Civilinė byla Nr. e2-374-567/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00867-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus turto investicijos“, iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta Rasa Prakienė. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Vilniaus turto investicijos“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį buvo įtrauktas kreditorius Ž. Ž..
4. Nemokumo administratorė 2023 m. vasario 7 d. pateikė prašymą į BUAB „Vilniaus turto investicijos“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir patvirtinti jos 87 495,28 Eur finansinį reikalavimą, tarp jų 83 011,48 Eur, tenkinamą pirmuoju etapu, ir 4 483,80 Eur, tenkinamą antruoju etapu.
5. Prašyme nurodoma, kad BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorė 2023 m. vasario 6 d. gavo VMI prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriame nurodyta, kad po VMI finansinio reikalavimo pareiškimo buvo pateiktos trūkstamos arba patikslintos deklaracijos už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal VMI apskaitomas prievoles BUAB „Vilniaus turto investicijos“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 87 495,28 Eur (83 011,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 4 483,80 Eur PVM delspinigių nepriemoka). VMI prašo įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti patikslintą 87 495,28 Eur finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi patikslino 2023 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintą BUAB „Vilniaus turto investicijos“ antrosios eilės kreditorių sąrašą ir į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė VMI su 87 495,28 Eur finansiniu reikalavimu.
7. Teismas pripažino nemokumo administratorės prašymą pagrįstu, nes pateiktas prašymas atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą ir neginčijami finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti pagal administratorės pateiktus duomenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Kreditorius Ž. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį, kuria patvirtintas VMI 87 495,28 Eur finansinis reikalavimas ir išspręsti šį klausimą iš esmės – BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorės prašymą dėl VMI 87 495,28 Eur finansinio reikalavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. VMI 87 495,28 Eur finansinis reikalavimas pateiktas, pažeidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo terminą. Terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti baigėsi 2022 m. gruodžio 24 d. ir VMI nepateikė jokių priežasčių bei motyvų, kodėl finansinis reikalavimas nebuvo pateiktas laiku.
8.2. Pareikštas finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl netvirtintinas. VMI finansiniam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių duomenų ir reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, neįvertinus jo faktinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, realiai nevertino VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo, tvirtindamas reikalavimą, vadovavosi tik nemokumo administratorės pateiktais duomenimis.
8.3. Įsiskolinimai VMI buvo padengti 2022 m. lapkričio 15 d. ir 2022 m. lapkričio 16 d. mokėjimais. Pati VMI raštu patvirtino, kad bankrutuojanti įmonė pilnai atsiskaitė, todėl kreditoriui nėra aišku, kokių sandorių pagrindu ir už kokį mokestinį laikotarpį susidarė mokestinė nepriemoka, jeigu ji buvo padengta, o naujų sandorių, galinčių lemti PVM nesumokėjimą, BUAB „Vilniaus turto investicijos“ po bankroto bylos iškėlimo nesudarė.
9. Kreditorė VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. VMI 2022 m. gruodžio 21 d. pateikė raštą Nr. RNA-46943 „Dėl finansinio reikalavimo UAB „Vilniaus turto investicijos“, kuriame nurodė, kad bendrovė neskolinga ir papildomai pažymėjo, kad, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai reikalavimai atsirado iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymų nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, taip pat atlikus mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetus apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei gavus nepateiktas ar patikslintas deklaracijas, VMI finansinis reikalavimas gali būti patikslintas. Šis raštas į bankroto bylą buvo pateiktas priede Nr. 2 prie nemokumo administratorės teismui pateikto 2023 m. sausio 20 d. prašymo dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo. Pradinis VMI finansinis reikalavimas nemokumo administratorei buvo pateiktas, nepažeidžiant JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
9.2. Bendrovės nemokumo administratorė 2023 m. vasario 1 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė patikslintą bendrovės PVM deklaraciją (FR0600 forma) už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d iki 2022 m. kovo 9 d., kurioje deklaruotas 42 233 Eur mokėtinas PVM. To paties mokestinio laikotarpio anksčiau pateiktoje pirminėje PVM deklaracijoje (2022 m. gegužės 23 d.) deklaruotos nulinės sumos, o patikslintoje PVM deklaracijoje (2022 m. rugpjūčio 3 d.) buvo deklaruotas grąžintinas 40 785 Eur PVM. Dėl šios priežasties bendrovei susidarė 83 011,48 Eur PVM nepriemoka ir 4 483,80 Eur šio mokesčio delspinigiai (priedas Nr. 2). Atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių keičiasi VMI reikalavimų dydis bendrovės bankroto byloje, VMI 2023 m. vasario 6 d. raštu RNA-3801 „Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo UAB „Vilniaus turto investicijos“ pateikė prašymą nemokumo administratorei įtraukti VMI į kreditorių sąrašą ir patvirtinti patikslintą 87 495,28 Eur finansinį reikalavimą. Prašymas paremtas tuo, kad po finansinio reikalavimo pareiškimo pateiktos trūkstamos arba patikslintos deklaracijos už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pagal VMI apskaitomas prievoles bendrovės įsiskolinimą sudaro 83 011,48 Eur PVM ir 4 483,80 Eur PVM delspinigiai (priedas Nr. 3). Patikslintas VMI finansinis reikalavimas nemokumo administratorei buvo pateiktas, nepažeidžiant JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino.
