Civilinė byla Nr. 2A-392/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01645-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 27.8.2; 44.2; 121.18; 121.21.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant: ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kaupasta“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ įgaliotam asmeniui Ž. J.;

atsakovui R. J.;

atsakovo R. J. atstovei advokatei Ingai Botyrienei;

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Toleita“ atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaupasta“ ir atsakovo R. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-464/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaupasta“ ieškinį atsakovams R. J. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Toleita“ dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Kaupasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Toleita“ ir R. J. 398 595 Lt žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovo akcininkas atsakovas UAB „Toleita“ 2009 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą likviduoti UAB „Kaupasta“, įmonei nevykdant veiklos. Likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas R. J., kuris, pažeisdamas CK 2.111 straipsnį, sudarė likviduojamai įmonei nenaudingus, likvidavimo procese nebūtinus ir prieštaraujančius ABĮ 73 straipsnio 13 dalyje nustatytiems bendrovės likvidavimo tikslams debitorinių skolų perkėlimo, kitų įmonių akcijų pirkimo-pardavimo bei tarpusavio skolų įskaitymo sandorius, nors ieškovas tuo metu jau turėjo daugybę vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams. Dėl šių sandorių likviduojama įmonė prarado 398 595 Lt reikalavimo teisę į savo skolininkus ir patyrė nuostolius. Reikalavimą likvidatoriui, kurio teisinė padėtis prilyginama juridinio asmens valdymo organui (CK 2.110 str. 2 d.), grindžia fiduciarinių pareigų pažeidimu bei CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Atsakovo UAB „Toleita“ atsakomybę ieškovas sieja su juridinio asmens dalyvio pareigų pažeidimu, vienintelio akcininko 2009 m. liepos 1 d. sprendimu išreiškus pritarimą minėtiems sandoriams, grįsdamas ją bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę (CK 6.263 str.), bei specialiosiomis teisės normomis (CK 2.50 str. 3 d.), reglamentuojančiomis juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui BUAB „Kaupasta“ iš atsakovo R. J. 189 704 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Toleita“ 2009 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą likviduoti UAB „Kaupasta“, įmonei nevykdant veiklos. Likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas R. J.. Kitą dieną vienintelio akcininko UAB „Toleita“ sprendimu buvo patvirtinti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kuriuos parengė likvidatorius R. J., ir iš kurių matyti, kad įmonė 2008 metais veikė nuostolingai, didžiąją jos turto dalį sudarė trumpalaikis turtas. Teismo nuomone, tokia finansinė situacija liudijo apie bendrovės nemokumą ir suponavo ĮBĮ nustatytas šio juridinio asmens dalyviams bei valdymo organams pareigas, tačiau bendrovės likvidatorius iniciavo įmonės sandorių sudarymą, kurių esmė – mainais už turimas reikalavimo teises (debitorines skolas) buvo įgytas finansinis turtas (vertybiniai popieriai), t. y. UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos.

