Administracinė byla Nr. eI3-381-931/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.19;

55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Termolainas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Teismas

nustatė :

Pareiškėja UAB „Termolainas“ į teismą su skundu prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 502 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2019 m. vasario 14 d. UAB ,,Termolainas“ gavo Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 502 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pavirtinti 2018 m. gruodžio 10 d. patikrinimo aktą Nr. V-103 (toliau – ir Aktas), kuriame nustatyta, kad pareiškėja turi mokestinę prievolę sumokėti 44 873,26 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Akte nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) sprendimu Nr. VR-17.5.82 (toliau – ir 2017 m. gruodžio 18   d. sprendimas) panaikino VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO), pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 mokestiniais laikotarpiais. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Tvarkymo įstatymas) 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiais. Atsakovas Aktą pareiškėjai pateikė 2019 m. vasario 13 d. Nesutikdama su Aktu, pareiškėja atsakovui pateikė pranešimą, kuriame nurodė pastabas dėl Akto. Atsakovas Sprendimu nustatė pareiškėjai 20 dienų terminą nuo Sprendimo įteikimo dienos (2019 m. vasario 14 d.) susimokėti 44 873,26 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Dėl galimai nusikalstamos UAB „Metrail“ veikos, dėl kurios ir pareiškėjai atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir vyksta kitos administracinės bylos. PTO yra apskundusi UAB „Metrail“ pažymų panaikinimo faktą, dėl kurių (-io) gamintojams ir importuotojams atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiais, ir kol nėra teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019, negalima sutikti, kad pareiškėja PTO apskųsto 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagrindu turi pareigą deklaruoti ir mokėti mokestį. Nepagrįstai buvo panaikinta mokestinė lengvata ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas nesant PTO, pareiškėjos ar kitų gamintojų ir importuotojų, kaltės.

Teigia, jog Sprendime ir patikrinimo akte nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja privalėjo patikslinti deklaracijas už 2013–2015 metus, kadangi PTO išduoti patvirtinimai laikomi netekę galios priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Vien faktas, kad UAB „Metrail“ išduotos pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančios pažymos už 2013–2015 buvo panaikintos, savaime nelemia, jog pareiškėja turi pareigą deklaruoti mokesčius. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas sutartiniais santykiais, t. y. 2013 m. vasario 28 dienos sutartimi Nr. PTO/13/493 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ (toliau – ir Sutartis), buvo perleistas PTO, kurios veiklos tikslas gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotė atliekų tvarkymo užduotis. Pareiškėjos įsipareigojimai pagal Sutartį – laiku pateikti užsakymus ir padengti PTO veiklos kaštus (apmokėti už suteiktas paslaugas). Ji yra susimokėjusi už atliekų tvarkymą pagal Sutartį PTO. Sąžiningai įgijo teisę į mokesčio lengvatą už 2013–2015 metus, o PTO turėdama tam teisę išdavė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Išduotų pakuočių atliekų sutvarkymą liudijančių dokumentų panaikinimas atgaline data už 2013–2015 metus ir įpareigojimas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą prieštarauja teisinio tikrumo principui.

2017 m. gruodžio 18 d. sprendime atsispindi informacija, kad patvirtinimai, kuriuos išdavė PTO, yra panaikinti tik dėl to, kad PTO šiuos patvirtinimus išdavė vadovaujantis atliekų tvarkytojo (UAB „Metrail“) išrašytais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, o UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai Vilniaus RAAD sprendimais yra pripažinti negaliojančiais. Vilniaus RAAD nenustatė PTO ar jos pavedimo davėjų, įskaitant ir pareiškėjos, veikloje jokių pažeidimų. neegzistuoja ir kitų aktų ar valstybinių institucijų sprendimų, kuriuose būtų nustatyti PTO ar pareiškėjos pažeidimai gamintojų ir importuotojų pareigų vykdyme, už kuriuos galėtų būti taikoma atsakomybė (sankcijos). Sprendime nebuvo įvertinta, kad pareiškėja pareigą saugoti aplinką įvykdė. Dėl valstybinių institucijų netinkamo funkcijų vykdymo, PTO išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (kurie išrašyti remiantis UAB „Metrail“ panaikintais įrodančiais dokumentais) buvo panaikinti. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime tik formaliai nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ punktai, tačiau nėra nurodoma, kokius konkrečias teisės aktų normų pažeidimus UAB „Metrail“ atliko, kokiu būdu minėto juridinio asmens įvykdyti teisės aktų pažeidimai sąlygojo UAB „Metrail“ išduotų dokumentų panaikinimą.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašo skundą atmesti.