10. BUAB „Vilniaus turto investicijos“, atstovaujama nemokumo administratorės Rasos Prakienės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. VMI, nepažeisdama JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, pirminį finansinį reikalavimą BUAB „Vilniaus turto investicijos“ pateikė 2022 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu siųstu raštu „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“, kuriame nurodė, kad pagal VMI apskaitomas prievoles UAB „Vilniaus turto investicijos“ Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga, tačiau, atlikus mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetus apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei gavus nepateiktas ar patikslintas deklaracijas, VMI finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas.
10.2. Nemokumo administratorė 2023 m. vasario 6 d. gavo VMI prašymą dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, kuriame nurodoma, kad po pirminio VMI reikalavimo pateikimo buvo pateiktos trūkstamos arba patikslintos deklaracijos už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pagal VMI apskaitomas prievoles įsiskolinimas BUAB „Vilniaus turto investicijos“ Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 87 495,28 Eur (83 011,48 Eur PVM ir 4 483,80 Eur PVM delspinigių nepriemoka). VMI prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti patikslintą 87 495,28 Eur finansinį reikalavimą.
10.3. Nemokumo administratorė, vykdydama pareigą patikrinti administruojamos bendrovės sandorius, nustatė, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu UAB „Vilniaus turto investicijos“ nuo 2022 m. kovo 10 d. išregistruota iš PVM mokėtojų.
10.4. UAB „Vilniaus turto investicijos“ paskutinio laikotarpio PVM deklaracijoje, pateiktoje už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d., be apskaičiuotos per šį laikotarpį patiektų prekių (suteiktų paslaugų) mokėtinos PVM sumos privalėjo patikslinti atskaitytą įsigytų prekių ir paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kuris nebebus panaudotas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM sumą, tačiau to nepadarė. Nemokumo administratorė 2023 m. vasario 1 d. vykdydama pavestas pareigas pateikė patikslintą paskutinio mokestinio laikotarpio deklaraciją, kurioje patikslino atskaitytą įsigytų prekių ir paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kuris nebebus panaudotas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM sumą. Pateikus patikslintą deklaraciją, susidarė 83 011,48 Eur mokėtinas PVM. Atsižvelgiant į šį nemokumo administratorės deklaracijos patikslinimą, buvo gautas kreditorės VMI prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorės VMI finansinis reikalavimas BUAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo ir duomenų iš VMI (ne)reikalavimo
12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 11 d. gautas apelianto Ž. Ž. 2023 m. balandžio 7 d. prašymas dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo (reg. Nr. DOK-1538).
13. Įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti atskirojo skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323 ir 338 straipsniai). Apeliantas pateikė atskirojo skundo papildymą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl jo prašymą dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo atsisakoma priimti, kaip atskirojo skundo papildymą.
