindas spręsti dėl automobilio reikalingumo įmonėje, kadangi reikėjo papildomų išlaidų jo eksploatacijai. Ginčijamu laikotarpiu įmonė nedirbo nuostolingai, įmonė pardavė tris, o įsigijo penkis naujus automobilius. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ginčo automobilis įmonei nebuvo reikalingas, todėl atsakovas V. S. veikdamas kaip įmonės akcininkas ir įmonės vadovas neatliko neteisėtų veiksmų, veikė apdairiai ir protingai, nepažeidė kitų akcininkų teisių,  todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
4. Teismui nustačius, kad atsakovas V. S. parduodamas automobilį neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo teismas nepasisakė ir jų nevertino.
5. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus ir atsakovės B. R. atžvilgiu. Nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčo automobilio pardavimo metu tarp akcininkų vyko ginčai, ar kitokie nesutarimai, kas galėjo įtakoti automobilio pardavimą už 34 000 Lt kainą. Kadangi nebuvo nustatyta, kad V. S. veiksmai parduodant automobilį yra neteisėti, teismas atsakovės veiksmų negalima laikyti neteisėtais. 
6. Dėl automobilio vertės teismas padarė išvadą, kad ginčo automobilio vertė jį parduodant priklausė nuo automobilio patirtų eismo įvykių, nuo išlaidų, susijusių su defektų taisymu, išlaidų susijusių su automobilio remontu, automobilio naudojimo tikslingumo įmonėje nebuvimu, šalies ekonominės situacijos, kurie ir sąlygojo parduodamo automobilio kainą, kuri sudarė 34 000 Lt. Teismas nurodė, kad automobilio įsigijo metu atsakovas V. S. bendrovei nevadovavo, todėl jis negalėjo įtakoti šio automobilio įsigijimo aplinkybių ir jis negali būti atsakingas už tai, kad įmonė automobilį įsigijo už 118 781,94 Lt. Už nupirktą automobilį reikėjo mokėti palūkanas, kas taip pat išdidino turto vertę ir nešė įmonei nuostolį. Iki įsigijimo automobilis buvo nuomojamas ieškovei, kas taip pat mažino jo vertę, automobilis  turėjo kelis eismo įvykius, automobilis eilę kartų buvo apgadintas, prieš parduodant automobilį buvo surašytas defektinis aktas, kuris patvirtino automobilio trūkumus. Automobilio defektinis aktas nėra nuginčytas ar kitaip pripažintas negaliojančiu. Šalys patvirtino, jog apie eismo įvykį laiku nepranešus, įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu, tačiau tai nepaneigė atsakovo V. S. nurodytos aplinkybės, jog automobiliui buvo reikalingas remontas. Ginčo automobilis per dvidešimt mėnesių 22 kartus buvo pristatytas į Audi centrą, kuriame buvo fiksuojami automobilio gedimai, išlaidos susijusios su automobilio remontu sudarė 10 948, 12 Lt. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo pateikta ginčo automobilio išlaidų apskaičiavimo lentele.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą  ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas netinkamai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, o dalies itin reikšmingų įrodymų, paneigiančių  teismo padarytas išvadas, iš viso nevertino bei nenurodė jokių argumentų, kodėl šie įrodymai nevertinami. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės;
2. Byloje įrodyta, kad automobilį, registruotą ieškovės vardu, nuo 2010-01-14 faktiškai eksploatavo E. R., kuris yra buvęs ieškovės direktorius ir šios įmonės akcininkės B. R. sutuoktinis. Per tarpinį pirkėją R. G. automobilis buvo faktiškai parduotas atsakovės B. R. sutuoktinio E. R. broliui - R. R.. Pardavimo sandoriai buvo formalūs, nes faktiškai automobiliu ir toliau nepertraukiamai naudojosi E. R.;
3. Priešingai nei nusprendė teismas, automobilis buvo be defektų ir nebuvo jokių aplinkybių, kurios mažintų jo rinkos vertę ir pateisintų skubų automobilio pardavimą už mažesnę nei rinkos kainą;
4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad automobilis buvo su defektais, nes byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų automobilio defektus, galėjusius įtakoti automobilio rinkos vertę. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir kaip įrodymą itin sureikšmino 2011-11-04 defektinį aktą (toliau - Defektinis aktas), sudarytą prieš automobilio pardavimą R. G., kuriame yra išvardinti tam tikri automobilio defektai. Defektiniame akte yra konstatuoti tik tam tikri galimi automobilio defektai, tačiau nėra nurodyta, kokia yra šių defektų ištaisymo vertė, kokią tai galėjo turėti įtaką automobilio pardavimo kainos nustatymui. Iš Defektinio akto yra neaišku, koks buvo automobilio kėbulo atskirų elementų (priekinio ir galinio dangčio, galinio kairės sparno) galimų apgadinimų mastas ir remonto kaštai;
5. Teismo nevertinti bylos įrodymai paneigia Defektiniame akte nurodytus defektus. Defektiniame akte nurodytus automobilio tariamus defektus paneigia ir kitas bylos įrodymas - 2011-11-08 Turto perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo UAB „Statybų kryptis“ perdavė, o R. G. priėmė Automobilį. Šiame akte yra nurodyta, kad perduodamas automobilis nėra sugadintas ir yra tinkamos būklės. Šis aktas byloje nebuvo užginčytas;