Pasisakydamas dėl likvidavimo procedūros tikslo teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Toleita“ priėmė sprendimą likviduoti ieškovo bendrovę dėl nevykdomos ūkinės-komercinės veiklos, tačiau paminėti komerciniai sandoriai, kurių tikslas yra toliau vystyti ūkinę veiklą ir gauti iš to finansinės naudos, ką teisme deklaravo ir atsakovas R. J., t. y. perparduoti įgytas akcijas bendrovei UAB „TBV“, nėra suderinami nei su ieškovo tuometiniu teisiniu statusu (likviduojama bendrovė), nei su tokios procedūros tikslais bei paskirtimi, nei su likvidatoriaus veiksmais likvidavimo procese (ABĮ 73 str. 13 d., 74 str., CK 2.111 str.). Teismas pažymėjo ir tai, kad iš karto po 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. liepos 3 d. įskaitymo sandorių sudarymo atsakovas ėmėsi inicijuoti bankroto bylą. Nepaisant pateiktų į bylą rašytinių susitarimų su UAB „TBV“ dėl akcijų būsimo pardavimo, ši bendrovė visiškai jokios oficialios veiklos nevykdė – SODROS duomenimis, UAB „TBV“ neturėjo apdraustų asmenų (darbuotojų); įmonės vadovas V. G. mirė dar 2009 m. balandžio 25 d., o naujas vadovas nebuvo paskirtas bei įregistruotas viešame registre; asmuo, su kuriuo, kaip teigia atsakovai, vyko derybos dėl akcijų įsigijimo – S. M., vėliau pasirašęs ir preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nėra šios bendrovės darbuotojas, jo tapatybė nebuvo nustatyta (identifikuota) ikiteisminio tyrimo metu. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms nėra prielaidų vertinti, kad akcijų pardavimo minėtai bendrovei sandoris galėjo būti/buvo sudarytas ir kad jis būtų kompensavęs ieškovo praradimus, susijusius su reikalavimo teisės į debitorinius įsiskolinimus perleidimu tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad aptarti argumentai leidžia pripažinti, kad tokie likvidatoriaus R. J., kaip ieškovo vadovo, atlikti veiksmai su įmonės debitoriniais įsiskolinimais buvo žalingi (nuostolingi) šiuo metu bankrutuojančiam ieškovui ir jo kreditoriams, todėl teismas priėjo išvadą, kad egzistuoja jo civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Teismas pritarė ieškovui, kad įgytų UAB „Lietaus pasiuntiniai“ ir UAB „Auto“ akcijų, kaip finansinio turto, naudą sunku įžvelgti. Nustatė, kad UAB „Lietaus pasiuntiniai“ 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti beveik tuo pačiu metu, kai buvo sudaromi aptarti sandoriai – 2009 m. birželio 15 d., o juos pateikė ir aiškinamąjį raštą pasirašė pats atsakovas R. J., kaip tuometinis šios bendrovės vadovas. Už 2009 finansinius metus balansai registrui nebuvo pateikti. Nors ieškovo ir atsakovo pateiktos PVM deklaracijos patvirtina, kad UAB „Lietaus pasiuntiniai“ 2009 metais tam tikrais laikotarpiais gaudavo apmokestinamųjų pajamų, tačiau ši aplinkybė pati savaime finansinio sandorio naudingumo dar nepatvirtina. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Auto“ savo finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė už dar ankstesnį laikotarpį, tokių duomenų nesama nuo 2008 finansinių metų, o pateiktieji už 2007 metus bei aiškinamasis raštas pagrindžia įmonės veiklos nuostolingumą, jokio ilgalaikio turto neturėjimą bei abejotinas gautinas 856 350 Lt lėšas.

Ieškovas prašymą priteisti nuostolius iš abiejų atsakovų solidariai, grindė nesąžiningais atsakovo UAB „Toleita“, kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmais, nes UAB „Toleita“, žinodamas ieškovo realią finansinę situaciją ir įsipareigojimų kreditoriams dydį, 2009 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimu pritarė atsakovo R. J. sudarytiems nuostolingiems sandoriams. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas pasirašytas ne atsakovo UAB „Toleita“ vadovo A. B., o įgaliotiniu nurodyto asmens P. V.. Jam išduotas įgaliojimas į bylą nepateiktas, todėl nėra galimybės įvertinti įgaliojimo atitikties CK 2.140 straipsnio reikalavimams, patikrinti, kas jį išdavė ir ar jame yra visi privalomi tokiam dokumentui rekvizitai. Minėto asmens įdarbinimą bendrovėje ar kokių nors įgalinimų jam suteikimą atsakovo vadovas neigė tiek teismo posėdyje, tiek ir pateikdamas elektroninių įgaliojimų registravimo ir darbo sutarčių registravimo žurnalų rašytines kopijas. Tokios faktinės aplinkybės teismui neleido daryti išvados, kad ieškovo akcininkas suteikė įgaliojimą nenustatytam asmeniui – P. V., akcininko vardu pritarti likvidatoriaus sudarytiems sandoriams. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį solidaraus atsakovo UAB „Toleita“ atžvilgiu atmetė.