Nurodo, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktis). 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD sprendimas Nr. VR-17.5-82 galiojo tiek pareiškėjos patikrinimo metu, tiek šioje byloje skundžiamo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 502 priėmimo metu. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu teismai nebuvo taikę jokių laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl juo buvo vadovaujamasi kaip oficialiu, galiojančiu, kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Kadangi pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raginimo neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013 ir 2015 m. pati nepatikslino, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl Vilniaus RAAD Mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2018 m. balandžio 30 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjos patikrinimą, 2018 m. gruodžio 10 d. surašytas aktas Nr. V-103 ir, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, 8 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nurodyta formule, apskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis.

Pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti jai pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o jų sutvarkymą gali liudyti tik tokie dokumentai, kurie išrašyti įsitikinus ir užtikrinus faktinį Vyriausybės nutarimu nustatytos užduoties įvykdymą. Mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis), tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai ir kai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina. Nesant galiojančių į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos deklaruojamiems kiekiams, nurodytiems patikrinimo akte, ji privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. 2019 m. sausio 18 d. sprendimu nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą prievolę – sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 m. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvusios sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2013 ir 2015 m.

 Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) priimtos 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 pagal pareiškėjos bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui.

Pareiškėjas UAB „Termolainas“ šioje nagrinėjamoje byloje skundžia Departamento 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 502, kuriuo Departamentas patvirtino patikrinimo aktą ir apskaičiavo 44 873,26 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. LVAT minėta nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Remiantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, UAB „Termolainas“ 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 502 patvirtinta 44 873,26 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 44 058,53 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013 ir 2015 metų mokestinius laikotarpius. Todėl pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 44 058,53 Eur mokesčio.

Teismas

konstatuoja :

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 502 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja UAB „Termolainas“ teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2013 m. vasario 28 d. sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/493, kurios pagrindu PTO įsipareigojo organizuoti pareiškėjos į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamų pakuočių atliekų tvarkymą sutarties priede Nr. 1 nustatytais įkainiais.

Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 3425 straipsnio 3 dalimi ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 56 punktu, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Patvirtinimų numeriai, kurie yra netekę galios, kiekiai (t) bei mokestiniai metai nurodyti šio rašto priede. Rašte teigiama, kad pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. turi apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi su šiuo raštu pateiktame priede nurodyti patvirtinimai yra netekę galios.

Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nurodoma, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai už 2015 metus; jog 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (už 2015 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 4 349 942 t. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiškėjos patikrinimą dėl mokestinės prievolės už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų metalinių pakuočių kiekį 2013 ir 2015 metais. Patikrinimo akte Nr. V-103 nurodoma, kad pareiškėja, pagal patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje, 2013 ir 2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąsias gaminiais pripildytas metalines pakuotes ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus nesutvarkytais patikrinimo akte pateiktus pakuočių atliekų kiekius, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų pakuočių kiekį. Atsižvelgiant į pareiškėjos deklaracijos FR0524 formoje nurodytą pagamintų ir išleistų į vidaus rinką gaminių pakuočių kiekį, t. y. 2013 m. 10,158 t ir 2015 m. 12,264 t, pareiškėjai apskaičiuotas ir patikrinimo akte nurodytas mokestis – 44 873,26 Eur (20 368,06 Eur už 2013 m. ir 24 505,20 Eur už 2015 m.). Mokesčio apskaičiavimas pagrindžiamas patikrinimo akto 3 lape pateiktoje lentelėje. Pareiškėja 2019 m. vasario 13 d. pateikė atsakovui rašytinius paaiškinimus dėl patikrinimo akte nustatytų aplinkybių.