6. Teismas netinkamai įvertino ir liudytojo R. G. parodymus bei nepagrįstai padarė išvadą, kad jie patvirtina Automobilio defektus. R. G. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, nes nėra jokių jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje yra R. G. paaiškinimus paneigiantys įrodymai. Iš UAB „Autojuta“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis tiek prieš įsigyjant R. G., tiek jam jį pardavimus, buvo aptarnautas oficialiame Audi centre Kaune ir jokių esminių Automobilio defektų (trūkumų), galėjusių įtakoti automobilio rinkos vertę, nebuvo nustatyta;
7. Tai, kad automobilis 2011-10-28 galimai buvo pakliuvęs į autoįvykį, negali turėti jokios įtakos nustatant automobilio rinkos vertę, nes duomenų apie patį autoįvykį (neaišku, kur įvyko įvykis, koks įvykio mechanizmas, kas vairavo ir t.t.), nei apie jo metu padarytus automobilio apgadinimus nėra.
8. Priešingai nei nurodė teismas, automobilis nebuvo parduotas ekonominės krizės metu. Tai, kad automobilis nebuvo reikalingas UAB „Statybų kryptis“ veikloje, galėjo būti priežastis parduoti automobilį. Tačiau tai negalėjo turėti jokios įtakos jo rinkos vertei;
9. Teismas, neteisingai nusprendęs, kad automobilis turėjo defektų, nepagrįstai nebetyrė bylos įrodymų, kurių pagrindu galima nustatyti tuometinę automobilio rinkos kainą;
10. Automobilio pardavimo kaina tuo metu buvo 19 400 Eur (66 984,32 Lt), o vidutinė tokių automobilių pardavimo kaina, apskaičiuota pagal septynis tuo metu patalpintus skelbimus, buvo 24 145,86 Eur (83 370,82 Lt). Bylos nagrinėjimo metu tokių automobilių rinkos vertė yra didesnė nei 34 000 Lt (ekvivalentas eurais - 9 847,08 Eur), nors nuo pardavimo jau praėjo keturi metai;
11. Iš 2012-12-17 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12-12-17MkA080 pagal kurią R. R. praėjus metams pardavė tą patį automobilį pirkėjui UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Pardavimo kaina - 18 159,18 Eur (62 700 Lt ). Automobilio reali rinkos vertė (pardavimo kaina) praėjus metams po pardavimo buvo 62 700 Lt. Todėl yra akivaizdu, kad 2011-11-08 šio automobilio rinkos vertė ir galima pardavimo kaina turėjo būti daug didesnė, bet kokiu atveju ne mažesnė kaip 18 159,18 Eur (62 700 Lt);
12. Retrospektyvinis automobilio rinkos vertės nustatymas 2011-11-08 dienai yra negalimas, nes, automobilis jau yra parduotas, nėra galimybės apžiūrėti ir įvertinti automobilio techninę būklę, buvusią 2011-11-08 dienai, turto vertintojai retrospektyvinių automobilių vertės nustatymų neatlieka;
13. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatęs esmines faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė teisės aktų, reglamentuojančių bendrovės akcininkų ir vadovų atsakomybę, nuostatas, taip pat netinkamai taikė bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas;
14. Atsakovas V. S. įmonei žalą padarė tiek kaip įmonės akcininkas, balsuodamas už įmonei žalingo nutarimo priėmimą, tiek kaip įmonės vadovas, organizuodamas ir vykdydamas įmonei nuostolingą automobilio pardavimo sandorį. V. S., kaip įmonės vadovo veiksmai, yra akivaizdžiai aplaidus, nes jis vykdė automobilio pardavimo sandorį nesurinkęs pakankamai informacijos, nerūpestingai įvertino iš E. R. gautą informaciją apie automobilio būklę, jos tinkamai nepatikrino, neišsiaiškino tikrosios automobilio rinkos vertės ir nesiėmė protingų priemonių automobilį parduoti už kuo didesnę kainą. Joks protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis tokio sandorio nebūtų sudaręs;
15. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ir smulkioji akcininkė B. R. neatliko neteisėtų veiksmų. atsakovė B. R., kaip įmonės akcininke, pažeidė savo bendrąją pareigą elgtis sąžiningai įmonės atžvilgiu ir priimamais nutarimais nedaryti įmonei žalos. Ji balsavo už įmonei nuostolingo sandorio sudarymą ir tuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos įmonei padarymo;
16. Ieškovė žalą patyrė dėl atsakovų neteisėtų bendrų veiksmų įmonės vardu sudarant nuostolingą automobilio pardavimo sandorį. Abu atsakovai veikė akivaizdžiai aplaidžiai. Joks protingas ir apdairus akcininkas analogiškoje situacijoje nebūtų balsavęs už automobilio pardavimą už 34 000 Lt. Joks protingas ir apdairus direktorius analogiškoje situacijoje nebūtų vykdęs tokio įmonės interesams prieštaraujančio ir nuostolingo automobilio pardavimo sandorio. Ieškovei padarytą žalą nulėmė atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų visuma.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato suteiktų teisinių paslaugų atlyginimu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, šias išlaidas išieškant iš bankroto administravimo išlaidų. Atsiliepime atsakovas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, nurodė, kad teisę priimti sprendimą dėl ilgalaikio turto - automobilio pardavimo turėjo akcininkų susirinkimas, o atsakovas privalėjo vykdyti susirinkimo nutarimus.  Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus, jis neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės argumento. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Ieškovę atstovavo bankroto administratorius, kuris privalo turėti darbuotoją turintį aukštąjį teisinį išsilavinimą ir galintį teikti teisines paslaugas.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė B. R. nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