Vertindamas priteistinų iš atsakovo R. J. nuostolių dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta ieškovo ir UAB „Nipukir“ sudaryta taikos sutartimi ieškovas susigrąžino šiai bendrovei perleistą reikalavimo teisę pagal 2009 m. birželio 10 d. reikalavimų perleidimo sutartį į 208 891 Lt. Reikalavimą dėl kitų dviejų debitorinių reikalavimų (39 704 Lt ir 150 000 Lt), kaip patirtų nuostolių, priteisimo iš atsakovo R. J., teismas tenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Kaupasta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti iš UAB ,,Toileta“ 398 595 žalos atlyginimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant solidariai iš atsakovų 189 704 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Ieškovas 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo UAB ,,Toleita“ atsakomybę kildina iš to, kad jis (UAB „Toleita“) 2009 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimu pritarė likvidatoriaus R. J. veiksmams (neteisėtų sandorių sudarymui). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas žinojo apie likvidatoriaus R. J. atliekamus veiksmus, sudaromus sandorius bei jiems pritarė ir nesiėmė jokių veiksmų tam, kad užkirstų kelią likvidatoriaus veiksmams (neteisėtas neveikimas). Teismas nepagrįstai susiaurino bylos įrodinėjimo dalyką, t. y. tyrė ir vertino tik vieną ieškinio faktinį pagrindą – 2009 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimą bei jo priėmimo aplinkybes, nors privalėjo ištirti bei įvertinti ir kitas ieškovo nurodomas faktines aplinkybes ir su jomis susijusius pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo taisyklės, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, į ieškovo išdėstytus bei byloje nustatytus faktus ir šalių duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys (įrodymai) leidžia daryti labiau tikėtina išvada, kad atsakovas UAB „Toleita“ žinojo apie likvidatoriaus R. J. atliekamus neteisėtus veiksmus (sudaromus sandorius) bei jiems pritarė. Likvidatoriaus darbo vieta sutapo su atsakovo buveinės vieta ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo žinojimą apie likvidatoriaus atliekamus neteisėtus veiksmus (sudaromus sandorius) pagrindžia ir tai, kad atsakovo direktorius A. B. bei darbuotojas S. P. (atitinkamai kaip UAB „Šiuolaikiniai baldai“ ir UAB „Paimeda“ vadovai) dalyvavo sudaromuose neteisėtuose sandoriuose. Ši faktinė aplinkybė visiškai paneigia atsakovo atstovo A. B. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu, jog jis apie sandorius žinojo tik abstrakčiai.
2. Abejotina, jog 2009 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimas nebuvo priimtas su atsakovo žinia ir valia. Vien tai, kad nė viena šalis neturi P. V. įgaliojimo ir jis nebuvo atsakovo darbuotojas, o ant akcininko sprendimo nėra įmonės antspaudo, nesudaro pagrindo teigti, kad 2009 m. liepos 1 d. vienintelio akcininko sprendimas nebuvo priimtas ir jis nėra galiojantis. Byloje nebuvo ir nėra keliama jokio klausimo, jog šis pateiktas dokumentas yra netikras ar suklastotas (CPK 184 str.). Be to, įmonė gali įgalioti sudaryti sandorius bei priimti sprendimus įmonės vardu ir ne įmonės darbuotoją, t. y. asmuo neprivalo būti susijęs su juridiniu asmeniu darbo santykiais. Likvidatoriaus ir atsakovo teisme išsakyti teiginiai, kad jie nežinojo apie akcininko sprendimą, yra tik jų gynybinė pozicija, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas žinojo ir pritarė minėtiems sandoriams, todėl tikėtina, kad toks akcininko sprendimas buvo priimtas.
3. Atsakovas, žinodamas apie sudaromus sandorius, nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti likvidatoriaus neteisėtus veiksmus, nors CK 2.109 straipsnio 1 dalis jam, kaip vieninteliam akcininkui, suteikė plačius įgalinimus veikti. Atsakovas, žinodamas apie likvidatoriaus atliekamus neteisėtus veiksmus, galėjo bet kada priimti akcininko sprendimą ir likvidatorių atstatydinti, todėl turi prisiimti atsakomybę už Ieškovui ir jo kreditoriams kilusią žalą. Ieškovas atsakovo UAB ,,Toleita“ atsakomybę kildina iš jo (atsakovo) neteisėtų veiksmų bei bendro pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovo naudai priteisti 189 704 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Žala turėjo būti apskaičiuota išmainytų debitorinių skolų tikrąją vertę sudėjus su nelikvidaus turto tikrąją verte bei atėmus gauto ir parduoto finansinio turto tikrąją vertę. Teismas priskaičiavo žalos atlyginimą, neatsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Kaupasta“ vis dar turi mainais įgytas 68 990 vnt. UAB „Auto“ ir 1 772 vnt. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų. Šio fakto bankroto administratorius neginčijo ir tai atsispindi pateiktame 2009 m. liepos 31 d. BUAB „Kaupasta“ balanse. Teismas, priteisdamas BUAB „Kaupasta“ naudai žalą, suteikė teisę bankroto administratoriui į neteisėtą praturtėjimą. Įvertinus tai, kad finansinis turtas (akcijos) nėra parduotas, žala objektyviai negalėtų būti apskaičiuota, o teismo sprendime nustatyta žala yra tik menama, neparemta faktais.
2. Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį (CK 2.106 str. 1 d.). Teismų praktika nekonkretizuoja kokie konkretūs sandoriai gali būti sudaromi likviduojamo asmens. UAB „Kaupasta“ pagrindinė veikla buvo statybinė veikla ir likvidatorius nevykdė sandorių, susijusių su tokios veiklos vystymu. Sandoriai, susiję su veiklos nutraukimu, suprantami kaip turto išpardavimas. Apelianto BUAB „Kaupasta“ naudai sudarytų sandorių tikslas – mainais už turimas reikalavimo teises į probleminius skolininkus (debitorines skolas) bei nelikvidų turtą įgyti finansinį turtą (UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijas) ir jį pelningai parduoti.
3. Priešingai nei teigia teismas, finansinio turto perpardavimo galimybė buvo tikra. Tą patvirtina pasirašytos preliminarios sutartys su UAB ,,TBV“ dėl akcijų pardavimo. Perpardavimo realumą patvirtino ir liudytoja bankroto administratorė A. G., kuri patvirtino, kad tarp perduotų dokumentų buvo pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Kaupasta“ ir UAB „TBV“. Ieškovas sąmoningai nepateikė šios pagrindinės akcijų prikimo-pardavimo sutarties. Priešingai nei teigia teismas, pajamų realumas nebuvo tik deklaratyvus. Ieškovas preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pateikė tik atsakovui iškėlus klausimą, kur dingo akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir kodėl jos nėra pateiktos byloje. Matoma aiški ieškovo tendencija slėpti nenaudingus dokumentus. Dokumentų (S. M. įgaliojimą ir pagrindinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Kaupasta“ ir UAB „TBV“) slėpimo faktą patvirtina 2009 m. spalio 22 d. bylų (dokumentų) ir antspaudo perdavimo-priėmimo aktas.
4. Teismas neištyrė kai kurių byloje esančių įrodymų, t. y. liudytojos A. G. apklausos metu duotų parodymų, UAB „Investrum“ pažymos dėl akcijų vertės; UAB „Auto“ akcininko UAB „Vigdomus“ pateikto 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso; UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcininkų UAB „Piktra“ ir UAB „Traklama“ pasisakymų; UAB „Lietaus pasiuntiniai“ PVM deklaracijų.