Atsakovas 2019 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 502, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą ir juo pareiškėjai apskaičiuotus mokesčius. Sprendime nurodyta, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 m. ir 2015 m. mokestiniu laikotarpiu, todėl, pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį 2013 ir 2015 m. Pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuota už 2013 m. ir 2015 m. mokestinį laikotarpį privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 44 873,26 Eur.

Pareiškėja nesutinka su 2019 m. sausio 18 d. sprendimu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, todėl prašo teismo panaikinti sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs ir su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, PTO kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas) (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 punktas).

LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 3425 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 114 punktas).

LVAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-1239-502/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje buvo konstatuota, kad patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog bendrovė (UAB „Metrail“) 2015 metais iš komunalinių atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir atliekų ataskaitos duomenis surinko (gavo) 0,4 t metalinių pakuočių atliekų. Už metalinių pakuočių atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, (duomenys neskelbtini), bendrovė negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nes minėtas bendrovės padalinys pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą į sąrašą įrašytas kaip metalinių pakuočių surinkėjas (S1 būdas) ne iš komunalinio srauto; taip bendrovė pažeidė Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kt. teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 76 punktas).

UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų surinkimą įrodančių dokumentų, nes metalinių pakuočių atliekos buvo išvežtos (eksportuotos) į Latvijos bendrovę, kuri nevykdo metalinių pakuočių atliekų perdirbimo veiklos. Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. iš nekomunalinio atliekų srauto surinko 4 751 t metalinių pakuočių atliekų, už kurias negalėjo būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš sąrašo. UAB „Metrail“ nefiksavo fizinių asmenų duomenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinių pakuočių atliekos buvo surinktos, nepateikė, taip bendrovė pažeidė Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 77 punktas).

Administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 taip pat nustatyta, kad SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimą. Todėl UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesant dokumento, patvirtinančio, jog SIA „Latvian recycling company“ turi teisę ir pakankamų pajėgumų perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus. Bendrovei nepateikus patvirtinimų apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas tinkamai nuspręsta, kad atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais. Atliekų sutvarkymą grindžiant tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos) ir nepateikus tinkamų įrodymų apie atliekų perdirbimą, pagrįstai pripažinta, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 80–81 punktai).

LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 paliko nepakeistą VAAT 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3534-1066/2021, kuriuo buvo atmestas UAB „Metrail“ skundas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.

Taigi, LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-1239-502/2022 ir eA-927-525/2022 nustatytos aplinkybės turi tiesioginės įtakos ir sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Kadangi byloje skundžiamu atsakovo sprendimu buvo apskaičiuotas mokestis už du mokestinius laikotarpius, t. y. 2013 m. ir 2015 m., teismas atskirai vertina sprendimo dalių dėl kiekvieno iš sprendime nurodytų mokestinių laikotarpių teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip minėta, jei nustatoma, jog yra pažeistas bent vienas iš teisės aktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai yra išrašyti neteisėtai. Byloje nustatyta, kad UAB „Metrail“, kaip nustatyta ATĮ 3425 straipsnyje, tinkamai nesutvarkė 2015 m. UAB „Termolainas“ surinktų 12,264 t atliekų. Šių atliekų sutvarkymą pagrindė pareiškėjai UAB „Termolainas“ išduotas patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-0548, išduotas UAB „Metrail“ išrašyto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1514VI006-4994-5513 pagrindu. Tačiau, kaip minėta, Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m., kurie buvo išrašyti PTO. Nagrinėdamas bylą dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022, be kita ko, konstatavo, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59 yra teisėtas ir pagrįstas.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko nepakeistą Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie UAB „Metrail“ buvo išrašyti už 2015 metus.