2. Byloje kilo ginčas dėl to, ar įmonės vadovas V. S. ir akcininkė B. R. elgėsi nesąžiningai įmonės atžvilgiu, ir priimtu sprendimu parduoti automobilį už 34 000 litų, kai jo likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentuose nurodyta 62881,74 litai,  padarė įmonei žalą, kurią prašoma priteisti iš V. S..

3. Norint taikyti vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Taip pat ieškovas turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas.

4. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatų 7.2 punkto 6 papunktyje bendrovės vadovas įpareigojamas veikti bendrovės interesais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių. Jos įpareigoja bendrovės vadovą veikti atidžiai ir rūpestingai, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos.  Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y pažeidė teisinę pareigą nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2008).

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką.

6. Ieškovė ginčija pagal 2011-11-08 PVM sąskaitą faktūrą R. G. parduotą automobilį AUDI Q 7 valst. Nr. DDP 908, už 34 000 litų sumą. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05. Automobilio pardavimo metu galiojo UAB „Statybų kryptis“ 2001-03-19 dienos įstatai (t. 1, b. l. 59-71), kurie buvo pakeisti 2012-11-13 (t. 1, b. l.27-29). Pagal galiojančių įmonės įstatų 39 p. bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas. Pagal tų pačių įstatų 41p. 16 papunkčio nuostatas nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimus dėl didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto pardavimo , perleidimo, nuomos, įkeitimo, laidavimo ar garantavimo. Tam, kad atsakovas V. S. kaip UAB „Statybų kryptis“ direktorius  galėtų parduoti ginčo automobilį, privalėjo gauti akcininkų pritarimą. Byloje nustatyta, jog įmonėje tuo metu buvo du akcininkai: atsakovas V. S., valdantis 60 procentų akcijų ir atsakovė B. R. , valdanti 40 procentų akcijų (t. 2, b. l. 6). Byloje nustatyta, jog atsakovas kaip įmonės vadovas ginčo turtą pardavė už kainą, dėl kurios akcininkai priėmė vieningą sprendimą, ir tai byloje patvirtina 2011-11-07 UAB „Statybų kryptis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (t. 1, b. l. 18).

7. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad V. S. kaip įmonės vadovas ir akcininkė B. R. elgėsi nesąžiningai įmonės atžvilgiu, ir priimtu sprendimu parduoti automobilį už 34 000 litų, kai jo likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentuose nurodyta 62881,74 litai,  padarė įmonei žalą, kurią ir prašo priteisti iš V. S.. 2010-01-08 UAB „Statybų kryptis“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. LT-08549, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „Nigema“ įsigijo ir perdavė UAB „Statybų kryptis“ valdyti ir naudoti automobilį AUDI Q 7. UAB Swedbank lizingas“ 2011-11-03 išdavė pabaigos aktą, kuriame nurodė, kad Lizingo sutartis nuo 2011-11-03 pasibaigė UAB „Statybų kryptis“ visiškai sumokėjus visas Lizingo sutartyje numatytas įmokas. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš parduodant automobilį buvo surašytas automobilio defektinis aktas (t. 1, b. l. 72), kuriame nustatyti automobilio  gedimai. Automobilis buvo pakliuvęs į eismo įvykius (t. 2, b. l. 42). Automobilis per dvidešimt mėnesių 22 kartus buvo pristatytas į Audi centrą (t. 2, b. l. 56-142), kur buvo fiksuojami automobilio gedimai, išlaidos, susijusios su automobilio remontu sudarė 10948,12 litų (t. 2, b. l. 173). Kaip nurodė teismo posėdžio metu V. S., 2011-10-31 UAB DK „PZU Lietuva“ nutraukė draudimo sutartį su UAB „Statybų kryptis“ (t. 1, b. l. 135), todėl atsirado pagrindas spręsti dėl automobilio reikalingumo įmonėje, nes jo eksploatacijai reikėjo papildomų lėšų. Ginčo laikotarpiu  UAB „Statybų kryptis“ vykdė ir kitus turto pardavimo sandorius, ir tai byloje patvirtina rašytiniai įrodymai – (t.1, b. l. 77), 2011 metais įmonėje buvo parduoti trys automobiliai, kurių pardavimo kaina iš esmės neatitiko turto likutinės vertės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – automobilių pirkimo sutarčių nustatyta, jog įmonė 2010 metų pabaigoje  ir 2011 metais įsigijo penkis automobilius (t. 2, b. l. 14-28) , kas pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog 2011 metais įmonei įsigijus naujus automobilius, reikėjo spręsti dėl automobilių reikalingumo ir jų tikslingo panaudojimo.

8. Byloje nėra duomenų, jog 2011 metų pabaigoje įmonė dirbo nuostolingai, ar turėjo kreditorių,  kurių teisės butų  pažeistos pardavus ginčo turtą už mažesnę kainą, negu yra nustatyta jo likutinė vertė.  Teismas  nustatė, jog ginčo turto pardavimu metu  įmonė dirbo pelningai. Automobilio pardavimo  momentu jis įmonei tapo nebereikalingas, o automobilio  pardavimo kainai įtaką turėjo technikos paskirtis, naudojimo intensyvumas, automobilio būklė jį parduodant. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S., būdamas įmonės vadovu, neatliko neteisėtų veiksmų, veikė apdairiai ir protingai, nepažeidė kitų kreditorių teisių. Byloje taip pat nenustatyta ir akcininkės B. R. neteisėtų veiksmų priimant sprendimą dėl automobilio pardavimo už 34 000 litų kainą. Ta aplinkybė, kad ginčo automobilis buvo parduotas  UAB „Saudema“ direktoriui R. G., su kuriuo UAB „Statybų kryptis“ buvo sudariusi rangos sutartis, o vėliau  R. G. šį automobilį pardavė R. R., E. R. broliui (pastarasis UAB „Statybų kryptis“ direktoriumi buvo nuo 2009-06-25 iki 2011-07-29), neturi įtakos ginčo automobilio pardavimo teisėtumui. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

10. Atsakovas V. S. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 950 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pateikė 2016-04-14 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 842614, iš kurio matosi, kad advokatui V. L. sumokėjo 950 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2.  įsakymu Nr. 1R-85 ( 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir Šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės  instancijos teisme mažintinos ir priteistina 400 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš BUAB „Statybų kryptis“ į. k. 135739653  V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Aušra Baubienė

                                                                                         Virginija Gudynienė

                                                                                          Izolda Nėnienė