14. Apeliantas prašo įpareigoti VMI pateikti: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, nurodant konkrečius laikotarpius, už kuriuos susidarė mokestinė nepriemoka, ir kokių sandorių pagrindu susidarė mokestinė nepriemoka, pateikti patikslintas (naujas) mokesčių deklaracijas, kurių pagrindu susidarė mokestinė nepriemoka.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
17. Apelianto prašymas įpareigoti VMI pateikti: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, nurodant konkrečius laikotarpius, už kuriuos susidarė mokestinė nepriemoka, ir kokių sandorių pagrindu susidarė mokestinė nepriemoka, pateikti patikslintas (naujas) mokesčių deklaracijas, kurių pagrindu susidarė mokestinė nepriemoka, netenkinamas, nes byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto atskirąjį skundą išnagrinėjimui (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 ir 338 straipsniai).
Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo ir tikslinimo procedūros reikšmės
18. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
19. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
20. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
22. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bankrutuojančios įmonės skolos ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.
23. Taigi, bankroto procese siekiama kuo didesne apimtimi ir kuo greičiau patenkinti pagrįstus skolininko kreditorių reikalavimus (JANĮ 41 ir 42 straipsniai), įstatymų leidėjas išsamiai reglamentuoja kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą. Visų pirma, kreditoriai reikalavimus teikia nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius, įvertinęs kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, teikia jį tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, yra privaloma ir sukelia reikšmingas teisines pasekmes, kadangi ja yra patvirtinamas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis, kuris vėliau tenkinamas iš sukaupto skolininko turto bankroto procese. Atitinkamai, tokia nutartis yra reikšminga ir visų kitų skolininko kreditorių interesams, kadangi nuo ja patvirtintino kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio priklauso ir kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis.
24. Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nemokumo administratorius patikrina kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir perduoda šiuos reikalavimus tvirtinti teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, šis terminas pateikti kreditoriui finansinį reikalavimą yra atnaujinamasis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 4 dalis).
25. Nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, jis turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba įtraukti (išbraukti) kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl likvidavimo priėmimo, taigi nustatytas naikinamasis finansinių reikalavimų patikslinimo terminas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis), tačiau teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti teikiamas prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo. Taigi, atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad VMI savo prašyme patikslinti finansinį reikalavimą nenurodė priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas, ar teismas nevertino termino praleidimo priežastis, yra teisiškai nereikšmingi.
26. Primintina, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018).
27. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai teismo nutartimi patvirtintas antrosios eilės kreditorių sąrašas turi būti patikslinamas.
28. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 139).
29. Galimybė tikslinti kreditoriaus finansinius reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (perleidus reikalavimą; iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi, jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas; išaugus kreditoriaus reikalavimui, jo dydis turi būti padidintas). Įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra, kuri pagal teisinio reglamentavimo sistemą turi būti užbaigta iki likvidavimo stadijos, galėtų būti paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą. Priešingas aiškinimas atvertų kelią neribotam bylinėjimuisi, sumenkintų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, reikšmę, likvidavimo stadija prarastų savo efektyvumą, nes jos eigoje kistų kreditorių reikalavimų proporcijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021, 27 punktas). Dėl šių priežasčių kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti aiškinamas siaurai ir siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012).
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad finansinio reikalavimo tikslinimo pradžios momentas iš esmės yra apibrėžiamas aplinkybėmis, kurios siejamos su sužinojimu apie pasikeitusį finansinio reikalavimo dydį, tačiau įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti pateiktas prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, o tokio prašymo pateikimo pabaigos momentas apribotas naikinamuoju terminu, kuris taip pat apibrėžtas aplinkybėmis – iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Teismas, spręsdamas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, įvertinęs anksčiau nurodytą teismų praktiką, kiekvieną kartą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo sprendžia individualiai.
Dėl faktinių aplinkybių
31. 2022 m. gruodžio 21 d. VMI pateikė raštą Nr. RNA-46943 „Dėl finansinio reikalavimo UAB „Vilniaus turto investicijos“, kuriame nurodė, kad bendrovė neskolinga ir papildomai pažymėjo, kad, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai reikalavimai atsirado iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymų nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, taip pat atlikus mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetus apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei gavus nepateiktas ar patikslintas deklaracijas, VMI finansinis reikalavimas gali būti patikslintas.