Nagrinėjamu atveju atsakovui priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, apie tai gamintojai ir importuotojai (taip pat ir pareiškėja šioje byloje), kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD raštu; be to, jie buvo įtraukti į administracinę bylą Nr. eA-927-525/2022. Taigi, pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą sprendžiant dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumo ir pagrįstumo. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus pareiškėjai išrašytus patvirtinimus, dėl pareigos sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis jos atžvilgiu buvo atliekamas atskiras patikrinimas ir priimtas savarankiškas sprendimas, kurį ji turėjo teisę skųsti teismine tvarka ir šia teise šioje administracinėje byloje pasinaudojo.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Nors minėti patvirtinimai (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą) yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne) taikymo proporcingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, todėl ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata už 2015 m. tvarkytas pakuotes. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis nėra sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga už 2015 m. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Be to, atmestini ir kiti pareiškėjos skundo argumentai, kad nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO ir UAB „Metrail“ atžvilgiu, ar teisingai apskaičiavo nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį ir pan. Minėtos aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Remiantis Aprašo (nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija) 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Pagal to paties Aprašo 56 punktą, sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis Aprašo 55 punktu, priima RAAD. Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas). Remiantis Aprašo 58 punktu, dokumentas (dėl viso dokumente nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies dokumente nurodyto atliekų kiekio) ir (ar) patvirtinimas (dėl viso patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) laikomas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kaip minėta, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytą patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 1514VI0001-5513-0548 ir ši 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis LVAT nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pripažinta teisėta ir pagrįsta (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 rezoliucinės dalies 6 pastraipa).

Patvirtinimai, kaip minėta, yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį (nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. galiojanti redakcija), gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija), Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 10 d. galiojanti redakcija) 7 punkte nustatyta mokėtino mokesčio už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiavimo tvarka (matematinė formulė).

Kaip minėta, pareiškėjai už 2015 m. priskaičiuotas 24 505,20 Eur mokestis pagrindžiamas patikrinimo akto 3 lapo lentelėje. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis už 2015 m. buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio už 2015 m. dydžio. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.

Atlikus patikrinimą, paaiškėjo UAB „Metrail“ padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, juo labiau, kaip pareiškėja teigia, pozityvios pareigos nevykdymo ir pan. Apibendrinat konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę priimti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš skundžiamo sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2015 metus yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl skundo dalis dėl sprendimu už 2015 m. apskaičiuoto mokesčio atmetama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nevykdė pozityvios pareigos užtikrinti sukurtos sistemos funkcionavimo, užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, neturintys realaus pagrindo. Pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas tuo metu jau turėjo stabdyti įmonės veiklą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, juo labiau, kaip pareiškėja teigia, pozityvios pareigos nevykdymo ir pan.

Kaip minėta, skundžiamu sprendimu už 2013 m. pareiškėjai buvo apskaičiuotas mokėtinas 20 368,06 Eur mokestis. Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 23 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytame dokumente Nr. 1314VI0001-5513-0548, kuris buvo išduotas PTO, nurodytas pakuočių atliekų sutvarkymo kiekis – 10,158 t.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų už 2013 m. įrodančių dokumentų pagrindu, turėjo galimybę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas už 2013 m. apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėja turi mokėti 19 553,33 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m.

Pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos 2013 m. perdirbimui perduotos atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo faktiškai sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl už 2013 m. perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės (10,158 t).

Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad už 2013 m. perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad už PTO paslaugas pagal sutartį ji visiškai atsiskaitė, PTO perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti patvirtinimai, todėl teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau, kaip jau minėta, šis dokumentas (patvirtinimas, išrašytas dokumento Nr. 1314VI0013-4994-5513 pagrindu) yra galiojantis tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.).

Teismas konstatuotina, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl už 2013 m. apskaičiuoto 20 368,06 Eur mokesčio yra iš dalies nepagrįsta. Dėl to sumažinama 2019 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 502 nurodyta mokesčio suma mokesčio už į vidaus rinką 2013 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės iki 19 553,33 Eur ir sprendimu nustatoma mokėtina suma už 2013 m. ir 2015 m. iš viso – 44 058,53 Eur. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies. Pareiškėja už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Kitų rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškėja į bylą nepateikė. Skundą patenkinus iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 3 Eur.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Termolainas“ skundą patenkinti iš dalies. 

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 502 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 44 873,26 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2013 ir 2015 metais ir sumažinti mokestį iki 44 058,53 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių penkiasdešimt aštuonių eurų 53 ct).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Termolainas“, j. a. k. 181360548, 3 Eur (tris eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                        Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                                                                     Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

                                        Agnė Stankevičienė