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Kaupasta“ apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo šį skundą atmesti ir tenkinti jo (R. J.) skundą. Nurodė, kad sudarė įmonei ir jos kreditoriams naudingus sandorius, nes mainais už debitorines skolas bei nelikvidų turtą įgijo finansinį turtą – UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijas ir jį pelningai pardavė. Akcininkui UAB „Toleita“ nebuvo perdavęs svarstyti sandorių sudarymo, todėl vienintelio akcininko sprendimas negalėjo būti priimtas.

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Kaupasta“ apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Toleita“ prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Taigia, kad ieškovas nenurodė kuo pasireiškė atsakovo UAB ,,Toleita“ nesąžiningumas, taip pat nenurodė jokių atsakovo kaltų ar neteisėtų veiksmų, dėl kurių UAB ,,Kaupasta“ būtų patyrusi žalą ir ši žala būtų apskaičiuota.

Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį ieškovas BUAB ,,Kaupasta“ prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo R. J. atžvilgiu tinkamai taikė ir aiškino įstatymą, teisingai įvertimo byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Likvidatorius pardavė tretiesiems asmenims ieškovui priklausantį turtą bei debitorinę skolą ir vietoje to, kad gautų už parduotą turtą apmokėjimą pinigais ir jais būtų atsiskaityta su ieškovo kreditoriais, nupirko visiškai nevertingas akcijas. Atsakovas, teigdamas, jog parduoti debitoriai (UAB „Axis Industries“ ir UAB „Šiuolaikiniai baldai) buvo nemokūs, nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad sandorių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus. Kreditorių reikalavimai taip ir nebuvo patenkinti ar sumažinti. Atsakovo sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys neatitinka įmonės likvidavimo tikslų, nes juridinis asmuo vietoje to, kad išparduotų turtą ir atsiskaitytų su kreditoriais, nusiperka finansinį turtą, kuris susijęs su įmonės veiklos tęstinumu. Įsigytos akcijos yra bevertės, jokios naudos ieškovui ir jo kreditoriams nedavė.

Atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Toleita“ prašo šį skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka su R. J. skunde nurodytais motyvais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovo BUAB „Kaupasta“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo R. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Toleita“ 2009 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą likviduoti UAB „Kaupasta“, įmonei nevykdant veikos (1 t., 20 b. l.). Likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas R. J.. UAB „Kaupasta“ likvidatorius 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. liepos 3 d. iniciavo įmonės sandorių sudarymą, t. y. už turimas UAB „Kaupsta“ reikalavimo teises (debitorines skolas) buvo įgytas finansinis turtas – UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos. UAB „Kaupasta“ vienintelio akcininko UAB „Toleita“ 2009 m. liepos 1 d. sprendimu buvo pritarta likvidatoriaus akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui (1 t., 24 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovui padarytos 189 704 Lt žalos dėl bendrovės likvidavimo metu sudarytų sandorių.

Dėl atsakovo R. J. apeliacinio skundo

Apeliantas R. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo buvo priteistas 189 704 Lt žalos atlyginimo, teigia, jog sudaryti sandoriai buvo susiję su likviduojamos įmonės veiklos nutraukimu, be to, sudaryti sandoriai buvo naudingi ieškovui, nes mainais už turimas reikalavimo teises į probleminius skolininkus (debitorines skolas) bei nelikvidų turtą buvo įgytas finansinis turtas – UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos, kurias ketino pelningai parduoti UAB „TBV“.

Byloje nustatyta, kad sprendimas likviduoti UAB „Kaupasta“ buvo priimtas įmonei nebevykdant ūkinės-komercinės veiklos. CK 2.95 straipsnis juridinio asmens likvidavimą apibrėžia kaip vieną iš bendrovės pasibaigimo būdų, kai jos veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. CK 2.111 straipsnis numato, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

Nustatyta, kad ieškovo likvidavimo procedūros metu A. J. (likvidatorius), reikalavimo perleidimo ir skolų perkėlimo sutartimis pradinius ieškovo skolininkus (debitorius) UAB „Sostinės būstas“ ir UAB „Axis Industries“ pakeitęs į UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ ir UAB „Šiuolaikiniai baldai“, toliau sudarė šiuos sandorius: 1) 2009 m. liepos 3 d. su įmonės debitoriumi UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ (skola ieškovui 208 891 Lt) sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kaupasta“ už 208 891 Lt nusipirko UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų ir tą pačią dieną su UAB „Senamiesčio dizaino salonas“ sudarė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą; 2) 2009 m. liepos 3 d. su įmonės debitoriumi UAB „Šiuolaikiniai baldai“ (skola ieškovui 39 704 Lt) sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kaupasta“ už 39 704 Lt nusipirko UAB „Auto“ akcijų ir tą pačią dieną su UAB „Šiuolaikiniai baldai“ sudarė tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą; 3) 2009 m. liepos 1 d. ieškovas pardavė OOO „Traid Invest“ savo atsargas už 150 000 Lt ir tą pačią dieną sudarė su minėta bendrove akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kaupasta“ už 150 000 Lt nusipirko UAB „Auto“ akcijų bei sudarė su OOO „Traid Invest“ tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą (1 t., 26-40 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad likvidavimo tikslas yra ne plėtoti, o užbaigti bendrovės veiklą. Minėta, jog likviduojant juridinį asmenį galima sudaryti tik su veiklos nutraukimu susijusius sandorius (CK 2.111 str.). Tai turėtų apimti tik tokius sandorius, kurie skirti atsiskaityti su kreditoriais ir akcininkais, baigti vykdyti anksčiau sudarytus sandorius, per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukiant įmonės veiklą. Nagrinėjamu atveju apelianto argumentus, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti ieškovo naudai, siekiant nusipirktas UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijas pelningai parduoti UAB „TBV“ ir atsiskaityti su kreditoriais, paneigia byloje nustatyti tolimesni likvidatoriaus R. J. veiksmai.