32. 2023 m. vasario 1 d. BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorė pateikė patikslintą bendrovės PVM deklaraciją (FR0600 forma) už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d., kurioje deklaruotas mokėtinas 42 233 Eur PVM. To paties mokestinio laikotarpio anksčiau pateiktoje pirminėje 2022 m. gegužės 23 d. PVM deklaruotas nulinis PVM, o patikslintoje 2022 m. rugpjūčio 3 d. PVM deklaracijoje buvo deklaruotas grąžintinas 40 785 Eur PVM. Taigi, UAB „Vilniaus turto investicijos“ susidarė 83 011,48 Eur PVM nepriemoka ir 4 483,80 Eur šio mokesčio delspinigiai.
33. 2023 m. vasario 6 d. VMI raštu RNA-3801 „Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo UAB „Vilniaus turto investicijos“ pateikė prašymą nemokumo administratorei įtraukti VMI į kreditorių sąrašą ir patvirtinti patikslintą 87 495,28 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 83 011,48 PVM ir 4 483,80 Eur PVM delspinigiai.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Todėl neatitiktų bankroto proceso tikslo susidariusi faktinė situacija, nes 2023 m. vasario 1 d. BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorė pateikė patikslintą bendrovės PVM deklaraciją (FR0600 forma) už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d., kurioje deklaruotas mokėtinas 42 233 Eur PVM. Aplinkybės, kad to paties mokestinio laikotarpio anksčiau pateiktoje pirminėje 2022 m. gegužės 23 d. PVM deklaracijoje deklaruotas nulinis PVM, o patikslintoje 2022 m. rugpjūčio 3 d. PVM deklaracijoje buvo deklaruotas grąžintinas 40 785 Eur PVM, nepanaikina nemokumo administratorės, vykdančios bankrutuojančios bendrovės bankroto procedūras, pareigos pateikti teisingus duomenis dėl PVM, nes pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 66 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 78 straipsnis nustato, kad būtent apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM.
35. Be to, PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29, 54 punktas nustato, kad jeigu po mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo PVM mokėtojas pastebėjo per tą mokestinį laikotarpį padarytas klaidas, dėl kurių buvo sumažinta mokėtina į biudžetą (padidinta grąžintina iš biudžeto) PVM suma, arba klaidas, susijusias su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu į kitas valstybes nares, prekių ir paslaugų įsigijimu iš kitų valstybių narių, arba klaidas, susijusias su importo PVM, kurio sumokėjimą (įskaitymą) kontroliuoja VMI, tai mokesčių mokėtojas turi pateikti patikslintą to mokestinio laikotarpio, kurį klaidos buvo padarytos, PVM deklaraciją. Taigi, apeliantas nepaneigė aplinkybių dėl to, kad UAB „Vilniaus turto investicijos“ susidarė 83 011,48 Eur PVM nepriemoka ir 4 483,80 Eur šio mokesčio delspinigiai.
36. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1655-981/2023 dėl BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorės ginčijamo UAB „Dokipa investicijos“ kreditorinio reikalavimo. Tai, kad šioje byloje teismas vertins nemokumo administratorės ginčijamų sandorių pasekmes, nepaneigia fakto, kad BUAB „Vilniaus turto investicijos“ PVM deklaracijose buvo nurodyti klaidingi duomenys apie grąžintiną PVM, susimažinant mokėtiną PVM.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Panevėžio apskrities VMI 2022 m. kovo 9 d. sprendimą (kuris nėra nuginčytas nustatyta tvarka) UAB „Vilniaus turto investicijos“ nuo 2022 m. kovo 10 d. išregistruota iš PVM mokėtojų. Pagal PVM įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų arba PVM mokėtojui pasibaigus dėl likvidavimo, išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijoje PVM įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka patikslinama PVM ataskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM ataskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM.
38. Taigi, VMI finansinio reikalavimo patikslinimas teisines pasekmes dėl kreditorių finansinių reikalavimų proporcijų pasikeitimo sukels tik ateityje, todėl kreditorių (taip pat ir apelianto) teisės ir interesai nebus pažeisti. Reikšminga ir tai, kad nenustatyta kreditorės VMI piktnaudžiavimo bankroto procesu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netvirtinti patikslinto VMI finansinio reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įsiteisėjus galutiniam Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-1655-981/2023 procesiniam sprendimui, gali būti tikslinamas VMI kreditorinis reikalavimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
40. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantas neįgijo pareigos jas atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė