Administracinė byla Nr. I-7660-505/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01412-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;

 (S)

51.5; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjams atstovaujančios Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. V., A. P., A. S., R. S., A. T., V. D., G. K., V. K., J. B., D. V. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų patirtos turtinės žalos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2018 metais atlyginimą: T. V. – 192,07 Eur, A. P. – 205,14 Eur, A. S. – 205,14 Eur, R. S. – 254,20 Eur, A. T. – 569,34 Eur, V. D. – 205,14 Eur, G. K. – 154,11 Eur, V. K. – 201,18 Eur, J. B. – 201,18 Eur, D. V. – 303,58 Eur.

Pareiškėjai skunde (b. l. 1–16), taip pat jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai yra statutiniai Alytaus pataisos namų pareigūnai. Pabrėžė, kad 2017 metais jiems nebuvo sudaryta galimybė užpildyti Pataisos pareigūno paraiškas tarnybinės uniformos dalims gauti 2018 metais, todėl, 2018 metais jiems neišdavus naujų tarnybinės uniformos dalių, kai kurios pareigūnų turimos tarnybinės uniformos dalys yra dėvimos viršijant nustatytus pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo terminus. Akcentavo, kad pareiškėjai 2018 metų pabaigoje raštiškais prašymais kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti tas tarnybinės uniformos dalis, kurios jau tuo metu buvo dėvimos viršijant nustatytus pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo terminus, tačiau atsakovas po prašymų pateikimo neišdavė uniformos dalių ir informavo pareiškėjus, kad šie galės pateikti paraiškas uniformos dalims gauti 2019 metais. Pabrėžė, jog 2018 metais pareiškėjai reikiamomis tarnybinės uniformos dalimis nebuvo aprūpinti ir turėjo dėvėti uniformas, kurių atskiros dalys viršijo nustatytus dėvėjimo terminus. Paaiškino, jog teisės aktai ginčo laikotarpiu nenumatė pataisos pareigūnams kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjų ir jų atstovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, jog, pagal galiojančius teisės aktus, 2019 metais pareiškėjams turės būti išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys vietoj tų, kurios yra dėvimos viršijant nustatytus pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo terminus, nėra priežasčių reikalauti juos aprūpinti uniformomis, tačiau pareiškėjai, negavę naujų tarnybinės uniformos dalių 2018 metais, vietoj sunešiotų dalių buvo priversti tarnyboje dėvėti savo aprangą. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: susidėvėjusias uniformas turėjo dažnai skalbti, lopyti, taisyti, taip pat nešioti išblukusią uniformą. Akcentavo, kad pareiškėja A. T., ilgiau nei metus būdama pataisos pareigūnų grandies pareigūne, tarnyboje dėvi ne pataisos pareigūnų grandies, o jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies uniformą, kuri vizualiai neatspindi tikrojo pareigūnės statuso. Teigė, kad, vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Pataisos pareigūnų 2016 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ bei kiekvieno pareiškėjo uniformos išdavimo apskaitos kortelių duomenimis, pareiškėjai apskaičiavo jiems laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainas. Šiuo atveju atsakovas neįgyvendino savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus nauja uniforma ar jos dalimis, todėl pareiškėjai įgijo teisę į uniformos dalių vertės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės atsakomybės už neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. 1. 51–56) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog 2017–2018 metais Alytaus pataisos namai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuolat teikė duomenis apie pareigūnų tarnybinės uniformos dalių poreikį 2018 metams, tačiau įstaigos pareigūnams 2018 metais nebuvo išduotos tarnybinės uniformos dalys, kadangi Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neatliko centralizuoto tarnybinės uniformos dalių pirkimo. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punkte nurodyta, kad pareigūnas iki įstaigos direktoriaus nustatytos datos, atsižvelgdamas į pareigūnų grupės, kuriai priskirtas pagal einamas pareigas, MAFN (pareigūno metinė aprengimo tarnybine uniforma finansinė norma) ir tarnybinės uniformos dalių kainas, pasirenka tarnybinės uniformos dalis, kurių reikės kitiems kalendoriniams metams, ir parengia Pataisos pareigūno paraišką tarnybinės uniformos dalims gauti, nurodydamas pasirinktų dalių pavadinimą, kiekį, dydį, kainą, bei pateikia už tarnybinių uniformų apskaitą atsakingam darbuotojui. Įvardijo, jog pareiškėjai T. V. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) įstaiga nebuvo gavusi šios pareigūnės paraiškos tarnybinės uniformos dalims gauti 2018 metams) 2018 metais nebuvo išduotos metinės aprengimo tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 166,05 Eur, pareiškėjams A. P., A. S., R. S., G. K. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) įstaiga nebuvo gavusi šių pareigūnų paraiškų tarnybinės uniformos dalims gauti 2018 metams) 2018 metais nebuvo išduotos metinės aprengimo tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 194,75 Eur, pareiškėjai A. T. (Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. P-50 nuo 2018 m. kovo 5 d. perkelta iš jaunesniosios specialistės (jaunesniųjų pareigūnų grandis) į specialistės pareigas (pareigūnų grandis) 2018 m. priklausė pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandies pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinė norma – 569,34 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-48 patvirtinto Tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo 2.7 punktu (marškiniai ir megztinis tokie patys, kaip ir jaunesniųjų pareigūnų) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-396 patvirtinto Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo 26 punktu (... išduodamos tik tos tarnybinės uniformos dalys, kurios keičiasi...) pareiškėjai nepriklausė išduoti šviesiai mėlynos spalvos marškinių ilgomis rankovėmis (2 vnt., 39,24 Eur vertės), šviesiai mėlynos spalvos marškinių trumpomis rankovėmis (2 vnt., 36,44 Eur vertės) ir megztinio (24,18 Eur vertės) (bendra vertė 99,86 Eur). Todėl pareiškėjai per 2018 metus įstaigoje nebuvo išduotos pirmojo aprengimo tarnybinės uniformos dalys už 469,48 Eur, pareiškėjui V. D. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) 2018 metais nebuvo išduotos metinės aprengimo tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 194,75 Eur, pareiškėjoms V. K. ir J. B. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) įstaiga nebuvo gavusi šių pareigūnių paraiškos tarnybinės uniformos dalims gauti 2018 metams) 2018 metais nebuvo išduotos metinės aprengimo tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 194,09 Eur, pareiškėjai D. V. (pareigūnų grandis) per 2018 metus įstaigoje nebuvo išduotos metinės aprengimo tarnybinės uniformos dalys už 194,95 Eur (įstaiga nebuvo gavusi šios pareigūnės paraiškos tarnybinės uniformos dalims gauti 2018 metams). Akcentavo, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realiai patirtą žalą, iš kurios kildinamas jų reikalavimas priteisti pinigines sumas, atitinkančias pareigūnams išmokėtinų kompensacijų už neišduotas uniformos dalis dydį. Atsakovo nuomone, Alytaus pataisos namai tik įgyvendina galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų numatytus reikalavimus, tačiau nėra šių įstatymų ir kitų norminių aktų leidėjas, todėl Alytaus pataisos namai yra netinkamas atsakovas ir atsakovu turėtų būti laikomas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nes dėl šios įstaigos veiklos ir buvo padaryta žala pareiškėjams. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjų teisė gauti turtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjams neišduotų tarnybinių uniformų tam tikrų dalių 2018 metais.

Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodė, kad tokio pobūdžio bylose tinkamas atsakovas dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą yra ne Lietuvos valstybė ar kiti subjektai, o būtent pareiškėjų darbdavys. Taigi, atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju pareiškėjams priteistinas iš darbdavio – Alytaus pataisos namų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai atlieka tarnybą Alytaus pataisos namuose. Ginčo laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisingumo ministro patvirtintame sąraše numatyti pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tokia tvarka ir normos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 24 d.). Šiuo įsakymu patvirtintomis tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka yra reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos struktūrinis padalinys, atsakingas už biudžeto planavimą, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės uniformos dalių pirkimo kainas, kiekvienais metais apskaičiuoja Tvarkos 4 punkte nurodytų pareigūnų grupių Pareigūno pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (PAFN) ir Pareigūno metinę aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (MAFN) ir teikia tvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui.

Vadovaudamasis šiuo punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Pataisos pareigūnų 2018 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ nustatė, kad 2018 metams taikomos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Pataisos pareigūnų 2016 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos pareigūnų metinės ir pirmojo apsirengimo tarnybine uniforma normos. Šiose normose įtvirtinta, kad jaunesniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma – 194,75 Eur, o moterų finansinė norma – 194,09 Eur. Taip pat nurodyta, kad pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma – 194,95 Eur, o vyrų finansinė norma – 196,79 Eur. Pirmojo aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma – 569,34 Eur, jaunesniųjų pareigūnų grandies pirmojo aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma – 442,74 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusias teisės aktų nuostatas, minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama dviem būdais: aprūpinant pareigūnus uniformomis arba atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 24 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 2567/2012, kt.).

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą.

Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita.

LVAT, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesiejo (LVAT 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011), todėl atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų skunde nurodytų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jiems laiku nebuvo išduotos. Atsakovas iš esmės šią aplinkybę pripažįsta.

Pareiškėjai prašė teismo priteisti jų patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėjai kildino iš to, jog jie tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą aprangą ir patyrė nuostolių dėl jos nusidėvėjimo.

LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančiojo atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą (atlikti neteisėti valstybės institucijos veiksmai) ir dėl to jie patyrė nuostolių (kilo turtinė žala).

Įvertinęs pareiškėjų suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo ir atsižvelgęs į LVAT praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A261-1032/2014, Nr. A492-2020/2013, Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2845/2012, Nr. A552-2783/2012, Nr. A662-2567/2012, Nr. A552-2695/2012 ir kt.), teismas konstatuoja, kad pareiškėjai prašo atlyginti turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis, savo lėšomis įsigyjant atitinkamus drabužius, kuriuos jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjams tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, per kurį pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2018 metai), pareiškėjų dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), konstatuoja, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoje jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas šių argumentų nepaneigė. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjai nenurodė tikslios patirtų nuostolių sumos ir nepateikė įrodymų joms pagrįsti, teismas taiko CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių) dėl uniformų dalių neišdavimo dydžiu laikomas 30 procentų nuo uniformos dalių vertės kompensacijos dydis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014; taip pat LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-1648/2013).

Spręsdamas dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais (pranešimais) dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų verte 2018 metų laikotarpiu (b. 1. 86–109). Pažymėtina, kad pareiškėjai savo apskaičiuotą turtinės žalos dydį grindė tik teisės aktuose numatytomis aprengimo tarnybine uniforma finansinėmis normomis ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus oficialius duomenis. Jais remiantis, pareiškėjai T. V. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 166,05 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 49,82 Eur; pareiškėjui A. P. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,75 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,43 Eur; pareiškėjui A. S. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,75 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,43 Eur; pareiškėjui R. S. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,75 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,43 Eur; pareiškėjai A. T. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 469,48 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 140,84 Eur; pareiškėjui V. D. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,75 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,43 Eur; pareiškėjui G. K. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,75 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,43 Eur; pareiškėjai V. K. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,09 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,23 Eur; pareiškėjai J. B. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,09 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,23 Eur; pareiškėjai D. V. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 194,95 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,49 Eur.

Teismo vertinimu, suma, sudaranti 30 procentų nuo uniformos dalių vertės, laikytina protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas drabužių ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 procentų dydžio kompensacijai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013).

Remdamasis pirmiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas yra iš esmės pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų pareiškėjams T. V. – 49,82 Eur, A. P. – 58,43 Eur, A. S. – 58,43 Eur, R. S. – 58,43 Eur, A. T. – 140,84 Eur, V. D. – 58,43 Eur, G. K. – 58,43 Eur, V. K. – 58,23 Eur, J. B. – 58,23 Eur, D. V. – 58,49 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Daina Kukalienė