Nustatyta, kad atsakovas likvidatorius R. J. po 2009 m. liepos 1 d. bei 2009 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo bei įskaitymo sandorių sudarymo iniciavo UAB „Kaupasta“ bankroto bylą. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui surašytas 2009 m. rugpjūčio 3 d. (1 t., 66 b. l.), o teisme gautas 2009 m. rugpjūčio 5 d. (LITEKO duomenimis). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovo R. J. teiginiai dėl tariamo pelno gavimo UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijas parduodant UAB „TBV“ vertintini kaip deklaratyvūs. Šių teismo išvadų nepaneigia ir byloje esanti 2009 m. liepos 1 d. preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Kaupasta“ ir UAB „TBV“ (1 t., 135-137 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „TBV“ laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. neturėjo darbuotojų (1 t., 184 b. l.), įmonės vadovas ir akcininkas V. G. mirė dar 2009 m. balandžio 25 d. (1 t., 173 b. l.). VĮ Registrų centro 2012 m. liepos 7 d. duomenimis, naujas UAB „TBV“ vadovas nebuvo paskirtas. Pažymėtina, kad sudarant apelianto nurodomą 2009 m. liepos 1 d. preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį UAB „TBV“ atstovavo generalinio direktoriaus pavaduotojas S. M., nors, SODROS duomenimis, minėtas asmuo UAB „TBV“ niekada nedirbo (1 t., 184 b. l.).

Nustatytos faktinės aplinkybės tik dar kartą paneigia apelianto argumentus dėl finansinio turto (akcijų) perpardavimo realumo bei sudarytų sandorių naudingumo ieškovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju negalima daryti net prielaidų, jog UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pardavimo sandoris su UAB „TBV“ galėjo būti sudarytas ir kad jis (sandoris) būtų kompensavęs UAB „Kaupasta“ praradimus, susijusius su reikalavimo teisės į debitorinius įsiskolinimus perleidimu tretiesiems asmenims.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad BUAB „Kaupasta“ vis dar turi mainais įsigytas 68 990 vnt. UAB „Auto“ ir 1 772 vnt. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. liepos 1 d. bei 2009 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu, įmonių, kurių akcijas ieškovas įsigijo, finansinė padėtis buvo abejotina. Nustatyta, kad UAB „Lietaus pasiuntiniai“ paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, aiškinamasis raštas, pasirašytas paties R. J.) VĮ Registrų centrui buvo pateikti už 2008 metus. Be to, paminėti finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti prieš pat akcijų pirkimo-pardavimo bei įskaitymo sandorių sudarymą, t. y. 2009 m. birželio 15 d. UAB „Auto“ paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2007 metus (1 t., 50-57). Minėtos bendrovės aiškinamajame rašte nurodyta, jog per 2007 metus įmonė patyrė nuostolį, ilgalaikio ir finansinio turto neturi, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 1 105 612 Lt, iš jų 856 350 Lt yra abejotinos. Iš SODROS pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. UAB „Auto“ neturėjo nei vieno darbuotojo, paskutinio apdraustojo valstybinis socialinis draudimas baigėsi 2003 m. vasario 1 d. (3 t., 14 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad UAB „Lietaus pasiuntiniai“ ir UAB „Auto“ akcijų, kaip finansinio turto, įsigijimo nauda nenustatyta. Atsižvelgiant į tuo metu buvusią paminėtų įmonių finansinę padėtį, prieinama išvada, kad LUAB „Kaupasta“ debitorinės skolos buvo perleistos už abejotinos vertės akcijas, nors 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. liepos 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo bei įskaitymo sandorių sudarymo metu LUAB „Kaupasta“ turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams. Tai patvirtina tiek 2009 m. rugpjūčio 3 d. balansas (1 t., 62 b. l.), tiek ir byloje esantis kreditorių sąrašas, iš kurio matyti, jog įmonės skolos 2009 m. birželio 30 d. sudarė 2 447 929,58 Lt (2 t., 136-137 b. l.). Taigi minėtų sutarčių pagrindu buvo prarastas įmonės turtas (debitoriniai įsiskolinimai), kuris galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti. Pažymėtina, kad įmonės likvidatorius, už LUAB „Kaupasta“ debitorines skolas įsigydamas UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijas, turėjo įsitikinti, kad jos (akcijos) atneš įmonei turtinės naudos ir taip bus galima atsiskaityti su kreditoriais. Kitoks akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas, ieškovui turint likviduojamos įmonės statusą, prieštarauja bendrovės likvidavimo tikslams ir CK 2.111 straipsnio nuostatoms.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, įrodantys, kad 2013 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis BUAB „Kaupsta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, pardavė UAB „Ebalto“ 1 772 vnt. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų už 100 Lt ir 68 990 vnt. UAB „Auto“ akcijų už 100 Lt (3 t., 94-98 b. l.). Taigi aptartos aplinkybės paneigia atsakovo R. J. skundo argumentus dėl sudarytų sandorių naudingumo ieškovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad aptarti likvidatoriaus veiksmai – sudaryti sandoriai, kuomet už turimas UAB „Kaupasta“ reikalavimo teises (debitorines skolas) yra įsigyjamos abejotinos vertės UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos, nėra suderinami su įmonės likvidavimo procedūros tikslais ir paskirtimi – atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, akcininkais ir nutraukti įmonės veiklą (ABĮ 73 str. 13 d.).

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Toleita“ priėmus sprendimą likviduoti UAB „Kaupasta“ bei paskyrus likvidatorių, R. J. sudarė UAB „Kaupasta“ 2008 metų balansą, pagal kurį įmonės turtas sudarė 3 013 755 Lt, iš jo trumpalaikis turtas siekė 2 745 371 Lt (atsargos – 285 088 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 2 427 484 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 562 Lt, pinigai – 32 237 Lt), bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 868 420 Lt (1 t., 22 b. l.). Per 2008 metus įmonė patyrė 222 455 Lt nuostolių (1 t., 23 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įmonė jau 2008 metais buvo nemoki, o tai, remiantis ĮBĮ 7 straipsnio nuostatomis, įgalino UAB „Kaupasta“ likvidatorių R. J. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nepaisant to, apeliantas šios pareigos nevykdė. Priešingai, sudarė ieškovui nenaudingus sandorius, nesuderinamus su likvidavimo procedūros tikslais ir paskirtimi, tuo sumažindamas UAB „Kaupasta“ turtą, kuris, kaip minėta, galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, ir tik po šių sandorių sudarymo iškart iniciavo bankroto bylos iškėlimą UAB „Kaupasta“. Tokiais apelianto R. J. veiksmais buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams.

Taigi apelianto civilinė atsakomybė kildinama iš jo, kaip įmonės likvidatoriaus, neteisėtų veiksmų už likviduojamai įmonei bei jos kreditoriams padarytą žalą. Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (CK 2.110 str. 2 d., ABĮ 73 str. 6 d.), todėl jam yra taikoma CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta atsakomybė. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Šios nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, leidžia konstatuoti, kad likvidatorius kaip ir bendrovės vadovas turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama (likviduojama) įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių).

Likvidatoriaus, kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja visos sąlygos apelianto, kaip įmonės vadovo (likvidatoriaus), civilinei atsakomybei taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš R. J. 189 704 Lt žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo ištirti ir įvertinti papildomi įrodymai (2013 m. spalio 7 d. specialisto išvada, liudytojų Z. G. ir L. B., surašiusių išvadą, paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai) nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Nustatyta, kad specialisto išvada, kurioje buvo vertinama UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų vertė, buvo surašyta neturint visų paminėtų įmonių finansinę padėtį atspindinčių dokumentų, be to, išvadoje nebuvo atsižvelgta ir į kitas akcijų vertei galinčias turėti aplinkybes – įmonių turtinę padėtį, ar jos tęsia (vykdo) veiklą ir pan. Tai patvirtino ir šią išvadą surašiusios liudytojos. Skirti ekspertizės UAB „Auto“ ir UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų vertei nustatyti šalys neprašė, o byloje esanti specialisto išvada vertintina kaip rašytinis įrodymas, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir ji (specialisto išvada) nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių apie įsigytų akcijų abejotiną vertę.

Apelianto R. J. apeliacinės instancijos teismui teiktos UAB „Lietaus pasiuntiniai“ ir UAB „Auto“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp visiškai kitų įmonių (3 t., 20-26, 104-106, 108), neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, minėtos sutartys yra sudarytos žymiai vėliau ir neatspindi tikrosios akcijų vertės, buvusios 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. liepos 3 d., todėl vadovautis šiomis sutartimis nėra pagrindo.

Dėl ieškovo BUAB „Kaupasta“ apeliacinio skundo

Apeliantas BUAB „Kaupasta“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo įmonei padaryta žala buvo priteista tik iš likvidatoriaus R. J., teigia, jog žala turėtų būti solidariai priteista ir iš UAB „Kaupasta“ akcininko UAB „Toleita“.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo akcininkas UAB „Toleita“, 2009 m. liepos 1 d. sprendimu pritardamas likvidatoriaus sandoriams, buvo atstovaujamas ne direktoriaus A. B., o P. V., kurio įgaliojimai veikti atsakovo vardu nepatvirtinti ir neįrodyti, sprendė, jog negalima daryti bent tikėtinos išvados apie minėtą UAB „Kaupasta“ akcininko pritarimą likvidatoriaus sandoriams.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl vienintelio UAB „Kaupsta“ akcininko 2009 m. liepos 1 d. sprendimo sudarymo aplinkybių, t. y. kad ieškovo akcininkas UAB „Toleita“ tuo metu buvo atstovaujamas ne vadovo A. B., o P. V., kurio įgaliojimai nepatvirtinti. Kita vertus, sutiktina su ieškovu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakomybės taikymo UAB „Toleita“ atžvilgiu, nepagrįstai tyrė ir vertino tik paminėto 2009 m. liepos 1 d. sprendimo priėmimo aplinkybes, nevertindamas kitų byloje esančių duomenų. Nustatyta, kad 2009 m. birželio 29 d. tarp UAB „Kaupasta“, atstovaujamo R. J., UAB „Paimeda“ ir UAB „Šiuolaikiniai baldai“ buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis (1 t., 31 b. l.), 2009 m. liepos 3 d. tarp UAB „Kaupasta“ ir UAB „Šiuolaikiniai baldai“ buvo sudaryta 13 235 vnt. UAB „Auto“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., 32-3 b. l.) bei tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo bei likučių suderinimo aktas (1 t., 34 b. l.). Sudarant šiuos sandorius UAB „Šiuolainiai baldai“ buvo atstovaujamas direktoriaus A. B., kuris kartu buvo ir ieškovo akcininko UAB „Toleita“ vadovas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Toleita“ žinojo apie likvidatoriaus R. J. sudaromus sandorius bei pritarė jo (likvidatoriaus) atliekamiems veiksmams, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Toleita“ nepritarė likvidatoriaus sudaromiems sandoriams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Byloje nustatyta, kad ieškovo akcininkas UAB „Toleita“, žinodamas apie likvidatoriaus atliekamus neteisėtus veiksmus (sudaromus įmonei nenaudingus sandorius), galėjo bet kada priimti sprendimą dėl likvidatoriaus atšaukimo ar pakeitimo kitu likvidatoriumi (ABĮ 74 str. 4 d., CK 2.109 str.), tačiau atsakovas ne tik nesiėmė jokių veiksmų, bet ir jiems pritarė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, jog už bendrovei padarytą žalą yra atsakingas tiek likvidatorius R. J., tiek ir akcininkas UAB „Toleita“, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas ir 189 704 Lt žala priteistina iš abiejų atsakovų.

CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nustačius, kad žala ieškovui buvo padaryta dėl abiejų atsakovų veiksmų, ji (žala) priteistina iš UAB „Toleita“ ir R. J. solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Skundžiamą sprendimą pakeitus ir 189 704 Lt žalą priteisiant solidariai iš abiejų atsakovų, pirmosios instancijos teismo iš R. J. priteistos 4 818 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybes naudai priteitinos iš abiejų atsakovų – R. J. ir UAB „Toleita“.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto R. J. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Apeliantas BUAB „Kaupasta“ bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo sprendimą pakeisti iš dalies.

Teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl atsakovo UAB ,,Toleita“ solidarios atsakomybės panaikinti ir ieškinį patenkinti - priteisti solidariai iš atsakovų R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Toleita“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 189 704 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus keturis litus) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kaupasta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Toleita“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 4 818 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniolika litų), t. y. po 2 409 Lt (du tūkstančius keturis šimtus devynis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai              Alė Bukavinienė

              Danutė Gasiūnienė

Nijolė Piškinaitė